V. U. pagal BK 1511 str. 2 d., 153 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-152-813/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21654-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.4.2; 1.2.7.7; 1.2.9.6.1; 2.1.3.4;

2.2.2.3.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. (V. U.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 1 dalį (už R. V. ir J. V. įtraukimą girtauti) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su J. V. už atlygį) ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su V. V. už atlygį) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (už V. V. atliktus tvirkinamuosius veiksmus) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (už V. V. įtraukimą girtauti) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su V. V. ir J. V. už atlygį) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (už V. V. ir J. V. atliktus tvirkinamuosius veiksmus) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (už V. V. ir J. V. įtraukimą girtauti) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (už E. Z., S. L. ir D. G. nugirdymą) ir jam paskirta trisdešimt parų arešto bausmė; pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (už M. S. įtraukimą girtauti) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su T. T. už atlygį) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už J. R. ir R. G. grasinimus) ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su E. B. už atlygį) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su R. B.) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (už lytinės aistros tenkinimą su R. B. už atlygį) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Iš V. U. priteista nukentėjusiesiems E. Z. ir D. G. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 9 punktų nuostatomis, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, kad V. U. privalo nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atlikti dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. dvejų metų šešių mėnesių, vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. U. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu, ir nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. U. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013–2014 m., tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po 21–22 val., skirtingose (duomenys neskelbtini) mstl. apylinkėse, prie (duomenys neskelbtini) ežero, Klaipėdos rajone, BMW markės automobilio salone ir kitose vietose, ne mažiau kaip 5 kartus žinodamas, kad J. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnamečiai, pirko, vaišino, siūlė ir davė gerti alkoholinių gėrimų, dėl to pastarieji apsvaigdavo nuo alkoholio, ir taip įtraukė vaikus – R. V. ir J. V. – girtauti.

2. Taip pat V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2013–2014 m. iki 2016 metų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 21–22 val., ne mažiau kaip 5 kartus (duomenys neskelbtini) mstl. apylinkėse, Klaipėdos rajone, BMW markės automobilio salone, žinodamas, kad J. V. yra nepilnametis, lietė rankomis J. V. kojas, visą kūną, lytinius organus, pakišęs ranką po drabužiais dirgino nepilnamečio lytinį organą, už tai kiekvieną kartą sumokėdavo J. V. po 20–30 Eur. Taip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu už piniginį atlygį, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

3. Be to, V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 161 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasaros, apie 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ne mažiau kaip 10 kartų (duomenys neskelbtini) mstl. apylinkėse, Klaipėdos rajone, pamiškėje, BMW ir kito nenustatytos markės automobilio salone, žinodamas, kad V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra jaunesnis negu 16 metų, pirko, vaišino bei siūlė nepilnamečiui gerti alkoholinių gėrimų, nepilnamečiui pavartojus alkoholinių gėrimų ir apgirtus, V. U. dirgino ir čiulpė nepilnamečio lytinį organą, apnuogino savo lytinį organą, juo lietėsi prie nepilnamečio veido, burnos, masturbavosi nepilnamečio akivaizdoje, tuo pat metu nepilnametis tenkino jį oraliniu būdu – čiulpė jo lytinį organą. Už tai kiekvieną kartą sumokėdamas nuo 15 iki 30 Eur, duodamas cigarečių pakelį, nupirkdamas telefono sąskaitos papildymą už 5 Eur, taip V. U. įtraukė vaiką girtauti, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su nepilnamečiu asmeniu už piniginį ir kitokį materialinį atlygį, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus V. V. akivaizdoje, tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų amžiaus asmenį.

4. Taip pat V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 161 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 metų žiemos, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) mstl. apylinkėse, Klaipėdos rajone, pamiškėje, BMW ir kito tyrimo metu nenustatytos markės automobilio salone, ne mažiau kaip tris kartus susitiko su V. V. ir J. V., žinodamas, kad jie yra nepilnamečiai, V. U. nepilnamečiams pirko, vaišino ir siūlė gerti alkoholinių gėrimų ir, nepilnamečiams pavartojus alkoholinių gėrimų ir apgirtus, abiem nepilnamečiams kartu sėdint ant automobilio galinės sėdynės, čiulpė jiems lytinius organus, taip įtraukė vaikus girtauti, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnamečiu asmeniu už kitokios formos atlygį, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą ir atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus V. V. akivaizdoje, tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų amžiaus asmenį.

5. Be to, V. U. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, pamiškėje, automobilio „Volkswagen Passat“ salone ir prie automobilio lauke, žinodamas, kad E. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnamečiai, pirko, vaišino, siūlė ir davė gerti alkoholinius gėrimus – 2 butelius (1 l) „Stumbro“ degtinės, dėl to pastarieji apsvaigo nuo alkoholio, taip vaikus – E. Z., S. L. ir D. G. – nugirdė.

6. Taip pat V. U. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rudenį–žiemą, tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 23–24 val., kelyje link (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos rajone, ne mažiau kaip 2 susitikimų metu, atvykęs automobiliu „Volkswagen Passat“, žinodamas, kad M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnametis, pirko, vaišino, siūlė ir davė gerti alkoholinių gėrimų, dėl to pastarasis apsvaigdavo nuo alkoholio, taip įtraukė vaiką M. S. girtauti.

7. Be to, V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. pradžios, tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuo 23.19 val. iki 1.27 val., Klaipėdos rajono apylinkėse – (duomenys neskelbtini) kaime, Gargžduose, tiksliau vieta nenustatyta, automobilių „Volswagen Passat“ ir „Toyota Prius“ salonuose, ne mažiau kaip 10 kartų susitiko su T. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir žinodamas, kad jis yra nepilnametis, bučiavo jį į lūpas, rankomis lietė jo pilvą, nugarą, masažavo nepilnamečio lytinį organą, sėdmenis, bučiavo apnuoginęs jo pilvą, masturbavosi nepilnamečio akivaizdoje, savo apnuogintu lytiniu organu trynėsi nepilnamečiui į koją, už tai kiekvieną kartą sumokėdavo nuo 10 iki 50 Eur, taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su nepilnamečiu asmeniu už piniginį atlygį, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

8. Taip pat V. U. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. pradžioje, tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 22.30–24 val., kelyje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Klaipėdos rajone, automobilio „Volkswagen Passat“ salone, žinodamas, kad J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnamečiai, davė alkoholio – 1 litro talpos butelį degtinės – ir, šiems atsisakius gerti automobilyje duotą alkoholį bei tenkinti V. U. lytinę aistrą, R. G. pagrasinus apie tai pranešti policijai, V. U. iš automobilio daiktinės išsitraukė pistoletą, J. R. akivaizdoje nukreipė jį į R. G., siekdamas jį įbauginti, tai pastarieji suvokė kaip realią grėsmę jų gyvybei ir sveikatai.

9. Be to, V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. kovo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 20–21 val. automobilių aikštelėje tarp Palangos ir Šventosios ir praėjus savaitei ar dviem savaitėms po šio susitikimo, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, bei 2018 m. gegužės mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, laikotarpiu tarp 24 ir 5 val. prie miškelio (pušyno) Šventojoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės automobilio salone, žinodamas, kad E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnametis, 16 metų amžiaus, V. U. nepilnametį bučiavo į lūpas, lūpomis lietė jo kūną: bučiavo krūtinę, pilvą, čiulpė jo lytinį organą, apsinuoginęs savo lytinį organą masturbavosi nepilnamečio akivaizdoje, nepilnamečio ranką uždėjęs ant savo lytinio organo, jį dirgino, už tai V. U. jam davė nuo 5 iki 15 Eur ir kitokį atlygį. Taip V. U., suteikdamas piniginį ir kitokios formos atlygį, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su nepilnamečiu asmeniu, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

10. Taip pat V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2018 m. balandžio 22 d. 23.42 val. iki 2018 m. balandžio 23 d. 0.35 val. Mažeikių miesto prieigoje, nuošalioje vietoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, automobilio „Toyota Prius“ salone, žinodamas, kad R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra 14 metų amžiaus, jį bučiavo į lūpas, burna lietė apnuoginęs R. B. lytinį organą ir jį čiulpė, lietė sėdmenis, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

11. Be to, V. U. nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2018 m. balandžio 25 d. 23.52 val. iki 2018 m. balandžio 26 d. 0.45 val. Mažeikių miesto prieigoje, nuošalioje vietoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, automobilio „Toyota Prius“ salone, žinodamas, kad R. B. yra 14 metų amžiaus, jį bučiavo, lietė rankomis pilvą ir nuogą R. B. kūną po drabužiais, čiulpė jo lytinį organą ir lietė sėdmenis, apnuogino savo lytinį organą, po to R. B. čiulpė jo lytinį organą, už tai V. U. davė jam 10 Eur, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su nepilnamečiu asmeniu už piniginį atlygį, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Nuteistasis V. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

12.1. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pradėtas neteisėtai, nesilaikant naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos, formuojamos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNS02NDgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-15-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-15-648/2025">2K-7-15-648/2025</a>. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. U. buvo pradėtas neteisėtai, nesant nei nukentėjusiųjų, nei jų atstovų skundų (pareiškimų), nei prokuroro reikalavimo. Šis klausimas buvo keliamas ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų išsamiai netyrė, vadovavosi bylai neaktualia praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a>, nurodydamas, kad nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimą negali būti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad prokurorės valia pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnį ir jį tęsti yra aiškiai išreikšta tarnybinio pranešimo dėl papildomo nusikalstamos veikos kvalifikavimo suderinimu, o vėliau ir palaikant kaltinimą teisiamuosiuose posėdžiuose. Nesant byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 167 straipsnio 2 dalyje nurodyto prokuroro reikalavimo, kaip atskiro procesinio dokumento, kurio forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu, ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. U. pradėtas neteisėtai. Net ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTYyOC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-628/2023">2K-268-628/2023</a> pateikto išaiškinimo ir neužtikrino bei nesiėmė priemonių, kad kaltinimą palaikantis prokuroras pateiktų motyvuotą reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį; šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas.

12.2. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nepatikrintas teisinis ir faktinis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas, o apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nuteistojo kaltė nebuvo grindžiama kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai (antai 2018 m. gegužės 15 d. buvo gauta išslaptinta informacija – įtariamojo V. U. pokalbių suvestinės su nepilnamečiais asmenimis; šiais duomenimis naudotasi atliekant ikiteisminį tyrimą). Taigi kriminalinės žvalgybos duomenys buvo naudojami ne tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, bet jais buvo remiamasi viso baudžiamojo proceso metu, todėl jie privalėjo būti patikrinti (nustatytas faktinis ir teisinis šių veiksmų atlikimo pagrindas). Nuteistasis ir jo gynėjas negalėjo patikrinti: 1) kada prieš nuteistąjį buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir kiek laiko jie truko; 2) kokios techninės priemonės ir kur jos buvo taikomos, siekiant įvertinti jų intensyvumą; 3) kokiu faktiniu pagrindu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo inicijuoti; 4) ar kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimas turėjo faktinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismui neteisingai aiškinus kriminalinės žvalgybos panaudojimo ikiteisminiame tyrime pobūdį, faktinio pagrindo išreikalavimo tikslingumą, liko neišnagrinėti apeliacinių skundų argumentai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo.

12.3. Nuteistojo atpažinimas buvo atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos, nes nukentėjusieji nuteistąjį atpažino tik iš nuotraukų, o ne parodžius asmenį gyvai. Nesutinkama, kad nukentėjusiųjų saugumui asmens atpažinimas gyvai kėlė grėsmę, nes nuteistajam atliekamų procesinių veiksmų metu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar V. U. atpažinimo metu egzistavo objektyvios priežastys, trukdžiusios parodyti atpažintiną asmenį, t. y. kuriems iš proceso dalyvių realiai egzistavo saugumo poreikis. Taip pat skunde ginčijamas asmens parodymo atpažinti veiksmas, atliktas su nukentėjusiuoju E. Z., teigiant, kad 2018 m. birželio 11 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, atsakydamas į pateiktus klausimus, nukentėjusysis E. Z. paaiškino, jog, per atpažinimo procedūrą jam iš pateiktų septynių ar aštuonių nuotraukų išsirinkus du variantus, kažkas iš ten esančių asmenų parodė, kuris.

12.4. Skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai buvo šališki. Apeliacinės instancijos teismas detaliai nepatikrino nuteistojo apeliacinio skundo, dėl didelio bylos rezonanso nesistengė bylos išnagrinėti išsamiai. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašant įrodymus yra atkartotas kaltinamasis aktas, tačiau teismas nepagrįstai šių pažeidimų nelaikė esminiais, nepripažino pirmosios instancijos teismą buvus šališką. Šios nustatytos faktinės aplinkybės parodo, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ir nešališkai organizuojamas, teismas nuosprendyje įrodymų tinkamai neįvertino, nenurodė, kuriuos duomenis pripažįsta įrodymais, neišdėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nenurodė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis. Manytina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme egzistavo BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos kitokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių nešališkumu, t. y. faktai, parodantys teismo nenorą ar vengimą procesą organizuoti taip, kad proceso dalyviai pasitikėtų teismu.

12.5. V. U. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų BK specialiosios dalies straipsnių. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė minėto BK specialiosios dalies straipsnio nuostatas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka objektyvių veikos požymių, būtina nustatyti ir subjektyviuosius, o teismai, pripažindami V. U. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovavosi tik nukentėjusiųjų nepilnamečių parodymais, bet neatskleidė, kokie duomenys patvirtina kasatoriaus tyčią ir jos turinį grasinti nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, po to, kai nukentėjusysis R. G. iš nuteistojo pareikalavo pinigų arba pagrasino pranešti policijai, tapo aišku, kad nukentėjusieji taip pat suvokė, dėl kokios priežasties susitiko su nuteistuoju ir pan. Tai, kad iš nuteistojo buvo reikalaujama pinigų, kas savaime jau sudaro turto prievartavimui artimą situaciją, leidžia manyti, jog nukentėjusieji suvokė savo elgesio netinkamą pobūdį ir tai, kad toks reikalavimas gali sukelti konfliktinę situaciją tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo; tai ir įvyko. Tačiau teismai šių aplinkybių nevertino.

12.6. Kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veiksmų, padarytų J. V. ir V. V.). Nuteistojo veiksmus kvalifikuodami pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, teismai turėjo nustatyti jo tiesioginę tyčią, t. y. suvokimą, kad jo veika ne tik gali sukelti, bet ir sukels jaunesnio nei šešiolikos metų amžiaus asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir pan., tačiau to nepadarė, nuteistojo tyčios nemotyvavo. Teismams aprašant nuteistojo veiksmus, atliktus nukentėjusiesiems J. V. ir V. V., neatskleista, ar nuteistasis suprato, kad jo veika sukels per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių. Nesant tokių motyvų dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos būtinųjų sudėties požymių, negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Be to, kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl veikų, padarytų J. V., nes apie tai, kad būtent kasatorius padarė šias veikas, teismai sprendė ne iš nukentėjusiojo (kuris neatpažino kasatoriaus), o iš kitų asmenų parodymų. Kasatorius teigia, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį (dėl veiksmų, atliktų J. V.) grindžiama prielaidomis, nes nemotyvuojama, kaip nuteistasis suprato, jog J. V. yra jaunesnis negu 16 metų.

12.7. Taip pat kasaciniame skunde ginčijamas V. U. nuteisimas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamų veiksmų, atliktų E. B., nes teismas, nepašalinęs abejonių, padarė išvadą, kad nuteistajam buvo žinoma, jog nukentėjusysis E. B. veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Teismai netyrė, kodėl nukentėjusiojo E. B. parodymai apie savo amžių buvo skirtingi (per pirminę apklausą ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė neatsimenantis savo amžiaus atskleidimo nuteistajam aplinkybių, tačiau jau ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad nuteistajam pasakė, jog jam 16 metų).

12.8. Taip pat nuteistasis ginčija nuteisimą pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiųjų J. V., R. V., V. V. ir M. S. įtraukimo girtauti). Nagrinėjamoje byloje kasatoriui V. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos formuluotė neapima vaiko įtraukimo girtauti būdo, o toks būdas, sistemiškai vertinant kitas BK normas (pvz., BK 160 ar 161 straipsnis), turėtų būti nurodytas, kadangi nusikalstamo veikimo būdas yra vienas iš baudžiamojo teisinio vertinimo kriterijų, leidžiančių atriboti nusikalstamą elgesį nuo kitokio neteisėto elgesio (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 76 straipsnyje nustatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims). Be to, nuteistajam inkriminuota BK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (dėl M. S. įtraukimo girtauti) nebuvo tiek pavojinga, kad už ją reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes nepasižymėjo sistemiškumu (nenustatyti daugiau kaip trys kartai).

12.9. Kasaciniame skunde nesutinkama su V. U. nuteisimu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (E. Z., S. L. ir D. G. nugirdymas). Teismai dėl šios kaltinimo dalies nesugretino turimų duomenų visumos ir padarė prieštaringas išvadas. Nustatyta, kad nei D. G., nei E. Z. asmens parodymo atpažinti metu neatpažino nuteistojo V. U.; tik S. L. teigia atpažinęs kasatorių, kuris buvo panašiausias iš kitų. Tačiau teismai nevertino to, kad visi nepilnamečiai įvykio metu buvo apsvaigę, su galimu kaltininku bendravo itin trumpai ir epizodiškai. Teismai nevertino, kad kasatoriaus ir nukentėjusiųjų susitikimas vyko tamsiu paros metu, kasatorius, anot S. L., sėdėjo automobilio priekyje, S. L. negalėjo įvardyti, kokios spalvos buvo automobilis, o tai kelia abejonių, ar jis tikrai galėjo atpažinti kasatorių.

13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

13.1. Nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusiojo skundo ir (ar) jo teisėto atstovo skundo ar pareiškimo, prokuroro reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas nesivadovavo kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNS02NDgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-15-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-15-648/2025">2K-7-15-648/2025</a>, nes ji priimta 2025 m. vasario 25 d., o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2025 m. sausio 30 d. Teismams nagrinėjant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a> aiškindamas, kad nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, išreikšta skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys.

13.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad, remiantis kriminalinės žvalgybos pateikta informacija, 2018 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV) tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik pagal nusikalstamos veikos, nustatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo), požymius. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausus liudytojus bei nepilnamečius nukentėjusiuosius, 2018 m. gegužės 16 d., 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniais pranešimais nustatytas pagrindas pradėti (tęsti) ikiteisminį tyrimą ir pagal kitų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 1511 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 145 straipsnio 1 dalyje, požymius. Šie tarnybiniai pranešimai buvo derinami rezoliucijomis, todėl ikiteisminis tyrimas vėliau buvo tęsiamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, iš jų ir dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu), išaiškinta, kad prokuroro reikalavimas išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu (1 priedas) ar nutarimu. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokurorės reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje nėra, tačiau prokurorės valia pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį tęsti yra aiškiai išreikšta tarnybinio pranešimo dėl papildomos nusikalstamos veikos kvalifikacijos suderinimu, o vėliau ir palaikant kaltinimą teisiamuosiuose posėdžiuose. Taigi BPK reikalavimai pradedant ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pažeisti nebuvo.

13.3. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos, kuri buvo vykdoma dėl V. U., faktinio pagrindo, trukmės, techninių priemonių, subjektų, fiksavimo būdo ir t. t.; kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo ir medžiagos išreikalavimo. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys panaudoti kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2018 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl gautos informacijos ir jos patikrinimo (tarnybinis pranešimas adresuotas to paties komisariato skyriaus viršininkui) pateikė susistemintą kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją apie tai, kad Klaipėdos rajone veikia asmuo, kuris galbūt už piniginį atlygį seksualiai išnaudoja nepilnamečius ir mažamečius berniukus. Kaip buvo minėta, šios informacijos pagrindu 2018 m. gegužės 9 d. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Vėliau duomenys byloje buvo renkami ir fiksuojami BPK tvarka atliktais veiksmais (atliekant kratas, sankcionuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, sankcionuojant savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, atliekant apklausas). Todėl nuteistojo V. U. kaltė nebuvo grindžiama kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš 2025 m. sausio 9 d. apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis pateikė prašymą išreikalauti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, tačiau teisėjų kolegija jo netenkino, nurodė prašymo atmetimo motyvus. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti.

13.4. Priešingai nei teigia kasatorius, BPK 192 straipsnyje nustatyti asmens parodymo atpažinti tvarkos reikalavimai nepažeisti. Ikiteisminio tyrimo metu po nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausos, siekiant patikrinti jų duotus parodymus, nukentėjusiesiems ir liudytojams buvo pateiktos šešios fotonuotraukos ir jie buvo paprašyti pagal pateiktas fotonuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, įvertinę byloje surinktus duomenis ir atsižvelgdami į nukentėjusiesiems padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jautrų nukentėjusiųjų socialinį amžių, visiškai pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo jiems įstatymo nustatyta teise atpažinimo procesinį veiksmą atlikti tik pagal fotonuotraukas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką buvo siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą. Sprendžiant dėl nukentėjusio nepilnamečio asmens teisių baudžiamajame procese, asmens saugumas turi būti suvokiamas kur kas plačiau, kaip siekis apsaugoti tokius asmenis nuo pernelyg didelio žalingo baudžiamojo proceso poveikio. Vaikas (nepilnametis) jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, vaikai yra labiau pažeidžiami nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys suaugę asmenys. Atpažįstant nuteistąjį V. U., o šių atpažinimų pagrindu gautus duomenis pripažinus įrodymais, nebuvo padaryti esminiai BPK 192 straipsnio nuostatų pažeidimai.

13.5. Nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas, neobjektyvus ir turintis išankstinę nuomonę pirmosios instancijos teismas, kuris, pažeisdamas BPK reikalavimus, palaikė tik vieną – kaltintojo pusę. Nuteistasis V. U. šališkumą suvokia nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo sprendžiami proceso dalyvių prašymai, dėl jų teismas priimdavo atitinkamus procesinius sprendimus (dalis prašymų tenkinta, dalis atmesta), teismas išsamiai tyrė visą reikalingą bylai medžiagą, laikėsi įstatymo reikalavimų, organizuodamas procesą.

13.6. Taip pat atmestini visi kasacinio skundo argumentai, susiję su neteisingu V. U. veikų kvalifikavimu pagal atitinkamus BK specialiosios dalies straipsnius. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes V. U. grasinimas buvo išreikštas poelgiu – šaunamojo ginklo nukreipimu į nepilnamečius nukentėjusiuosius, todėl nekelia abejonių, kad nepilnamečiai tokį grasinimą turėjo suvokti kaip keliantį realią grėsmę. Taip pat nuteistojo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį, nes abejonių nekelia teismų išvada, jog nuteistajam buvo žinomas nukentėjusiųjų amžius (nukentėjusieji nuteistajam apie save suteikė pakankamai daug detalios informacijos – papasakojo apie save, kur mokosi, kaip leidžia laisvalaikį ir kt.). Taip pat teismai teisingai taikė BK 153 straipsnio 1 dalį, nes dalis nuteistojo veiksmų atitiko tvirtinamųjų veiksmų sudėties požymius. Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai pritaikytų BK 161 straipsnio 1, 2 dalių iš esmės yra susiję su netinkamu įrodymų vertinimu; šioje byloje įrodyta, kad nuteistasis V. U. daug kartų tiems patiems nepilnamečiams nukentėjusiesiems pirko, vaišino, siūlė bei davė gerti alkoholinių gėrimų, dėl to jie apsvaigdavo nuo alkoholio, ir tokiu būdu jis įtraukė vaikus į girtavimą ne vieną kartą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistojo V. U. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

15. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-50-489/2025 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, renkant, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus bei nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-697/2025). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021, 2K-50-489/2025 ir kt.).

16. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 145 straipsnio 1 dalis, 1511 straipsnio 2 dalis, 153 straipsnio 1 dalis, 161 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, šį savo teiginį kasatorius grindžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teismų padarytų išvadų, taip pat ir dėl kasatoriaus kaltės, neigimu. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl pateiktų nuteistojo rašytinių paaiškinimų, kurie taip pat nėra kasacijos dalykas.

17. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tie patys argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde ir jie išsamiai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus, be kita ko, ir nurodytus kasaciniame skunde (t. y. dėl visų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumo), išdėstė motyvus dėl jų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Dėl teismų nešališkumo

18. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjo šališki teismai: pirmosios instancijos teismas, aprašydamas įrodymus, atkartojo kaltinamojo akto turinį, priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas minėtų pažeidimų nelaikė esminiais, detaliai nepatikrino apeliacinių skundų; taigi, nagrinėjant bylą egzistavo BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos kitokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių nešališkumu. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje.

20. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176/2010">2K-176/2010</a>, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020).

21. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). EŽTT praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimų, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus BPK reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, leistų pagrįstai abejoti teismų nešališkumu, jų nenurodė ir kasatorius. Iš esmės analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo (nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame iš kaltinamojo akto perrašyti įrodymai) nuteistasis ir jo gynėjas buvo nurodę ir savo apeliaciniuose skunduose. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas į tokius argumentus motyvuotai atsakė skundžiamo nuosprendžio 49–52 punktuose. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo yra teisingos bei išsamios, teisėjų kolegija joms pritaria ir jų nebekartoja.

23. Pagal teismų praktiką, teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų aplinkybių, rodančių, kad nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į nešališką teismą nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose pagal subjektyvųjį ar objektyvųjį kriterijus. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo bylą išnagrinėjo šališki pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kaip teigiama kasaciniame skunde. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų šališkumo vertintini kaip nepagrįsti.

Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo pradedant ikiteisminį tyrimą

24. Kasatorius kvestionuoja teisinį ir faktinį ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje teisėtumą, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nuteistojo kaltė nebuvo grindžiama kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai; priešingai, jais buvo remiamasi viso proceso metu, todėl tokie duomenys privalėjo būti patikrinti.

25. BPK

26. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos požymiai taip pat gali būti nustatyti atliekant kriminalinę žvalgybą. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 4 straipsnio 2 punktą, vienas iš kriminalinę žvalgybą įgaliotų vykdyti padalinių (tarp jų ir tokią veiklą įgaliotų vykdyti policijos įstaigų padalinių) uždavinių yra išaiškinti nusikalstamas veikas, taip pat nustatyti rengiančius, darančius ar padariusius nusikalstamas veikas asmenis. KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama, be kita ko, kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).

27. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – Rekomendacijos) 17 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama, be kita ko, priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (17.1 papunktis). Vienas iš Rekomendacijų 19 punkte įtvirtintų kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdų – apibendrintos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai (19.1 papunktis).

28. Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad, aiškinant BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, galimai nusikalstamos veikos požymių nustatymas neturėtų būti tapatinamas su informacijos apie galimus nusikalstamos veikos požymius gavimu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras informaciją, kurios pagrindu nustato galimai nusikalstamos veikos požymius ir kartu vadą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali gauti tiek patys asmeniškai, tiek ir iš kitų tos pačios ar kitos teisėsaugos institucijos arba jų padalinio teisėsaugos pareigūnų, kurių kompetencijai gali būti ir nepriskirta spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMzg3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-387/2023">2K-64-387/2023</a>).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV vyriausiasis tyrėjas Laimonas Gumbrevičius 2018 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl gautos informacijos ir jos patikrinimo, adresuotu to paties komisariato viršininkui, pateikė susistemintą kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją apie tai, kad Klaipėdos rajone veikia asmuo, kuris galbūt už piniginį atlygį seksualiai išnaudoja nepilnamečius ir mažamečius berniukus. Minėtame pranešime nurodoma ir tai, kad, atlikus kompleksinius kriminalinės žvalgybos metodus, nustatyta, jog asmuo, kuris galimai seksualiai išnaudoja nepilnamečius berniukus, – kasatorius V. U., nurodyti jo gimimo metai, gyvenamosios vietos adresas, naudojamų automobilių valstybiniai numeriai. Būtent šios informacijos pagrindu 2018 m. gegužės 9 d. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

30. Kasatorius neteisus teigdamas, kad jo pokalbių suvestinės su nepilnamečiais asmenimis buvo gautos neteisėtai. Byloje pateikti išslaptinti Klaipėdos apygardos prokuratūros teikimai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartys dėl kriminalinės žvalgybos priemonių – elektroninių ryšių tinklais V. U. perduodamos informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo; pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo; sekimo naudojant technines priemones specialia tvarka – taikymo, taip pat pateikti ir šių kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo protokolai. Pagal KŽĮ gauti duomenys buvo apibendrinti minėtame vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime ir nustatyta, kad V. U. 2017 m., daugiausia nakties metu, aktyviai bendravo su nepilnamečiais ir mažamečiais, už užmokestį siekdamas seksualinių paslaugų. Taigi, byloje esančios V. U. telefonų išklotinės buvo gautos teisėtai, esant sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos veiksmams.

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. U. kaltė buvo grindžiama tik BPK nustatyta tvarka gautais ir patikrintais įrodymais: atliekant kratas (BPK 145); sankcionuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (BPK 154 straipsnis); sankcionuojant savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (BPK 158 straipsnis); atliekant apklausas ir kt., kurie išsamiai išdėstyti skundžiamuose žemesnės instancijos teismų sprendimuose. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visi kiti duomenys byloje buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatytais veiksmais.

32. Teismų praktikoje, kuria pagrįstai rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, išaiškinta, kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos duomenys panaudoti tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, šiems duomenims paprastai netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Pastarieji reikalavimai turi būti taikomi, kai kriminalinės žvalgybos duomenys perkeliami į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-1073/2020, 2K-152-689/2020, 2K-100-628/2021, 2K-235-511/2022).

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogiškus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Taip pat buvo laikytasi ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose nustatytos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese tvarkos, o bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nenukrypo nuo aptariamu aspektu formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo teiginiai dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl parodymų atpažinti pagal nuotrauką teisėtumo (BPK 192 straipsnio 6 dalis)

34. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą, buvo pažeista BPK 192 straipsnyje nustatyta tokio veiksmo atlikimo tvarka.

35. Apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti atliekamas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191–192 straipsniuose nustatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodomos visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti. Taigi ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2008, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

36. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką, jo metu nukentėjusieji T. T., V. V., R. V., J. R., E. Z., S. L., M. M., E. Ž., J. R. ir E. Š. atpažino V. U. kaip asmenį, apie kurį apklausose davė parodymus ir įvardijo jį pedofilu, „pyderu“; kaip asmenį vardu „Linas“; kaip asmenį, kuris davė 10 Eur ir butelį degtinės; kaip „pyderą“ vardu Mantas; kaip asmenį, kuris prieš 4–5 metus vaišino alkoholiu, cigaretėmis, lietė koją; kaip asmenį, labiau panašų į „Evaldą“. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu visi nukentėjusieji taip pat nurodė, kad atpažįsta kasatorių pagal veido bruožus. Taigi, atliekant šį procesinį ikiteisminio tyrimo veiksmą buvo laikomasi BPK 192 straipsnyje įtvirtintos jo atlikimo tvarkos: nukentėjusieji prieš tai, kai buvo parodytas nukentėjusiesiems (liudytojams) atpažintinas asmuo pagal nuotraukas su penkiomis kitų asmenų nuotraukomis, buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė atpažintiną asmenį – V. U.; taip pat atliekant šį procesinį ikiteisminio tyrimo veiksmą su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais dalyvavo psichologė. Be to, apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (E. B., E. Z., R. G., V. V., M. S., T. T., R. B.) ir teisme (J. V., J. R., S. L.) nukentėjusieji patvirtino, kad V. U. yra būtent tas asmuo, apie kurį jie davė parodymus.

37. Kasaciniame skunde iš visų asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką procesinių veiksmų išskiriamas procesinis veiksmas, atliktas su nukentėjusiuoju E. Z., teigiant, kad nors 2018 m. gegužės 29 d. vykusio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką procesinio veiksmo metu nukentėjusysis atpažino V. U. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir vadino „pyderu“, tačiau vėliau 2018 m. birželio 11 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, jog, per atpažinimo procedūrą jam išsirinkus du variantus, kažkas iš buvusių asmenų parodė, kuris asmuo yra kaltinamasis. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 11 d. vykusios nukentėjusiojo E. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, be įtariamo V. U. ir jo gynėjo, taip pat dalyvavo psichologė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą (motina). Nukentėjusysis dar kartą patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus detalius parodymus apie asmenį, kurį vadino „pyderu“, kad su juo susipažino per draugus, kad kartu buvo S. L. ir D. G. ir pan. Išties, nukentėjusysis parodė, kad jam buvo pateiktos nuotraukos atpažinti; iš dviejų variantų jis svarstė, ką atpažinti, kažkas jam parodė, kuris asmuo yra įtariamasis. Tačiau, kaip jau minėta, apklausoje dalyvavo ir nuteistojo gynėjas, šis gynėjas naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir po apklausos pateikė pastabas raštu, tačiau nė viena iš pateiktų pastabų nebuvo susijusi su atlikto atpažinimo pagal nuotraukas tvarkos pažeidimu. Be to, 2018 m. gegužės 29 d. vykusio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu buvo filmuojama, todėl tiek gynyba, tiek žemesnės instancijos teismai turėjo galimybę susipažinti su šiuo vaizdo įrašu ir jokio BPK 192 straipsnio 6 dalies pažeidimo nenustatė. Taigi tokie kasatoriaus teiginiai nepagrindžia, jog buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

38. Kasatorius skunde nurodo, kad asmens parodymas atpažinti turėjo būti vykdomas gyvai, bet daugiau jokių šio procesinio ikiteisminio tyrimo veiksmo pažeidimų nenurodo. Toks skundo teiginys nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir nedaro paties procesinio veiksmo neteisėto, nes jo įrodomoji reikšmė buvo įvertinta palyginus šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais ir įvertinus įrodymų visumą. Pažymėtina, kad, atsižvelgdami į tai, jog nukentėjusieji buvo nepilnamečiai ir buvo įvykdytos veikos, susijusios su nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, todėl siekdami kuo labiau apsaugoti nukentėjusiųjų interesus ir sumažinti traumuojančius išgyvenimus dėl prieš juos įvykdytų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pasirinko atitinkamą procesinio veiksmo atlikimo taktiką – asmens parodymą atpažinti iš nuotraukų (BPK 192 straipsnio 6 dalis). Atsakydamas į analogiškus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kodėl buvo pasirinkta būtent tokia asmens parodymo atpažinti atlikimo tvarka (pagal nuotrauką), t. y. atsižvelgta į nukentėjusiesiems padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jautrų nukentėjusiųjų socialinį amžių ir siekį vengti antrinės viktimizacijos.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu gauti duomenys neatitiko BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

Dėl BK 161 straipsnio 1 dalies taikymo (dėl nukentėjusiojo M. S. įtraukimo girtauti)

40. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl vienos iš keturių BK 161 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumo – dėl nukentėjusiojo M. S. įtraukimo girtauti vos dviejų susitikimų metu. Kasatorius teigia, kad BK 161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (dėl M. S. įtraukimo girtauti) nebuvo tiek pavojinga, kad už ją reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes nepasižymėjo sistemiškumu (nenustatyti daugiau kaip trys kartai). Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamų veikų vaikui ir šeimai padarymą nustatyta įgyvendinant Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, susijusius su vaiko ir šeimos apsaugos garantu. Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, jog „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai. Dėl šios priežasties valstybei tenka pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visapusiškai puoselėjamos ir saugomos. O Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuostata, kad „nepilnamečius vaikus gina įstatymas“. Tad šeimos bei vaiko apsauga, visų pirma, išplaukia iš aukščiausios teisinės galios akto, taip pripažįstant galimybę taikyti teisinę atsakomybę už šių vertybių pažeidimą.

42. BK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimą girtauti. Vaiko įtraukimas girtauti apima aktyvius veiksmus, kurie gali pasireikšti alkoholinių gėrimų vaikui nupirkimu, pavaišinimu ir pan. Įtraukimas – tai procesas, kurio metu asmuo kitą įtraukia į atitinkamą veiklą. Kad veiką būtų galima pripažinti įtraukimu, būtina nustatyti ne vienkartinį veikos pobūdį, o jos periodiškumą. Šio nusikaltimo sudėtyje tiesiogiai nėra įtvirtintas sistemiškumo, kaip kaltininko veiksmų tęstinumo, požymis, todėl jo turinys gali keistis priklausomai nuo bylos aplinkybių. Kaltininko veiksmų pobūdis, intensyvumas, trukmė, kaltininko tyčios kryptingumas, padarytų nusikalstamų veikų skaičius, teisės pažeidimo padarymo tikslas ir motyvai, kilę padariniai, vaiko ir kaltininko tarpusavio santykiai, vaiko amžius, didelis alkoholinių gėrimų kiekis ir kitos didesnį veikos pavojingumą rodančios aplinkybės padeda atskirti nusikalstamą veiką vaikui nuo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 76 straipsnyje ir nustatančio atsakomybę už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniam negu dvidešimt metų asmeniui.

43. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Pagal ANK 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse nurodyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi vadovaujantis šia ANK nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, galima spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus.

44. Nusikalstamą veiką, nurodytą BK 161 straipsnio 1 dalyje, atribojant nuo ANK 76 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo, pažymėtina, kad ANK 76 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas apima situacijas, kai asmuo paties vaiko prašymu perduoda alkoholinius gėrimus, o baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimą girtauti taikoma, kai konstatuojamas kaltininko tikslinis poveikis vaikui. ANK 76 straipsnis apima tik alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą, bet ne jų vartojimą, tačiau neapima vaiko įtraukimo girtauti. Taigi, taikant baudžiamąją atsakomybę, visais atvejais iniciatyva dėl įtraukimo vartoti alkoholinius gėrimus turi kilti iš kaltininko.

45. Sprendžiant dėl nuteistojo V. U. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 161 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo M. S. įtraukimo girtauti, abiejų instancijų teismų padarytos išvados dėl to, jog nuteistasis ne mažiau kaip dviejų susitikimų metu, atvykęs automobiliu, žinodamas, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, pirko, vaišino, siūlė ir davė gerti alkoholinių gėrimų, dėl to pastarasis apsvaigdavo nuo alkoholio, atitinka bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. S. bendravo su nuteistuoju. Tai patvirtino ne tik jis pats apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, bet ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų I. G., E. V., M. G., J. R. parodymai; reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas M. S. mobiliojo ryšio telefono pateikimas, bei specialisto išvada Nr. 30-(464)-ISI-511 su priedais, kurioje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo M. S. kontaktų yra nuteistojo mobiliojo telefono numeris). Nukentėjusysis parodė, kad nuteistajam pasakė, jog jam 16 metų; atvykęs į pirmąjį susitikimą, nuteistasis jam davė pinigų ir cigarečių; po to buvo susitikę 2–3 kartus, susitikimai vykdavo nakties metu (23.00–1.00 val.), nuteistasis duodavo pinigų ir degtinės (arba brendžio) butelį, nukentėjusysis išgerdavo kokias keturias stiklines, dėl to apsvaigdavo nuo alkoholio, o pats nuteistasis negerdavo.

46. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad, taikant baudžiamąją atsakomybę už vaiko įtraukimą girtauti, paprastai veika turi pasireikšti sistemiškumu ir kartotinumu, tačiau šis požymis nėra lemiamas, jo turinys gali kisti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nuteistasis ne mažiau kaip dviejų susitikimų metu pirko, vaišino, siūlė ir davė M. S. gerti didelį kiekį stipriųjų alkoholinių gėrimų, dėl to pastarasis apsvaigdavo nuo alkoholio. Be to, nukentėjusysis pats neprašydavo nupirkti ar kitaip įgyti alkoholio, susitikimų metu jis būdavo vaišinamas būtent nuteistojo iniciatyva siekiant, kad vaikas ne tik apsvaigtų nuo alkoholio, bet ir įprastų jį vartoti.

47. Taigi veikos pobūdis, intensyvumas, išgerto alkoholio kiekis susitikimų metu (nukentėjusysis kiekvieno vykusio susitikimo metu parodė išgėręs apie keturias stiklines degtinės ar brendžio), nustatyti ne mažiau kaip du (2–3) per gana trumpą laiką įvykę nukentėjusiojo ir nuteistojo susitikimai, visi susitikimai vykdavo nakties metu (nuo 23.00 iki 1.00 val.), pats nuteistasis alkoholio nevartodavo, būdavo su nukentėjusiuoju tol, kol šis suvartodavo visą alkoholį, rodo kaltininko tyčią įpratinti vaiką girtauti, o ne tiesiog alkoholinių gėrimų perdavimą jaunesniam negu dvidešimt metų asmeniui, už ką nustatyta administracinė atsakomybė ANK 76 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šios tęstinės ir kryptingos veikos pobūdis teismų pagrįstai įvertintas kaip vaiko įtraukimas girtauti.

48. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės dėl nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. įtraukimo girtauti atitinka BK 161 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį, o teismų išvados dėl įrodymų vertinimo padarytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Dėl baudžiamojo tyrimo pradėjimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teisėtumo

49. Nuteistasis kasaciniame skunde ginčija baudžiamojo proceso pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teisėtumą. Jis teigia, kad byloje nebuvo gautas nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo skundas (pareiškimas) arba prokuroro reikalavimas, todėl jo baudžiamasis procesas dėl paminėtos nusikalstamos veikos vyko neteisėtai.

50. BK 145 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. BPK 167 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl šiame straipsnyje išvardytų veikų, tarp kurių yra ir BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

51. Be to, BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (taip pat ir nusikalstama veika, nurodyta BK 145 straipsnyje) turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

52. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis). Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, tiek materialiosios, tiek proceso teisės normose įtvirtintas teisinis reguliavimas imperatyviai nustato, kad dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų nepakanka nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos požymių, o tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir (ar) kaltininkui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens (jo teisėto atstovo) valios išraiška, kuri įgyvendinama pateikiant teisėsaugos institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą. Nevykdant šių nuostatų, būtų aiškiai paneigiama (nebetektų prasmės) viena iš BPK 3 straipsnyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, t. y. praktiškai neatsirastų sąlygų taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą taisyklę.

53. Teismų praktikoje yra suformuluotos procesinės taisyklės, kad tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2014, 2K-235-942/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>). Aptartų reikalavimų nesilaikymas suponuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, o kartu reiškia ir tai, kad tiek pats ikiteisminis tyrimas, tiek atskiri jo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, o jų pagrindu gauti duomenys gali būti pripažinti gautais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNS02NDgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-15-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-15-648/2025">2K-7-15-648/2025</a>).

54. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje 2018 m. gegužės 9 d. buvo pradėtas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, remiantis Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV vyriausiojo tyrėjo Laimono Gumbrevičiaus 2018 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo pateikta susisteminta kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Taip pat nustatyta, kad, ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus bei nepilnamečius nukentėjusiuosius, 2018 m. gegužės 16 d. vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu, suderintu prokurorės Editos Mikalainienės rezoliucija, nustatytas pagrindas pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su jaunesniu kaip šešiolikos metų asmeniu ir pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu asmeniu už atlygį. Antruoju vyriausiojo tyrėjo 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniu pranešimu, suderintu ikiteisminio tyrimo įstaigos skyriaus viršininkės Janinos Lakavičienės rezoliucija, nustatytas pagrindas pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimą ir pagal kitų nusikalstamų veikų, tarp jų – ir dėl nurodytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiaisiais pripažinti du nepilnamečiai asmenys – J. R. ir R. G.), požymius. Beje, šis antrasis tarnybinis pranešimas dėl pastarosios veikos su prokurore derintas nebuvo.

55. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad prokuroro reikalavimas, nors jo forma įstatyme ir nenustatyta, yra atskiras procesinis sprendimas su BPK 167 straipsnio 2 dalį atitinkančiais motyvais, kurių pagrįstumą kiekvienoje byloje turėtų įvertinti bylą nagrinėjantis teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog prokuroras priima nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tęsia ikiteisminio tyrimo terminus, surašo kaltinamąjį aktą ir (ar) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, savaime nereiškia, kad yra įvykdytos BPK 167 straipsnio 2 dalį atitinkančios sąlygos išreikšti prokuroro valią. Tiek kaltinamojo akto surašymas, tiek ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra bendra proceso tvarka, būdinga byloms dėl visų kategorijų nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Todėl, pripažinus tokius prokuroro procesinius sprendimus ar funkcijas tinkama valios išraiška, BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas netektų prasmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItNzE5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-719/2022">2K-12-719/2022</a>).

56. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pradėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuodamas, kad nors byloje ir nėra atitinkamos formos prokuroro reikalavimo, tačiau tarnybiniai pranešimai, suderinti prokuroro rezoliucija, aiškiai išreiškė prokuroro valią vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, turinčių visuomeninę reikšmę (vienas iš BPK 167 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų) (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25–28 punktai).

57. Šioje byloje prokuroro reikalavimo, kaip atitinkamos formos procesinio dokumento, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo įformintas netinkamu procesiniu dokumentu, t. y. ne prokuroro motyvuotu reikalavimu, kaip tai nustatyta BPK 167 straipsnio 2 dalyje, o 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniu pranešimu, kuris net nebuvo suderintas su prokuroru. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Todėl baudžiamasis procesas V. U. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo ir yra negalimas, jo nebėra galimybės ištaisyti, tad procesas dėl šios veikos nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

58. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sprendimų matyti, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. U. buvo paskirta 45 parų arešto bausmė, ši bausmė buvo subendrinta su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Kadangi iš teismo nuosprendžio nėra aiškus šios bausmės bendrinimo su kitomis bausmėmis būdas, nutraukus šią bylos dalį, V. U paskirta galutinė subendrinta bausmė mažinama už šią veiką visos paskirtos bausmės dydžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo nustatyta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis (dveji metai) paliekama nepakeista, nekeistinas ir likusios bausmės vykdymo atidėjimo terminas trejiems metams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. U. kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. U. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria konstatuota, kad V. U. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos V. U. nutraukti.

V. U. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ketverių metų keturių mėnesių penkiolikos dienų.

Kitos nuosprendžių dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Arūnas Budrys

Darius Kantaravičius