Kasacinio skundo Nr. DOK-786/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44246-2018-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nukentėjusiosios K. B. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio S. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nukentėjusiosios K. B. atstovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį be pakeitimų. Nukentėjusiosios K. B. naudai priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliaciniame ir kasaciniame procese.
Kasacinio skundo Nr. DOK-786/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44246-2018-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nukentėjusiosios K. B. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio S. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nukentėjusiosios K. B. atstovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį be pakeitimų. Nukentėjusiosios K. B. naudai priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliaciniame ir kasaciniame procese.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pažeidė reikalavimą bylos duomenis vertinti pavieniui ir visumoje, nė vienam iš byloje esančių duomenų nesuteikiant pranašesnės galios, taip pat nepalikti neatsakyto klausimo, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nepašalintais prieštaravimais ir neaiškumais. Šiaulių apygardos teismas vertindamas bylos duomenis nesilaikė įrodymų vertinimui ir išteisinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl liudytojų, apelianto ir nukentėjusiosios parodymų vertinimo padaręs priešingas nei pirmosios instancijos teismas išvadas, taip pat padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažindamas S. S. nekaltu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netinkamai išsprendė nukentėjusiosios K. B. civilinio ieškinio klausimą, nes atmetė nukentėjusiosios ieškinį, kai vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu K. B. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, o atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, kad šio teismo priimtas nuosprendis, kuriuo S. S. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka faktinių aplinkybių. Skunde išdėstyti teiginiai dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo pagrindžiant autoįvykio mechanizmo aplinkybes pagal nukentėjusiosios ir kartu su ja važiavusių asmenų versiją. Kasaciniame skunde analizuojamos autotechninių ekspertizių išvados ir gauti duomenys, modeliuojama įvykio situacija pagal nukentėjusiosios K. B. parodymus ir išdėstytą įvykio versiją. Taigi skundas grindžiamas vien nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atliktu įrodymų vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, pats atlikęs įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs visus įrodymus, tame tarpe ir naujus, gautus bylos proceso metu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir bylos aplinkybes, S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatė nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), priėmė sprendimą nesant pakankamai nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo S. S. veiksmuose.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius neteisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažindamas S. S. nekaltu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netinkamai išsprendė nukentėjusiosios K. B. civilinio ieškinio klausimą, kadangi atmetė nukentėjusiosios ieškinį, kai vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu K. B. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios K. B. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiosios K. B. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis