S. S. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-227-495/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44246-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.5; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nukentėjusiosios K. B. atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

išteisintajam S. S., jo gynėjui advokatui Vidui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės ir nukentėjusiosios K. B. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiajai K. B. iš S. S. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 300 Eur su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. S. buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 15 val. Raseinių rajone, Paliepių seniūnijos Dumšiškių kaimo ribose, kelio Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 43-iame kilometre (apie 42,168 km), vairuodamas lengvąjį automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 117 ir 140.1 punktų reikalavimus, t. y., važiuodamas nuo Raseinių link Kryžkalnio ir pagrindiniu keliu artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pagrindiniame kelyje priešingų krypčių eismo juostas skiriant viengubai ištisinei horizontaliojo ženklinimo linijai, nevažiavo dešiniau šios linijos (KET 117 punktas), taip pat pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ (KET 1 priedo Nr. 110), kur lenkti draudžiama, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (KET 140.1 punktas) ir dėl to susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu ir priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo K. B., taip įvyko eismo įvykis, jo metu automobilio „Honda Accord“ keleivei K. S. dėl krūtinkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. S. ir civilinės atsakovės atstovo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo S. S. veiksmuose. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos selektyviai vertinant byloje esančius įrodymus, nepašalinti jų prieštaravimai: pirmosios instancijos teismas išvadas grindė tikėtinomis specialistų (ekspertų) išvadomis ir jų paaiškinimais, taip pat suinteresuotų asmenų parodymais, kuriuos paneigia byloje objektyviai nustatytos aplinkybės, tačiau kritiškai vertino kitų – tiesiogiai eismo įvykį mačiusių – liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus, nors jų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu.

2.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje esančios specialistų ir ekspertų išvados dėl automobilių susidūrimo vietos ir eismo įvykio mechanizmo yra tikėtinos, kadangi byloje nepakako objektyvių duomenų, patvirtinančių transporto priemonių susidūrimo vietą. Nagrinėjamoje byloje, net ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, negalima pašalinti abejonių ir daryti kategorišką išvadą, kad S. S., vairuodamas automobilį, iš dalies ar visiškai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to susidūrė su nukentėjusiosios K. B. vairuojamu automobiliu. Atlikus pakartotinę komisinę ekspertizę, apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad automobilių susidūrimas galėjo įvykti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios K. B. eismo juostoje, o esminė aplinkybė, lėmusi ekspertų tikėtiną išvadą, kad susidūrimas įvyko automobilio „VW Golf“ eismo juostoje, yra paremta kelkraštyje buvusiu pėdsaku, kuris nebuvo susietas su nagrinėjamu įvykiu, – šis pėdsakas nebuvo aprašytas eismo įvykio vietos apžiūros protokole, neužfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, apie šį kelkraštyje paliktą pėdsaką nenurodė ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, taigi, galėjo būti paliktas ir kito automobilio.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad, nesivadovaujant tikėtinomis ekspertų išvadomis ir nepatikimais nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų M. Č., D. K. parodymais, kitų įrodymų, paneigiančių nuteistojo S. S. ir kartu su juo važiavusios nukentėjusiosios K. S. parodymus, byloje nėra. Priešingai, nuteistojo ir nukentėjusiosios K. S. parodymus, kad nuteistojo vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, patvirtina nuoseklūs tiesioginių įvykio liudytojų R. U. ir L. A. parodymai.

III. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį su pakeitimais: automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei draudimo liudijimą, kurie Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. Grigždienės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu buvo grąžinti S. S., palikti neribotai S. S. nuosavybei; automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei draudimo liudijimą, kurie Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. Grigždienės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu grąžinti R. B., palikti neribotai R. B. nuosavybei. Prokurorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nes išteisinamajame nuosprendyje įrodymai nebuvo vertinami vadovaujantis vienodais principais ir taisyklėmis – teismas vertino tik dalį surinktų įrodymų, o ne jų visumą, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, o nuosprendžio motyvai nepagrindžia teismo padarytų išvadų. Be to, teismas, nenustatęs būtinojo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – KET pažeidimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 1 dalį).

3.2. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. S. sveikata, taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai K. B., sugadintas nukentėjusiajai R. B. priklausantis automobilis, sunkiai sutrikdyta išteisintojo S. S. sveikata ir sugadintas jam priklausantis automobilis. Faktinę aplinkybę dėl transporto priemonių susidūrimo vietos patvirtina specialisto išvada, ekspertizės aktai ir eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų bei netiesioginių liudytojų parodymai, eismo įvykio vietoje fiksuoti duomenys.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas prioritetą suteikė išskirtinai išteisintojo S. S., nukentėjusiosios K. S., liudytojų R. U. ir L. A. parodymams, taip pat privataus eksperto išvadai, nevertinęs liudytojų K. Raubos, D. Jociaus ir A. Grigalaičio parodymų, eismo įvykio vietos apžiūrų protokolų, specialisto išvados ir ekspertizės aktų. Teismas UAB „Impulsana“ privataus eksperto V. Mitunevičiaus išvada paneigė ir atmetė byloje esančias tikėtinas ekspertų išvadas, nors privataus eksperto išvada paprastai negali paneigti nešališkų ekspertų išvadų, ji vertinama kaip konsultacinė išvada, surašyta specialių žinių turinčio asmens.

3.4. Nors visi ekspertai eismo įvykio vietoje darytose nuotraukose fiksuotą transporto priemonės ratu paliktą pėdsaką priskyrė kaip automobilio „VW Golf“ ratu (padanga) paliktą pėdsaką, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šį pėdsaką eismo įvykio vietoje galėjo palikti ir kitas automobilis, kadangi jis nebuvo tinkamai užfiksuotas eismo įvykio vietoje. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas klaidingas, kadangi teismas nesivadovavo šiuo atveju reikšmingomis metodinėmis rekomendacijomis eismo įvykio tyrimų užsakovams, apsiribodamas tik dalimi eksperto V. Matusevičiaus paaiškinimų, kad pėdsakas galėjo būti paliktas ir kito automobilio. Be kita ko, šios instancijos teismas nesiaiškino reikšmingų aplinkybių, susijusių su šiuo žvyre užfiksuotu pėdsaku.

3.5. Policijos pareigūnų D. Jociaus ir kitų parodymai apie įvykio vietos fiksavimą, važiuojamojoje kelio dalyje rastas duženas atitinka eismo įvykio tyrimų išvadas, kad automobilių susidūrimas turėjo įvykti eismo juostoje, į kurią turėjo sukti dešinio posūkio kreive automobilis „VW Golf“, automobiliui „Honda Accord“ išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą.

3.6. UAB „Impulsana“ privataus eksperto V. Mitunevičiaus pateikta išvada iš esmės yra paneigta byloje atliktų ekspertinių tyrimų visumos (specialisto išvada Nr. 11K-375(18), ekspertizės aktais Nr. 11-478(19) ir Nr. 11-2518(19) bei pakartotine dviejų ekspertų komisijos ekspertizės akto Nr. 11-555(23) išvada). Atmesdamas specialisto, ekspertizės aktų išvadas ir ekspertų paaiškinimus, remdamasis privataus eksperto pateikta išvada, apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, kad vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-5071/2016).

3.7. Apeliacinės instancijos teismas tikėtinas specialisto bei ekspertų išvadas atmetė tik dėl susidūrimo vietos kelio pločio atžvilgiu, nors kelio ilgio atžvilgiu (kad susidūrimas įvyko 9 metrų atstumu nuo šalutinio kelio, automobiliui „VW Golf“ dar neišsitiesinus) laikė patikimomis, tai rodo neobjektyvų apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kai nenaudinga įrodymo dalis laikoma nepatikima. Nevienodais principais remiantis buvo vertinami ir išteisintojo S. S., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvada bei ekspertizės aktų išvados, pripažįstant patikimomis tik įrodymų dalis, kuriomis tvirtinama, kad išteisintasis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, be kita ko, kai kurių įrodymų nevertinant visiškai (eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su jo priedais, liudytojų D. Jociaus, A. Grigalaičio parodymų).

3.8. Apeliacinės instancijos teismas atmetė liudytojų D. K. bei M. Č. parodymus, juos laikydamas nepatikimais, be kita ko, ir dėl to, kad šie liudytojai buvo apklausti praėjus dviem dienoms po įvykio, be to, jie yra nukentėjusiosios draugai, dėl to parodymus galėjo suderinti. Tuo tarpu nukentėjusiosios K. S. parodymus, kurie patvirtina išteisintojo S. S. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, teismas pripažino patikimais, nors ji yra išteisintojo žmona ir jų duoti parodymai prieštarauja ekspertų nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms, liudytojo D. Jociaus parodymams. Taigi, taip tos pačios rūšies įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertino remdamasis skirtingais principais.

3.9. Teisėjų kolegija nepagrįstai teisinančiais įrodymais pripažino liudytojų R. U. ir L. A. parodymus, nes jie yra subjektyvūs, prieštarauja eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytiems duomenims, specialisto išvadai ir ekspertizės aktams, taip pat nukentėjusiosios K. B. ir kitų liudytojų – D. Jociaus, K. Raubos ir A. Grigalaičio parodymams.

3.10. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedų – eismo įvykio plano ir fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobiliai susidūrė dešinėje kelio pusėje, taip pat ir kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymų, kad įvykio vietoje duženos buvo priešpriešinėje juostoje. Visi šie įrodymai yra svarbūs ir leidžia spręsti dėl specialisto bei ekspertizės aktų tikėtinų išvadų patikimumo. Liko neįvertina ir ekspertizės akto Nr. 11-2518(19) išvada, kad jei eismo įvykis būtų įvykęs dešinėje kelio juostoje, žiūrint nuo Raseinių, automobiliai būtų buvę visai kitose vietose, netgi neartimose toms vietoms, kuriose jie sustojo po susidūrimo.

3.11. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos galima daryti išvadą, jog išteisintasis S. S. pažeidė KET 117, 140.1 punktų, KET 1 priedo Nr. 110 reikalavimus: važiavo arčiau eismo juostos vidurio linijos, kelio dalyje, kur lenkti draudžiama, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip pat, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai draudžiama taip paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir šią liniją kirsti. Tuo tarpu, vadovaujantis KET 3.3, 15 punktais, nukentėjusiosios K. B. atliekamas manevras neprivertė kitų eismo dalyvių keisti judėjimo kryptį arba greitį; ji, sukdama į dešinę, į savo eismo juostą, kuri buvo laisva, duoti kelio neprivalėjo. Eismo juostą, į kurią ji suko ir kurioje važiavo transporto priemonės, skyrė siaura ištisinė linija, kurios transporto priemonės kirsti negalėjo.

3.12. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, S. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39 straipsniu, nustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažintina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ilga bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmė (precedentu pripažįstant kasacinio teismo nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>), taip pat paties S. S. patirti sužalojimai – sunkus sveikatos sutrikdymas šio eismo įvykio metu, be kita ko, rizikingas nukentėjusiosios K. B. elgesys: išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nors ir nepažeisdama Kelių eismo taisyklių, tačiau kita eismo juosta link jos artėjant transporto priemonėms, tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

4. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios K. B. atstovas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį be pakeitimų. Skundu taip pat prašoma nukentėjusiosios K. B. naudai priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, atlyginimą ir išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą. Nukentėjusiosios atstovas skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu: panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, jis pažeidė reikalavimą bylos duomenis vertinti pavieniui, o po to ir atsižvelgiant į visumą, nė vienam iš byloje esančių duomenų nesuteikiant pranašesnės galios, taip pat nepalikti neatsakyto klausimo, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Taip teismas nukrypo nuo įstatymo reikalavimų ir kasacinės instancijos teismo praktikos, kad, jei apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pagal nurodytus apskundimo pagrindus turi įvertinti viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-155-942/2019, 2K-33-458/2020, 2K-33-458/2020); be to, apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas.

4.2. Teismas pabrėžė, kad konstatuojant, jog S. S. veiksmai prieštaravo KET reikalavimams, turėjo būti nustatyta ir įrodyta aplinkybė, kad jis, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu. Nepaisydamas to, teismas šios aplinkybės sprendime neakcentuoja ir kilusias abejones grindžia kitais aspektais – prieštaravimais dėl išteisintojo S. S. ir nukentėjusiosios K. B. važiavimo greičio prieš pat byloje nagrinėjamą eismo įvykį; prielaida, kad eismo įvykio vieta kurį laiką (kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai) nebuvo saugoma nuo kitų eismo dalyvių.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neaptaria ir nesugretina su kitais bylos duomenimis teismo posėdyje apklausto ir ekspertizės akte Nr. 11-555(23) išvadas pateikusio eksperto V. Matusevičiaus parodymų, jog formuluotė „techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“ ir formuluotė „techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui“ skiriasi – formuluotė „pagrindinė sąlyga sudarė eismo įvykiui kilti“ reiškia, kad daugiau prisidėjo prie eismo įvykio kilimo. Teismas nesugretino su kitais bylos duomenimis ir eksperto teiginių, kad dėl ekspertizės akte minimo pėdsako palikimo kelkraštyje buvo daroma išvada, jog tai yra konkrečiai automobilio „VW Golf“ slydimo metu atsiradęs pėdsakas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai netyrė ir kartu su kitais duomenimis nevertino eksperto V. Matusevičiaus paaiškinimų apie taikytą tyrimų metodologiją, kokiomis kryptimis buvo atliktas komisinis ekspertinis tyrimas, kad buvo tiriamos dvi skirtingos eismo įvykio dalyvių nurodytos situacijos.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad ekspertai vieningai nurodė tas pačias eismo įvykio kilimo aplinkybes – tai, kad automobilis „Honda Accord“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o automobilis „VW Golf“ išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą nebuvo.

4.5. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl eksperto V. Venckaus teiginių, kad nukritusių šukių pradžia leido nustatyti, jog automobiliai susidūrė iki tų šukių pradžios. Sugadinimų išsidėstymas nurodė, kokios buvo automobilių tarpusavio padėtys susidūrimo metu. Automobilis „VW Golf“ po susidūrimo kelių sankirtos kampe ant žvyro paliko ratų pėdsakų, matėsi išraustos žymės. Buvo atliekamas modeliavimas kompiuterio programa „PC-Crash 12.0“. Šio modeliavimo metu buvo optimizuojami susidūrimo variantai ir išrinktas tiksliausias, mažiausią paklaidą turintis susidūrimo variantas, jis ir buvo pateiktas ekspertizės akte. Visų duomenų, kurie buvo pateikti byloje, visuma neleido teigti, kad automobilių susidūrimas vyko dešinėje kelio pusėje, t. y. automobilio „Honda Accord“ eismo važiavimo juostoje.

4.6. Teismas, abejodamas, ar pėdsaką ant žvyro paliko atblokštas nukentėjusiosios K. B. automobilis, ignoravo nukentėjusiosios K. B., liudytojų D. K. ir M. Č., A. Grigalaičio, K. Raubos, R. U. ir L. A. parodymus, kad automobilių ar išsibarsčiusių šukių niekas nejudino. Nuosprendyje nurodoma, kad ant žvyro palikti ratų pėdsakai, matomos išraustos žymės galėjo susidaryti ir kitais būdais ar aplinkybėmis, tačiau konkrečiai kokiais ir kokios tai gali būti aplinkybės, teismas nenurodė. Teismas šią abejonę turėjo pagrįsti bylos duomenimis. Taigi teismas nesilaikė reikalavimo motyvuoti, kodėl nesiremiama tam tikrais bylos duomenimis (BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas).

4.7. Teismas nuosprendyje nepasisakė dėl ekspertinių tyrimų formos ir turinio – naudojamų metodų vienodumo ir nuoseklumo, modeliavimo kaip tyrimo metodo įtakos tikėtinų išvadų formulavimui, tyrimams reikalingų duomenų imties, ekspertinių tyrimų pobūdžio. Teismas nevertino, ar nustatyti prieštaravimai keičia išvadų ir ekspertizės aktų esmę. Akcentuodamas atsiradusias abejones, teismas skundžiamame nuosprendyje sukelia didesnes abejones dėl to, ar teismas yra nuoseklus formuluodamas nuosprendžio motyvus. Pavyzdžiui, skundžiamo nuosprendžio 36 punkte nurodoma, kad pagal atliktą transporto priemonių susidūrimo modeliavimą kompiuterine programa buvo nustatyta, jog susidūrimo metu transporto priemonė „Honda Accord“ buvo labai nedaug pasisukusi į dešinę, judėjo nedideliu kampu įstrižai kelio iš kairės į dešinę ir tokia padėtis būdingesnė jau baigiant lenkimo manevrą, tai yra grįžtant į dešinę kelio pusę, o ne pradedant lenkimo manevrą, kai automobilis juda iš dešinės į kairę. Šis nuosprendžio teiginys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas, abejodamas dėl to, ar S. S. vairuojama transporto priemonė prieš eismo įvykį kirto viengubą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, vis dėlto tai pripažįsta.

4.8. Esminiai įrodymams vertinti keliamų reikalavimų taikymo pažeidimai padaryti ir skundžiamo nuosprendžio 38–40 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas išvadas padarė pažeisdamas reikalavimą byloje esančius duomenis vertinti atsižvelgiant į jų visumą. Vertindamas liudytojų L. A. ir R. U. parodymus, teismas neįvertino šių liudytojų parodymų savitarpio prieštaravimų ir jų nepašalino. Teismas neįsidėmėjo, kad liudytojos L. A. nurodytos aplinkybės apie automobilių susidūrimo vietą prieštarauja ne tik nukentėjusiosios K. B., bet ir liudytojos R. U. pirmosios instancijos teisme duotiems paaiškinimams, kad susidūrimas įvyko ties kelio vidurį žyminčia skiriamąja juosta. Teismas nepatikrino liudytojos L. A. teiginių, kad eismo įvykyje minėti automobiliai susidūrė kaktomuša, labiau priekinėmis kairėmis pusėmis, o tai leidžia neabejoti, kad tokių susidūrimo lemiamų automobilių sugadinimų neįmanoma padaryti darant posūkį į dešinę pusę. Teismas nepatikrino, kodėl liudytojos L. A. ir R. U. nurodė skirtingus atstumus tarp jų važiuojamo automobilio ir priekyje važiavusio S. S. automobilio, ir kt. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesugretino šių liudytojų parodymų su išteisintojo S. S. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad K. B. automobilis „įskrido“ į kelią ir stačiai iš kairės trenkėsi į kaltinamojo vairuojamą automobilį.

4.9. Apeliacinės instancijos teismas suabejojo ir nukentėjusiosios ir su ja važiavusių asmenų kaip liudytojų parodymais. Nuosprendžio 38 punkte nurodoma, kad minėti asmenys parodymus turėjo galimybę suderinti ir per trumpą laiką, o nukentėjusiąją K. B. ir liudytojus M. Č. bei D. K. sieja draugystė. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas, vertindamas bylos duomenis, negali pasitelkti liudytojų pažinties kaip vertinimo kriterijaus, nes baudžiamasis procesas nenustato tokio duomenų vertinimo principo. Nors teismas duomenis vertina remdamasis vidiniu įsitikinimu, tačiau toks veiksnys turi būti paremtas bylos duomenimis, o ne liudytojų ir nukentėjusiosios, kitų liudytojų ir kaltininko tarpusavio ryšiais. Vidinis teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas tuo, kad visapusiškai, išsamiai ir objektyviai yra ištirti visi byloje esantys įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277/2013">2K-277/2013</a>, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. Mušauskytės-Griciuvienės ir nukentėjusiosios K. B. atstovo advokato R. Jurkos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant konkrečių argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

7. Iš pateiktų kasacinių skundų turinio matyti, kad juose keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių įrodytumo ir dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamame procesiniame sprendime. Tai daroma akcentuojant atskirus bylos įrodymus, lyginant juos tarpusavyje ir siejant su nukentėjusiosios K. B. nurodoma eismo įvykio versija, taip ginčijant byloje teismų nustatytas aplinkybes, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Argumentai, paremti nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nėra susiję su teisės taikymo klausimais, todėl kasatorių skundų argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų

8. Kasatoriai, skunduose nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teigia, kad išteisinamajame nuosprendyje buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimai. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, selektyviai, neatliko jų lyginamosios analizės, taip pat padarė klaidų ir dėl įrodymų turinio, teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinių skundų argumentais.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024 ir kt.).

10. BPK 329 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje (apkaltinamajame ar išteisinamajame) paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-112-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-174-303/2023, 2K-77-654/2024, 2K-84-1073/2024 ir kt.).

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė teismo posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir teismų praktikos išaiškinimų, BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų; panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto apkaltinamojo nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12. Priešingai nei teigiama kasatorių skunduose, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma nepagrindžia kaltinamojo kaltės, teismo išvados logiškos ir neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ginčijamo įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo visapusiškumo principo, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ir skunduose cituojamus išteisintojo S. S. ir jo vairuojamo automobilio keleivės nukentėjusiosios K. S. parodymus, kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo – nukentėjusiosios K. B. ir jos keleivių liudytojų D. K. ir M. Č. parodymus, eismo įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų L. A. ir R. U. parodymus, į eismo įvykio vietą atvykusių ir tyrimą atlikusių policijos pareigūnų K. Raubos ir D. Jociaus parodymus, gelbėjimo darbus atlikusio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno A. Grigalaičio parodymus, liudytojo P. B. parodymus, ekspertų V. Venckaus, V. Mitunevičiaus paaiškinimus, eismo įvykio vietos apžiūros protokole, jo priede ir eismo įvykio vietos schemoje nustatytas aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas pakankamai daug dėmesio skyrė ir objektų tyrimo pagrindu pateiktai specialisto išvadai, ekspertizės aktams ir pagal proceso šalies prašymą eksperto surašytai konsultacinei išvadai. Be kita ko, apeliacinis teismas, vykdydamas šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties privalomą reikalavimą ištaisyti padarytus esminius BPK pažeidimus (BPK 386 straipsnio 2 dalis) ir kartu siekdamas išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, papildomai atliko įrodymų tyrimą, paskyrė pakartotinę komisinę eismo įvykio ekspertizę, ištyrė ir įvertino gautą 2023 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktą Nr. 11-555(23), teisiamajame posėdyje apklausė vieną iš ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų V. Matusevičių.

13. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Padaręs priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas ir kokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos pagrįstos išvados, kad byloje neįrodyta, jog S. S., pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas padarė išsamias ir motyvuotas išvadas, jog nukentėjusiosios K. B. ir jos vairuojamo automobilio keleivių liudytojų M. Č. ir D. K. nurodomas eismo įvykio mechanizmas, kad išteisintojo S. S. vairuojamas automobilis išvažiavo iš už krovininio automobilio į priešpriešinę eismo juostą, pastarąjį lenkdamas (lenkimo manevro pradžios metu), ir su jais susidūrė, yra nepagrįstas, o jų parodymai nėra patikimi. Ši išvada, priešingai nei teigia kasatoriai, patvirtinta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

14. Byloje liudytojo P. B. parodymais, jo vairuotos transporto priemonės tachografo duomenimis nustatyta, kad krovininis automobilis, užfiksuotas vaizdo įrašuose, eismo įvykio vietos neprivažiavo, išvažiavęs iš Raseinių miesto, pasuko kitu keliu. Tiesioginės eismo įvykio liudytojos R. U. ir L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad išteisintasis S. S. lenkimo manevro neatliko, jo vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiosios ir jos vairuojamo automobilio keleivių nurodomas eismo įvykio mechanizmas neatitinka ekspertinių tyrimų metu nustatyto tikėtino eismo įvykio mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų M. Č. ir D. K. nurodomas transporto priemonių susidūrimo aplinkybes su byloje esančių ekspertizės aktų išvadomis, pagrįstai konstatavo, kad, pagal ekspertų atliktą transporto priemonių susidūrimo modeliavimą, susidūrimo metu S. S. vairuojama transporto priemonė negalėjo pradėti atlikti nukentėjusiosios nurodomo lenkimo manevro. Visi šie faktiniai bylos duomenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvertinti kaip įrodymų visuma, nė vienam šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, palyginus tarpusavyje ir teismui motyvuojant tokį savo sprendimą. Šiame kontekste atmestini nukentėjusiosios atstovo kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 36 punkte nepripažino, kad išteisintasis S. S. atliko lenkimo manevrą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, gretindamas ekspertų nustatytą tikėtiną eismo įvykio mechanizmą, nustatytą transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdį bei apimtį ir nukentėjusiosios K. B., liudytojų M. Č. ir D. K. nurodomas eismo įvykio aplinkybes tarpusavyje, nustatė, kad eismo įvykis negalėjo kilti nukentėjusiosios K. B. ir minėtų liudytojų nurodomomis aplinkybėmis, be kita ko, konstatavo ir jau aptartą šių įrodymų prieštaringumą.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo bylai reikšmingų eismo įvykio dalyvių – nukentėjusiosios K. B., liudytojų M. Č., D. K. bei tiesioginių įvykio liudytojų – R. U., L. A. parodymus, įvertino juos su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir išteisintojo S. S. bei jo vairuojamo automobilio keleivės nukentėjusiosios K. S. parodymais, ir pateikė išsamius motyvus, kodėl vienus bylos įrodymus atmeta, o kitais remiasi, darydamas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas išvadas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išteisintojo S. S. ir nukentėjusiosios K. S. parodymus, kuriuos patvirtino tiesioginių įvykio liudytojų R. U., L. A. parodymai, pripažino patikimais ir jais vadovavosi, o nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų M. Č., D. K. parodymais, prieštaraujančiais bylos medžiagai, nesivadovavo. Priešingai nei nurodoma kasatorių skunduose, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo vertinami taikant skirtingus principus ar taisykles. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad suinteresuotų nukentėjusiosios K. B. ir jos automobilio keleivių, apklaustų kaip liudytojų, parodymai buvo paneigti tiesioginiais įrodymais – įvykį stebėjusių liudytojų parodymais. Atitinkamai šių įrodymų pagrindu (tiesioginių liudytojų nurodomu eismo įvykio mechanizmu) buvo nustatytas ir kitos suinteresuotos šalies – išteisintojo S. S. bei jo automobilio keleivės nukentėjusiosios K. S. parodymų patikimumas. Tai rodo, kad byloje esantys įrodymai buvo vertinami tų pačių tiesioginių įrodymų kontekste, vadovaujantis parodymų neprieštaringumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs minėtų asmenų parodymus, nenustatė pagrindo nesivadovauti išteisintojo S. S. ir nukentėjusiosios K. S. parodymais, kad S. S. vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o šių automobilių susidūrimas įvyko jų važiuojamojoje eismo juostoje. Nors kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų M. Č., D. K. parodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti kasatoriams, nes šių proceso dalyvių parodymai motyvuotai buvo pripažinti nepatikimais. Pažymėtina, kad išvada dėl šių asmenų parodymų nepatikimumo buvo daroma tiek įvertinus šių parodymų detalumą, išsamumą, tiek palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų davimo motyvus, jų tarpusavio santykius. Tai, kad teismas vertino liudytojus siejančius ryšius su nukentėjusiąja (jų pažinties faktą), nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi ši aplinkybė gali būti reikšminga vertinant liudytojo tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą. Tokie vertinimo kriterijai nėra apibrėžti baudžiamojo proceso įstatyme, tačiau bylą nagrinėjantis teismas privalo dėti maksimalias pastangas tam, kad nustatytų tiek tiesioginį, tiek netiesioginį liudytojo ryšį su nagrinėjama byla, ir įvertinti veiksnius, kurie gali daryti įtaką liudytojo parodymams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144-942/2021">2K-144-942/2021</a>, 2K-195-976/2022).

17. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip liudytojai taip pat gali būti apklausiami asmenys, kuriems įrodinėtinos bylos aplinkybės žinomos dėl tarnybinių ar kitų pareigų. Jų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Prokurorės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino policijos pareigūno D. Jociaus parodymų dalies, kaip, jo supratimu, galėjo kilti eismo įvykis, t. y. kad, apžiūrėjęs automobilių padėtis, jų sugadinimus, šukes ir duženas eismo įvykio vietoje, jis nusprendė, jog transporto priemonės galėjo susidurti nukentėjusiosios eismo juostoje. Tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai yra analitinio pobūdžio, tokiuose parodymuose nėra užfiksuota jokių bylai turinčių reikšmės faktinių aplinkybių, kurias šie liudytojai galėtų patvirtinti, o yra pateikiamas tik subjektyvus byloje esančių duomenų vertinimas. Tokia liudytojo parodymų dalis negali būti laikoma nei netiesioginiu, nei išvestiniu įrodymu baudžiamojoje byloje, taigi teismo nuosprendis negali būti grindžiamas aptartais parodymais.

18. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančias ekspertų išvadas, šių išvadų nesugretino su kitais bylos duomenimis, be kita ko, ekspertų paaiškinimais; nepagrįstai konsultacine išvada paneigė byloje esančias ekspertų išvadas; be to, vertindamas ekspertinių tyrimų pagrindu pateiktas išvadas, jis nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos. Su tokiais kasatorių kasacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo.

19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgzLTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-283-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-283-222/2018">2K-283-222/2018</a>), t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgzLTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-183-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-183-693/2016">2K-183-693/2016</a>, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277/2013">2K-277/2013</a>, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą ar ekspertą ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNTgtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-358-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-358-303/2015">2K-7-358-303/2015</a>, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-141-697/2021, 2K-35-976/2024).

20. Ekspertizės aktuose ir specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo ir jų teisinio vertinimo aspektu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Tačiau tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>, 2K-118-489/2019, 2K-110-1073/2020, 2K-35-489/2021, 2K-76-495/2021); baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, galimas, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>, 2K-191-495/2020, 2K-239-1073/2021, 2K-7-17-489/2024).

21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pirmiau aptartų reikalavimų laikėsi ir ekspertų išvadas (tiek papildomo ar pakartotinio komisinio tyrimų, tiek konsultacinę) vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais proceso dalyvių parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su jo priedais, nuotraukomis, įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga. Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad išnaudojus visas galimybes byloje nepavyko nustatyti svarbios aplinkybės – automobilių susidūrimo vietos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo pateiktais ekspertų išvadų vertinimais.

22. Siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, byloje buvo atliktas objektų tyrimas ir pateikta specialisto išvada, taip pat atlikta daug papildomų ekspertinių tyrimų ir gauta 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvada Nr. 11K-375(18), 2019 m. liepos 11 d. ekspertizės aktas Nr. 11-478(19), 2020 m. kovo 27 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2518(19), kuriuose nurodomos tikėtinos išvados, kad susidūrimo metu S. S. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Gynybai suabejojus pateikta specialisto išvada ir ekspertizės aktais, buvo pateikta konsultacinė išvada Nr. MV 2021-59, joje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai nustatyti, kurioje vietoje susidūrė automobiliai. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl eismo įvykio padarymo aplinkybių, paskyrė pakartotinę komisinę eismo įvykio ekspertizę. Atlikus pakartotinį komisinį ekspertinį tyrimą, nebuvo gauta jokių naujų specialių žinių, kurios padėtų objektyviai atskleisti eismo įvykio mechanizmą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 6 d. ekspertizė akte Nr. 11-555(23) buvo pateikta tikėtina išvada, kad S. S. vairuojamas automobilis iš dalies ar visiškai įvažiavo į siaura ištisine kelio horizontalaus ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą ir priekinės dalies kaire puse susidūrė su nukentėjusiosios K. B. vairuojamo automobilio priekinės dalies kaire puse. Taigi, kasatorių akcentuojamuose ekspertizės aktuose pateikiamos tikėtinos išvados savaime nepagrindžia išteisintojo kaltės. Priešingai, kai buvo atliktas pakartotinis komisinis ekspertinis tyrimas, ekspertai nurodė, kad modeliuojant transporto priemonių susidūrimą buvo nustatyta, jog abiem nagrinėjamais atvejais (tiek išteisintajam S. S., tiek nukentėjusiajai K. B. išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą) jos juda į padėtis, artimas buvusioms po eismo įvykio. Taigi, ši abejonė dėl bylai reikšmingos aplinkybės, kad transporto priemonės galėjo susidurti ir išteisintojo važiuojamojoje eismo juostoje, nebuvo paneigta.

23. Siekdamas įvertinti ekspertizės aktų išvadų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas posėdyje apklausė ekspertą V. Matusevičių, be to, įvertino ir kitų ekspertų paaiškinimus. Pažymėtina, kad išvadas pateikę ekspertai V. Venckus, V. Mitunevičius, V. Matusevičius paaiškino, jog, atliekant ekspertinį tyrimą, tirti pateiktoje medžiagoje nepakako objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima kategoriškai atkurti transporto priemonių susidūrimo eigą ir duoti kategorišką išvadą. Todėl kompiuterio programa buvo modeliuojamas transporto priemonių susidūrimas, tiriant eismo įvykio dalyvių nurodytas priešingas susidūrimo vietas. Ekspertas V. Venckus taip pat paaiškino, kad susidūrimo metu ant kelio pabirusios stiklo šukės, plastiko nuolaužos leido nustatyti tik tai, jog automobiliai susidūrė iki tų šukių pradžios. Atlikęs ekspertų išvadų ir jų paaiškinimų palyginamąją analizę, apeliacinės instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pateiktoje medžiagoje nepakako objektyvių duomenų, kurie tiksliai ir kategoriškai apibūdintų transporto priemonių susidūrimo vietą. Be to, remdamasis byloje esančiais ekspertizės aktais ir ekspertų paaiškinimais, be kita ko, ir 2023 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktu Nr. 11-555(23) bei eksperto V. Matusevičiaus paaiškinimais, teismas pagrįstai nustatė, kad vienintelė aplinkybė, lėmusi ekspertų tikėtiną išvadą, jog transporto priemonės susidūrė S. S. vairuojamam automobiliui iš dalies ar visiškai įvažiavus į siaura ištisine kelio horizontalaus ženklinimo linija atskirtą priešpriešinio eismo juostą, buvo kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu darytose fotonuotraukose užfiksuotas išrausto žvyro pėdsakas kelio kairėje pusėje.

24. Nagrinėjamu aspektu svarbu tai, kad ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-699/2015">2K-316-699/2015</a>). Taigi, vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, analizuodamas ekspertams pateiktų pradinių duomenų teisingumą, įvertinęs eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje nurodytą informaciją kartu su eismo įvykį fiksavusių pareigūnų K. Raubos ir D. Jociaus parodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog išrausto žvyro pėdsakas kelio kairėje pusėje nebuvo aprašytas eismo įvykio vietos apžiūros protokole, neužfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje. Taigi, vertinant ekspertui pateiktų pradinių duomenų pakankamumą ir teisingumą, byloje buvo nustatyta, kad aptartas pėdsakas, kuriuo buvo remtasi ekspertinių tyrimų metu, nebuvo tinkamai užfiksuotas, nors įprastai tokie pėdsakai turėtų būti detaliai aprašomi apžiūros protokole, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami (BPK 207 straipsnio 2 dalis).

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis pėdsakas buvo nustatytas tik ekspertinių tyrimų metu. Remiantis eksperto V. Matusevičiaus paaiškinimais, aptariamas automobilio pėdsakas turėjo susidaryti, kai S. S. vairuojamas automobilis įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Ekspertas paaiškino, kad kompiuterio programa buvo modeliuojamas transporto priemonių susidūrimas ir nustatyta, jog nuotraukoje užfiksuotam kelkraštyje paliktam pėdsakui atsirasti sąlygos susidaro, kai transporto priemonės susiduria, kai S. S. vairuojamas automobilis įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Nors byloje nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad toks išvestinis duomuo, kuriuo rėmėsi ekspertai, yra gautas iš netinkamo šaltinio (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau savaime jis negali patvirtinti tikėtinų išvadų pagrįstumo ir vertintinas atsižvelgiant į visumą ištirtų bylos įrodymų. Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytoms išvadoms.

26. Svarbu pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas ekspertinius tyrimus įvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, šių įrodymų visuma nagrinėjamoje byloje nepatvirtino tikėtinų išvadų dėl eismo įvykio mechanizmo, priešingai, šias iš esmės paneigė. Kaip minėta, byloje įvertinta tai, kad nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų M. Č., D. K. parodymai prieštarauja specialisto ir ekspertizės aktų išvadoms. Tuo tarpu išteisintojo S. S. ir nukentėjusiosios K. S. parodymus apie tai, kad išteisintasis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, patvirtino tiesioginiai įvykio liudytojai R. U., L. A.. Paneigus nukentėjusiosios K. B. parodymus apie įvykio mechanizmą bei juos atitinkančius liudytojų parodymus, be kita ko, konstatavus ir jų prieštaravimą ekspertinių tyrimų išvadoms, byloje pagrįstai pripažinti patikimais išteisintojo S. S. ir jo sutuoktinės nukentėjusiosios K. S. parodymai, kaip teisinantys įrodymai. Dėl to kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas atliko formalų ir selektyvų įrodymų vertinimą, yra nepagrįsti. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tiek atskirų įrodymų, tiek jų visumos pagrindu pagrįstai konstatuota, kad byloje neįrodyta, jog S. S. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, byloje esanti konsultacinė išvada nebuvo vienintelis ir pagrindinis įrodymas, kuriuo buvo paneigtos ekspertizės aktų išvados. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas šį dokumentą vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

27. Kaip jau buvo pažymėta šioje nutartyje, teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2019">2K-242-495/2019</a>, 2K-297-458/2020). Taip pat pabrėžtina, kad sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiškinamų kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė kasaciniuose skunduose nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu. Priimtas išteisinamasis nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, kad S. S. veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, ir kartu palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma kasaciniuose skunduose.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

29. Kasaciniame skunde nukentėjusiosios K. B. atstovas advokatas R. Jurka pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus priteisti atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai atlyginimą. Pagrindo tenkinti šį prašymą nenustatyta.

30. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.).

31. Šioje byloje teisėjų kolegijai atmetus prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo kasacinius skundus ir palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiosios byloje patirtų proceso išlaidų atlyginimą iš išteisintojo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės ir nukentėjusiosios K. B. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus atmesti.

Teisėjos Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė