Baudžiamoji byla Nr. 2K-229-489/2024
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00306-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios J. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria, iš dalies tenkinus Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo apeliacinį skundą, panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis nutraukti J. D. baudžiamosios bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir ši bylos dalis perduota Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kita nutarties dalis palikta nepakeista.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamosios bylos dalis pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukta ir kaltinamiesiems M. D., K. B., L. G., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. D., kuri yra kaltinamoji byloje, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d., veikdama bendrininkų grupe su M. D., suklastojo tikrus dokumentus ir padėjo M. D. neteisėtai pasisavinti šio žinioje esantį svetimą labai didelės vertės turtą – iš viso 162 611,24 Lt (47 095,47 Eur) VšĮ (duomenys neskelbtini) mokymo centro (toliau – ir (duomenys neskelbtini) MC) bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nepagrįstai išmokėtų J. D. už tariamą darbą (duomenys neskelbtini) MC, kuriomis J. D. ir M. D. disponavo bei jas naudojo kartu, taip pat ji padėjo M. D. pasisavinti svetimą turtą – 7024,75 Lt (2034,51 Eur) Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; dėl nepagrįstai J. D. išmokėto darbo užmokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) už realiai (duomenys neskelbtini) MC nedirbusią J. D. sumokėtų mokesčių bei įmokų į Garantinį fondą (duomenys neskelbtini) MC buvo padaryta didelė – 185 118,71 Lt (53 614,08 Eur) – turtinė žala, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl nepagrįstai panaudotų projektui Nr. VP3-2.2-ŠMM-13-V-03-034 „Transporto sektoriaus darbuotojų sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Šiaulių regione“ skirtų lėšų buvo padaryta didelė – 95 877,07 Lt (27 767,92 Eur) – turtinė žala.
2. Be to, J. D. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su M. D., suklastojo tikrus dokumentus, žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo ir apgaule savo bei M. D. naudai neteisėtai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžeto lėšas, dėl to VSDFV Šiaulių skyriui buvo padaryta didelė žala, būtent: ji laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. apgaule savo ir M. D. naudai neteisėtai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 58 403,06 Lt (16 914,70 Eur) VSDF biudžeto lėšų, to padariniai – dėl J. D. nepagrįstai apskaičiuotų ir išmokėtų ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokų VSDFV buvo padaryta didelė – 75 947,64 Lt (21 995,96 Eur) – turtinė žala.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Karpalovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria J. D. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas visų kaltinamajai pareikštų kaltinimų, turinčių įtakos senaties eigos nutrūkimui, atsižvelgė išimtinai tik į tai, kad J. D. buvo kaltinama padariusi du paminėtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, kuriems nustatytas dvylikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apygardos teismo vertinimu, suėjo 2023 m. balandžio 15 d.
3.1. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo baigta 2011 m. balandžio 15 d., nepagrįstai išmokėjus ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokas. Po to, tęsiant išankstinį sumanymą – neteisėtai pasisavinti M. D. žinioje esantį svetimą labai didelės vertės turtą, buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas – 2014 m. gegužės 21 d. neteisėtai pasisavintos (duomenys neskelbtini) MC bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, šis nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį. Todėl J. D. inkriminuotiems apysunkiams nusikaltimams, nustatytiems BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nustatytas dvylikos metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas sueis ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 21 d.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu kaltinamoji J. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimą tuo atveju, kai laiko požiūriu persidengia kelios tęstinės nusikalstamos veikos.
4.2. Kasatorei inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, nelaikytinos naujomis nusikalstamomis veikomis, nors šių tęstinių veikų baigtumo momentas yra 2014 m. gegužės 21 d., t. y. vėlesnis nei inkriminuotų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytų veikų, kurių baigtumo momentas? 2011 m. balandžio 15 d. Kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas aktualus, nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-94-788/2021, 2K-66-594/2023). Taigi, tęstinių nusikalstamų veikų, kurios ir inkriminuotos kasatorei, atveju svarbus yra visas jų darymo laikas – veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma.
4.3. Nusikalstamų ketinimų pradžios aspektu veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, inkriminuotos kaip prasidėjusios pirmiau, t. y. 2008 m. sausio 11 d., o veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje, inkriminuotos kaip prasidėjusios vėliau, t. y. 2008 m. spalio 27 d., taigi kaip naujos veikos. Nusikalstamų ketinimų pabaigos aspektu yra atvirkščiai – veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje, baigiamos anksčiau, t. y. 2011 m. balandžio 15 d., o veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, dar tęsiasi ir baigiasi 2014 m. gegužės 21 d.
4.4. Taigi, viena kasatorei inkriminuotų tęstinių veikų grupė (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis) nusikalstamo veikimo (elgesio) laikotarpio aspektu įsiterpia į kitos inkriminuotų tęstinių veikų grupės (BK 24 straipsnio 6 dalis, 183 straipsnio 3 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis) nusikalstamo veikimo (elgesio) laikotarpį (periodą). Todėl akivaizdu, kad tęstinumo požiūriu veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, nėra naujos veikos, nes jos laiko prasme yra pradėtos daryti pirmiau nei veikos, kurios buvo daromos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. (tęstinės veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje). Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. galimai padarytos tęstinio pobūdžio veikos laikytinos ne naujomis, t. y. iki tol neegzistavusiomis, bet kitomis veikomis, nes jos jau buvo daromos visą laikotarpį, į kurį įsiterpė kita tęstinių veikų grupė.
4.5. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas BK 95 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto požymio – naujos veikos – neatskleidė, kaip to reikalauja šios bylos aplinkybės. Kartu apeliacinės instancijos teismas sistemiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad baudžiamajame įstatyme vartojama ir sąvoka „kita veika“, kurios padarymas taip pat yra teisiškai reikšmingas (pavyzdžiui, BK 63 straipsnio 9 dalis).
5. Atsiliepimu į kaltinamosios J. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo kaltinamosios kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio senatis skaičiuojama būtent nuo dienos, kai yra padaryta nusikalstama veika, t. y. nusikalstamų ketinimų pabaigos momento. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių atsiradimo laikas, nuo kurio skaičiuojamas senaties terminas. Šis teismas teisingai nusprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties aspektu reikšminga laikytina tai, jog: 1) J. D. veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo padaryta 2011 m. balandžio 15 d.; 2) J. D. veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo padaryta 2014 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 8 dalies nuostatomis, senaties eiga dėl J. D. inkriminuotų nusikaltimų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje ir padarytų laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. gegužės 21 d., t. y. nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį ir padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas kartu pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį, sudaryta iš vienarūšių veikų, turinčių bendrą sumanymą savo ir kitų naudai neteisėtai įgyti svetimą didelės vertės turtą, buvo baigta 2011 m. balandžio 15 d., nepagrįstai išmokėjus ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokas. Po to, tęsiant išankstinį sumanymą neteisėtai pasisavinti M. D. žinioje esantį svetimą labai didelės vertės turtą, buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas – 2014 m. gegužės 21 d. neteisėtai pasisavintos VšĮ (duomenys neskelbtini) mokymo centro bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, šis nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį.
5.3. J. D. inkriminuoti nusikaltimai, nustatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, priskiriami tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu, yra nustatytas dvylikos metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, kuris sueina ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 21 d. (skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 21 d.).
5.4. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminai J. D. dar nėra suėję.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kaltinamosios J. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
7. Nagrinėjamoje kasacine tvarka byloje kaltinamoji J. D. kelia, kaip ji pati teigia, neteisingai apeliacinės instancijos teismo išspręstą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą dėl dalies jai prokuroro pakeistame kaltinime nurodytų veikų. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio 8 dalies nuostatas, nepagrįstai jai kaltinime esančias veikas, kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) bei BK 300 straipsnio 3 dalį, pripažino naujomis nusikalstamomis veikomis, nutraukiusiomis senaties eigą, dėl veikų, prokuroro kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalį.
8. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Senaties klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog senaties terminas atlieka keletą pagrindinių funkcijų: užtikrina teisinį saugumą ir tikrumą, apsaugo asmenį nuo kaltinimo dėl seniai įvykusių įvykių, į kurį gali būti sudėtinga atsikirsti, ir apsaugo nuo galimo neteisingumo, kuris gali kilti tais atvejais, kai teismams reikės priimti sprendimą dėl įvykių, įvykusių tolimoje praeityje, remiantis įrodymais, kurie galėjo tapti nepatikimi arba nepilni dėl praėjusio laiko. Įstatyme nustatytų senaties taisyklių aiškinimo priedermė pirmiausiai tenka nacionaliniams teismams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, 79-80 punktai).
9. BK teisinį asmens saugumą užtikrina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas, įtvirtintas BK 95 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas bylos nagrinėjimo teisme metu reiškia, kad vykdant teisingumą kiekvienoje baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltės ir bausmės jam paskyrimo klausimas negali būti sprendžiamas. Šis institutas draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus tokio nuosprendžio priėmimo senaties terminui (išskyrus BK 95 straipsnio 9 dalyje nurodytus nusikaltimus, kuriems nėra senaties). Senaties terminai, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo), sankcijos dydžio, nusikaltimo objekto, nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje, o jų skaičiavimo taisyklės įtvirtintos šio straipsnio 2–8 dalyse.
10. BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau kitose senaties terminų skaičiavimą reglamentuojančiose šio straipsnio dalyse įtvirtintos ir išimtys iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių įtvirtinta 8 dalyje, nustatančioje, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir jos eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
11. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-295-697/2015, 2K-162-303/2017, 2K-321-303/2018). Paskutinės nusikalstamos veikos padarymas nutraukia pirmiau padarytų nusikalstamų veikų senaties termino eigą ir ji pradedama skaičiuoti iš naujo, t. y. nuo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos baigtumo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2017). Be to, jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-697/2015, 2K-162-303/2017, 2K-321-303/2018).
12. Tęstinės nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra skaičiuojami ne nuo pirmojo, o nuo paskutinio tęstinę nusikalstamą veiką sudarančio epizodo padarymo dienos. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015 nurodoma, jog BK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. <...> Jeigu veika yra tęstinė, senaties terminai skaičiuojami nuo paskutinės veikos padarymo. Analogiškai pasisakyta ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014: BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kuri ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Aiškinant priešingai, būtų galimos situacijos, kai senaties terminai sueitų anksčiau, nei asmuo baigė daryti nusikalstamą veiką (tarkim, tęstinė nusikalstama veika, atitinkanti nesunkų nusikaltimą tęsėsi ilgiau nei aštuoneri metai).
13. Pagal BK 95 straipsnio 8 dalies prasmę joje, taip pat ir BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąvoka „nauja tyčinė nusikalstama veika“ nebūtinai reiškia tai, kad antroji tyčinė nusikalstama veika turi būti pradėta daryti ir baigta po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, nepasibaigus jos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam senaties terminui. Į šią sąvoką patenka ir tokie atvejai, kai tuo pačiu metu daromos kelios nusikalstamos veikos, tačiau jos pasibaigia skirtingu metu. Tokiais atvejais būtent veikos baigtumo momento prasme vėlesnės (kitos) padarytos tyčinės nusikalstamos veikos laikytinos naujomis, nutraukiančiomis pirmosios nusikalstamos veikos (taip pat kitų prieš tai padarytų nusikalstamų veikų) senaties eigą. Pažymėtina, kad BK 95 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos senaties terminų skaičiavimo taisyklės esmė yra ta, jog dėl visų nusikalstamų veikų BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo tos dienos, nuo kurios visos nustatytos tyčinės nusikalstamos veikos nebedaromos.
14. Pirmosios instancijos teisme nebaigus nagrinėti J. D. bylos pagal visus jai pareikštus kaltinimus, kilo klausimas, nuo kada pradėti skaičiuoti kaltinime nurodyto J. D. dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų senaties terminą, kai šių nusikaltimų padarymu ji yra kaltinama tuo laikotarpiu (nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d.), kuris įsiterpia į laikotarpį (nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d.), tai yra į laikotarpį, kuriuo buvo daroma kita J. D. kaltinime nurodyta veika, prokuroro kvalifikuota kaip padėjimas padaryti sunkų nusikaltimą, t. y. labai didelės svetimo turto pasisavinimą.
15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytų apysunkių nusikaltimų dvylikos metų senaties terminas suėjo 2023 m. balandžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo senaties terminų skaičiavimu nesutiko ir išdėstęs savus motyvus konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimui dėl dviejų apysunkių nusikaltimų turi reikšmės visos J. D. pakeistame prokuroro kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, jų baigtumo momentai, o tai įmanoma atlikti teisme patikrinus visų J. D. kaltinimų pagrįstumą. Taip spręsdamas byloje, kurioje J. D. kaltinama dėl tarpusavyje susijusių nusikaltimų daugeto, nustatydamas, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai apskaičiuoti reikšminga yra kaltinime nurodyto sunkaus tęstinio nusikaltimo pabaiga, apeliacinės instancijos teismas BK 95 straipsnio nuostatų taikymo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismas BK 95 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą požymį - „nauja veika“, aiškino neteisingai ir jo neatskleidė kaip to reikalauja šios bylos aplinkybės.
16. Tiesa, apeliacinės instancijos teismas nutarties 16–17 punktuose motyvuose, argumentuodamas senaties taikymo klausimus, neišvengė kaltinamųjų nekaltumo prezumpcijos pažeidžiančios formuluotės, nes neapsiribodamas kaltinimo formuluotėmis nurodė, kad J. D. kaltinime nurodyti nusikaltimai buvo padaryti. Tiek nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl senaties termino suėjimo, tiek nagrinėdamas skundus dėl nutraukimo teismas privalo garantuoti, kad kaltinamasis nebūtų apibūdinamas kaip kaltas, padaręs nusikaltimą asmuo. Teismo baigiamuosiuose aktuose, kuriais nekonstatuojamas asmens kaltumas, negali būti jokių formuluočių, iš kurių susidarytų įspūdis, jog teismas asmenį laiko kaltu. Dėl šių priežasčių iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies tokios nuorodos, kad buvo padaryti nauji tyčiniai nusikaltimai, šalintinos. Toks pašalinimas, kasaciniam skundui esant nepagrįstam, nėra pagrindas naikinti visą kasacine tvarka skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kaltinamosios J. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Danutė Jočienė
Tomas Šeškauskas
