R. K. pagal BK 227 str. 2 d., 226 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-119-719/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.2; 1.2.19.2.2.3; 1.2.19.3.2.2; 1.2.19.4.2; 1.2.14.12; 1.1.3.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.3; 1.1.9.3; 2.1.6.2.4; 2.1.7.1; 2.1.16.2.22; 2.2.4.3; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio, Sigitos Jokimaitės, Artūro Pažarskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorams Nėrijui Puškoriui, Justui Lauciui,

nuteistajam R. K., jo gynėjams advokatams Giedriui Danėliui, Simonui Slapšinskui,

nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),

nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

nuteistajam Š. G.,

nuteistojo G. S. gynėjui advokatui Rimgaudui Černiui,

nuteisto juridinio asmens UAB „MG grupė“ (ankstesnis pavadinimas – UAB koncernas „MG Baltic“) atstovams advokatams Linui Belevičiui, Egidijai Belevičienei,

nuteisto juridinio asmens politinės partijos Liberalų sąjūdžio (ankstesnis pavadinimas – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

nuteisto juridinio asmens politinės partijos Darbo partijos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjų advokatų Giedriaus Danėliaus, Simono Slapšinsko, nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo Š. G., nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens UAB „MG grupė“ atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteisto juridinio asmens politinės partijos Liberalų sąjūdžio atstovo advokato Raimundo Jurkos ir nuteisto juridinio asmens politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip pokalbio su A. G., pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip pokalbio su A. G., pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių;

E. M. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G., pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G., pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių;

V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių;

Š. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos sudėties požymių;

G. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos sudėties požymių;

juridinis asmuo – UAB „MG grupė“ (ankstesnis pavadinimas – UAB koncernas „MG Baltic“) – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių;

juridinis asmuo – politinė partija Liberalų sąjūdis (ankstesnis pavadinimas – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių;

juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria:

R. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 8700 Eur kyšio Š. G., pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. M. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. G. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Š. G. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

G. S. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

juridinis asmuo – UAB „MG grupė“ (ankstesnis pavadinimas – UAB koncernas „MG Baltic“) – išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 8700 Eur kyšio Š. G., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

juridinis asmuo – politinė partija Liberalų sąjūdis (ankstesnis pavadinimas – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 8700 Eur kyšio Š. G., pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija – išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

R. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 8700 Eur kyšio Š. G. 600 MGL dydžio (22 596 Eur) bauda; pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ laisvės atėmimu trejiems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. K. už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje ir BK 226 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės iš pradžių subendrintos apėmimo būdu, po to šios apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams ir 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda;

R. K. paskirta BK 682 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodytose visuomenės informavimo priemonėse penkeriems metams;

E. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir BK 226 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, po to ši apėmimo būdu subendrinta bausmė ir pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams;

E. M. paskirta BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams;

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš E. M. konfiskuota 106 200 Eur ir 135 290 Eur (iš viso 241 490 Eur). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. dovanų maišelį su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje, esant prašymui, grąžinti teisėtiems savininkams, prašymo nesant, nuosprendžiui įsiteisėjus, – sunaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dovanų maišelis su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartotine dėžute su buteliu viduje konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas bei priemonė kyšiui maskuoti ir sunaikintas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Finansų skyriuje saugomi pinigai, t. y. 210 Eur, grąžinti E. M.;

V. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir BK 226 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams;

V. G. paskirta BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams;

vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. išieškota valstybės naudai dalį konfiskuotino turto (paimtų kyšių) vertės atitinkanti pinigų suma – 8000 Eur;

Š. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda;

Š. G. paskirta BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams;

vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Š. G. išieškota valstybės naudai dalį konfiskuotino turto (paimto kyšio) vertės atitinkanti pinigų suma – 4350 Eur;

G. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda.

G. S. paskirta BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketveriems metams;

juridinis asmuo – UAB „MG grupė“ (ankstesnis pavadinimas – UAB koncernas „MG Baltic“) – nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 8700 Eur kyšio Š. G. 10 000 MGL dydžio (376 600 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio 25 000 MGL dydžio (941 500 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio 25 000 MGL dydžio (941 500 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai 18 000 MGL dydžio (677 880 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai 15 000 MGL dydžio (564 900 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ 20 000 MGL dydžio (753 200 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ 18 000 MGL dydžio (677 880 Eur) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui UAB „MG grupė“ už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir juridiniam asmeniui UAB „MG grupė“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 000 MGL dydžio (1 129 800 Eur) bauda;

juridinis asmuo – politinė partija Liberalų sąjūdis (ankstesnis pavadinimas – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) – nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 8700 Eur kyšio Š. G. 6000 MGL dydžio (225 960 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio 8000 MGL dydžio (301 280 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio 8000 MGL dydžio (301 280 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį 5000 MGL dydžio (188 300 Eur) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui politinei partijai Liberalų sąjūdžiui pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir juridiniam asmeniui politinei partijai Liberalų sąjūdžiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 000 MGL dydžio (376 600 Eur) bauda;

juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija – nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 8000 MGL dydžio (301 280 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 6000 MGL dydžio (225 960 Eur) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui politinei partijai Darbo partijai paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir juridiniam asmeniui politinei partijai Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8000 MGL dydžio (301 280 Eur) bauda.

Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

R. K. gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus bei E. M. gynėjo advokato Ruslano Boiko apeliaciniai skundai atmesti.

Iš Š. G. valstybei išieškota 5543,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

G. S. gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, juridinių asmenų politinės partijos Liberalų sąjūdžio atstovo advokato Raimundo Jurkos ir politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato Vaidoto Sviderskio prašymai iš valstybės priteisti išteisintųjų patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą atmesti.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų bei nuteistųjų juridinių asmenų atstovų, prašiusių nuteistųjų ir jų gynėjų bei nuteistųjų juridinių asmenų atstovų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Š. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Taip pat dėl kyšio Š. G. juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „I“ valdybos narį, UAB „M“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „A“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „L“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, juridinis asmuo Liberalų sąjūdis pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 131–132, 167–168 punktuose):

1.1. UAB koncerno „MG Baltic“ (toliau – ir koncernas „MG Baltic“) naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti 2015 m. liepos 15 d. netiesiogiai davė kyšį – 8700 Eur, kurie jo – UAB „M“ generalinio direktoriaus R. K. – 2015 m. liepos 13 d. įsakymo pagrindu 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti VšĮ „T“, o savo naudai ir Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti – 2015 m. liepos 15 d. netiesiogiai iš R. K. kyšį priėmė.

1.2. Kai R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavė užmaskuotą kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su Liberalų sąjūdžiu susijusiai viešajai įstaigai „T“ 8700 Eur kyšį, Š. G. – įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys – atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš R. K. gavęs koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymus, iš R. K. gautą koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d. registravo Seime kaip savo parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte nurodytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiai pataisai nepritarė, 2015 m. spalio 29 d. Seime tą pačią iš R. K. gautą koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...> įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2) priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priimti pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę ir per pritarimą svarstyti bei priėmimą balsavo už šios koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

1.3. Po to Liberalų sąjūdžio atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G., veikdamas savo ir Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ atstovo R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8700 Eur kyšį panaudojo – kad būtų užtikrintas Liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingas dalyvavimas 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, buvo padengta dalis nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „T“ lėšų apmokėtų šios politinės partijos narių mokymų išlaidų.

2. Be to, R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. E. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Taip pat juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – R. K., tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, juridinis asmuo Liberalų sąjūdis nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 362, 364, 386, 388 punktuose):

2.1. Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d. bei 2016 m. gegužės 4 d. vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d. vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį ir 2016 m. gegužės 10 d. automobilio salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį, o E. M., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Liberalų sąjūdžio pirmininkas, šios partijos valdybos pirmininkas bei tarybos narys, veikdamas Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d. vyksiančio susitikimo metu iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį ir 2016 m. gegužės 10 d. automobilio salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį – 106 200 Eur bei 72,99 Eur vertės degtinės butelį – už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

2.1.1. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priimti pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“;

2.1.2. 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priimti pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

2.1.3. Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies.

3. Be to, R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. E. M. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Taip pat juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – R. K., prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, juridinis asmuo Liberalų sąjūdis pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – E. M., prekiavo poveikiu, tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs savo ir kitų asmenų naudai priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 363, 365, 387, 389 punktuose):

3.1. Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 4 d. vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir Liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

3.1.1. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priimti pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“;

3.1.2. 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

3.1.3. Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies;

3.1.4. taip pat paveiktų valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą,

3.2. E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d. vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį ir 2016 m. gegužės 10 d. automobilio salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį, o savo ir Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir Liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, veikdamas savo ir Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, pažadėjęs atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d. vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį ir 2016 m. gegužės 10 d. automobilio salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį – 106 200 Eur bei 72,99 Eur vertės degtinės butelį.

4. Be to, E. M. pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad iki 2016 m. gegužės 12 d. savo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos, kol turtas buvo paimtas kratą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (18 830 Eur) dydžio vertės turtą – 135 290 Eur, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 416 punkte).

5. Taip pat R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Taip pat juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – R. K., tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, juridinis asmuo – Darbo partija – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 711, 715, 754, 759 punktuose):

5.1. Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį, o V. G., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, veikdamas Darbo partijos naudai ir interesais, tiesiogiai Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės – 12 100 Eur – kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „H“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „L“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

5.1.1. Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

5.1.2. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte nurodytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

5.1.3. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

6. Be to, R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Taip pat juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – R. K., prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, juridinis asmuo – Darbo partija – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – V. G., prekiavo poveikiu, savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir savo naudai tiesiogiai priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 712, 716, 755, 760 punktuose):

6.1. Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose ir priimtų kitus koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

6.1.1. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., kad ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priimti įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

6.1.2. paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, kad šie pritartų pasiūlymui, kad Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2) siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., ir paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą jie pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

6.1.3. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., kad ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukti į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

6.1.4. paveiktų valstybės tarnautoją – žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos: 1) neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „V“ dėl Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos; 2) teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „M“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą; 3) neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „M“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

6.2. V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį, o V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei žemės ūkio ministrei, veikdamas Darbo partijos naudai ir interesais, pažadėjęs R. K. atlikti šio pageidaujamus veiksmus, tiesiogiai Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės – 12 100 Eur – kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „H“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „L“ priklausančiose žiniasklaidos priemonės.

7. Be to, R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Taip pat juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – R. K., tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 713, 717, 756 punktuose):

7.1. Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 11 d. 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 12 d. vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d. vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį, o V. G., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, tiesiogiai VšĮ „M“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį ir 2016 m. sausio 22 d. netiesiogiai iš R. K. VšĮ „M“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, užmaskuotą kaip parama VšĮ „M“, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „N“ buvo pervesti VšĮ „M“, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

7.1.1. Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

7.1.2. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte nurodytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

7.1.3. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

8. Be to, R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Taip pat juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą – R. K., prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 714, 718, 757 punktuose):

8.1. Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 12 d. vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d. vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose ir priimtų kitus koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

8.1.1. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., kad ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priimti įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

8.1.2. paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, kad šie pritartų pasiūlymui, jog Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2) siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., ir paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, jie pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

8.1.3. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., kad ši Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukti į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

8.1.4. paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos: 1) neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „V“ dėl (duomenys neskelbtini) kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos; 2) teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „M“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą; 3) neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „M“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

8.2. V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį, o V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei žemės ūkio ministrei, pažadėjęs R. K. atlikti šio pageidaujamus veiksmus, tiesiogiai VšĮ „M“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį bei 2016 m. sausio 22 d. netiesiogiai iš R. K. VšĮ „M“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, užmaskuotą kaip parama VšĮ „M“, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „N“ buvo pervesti VšĮ „M“.

9. G. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Taip pat juridinis asmuo Liberalų sąjūdis pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotoją G. S., dėl savo kaip Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos bei tarybos nario einamų vadovaujamų pareigų turėjusį teisę veikti ir veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio 814, 825 punktuose):

9.1. Savo ir Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., veikdamas tiesiogine tyčia, prieš Seimo nario tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę bei turinį, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte, taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje nustatytomis teisėmis, pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, 2015 m. spalio 29 d. su koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „I“ valdybos nariu, UAB „M“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „A“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „L“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su Liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „L“ bei „G“ fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „L“ ir „G“ fondui, bus finansuojama G. S. ir Liberalų sąjūdžio veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą.

9.2. Po šio susitarimo su R. K. juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio atstovas G. S. balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingo politinio sprendimo priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo už Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priimti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte nurodytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą.

9.3. Atlikęs šį koncernui „MG Baltic“ naudingą veiksmą, G. S. 2016 m. sausio 11 d. su R. K. aptarė neteisėto G. S. ir Liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, taip pat vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti, – VšĮ „L“ direktoriui R. M. ir „G“ fondo direktoriui V. T. – kreiptis su paramos prašymais į koncerno „MG Baltic“ atstovą R. K., o šie G. S. nurodytus veiksmus atliko. Vykdydamas susitarimą su G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo pagrindu UAB „M“ pervesti 10 000 Eur VšĮ „L“ ir 5000 Eur pervesti „G“ fondui.

9.4. R. K. atlikus šiuos veiksmus, G. S. gavo turtinės naudos: buvo neteisėtai finansuojama jo atstovaujamo juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio bei valstybės politiko G. S. veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, nes VšĮ „L“ pervesti 10 000 Eur nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumui bei populiarumui didinti tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat sumokėti už Liberalų sąjūdžio nariams organizuotus renginius, o „G“ fondui pervesti 5000 Eur buvo planuojami panaudoti renginiams, kurie skirti politinės kampanijos metu Liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius, šios politinės partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario G. S. veiklai viešinti ir jam populiarinti, finansuoti.

9.5. Šiais veiksmais juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė: Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3–5, 7–8 punktuose nustatytus principus; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles; Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 1 straipsnio, 8 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus; Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą. Dėl šių juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio atstovo G. S. neteisėtų veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

10. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) (dėl trijų nusikalstamų veikų), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) (dėl trijų nusikalstamų veikų), E. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 1891 straipsnio 1 dalį, V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl dviejų nusikalstamų veikų), 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl dviejų nusikalstamų veikų), Š. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), G. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, juridinį asmenį UAB „MG grupė“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) (dėl trijų nusikalstamų veikų), 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) (dėl trijų nusikalstamų veikų), juridinį asmenį Liberalų sąjūdį pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 20 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, juridinį asmenį Darbo partiją pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl šios bylos dalies pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus išteisintojo R. K. gynėjų advokatų S. Slapšinsko ir G. Danėliaus bei išteisintojo E. M. gynėjo advokato R. Boiko apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvų vertinant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, atliekant šiuos veiksmus gautus duomenis pripažįstant įrodymais.

11. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su koncerno „MG Baltic“ vykdoma politika, veikimo mechanizmu, įtaka politiniams procesams, konkrečioms politinėms partijoms, ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai, selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sureikšmino išteisintųjų parodymus apie užfiksuotų pokalbių turinį ir kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, nevertino surinktų įrodymų visumos, nesugretino užfiksuotų susitikimų ir pokalbių su teisės aktų priėmimo procedūromis, neatsižvelgė į asmenų suinteresuotumą atitinkamų teisės aktų priėmimu, atsietai vertino atskirų asmenų atliktus veiksmus nuo gauto neteisėto atlygio. Tai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta, kad R. K. netiesiogiai, t. y. užmaskuodamas kaip UAB „M“ paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai viešajai įstaigai „T“, davė 8700 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Seimo nariui Š. G. už pageidaujamą neteisėtą Š. G. veikimą vykdant jam suteiktus įgaliojimus, o Š. G., būdamas Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, Liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys, 2015 m. liepos 15 d. savo ir kitų naudai priėmė šį 8700 Eur vertės kyšį už tai, kad Seime pateikė svarstyti ir priimti koncernui „MG Baltic“ naudingas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas ir per jų svarstymą balsavo „už“. Šie R. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), Š. G. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nepasitvirtino aplinkybės, jog kyšis buvo duodamas ir priimamas ne tik už konkretų neteisėtą veikimą, bet ir siekiant išimtinės padėties ir palankumo ateityje iš kyšio gavėjo. Be to, šie požymiai kyšininkavimo ir papirkimo nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais jau po veikų padarymo, todėl šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas iš nusikalstamų veikų aprašymo pašalino.

13. Taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su R. K. ir Š. G. veikomis, nuteisti juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdis – jų veikos kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas nustatė BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas juridinių asmenų baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. kad, įvertinus Š. G. teiktų svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pataisų pobūdį, R. K. veikė koncerno „MG Baltic“ naudai bei interesais; kad koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas D. J. M. žinojo apie R. K. ryšius su politikais, Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo procesą ir pritarė R. K. veiksmams; kad pagal einamas pareigas R. K. turėjo teisę atstovauti koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, t. y. ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme; kad Š. G. kyšį priėmė veikdamas Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, nes gautas kyšis buvo panaudotas mokymų, skirtų Liberalų sąjūdžio nariams padėti pasirengti dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimams, išlaidoms apmokėti; kad pagal einamas pareigas Liberalų sąjūdyje, faktinę įtaką partijoje Š. G. galėjo veikti Liberalų sąjūdžio vardu, jam atstovauti ir kontroliuoti jo veiklą; kad Liberalų sąjūdžio vadovybė žinojo apie Š. G. neteisėtus veiksmus ir jiems pritarė.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu R. K. ir E. M. susitarė tiek dėl E. M. asmeniško balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant koncernui „MG Baltic“ naudingas Š. G. pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto, R. S. ir A. S. įregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimą, tiek dėl neteisėto poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui K. G. ir kitiems Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, kad šie balsuotų už minėtus teisės aktus, taip pat dėl poveikio Vilniaus miesto merui R. Š., kad 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdžio metu nebūtų nagrinėjamas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos. Be to, dalį pažadėtų atlikti veiksmų E. M. atliko – asmeniškai balsavo „už“ svarstant Š. G. pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, darė neteisėtą poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos nariams dėl balsavimo už Š. G. pateiktas pataisas, paveikė Vilniaus miesto merą R. Š. ir dėl to iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio darbotvarkės buvo pašalintas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos. Taip pat nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu R. K. pasiūlė, pažadėjo, o E. M. sutiko tiek savo, tiek savo vadovaujamo Liberalų sąjūdžio naudai už R. K. pageidaujamų veiksmų atlikimą priimti kyšį, 2015 m. gruodžio 16 d. koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio vadovų bendro susitikimo metu R. K. ir E. M. susitarė dėl didesnės nei 250 MGL vertės grynųjų pinigų kyšio, o 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. susitikimų metu R. K. ir E. M. aptarė kyšio perdavimo detales (konkretų laiką, vietą, perdavimo būdą) ir, kaip buvo sutarta, 2016 m. gegužės 10 d. R. K. perdavė E. M. kyšį – 106 200 Eur grynaisiais ir 72,99 Eur vertės degtinės butelį, o šį kyšį E. M. priėmė. Šie R. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), o E. M. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Tačiau iš nusikalstamų veikų aprašymo buvo pašalintos R. K. ir E. M. inkriminuotos ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusios aplinkybės dėl kyšininkavimo už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant ir kitus koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, nes šie požymiai kyšininkavimo ir papirkimo nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais jau po veikų padarymo.

15. Taip pat už veikas, susijusias su R. K. ir E. M. veikomis, nuteisti juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdis – jų veikos kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas nustatė BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas juridinių asmenų baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. kad, įvertinus Š. G. teiktų svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pataisų pobūdį, tiek koncerno „MG Baltic“, tiek paties R. K. suinteresuotumą kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektu, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimais, paminklo J. Basanavičiui pastatymo vieta, R. K. veikė koncerno „MG Baltic“ naudai bei interesais su koncerno „MG Baltic“ prezidento ir vienintelio akcininko D. J. M. žinia ir pritarimu; kad pagal einamas pareigas R. K. turėjo teisę atstovauti koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, t. y. ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme; kad didesnės negu 250 MGL vertės kyšį E. M. iš R. K. paėmė ne tik savo, bet ir Liberalų sąjūdžio naudai, nes kaip kyšis gauti pinigai turėjo būti panaudoti Liberalų sąjūdžio išlaidoms finansuoti rengiantis 2016 m. rinkimų į Seimą kampanijai; kad pagal einamas pareigas Liberalų sąjūdyje E. M. veikė juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio vardu, jam atstovavo ir galėjo kontroliuoti jo veiklą.

16. Taip pat E. M. nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) dėl neteisėto praturtėjimo, t. y. kad 2016 m. gegužės 12 d. nuosavybės teise grynaisiais turėjo 135 290 Eur, žinodamas, jog šios pinigų sumos negali pagrįsti teisėtomis pajamomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kratos metu rastas 106 200 Eur kyšis nėra laikytinas neteisėto praturtėjimo dalyku, nes realiai nuosavybės teise šia pinigų suma disponuoti E. M. negalėjo, be to, kratos atlikimo dieną E. M. ir I. M. galėjo teisėtai turėti 900 Eur grynaisiais, taip pat 1600 JAV dolerių ir 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, todėl šias pinigų sumas pašalino iš nusikalstamos veikos aprašymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, jog nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 12 d. vykusių susitikimų metu R. K. siekė, kad 2015 m. Seimo rudens sesijoje būtų priimtas Seimo nutarimas dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto, kad būtų pritarta siūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d., kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nebūtų įtrauktas į 2015 m. gruodžio 17, 22 ir 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir šio įstatymo projekto priėmimo svarstymas būtų nukeltas į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, kad būtų priimti koncernui „MG Baltic“ palankūs finansiniai sprendimai skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą ir būtų išspręsti koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „V“ svarbūs klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, o V. G. pažadėjo paveikti Darbo partijos deleguotą Seimo pirmininkę L. G. dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto priėmimo ir dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto svarstymo 2016 m. Seimo pavasario sesijoje, paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, šio komiteto pirmininko pavaduotoją ir šio Seimo komiteto narius dėl Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo datos, paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius balsuoti už Š. G. teiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir šio įstatymo nuostatą dėl įstatymo įsigaliojimo datos, paveikti žemės ūkio ministrę V. B. dėl koncernui „MG Baltic“ palankių sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžeto padidinimo, taip pat atliko pažadėtus veiksmus ir asmeniškai balsavo už Š. G. teiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto. Taip pat R. K. ir V. G. 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. sausio 12 d. susitikimų metu buvo sutarta, kad R. K. iniciatyva koncerno „MG Baltic“ patronuojamoji bendrovė UAB „L“ Darbo partijai suteiks nuolaidą reklamos transliacijai per televiziją, tai ir buvo padaryta Darbo partijai suteikus 10 000 Eur be PVM (12 100 Eur su PVM) nuolaidą, o 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 12 d. susitikimų metu R. K. ir V. G. susitarė dėl 15 000 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „M“, perdavimo. Šie nusikalstami R. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), o V. G. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Tačiau iš nusikalstamų veikų aprašymo buvo pašalintos R. K. ir V. G. inkriminuotos ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusios aplinkybės dėl kyšininkavimo už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant ir kitus koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, nes šie požymiai kyšininkavimo ir papirkimo nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti jau po veikų padarymo 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais.

18. Taip pat už veikas, susijusias su R. K. ir V. G. veikomis, nuteisti juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“ ir Darbo partija – jų veikos kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) ir 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), o Darbo partijos – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (tik dėl nuolaidos reklamai). Apeliacinės instancijos teismas nustatė BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas juridinių asmenų baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. kad, įvertinus Vartojimo kredito įstatymo pataisų pobūdį, tiek R. K., tiek koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą Seimo nutarimu dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomomis visuomenės informavimo kampanijomis per žiniasklaidos priemones, R. K. veikė koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais; kad pagal einamas pareigas R. K. ėjo vadovaujamas pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą BK 20 straipsnio 2 dalies prasme; kad R. K. veikė su vienintelio koncerno „MG Baltic“ akcininko ir prezidento D. J. M. žinia ir pritarimu; kad V. G. 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida Darbo partijos politinės reklamos transliacijai, priėmė Darbo partijos naudai ir interesais; kad V. G. turėjo teisę atstovauti Darbo partijai, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą BK 20 straipsnio 2 dalies prasme.

19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuteisė G. S. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o juridinį asmenį Liberalų sąjūdį – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta, kad G. S., būdamas valstybės tarnautojas – Seimo narys ir Liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, balsavo už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą, žinodamas apie R. K. prašymus E. M. ir tai, kad šis projektas yra naudingas R. K. kaip koncerno „MG Baltic“ atstovui, taip pat būdamas susitaręs su R. K. dėl VšĮ „L“ ir „G“ fondui skirtos paramos, kuri iš UAB „M“ buvo gauta 2016 m. vasario 2 d. (VšĮ „L“ – 10 000 Eur, „G“ fondui – 5000 Eur), taip savo kaip Seimo nario mandatą G. S. naudojo pažeisdamas iš Konstitucijos kylančius principus, teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, veikė savanaudiškais tikslais ir interesais, kartu diskreditavo vienos iš aukščiausių valstybės institucijų vardą ir padarė didelę neturtinę žalą ne tik Seimui, bet ir valstybei. Spręsdamas dėl Liberalų sąjūdžio baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė Liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, nes dalis VšĮ „L“ ir „G“ fondo gautos paramos buvo panaudota organizuoti ir vykdyti veikloms, kuriomis siekta didinti tiek pačios politinės partijos, tiek atskirų jos narių žinomumą, kad pagal einamas pareigas ir faktinę įtaką partijoje G. S. galėjo veikti Liberalų sąjūdžio vardu, šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, kad neteisėti G. S. veiksmai buvo toleruojami partijos vadovybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pašalino perteklines nusikalstamos veikos aprašyme nurodytas aplinkybes, kad G. S. veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekė ir gavo kitokios asmeninės naudos, kad savo veiksmais padarė žalos Liberalų sąjūdžiui, taip pat aplinkybes, susijusias su G. S. dalyvavimu balsuojant dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto.

20. Skirdamas bausmes R. K., E. M., V. G., Š. G., G. S., juridiniams asmenims koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai už pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o baudžiamojo proceso trukmę pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes vertino kaip pateisinamą objektyviomis aplinkybėmis ir nesudarančią pagrindo švelninti skiriamų bausmių. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias R. K. asmenybę ir jo padarytas veikas, pripažinta, kad R. K. veikų pavojingumas yra didesnis už rūšinių tokių veikų pavojingumą, o pats R. K. kaip asmens pavojingumas visuomenei yra gana didelis, todėl R. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas sankcijose nustatytų bausmių vidurkiui. Įvertinus E. M. ir V. G. asmenybes ir padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, šiems nutiestiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžiai E. M. nustatyti artimi arba lygūs sankcijose nustatytų bausmių vidurkiui, o V. G. – mažesni nei sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatos dėl R. K., E. M. ir V. G. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo nebuvo taikomos, nes nuteistiesiems paskirtos bausmės savo dydžiu viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų ribą. Įvertinus Š. G. ir G. S. asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, šiems nuteistiesiems paskirtos baudos, jų dydis Š. G. nustatytas mažesnis už sankcijos vidurkį, o G. S. – artimas minimaliam dydžiui. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, juridiniam asmeniui koncernui „MG Baltic“ už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos baudos, kurių dydžiai artimi sankcijos vidurkiui, Liberalų sąjūdžiui už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos baudos, kurių dydžiai mažesni už sankcijos vidurkį, juridiniam asmeniui Darbo partijai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos baudos, kurių dydžiai mažesni už sankcijos vidurkį.

21. Kartu su bausme R. K. buvo paskirta BK 682 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme nurodytose visuomenės informavimo priemonėse atėmimas maksimaliam įstatyme nustatytam terminui – penkeriems metams. E. M., V. G., Š. G. ir G. S. buvo paskirta BK 681 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, ši baudžiamojo poveikio priemonė E. M., V. G. ir Š. G. paskirta maksimaliam įstatyme nustatytam terminui – penkeriems metams, o G. S. – ketveriems metams.

22. Taip pat iš E. M. konfiskuota 106 200 Eur suma ir 72,99 Eur vertės degtinės butelis, gauti kaip kyšis iš R. K., bei 135 290 Eur suma, rasta ir paimta kratos metu, kaip neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos rezultatas. Nustačius, kad kyšius V. G. priėmė ne tik savo, bet ir Darbo partijos naudai, iš V. G. nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotinos pinigų sumos – 8000 Eur. Nustačius, kad Š. G. kyšį priėmė ne tik savo, bet ir Liberalų sąjūdžio naudai, iš Š. G. nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotinos pinigų sumos – 4350 Eur.

III. Kasacinių skundų argumentai

23. Kasaciniais skundais nuteistasis V. G. ir jo gynėjas advokatas M. Barkauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. G. ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. G. be pakeitimų. Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas M. Barkauskas taip pat prašo, netenkinus ankstesnio prašymo, grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba sušvelninti V. G. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatoriai skunduose nurodo:

23.1. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo, pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas, nes įrodymus teismas vertino selektyviai ir tendencingai, vidinis teismo įsitikinimas grįstas prielaidomis, pažeistos apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklės.

23.2. Surašytas kaltinamasis aktas su vėlesnėmis kaltinimo korekcijomis neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir taip buvo pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė tinkamai pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis), o neaiškios kaltinimo ribos lėmė nepagrįsto skundžiamo nuosprendžio priėmimą. Kaltinimas neaiškus, prieštaringas – dirbtinai išplėstos išdėstytos veikos, tariamai nusikalstamų veikų apimtis ir skaičius, taip pat dirbtinai kriminalizuoti bet kurie pokalbių metu išsakyti teiginiai. Valstybinis kaltintojas dirbtinai išplėtė kaltinimo apimtį padvigubindamas V. G. inkriminuotų nusikaltimų skaičių, kvalifikuodamas kaip atskirus nusikaltimus tuos pačius tuo pačiu laiku atliktus veiksmus. Pažymėta, kad aprašant aplinkybes nurodyta, jog V. G. veiksmus atliko nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 21 d. (nors paskutinis jo susitikimas su R. K. fiksuotas 2016 m. sausio 12 d.), tačiau nenurodyta, kurioje konkrečiai vietoje ir laiku buvo atliktas kiekvienas iš V. G. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Veikimo laikotarpis yra ypač platus, todėl sudėtinga įvardyti, kurie įvykiai inkriminuojami. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminius kaltinamojo akto trūkumus, tačiau apeliacinės instancijos teismas kaltinimo trūkumų neįžvelgė ir tuos pačius veiksmus kvalifikavo po du kartus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį kaip padarytus esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

23.3. Atkreiptas dėmesys, kad prokuroras apeliaciniame skunde teikė prašymą kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Tiek iš skundo, tiek ir iš atskirai surašyto prašymo pakeisti kaltinimą galima daryti išvadą, jog V. G. ir Darbo partijai buvo pakeistos visų jiems reikštų kaltinimų faktinės aplinkybės, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria V. G., R. K. ir juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“ bei Darbo partija dėl prekybos poveikiu buvo išteisinti, tokio prašymo nebuvo pareikšta, kaip ir nebuvo paduota apeliacinio skundo. Tai reiškia, kad sumažėjo V. G., R. K. bei juridiniams asmenims koncernui „MG Baltic“ ir Darbo partijai reiškiamo kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis apimtis. Taigi pats prokuroras pripažino pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodytus kaltinimų netikslumus. Be to, prokuroras, reikšdamas prašymą dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis, kaltinamojo akto trūkumų nepašalino – kaltinimai liko apibrėžti taip, kad kiekviena kaltinamųjų pokalbių frazė ar jų nuotrupa laisvai buvo interpretuojama ir pateikiama kaip savarankiškas kaltinimas, pateikiamos nekonkrečios kaltinimo formuluotės dėl laiko, vietos, veikos faktinių aplinkybių, kaltinimai grindžiami ne konkrečiais duomenimis, o vertinamosiomis išvestinėmis sąvokomis. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.

23.4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepašalino abejonių dėl savo nešališkumo. Teismui nenusišalinus buvo nesilaikyta BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui A. Bielskiui buvo pareikštas nušalinimas dėl to, kad jis kitoje byloje STT buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Priešiškumą kaltinamajam teisėjas A. Bielskis galėjo nebyliai reikšti dėl asmeninių priežasčių siekdamas palankaus ikiteisminio tyrimo įstaigos požiūrio į jį patį arba dėl tokio statuso panaikinimo. Teisėjas buvo šališkas ir objektyviuoju aspektu. Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT direktorius, duodamas interviu žiniasklaidai, pareiškė, jog ši byla, kurioje V. G. dar buvo kaltinamasis, yra išbandymas Lietuvos teismams ir ne dėl pripažinimo asmenų kaltais, o dėl bausmės dydžio už korupcines veikas parinkimo, taigi viešai paskelbė, kokio baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultato iš teismo jis asmeniškai ir pati įstaiga tikisi, o tai neabejotinai buvo žinoma ir apeliacinius skundus nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui. Atsižvelgdamas į tai, teisėjas A. Bielskis privalėjo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Antras pareiškimas dėl nušalinimo buvo pareikštas visai apeliacine tvarka bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai. Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pareiškimus dėl nušalinimo atmetė, jos procesinis elgesys leidžia daryti išvadą, jog net ir po pareikštų pareiškimų ir nutartyse nurodyto patvirtinimo apie savo nešališkumą teisėjų kolegija nebuvo nešališka.

23.5. Byloje taip pat buvo pažeista V. G. nekaltumo prezumpcija (BPK 44 straipsnio 6 dalis). 2022 m. sausio 22 d. „Youtube“ interneto portale, žiniasklaidos priemonės „Laisvės TV“ kanale buvo paskelbtas ir tebeskelbiamas iki šiol žurnalistų B. D. ir D. P. laidos – pokalbio su tuometiniu STT direktoriumi Ž. B. – vaizdo įrašas. Per pokalbį, kurio metu buvo aptariama ir nagrinėjama byla, Ž. B., ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusios įstaigos vadovas, dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo išsakė kategoriškus teiginius, kad kaltinami asmenys neabejotinai yra kalti, nes teisme iš esmės bus sprendžiama ne dėl jų kaltės ar nekaltumo, o dėl bausmės jiems skyrimo. Šiuos Ž. B. teiginius sustiprina ir tolesnis pokalbis, kuriame jis kritikuoja kasacinės instancijos teismo kitoje baudžiamojoje byloje priimtą sprendimą, galutinai išteisinantį asmenis, kaltintus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu. Pokalbio paskelbimo metu STT baudžiamojoje byloje nebevykdė jokių funkcijų, todėl Ž. B. teiginiai negali būti vertinami kaip visuomenės informavimas apie ikiteisminį tyrimą. Be to, naujienų portalo „Delfi“ vykdomame projekte Ž. B. ne vienerius metus būdavo nurodomas kaip esantis įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų sąrašo viršuje, dėl to Ž. B. teiginiai neabejotinai skatino visuomenę tikėti kaltinamųjų šioje baudžiamojoje byloje, taip pat ir V. G., kaltumu, taip pat formavo nuomonę dėl bylos aplinkybių anksčiau, negu jas įvertino teismas. Pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis sukėlė itin neigiamą visuomenės reakciją, buvo kritikuojami teisėjai, priėmę šį nuosprendį, o skundžiamas nuosprendis sulaukė itin teigiamos reakcijos. Taigi visuomenėje buvo suformuota išankstinė nuomonė, kad kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje akivaizdžiai ir neabejotinai kalti.

23.6. Kaltinamojo V. G. nekaltumo prezumpcija buvo pažeista ir kitų oficialių asmenų pasisakymais 2019 m. balandžio 11 d. pasirodžiusiame dokumentiniame filme apie Lietuvos Respublikos Prezidentę D. G.. Oficialių, aukštas pareigas ėjusių, visuomenėje žinomų asmenų komentarai suformavo nuomonę, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra pelnyti. Šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje V. G., be kitų veikų, buvo įtariamas ir tuo, kad, veikdamas R. K. interesais, atliko korupcinio pobūdžio veiką, susijusią su kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas E. D. teikimu Seimui pritarti. Nors šie įtarimai buvo panaikinti, politikų ir aukštas pareigas einančių pareigūnų kalbos patvirtina, kad viešai paskelbta žinia, nors ji ir nepasitvirtino, turi neabejotinos reikšmės išankstiniam įsitikinimui, jog asmuo, t. y. V. G., kaltas dėl nusikaltimo padarymo.

23.7. Dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų apie kyšį, neva užmaskuotą kaip nuolaida Darbo partijos politinės reklamos transliavimui, pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog itin reikšmingi duomenys užfiksuoti slapta įrašius R. K. ir V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d. bei 2016 m. sausio 12 d. pokalbius, o dėl paramos VšĮ „M“ – 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. pokalbius. Tačiau liko neaišku, kurio iš šių susitikimų vykusio pokalbio metu buvo pažadėta ir susitarta dėl kiekvieno iš dviejų kyšių davimo ir priėmimo, kaip ir kas įvardijo, kuris iš dviejų kyšių duodamas, už kurį konkretų veiksmą. Chronologiškai dalis klausimų buvo išsisprendę dar iki pokalbių apie nuolaidas ar paramos skyrimo VšĮ „M“. Apeliacinis teismas nepateikė argumentų, pagrindžiančių tiesioginį ir neabejotiną sąsajumą.

23.8. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio turinį dėl nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliavimui, padarė išvadą, kad V. G. ir R. K., aptardami R. K. aktualių klausimų palankaus išsprendimo būdus, kartu tarėsi ir dėl atlygio – nuolaidos Darbo partijos reklamai. Ši išvada grįsta prielaidomis, nes 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikimo metu nebuvo kalbos apie atlygį. Apeliacinio teismo išvadą paneigia ir vėliau, 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. gruodžio 9 d., vykusių V. G. ir D. Du. telefoninių pokalbių turinys dėl nuolaidų ir po to V. G. inicijuotas susitikimas su Z. S. (o ne pokalbiai su R. K.) siekiant aptarti Darbo partijos reklamos kampanijos transliavimo kainas. Tokią savo išvadą dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio turinio interpretavimo Lietuvos apeliacinis teismas paneigė aiškindamas kito žymiai vėliau, 2015 m. lapkričio 9 d., vykusio susitikimo metu pasakytas frazes. Iš tarpusavyje nesisiejančių teismo išvadų tampa logiškai nepaaiškinama, kaip anksčiau (2015 m. rugsėjo 28 d.) kalbėdami apie būsimą Darbo partijos reklamos kampaniją R. K. ir V. G. tarėsi dėl „atlygio“, jeigu tik daugiau nei po mėnesio (2015 m. lapkričio 9 d.) vykusio susitikimo metu buvo, kaip nurodoma nuosprendyje, tariamasi, koks gi tai galėtų būti atlygis. Pažymėta, kad kaltinime mėginant suformuluoti konkrečias susitarimo sąlygas, kurios tariamai nuteistųjų jau buvo aptarinėjamos nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., nurodyta kyšio vertė paaiškėjo žymiai vėliau po ilgai trukusių teisėtų derybų su įgaliotais UAB „L“ atstovais dėl nuolaidos, šiose derybose R. K. nedalyvavo. Dėl to kaltinime nurodytu laiku ji nebuvo žinoma, todėl net ir teoriškai negalėjo būti nurodyta kaltinime tvirtinant, jog V. G. pažadėjo ir susitarė priimti būtent didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Nenustačius susitarimo priimti kyšį aplinkybių, t. y. kyšio davėjo ir kyšio gavėjo sutarimo dėl kyšio davimo ir priėmimo laiko, būdo, vietos, kyšio dydžio, bendrų veiksmų siekiant suderinti ir įgyvendinti susitarimą arba kitų reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, jog tokio susitarimo nebuvo.

23.9. V. G. inkriminuotų veikų padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur, o 250 MGL – 9415 Eur. Duodamas parodymus abiejų instancijų teismuose, V. G. nurodė, kad su „L“ grupės atstovais (ne su R. K.) buvo sutarę, jog Darbo partijos politinės reklamos transliavimo nuolaida bus 10 000 Eur įskaitant PVM, t. y. 8300 Eur plius PVM. Darbo partija nėra PVM mokėtoja. Dėl to bet kurį mokėjimą ūkio subjektui už suteiktą paslaugą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Darbo partija turi atlikti kartu su PVM, tačiau, skirtingai nei juridiniai ar fiziniai asmenys, esantys PVM mokėtojais, ji neturi teisės į PVM atskaitą. Jeigu Darbo partija būtų buvusi PVM mokėtoja, tai ji, apmokėjusi sąskaitą su V. G. sutarta 10 000 Eur nuolaida, iš tikrųjų būtų gavusi tik 8300 Eur nuolaidą, nes likusi suma yra mokėtinas į valstybės biudžetą mokestis. Ši aplinkybė nespręsta ir neįvertinta. Teismas subjektyviai pagal kitus byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad nuolaidos dydis yra 12 100 Eur. Mokestis į valstybės biudžetą nėra ir negali būti turtinė nauda BK 225 ir 226 straipsniuose aprašytų nusikaltimo sudėčių prasme. Taigi, V. G. sutarta nuolaida dėl politinės reklamos transliavimo buvo 8300 Eur, t. y. nesiekė 250 MGL dydžio. Taigi apeliacinės instancijos teismas, turėdamas faktinį ir teisinį pagrindą V. G. veikas kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, jas kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

23.10. Nei baudžiamajame įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje nėra aiškaus išaiškinimo, kaip reikia suprasti ir vertinti pažado priimti kyšį požymį ar juo labiau kaip pažadą priimti kyšį reikėtų atskirti nuo susitarimo priimti kyšį. Tai yra alternatyvūs objektyvieji kyšininkavimo ir tarpininko kyšininkavimo sudėties požymiai, taigi jų reikšmė nėra identiška. V. G. inkriminuotas pažadas priimti kyšį turėtų būti grindžiamas V. G. išsakytais konkrečiais žodžiais ar bent jau užuominomis į juos, tačiau užfiksuotos R. K. ir V. G. pokalbių frazės, kuriomis grindžiamas nuosprendis, nereiškė tokio pažado. Tampa neaišku, dėl kokios priežasties kaltinime ir nuosprendyje konstatuotas tiek pažadas priimti kyšį, tiek susitarimas priimti kyšį, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais (žodžiais) buvo pažadėta, o kokiais susitarta dėl kyšio priėmimo.

23.11. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo metu vykusio pokalbio turinio, nurodė, jog R. K. paklausė, kokio atlygio „reikalauja“ V. G. (tokio pasakymo R. K. nė vieno pokalbio metu nėra pavartojęs), nors reikalavimas duoti kyšį yra dar vienas alternatyvus kyšininkavimo ir prekybos poveikiu objektyvusis požymis, kuris niekuomet nebuvo inkriminuotas V. G.. Su apeliaciniu skundu teikdamas prašymą kaltinime V. G. išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, prokuroras savo valia pašalino kaltinimus dėl poveikio Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei D. M., AB „G“ valdybai, VĮ „E“ Viešųjų pirkimų komisijai. Tai turėtų reikšti, kad šios išteisinamojo nuosprendžio dalys nebeskundžiamos ir Vilniaus apygardos teismo išvados nebeginčijamos, tačiau apeliaciniame skunde liko nurodyta, kad per 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimą vykusio pokalbio metu R. K. kalbėjo ir apie darbą su AB „G“ generaliniu direktoriumi S. D., ir apie „E“ uždarymo projektus. Gretinant šias aplinkybes su kitomis 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo metu aptartomis temomis, lieka neaišku, kaip valstybinis kaltintojas ir vėliau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vienos temos pokalbiuose buvo aptariamos ne dėl kyšių (poveikis Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei D. M., AB „G“ valdybai, VĮ „E“ Viešųjų pirkimų komisijai), o kitos – dėl kyšių, kurių dydis netgi didesnis nei 250 MGL.

23.12. Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų apie užmaskuotą kyšį kaip paramą VšĮ „M“ pažymėta, kad matomos dvi tarpusavyje prieštaraujančios išvados dėl veikos laiko faktinės aplinkybės, nes, pagal kaltinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytas aplinkybes, V. G. kyšininkavo ir prekiavo poveikiu pažadėjęs ir susitaręs priimti VšĮ „M“ naudai 15 000 Eur kyšį jau nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., o prokuroro apeliaciniame skunde ir apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tiesiogiai nurodyta, jog dėl kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „M“, buvo kalbamasi anksčiausiai 2015 m. lapkričio 30 d. Tiek prokuroro, tiek teismo motyvai dėl nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių pagrįstumo skiriasi. Pirmasis pokalbis apie paramą VšĮ „M“ buvo užfiksuotas tik 2015 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinime ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta laiko faktinė aplinkybė, jog dėl kyšio kaip paramos VšĮ „M“ buvo tartasi nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., yra nei logine, nei chronologine faktinių aplinkybių seka nepagrįsta. Taip pat kaip ir dėl nuolaidos už politinės reklamos transliavimą, tariamo susitarimo metu paramos dydis nebuvo žinomas, todėl kaltinime V. G. negalėjo būti nurodyta, jog V. G. pažadėjo ir susitarė priimti ne mažesnės, o didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Dėl paramos VšĮ „M“ nebuvo nustatytos susitarimo priimti kyšį aplinkybės – kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, kyšio dydžio, bendrų veiksmų, siekiant suderinti ir įgyvendinti susitarimą, arba kitų reikšmingų aplinkybių, taip pat nenustatyta, kaip buvo išreikštas pažadas priimti kyšį, todėl iš to darytina išvada, jog tokio pažado ar susitarimo nebuvo.

23.13. V. G. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. V. G. tyčios – subjektyviojo požymio – pagrindimas remiantis kito asmens frazėmis, užrašais, pokalbiais su kitais asmenimis ir reiškiamais interesais bei siekiamais tikslais, nenustačius, jog V. G. apie tokius siekius, asmeninius užrašus, pokalbius su kitais asmenimis žinojo, negali būti pripažintas pagrįstu. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį, V. G. likusius iš kaltinimo neišbrauktus veiksmus atlikto ne savo laisva valia, o paveiktas iš šalies ir būdamas įsipareigojęs neteisėtomis sąsajomis. Neaišku, kaip vienas iš alternatyvių veiksmų ar kaltinime nurodytų veiksmų visetas (tiesiogiai pasiūlytas, pažadėtas, susitartas duoti ir netiesiogiai duotas kyšis) paveikė V. G. atitinkamai elgtis. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų, kad, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo data pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą negalėjo būti ankstesnė nei 2016 m. vasario mėn., o dėl nutarimo, susijusio su keliu Vilnius–Utena, Darbo partijos frakcija sprendimą buvo priėmusi dar iki pokalbių su R. K., apie tai V. G. atvirai sakė R. K.. Dėl prekybos poveikiu nėra aišku, dėl ko buvo tariamai prekiaujama poveikiu, nes kiekvieno iš dviejų prekybos poveikiu epizodų aprašymo įžangoje nurodyta, kad V. G. už kyšius pažadėjo paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, nors poveikis dėl neteisėtų veiksmų buvo inkriminuojamas tik vienoje kaltinimų dalyje – dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B.. Nėra aišku, kurias valstybės institucijas buvo pažadėta paveikti. Byloje nenustatyta, kad V. G. atliko neteisėtus veiksmus, jų būtų siekęs ar tokius veiksmus būtų atlikę valstybės tarnautojai.

23.14. Byloje buvo būtina atskirti Seimo nario, taip pat ir Seimo frakcijos ir politinės partijos nario įprastą ir teisėtą politinę veiklą nuo korupcinio pobūdžio veiklos, todėl nepakanka nustatyti pažado (kurio nebuvo) asmeniškai balsuoti ir paveikti valstybės tarnautojus veikti teisėtai pagal savo įgaliojimus ir nuolaidos politinei reklamai faktą, turi būti įrodytas tokių veiksmų neteisėtumas ir pavojingumas atitinkamai BK 225 straipsnio 3 dalies ir 226 straipsnio 4 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, o V. G. Seimo nario statuso, teisėtos veiklos įgyvendinant Seimo nario, Seimo frakcijos nario ir politinės partijos nario funkcijas, santykio su suformuluotais kaltinimais nevertino.

23.15. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad V. G. savo teisėtas funkcijas vykdė iš anksto žinodamas, jog jam už tai kaip nors bus atsilyginta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, kadangi joje pagal bylos aplinkybes aiškiai nustatyta, kad policijos pareigūnai priėmė atlygį už konkretų tarnybinį veiksmą, neturėdami teisės už tai imti jokio atlygio. Minėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje, buvo aišku, kas, kada, kokį konkretų veiksmą atliko ir iš ko, kada ir kokio dydžio neteisėtą atlygį gavo. Teismas ignoravo kitą kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>, kurioje nurodyta, kad svarbu nustatyti, jog kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, kad už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta.

23.16. Nuolaidos suteikimas Darbo partijos reklamos transliacijoms yra vertinamas kaip kyšis, tačiau, priešingai nei antruoju paramos atveju, nėra nurodyta, kad kyšio davėja yra nuolaidą suteikusi UAB „L“, kurios generalinė direktorė buvo šioje byloje kaip liudytoja apklausta Z. S.. Kaip asmuo, kuris tiesiogiai pažadėjo ir tiesiogiai susitarė su V. G. jį duoti, yra nurodytas R. K.. Iš tiesų, kelis kartus V. G. kalbėjosi su R. K. apie tai, kad Darbo partija norėtų gauti nuolaidą politinės reklamos transliavimui UAB „L“ grupės kanaluose, tačiau nė vieno pokalbio metu nėra užuominos apie tai, kad R. K. būtų kaip nors susijęs su šioje byloje aptariamos nuolaidos suteikimu, jie nesikalbėjo ir apie jos dydį, išraišką pinigais. Dar iki 2015 m. lapkričio 9 d. vakare vykusio susitikimo V. G. tą pačią dieną kalbėjosi su Darbo partijos samdomu medijos planuotoju D. Du. apie tai, kad su UAB „L“ jau apkalbėta ir nuolaidos bus suteiktos. Per minėtą susitikimą vykęs pokalbis nedarė įtakos Darbo partijos apsisprendimui transliuoti reklamą per UAB „L“ grupės priemones. Kaltinamajame akte, aprašant 2015 m. lapkričio 9 d. vykusio susitikimo turinį, teismui buvo piršta nuomonė apie V. G. išsakytas mintis, dėl žodžio „pagalbos“, kuris neturi konteksto. Priėjęs prie stalo padavėjas nutraukė V. G. mintį, todėl jokia mintis pašnekovams ir nebuvo perduota. Daryti išvadą, kad po šio žodžio V. G. kažko paprašo, nėra pagrindo. Jeigu buvo manoma, kad per susitikimą R. K. pažadėjo ir sutarė nuolaidos forma netiesiogiai duoti V. G. kyšį, tai su tuo nesisieja 2015 m. lapkričio 23 d. vykęs V. G. ir D. Du. pokalbis, kurio metu V. G. vis dar sako, kad važiuos į UAB „L“ ir kalbėsis dėl palankesnių sąlygų transliuoti reklamą. Bet kurie kiti asmenys su nuolaidos suteikimu niekaip nesiejo R. K.. Apklaustas teisme T. B. patvirtino, kad sprendimą suteikti 10 000 Eur nuolaidą Darbo partijai priėmė būtent jis – UAB „L“ darbuotojas (10 000 Eur dydžio nuolaida, ne 12 000 Eur). Be to, nė vienas šios bylos nagrinėjimo metu apklaustas asmuo negalėjo pasakyti, kad Darbo partija reklamai transliuoti gavo išskirtinę nuolaidą, palyginti su kitais analogiškais užsakovais, ar tokia nuolaida buvo didesnė nei kitose žiniasklaidos priemonėse. Netgi buvo nustatyta, kad Darbo partija už transliacijas mokėjo brangiau nei kiti reklamos užsakovai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad 2015 m. lapkričio 30 d. susitikimo metu R. K. savo iniciatyva pasiteiravo V. G., ar jis buvo susitikęs su Z. S., ir V. G. patvirtino, kad taip, tačiau kartu nurodė, kad dar nėra galutinio atsakymo, derinami reklamos kampanijos etapai, nuo kurių ir priklausys kaina už reklamos transliavimą. Tai reiškia, kad R. K. nedarė įtakos nei Z. S. dėl jos galimybės susitikti su V. G., nei jos ar kitų darbuotojų priimamiems sprendimams. Iš bylos duomenų aišku, kad derantis dėl nuolaidos už politinės reklamos transliavimą R. K. nedalyvavo. Nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad nuolaidą Darbo partijos politinės reklamos transliavimui tiesiogiai pažadėjo suteikti ir suteikė nuteistasis R. K., o tai padarė ne bet kaip, o tiesiogiai susitardamas su V. G.. Nesant tai paneigiančių argumentų, nėra ir pagrindo tvirtinti, kad ši Darbo partijai suteikta nuolaida buvo tokia forma užmaskuotas kyšis V. G..

23.17. Paramą VšĮ „M“ suteikė UAB „N“, tačiau kaip su šia skirta parama susijęs V. G., duomenų nėra, išskyrus tai, kad VšĮ „M“ steigėjos Ž. F. vadovaujama UAB,,J“ rengė Darbo partijos reklamos akciją lauko reklamos stenduose, o parama galėjo būti užslėptas mokestis už tokias paslaugas, tačiau Darbo partija tokios paslaugos nepirko, todėl ir nebuvo už ką mokėti UAB,,J“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „N“ teiktos paramos įvykiuose kaip nors dalyvautų V. G.. VšĮ „M“ ieškojo paramos projektams, todėl jos kontaktus V. G. perdavė R. K.. Koncernas „MG Baltic“ rėmė ne vieną projektą, tarp jų ir byloje užfiksuoti paramos faktai L. K., M. A. atstovaujamoms asociacijoms. Tai buvo tipinė veikla, niekuo neišskirtinė ir kitais atvejais nekriminalizuota. Byloje yra neabejotinai nustatyta, kad šią skirtą paramą VšĮ „M“ panaudojo savo tiesioginėje veikloje.

23.18. Dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, susijusių su projekto „Kelias Vilnius–Utena“ klausimų sprendimu, teismas V. G. kaltę grindė iš esmės 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. vykusių pokalbių turiniu, šiems suteikdamas ypatingą prioritetinę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl kokios priežasties atmetė liudytojos L. G. (tariamai buvo pažadėta paveikti) parodymus. Teismas prieštaringai vertino tos pačios liudytojos įrodymus – nurodė, kad liudytoja L. G. tiesiogiai nepatvirtino jai V. G. daryto poveikio, tačiau šios parodymų nelaikė tiek reikšmingais, nes rėmėsi įrodymais, kuriuose užfiksuotas V. G. ir R. K. 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbių turinys. Taip pat šiais parodymais remdamasis teismas atmetė kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo teiginius dėl liudytojos pokalbio su V. G. dėl kuo skubesnio Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ priėmimo bei V. G. teiravimosi dėl balsavimo priimant šį nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl kitų įrodymų, kuriuos tyrė pirmosios instancijos teismas. Darbo partijos frakcijos posėdžių protokolai, frakcijos pranešimas spaudai, taip pat 2015 m. rugsėjo 17 d. Seime vykusio balsavimo dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP- 2013 (2) rezultatai tiesiogiai pagrindė, kad Darbo partijos frakcija palaikė šio nutarimo projektą dar iki V. G. paties pirmojo byloje užfiksuoto pokalbio su R. K., o V. G. valia bei elgesys buvo nulemti visai kitų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojų L. G. ir V. B. parodymų, jos tiesiogiai nurodė, kad projekto „Kelias Vilnius–Utena“ palaikymas buvo politinis susitarimas valdančiojoje koalicijoje, sutariant projektą palaikyti, jei bus vykdoma žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa. Teismas, pasisakydamas dėl 2015 m. spalio 14 d. vykusio pokalbio, kalbėjusiųjų frazes interpretavo pateikdamas paaiškinančius intarpus, t. y. pernelyg plačiai aiškintos konkrečios frazės, šioms priskiriamos nebūtos reikšmės. To paties pokalbio metu V. G. ne kartą tvirtino, kad koalicijos partneriai yra pasiekę politinį susitarimą, todėl klausimas natūraliai bus išspręstas koalicijoje ir Seime. Pažymėtina, kad, net ir priėmus įvardytą nutarimą, joks subjektas negautų išankstinės išskirtinės padėties, nes nutarimu nustatoma tik maksimali galima projektui skirtina suma, bet realios sąlygos ir nugalėtojas paaiškėtų tik po atskiro konkurso. Teismas V. G. kaltę grindė duomenimis, kuriuose užfiksuoti įvykiai, kuriuose V. G. nedalyvavo, apie juos ir juose aptartus klausimus nežinojo, o būtent R. K. ir D. B. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbiu, kaip patvirtinančiu V. G. galimybes daryti poveikį savo partijos nariams ir jo aktyvų veikimą sprendžiant R. K. aktualius klausimus. Logiškai nepaaiškinama, kad R. K. tikėjosi, jog V. G. įtaka yra tokia svari, kad leistų paveikti nutarimui priimti reikiamą Seimo narių daugumą. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė, kad aplinkybė, jog pokalbio metu buvo susitarta dėl V. G. poveikio Darbo partijos frakcijos Seime nariams, kad šie balsuotų už Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projektą, apeliaciniu skundu iš kaltinimo buvo pašalinta. Akcentuodamas dviejų susitikimų, įvykusių 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d., metu išsakytus pasvarstymus, apeliacinės instancijos teismas ignoravo įvykius, kurie dėl šio Seimo nutarimo projekto vyko dar iki šių dviejų susitikimų, t. y. iki 2015 m. spalio 14 d. Darbo partijos frakcija Seime dar 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. vidiniais sprendimais pritarė nutarimo „Dėl projekto „Kelias „Vilnius–Utena“ projektui, o 2015 m. rugsėjo 17 d. aptariamo nutarimo projektui buvo pritarta Seime po svarstymo, kur visi dalyvavę frakcijos nariai palaikė nutarimo projektą, „už“ balsavo ir V. G.. Tai akivaizdžiai parodo, kad V. G. valia ir jo asmeninė nuomonė bei iniciatyva atitinkamai elgtis konkrečiai dėl kelio Vilnius–Utena ir su juo susijusių pirminių sprendimų susiformavo žymiai anksčiau nei kaltinime nurodyta tariamai nusikalstamo elgesio pradžia 2015 m. rugsėjo 28 d., o juo labiau anksčiau, nei įvyko pirmasis pokalbis šia tema su R. K.. Tokioje situacijoje turėtų kelti abejonių kyšio davėjo interesas duoti kyšį už jau atliktus veiksmus, tai paneigia kaip nelogišką išvadą, kad buvo pažadėtas, juo labiau už atlygį, poveikis Seimo pirmininkei L. G., tačiau teismas tokių abejonių nevertino. 2015 m. lapkričio 9 d. vykęs abstraktus pirmasis pokalbis dėl komercinių nuolaidų taikymo neturėjo ryšio su kelio Vilnius–Utena klausimo sprendimu, o apie paramą kokiai nors viešajai įstaigai nei 2015 m. spalio 14 d., nei 2015 m. lapkričio 9 d. nebuvo užsiminta, todėl tarp tariamų kyšių ir tiesiogiai V. G. per šiuos du susitikimus pasakytų žodžių nėra reikšmingų sąsajų.

23.19. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektu, taip pat buvo grindžiamos selektyviu įrodymų vertinimu, suteikiant ypatingą prioritetą vien tik kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotuose pokalbiuose išsakytoms frazėms, jų interpretacijai. Teismas, nepateikdamas motyvų, atmetė V. G. parodymus abiejų instancijų teismuose, apsiribodamas vertinimu, kad tai gynybinė pozicija. Pernelyg plačiai aiškintas per V. G. ir R. K. susitikimą 2015 m. spalio 7 d. vykęs pokalbis. Šio pokalbio metu V. G. su R. K. neapibrėžto turinio frazėmis bendravo apie aptariamo Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo datą, tačiau šis bendravimas bendravimu ir liko. Visus veiksmus, susijusius su šio įstatymo įsigaliojimo datos nustatymu, atliko kiti Seimo Darbo partijos frakcijos nariai V. S. ir V. F., šie 2015 m. spalio 12 d. pateikė pasiūlymą, kuriuo siūlė pakeisti Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo datą ir numatyti, kad šis įstatymas, išskyrus jo 20 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. Greta laisvo 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių turinio interpretavimo apeliacinės instancijos teismas kaip kaltinimą pagrindžiantį įrodymą nurodė 2015 m. lapkričio 4 d. įvykusio V. G. ir R. K. susitikimo faktą, nors byloje nėra duomenų apie tai, kas per šį susitikimą buvo kalbama ir kas per jį buvo nuspręsta. Teismas vien tik pagal susitikimo laiką jį susiejo su 2015 m. lapkričio 5 d. Seime vykusiu Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymu ir priėmimu ir tuo remdamasis pažymėjo, jog susitikimo faktas pagrindžia V. G. kaltę. Kaltė grįsta ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2015 m. lapkričio 3 d. įvykusio R. K. ir E. M. susitikimo, kuriame V. G. nedalyvavo, apie jį nežinojo ir negalėjo žinoti, turiniu. Teismas nevertino aplinkybės, kad V. G. 2012–2016 m. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, dar 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo įtrauktas į darbo grupę rengti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projekto ir kad, kaip ir buvo užfiksuota 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikimo su R. K. garso įraše, V. G. siekė balanso apsaugant kreditus imančių asmenų interesus, kartu užtikrinant sektoriaus išlikimą ir galimybes konkuruoti rinkoje. Ši aplinkybė nutylėta, nors ji parodo, jog V. G. savo nuomonę dėl įstatymo ir jame nustatyto reguliavimo mechanizmo turėjo ir ją viešai deklaravo žymiai anksčiau, nei apie tai kalbėjosi su R. K.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas P. N. parodė, jog svarstant klausimą komitete jam nebuvo daromas spaudimas (poveikis), o liudytojas B. B. net neprisiminė, ar apskritai su V. G. kalbėjo apie šį projektą. Pažymėta, kad pirmasis darbo grupės parengtas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-3370 įregistruotas 2015 m. birželio 30 d., atitinkamai projektas Nr. XIIP-3370(2) – 2015 m. spalio 1 d., t. y. prieš 2015 m. spalio 7 d. pokalbį, o siūlymas nustatyti Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo datą ir numatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d., pateiktas 2015 m. spalio 12 d., t. y. jau po V. G. susitikimo su R. K., kaip ir Š. G. pasiūlymas dėl projekto Nr. XIIP-3370(2), kuris buvo pateiktas 2015 m. spalio 13 d. Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 5 d., o pirmas V. G. pokalbis su R. K., kurio metu abstrakčiai aptariamas nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliavimui UAB „L“ televizijose klausimas, įvyko 2015 m. lapkričio 9 d.

23.20. Dėl pažado paveikti Seimo pirmininkę L. G., kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto klausimas būtų neįtrauktas į 2015 m. gruodžio 17, 22 ir 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir šio įstatymo projekto priėmimo svarstymas būtų nukeltas į Seimo 2016 m. pavasario sesiją, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog pokalbių apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas metu nei V. G., nei R. K. neminėjo, kad reikia paveikti Seimo pirmininkę L. G.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidas, kad anksčiau, t. y. 2015 m. spalio 7 d., vykęs pokalbis, kuriame buvo kalbama apie visiškai kitą įstatymą, yra pagrindas susiformuoti vidiniam įsitikinimui. Pelno mokesčio įstatymo pataisas R. K. V. G. paminėjo tik 2015 m. gruodžio mėn., todėl sieti spalio mėn. apie kitą teisės aktą vykusį pokalbį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pacitavo 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo seniūnų sueigos protokolą, kuriame pasisakymų turinys nėra žinomas, o išvardyti tik kalbėję asmenys. Nepaisydamas to, teismas sugebėjo atskleisti šiame posėdyje išsakytas mintis pabrėždamas, kad minėtame protokole nėra nurodyta jokių priežasčių, kurios objektyviai neleistų priimti sprendimo į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, ir atsižvelgdamas į tai, kad vis dėlto Seniūnų sueigoje nebuvo priimtas sprendimas dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. prašymo, darė visiškai nepagrįstą prielaidą, jog taip buvo įgyvendintas R. K. siekis nukelti minėto įstatymo projekto priėmimą į 2016 m. Seimo pavasario sesiją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, t. y. liudytojų R. R. ir K. D. parodymų ir susitikimo, kurio metu jie kalbėjo apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas, turinio, suteikė mažesnę reikšmę L. G. parodymams. Teismas padarė išvadą, kad klausimas nukeltas be svarbių priežasčių, nors Seimo Teisės departamentas 2015 m. lapkričio 16 d. buvo pateikęs išvadą, kad dalis projekto nuostatų įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.

23.21. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai, tik kaltinimui palankia linkme vertino įrodymus ir dėl kaltinimų dėl poveikio tuometinei žemės ūkio ministrei V. B.. Teismas dėl V. B. parodymų nepasisakė.

23.22. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo V. G. nėra pagrįstos, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, be individualių motyvų dėl bausmės skyrimo V. G., nurodė ir kitus, kuriuos išdėstė bendrai visiems kaltinamiesiems. Taip apibendrintai dėstydamas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmės individualizavimo principą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamas veikas V. G. padarė „siekiant savanaudiškų tikslų“. Pažymėtina, kad, pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą, veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų yra sunkinamoji aplinkybė, tačiau šioje byloje, pripažindamas V. G. kaltu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. G. veikė kitų asmenų, t. y. Darbo partijos ir VšĮ „M“, o ne savo naudai. Taip pat didelės neturtinės žalos valstybei požymis nurodytas nepagrįstai, nes V. G. šioje byloje nuteistas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, tai reiškia, jog neturtinės žalos padarymas valstybei negali turėti reikšmės jo veiksmų vertinimui, nes šis požymis yra kitos tame pačiame BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ apibrėžtos konkuruojančios su kyšininkavimu nusikaltimo sudėties – piktnaudžiavimo – požymis. Teismas pasisakydamas, taip pat ir dėl V. G., nepagrįstai minėjo poveikį savivaldos institucijų vadovams, pasitikėjimą savivaldybės institucijomis – taip pažeidė bausmės individualizavimo reikalavimus.

23.23. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nusikaltimas dėl kyšio, kuris suteiktas kaip VšĮ „M“, yra pavojingesnis ir sunkesnis, nes paskyrė net vieneriais metais ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmes nei už kyšį kaip nuolaidą Darbo partijos politinės reklamos transliavimui. Nusikalstamų veikų, susijusių su parama VšĮ „M“, apimtis laiko prasme yra trumpesnė nei veikų, susijusių su nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliavimui suteikimu, todėl už pirmąsias negalėjo būti paskirta griežtesnė bausmė. Paskirtų bausmių dydžiai itin reikšmingi, nes paskyrus skirtingas bausmes ir jas subendrinus buvo viršytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis – ketveri metai laisvės atėmimo, jis užkirto kelią teismui svarstyti ir taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo. V. G. atveju yra visi pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį.

23.24. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog V. G. veikė ne savo, bet kitų, t. y. juridinių asmenų, naudai ir tiesioginę naudą iš nusikalstamų veikų gavo ne V. G., bet juridiniai asmenys – Darbo partija bei VšĮ „M“, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgė spręsdamas dėl kyšio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pažymėdamas, kad šiuo atveju sprendimas išieškoti bendrą kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 27 100 Eur, vien tik iš V. G. neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, ir nusprendė, kad iš V. G. išieškotina dalį bendros kyšių vertės atitinkanti pinigų suma yra 8000 Eur. Dėl to susiklostė situacija, kai teismo konstatuotos faktinės aplinkybės turėjo reikšmės sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, o skiriant sankciją į jas nebebuvo atsižvelgta ir paties teismo paminėtas teisingumo bei proporcingumo principas tapo nebeaktualus.

23.25. Skirdamas V. G. bausmę, teismas nepagrįstai nepritaikė bausmę švelninančios aplinkybės – pernelyg ilgos proceso trukmės ir V. G. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas proceso trukmę ir jos įtaką bausmei individualizuoti, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos labai panašiose bylose, t. y. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>. Be to, V. G. teisė į greitą procesą ir teisingą teismą buvo pažeista nepriimant sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00010-16 buvo pradėtas 2016 m. gegužės 11 d., tačiau paskutiniai V. G. veiksmai, kurie vėliau įvertinti kaip nusikalstami, buvo fiksuoti žymiai anksčiau – 2016 m. sausio 22 d.

24. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens politinės partijos Darbo partijos atstovas advokatas V. Sviderskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria Darbo partija pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato V. Sviderskio prašymas iš valstybės priteisti Darbo partijos patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, ir iš valstybės priteisti visų baudžiamojo proceso metu Darbo partijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

24.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio, 332 straipsnio 7 dalies reikalavimus, netinkamai taikė ir aiškino BK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas, kaltinimas surašytas neaiškiai ir nesuprantamai.

24.2. Proceso metu nebuvo įrodinėjama, kad V. G. būtų turėjęs teisę vienvaldiškai veikti Darbo partijos vardu arba kad būtų buvusi išreikšta juridinio asmens pozicija, leidžianti juridinį asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nebuvo vertinama pati politinė partija ar jos organų veikla, nebuvo nustatoma, ar partija žinojo apie V. G. atliekamus veiksmus, ar tam pritarė. Skundžiamą nuosprendį teismas motyvavo tik V. G. pasisakymais, V. G. ir R. K. pokalbių interpretacija, nevertindamas paties juridinio asmens veiksmų, t. y. pripažino kaltu nevertindamas juridinio asmens kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto ir subjektyviosios pusės. Teismas nevertino Darbo partijos pirmininko V. M. parodymų, kuriuose nurodyta, jog jis buvo realus ir tikras partijos vadovas, kuris priėmė visus sprendimus. Taip pat teismas neatsižvelgė į viešojo juridinio asmens specifiką – pagal Politinių partijų įstatymą, politinė partija yra ne mažiau nei 2000 asmenų siejanti organizacija, kuriai negali būti taikomi tokie patys standartai kaip ir vieno ar kelių asmenų privačiam juridiniam asmeniui, kuris glaudžiai susijęs su konkrečiais fiziniais asmenimis ir jų veiksmais.

24.3. Skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai išvardytos V. G. pareigos, nurodyta, kad šis veikė politinės partijos interesais. Nė vienos BK 20 straipsnio 2 dalyje išvardytos teisės ar įgaliojimų V. G. neturėjo, tai nebuvo įrodinėjama. Byloje esančios sutartys, sąskaitos ir kiti dokumentai liudija, kad teises dėl finansinių sprendimų priėmimo, įskaitant ir sutartis dėl viešinimo ir reklamos, turėjo visai kiti fiziniai asmenys (sekretorė L. Č. ir kiti), – šie fiziniai asmenys teisme nurodė, kad jie pasirašė atitinkamuose dokumentuose, kad būtent jie turėjo įgaliojimus pasirašyti finansinius dokumentus ir juos pasirašė, taip pat kad nieko nežinojo ir neįtarė apie taikytą nuolaidą partijai, juo labiau kad pati partija sutartinių santykių su „L“ ar koncernu „MG Baltic“ neturėjo. Vertinant teismo skundžiamame nuosprendyje išvardytas V. G. teises ir pareigas pažymėta, kad partijos pirmasis pavaduotojas yra garbės pozicija, kuri nesuteikia jokių teisių veikti partijos vardu, kaip tai nustatyta BK 20 straipsnio dalyje; partijos taryba, valdyba, prezidiumas yra kolegialūs valdymo organai, kuriuose V. G. turėjo tik vieną balsą; partijos rinkimų štabo vadovo pozicija nesuteikia teisės nei veikti, nei atstovauti partijos vardu, šią poziciją užimantis asmuo atlieka vidines administracines funkcijas, nė vieno įgalinimo, nurodyto BK 20 straipsnio 2 dalyje, nesuteikia; partijos frakcijos Seime narys – Seimo organizacinės struktūros elementas, su partija tiesiogiai jokio ryšio neturintis ir neleidžiantis niekaip atstovauti partijai. Taigi, V. G. neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu, o politinė partija kaip specialų statusą turintis ir riboto teisnumo viešasis juridinis asmuo negalėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, kadangi kaltinime išdėstytų teisių ir pareigų neturėjo.

24.4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nuolaidos suteikimo aplinkybių. Darbo partija buvo kaltinama tuo, kad nuolaidą priėmė tiesiogiai iš R. K., tačiau įrodinėjama, kad nuolaidą jai vis dėlto suteikė koncernas „MG Baltic“, nors dėl kainos buvo susitarta su medijos planuotojais. Teismas nedetalizavo nuolaidos sąvokos, t. y. kaip kyšio dalyko, esmės. Byloje nenustatyta, kokia buvo ar turėtų būti reklamos kaina bet kuriam rinkos dalyviui, siekiančiam įsigyti komercinę reklamą. Teismas privalėjo įvertinti, kokia konkrečiai ir su kuo buvo sutarta visa reklamos kaina, ir tik tada vertinti, kokia konkrečiai kaina buvo sumokėta, t. y. kokio dydžio nuolaida buvo pritaikyta. Be išimties visi su nuolaida ar Darbo partijai taikytais reklaminiais ir viešinimo įkainiais susiję asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai paliudijo, kad R. K. nurodymų dėl nuolaidų ar išskirtinių sąlygų taikymo Darbo partijai nėra davęs. Konkretaus susitarimo dėl reklamos nei tarp Darbo partijos, nei tarp R. K., nei V. G. nebuvo. Bylos įrodymai nerodo, kad tikra ar tariama nuolaida Darbo partijai apskritai būtų buvusi taikyta, o derybų dėl kainos negalima laikyti nepagrįsta nauda ar nuolaida, kurią gavo partija, juo labiau negalima to laikyti kyšiu.

25. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „MG grupė“ atstovas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo – UAB „MG grupė“ – pripažintas kaltu, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

25.1. Veikų metu galiojęs BK nenurodė juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindo, kuriuo iš esmės yra apibrėžtas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje nuteistam juridiniam asmeniui – koncernui „MG Baltic“. Tik 2016 m. lapkričio 10 d. redakcijos BK 20 straipsnio 4 dalis nustatė patronuojančiojo juridinio asmens atsakomybę už jo kontroliuojamų juridinių asmenų įvykdytas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, neleistinai ir neteisėtai pernelyg plačiai taikydamas BK 20 straipsnio (įstatymo Nr. IX-231 redakcija) nuostatas, nepagrįstai išplėtė juridinio asmens atsakomybės sąlygas, iš esmės jas sulygindamas su vėliau įstatymo leidėjo nustatytu griežtesniu teisiniu reguliavimu, taip be teisinio pagrindo pasunkindamas juridinio asmens teisinę padėtį ir padarydamas šiurkščią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Tai, kad juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės samprata, kuria iš esmės rėmėsi apeliacinis teismas, buvo įtvirtinta tik vėliau, po nusikalstamos veikos įsigaliojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje, atskleidžia ir BK 20, 72, 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir BPK 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiami BK pakeitimo tikslai ir siūlymas BK nustatyti, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir už susijusio juridinio asmens jo naudai padarytą veiką.

25.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi 2006 m. publikuota D. Soloveičiko monografija „Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė (lyginamieji aspektai)“. Teisės doktrinoje aprašomos juridinių asmenų atsakomybės koncepcijos nėra galiojančio baudžiamojo įstatymo oficialus aiškinimo šaltinis, teisės moksle žinomų koncepcijų analizė nėra skirta galiojančiam įstatymui aiškinti, šios koncepcijos ar idėjos nėra pagrindas kilti asmenų baudžiamajai atsakomybei – baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas nustato baudžiamasis įstatymas (BK 2 straipsnio 4 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodomoje teisės doktrinoje pateikiamą juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymą, pasitelkdamas kontekstinį baudžiamosios atsakomybės modelį, aiškino netinkamai ir selektyviai. Minėtame moksliniame darbe akcentuojama būtinybė tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, o to nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta. Teismas pripažino, kad, kiek išplaukia iš juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ veiklą reglamentuojančių dokumentų, R. K. šiame konkrečiame juridiniame asmenyje vienasmenių vadovaujamų pareigų nėjo, buvo tik kolegialaus valdymo organo – valdybos narys. Nei monografijoje, nei nuosprendyje nėra nurodoma jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti teiginį, kad valdybos nariai galėtų būti laikomi vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis BK 20 straipsnio prasme.

25.3. Teismas nenustatė bendrovių struktūros ir valdymo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs egzistavus sudėtingą įmonės grupių struktūrą, iš esmės pasirėmė tik kaltinimo teiginiais apie šios grupės valdymą, nevertino, kad grupę sudarė virš 80 bendrovių, padarė bendras išvadas, kad neva grupės įmonių valdymas buvo sutelktas vienose – koncerno „MG Baltic“ valdybos narių rankose. Teismas padrikai susieja juridinius asmenis į neaiškios struktūros, Lietuvoje neegzistuojančios teisinės formos darinį, tinkamai neapibrėždamas juridinių asmenų ir jų dalyvių teisinio subjektiškumo, atskirų juridinių asmenų savarankiško subjektiškumo, apibrėžiančio kiekvieno iš jų buvimą ir potencialiu baudžiamosios atsakomybės subjektu BK 20 straipsnio prasme. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad įmonių grupė sudaryta iš subjektų, kurie visada yra teisiškai savarankiški. Koncernas „MG Baltic“ nebuvo byloje minimų bendrovių, kuriose R. K. ėjo vadovaujamas pareigas arba kurių naudai ar interesais tariamai veikė, – UAB „N“, UAB „V“, UAB „M“, UAB „L“, UAB „A“ – dalyvis, jis tiesiogiai nevaldė aptariamų bendrovių akcijų. Pagal koncerno „MG Baltic“ ir susijusių bendrovių struktūrą, valdymas įmonių grupėje buvo decentralizuotas. Nėra pagrindo net daryti prielaidos, kad visos patronuojamosios bendrovės ir visi jų valdymo organai buvo fiktyvūs, o visai visų bendrovių komercinei ir ūkinei veiklai tiesiogiai vadovavo koncernas ir koncerno valdymo organai. Juridinių asmenų subjektiškumas ir savarankiškumas turi esminę reikšmę nustatant ne tik tai, kokiose įmonėse R. K. ėjo vadovaujamas pareigas ir turėjo atitinkamus įgalinimus BK 20 straipsnio prasme, bet ir tai, kokio konkretaus juridinio asmens naudai ar interesais tariamai buvo atlikti inkriminuojami veiksmai.

25.4. R. K. įgalinimai buvo tiesiogiai kildinami iš kito kaltinimo teiginio, kad R. K. buvo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad jokie oficialūs koncerno „MG Baltic“ dokumentai nepagrindžia, jog R. K. šiame juridiniame asmenyje ėjo tokias pareigas, iš R. K. bei juridiniam asmeniui koncernui „MG Baltic“ inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo pašalino aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. K. buvo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, vis dėlto skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, kad R. K. koncerne „MG Baltic“ ėjo vadovaujamas pareigas, kaip tai suprantama BK 20 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymima, kad R. K. su koncernu „MG Baltic“ darbo santykiais niekada nebuvo susijęs, jis buvo vienas iš šio juridinio asmens kolegialaus valdymo organo – valdybos – narių, niekada nebuvo koncerno „MG Baltic“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas, kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo. Šiuo atveju kolegialaus valdymo organo nario pareigos negali būti vertinamos kaip vadovaujamų pareigų ėjimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra tiesiogiai įvardijęs, kad vadovaujamas pareigas einančiu asmeniu laikytinas tik kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo, o ne eilinis narys. Per 2015 ir 2016 m. valdybos susirinkimų dažnumas ir joje svarstytų klausimų apimtis tiesiogiai įrodo, jog valdyba atliko tik tas funkcijas, kurios tiesiogiai nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 1, 4 dalyse, ir jokių papildomų funkcijų nevykdė, kitų sprendimų nepriiminėjo, visus kitus bendrovės valdymo klausimus sprendė ir sprendimus priėmė vienasmenis vadovas. Valdybos nariai neturėjo savarankiškų funkcijų, įgalinimų ir vienvaldiškai nevykdė koncerno „MG Baltic“ valdymo funkcijų. Valdyba kaip valdymo organas galėjo veikti tik balsuodama balsų dauguma ir tik tokiu atveju jos priimti sprendimai pagal kompetenciją gali sukelti teisinių pasekmių juridiniam asmeniui. R. K. neatliko nė vieno veiksmo, kuris galėtų būti vertinamas kaip vadovavimas koncernui „MG Baltic“, todėl jis negali būti laikomas vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusiu asmeniu.

25.5. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog R. K. yra faktinis koncerno „MG Baltic“ vadovas, tokios išvados išėjo iš juridiniam asmeniui pareikšto kaltinimo ribų. Tokia aplinkybė nebuvo inkriminuota, taigi teismas savo iniciatyva, neprašant proceso dalyviams, pakeitė esminę kaltinimo aplinkybę. Apie tai sužinota tik iš skundžiamo nuosprendžio. Gynyba nuo tokios faktinės aplinkybės būtų buvusi iš esmės skirtinga. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, gintis nuo tokios faktinės aplinkybės taip pat nebus galimybių, kadangi siekiant ją paneigti yra būtina atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, o to, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, šios instancijos teisme nėra galimybės prašyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir kaltinimo ribas, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 3 dalies, 255, 256, 320 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimus. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, darydamas minėtą išvadą, nenustatinėjo faktinių vadovo požymių. Šioje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ne D. J. M., o R. K. buvo faktinis šio juridinio asmens vadovas.

25.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant visus tris alternatyviuosius BK 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytus požymius, turinčius sieti fizinį asmenį su baudžiamojon atsakomybėn traukiamu juridiniu asmeniu. Šie požymiai buvo preziumuoti, deklaratyviai nurodyti, teismas nė vieno jų neanalizavo ir neaptarė, nepateikė įrodymų analizės. Teismas nuosprendyje šių požymių nei jų reglamentavimo, nei bylos faktinių aplinkybių aspektu neatskleidė. Iš skundžiamo nuosprendžio formuluočių nėra aišku, kokias vadovaujamas pareigas koncerne neva ėjo R. K., kokie jam buvo suteikti įgaliojimai. Nuosprendyje visi šie požymiai iš esmės sutapatinti ir kildinami vienas iš kito.

25.6.1. R. K. buvo savarankiškų juridinių asmenų UAB „M“, UAB „L“, UAB „A“ ir kitų žiniasklaidos grupės juridinių asmenų vadovu. Tai patvirtina jo teisę atstovauti atitinkamiems savarankiškiems juridiniams asmenims, bet ne koncernui. Žiniasklaidos įmonių grupė buvo tik viena iš įmonių grupės dalių, sudarė nedidelę koncerno įmonių grupės dalį. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad su šia bendrove nesusiję asmenys būtent per žiniasklaidos priemones R. K. siejo su koncernu „MG Baltic“, neturi jokios teisinės reikšmės. Teisė atstovauti juridiniam asmeniui yra suteikiama išimtinai tik vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis), nebent steigimo dokumentuose yra nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog koncerno „MG Baltic“ įstatai nenustatė kiekybinio atstovavimo, todėl vieninteliu bendrovės atstovu buvo vienasmenis valdymo organas – prezidentas. R. K. vadovavo kitiems juridiniams asmenims, būtent kuriems ir turėjo teisę atstovauti, bet ne koncernui „MG Baltic“.

25.6.2. Požymis „priimti sprendimus juridinio asmens vardu“ sietinas su įstatymų juridinio asmens valdymo organui suteiktomis teisėmis pagal savo kompetenciją priiminėti juridinio asmens veiklos organizavimo, šio asmens subjektiškumo įgyvendinimo, taip pat įstatymų nustatytų pareigų vykdymo organizavimo ir užtikrinimo sprendimus. ABĮ nenustatyta atskiro valdybos nario teisė savarankiškai priimti sprendimus juridinio asmens vardu. Valdyboje nebuvo aptariami klausimai, susiję su atskirų juridinių asmenų paramos teikimu politinėms partijoms, politikams, viešosioms įstaigoms, su nuolaidų reklamai suteikimu, su televizijos programų turiniu, nebuvo aptariami lėšų mokėjimai valstybės tarnautojams ar pareigūnams. Valdyba (kaip kolegialus organas) pagal jai suteiktus įgaliojimus turėjo teisę koncerno vardu priimti sprendimus, nurodytus įstatuose ir ABĮ, tačiau ši teisė nebuvo susijusi nė su viena veika, kuri inkriminuota kaltinimuose. Teismas visiškai nekonkretizavo, kaip ir kokius sprendimus R. K. įgijo teisę priimti koncerno vardu, kas, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi jam suteikė tokią teisę. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta nė vieno fakto, kuris rodytų, jog R. K. būtų priėmęs kokį nors sprendimą koncerno „MG Baltic“ vardu.

25.6.3. Teisės kontroliuoti juridinio asmens veiklą požymis nuosprendyje taip pat nėra atskleidžiamas. Pagal koncerno „MG Baltic“ įstatus bei ABĮ 34 straipsnio nuostatas, juridinio asmens veiklos kontrolė yra suteikiama ir valdybai (kolegialiam valdymo organui), tačiau ne atskiram jos nariui. Koncernui tiek teisiškai, tiek faktiškai vadovavo vienas asmuo – D. J. M., jis visiškai kontroliavo šios bendrovės veiklą. Valdybos posėdžių metu buvo tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat priimami sprendimai dėl paskolų arba grupės įmonių paskolų užtikrinimo (laidavimo) kredito įstaigoms, tik ta apimtimi valdyba ir vykdė kontrolės funkcijas, t. y. tvirtindama finansinės atskaitomybės dokumentus. Tokia kontrolės funkcija buvo įgyvendinama tik balsų dauguma. 2018 m. sausio 3 d. priėmus naujus bendrovės įstatus valdyba buvo panaikinta ir nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas – prezidentas. Tai parodo, jog ir anksčiau valdyba buvo išimtinai formalus organas, nevykdęs realių valdymo ar kontrolės funkcijų.

25.7. Nėra duomenų, kad D. J. M. būtų žinomas konkretus R. K. ir atitinkamų Seimo narių bendravimo turinys, juolab korupcinis pobūdis. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės D. J. M. veiksmai aprašomi kaip nusikalstami, neleistinai vartojant teiginius apie jo nusikalstamus veiksmus, kurie niekada nebuvo inkriminuoti. Tokie teiginiai peržengia baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, pažeidžia D. J. M. nekaltumo prezumpciją. Nuosprendyje esantys panašaus pobūdžio teiginiai apie tariamą D. J. M. žinojimą apie neva vykusius korupcinius sutarimus, korupcinių ryšių skatinimą, jų veiksmų suderinimą, kurie iš esmės yra kildinami iš Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) rašto, ne tik negali pagrįsti juridinio asmens kaltės, bet apskritai negalėjo būti įrašyti į nuosprendį, nes jais pasisakoma ne tik dėl kaltinamųjų, bet ir dėl liudytojo kaltės. D. J. M. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesudarė prielaidų R. K. veiksmams, nekurstė jo ir neatliko kitų bendrininkavimą sudarančių veiksmų.

25.8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog R. K. nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai ir interesais, tačiau byloje nebuvo nustatyti konkretūs koncerno „MG Baltic“ interesai ir nauda. Menami interesai ir nauda apibūdina ne baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens interesus, bet atskirų koncerno įmonių grupei priklausiusių juridinių asmenų tikrus ar tariamus naudą ir interesus.

25.8.1. Dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymo bei priėmimo Seime pažymėjo, kad kaip esminį kriterijų, konstatuodamas veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, apeliacinės instancijos teismas iš juridinių asmenų – akcijų savininkų – grandinės pašalino UAB „I“. Kaip išplaukia iš bylos duomenų, bylai aktualiu laikotarpiu UAB „L“ akcininkė buvo UAB „M“, UAB „M“ akcininkė buvo UAB „I“, o šios bendrovės 97,66 procento akcijų turėjo koncernas „MG Baltic“. T. y. teismo nurodoma menamos ekonominės naudos grandinė yra ilgesnė. Tai atitinkamai suponuoja būtinybę konkretaus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens naudą ir interesus, kaip būtinąsias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas, vertinti dar kruopščiau. Tačiau to padaryta nebuvo. Byloje buvo tik preziumuojama, tačiau nebuvo nustatomas realus ir konkretus, o ne teorinio lygmens UAB „L“ interesas ir nauda dėl atitinkamų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo, jau nekalbant apie netiesioginio, trečiojo lygmens akcininko koncerno „MG Baltic“ naudą ir interesus.

25.8.2. Dėl Seimo nutarimo dėl viešosios ir privačios partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nurodyta, kad koncernas „MG Baltic“ ir susijusios bendrovės nebuvo pateikę pasiūlymų dalyvauti projekte „Kelias Vilnius–Utena“, rekonstrukcijoje, atlikę ar užsakę projekte nurodytų darbų sąmatų skaičiavimų, įsigiję projektinių dokumentų, atlikę kitų paruošiamųjų veiksmų, kurie rodytų, jog koncernas „MG Baltic“ ar susijusios bendrovės rengtųsi dalyvauti šiame projekte. Koncerno įmonės nedalyvavo viešųjų pirkimų konkurse taip pat ir kaip subrangovai. Teismas įrodymus, paneigiančius teiginius apie tariamą koncerno naudą ir interesus, nutylėjo. Neatlikus pirminių projektinių skaičiavimų yra neįmanoma numatyti, kiek galėtų kainuoti tokio sudėtingumo ir apimties projekto įgyvendinimas, ar projektas gali būti pelningas. Valdžios ir privačių subjektų partnerystės projekto dalyviai būtų buvę išrinkti tik įgyvendinus teisės aktų nustatytas viešųjų pirkimų procedūras. Todėl koncernas „MG Baltic“ negalėjo būti suinteresuotas, kad Seimo nutarimo projekte būtų nurodyta 169,3 mln. Eur ar kita valstybės įsipareigojimų suma, tai ir buvo aptariamo nutarimo esmė. Seimo nutarimas, be maksimalios valstybės prisiimamos įsipareigojimų ribos nustatymo, nenustatė sąlygų, kurios galėtų būti naudingos konkrečiam juridiniam asmeniui, be šių nei koncernas „MG Baltic“, nei kitas verslo subjektas neturėjo galimybių įsivertinti, ar verta dalyvauti projekte, galimos naudos ar nuostolių.

25.8.3. Juridinio asmens nauda dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto grindžiama vien tik prielaidomis. Prokuroras nenurodė konkretaus koncerno „MG Baltic“ intereso, o apeliacinės instancijos teismas šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą pagrindė tik bendro pobūdžio teiginiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kokius konkrečius atsiskaitymus grynaisiais pinigais vykdė tiek koncernas, tiek įmonių grupės bendrovės, kokios bendrovės vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kiek atsiskaitymų buvo vykdoma grynaisiais pinigais, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie suinteresuotumą aptariamo teisės akto pataisomis.

25.8.4. Dėl poveikio Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. teismo išvados grįstos prielaidomis. Teismas konstatavo bendrą R. R., kuriam kaltinimai nebuvo pareikšti, veikimą atliekant veiksmus, iš dalies sudarančius nusikaltimo, nurodyto BK 226 straipsnio 3 dalyje, požymius. Nors UAB „V“ užsiėmė nekilnojamojo turto plėtojimo veikla, tačiau byloje nenustatyta, kad UAB „V“ būtų planavusi rengti projektus Vilniaus senamiestyje. Neapklaustas verslo subjektas, kuris neva būtų norėjęs statyti pastatus K. Sirvydo skvere, nebuvo bandyta nustatyti, ar verslo subjektas neva konkuravo su UAB „V“.

25.8.5. Nuosprendžio išvados ir motyvai dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto prieštaringi. Laimėjimas, kuris neturi nieko bendra su R. K. inkriminuotais veiksmais, dirbtinai retrospektyviai siejamas su nustatytu R. K. ir D. Do. bendravimu, bandant sudaryti regimybę apie juridinio asmens suinteresuotumą ir naudos siekį.

25.8.6. Dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B. dėl (duomenys neskelbtini) sklypo nuomos bei šios priimamų finansiškai palankių sprendimų UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms. Šiuose epizoduose nėra nustatyti veiksmai, kurie sudarytų prekybos poveikiu nusikaltimo požymių visumą. Net jei UAB „V“ turėjo atitinkamą interesą, tai neapibūdina koncerno „MG Baltic“ kaip savarankiško baudžiamosios atsakomybės subjekto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. K. veikė UAB „V“ interesais, šios nuosprendžio išvados prokuroras apeliaciniu skundu neginčijo.

25.9. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad E. M. perduoti pinigai yra kyšis ir juolab kad tai koncerno suteiktas kyšis, yra prieštaringos ir nelogiškos. Nėra duomenų, kad būtent koncernas per R. K. ar kitus asmenis būtų pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį E. M., nėra duomenų apie susitarimus tarp D. J. M. ir R. K. dėl kyšio E. M. davimo. Nustatyta, kad alkoholinio gėrimo butelį R. K. pirko iš savo asmeninių lėšų, nepaneigta, kad kyšiu pripažintos lėšos taip pat buvo R. K. asmeninės lėšos. Taigi pinigų perdavimas E. M. nėra susijęs su koncernu „MG Baltic“. Nors teismas konstatavo, kad teisinės reikšmės neturi perduotų pinigų priklausomybė, t. y. kieno buvo pinigai, tačiau tai yra reikšminga aplinkybė juridiniam asmeniui pareikštų kaltinimų kontekste. Nuosprendžio konstatuojamosios dalies loginė konstrukcija, kad koncernas „MG Baltic“ per R. K. perdavė lėšas E. M., kartu reiškia, kad lėšos turėjo priklausyti būtent koncernui, nes nuosprendyje teigiama, kad koncernas pinigus perdavė per R. K.. Taigi, nuosprendžio dalys tarpusavyje yra iš esmės prieštaringos, paneigiančios viena kitą. Paramos suteikimas VšĮ „T“ ir VšĮ „M“ nėra išskirtiniai paramos suteikimo atvejai, siekiant naudos juridiniam asmeniui ar tenkinti jo interesus. Į vieną nusikalstamą grandinę prokuroro dirbtinai susieti įvykiai prieštarauja tikrajai jų chronologijai. Parama VšĮ „T“ suteikta 2015 m. liepos mėn., o pirmieji bylai reikšmingi Š. G. ir R. K. kontaktai fiksuoti 2015 m. spalio mėn., kaip ir registruotos kaltinime nurodomos Vartojimo kreditų įstatymo pataisos. Prieš tai nebuvo jokio R. K. ir Š. G. bendravimo dėl Vartojimo kredito įstatymo, nėra fiksuotas joks jų bendravimo turinys. Paramos suteikimas VšĮ „T“ yra pernelyg laiko atžvilgiu nutolęs nuo R. K. bendravimo ir Š. G. veiksmų registruojant įstatymo pataisas. Seimo nario veiksmai vykdant savo įgaliojimus įstatymų leidybos srityje yra dirbtinai retrospektyviai susiejami su ankstesne teisėta parama viešajam juridiniam asmeniui, remiantis jo žinojimu apie tokios paramos suteikimą. Tokia pati teisinė ir faktinė situacija yra susidariusi ir Darbo partijos politinės reklamos nuolaidos atveju. Byloje įrodytais pripažinti kyšio dalykai, kasatoriaus vertinimu, neatitinka BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodytų kyšio požymių, o koncernas „MG Baltic“ negali būti laikomas kyšio davėju BK 226 ir 227 straipsnių prasme.

25.10. Apeliacinės instancijos teismas kaip svarbiu įrodymų šaltiniu rėmėsi VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytais duomenimis ir VSD pateiktomis apibendrinamojo pobūdžio išvadomis. Teismo išvadų grindimas šiuo VSD politinio pobūdžio dokumentu pažeidžia nekaltumo prezumpciją. VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) prašymu šiam komitetui pateikė aptariamą 2018 m. kovo 9 d. raštą, NSGK 2018 m. gegužės 30 d. paskelbė Parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadą, į kurią buvo perrašytas VSD rašto turinys. Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu pritarė šioms išvadoms. Taigi, ši NSGK išvada, kurią Lietuvos Respublikos vardu patvirtino Seimas, yra teisės aktas, kuriame konstatuota, jog koncernas „MG Baltic“ ir su šiuo juridiniu asmeniu susiję fiziniai asmenys įvykdė nusikaltimus: papirkinėjo valstybės tarnautojus ir pareigūnus, prekiavo įtaka, vykdė kitus korupcinius nusikaltimus, juridinis asmuo naudotas kaip priedanga nusikalstamoms veikoms daryti, valstybei padarė didelę turtinę žalą, veikė organizuota nusikalstama grupe. Be to, VSD raštas neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų. Pirmiausia VSD rašte apibendrinamojo pobūdžio išvados yra grindžiamos neišslaptintais informacijos šaltiniais, taigi – jo turinio teisingumas negali būti patikrinamas BPK nustatyta tvarka. Teismas, atsisakydamas išreikalauti pirminius duomenis, kurių pagrindu VSD rašte suformuluotos atitinkamos išvados, vien tik apibendrintomis ir neaiškių šaltinių pagrindu bei nežinomų pareigūnų suformuluotomis išvadomis, kurių teismas neturėjo galimybių ir nebandė tikrinti, tiesiogiai grindė ir apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, taip dar ir pažeisdamas BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą. Atitinkamai bylos, kuria remiasi apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-53/2023), aplinkybės yra iš esmės skirtingos – informacijos pateikimas apie priešiškų valstybių taikomą žvalgybinę veiklą negali būti vertinamas vienodai, kaip teiginiai apie Lietuvos juridinio asmens veiklos interpretavimą, kaip sudarantį sisteminės politinės korupcijos požymius.

25.11. Byloje nenustatyta duomenų nei apie koncerno strategiją, paremtą korupciniais ryšiais, nei apie jos derinimą, nei apie koncerno įmonių grupei priklausančių žiniasklaidos priemonių panaudojimą darant įtaką politinėms partijoms, formuojant požiūrį į koncernui reikšmingus klausimus. Koncernui nebuvo pareikšti kaltinimai inkriminuojant tokias aplinkybes. Tokių byloje neįrodinėtų teiginių, kurie nebuvo nurodyti nei kaltinime, nei prokuroro apeliaciniame skunde, įrašymas į apkaltinamąjį nuosprendį ir jų tolesnis panaudojimas kaip motyvų, grindžiant nuosprendžio teiginius apie koncerno ir jo vadovo tariamą siekį daryti įtaką politinėms partijoms ir politikams, siekiant sau naudingų tikslų, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, taip padaryti esminiai BPK 255 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

26. Kasaciniais skundais nuteistasis R. K., nuteistojo gynėjas advokatas G. Danėlius ir nuteistojo gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. K. nuteistas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius taip pat prašo, netenkinus ankstesnio prašymo, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunduose nurodo:

26.1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartyse Nr. JS4-219 RN ir Nr. ĮS4-18 RN iš esmės nėra nurodyta duomenų apie kriminalinės žvalgybos faktinį pagrindą, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartyse Nr. ĮS4-95 RN, Nr. JS4-113 RN ir Nr. ĮS4-137 RN tik išvardyti baudžiamojo įstatymo straipsniai, neaprašant tokių veikų objektyviųjų požymių. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad tokie pažeidimai nėra laikyti esminiais, kadangi faktinis pagrindas išsamiai aprašytas STT prašymuose ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimuose, nėra pagrįstos. Pažymėta, kad teikimuose pagrindas nėra aprašytas išsamiai, be to, teisinis pagrindas vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus bei techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka yra ne teikimai, o teismo nutartys, kuriose privalu nurodyti faktinį pagrindą sankcionuoti atitinkamus veiksmus, ribojančius asmenų teises. STT 2016 m. gegužės 10 d. prašymo Nr. 3S-01-269 sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus turinys yra prieštaringas. Pagrindimo dalyje nurodoma, kad R. K. galimai perduos tyrimo metu nenustatyto dydžio neteisėtą atlygį (kyšį) E. M., o motyvų dalyje nurodoma, kad pareigūnams būtina apžiūrėti ir pažymėti galimai perduoto kyšio dalyką, kuris gali būti saugomas automobi­liuose. Taigi, vienoje vietoje teigiama apie galimai būsimą veiksmą, kitoje – apie įvykusį faktą. Esant įvykusiam faktui, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, galimai neteisėtai buvo tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Analogiška informacija nurodyta ir Generalinės prokuratūros teikimuose, kuriais buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo. STT 2015 m. sausio 19 d. prašymo Nr. 3S-01-22 pratęsti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą grafoje Nr. 1.7 nurodyta, kad R. K. prašyme nurodytais veiksmais galimai rengia ir daro nusikalstamas veikas. To paties prašymo grafoje Nr. 5 nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje turima informacijos apie R. K. galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų as­menų kaltės įrodymų nepavyko. Atitinkamai nurodyta ir STT Vilniaus apygardos valdybos 2015 m. spalio 20 d. prašyme Nr. 3S-01-626 (dėl E. M.). Pažymėta, kad teisėsaugos institucijos nurodo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, kuris yra išimtinai BK ir BPK, o ne kriminalinės žvalgybos dalykas. Taigi, prašyme teiginys apie ketinimą patraukti konkrečius asmenis baudžiamojon atsakomybėn nekoreliuoja su kriminalinės žvalgybos tyrimu. Iš STT prašymo turinio matyti, kad abstrakčiai aprašyti R. K. neva atliekami veiksmai buvo aprašyti ir pateikti kaip nusikalstamų veikų požymiai, o iš bendros prašymo formuluotės matyti, kad kriminalinės žvalgybos pagrindu buvo laikoma galima R. K. parama politinėms partijoms. Politinių partijų finansavimas nėra nurodytas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatose, aktualiu laikotarpiu nebuvo kriminalizuota ir BK. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutarčių turinys beveik vienodas. STT prašymų bei Generalinės prokuratūros teikimų turinys lakoniškai perkeltas į minėtas Šiaulių apygardos teismo nutartis. Visose nutartyse nurodomi tie patys motyvai, dėl ko teismas taiko Kriminalinės žvalgybos įstatyme nurodytus veiksmus, dėl to apygardos teismas netikrino, ar egzistuoja pagrindas taikyti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, šios savo pareigos nevykdė. Nors Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartys priimtos iki priimant kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, šioje kasacinėje nutartyje suformuluotos taisyklės dėl būtinumo teismo sankcijose tiksliai nurodyti atliktinų veiksmų aprašymą galiojo ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutarčių priėmimo metu.

26.2. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartimis nebuvo sankcionuoti slapti veiksmai, kurių metu leidžiama slapta įrengtomis vaizdą ir garsą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis asmenų lankomose viešose vietose, kuriose jie lankėsi, susitiko ir (ar) kalbėjosi su kitais asmenimis, bei pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai ne vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, šių asmenų lankomose viešose vietose, kuriose jie lankėsi, susitiko ir (ar) kalbėjosi su kitais asmenimis. Tokie kontrolės veiksmai leisti tik Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi. Dėl to pareigūnų taikyti slapti veiksmai iki 2016 m. balandžio 4 d. pažeidė nuteistųjų teises į privatų gyvenimą, neati­tinka teisėtumo sąlygų, atlikti nesant apygardos teismo sankcijos ir šių veiksmų pagrindu gauti duomenys nelaikytini įrodymais baudžiamajame procese.

26.3. Byloje pažeisti BPK 2 straipsnyje nurodyti principai. Pareigūnai, nustatę, kad padarytos baigtinės nusikalstamos veikos, neteisėtai tęsė slaptus veiksmus ir neteisėtai rinko informaciją, taip pažeidė KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ir tada, kai buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl kaltinimo inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nors prokurorų teikimuose sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus nuosekliai tvirtinta, jog nusikalstamos veikos požymiai nenustatyti, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje tie patys kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai interpretuojami kaip baigtos BK 227 ir 226 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos. Tiek dėl nusikalstamų veikų, susijusių su E. M., dar 2015 m. rugsėjo mėn., tiek dėl nusikalstamų veikų, susijusių su V. G., 2015 m. gruodžio mėn. privalėjo būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, o tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai laikytini neteisėtais. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2016 m. gegužės 11 d., o net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą paraleliai vėl buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai dar dviejose kriminalinės žvalgybos tyrimo bylose. Be to, slaptos informacijos rinkimo priemonės R. K. buvo taikomos nuo 2005 m. iki 2018 m., t. y. net 13 metų, iš kurių net Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) nustatyta tvarka 10 metų iki 2015 m., kai buvo pradėti dar du kriminalinės žvalgybos tyrimai. Visą šį laikotarpį valstybė varžė teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl kontržvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tyrimų trukmės pagrįstumas ir proporcingumas privalėjo būti vertinami kaip visuma. Tai, kad kontržvalgybos metu gautų duomenų pagrindu yra pradedamas baudžiamasis persekiojimas ir šiais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (VSD 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 19-286), sudaro teismo pareigą patikrinti ir įvertinti tokių veiksmų proporcingumą, teisėtumą ir pagrįstumą.

26.4. Procese padarytas esminis BPK 162 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, jog byloje panaudoti dviejų kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenys, tarsi šie duomenys būtų buvę surinkti vieno tyrimo metu. Byloje nėra aukštesniojo prokuroro nutarimo, leidžiančio panaudoti informaciją, gautą vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kuria sankcionuoti 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašyme Nr. 3S-01-550 nurodyti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir kurios pagrindu gauta duomenų apie R. K. privatų gyvenimą. Skirtingų tyrimų, pradėtų ne tuo pačiu pagrindu, gautos informacijos metu gautos informacijos sąsajumas, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas, su kita baudžiamąja byla BPK 162 straipsnyje nustatytam reikalavimui reikšmės neturi.

26.5. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai pateikė byloje 62 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, juose nurodyta protokolų surašymo data, tačiau nenurodomas protokolų surašymo laikas. Iš šių 62 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų 56 surašė STT pareigūnas R. G.. Nemažą dalį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų jis surašė tą pačią dieną. Pareigūnas negalėjo per vieną dieną surašyti kelių protokolų ar per dieną surašyti didelės apimties protokolo, taigi šių protokolų turinys jau buvo žinomas, protokolai galėjo būti surašyti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tai patvirtina pagrįstą abejonę dėl šių protokolų atitikties BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodytiems įrodymų teisėtumo reikalavimams, dėl to teismas negalėjo remtis juose esančia informacija grįsdamas savo sprendimą, o tai darydamas padarė esminį BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

26.6. Skundžiamame nuosprendyje buvo remiamasi ne tik KŽĮ, bet ir ŽĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) pagrindu gautais duomenimis – 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 28 d. vykusių susitikimų tarp R. K. ir D. B. garso įrašais ir stenogramomis, todėl teismui kilo pareiga tikrinti tokių duomenų teisėtumą. Tam tikros ŽĮ nuostatos prieštaravo Konstitucijai, todėl šio įstatymo taikymo metu gauti duomenys negalėjo būti naudojami baudžiamajame procese. Vadovaudamasis ŽĮ 21 straipsniu, R. K. 2018 m. liepos 16 d. Seimo kontrolierių įstaigos vadovui pateikė skundą. Iš gauto atsakymo – Seimo kontrolieriaus pažymos-ataskaitos matyti, kad ŽĮ buvo teisės spragų. ŽĮ 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 5 dalyse nustatyta žvalgybos institucijų galimybė slapta rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą įstatymo lygmeniu, neįtvirtinus aiškių šios informacijos rinkimo pagrindų, pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnį. ŽĮ 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta žvalgybos pareigūnų galimybė neribotą laiką slapta kontroliuoti asmens susižinojimą varžo Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. ŽĮ taip pat nėra diferencijuojami atvejai, kokioms sąlygoms esant tokios priemonės taikymo terminas galėtų būti pratęstas. ŽĮ nenustato asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės buvo pažeistos, žvalgybos pareigūnams taikant slaptas žvalgybos informacijos rinkimo priemones, teisės kreiptis į teismą. ŽĮ nenustatyta asmens galimybė sužinoti apie jam taikytas žvalgybos informacijos rinkimo priemones, pasibaigus jų taikymui. ŽĮ 16–18 straipsnių nuostatos, susijusios su surinktos žvalgybos informacijos, į kurią patenka ir minėtomis informacijos rinkimo priemonėmis surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą, tvarkymu, panaudojimu ir teikimu, yra abstrakčios – ŽĮ nenustatyta tokios informacijos saugojimo tvarka ir terminai, nenurodytas konkretus institucijų, kurioms gali būti teikiama žvalgybos informacija, sąrašas. Dėl reglamentavimo stokos kyla abejonė, ar (ne)naikinant apie R. K. surinktą informaciją (jos dalį) buvo tinkamai taikomi ŽĮ 16–18 straipsniai ir laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotos praktikos, nustatančios, kad valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą asmenų, kurių privatūs pokalbiai buvo kontroliuojami, teisių apsaugą.

26.7. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 44 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo pirmą posėdį šioje byloje paskyrė 2022 m. rugsėjo 14 d. Tačiau, nesulaukus šio teismo posėdžio, 2022 m. birželio 14 d. buvo surengtas baudžiamojo proceso įstatyme nenurodytas „tvarkomasis“ teismo posėdis, jo metu teismas paskyrė papildomus penkiolika teismo posėdžių per itin trumpą terminą, t. y. iki 2023 m. sausio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad būtų atšaukti jau suplanuoti kitų grandžių teismų posėdžiai, kuriuose turėjo dalyvauti šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai (gynėjai). Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius apeliaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ŽĮ nuostatų atitikties Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismo „tvarkomajame“ posėdyje paskyrus penkiolika teismo posėdžių keturių mėnesių laikotarpiu, tapo akivaizdu, kad teismas dar iki apeliacinių skundų nagrinėjimo iš esmės pradžios išreiškė išankstinę nuomonę ir vertinimą, kad į Konstitucinį Teismą nesikreips, t. y. vienintelis oficialus apeliaciniuose skunduose esantis prašymas dėl įrodymų tyrimo bus atmestas. Nesant kitų procesinių prašymų dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, teismas skyrė penkiolika teismo posėdžių, tai rodo, kad galimai kolegijos pirmininkui buvo žinoma apie daugiau proceso veiksmų, kuriems reikia daugiau laiko, nei įprasta apeliaciniuose procesuose, tačiau apie tokį būtinumą nebuvo žinoma kitiems proceso dalyviams. Be to, apeliacinės instancijos teismo kolegijos narys, teisėjas Linas Šiukšta taip pat neinformavo proceso dalyvių apie turimą procesinį statusą kitoje baudžiamojoje byloje, priklausomumą (pažeidžiamumą) nuo STT.

26.8. Pažymėtina, kad nuteistojo R. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kiti kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo iš esmės yra tapatūs šios nutarties 23.4–23.6 papunkčiuose išdėstytiems nuteistojo V. G. gynėjo advokato M. Barkausko kasacinio skundo argumentams, todėl jie atskirai nedėstomi ir nekartojami.

26.9. Dėl paramos VšĮ „T“ pažymėta, kad parama buvo skirta ne R. K. Š. G., o juridinio asmens UAB „M“ kitam juridiniam asmeniui – VšĮ „T“, todėl ryšys su kaltinime įžvelgiama nauda yra nutolęs. R. K. įvardijamas ne kaip UAB „M“ vadovas, o kaip koncerno „MG Baltic“ atstovas, Š. G. – kaip faktinis VšĮ „T“ vadovas, nors šiai viešajai įstaigai vadovavo J. K.. Skundžiamame nuosprendyje vienas pagrindinių argumentų, patvirtinančių R. K. kaltę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, yra domėjimasis Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino R. K. domėjimosi teisėkūra teisėtumo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl jo veiksmų neteisėtumo ir pavojingumo BK 226 straipsnio 2 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėkūroje turi būti vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo principu, o konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo (Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pripažintos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 punktas nustatė, kad visuomenės informavimo priemonių savininkų, leidėjų ar jų darbuotojų veikla ar darbas, susiję su informacija apie teisės aktus bei jų projektus, nelaikoma lobistine veikla. 2015–2016 m. galiojusio Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punktas nustatė, kad lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Taigi, R. K., kaip dviejų asociacijų narys, vienos jų vadovas, visiškai teisėtai galėjo daryti įtaką teisėkūros procesui, tam 2015–2016 m. jam nereikėjo registruotis kaip lobistui. Be to, parama VšĮ „T“ nebuvo pirma ar vienintelė iš koncerno „MG Baltic“ grupės įmonių parama, skirta šiai viešajai įstaigai. Parama suteikta tuo metu, kai nebuvo svarstomas Vartojimo kredito įstatymo projektas (parama suteikta 2015 m. liepos 15 d., o Seimo rudens sesija prasidėjo 2015 m. rugsėjo 10 d.). Pagal inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymą, kyšis duotas 2015 m. liepos 15 d., o susitarimas dėl papirkimo pasiektas nuo 2015 m. spalio 12 d. apie 17.00 val. iki 2015 m. lapkričio 4 d. apie 9.04 val., taigi susitarimas dirbtinai siejamas su parama. Taip pat ši inkriminuota nusikalstama veika išsiskiria tuo, kad nė vienas iš R. K. ir Š. G. susitikimų nebuvo užfiksuotas, todėl jo turinys yra žinomas tik iš R. K. ir Š. G. parodymų. Šie patvirtino, kad susitikimas 2015 m. spalio 12 d. įvyko, tačiau apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas jie nesikalbėjo, R. K. jokių dokumentų Š. G. neperdavė. Š. G. pripažino, kad jis nebuvo 2015 m. spalio 13 d. registruoto pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos autorius, tačiau pasiūlymo šaltiniu galėjo būti tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio metu Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų frakcijos patalpose paliktame segtuve buvę dokumentai, tiek elektroniniu paštu siųstas laiškas su panašaus turinio pasiūlymu visiems Seimo nariams, tiek pasiūlymas, kurį jam atsiuntė Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas L. V..

26.10. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo R. K. ir E. M. paskolos santykius.

26.10.1. Vertinant 90 000 Eur, R. K. perduotų E. M., statusą E. M., I. M. bei M. P. ir T. P. parodymais nustatyta, kad pastarieji R. K. perduotus pinigus E. M. vertino kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eL-2-43253-868/2017 bei generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti prokuroro prašymą dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo viešojo intereso gynimo būdu.

26.10.2. Tariamo kyšio dalyko dydis – 106 200 Eur – konstatuotas nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 10 d. R. K. perdavė E. M. 90 000 Eur ir degtinės butelį, o pas E. M. kratos metu rasti dar 16 200 Eur grynaisiais, laikyti atskirai, voke. Byloje esantys duomenys nepatvirtino, kad 16 200 Eur suma siejama su R. K.. Todėl tariamo kyšio dalyko dydis nustatytas remiantis prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo pareigą dėl 16 200 Eur priklausomybės perkėlė E. M..

26.10.3. Atkreipiamas dėmesys į nuosprendžio prieštaringumą – viena vertus, teismas konstatavo, kad susitarimai dėl kyšio buvo sudaryti 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu, R. K. pateikė E. M. prašymus dėl pageidaujamo teisėto šio valstybės tarnautojo veikimo balsuojant už koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimą Seime ir poveikio valstybės tarnautojams, kad jie atliktų R. K. prašomus veiksmus, o E. M. pažadėjo šiuos veiksmus atlikti už neteisėtą atlygį; kita vertus, teismas konstatavo, kad susitarimas dėl kyšio priėmimo ir davimo įvyko tik 2015 m. gruodžio 16 d.

26.10.4. R. K. ir E. M. neneigė, kad 2016 m. gegužės 4 d. susitarė dėl kito jų susitikimo 2016 m. gegužės 10 d., o šio susitikimo tikslas – kad R. K. perduotų pinigus E. M., tačiau nė viename susitikimų nėra fiksuotas susitarimas priimti kyšį. Liudytojų parodymais nustatyta, kad E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams dėl Š. G. įregistruotos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos nedarė. E. M., kaip frakcijos seniūnas, o jo nesant – G. S., tik siūlydavo frakcijos nariams, kaip balsuoti dėl vieno ar kito teisės akto projekto. Tai buvo įprasta praktika. Be to, R. K. tariamą kyšį E. M. davė 2016 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po paskutinio veiksmo 2015 m. gruodžio 22 d., už kurio atlikimą R. K. tariamai davė kyšį E. M., neįgyvendinimo.

26.10.5. Pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą ir Politinių partijų įstatymą, 90 000 Eur paskolą R. K. suteikė E. M. politinei veiklai ir rinkimų kampanijai, o tai nėra tinkamas finansavimo šaltinis ir, nesant BK 226 ir 227 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymių, R. K. veiksmai galėtų būti kvalifikuoti kaip atitin­kantys BK 1751 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl 90 000 Eur paskolos perdavimas E. M. Seimo rinkimų metu gali būti pripažįstamas neteisėtu, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tokią veiką – teismas, kvalifikuodamas R. K. veiksmus ne pagal BK 1751 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 226 ir 227 straipsnius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

26.11. Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei poveikio dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“, dėl Lietuvos Respublikos grynųjų pinigų atsiskaitymų įstatymo projekto bei E. M. poveikio R. Š. pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo tvarkos ir nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimų. Atkreipiamas dėmesys, kad Š. G. teikta Vartojimo kredito įstatymo pataisa nepriimta, o vartojimo kreditų išdavimo rinką griežtinantis įstatymas priimtas; Grynųjų pinigų atsiskaitymų įstatymas priimtas sugriežtinant atsiskaitymus; J. Basanavičiaus skulptūra pradėta statyti (ir pastatyta) priešais Nacionalinę filharmoniją, o ne K. Sirvydo skvere; kelias Vilnius–Utena nerekonstruotas.

26.12. Dėl pageidaujamo V. G. balsavimo priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą pažymėta, kad kaltinimui reikšmingi R. K. ir V. G. 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimai, kurių metu neva buvo susitariama su V. G. dėl balsavimo ir poveikio Seimo pirmininkei, buvo vėlesni ir vyko tuo metu, kai iš esmės jau buvo aiškus Seimo sprendimas dėl šio teisės akto priėmimo ir ši informacija jau buvo prieinama viešai, o kartu žinoma ir R. K.. Kadangi klausimas jau buvo išspręstas, R. K. nebuvo poreikio papirkti V. G.. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje nėra tariamasi dėl nuolaidos suteikimo, duodami kokie nors pažadai dėl konkrečių sumų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą kitaip vertinti nuteistųjų bendravimo turinį, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

26.13. Dėl pageidaujamo V. G. balsavimo Seime svarstant ir priimant pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir poveikio P. N., B. B., Darbo partijos nariams nurodyta, kad byloje nustatyta įvykių chronologija rodo, jog tariamas nuteistųjų R. K. ir V. G. susitarimas įvyko dar 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. pokalbių metu, kai kaltinime nurodytos Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisos dar nebuvo registruotos Seime. Byloje nesant duomenų, koks buvo 2015 m. lapkričio 4 d. nuteistųjų susitikimo turinys, teismo išvada, kad minėtas susitikimas buvo susijęs su aptariamomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, padaryta pažeidžiant BPK reikalavimus. BK 227 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vykdomos papirkėjui turint tikslą ir tikrai ar klaidingai suvokiant, kad toks tikslas gali būti lengviau pasiektas ar iš viso pasiektas tik darant atitinkamą poveikį valstybės tarnautojams. To neįvertino apeliacinės instancijos teismas. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai negalėjo įsigalioti nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 5 d., o jo įsigaliojimo data buvo nustatyta 2016 m. vasario 1 d. Taigi, Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymas negalėjo įsigalioti anksčiau, kaip nurodyta kaltinime. Be to, 2015 m. spalio 7 d. vykusio nuteistųjų R. K. ir V. G. pokalbio metu nėra užuominų apie Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisų palaikymą (kuris tuo metu dar nebuvo užregistruotas). Bylos įrodymai nepagrindžia ir tariamo poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kad būtų išbrauktas klausimas iš 2015 m. darbotvarkės ir jis būtų perkeltas į 2016 m. darbotvarkę, nes tuo metu, kai R. K. neva dar tik tarėsi su V. G. dėl kyšio ir už jį pageidaujamų pastarojo veiksmų, jau buvo aišku, kad V. G. negalės įgyvendinti tariamų R. K. pageidavimų. Vien tai, kad R. K. domėjosi Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, tai, kad jis apie tai kalbėjo su Seimo nariu V. G., kad Š. G., kaip ir daugelis kitų subjektų, teikė įstatymo pataisas, neleidžia daryti prielaidų, jog R. K. prašė V. G. tiek pačiam balsuoti už šią pataisą, tiek daryti įtaką kitiems Seimo nariams.

26.14. Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę, aplinkybių nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino svarbių L. G. parodymų. Nevertinti Seimo narių K. D., P. N. ir kitų liudytojų parodymai, kurie atskleidžia objektyvias priežastis dėl L. G. atliktų veiksmų, o būtent – į darbotvarkę įtrauktos Pelno mokesčio įstatymo pataisos neatitiko Europos Sąjungos direktyvos teksto, kurio perkėlimas ir buvo esminė aptariamo įstatymo keitimo priežastis. 2015 m. gruodžio 9 d. nuteistųjų pokalbio turinys rodo, kad būtent R. K. yra gerai informuotas apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų turinį, jų svarstymo eigą Seime, jis V. G. suteikia žinių šiuo klausimu. R. K. pasakojo, kad yra nesutarimų tarp K. D. ir P. N. dėl Pelno mokesčio įstatymo. V. G., kuris nebuvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu, apie šį projektą žinojo labai mažai. Šiame pokalbyje nėra užfiksuota, kad R. K. būtų išreiškęs V. G. kokius nors pageidavimus dėl jo atliktinų veiksmų. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje, kuriame neva yra išreikštas neteisėtas R. K. ir V. G. susitarimas, R. K. apskritai neminėjo Pelno mokesčio įstatymo projekto išbraukimo nei iš Seimo, nei iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkės, nei Seimo pirmininkės vardo ar pavardės. Teismas nevertino, kad Seimo 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 23 d. plenarinių posėdžių darbotvarkių projektuose Pelno mokesčio įstatymo klausimo nebuvo. Teismas nepateikė argumentų, pagrįstų bylos medžiaga, kad 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 000 Eur parama VšĮ „M“ buvo konkretaus R. K. ir V. G. susitarimo dėl neteisėto poveikio Seimo pirmininkei L. G. dalis.

26.15. Dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B. dėl neteisėto veikimo, susijusio su 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), ilgalaike nuoma, pažymėta, kad byloje nėra nustatyta, jog R. K. būtų siekęs koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „V“ palankaus sprendimo priėmimo. Nuteistųjų bendravimo turinys rodo, kad R. K. prašymas buvo susijęs išimtinai su situacijos išsiaiškinimu, pasidomėjimu apie galimus NŽT veiksmus, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, o ne sprendimų priėmimą. Tai patvirtino ir V. B. parodymai. Be to, UAB „V“ ne tik kad buvo įsitikinusi savo veiksmų teisiniu ir faktiniu pagrįstumu, bet ir savo interesus gynė ne per R. K., o teisminiu keliu. Šiuo klausimu įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 31 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTcxMi0zNzAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-712-370/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-712-370/2023">e2A-712-370/2023</a>, trečią kartą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nuspręsta patikslintą UAB „D“ (buvusio koncerno „MG Baltic“) ieškinį patenkinti. Tai patvirtina, kad R. K. nebuvo asmuo, kuris sprendė minėtą koncerno „MG Baltic“ problemą. Skundžiamame nuosprendyje nėra atskleistas nuteistųjų susitarimas, kad už informacijos suteikimą R. K. būtų pasiūlęs, pažadėjęs kyšį, kad nuteistieji būtų dėl jo susitarę, nėra duomenų nei apie susitarimo pobūdį, nei apie jo turinį.

26.16. Dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B. dėl teisėto veikimo, susijusio su koncerno „MG Baltic“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankių sprendimų, nurodyta, kad nuteistųjų R. K. ir V. G. 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbis įvyko kitą dieną po Stebėsenos komiteto posėdžio. 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbyje kalbama apie Stebėsenos komiteto posėdyje priimtą sprendimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo 2016 metų biudžetų ir jų paskirstymo žiniasklaidos priemonėms. Nuteistieji vertina ir aptaria Stebėsenos komiteto sprendimą, jo motyvus, galimas pasekmes. R. K. neprašo atlikti kokių nors kitų veiksmų ar gauti informacijos apie paskirstyto viešinimo biudžeto disproporciją – jam svarbu, kokios aplinkybės lėmė tokį biudžeto paskirstymą. Pokalbio turinys leidžia spręsti, kad R. K. V. G., kaip Seimo nario, klausia jį, kaip žiniasklaidos atstovą, dominančios informacijos, o šis, kaip paaiškėja, jos nežino ir pažada paklausti žemės ūkio ministrės, atsakingos už šią sritį. V. G. nesitarė dėl poveikio V. B. ir nedavė dėl to pažadų, jis aiškiai ir nedviprasmiškai R. K. nurodė, kad jis nieko nepažada, jog jo paklausimas turės kokios nors įtakos, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nenori būti neteisingai suprastas V. B., nenori, kad ji neteisingai pagalvotų, jog jai bandomas daryti koks nors spaudimas. Teismas klaidingai nurodė, kad V. B. patvirtino, jog sprendimų priėmimas dėl papildomų lėšų skyrimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai priklausė jos kompetencijai.

26.17. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 230 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl 12 100 Eur kyšio, užmaskuoto kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai, kadangi tai neatitinka nagrinėjamų nusikalstamų veikų dalyko požymių. Byloje nustatyta, kad Darbo partijai suteikta nuolaida nesukūrė nei šiam juridiniam asmeniui, nei juo labiau asmeniškai V. G. finansinės naudos. Darbo partijai politinės kampanijos reklama buvo parduota 20 procentų brangiau nei vidutiniškai visiems UAB „L“ grupės klientams. Iš to naudos turėjo išimtinai tik pats UAB „L“. V. G. pasiūlytas ir pažadėtas kyšis buvo suteiktas praėjus pusantro mėnesio nuo susitarimo dėl R. K. pageidaujamų veiksmų pradžios, o kad gautų šį kyšį, V. G. turėjo ne tik atlikti R. K. prašomus veiksmus (kurių neatliko), bet ir dar pats susiderėti dėl nuolaidos dydžio su šiuos klausimus sprendusia liudytoja Z. S., pats su ja susitikinėti ir derinti nuolaidas, į šį procesą įtraukti viešųjų ryšių agentūrą, „L“ atstovą T. B.. Toks neva kyšis neatitinka neteisėto atlygio sampratos. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino. 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusio susitikimo metu nėra nustatyta susitarimų dėl nuolaidos Darbo partijos politinei reklamai, aptariamo pokalbio metu prokuroro apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas pokalbio turinys nėra užfiksuotas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tą pačią dieną apie 12 val. (t. y. dar iki minėto V. G., R. K. ir D. J. M. susitikimo) V. G. su UAB „H“ vadovu D. Du. telefoninio pokalbio metu derino reklamos kainas.

26.18. Dėl 15 000 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „M“, pažymėta, kad skundžiamame nuosprendyje, bandant pagrįsti tariamą V. G. sąsają su VšĮ „M“ bei šiam juridiniam asmeniui suteikta parama, konstatuota, jog bylos duomenys rodo, kad 2016 m. sausio–vasario mėn. buvo planuojama Darbo partijos reklama, kurios paslaugas turėjo teikti UAB „J“, o V. G. ir L. F. derino reklamos kainą, tačiau, nepavykus išspręsti kainos klausimo, ši reklama nebuvo vykdoma. Tokios sąsajos nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių viseto. Nors tariama nauda siejama su 2016 m. sausio mėn. turėjusia prasidėti Darbo partijos politinės reklamos kampanija, tačiau reklama nebuvo vykdoma, taigi nuolaidos Darbo partijai nebuvo suteiktos. Nuosprendyje nutylima, kad politinės reklamos buvo vykdomos gavus išankstinį apmokėjimą, tačiau paramos skyrimas nebuvo skubinamas ir siejamas su Darbo partijos reklama.

26.19. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.

26.19.1. Savanaudiškos paskatos neturi būti vertinamos kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, kai BK specialiojoje dalyje nustatyta nusikalstama veika savo esme yra savanaudiška.

26.19.2. Skiriant bausmę R. K., turėjo būti atsižvelgiama į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, kuriai neturėjo įtakos R. K. piktnaudžiavimas savo pro­cesinėmis teisėmis, slapstymasis ar kiti neteisėti jo veiksmai.

26.19.3. Skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į savanaudiškus nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo R. K. pripažintas kaltu, tikslus. Išskirdamas šią aplinkybę bei faktą, jog R. K. buvo viešai gerai žinomas stambaus Lietuvoje veikiančio verslo atstovas, laikydamas juos prioritetiniais, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neteikė reikšmės ap­linkybėms, kurios turėjo buvo įvertintos: faktams, kad R. K. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi šeimą, šios baudžiamosios bylos procesas buvo ilgas. Vertinant nusikaltimų, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu, gausą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės ji yra susijusi vien tik su kaltinimo šalies veiksmais, nepagrįstai dirbtinai išskaidant inkriminuotus tariamo papirkimo bei prekybos poveikiu epizodus į atskirus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tariamą nusikaltimų masiškumą, privalėjo įvertinti, kad šis aspektas daugiausia buvo nulemtas ne nuteistųjų veiksmų, bet prokuroro pasirinktos juridinės technikos apibrėžiant kaltinimą. Veikų pavojingumo nustatymas per nuteistųjų susitikimų skaičių yra nelogiškas. Nė vieno iš nusikaltimų, už kuriuos skundžiamu nuosprendžiu R. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, sudėties požymiai neapima asmenų susitikimų skaičiaus ar intensyvumo; asmenų susitikimai savaime nėra nei pavojingi, nei juolab nusikalstami. Tad ta aplinkybė, kiek kartų R. K. buvo susitikęs su kitais nuteistaisiais, neapibūdina nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, pavojingumo. Tokio pavojingumo neapibūdina ir nustatytas R. K. ir kitų nuteistųjų bendravimo turinys. Nuosprendyje nutylima, kad tariamų kyšių sumos buvo santykinai nedidelės, antai Š. G. atveju – 8700 Eur, V. G. atžvilgiu – 15 000 Eur ir 12 100 Eur, tik E. M. atveju suma buvo ženklesnė. Šios sumos, įvertinus nagrinėjamos kategorijos nusikaltimus pagal teismų praktiką, yra nedidelės, tai iš esmės rodo mažesnį veikų pavojingumą. Mažesnį veikų pavojingumą rodanti aplinkybė yra tariami R. K. kaip papirkėjo siekiai. Nė viename iš inkriminuotų nusikaltimų nėra konstatuota, jog buvo siekta, kad būtų priimti tam tikri R. K. pageidaujami teisės aktai, sudarytos specialios sąlygos R. K. ar jo neva atstovautam juridiniam asmeniui.

26.19.4. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Nagrinėjamu atveju R. K. skirta sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui artima terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį viršijanti bauda. Šių bausmių visiškai pakanka, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu nuteistojo R. K. ir UAB „MG Baltic“ jokie teisiniai santykiai nesieja. Įvertinus aplinkybę, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam R. K. skirta maksimaliam galimam terminui, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas šiuo atveju yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė.

26.19.5. Teismas netinkamai sprendė dėl galimybės R. K. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Net ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, paskyręs R. K. minimalias atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes ir ne didesnę nei ketverių metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, teismas privalėjo ne formaliai, o iš esmės spręsti dėl BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatų taikymo.

27. Kasaciniais skundais nuteistasis E. M. ir jo gynėjas advokatas R. Boiko (kasacinių skundų prašymai ir motyvai yra iš esmės analogiški, todėl kasaciniai skundai aprašomi bendrai) prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį be pakeitimų arba 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio ­19 d. nuosprendį su pakeitimais – pripažinti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš E. M. buvo atliekami neteisėtai, nesilaikant KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nesant faktinio ir teisinio pagrindų, todėl šių veiksmų metu gauti duomenys negali būti įrodymai nagrinėjamoje byloje, arba 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunduose nurodo:

27.1. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie šiurkščiai suvaržė nuteistojo (išteisintojo) E. M. teises ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasatoriai kaip esminius BPK pažeidimus nurodo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, padarytus vertinant įrodymus ir pripažįstant įrodymais duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio pažeidimus, nes netinkamai išnagrinėta byla apeliacine tvarka ir priimtas skundžiamas nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų nuosprendžio turiniui. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas tuo, kad, pripažinus E. M. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų priėmus kyšį ir neteisėtai praturtėjus, buvo netinkamai taikytos BK 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies ir 1891 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą pačią veiką) principas, taip pat pažeistos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostatos.

27.2. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta ir skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, neišdėstė aiškių, logiškų ir motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės, apsiribodamas deklaratyviu ir abstrakčiu motyvavimu (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimas). Kaip pripažįstama teismų praktikoje, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, toks BPK pažeidimas laikytinas esminiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017, 2K-7-84-489/2018, 2K-276-1073/2020 ir kt.; EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Laranjeira Marques da Silva prieš Portugaliją, peticijos Nr. 16983/06; 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Uche prieš Šveicariją, peticijos Nr. 12211/09, ir kt.).

27.3. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės neatsakyta į gynybos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumu pažeidus KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstu delsimu pradėti ikiteisminį tyrimą (pasyvus provokavimas) bei su kriminalinės žvalgybos metu taikytais ir ikiteisminio tyrimo metu išviešintais veiksmais, kurių rezultatai byloje nebuvo pateikti. Tik iš dalies atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo metu taikytų slaptų veiksmų trukme, kriminalinės žvalgybos duomenų perkėlimu į ikiteisminį tyrimą, faktinio pagrindo sankcionuoti slaptus veiksmus nebuvimu, neteisėtais patekimo į E. M. automobilį atvejais, faktiniu nusikalstamos veikos imitavimu neturint sankcijos, E. M. neteisėtu sekimu, reikalavimų, keliamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų surašymui, nesilaikymu ir kitais pažeidimais taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus.

27.4. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo E. M. kaltę, iš esmės rėmėsi tik slapta fiksuotais nuteistųjų susitikimais ir jų pokalbių turiniu. Skundžiamame nuosprendyje šių pokalbių turinys surašytas kaip vientisas tekstas, nenurodant, kad atskiruose užfiksuotuose pokalbiuose yra nenustatytų (neidentifikuotų) asmenų pasakymų, neaiškių, niekam nepriskirtų frazių (kaip pavyzdys pateikiamos 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. 110-1608 (16), 11-2663(16), 11-26(17) nustatytos aplinkybės dėl 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak House“ slapta fiksuoto pokalbio, t. y. kad dėl pokalbyje užfiksuotų R. K., R. R. ir D. J. M. balsų padaryta tik tikėtina išvada, jog pokalbyje dalyvauja ir vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti, kad beveik penktadalis iššifruotų frazių pokalbyje niekam nepriskirta). Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose tų pačių pokalbių turinys, palyginti su specialisto išvados prieduose esančiose stenogramose užfiksuotais pokalbiais, aiškiai skiriasi, nuteistiesiems priskiriami ekspertų nenustatyti žodžiai ar frazės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas užfiksuotus pokalbius vertino kaip ištisinius ir vientisus, be jokio pagrindo nesivadovavo nuteistųjų parodymais, paaiškinančiais pokalbių turinį.

27.5. Skundžiamame nuosprendyje selektyviai įvertinti Lietuvos banko darbuotojos D. L. parodymai, nurodant tik kaltinimui palankių liudytojos parodymų dalį, bet nepasisakius dėl parodymų, kad STT kreipėsi į Lietuvos banką ne vien tik dėl kratų metu rastų 200 Eur nominalo banknotų tyrimo. Ši nevertinta liudytojos parodymų dalis yra reikšminga, nes kaip gauto kyšio dalis E. M. inkriminuota 16 200 Eur suma buvo laikoma kitoje vietoje nei 90 000 Eur paskolos suma ir joje nebuvo 200 Eur nominalo banknotų. Gynyba prašė apeliacinės instancijos teismo išreikalauti šiuos duomenis iš Lietuvos banko, tačiau šis prašymas buvo atmestas, taip nesiimta visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

27.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymu nesivadovavo byloje pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. priimtu teismo įsakymu dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš E. M., kuris patvirtina, kad tarp R. K. ir E. M. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikti ir papildomi duomenys (generalinio prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 13.12.-42, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo), kurie paneigia kaltinimo poziciją, kad kyšis buvo maskuojamas tariamai suteikta paskola, ir šių duomenų apeliacinės instancijos teismas neįvertino. Vertinant byloje pateikto teismo įsakymo reikšmę, nesivadovauta kasacinės instancijos teismo suformuluotais įrodinėjimo standartais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtNDg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-489/2020">2K-98-489/2020</a>), t. y. neįvertinta, kad R. K. objektyviai galėjo paskolinti 90 000 Eur, o E. M. atitinka sąžiningo asmens, kuriam tokia paskola galėjo būti suteikta, kriterijus, paskolos sudarymas nebuvo žodinis, šis sandoris pagrįstas paskolos sutartimi ir vėlesniu susitarimu dėl paskolos sutartyje nurodytos sumos grąžinimo, paskolą suteikęs asmuo domėjosi paskolos grąžinimo eiga ir net inicijavo jos priteisimą civilinio proceso tvarka.

27.7. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertino E. M. teismui pateikto įrodymo – 2016 m. darbo užrašų knygutės (kalendoriaus) kopijos. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą E. M. gyvenamojoje vietoje, šią užrašų knygutę paėmę ir vėliau apžiūrėję pareigūnai rado tik vieną tyrimui reikšmingą rankraštinį įrašą, atliktą 2016 m. kovo 3 d., jis buvo susijęs su E. M. galimai suplanuotu susitikimu su R. K. 14 val. restorane „Stebuklai“. Tačiau, apžiūrėjus E. M. grąžintą knygutę, 2016 m. gegužės 3 d. lape rastas rankraštinis įrašas „Priminti dėl NT, kredito, R.K.“, kuris apibrauktas ir rodykle nukreiptas į 2016 m. gegužės 4 d. įvykius. Šis rankraštinis įrašas patvirtina E. M. parodymus, kad 2016 m. gegužės 4 d. įvykusio susitikimo su R. K. metu buvo kalbama apie galimą paskolą, E. M. investicijas į nekilnojamąjį turtą.

27.8. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 3 dalį ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl šios teisės normos taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, 2K-530/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> ir kt.), teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai negali tęstis neribotą laiką, jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, o paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, nedelsiant turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, išskyrus išimtinius atvejus, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams, kurie detalizuoti generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-373 patvirtintame Prokuroro sprendimo dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams priėmimo tvarkos apraše. Tačiau nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas tik po trečiosios E. M. inkriminuotos veikos (2016 m. gegužės 10 d. priėmus iš R. K. kyšį – 106 200 Eur ir 72,99 Eur vertės degtinės butelį) padarymo, kai kitos E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos (2015 m. spalio 25 d. priimtas kyšis R. K. organizavus E. M. pasisakymą televizijos laidoje „Alfa“ savaitė“ ir 2015 m. lapkričio 4 d. priimtas kyšis R. K. pokalbio su A. G. metu, šį įkalbėjus nekurti atskiros frakcijos partijoje) jau buvo baigtos. Nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistas E. M., apima ir tuos pačius laikotarpius bei susitikimus (2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val., 2015 m. spalio 21 d. nuo 9.00 val. iki 9.50 val., 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10.00 val.), kurie sudaro kitų E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnai E. M. ir R. K. atžvilgiu veikė aktyviai ir nuolatos slapta kontroliavo jų judėjimą, susitikimus, pokalbius, kitokį susižinojimą, užfiksuota informacija buvo grindžiamas tolesnis kriminalinės žvalgybos taikymas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su tuo, kad nors duomenys apie E. M. galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo užfiksuoti, bet jie paaiškėjo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus. Priešingai, pareigūnams ir prokurorui neabejotinai buvo žinomi duomenys apie E. M. galimai padarytas baigtas nusikalstamas veikas. Nepaisant kriminalinės žvalgybos, veiksmai buvo toliau taikomi delsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pažeidžiant KŽĮ ir BPK nuostatas, reikalaujančias nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų egzistavusios KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių buvo galima toliau, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Atsižvelgiant į tai, vėlesniais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkta informacija nepripažintina teisėtu būdu gautais įrodymais ir ja negalima remtis grindžiant E. M. kaltę.

27.9. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad, pagal bylos duomenis, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu pareigūnai ilgą laiką nuteistiesiems taikė KŽĮ 11 straipsnyje nustatytą veiksmą – slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, o šio veiksmo taikymo duomenų (faktinio, teisinio pagrindo, gautų rezultatų) nepateikė byloje. Kad tokie slapti tyrimo veiksmai buvo taikomi, galima spręsti iš to, jog iš pradžių, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (STT Vilniaus apygardos valdybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. spalio 20 d. prašymai, Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. teikimai), buvo nurodyta, kad dėl R. K., E. M. ir V. G. anksčiau nebuvo sankcionuoti KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose nurodyti veiksmai, o vėlesniuose STT Vilniaus apygardos valdybos prašymuose ir prokuroro teikimuose pažymėta, kad minėtuose KŽĮ straipsniuose nurodyti veiksmai dėl R. K., E. M. ir V. G. buvo sankcionuoti. Taigi, pagal bylos medžiagą, KŽĮ 11 straipsnyje nustatytas slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones buvo sankcionuotas ir taikomas R. K., E. M. ir V. G. nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo iki, tikėtina, ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau byloje nėra pateikta nė vieno šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo patekta į šių asmenų patalpas, transporto priemones, kokie dokumentai buvo paimti. Šie duomenys gynybai reikšmingi grindžiant viso kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėtumą, taikytų veiksmų neproporcingumą ir galimai nuteistųjų atžvilgiu atliktus provokacinio pobūdžio veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nesiėmė veiksmų šiems apeliacinio skundo argumentams patikrinti, taip pat 2023 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi netenkino E. M. gynėjo prašymo išreikalauti iš STT, Generalinės prokuratūros, Šiaulių apygardos teismo išslaptintus dokumentus, susijusius su KŽĮ 11 straipsnyje nustatyto kriminalinės žvalgybos veiksmo sankcionavimu ir atlikimu, remdamasis tuo, kad tokią informaciją buvo atsisakyta pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Vis dėlto bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu situacija buvo iš esmės pasikeitusi, nes, pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 straipsnio 1 punktą, dokumentų, pažymėtų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nustatytas penkerių metų įslaptinimo terminas jau yra pasibaigęs.

27.10. Pirmosios instancijos teismas nustatė byloje taikytų slaptų tyrimo veiksmų ribinės trukmės principo pažeidimą ir jo nelaikė esminiu. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir konstatavo, kad bendra kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2016 m. gegužės 11 d. nėra per ilga. Tačiau šios teismų išvados yra nepagrįstos, nes, pagal byloje nustatytas aplinkybes, slaptų tyrimo veiksmų taikymas nuteistiesiems truko nepateisinamai ilgai, pažeidė proporcingumo principą, dėl to atliekant šiuos veiksmus gauti duomenys nepripažintini teisėtu būdu gautais įrodymais. Nagrinėjamu atveju svarbūs R. K., kuris buvo pagrindinis kriminalinės žvalgybos objektas, persekiojimo plačiąja prasme pradžios ir pabaigos momentai. R. K. slapti veiksmai jau buvo taikomi nuo 2015 m. liepos 21 d. VSD inicijuotame žvalgybos tyrime. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti tik tokių veiksmų taikymo pratęsimas ir nėra aišku, kada iš tikrųjų šie veiksmai buvo pradėti taikyti, nors akivaizdu, kad jie galėjo būti pradėti taikyti bent jau nuo 2015 m. gegužės 21 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. R. K. slapta buvo kontroliuojamas STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotame kriminalinės žvalgybos tyrime dėl galimos jo įtakos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), o nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. kartu su E. M., V. G. ir kitais asmenimis – STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotame kriminalinės žvalgybos tyrime, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje. Be to, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2016 m. gegužės 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis dar trims mėnesiams buvo leista slapta sekti ir kontroliuoti šių ir kitų asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad, netgi pradėjus ikiteisminį tyrimą ir sankcionavus BPK nustatytus slaptus veiksmus, prieš R. K. ir toliau buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai: R. K. nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. buvo slapta sekamas, jam buvo taikomos techninės priemonės specialia tvarka kriminalinės žvalgybos tyrime dėl asmenų veiksmų „A“ direkcijos skelbiamuose viešojo pirkimo konkursuose, taip pat nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020­ m. liepos 29 d. dėl R. K. ir jo valdomų bendrovių buvo sankcionuotas slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas. Įvertinus bendrą visų slaptų veiksmų R. K. taikymo trukmę (25 mėnesiai), akivaizdu, kad jam slapti tyrimo veiksmai buvo taikyti nepateisinamai ilgai ir dėl to buvo pažeistas proporcingumo principas.

27.11. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad byloje nebuvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos, yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kuriais renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, savo pobūdžiu prilygsta procesinėms prievartos priemonėms, todėl informacija, gauta atliekant vienos nusikalstamos veikos tyrimą, kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudojama tik BPK 162 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri taikytina, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama tiek atliekant BPK nurodytus veiksmus, tiek ir pagal KŽĮ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-127-689/2020). Byloje yra duomenų apie šešis skirtingus neviešus tyrimus (VSD žvalgybos tyrimas, STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl VMI, STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje, STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl R. K. veiksmų „A“ direkcijos skelbiamuose viešojo pirkimo konkursuose, STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl A. C. veiksmų, STT Kauno valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl UAB „I“ lėšų pervedimo „K“ sąjungai). Dėl VSD žvalgybos tyrimo ir STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl VMI metu gautos informacijos panaudojimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro sprendimas, kaip tai nustatyta BPK 162 straipsnyje, nebuvo priimtas, todėl tai laikytina esminiu BPK 162 straipsnio pažeidimu. Dėl VSD žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos panaudojimo nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė, o teismo argumentai, kad STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija kaip neatsiejamai susijusi su nagrinėjama baudžiamąja byla ir sudaranti faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindą gali būti pateikiama kartu su kita reikšminga kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga pagal generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 17.1 papunkčio ir 19 punkto nuostatas nesilaikant BPK 162 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti ir nepaneigia kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotų tokių duomenų panaudojimo procese standartų. Remiantis šiais standartais, nepriklausomai nuo to, ar informacija perkeliama iš vieno kriminalinės žvalgybos tyrimo į kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuris vėliau virsta ikiteisminiu tyrimu, ar iš kriminalinės žvalgybos tyrimo į ikiteisminį tyrimą, ir nepriklausomai nuo tokios informacijos pobūdžio, jos sąsajumo laipsnio, aukštesniojo prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl informacijos panaudojimo yra privalomas.

27.12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės vien tik bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nebuvo faktinio pagrindo E. M. taikyti slaptus veiksmus, o teisinis tokių veiksmų pagrindimas (STT pareigūnų prašymai, prokuroro teikimai ir apygardos teismo nutartys dėl slaptų veiksmų sankcionavimo) neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei kasacinės instancijos teismo praktikos (cituojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017). Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015­ m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartyse kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis pagrindas nurodytas abstrakčiai, apsiribojant nuorodomis į prokuroro teikimų turinį ir bendrai nurodyta nusikaltimų kategorija, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartyse tik išvardyti baudžiamojo įstatymo straipsniai, kuriuose nustatyta atsakomybė už galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, neaprašant tokių veikų objektyviųjų požymių, tačiau nepagrįstai šių pažeidimų jis nelaikė esminiais. Be to, STT prašymuose (cituojamas STT Vilniaus apygardos valdybos 2015 m. spalio 20 d. prašymo Nr. 3S-01-626 turinys), siekiant pagrįsti kriminalinės žvalgybos taikymą, nurodytos ir tokios aplinkybės kaip kaltę patvirtinančių įrodymų surinkimas, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, šios aplinkybės yra baudžiamojo proceso, o ne kriminalinės žvalgybos dalykas. Taip pat prašymuose nedetalizuota, kaip pasireiškė asmenų naudojama konspiracija, taip galimai siekiant suklaidinti slapto veiksmo taikymą sankcionuojantį apygardos teismą. Iš minėto STT Vilniaus apygardos valdybos prašymo, o kartu ir prokuroro teikimo turinio matyti, kad juose kalbama apie baigtines nusikalstamas veikas, dėl kurių turėjo būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne toliau tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Šiaulių apygardos teismo priimtų 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutarčių turinys praktiškai yra vienodas, jos surašytos pagal tą patį šabloną, nurodant tuos pačius abstrakčius motyvus, pagrindžiančius kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą. Dėl pirmiau išdėstytų pažeidimų surašant minėtus dokumentus, taip pat nenurodant jokių aplinkybių, pagrindžiančių tolesnį kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas pratęstas neteisėtai.

27.13. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartyse kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmas – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – sankcionuotas ir pratęstas nedetalizuojant konkrečių leidžiamų atlikti veiksmų ir jų apimties. Tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, bet nepagrįstai šio pažeidimo nelaikė esminiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus, priešingu atveju tokių veiksmų metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-180-976/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>). Tik Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. nutartyse, be kitų veiksmų, sankcionavus ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, buvo detalizuota, kokius veiksmus leidžiama atlikti pareigūnams. Ankstesnių Šiaulių apygardos teismo nutarčių bendro pobūdžio formuluotes pareigūnai laisvai interpretavo ir tiek vykdė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, tiek kontroliavo stebimų asmenų susitikimus ir pokalbius kavinėse, restoranuose ir kitose vietose, įrengdami vaizdą ir garsą fiksuojančias technines priemones asmenų lankomose viešose vietose ar naudodami vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nors tokių veiksmų nutartimis ir nebuvo leista atlikti. Atsižvelgiant į tai, iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo prieš nuteistuosius atliekant pirmiau nurodytus veiksmus (kontroliuojant asmenų pokalbius ir susirašinėjimą telefonu, fiksuojant asmenų susitikimus ir pokalbius viešose vietose) buvo šiurkščiai pažeista nuteistųjų teisė į privatų gyvenimą, tokie veiksmai neatitinka teisėtumo sąlygų ir buvo atlikti nesant apygardos teismo sankcijos, todėl šie duomenys nelaikytini teisėtu būdu gautais įrodymais ir jais negalima remtis baudžiamajame procese. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmiau aptartų nutarčių trūkumų negalima pateisinti tuo, kad iki nutarčių priėmimo teismų praktikoje dar nebuvo suformuluoti reikalavimai teikimuose ir teismo sankcijose labai tiksliai nurodyti atliktinų veiksmų aprašymą, nes dar 2012–2015 m. sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nurodoma detali informacija, kokie kriminalinės žvalgybos veiksmai atliktini ir koks jų turinys, neapsiribojant bendra fraze apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (analizuojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33-303/2018">2K-33-303/2018</a>, 2K-119-689/2020, 2K-202-303/2020, 2K-30-689/2021). Be to, teismų praktikoje suformuluoti reikalavimai kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimui taikytini tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTU5NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-594/2023">2K-168-594/2023</a>).

27.14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareigūnai 2016 m. gegužės 10 d. į E. M. automobilį slapta pateko neturėdami teismo sankcijos, todėl šio veiksmo metu gauti duomenys nelaikytini teisėtu būdu gautais įrodymais. Nors Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi leista slapta patekti į E. M. automobilį, siekiant atlikti jo apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir leista slapta sekti automobilį, tačiau kyla pagrįstų abejonių, kada pareigūnai suprato, kad E. M. perduotas kyšis galimai bus paslėptas butelio dėžutėje. Tiek STT prašyme, tiek prokuroro teikime dėl minėto veiksmo sankcionavimo kyšio perdavimas aprašytas kaip jau įvykęs veiksmas, be to, iki 2016 m. gegužės 10 d. nei slapta fiksuotuose pokalbiuose telefonu ar susitikimų metu, nei slapto sekimo metu nebuvo gauta duomenų, iš kurių būtų galima bent numanyti, kad iš R. K. gauti pinigai bus sudėti į butelio dėžutę, E. M. juos laikys savo automobilyje, ypač kai į susitikimo vietą E. M. atėjo pėsčiomis. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad pareigūnai iš pradžių neturėdami sankcijos pateko į automobilį, sužinojo aplinkybes apie kyšio laikymą butelio dėžutėje ir saugojimą automobilyje ir tik po to kreipėsi dėl sankcijos šiam veiksmui. Be to, 2016 m. gegužės 10 d. sekant E. M. 16.18 val. užfiksuota, kaip E. M. po susitikimo su R. K. atėjo prie savo automobilio, į jį pasidėjo dovanų maišelį, po to automobiliu važinėjosi mieste, 17.05 val. išlipo iš automobilio ir nuėjo į viešbutį, todėl aplinkybė, kad E. M. paliko automobilyje iš R. K. gautus pinigus, paaiškėjo tik 17.05 val., o pagal bylos medžiagą, pirmą kartą pareigūnai į E. M. automobilį pateko 18 val. Toks laiko tarpas yra per trumpas, kad būtų surašytas prašymas prokurorui sankcionuoti slaptus (automobilio sekimo ir slapto patekimo į jį) veiksmus, toks prašymas būtų pristatytas į prokuratūrą, prokuroras su šiuo prašymu susipažintų ir parengtų teikimą teismui, po to pareigūnai teikimą ir kriminalinės žvalgybos bylą nuvežtų į Šiaulių apygardos teismą, ten teisėjas turėjo susipažinti su prokuroro teikimu ir kriminalinės žvalgybos bylos medžiaga, priimti nutartį, šią nutartį reikėjo parvežti atgal į Vilnių, su ja reikėjo supažindinti slaptus tyrimo veiksmus atliksiančius pareigūnus. Tai rodo, kad pareigūnai slapto patekimo į E. M. automobilį metu veikė neturėdami teismo sankcijos.

27.15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. STT pareigūnai į E. M. automobilį buvo patekę nuo 18.00 val. iki 18.04 val. (automobilio salone tarp vairuotojo ir galinės sėdynės esančiame juodos spalvos odiniame lagamine rado voką su 16 200 Eur) ir nuo 18.53 val. iki 19.08 val. (automobilio bagažinėje rado butelio dėžutėje paslėptus 90 000 Eur). Tačiau Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje nenurodyta, kad pareigūnams leidžiama į E. M. automobilį patekti neribotą ar konkretų skaičių kartų, todėl laikytina, kad nutartimi buvo leista į E. M. automobilį patekti tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, STT pareigūnai, pirmą kartą patekę į E. M. automobilį, antrą kartą, praėjus tam tikram laiko tarpui, nesant tam teismo nutarties ar prokuroro nutarimo, negalėjo dar kartą patekti į automobilį, todėl antruoju atveju pareigūnai veikė neteisėtai, neturėdami teismo sankcijos, ir šio veiksmo metu surinktais duomenimis negalima remtis įrodinėjant nuteistųjų kaltę.

27.16. Taip pat prieš E. M. faktiškai buvo atliekami nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai. KŽĮ 11 straipsnyje nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmas (slaptas patekimas) galimas, kai tiriant tam tikras veikas kyla poreikis užfiksuoti faktinę situaciją, pavyzdžiui, užfiksuoti tam tikrą padėtį iki draudžiamų prekių pristatymo ir po jų pristatymo, pažymėti siuntų vokus ir pan. Tačiau tokie veiksmai, nesant papildomos sankcijos pagal KŽĮ 13 straipsnį, negali būti taikomi su konkrečiu nusikaltimo dalyku (galimos nusikalstamos veikos rezultatu), nes tokiu atveju pareigūnai, pavyzdžiui, pažymėdami pinigus, kaip ir nagrinėjamu atveju, prisijungia prie galimai daromos veikos, ją kontroliuodami. Analogiškai slapti tyrimo veiksmai sankcionuojami ikiteisminio tyrimo metu pagal BPK 158 ir 159 straipsnius. Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl E. M. inkriminuoto neteisėto praturtėjimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyšio dalykas – 106 200 Eur – visą laikotarpį nuo jo priėmimo iki kratos buvo STT pareigūnų žinioje ir jų kontroliuojamas, taip iš esmės pripažindamas, jog buvo atliekami nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (pinigų suskaičiavimas ir sužymėjimas, jų kontroliavimas iki paimant kratos metu) faktiškai atlikti neturint tam teismo sankcijos, t. y. neteisėtai.

27.17. Apeliacinės instancijos teismas formaliais argumentais atmetė apeliaciniame skunde keltus klausimus, kad ne visa kriminalinės žvalgybos medžiaga pateikta bylai, kad ne dėl visų atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų buvo surašyti protokolai, o surašytuose protokoluose nėra gynybai palankių pokalbių stenogramų. 2016 m. gruodžio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-117 nurodyta, kad jame pateikiama laikotarpio nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. visų įvykusių ir užfiksuotų pokalbių tarp E. M., T. P. ir M. P. stenograma, bet aprašyti tik pokalbiai nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. Dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad buvo nuslėpti pokalbiai, kuriuose yra E. M. teisinanti informacija apie jo namuose kratos metu rastų pinigų saugojimo aplinkybes. Nustatyta ir tai, kad R. I. ir R. M. pokalbiai fiksuoti ir 2016 m. gegužės 20 d. nuo 9.29 val. iki 9.33 val. bei nuo 10.49 val. iki 10.52 val., t. y. po to, kai 2016 m. gegužės 11 d. byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-37). 2016 m. gegužės 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 ir garso įraše 2016 m. gegužės 4 d. nuo 16.00 val. iki 16.30 val. įvykęs R. K. ir E. M. susitikimas užfiksuotas ne nuo pradžių, neužfiksuotos pokalbio metu aptartos su paskolos E. M. suteikimu susijusios aplinkybės, kurios išimtinai nepalankios kaltinimui. 2016 m. spalio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-14 fiksuotas 2016 m. kovo 3 d. nuo 13.58 val. iki 14.43 val. vykęs E. M. ir R. K. susitikimas, bet nėra pateiktas pokalbio pačiame restorane garso įrašas, nors būtent šio pokalbio metu E. M. kreipėsi į R. K. dėl galimo paskolos suteikimo. Nurodytos aplinkybės rodo kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų šališkumą, selektyviai atrenkant tik dalį slapta sekant ir klausantis pokalbių užfiksuotų duomenų, nuslepiant kaltinimui nepalankią ir nuteistuosius teisinančią informaciją, tai kartu lemia visų kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumą.

27.18. Kaip matyti iš bylos medžiagos (2016­ m. spalio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai Nr. 18-14-17 ir Nr. 18-14-19), R. K. ir E. M. buvo slapta sekami 2016 m. gegužės 11 d. nuo 7.41 val. iki 14.30 val., o E. M. – ir nuo 14.30 val. iki 22.45 val. Šie veiksmai buvo atliekami vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi. Tačiau 2016 m. gegužės 11 d. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis leista atlikti kratas, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą, atlikti BPK 158 straipsnyje nustatytus veiksmus ir slaptą sekimą, bet kriminalinės žvalgybos taikymas E. M. nebuvo nutrauktas ir E. M. buvo sekamas neteisėtai. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies ir pripažino, kad taip buvo padarytas procesinis pažeidimas, bet nepagrįstai šio pažeidimo nelaikė esminiu.

27.19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad buvo nesilaikyta kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolams surašyti keliamų reikalavimų. Kai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, jame turi būti nurodomas tyrimo veiksmo atlikimo laikas, t. y. protokolo surašymo konkretus laikas, taip pat konkrečių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gavimo laikas, t. y. kriminalinės žvalgybos metu atlikto slapto veiksmo, kurio metu buvo gauti tyrimui reikšmingi duomenys, konkretus laikas (BPK 179 straipsnis, KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis, generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 14 ir 77 punktai). Visi byloje pateikti 62 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai surašyti nesilaikant šio reikalavimo – juose, nors ir nurodyta protokolų surašymo data, nenurodytas jų surašymo laikas. Nagrinėjamos bylos kontekste šis pažeidimas yra reikšmingas, nes beveik visus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus (56 iš 62) surašė tas pats pareigūnas (R. G.), dalis šių protokolų laiko atžvilgiu surašyti vienas po kito, o dalis – ir tą pačią dieną (pavyzdžiui, net 10 protokolų surašyta 2016 m. spalio 26 d., 4 – 2016 m. gruodžio 13 d., ir t. t.), atskirais atvejais itin didelės apimties protokolai surašyti per vieną dieną. Atsižvelgiant į surašytų protokolų skaičių, jų apimtį, kyla pagrįstų abejonių, ar šie veiksmai galėjo būti atlikti vieno pareigūno ir protokoluose nurodytu laiku, kartu kyla abejonių ir dėl protokoluose užfiksuotos informacijos patikimumo ir teisingumo. Atitinkamai padaryti pažeidimai surašant protokolus laikytini esminiais BPK pažeidimais, todėl juose užfiksuotais duomenimis negalima remtis baudžiamajame procese.

27.20. Byloje yra net keli skirtingi kaltinimo variantai: pirmasis išdėstytas kaltinamajame akte, antrasis – pirmosios instancijos teismui pateiktame 2021 m. spalio 7 d. prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, trečiasis – apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2022 m. spalio 10 d. prokuroro prašyme dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis ir ketvirtasis – priimtame skundžiamame nuosprendyje. Tačiau kiekvienas iš jų yra neaiškus, prieštaringas ir nesuprantamas. Nors prokuroras minėtus 2021 m. spalio 7 d. ir 2022 m. spalio 10 d. prašymus teikė siekdamas patikslinti kaltinimą, pašalinti kaltinimo neaiškumus ir prieštaravimus, tačiau dviprasmybės ir prieštaravimai kaltinime nebuvo pašalinti ir dėl to kaltinimas netapo aiškesnis. Prašydamas keisti kaltinimą prokuroras nurodė, kad kaltinimas E. M. nėra keičiamas. Vis dėlto faktiškai kaltinimas buvo pakeistas, nes kitiems asmenims buvo keičiamos aplinkybės, tiesiogiai susijusios ir su E. M. veika. Pavyzdžiui, keičiant kaltinimą R. K. ir Š. G. dėl šio teiktų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, E. M. kaltinimo dalis atitinkamai nebuvo keičiama. Taip pat E. M. nebuvo keičiama kaltinimo dalis, susijusi su Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ priėmimu, nors ši kaltinimo dalis R. K. ir V. G. buvo pakeista. Pakeistame kaltinime R. K. nebeliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su nematerialaus kyšio (t. y. E. M. dalyvavimas televizijos laidoje ir R. K. pokalbis su A. G.) davimu. Be to, skirtingai nei asmenims, kuriems kaltinimą buvo prašoma pakeisti, E. M. nebuvo suformuluotas vienas ir nuoseklus galutinio kaltinimo tekstas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, E. M. nurodė, kad kaltinimas jam nėra aiškus ir suprantamas, neaišku, nuo ko ir kokiu būdu gintis, jei kaltinimas būtų buvęs tinkamai suformuluotas, pakeičiant jame nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaip ir kitiems asmenims, gynyba būtų buvusi visiškai kitokia. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos E. M. paaiškinimus neatsižvelgė. Taip pat apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl kaltinimo išaiškinimo, bet šio prašymo teismas neišnagrinėjo ir dėl jo nepriėmė jokio sprendimo. Skundžiamame nuosprendyje kaltinimo trūkumai taip pat nebuvo ištaisyti. Be kita ko, pasikeitus teismo sudėčiai ir paskyrus atsarginį teisėją, bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, kaltinimo pakeitimo procedūra nebuvo pakartota.

27.21. Taip pat priimdamas nuosprendį apeliacinės instancijos teismas neperkvalifikavo E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1891 straipsnio 1 dalyje, pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 1891 straipsnio 1 dalies redakcijoje nuo 500 MGL iki 900 MGL padidinta neteisėtai disponuojamo turto vertė, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Naujoji BK 1891 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina lengvinančia E. M. teisinę padėtį, todėl E. M. veika turėjo būti perkvalifikuota pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą. Tai savo iniciatyva turėjo padaryti apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų, iš anksto pranešdamas apie tokią galimybę.

27.22. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Teismo šališkumą patvirtina teismo procesinis elgesys bylos teisminio nagrinėjimo metu: bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo A. Bielskio išankstinės pozicijos sprendžiamu klausimu išreiškimas (2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje sprendžiant klausimą, ar pridėti prie bylos prokuroro pateiktus dokumentus; pasisakant dėl pateikto Lietuvos banko rašto įrodomosios reikšmės dar tik sprendžiant klausimą dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos), akivaizdaus priešiškumo rodymas E. M. gynėjui advokatui R. Boiko (2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje netinkamai reaguojant į gynėjo pastabą dėl proceso reikalavimų nesilaikymo sprendžiant klausimą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos; 2022 m. spalio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžiuose neleidžiant gynėjui baigti garsinti prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo). Taip pat advokatas G. Danėlius buvo pareiškęs nušalinimą teisėjui A. Bielskiui, kuris pirmininkavo bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, dėl galimų ryšių ir galimai neformalių įsipareigojimų STT pareigūnams, nes teisėjas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Bylos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių teisėjo A. Bielskio, pirmininkavusio bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, nešališkumu. Pirma, teisėjas A. Bielskis proceso dalyviams neatskleidė, kad kitame ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, nenurodė, dėl kokių aplinkybių jam buvo suteiktas šis procesinis statusas, ar aplinkybės, dėl kurių jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, yra susijusios su byloje nagrinėjamomis veikomis. Be to, STT raštą, kuriuo teisėjui A. Bielskiui pranešta, kad jis bus apklaustas kaip liudytojas, nes negauta duomenų jį pripažinti įtariamuoju, parengė ir pasirašė STT pareigūnas J. S. (J. S.), kuris taip pat atliko ne vieną procesinį veiksmą nagrinėjamoje byloje. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu dėl galimybės STT pareigūnams tiesiogiai ar per prokurorą daryti įtaką teismui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje teismo nešališkumo pažeidimas yra buvęs konstatuotas ir tais atvejais, kai teisėjai buvo apklausti kaip paprasti liudytojai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021). Taip pat teismo šališkumą patvirtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė gynėjo apeliacinio skundo dalies, susijusios su KŽĮ 11 straipsnio taikymu, nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų šiai skundo daliai patvirtinti ar paneigti, taip iš dalies parodydamas savo išankstinę poziciją šiuo klausimu. Be to, nors ir buvo protokoline nutartimi nutaręs, kad išspręs gynėjo advokato R. Boiko prašymą dėl kaltinimo neaiškumų, apeliacinės instancijos teismas šio prašymo neišnagrinėjo ir dėl jo nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės buvo nurodytos ir baigiamųjų kalbų metu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo dėl to pasisakyti skundžiamame nuosprendyje, bet to nepadarė.

27.23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl gynybos argumentų, kad byloje buvo pažeistas non bis in idem principas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o skundžiamu nuosprendžiu E. M. nuteistas tik dėl 2016 m. gegužės 10 d. priimto kyšio ir neteisėto praturtėjimo. Kyšininkavimo nusikaltimas apima ir dalį laikotarpių (2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val., 2015 m. spalio 21 d. nuo 9.00 val. iki 9.50 val., 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10.00 val.), kurie buvo nurodyti ir 2015 m. spalio 25 d. bei 2015 m. lapkričio 4 d. kyšininkavimo veikose, dėl kurių E. M. buvo išteisintas ir dėl kurių prokuroro apeliacinis skundas nebuvo paduotas. Taip pat sutampa ir dalis nurodytų faktinių veiksmų, t. y. balsavimas už Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“, A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto. Taigi, dalis faktinių aplinkybių kyšininkavimo veikose sutampa, sutampa ir šių veikų teisinis vertinimas. Esant tokiai situacijai, kai dvi nusikalstamos veikos, dėl kurių E. M. buvo išteisintas, kartu sudaro ir kitos nusikalstamos veikos turinį, E. M. nuteisimas dėl 2016 m. gegužės 10 d. kyšio priėmimo pažeidžia dvigubo baudimo principą.

27.24. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas E. M. už kyšininkavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kyšis gali būti duotas (priimtas) tik už veiksmus, kuriuos tas žmogus objektyviai gali atlikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>). Skundžiamu nuosprendžiu E. M. nuteistas už atlikimą tokių veiksmų, kurie peržengė jo galimybių ribas ir tariamo papirkimo metu jau buvo įvykę. E. M. 2016 m. gegužės 10 d. neva priimtas kyšis siejamas su E. M. ir kitų frakcijos narių įtaka Seime priimant pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo, tačiau balsavimas dėl šio įstatymo pakeitimo vyko dar 2015 m. lapkričio 5 d., balsavimas dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimo vyko 2015 m. gruodžio 22 d., be to, kai buvo balsuojama, E. M. ir dalis kitų Liberalų sąjūdžio frakcijos narių susilaikė, o pats projekto parengimas iki 2016 m. gegužės 10 d. taip ir nebuvo baigtas. Dėl įtakos Vilniaus miesto merui ir tarybos nariams sprendžiant dėl paminklo J. Basanavičiui vietos parinkimo pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta paminklą statyti kitoje vietoje.

27.25. Byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir E. M. nuteisiant pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, bylos įrodymai nepatvirtina, kad E. M. nuosavybės teise turėjo 135 290 Eur, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismo išvados grindžiamos išimtinai prielaidomis – neva nelogiškais E. M. ir jo artimųjų veiksmais, kartu nepagrįstai atmetant nuteistojo E. M. ir jo artimųjų parodymus kaip nepatikimus, taip pažeidžiant iš nekaltumo prezumpcijos kylantį reikalavimą, kad įrodyti asmens kaltę yra kaltinančios šalies pareiga. Aplinkybė, kad E. M. parodymus apie savo ir artimųjų plėtotą nekilnojamojo turto verslą, tam tikslui artimųjų sukauptus ir E. M. namuose laikytus pinigus davė tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams po E. M. ir I. M. namuose atliktos kratos, t. y. 2016 m. rugsėjo 2 d. papildomos įtariamojo apklausos metu, paaiškinama tuo, kad E. M. pirmųjų jo apklausų metu nebuvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo apimtį, be to, jis turėjo gauti jo teiginius patvirtinančius dokumentus, šie dokumentai ir buvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tai, kad M. P. ir T. P. bei S. Ša. ir I. Ša. advokatas ikiteisminio tyrimo metu į prokurorą dėl lėšų grąžinimo pirmą kartą kreipėsi tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo 2016 m. gegužės 12 d. E. M. namuose atliktos kratos, paaiškinama tuo, kad prašymas buvo surašytas tada, kai, jų manymu, jau egzistavo sąlygos, kurioms esant daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali būti grąžinti jų savininkui dar nesibaigus baudžiamajam procesui. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, tai savaime nepatvirtina E. M. neteisėto praturtėjimo fakto ir nepaneigia tiek E. M., tiek jo artimųjų parodymų, kurie atitinka ir kitus bylos įrodymus. Objektyviais duomenimis nepagrįsta ir M. P. bei T. P. parodymams prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dideles pinigų sumas laikyti nuteistojo E. M. ir I. M. gyvenamojoje vietoje nebuvo logiška ir saugiausia. Be to, dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą – 2016 m. gegužės 9 d. – M. P. su banku sudarė sutartį dėl seifo nuomos, šiame seife ketino laikyti E. M. ir I. M. pasaugoti perduotus pinigus, bet šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neįvertino. Bylos medžiagos neatitinka apeliacinės instancijos teismo išvada apie neaktyvų nuteistojo E. M. ir I. M. vaidmenį šeimos versle.

27.26. 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvada Nr. (21.73-32) 363-3, kurioje nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neatitinka reikalavimų, keliamų specialisto išvados turiniui. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. bei I. Ša. ir S. Ša. galėjo disponuoti atitinkamai 75 000 Eur ir 77 000 Eur grynųjų pinigų sumomis, tačiau nėra nustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad šios lėšos buvo realiai perduotos nuteistajam E. M. ir I. M.. Specialistė, spręsdama, ar lėšos buvo realiai perduotos E. M. ir I. M., vertino ir byloje apklaustų asmenų parodymus, o tai yra ne specialisto, bet bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Be to, specialisto išvadoje, remiantis ne tik dokumentais, bet ir apklaustų asmenų parodymais, turėtų būti pateikiamos sąlyginės išvados, o ne kategoriškos, kaip nagrinėjamu atveju. Sprendžiant dėl grynųjų pinigų, savanoriškai pateiktų gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, kilmės, pagrindo, kuriuo jie buvo perduoti E. M. ir I. M., specialisto išvadoje analizuojami tik paskolos ir dovanojimo teisiniai santykiai. Tai neatitinka byloje apklaustų asmenų parodymų, rašytinės bylos medžiagos, kad E. M. ir I. M. pinigai buvo perduoti tik pasaugoti. Vien tai, kad nebuvo laikytasi pasaugos sutarčiai keliamo rašytinės formos reikalavimo, savaime nepaneigia sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.831 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be kita ko, pasaugoti perduotos lėšos nėra laikytinos asmenų, kuriems šios lėšos perduotos, pajamomis ir nuosavybe, todėl šių lėšų gavimo fakto E. M. ir I. M. neprivalėjo deklaruoti teikdami metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Specialisto išvada dėl joje nurodytų aplinkybių, neva paneigiančių ketinimus įsigyti atskirus nekilnojamojo turto objektus, yra nepagrįsta, nes ketinimai įsigyti nekilnojamąjį turtą tapatinami su nuosavybės teisės į atskirus nekilnojamojo turto objektus įregistravimo faktu, neatsižvelgta į tarpusavio banko pavedimus, dalyvavimo varžytynėse faktą, turto vertinimo užsakymą. Nustatant, ar E. M. ir I. M. galėjo turėti kratos metu jų namuose rastą pinigų sumą, specialisto išvadoje nebuvo tikrinama, kokias pinigų sumas grynaisiais iš banko sąskaitos išsiėmė E. M. ir I. M. 2015 m., o buvo vertinamas tik laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d., taip galimai selektyviai buvo atsirinktas kaltinimui naudingas laikotarpis.

27.27. Skiriant E. M. bausmę buvo pažeistos bausmės skyrimą reglamentuojančios BK bendrosios dalies nuostatos, dėl to E. M. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Kaip į vieną iš bausmei skirti reikšmingų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. M. nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų. Tačiau savanaudiškos paskatos nevertinamos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, kai BK specialiojoje dalyje nustatyta nusikalstama veika savo esme yra savanaudiška (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-625/2012">2K-625/2012</a>). Kadangi veikos, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu nuteistas E. M., pagal savo prigimtį yra savanaudiškos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikalstamų veikų savanaudišką pobūdį. Didesnis nei rūšinis E. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas skundžiamame nuosprendyje grindžiamas jomis padaryta itin didele neturtine žala Lietuvos valstybei, visuomenei, politinei sistemai, neigiamo atgarsio visuomenėje sukėlimu. Tačiau BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nustatantis, kad teismas privalo atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą, įsigaliojo tik 2017 m. spalio 6 d., t. y. po E. M. inkriminuotų veikų padarymo, šis baudžiamasis įstatymas laikytinas sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl skiriant E. M. bausmę į padarytą žalą neturėjo būti atsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. M. iš R. K. paėmė itin didelės vertės kyšį ir kad E. M. namuose rasto turto, kurio negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis, vertė žymiai viršija BK 1891 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią 500 MGL dydžio ribą. Tačiau tiek kyšio, tiek turto, kuris nėra pagrįstas teisėtomis pajamomis, dydis yra E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviosios pusės požymiai, todėl į šias aplinkybes skirdamas bausmę teismas negalėjo atsižvelgti. Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 1891 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta minimali turto vertė, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, yra 900 MGL, t. y. beveik dvigubai didesnė, nei buvo nustatyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 1891 straipsnio 1 dalies (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) redakcijoje, bet ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. buvo paskirta griežčiausia iš BK 1891 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytų galimų skirti bausmės rūšių – laisvės atėmimas, jos dydis beveik lygus sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl pirmą kartą teisiamam E. M. negalėjo būti paskirtos kitos sankcijoje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, kaip tai nustatyta BK 55 straipsnyje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino tokių aplinkybių, į kurias, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti atsižvelgta, t. y. kad E. M. anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, vedęs, išlaiko du vaikus, šie mokosi aukštojoje mokykloje.

27.28. Paskyrus BK 681 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, iš E. M. atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams. Toks apribojimas pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, nes E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams būdamas Seimo narys, E. M. nebuvo inkriminuotas nusikalstamų veikų padarymas, susijęs su darbine ar profesine veikla kokiose nors kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, įmonėse ar nevalstybinėse organizacijose, nors aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su pareigomis, kurias einant ir buvo padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, iš E. M. galėjo būti atimta nebent teisė būti išrinktam Seimo nariu, bet Konstitucijos 56 straipsnyje, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, o E. M. nė vieno iš šių pagrindų neatitinka, todėl, taikant baudžiamojo poveikio priemonę, neteisėtai sudaromos kliūtys E. M. dalyvauti Seimo rinkimuose.

27.29. Skundžiamu nuosprendžiu iš E. M. nutarta konfiskuoti iš viso 241 490 Eur. Tačiau, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismas neįvertino jos taikymo proporcingumo, taip nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-233-895/2019). Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių, vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>). Kadangi E. M. buvo paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas maksimaliai įstatyme nustatytai trukmei, todėl šių priemonių visiškai pakanka, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, ir turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra perteklinė priemonė, kurią paskyrus buvo pažeistas proporcingumo principas.

28. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas R. Černius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

28.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pasireiškė tuo, kad G. S. veiksmai nepagrįstai pripažinti nusikalstamais ir kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat netinkamai pritaikyta BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai pasireiškė netinkamu BPK 20 straipsnio nuostatų taikymu dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo, dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, neužtikrinus teisingo ir nešališko baudžiamojo proceso.

28.2. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Teismo šališkumas siejamas su nagrinėjant bylą priimtais procesiniais sprendimais: apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva iškėlė klausimą dėl VSD 2018 m. kovo 9 d. rašto Nr. 19-286 pridėjimo prie baudžiamosios bylos, suteikė prokurorui galimybę šį raštą pateikti, 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje pridėjo raštą prie baudžiamosios bylos ir pripažino įrodymu, nors šis raštas kaip įrodymas nebuvo ištirtas, taip pat tenkino prokuroro prašymą apklausti S. Šl., kurio parodymai bylai nereikšmingi, bet netenkino gynybos prašymų atlikti įrodymų tyrimo veiksmus, aiškinantis pilietiškumo pamokų organizavimo ir vedimo aplinkybes, taip parodydamas išimtinį palankumą kaltinimui ir tendencingai organizuodamas procesą. Be to, teismo šališkumas galutinai pasitvirtino priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

28.3. Įrodinėjant nuteistojo G. S. kaltę, remtasi duomenimis, surinktais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl kitų nuteistųjų, t. y. slapta įrašytais R. K. 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. pokalbiais su G. S.. Tuo metu kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas G. S. dar nebuvo sankcionuotas. G. S. taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus leista nuo 2016 m. sausio 20 d., tačiau pagal kaltinimą G. S. inkriminuota nusikalstama veika tuo metu jau buvo baigta daryti (pirmasis pokalbis su R. K. įvyko 2015 m. spalio 29 d., kitas – 2016 m. sausio 11 d., o balsavimas dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos vyko 2015 m. lapkričio 5 d.). Esant baigtai daryti nusikalstamai veikai, nedelsiant nepradėjus G. S. ikiteisminio tyrimo ir sankcionavus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą, buvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tuo labiau kad nuo 2016 m. sausio 20 d., kai G. S. buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, jokių duomenų apie G. S. galimai padarytas veikas nebuvo gauta. Be to, KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatyta galimybė kriminalinės žvalgybos veiksmus taikyti dėl G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 228 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų pažeidimų kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepripažintini teisėtu būdu gautais įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje iš esmės nepasisakė, apsiribodamas tik prokuroro apeliacinio skundo argumentų išnagrinėjimu.

28.4. Taip pat Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo ir jo pratęsimo turi trūkumų (per daug abstraktus leidžiamų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų apibrėžimas), dėl kurių pagal jas surinkti duomenys nepripažintini teisėtu būdu gautais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai minėtų nutarčių trūkumų nelaikė esminiais remdamasis tuo, kad reikalavimai nutartims, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, buvo nustatyti tik 2016 m. vasario 23 d. priėmus nutartį kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, dar iki priimant minėtas Šiaulių apygardos teismo nutartis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikti išaiškinimai taikytini ne tik į ateitį, bet ir retrospektyviai, be to, tokia praktika nebuvo nauja ir pradėta formuoti dar kasacine tvarka išnagrinėtoje 2015 m. birželio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>.

28.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi savo iniciatyva byloje išsireikalautu įrodymu – VSD 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286, kuris tiek dėl savo statuso ir turinio, tiek dėl ištyrimo aplinkybių negalėjo būti pripažintas įrodymu. Pridedant prie bylos minėtą VSD raštą (raštas pridėtas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, nenurodžius konkrečių jo dalių (duomenų), aktualių kaltinimui pagrįsti, nebuvo atliktas šio įrodymo tyrimas, nepatikrintas duomenų, kurių pagrindu rašte padarytos išvados, tikrumas, patikimumas ir teisėtumas), buvo pažeista nuteistųjų teisė į teisingą teismą ir gynybą, nes nebuvo sudaryta galimybė žinoti, kurios bylai reikšmingos aplinkybės įrodinėjamos šiuo raštu, pasisakyti dėl tokio įrodymo leistinumo ir sąsajumo, ginčyti rašte nurodytas aplinkybes. Pridėjęs VSD raštą prie baudžiamosios bylos, apeliacinės instancijos teismas dėl šio rašto įrodomosios reikšmės pasisakė tik skundžiamame nuosprendyje, taip apribodamas galimybę nuteistiesiems ginčyti rašte nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neatliko VSD rašto kaip įrodymo tyrimo pagal BPK nustatytas taisykles, nepatikrino rašto patikimumo, netyrė rašte nurodytų teiginių, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir VSD rašto svarstymo ir nagrinėjimo eigos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nevertino aplinkybių, kad civilinėje byloje pagal koncerno „MG Baltic“ ieškinį VSD iš esmės pripažino, jog neturi objektyvių duomenų rašte nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Teisme kaip liudytojas apklaustas A. Z. tik patvirtino, kad neva jam buvo žinoma apie rašte nurodytas aplinkybes (R. K., koncerno „MG Baltic“ veiklos metodus, įtaką politikams), bet jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Be to, minėtame rašte nėra jokių naujų ar nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, jame aprašyti su byla nesusiję įvykiai nuo 2005 m., o byloje nagrinėjamos galimai 2015–2016 m. padarytos veikos, tuo labiau kad rašte nurodytų įvykių metu galiojęs teisinis reglamentavimas dėl politikų ir politinių partijų finansavimo iš esmės skyrėsi nuo galiojusio byloje nagrinėjamų įvykių metu.

28.6. Kaltinimas G. S. yra neaiškus, dviprasmiškas ir netikslus, neatitinka BPK 219, 255 ir 256 straipsnių reikalavimų, pagal tokį kaltinimą G. S. apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas. Kaltinimo turinį bylos nagrinėjimo metu prokuroras, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, interpretuodavo skirtingai, taip apribodamas galimybę pasisakyti dėl tikrojo kaltinimo turinio. Iš pradžių G. S. inkriminuotas piktnaudžiavimas neva pasireiškė balsavimu už Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, paskui patikslinta, kad piktnaudžiavimas pasireiškė balsuojant tik už Seimo nario Š. G. pasiūlytą šio įstatymo 8 straipsnio pakeitimą, galiausiai nurodyta, kad balsuota buvo tik dėl tokio pasiūlymo nagrinėjimo Seime. Apeliaciniame skunde prokuroras jau akcentavo ne patį balsavimą, o G. S. ir R. K. susitarimą dėl balsavimo už finansinę paramą. Taigi, nėra aišku, kokia konkreti G. S. veika įvardijama nusikalstama – ar tik 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. pokalbiai su R. K., ar kuris vienas iš jų, ar 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje balsavimas už Š. G. pasiūlymą nagrinėti pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Be to, pridėdamas prie baudžiamosios bylos minėtą VSD 2018 m. kovo 9 d. raštą, apeliacinės instancijos teismas kartu ir faktiškai išplėtė kaltinimą, nes šiame rašte nurodytų faktinių aplinkybių apimtis yra gerokai didesnė nei byloje nagrinėjamų. Faktiškai išplėtus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas ir apie tai nepranešus proceso dalyviams, buvo pažeista teisė žinoti kaltinimą ir nuo jo gintis.

28.7. Skundžiamo nuosprendžio turinys neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme jam keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnio 1, 2 dalys), teismų praktikoje suformuluotų standartų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02MjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-628/2020">2K-7-54-628/2020</a>, 2K-77-489/2022). Nuosprendis nėra nuoseklus, atskirose jo dalyse daromos prieštaringos ir viena kitai prieštaraujančios išvados, nenurodyti motyvai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir išvadas. Nuosprendžio motyvuojamosios dalies įžangoje nurodytos aplinkybės, susijusios su koncerno „MG Baltic“ vykdyta politika, veikimo mechanizmu, įtaka politiniams procesams, konkrečioms politinėms partijoms, kurių neva neįvertino pirmosios instancijos teismas, nėra naujos ir savaime neatskleidžia jokių neteisėtų ar tuo labiau nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl G. S. kaltės iš esmės grindė prielaidomis, savaip interpretuodamas užfiksuotų pokalbių turinį, remdamasis praeities įvykiais ir asmenų pažintimis, kurios savaime nėra nusikalstamos ir negali būti siejamos su korupcinio pobūdžio susitarimais ir piktnaudžiavimu, be jokio objektyvaus pagrindo teisėtą paramą VšĮ „L“ ir „G“ fondui prilygindamas schemai, skirtai tam, kad būtų nepaisoma draudimo juridiniams asmenims remti politines partijas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino aplinkybių, susijusių su VšĮ „L“ vykdyta pilietiškumo pamokų programa, skirta moksleiviams, neturintiems 18 metų ir rinkimų teisės, todėl teismo išvada, kad šios pamokos buvo susijusios tiek su G. S., tiek su Liberalų sąjūdžio politine veikla, yra nepagrįsta. Tuo labiau kad kaltinime nurodyta parama šiai veiklai tiesiogiai net nebuvo panaudota.

28.8. G. S. veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos. Užfiksuotuose G. S. ir R. K. pokalbiuose kalbama tik apie teisėtą paramą VšĮ „L“ ir „G“ fondo nepolitinei veiklai, nesiejant paramos nei su politinės partijos finansavimu, nei su konkrečiais G. S. kaip Seimo nario veiksmais. R. K. sutiko suteikti finansinę paramą, nereikalaudamas už tai mainais jokių atlikti veiksmų, įsipareigojimų. Balsavimas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo vyko įprasta tvarka, pagal nustatytas procedūras, Seimo nariui G. S. balsuojant laisva valia pagal savo įsitikinimus, o ne kieno nors paprašius ar kam nors įsipareigojus tai padaryti. Taip pat G. S. negavo jokios asmeninės turtinės naudos. Tai, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisos R. K. ar su juo susijusiems asmenims galimai buvo naudingos, savaime nedaro pasiūlymo pakeisti teisės aktą, balsavimo už jį neteisėtų. Kita vertus, pagal kaltinimo formuluotę, G. S. darant nusikaltimą taip pat dalyvavo ir R. K., bet jam kaltinimas dėl šios veikos nebuvo pareikštas.

28.9. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus byloje, kurioje buvo nagrinėjama iš esmės analogiškomis aplinkybėmis padaryta veika, kai parama labdaros ir paramos fondui buvo siejama su šio fondo veikla Seimo nario naudai, o Seimo nario veikimas teisėkūros procese – su tą paramą teikusiais asmenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjgtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-128-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-128-699/2017">2K-7-128-699/2017</a>). Šioje nutartyje konstatuota, kad piktnaudžiavimu nelaikytini atvejai, kai Seimo narys bendrauja su rinkėjais, nurodo fondą paramai gauti ar jai suteikti, kai tas fondas vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą savo veiklą, o vien Seimo nario pasisakymas už Seime registruotus teisės aktus, kurie pateikti privačių asmenų iniciatyva, balsavimas už juos nėra piktnaudžiavimas Seimo nario tarnybine padėtimi, jeigu nenustatyta, jog Seimo narys, pateikdamas įstatymų projektus, pasisakydamas dėl jų, veikė prieš valstybės interesus, pažeidė Konstituciją, veikė prieš savo sąžinę.

28.10. Apeliacinės instancijos teismas Seimo nario teisinį statusą nepagrįstai sutapatino tik su pareiga griežtai formaliai laikytis politinių partijų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir besąlygiškai laikytis priesaikos metu duoto pasižadėjimo sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, apribojant bet kokias galimybes savo nuožiūra pateikti svarstyti teisės aktų projektus ar už juos balsuoti. Seimo nario laisvasis mandatas yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Iš Seimo nario laisvojo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra (pagal savo sąžinę) balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą. Teisės aktuose nėra nustatytas absoliutus draudimas Seimo nariui dalyvauti kokioje nors veikloje, ypač bendraujant su rinkėjais, domėtis jam aktualiomis temomis, atsiklausti nuomonės konkrečių asmenų konkrečiu klausimu. Priešingai, teisėkūros procesas yra vieša procedūra, o Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyta pareiga konsultuotis su visuomene. Seimo nario statusas lemia pareigą ne tik dalyvauti formaliose procedūrose, bet ir bendrauti su rinkėjais, rinkti savo veiklai reikalingus duomenis ir galų gale vykdyti savo kaip politikos dalyvio veiklą, prisistatyti rinkėjams, pristatyti savo darbus ir propaguojamas idėjas. Toks veikimas savaime nėra piktnaudžiavimas tarnyba.

28.11. Nors Vyriausioji rinkimų komisija 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. Sp-24 pripažino VšĮ „L“ 2670,07 Eur išlaidas, apmokant šios įstaigos kartu su Liberalų sąjūdžiu bendrai organizuotų renginių išlaidas, nepinigine auka, kuria buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatos, tačiau BK 228 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai neapima neteisėto politinės veiklos finansavimo. Šis pažeidimas vertintinas atskirai nuo G. S. inkriminuoto piktnaudžiavimo ir nėra susijęs su jo kaip Seimo nario statusu. Šiuo metu galiojančiame BK 1751 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą partijų finansavimą, bet šis straipsnis byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu dar negaliojo. Be to, naujas priimtas Politinių organizacijų įstatymas, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Politinių partijų įstatymas, tiesiogiai leidžia steigti viešąsias įstaigas, kurių paskirtis vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą, t. y. analitinius centrus, vykdyti įvairias veiklas, kurios nėra politinė veikla (Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis).

28.12. Nenustatyta ir tai, kad G. S. jam inkriminuotą veiką padarė tyčia, t. y. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. G. S. nesuvokė, kad elgiasi neteisėtai, pokalbių su R. K. metu išimtinai pabrėžė teisėtos paramos gavimą, už teisės akto pakeitimo pasiūlymą balsavo laisva valia. G. S. nebuvo žinoma apie galimai neteisėto pobūdžio susitarimus dėl Š. G. svarstyti teikto Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo pasiūlymo. Taip pat G. S. nėra inkriminuota, kad buvo pasiūlytas koks nors atlygis ar kad G. S. susitarė dėl jo asmeninio balsavimo už Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. Vien bendro pobūdžio suvokimo apie tai, kad siūlomas naujas teisinis reguliavimas gali būti palankus kažkuriam subjektui, nepakanka konstatuoti asmens kaltei dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir nelemia paties balsavimo už teisės aktų pakeitimus neteisėtumo. Spręsdamas dėl G. S. kaltės, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo balsuojama tik dėl to, ar leisti Š. G. pateikti svarstyti jo parengtą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, galutinis balsavimas dėl šio pasiūlymo nebuvo rengiamas, be to, G. S. balsavo už galutinius Vartojimo kredito įstatymo, įskaitant ir 8 straipsnį, pakeitimus, į kuriuos nebuvo įtrauktas Š. G. pasiūlymas.

28.13. Nenustatytas ir kitas būtinasis BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis – padaryta didelė neturtinė žala. Skundžiamame nuosprendyje didelė žala įrodinėjama vien deklaratyviais teiginiais ir siejama ne tiek su G. S. nusikalstamais pripažintais veiksmais, bet su paties fakto apie galimai padarytą nusikalstamą veiką išviešinimu ir kilusiu visuomenės susidomėjimu. Tačiau vien kilęs rezonansas visuomenėje, ypač dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo, savaime nėra didelės žalos požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2014">2K-263/2014</a>). Taip pat ir deklaratyvios bendro pobūdžio frazės apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą savaime nepatvirtina didelės žalos požymio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>). Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie neigiami padariniai, kuriuos būtų patyrusi bet kuri iš kaltinime nurodytų organizacijų ar valstybė. Be to, G. S. inkriminuotas tik balsavimas „už“ dėl pateikimo svarstyti įstatymo pakeitimo pasiūlymą, o tai pagal savo pasekmes reikšmingai skiriasi nuo balsavimo dėl galutinio teisės akto projekto priėmimo.

28.14. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo taip pat nuteistas ir juridinis asmuo Liberalų sąjūdis, nes neva G. S. veikė ir Liberalų sąjūdžio kaip partijos naudai bei interesais. Tačiau tai prieštarauja teismo išvadai, kad G. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos. Be to, skundžiamame nuosprendyje pripažinta, kad G. S. piktnaudžiavo savo kaip Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi. Šios skundžiamame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės rodo, kad G. S. neveikė kaip partijos pirmininko pavaduotojas, jos valdybos ar tarybos narys būtent partijos naudai. Taigi, byloje nėra nustatytos BK 20 straipsnyje įtvirtintos sąlygos konstatuoti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

28.15. Skirdamas G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas neindividualizavo baudžiamojo poveikio priemonės ir į skundžiamą nuosprendį tiesiog perkėlė BK 681 straipsnyje nurodytą bendro pobūdžio formuluotę. Atimdamas G. S. teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketveriems metams, apeliacinės instancijos teismas iš esmės apribojo G. S. teises netgi labiau nei paskirta bausme, pažeidė proporcingumo principą. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama užtikrinti, kad nebūtų daroma tokia pati nusikalstama veika toje pačioje aplinkoje, todėl ją taikant turi būti nustatytas draudimas eiti ne bet kokias pareigas, o tik tas, kuriomis piktnaudžiaujant buvo padaryta nusikalstama veika, nurodant konkrečias pareigas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu G. S. pripažintas piktnaudžiavusiu Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, todėl teismas galėjo uždrausti eiti būtent šias pareigas.

29. Kasaciniu skundu nuteistasis Š. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir iš Š. G. nuspręsta išieškoti 5543,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

29.1. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. BPK pažeidimai grindžiami tuo, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytus įrodymų vertinimo reikalavimus, vieniems įrodymams suteikdamas pirmenybę, kitų įrodymų visiškai nevertindamas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų reikalavimus, nesilaikė nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, taip pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Padaryti BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymais garantuojamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinto Š. G. teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir netinkamai aiškino BK specialiosios dalies normas, kuriose nustatyta atsakomybė už kyšininkavimą.

29.2. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, patvirtinančias valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro J. Lauciaus šališkumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras J. Laucius siekė bet kokiais būdais VšĮ „T“ iš juridinių asmenų gautą paramą kvalifikuoti kaip kyšį už Š. G. kaip Seimo nario atliktus veiksmus, bet nepavykus surinkti duomenų, kurie pagrįstų išankstinį prokuroro nusistatymą, kaip kyšis buvo inkriminuota vėliausiai iš koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių gauta parama. Taip pat prokuroras demonstravo akivaizdų priešiškumą Š. G. ir kitiems byloje nuteistiems Liberalų sąjūdžiui priklausiusiems politikams, kai iš esmės dėl byloje nustatytų analogiškų aplinkybių (susitikimai su R. K., jo prašymų vykdymas, balsavimas už įstatymo projektą, kreipimasis suteikti paramą, paramos suteikimas ne tiesiogiai politikui, o per juridinį asmenį) kitų politikų – L. K. ir M. A. – elgesys nebuvo įvertintas kaip nusikalstamas. Prokuroro šališkumą rodo ir siekis pateisinti neteisėtą ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, kuriuo buvo pakeistos Š. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos. Žemesnės instancijos teismams nenušalinus prokuroro J. Lauciaus nuo valstybinio kaltinimo palaikymo byloje, buvo pažeista Š. G. teisė į nešališką ir teisingą teismą.

29.3. Taip pat bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės buvo perrašyti šališko prokuroro J. Lauciaus apeliacinio skundo teiginiai, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, inkriminuojant ne tik tariamo kyšio priėmimą, bet ir jo panaudojimo aplinkybes. Taip pat bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkui teisėjui A. Bielskiui buvo pareikštas nušalinimas, nes šis teisėjas STT buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje. Nors duomenų įtarimams pareikšti nepakako, tai nešalina abejonių dėl teisėjo A. Bielskio šališkumo nagrinėjant bylą, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko ta pati ikiteisminio tyrimo įstaiga.

29.4. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui, neišsamiai ir nepakankamai motyvavo, kodėl atmeta pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio išvadas ir argumentus, kodėl įrodymus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Š. G. kaltė iš esmės grindžiama prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina byloje surinkti ir teisme išnagrinėti įrodymai bei jų visumos analizė. Prieštaringi ir nenuoseklūs, neatitinkantys bylos duomenų skundžiamo nuosprendžio motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nėra pagrindo kyšiu laikyti UAB „M“ 2015 m. liepos 15 d. pervestos 8700 Eur paramos VšĮ „T“.

29.5. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, kad R. K. neva nuo 2015 m. birželio 10 d. žinojo, jog Š. G. buvo įtrauktas į Vartojimo kredito įstatymo darbo grupę, kad Š. G. žinojo apie J. K. pateiktą R. K. vadovaujamai UAB „M“ prašymą gauti paramą, pasirašytą paramos sutartį ir gautą paramą. Be to, apeliacinės instancijos teismas iškraipė šią Š. G. ir J. K. parodymų dalį, kad paramos suteikimą inicijavo ne J. K., o pats R. K.. Bylos duomenys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad Š. G. buvo faktinis VšĮ „T“ vadovas. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai M. L. bei J. Š., kurių parodymus apeliacinės instancijos teismas iškraipė. Nelogiškos ir prieštaringos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad Š. G., 2015 m. liepos 8 d. rašydamas laišką G. V. ir kviesdamas šį susitikti, jau žinojo apie UAB „M“ suteiktą paramą, nors parama gauta tik 2015 m. liepos 15 d. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2015 m. liepos 15 d. vienos iš koncerno „MG Baltic“ įmonių pervesta parama nebuvo pirma ar vienkartinė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių susitarimą dėl kyšio, jo davimo ir priėmimo.

29.6. Š. G. veiksmai, užregistruojant Seime pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo, pristatant šį pasiūlymą Seimo posėdyje, balsuojant „už“, kad būtų pritarta pasiūlymui svarstyti minėtą pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, nepagrįstai įvertinti kaip neteisėtas veikimas. Tokia apeliacinės instancijos išvada neatitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties aiškinimo, prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai, kai neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, 2K-7-266-942/2015, 2K-55-489/2016, 2K-196-697/2018 ir kt.). Š. G. kaip Seimo darbo grupės narys buvo išsamiai susipažinęs su visa medžiaga ir įvairių suinteresuotų grupių argumentais dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo, registruodamas Seime pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo, veikė pagal savo valią, būdamas įsitikinęs tokios pataisos teisingumu ir teisėtumu. Visus veiksmus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymu, Š. G. atliko pagal nustatytas procedūras, neviršijo Seimo nario įgaliojimų, nepažeidė Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, Seimo statuto ar kitų teisės aktų. Š. G. siūlomai pataisai pritarė Seimo Ekonomikos komitetas, už ją Seime balsavo 32 Seimo nariai, iš kurių tik 9 priklausė Liberalų sąjūdžio frakcijai ir kurių nė vienas nebuvo apkaltintas neteisėtu veikimu. Kasacinės instancijos teismas iš esmės analogiškoje situacijoje, kaip ir inkriminuota Š. G., pripažino, kad tokių veiksmų nėra pagrindo laikyti neteisėtais ir tuo labiau nusikalstamais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjgtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-128-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-128-699/2017">2K-7-128-699/2017</a>).

29.7. Š. G. inkriminuotų veiksmų neteisėtumą siejant tik su tariamai jam sumokėtu atlygiu už pageidaujamus atlikti veiksmus, iš esmės būtų paneigta galimybė taikyti baudžiamąją atsakomybę už BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kyšininkavimą už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Vien tai, kad visus jam inkriminuotus veiksmus Š. G. atliko ne savo iniciatyva, o prašomas R. K., savaime nereiškia, kad Š. G. veikė neteisėtai. Priešingu atveju būtų paneigta visuomenės ir suinteresuotų grupių bei asmenų teisė dalyvauti teisėkūroje, galimybė daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, Seimo nariui konsultuotis su visuomene, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje. Bylos duomenys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos tekstą Š. G. gavo iš R. K.. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad neva Š. G. neturėjo tinkamos kompetencijos vartojimo kreditų reglamentavimo srityje, prieštarauja išvadai, kad Š. G. pagal turimą ekonominį išsilavinimą, įgytą patirtį versle neabejotinai turėjo susieti vartojimo kreditų išdavimo rinkos pokyčius, pasikeitus juos reglamentuojančiam teisės aktui, su R. K. vadovaujamu žiniasklaidos verslu.

29.8. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog Š. G. užregistruotos Vartojimo kredito įstatymo pataisos turinys neatitiko tikrosios Š. G. valios, kad teikdamas šią pataisą, pasisakydamas dėl jos Seime Š. G. veikė prieš savo sąžinę, valstybės interesus, pažeidė Konstituciją, viršijo savo kompetenciją. Prokuroras Š. G. veiksmų neteisėtumą siejo su gautu atlygiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas aplinkybes, susijusias su Seimo nario kompetencija dalyvauti teisėkūros procese, ir padarydamas priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, peržengė apeliacinio skundo ribas ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

29.9. Kyšininkavimo nusikaltimo sudėtis neapima kyšio panaudojimo, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 225 straipsnį neturi reikšmės, kur ir kaip buvo panaudotas kyšis. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad kyšio davimas nepagrįstai siejamas su gautos paramos panaudojimu ir kad tai išeina už kaltinimo ribų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas prokuroro apeliaciniam skundui, vertino ir aplinkybes, susijusias su paramos, tariamai gautos kaip kyšis, panaudojimu, šiomis aplinkybėmis grindė Š. G. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kyšis, užmaskuotas kaip R. K. vadovaujamos UAB „M“ parama Š. G. įsteigtam juridiniam asmeniui – VšĮ „T“, kartu buvo ir būdas neteisėtai paremti tiek Š. G., tiek Liberalų sąjūdį prieš artėjančius Seimo rinkimus, padaryta pažeidžiant BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes taip buvo išplėstos kaltinimo ribos, suvaržyta teisė į gynybą.

29.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš Š. G. 5543,33 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlyginimą. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas ne tik parodo teismo šališkumą, bet ir prieštarauja įstatymui bei neatitinka teismų praktikos, kad tais atvejais, kai pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į gynybą, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimas iš tokio asmens yra nesuderinamas su jo teise į gynybą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-507/2016">2K-406-507/2016</a>). Š. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepageidavo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Š. G. atsisakė savo pasirinkto gynėjo paslaugų, motyvuodamas tuo, kad neturi lėšų susimokėti už advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu Š. G. advokatas buvo paskirtas be jo sutikimo, pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino Š. G. turtinės padėties, o būtent kad Š. G. iki 2023 m. gruodžio mėn. dirbo tik 0,1 etato ir gaudavo 50 Eur mėnesines pajamas, o 2023 m. gruodžio mėn. buvo atleistas iš darbo ir šiuo metu yra bedarbis.

30. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens Liberalų sąjūdžio atstovas advokatas R. Jurka prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo Liberalų sąjūdis nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo Liberalų sąjūdis buvo išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamų veikų, be pakeitimų; 2) priteisti juridiniam asmeniui Liberalų sąjūdžiui patirtų išlaidų atlyginimą iš valstybės. Kasatorius skunde nurodo:

30.1. Byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų, šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (nutartį). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, nesilaikė įrodymų vertinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, t. y. tiek dėl specialiojo subjekto, tiek dėl naudos požymio, tiek ir dėl juridinio asmens kaltės turinio, tinkamai neįvertino juridinio asmens atsakomybei nustatyti reikšmingų aplinkybių, juridinio asmens kaltę grindė remdamasis objektyviuoju pakaltinamumu, kildindamas ją iš nuteistų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų. Tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnis) taikymą, klaidingai aiškinant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir požymius.

30.2. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių, apibūdinančių juridinio asmens kaltės turinį, t. y. ar byloje nuteisti fiziniai asmenys (E. M., Š. G. ir G. S.) veikė kaip juridinio asmens (politinės partijos) nariai, ar kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai, ar kaip laisvojo mandato pagrindu savo pareigas ėję Seimo nariai; ar juridinis asmuo per struktūrinius, atstovaujamuosius ar vykdomuosius organus žinojo, suvokė arba galėjo žinoti ir suvokti, kad byloje nuteisti fiziniai asmenys atlieka veiksmus, tiesiogiai siejamus su juridiniu asmeniu, ar pritarė šiems veiksmams, buvo pasirengęs priimti ar priėmė minėtų asmenų veiksmais sukuriamą naudą ir pan.; ar juridinis asmuo savo organizacinę struktūrą, veiklos modelį, principus ir gaires buvo suformulavęs ar įtvirtinęs taip, kad būtų sudarytos visos prielaidos juridinio asmens vardu kilti išvestinei baudžiamajai atsakomybei už veiksmus, kuriuos atliko byloje nuteisti fiziniai asmenys.

30.3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino Liberalų sąjūdžio atstovo pateiktų Liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos posėdžių protokolų, kurie patvirtina, kad Liberalų sąjūdis, įgyvendindamas savo tikslus ir uždavinius, niekada nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti baudžiamaisiais įstatymais ir dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu kaltais pripažinti Š. G., E. M. ir G. S.. Taip pat nebuvo įvertinti duomenys apie Liberalų sąjūdžio dar 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje pradėtas derybas dėl kredito gavimo ir 2016 m. gegužės 6 d. gautą kreditą būsimų 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Iš šių duomenų akivaizdu, kad partija neturėjo realaus turtinės naudos poreikio, todėl ir byloje nuteistų fizinių asmenų veiksmais nebuvo siekiama turtinės naudos juridiniam asmeniui.

30.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Nors pagal kaltinimą byloje nuteisti fiziniai asmenys Š. G., E. M. ir G. S. veikė kaip juridinio asmens Liberalų sąjūdžio, t. y. partijos, atstovai, veikę tiek savo naudai, tiek juridinio asmens naudai ir interesais, bet skundžiamame nuosprendyje iš esmės vertinami šių nuteistųjų veiksmai, susiję su jų kaip Seimo narių, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių parlamentine veikla, R. K. santykiai su E. M. kaip Seimo nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnu ir kitais nuteistais fiziniais asmenimis, nevertinant, kokie santykiai siejo Liberalų sąjūdį ir R. K.. Taigi, skundžiamame nuosprendyje tinkamai neatskleista, kokį statusą turėdami veikė nuteisti fiziniai asmenys, – nors nusikalstamus veiksmus jie atliko veikdami kaip Seimo nariai, bet naudos požiūriu jų veiksmai siejami su politine partija, nevertinant, kokia ta reali nauda partijai ir ar partija buvo suinteresuota šia tariama nauda. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Š. G., E. M. ir G. S. kaip specialiųjų subjektų (BK 20 straipsnio 2 dalies prasme) požymius, „naudos gavimo“ ir (ar) „interesų užtikrinimo“ kaip baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui sąlygas, taip nukrypdamas nuo kasaciniame skunde cituojamos teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMjgtNjQ4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-228-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-228-648/2023">2K-7-228-648/2023</a>).

30.5. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamus veiksmus nuteistieji E. M., G. S. ir Š. G. atliko ne kaip politinės partijos nariai, o kaip Seimo nariai, priklausantys Liberalų sąjūdžio frakcijai, kuri Seimo statuto prasme negali būti tapatinama su politine partija. Nuteistieji, veikdami kaip Seimo nariai, įgyvendindami savo parlamentinę funkciją, grindžiamą laisvuoju Seimo nario mandatu, įtvirtintu Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, savaime negali būti tapatinami su partija, kaip veikę partijos vardu, naudai ar interesais. Taip byloje buvo nepagrįstai sutapatinta nuteistų fizinių asmenų parlamentinė veikla su neparlamentine veikla, neatribotas veikimas Seimo frakcijoje ir veikimas partijoje.

30.6. Pagal Liberalų sąjūdžio įstatus, būtent partijos taryba ir valdyba, taip pat ir partijos suvažiavimas yra pagrindiniai juridinio asmens organai, per kuriuos išreiškiama ir įgyvendinama juridinio asmens valia vienais ar kitais klausimais. Pavieniams valdybos ar tarybos nariams nebuvo suteikti jokie išskirtiniai įgaliojimai. Byloje nėra duomenų, kad Liberalų sąjūdžio taryba, išskyrus nuteistus fizinius asmenis, kurie buvo tarybos nariai, žinojo ar turėjo žinoti apie nusikalstamus nuteistų fizinių asmenų veiksmus. Taryboje nebuvo svarstomi ar nagrinėjami klausimai, susiję su nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis. Partijos valdyba taip pat nebuvo informuota, nesvarstė ir nežinojo (išskyrus nuteistus fizinius asmenis, priklausiusius valdybai), kokius veiksmus atliko byloje nuteisti fiziniai asmenys. Nagrinėjamu atveju nė vienas iš nuteistų fizinių asmenų neveikė nei tarybos, nei valdybos vardu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo Š. G. partijoje turimą įtaką, sąsajas su E. M. ir G. S. kaip juridinio asmens vadovais, įvardydamas Š. G. įtaką kaip faktinį vadovavimą, faktinį priklausymą partijos vadovybei. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pabrėžė G. S. partijoje turėtą įtaką ir sąsajas su E. M., tai, kad G. S. buvo partijos pirmininko pavaduotojas, šias aplinkybes iš esmės vertindamas kaip faktinį vadovavimą, priklausymą partijos vadovybei, nors realių įgaliojimų G. S. neturėjo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino politinės partijos pirmininko teisinį statusą, neatskleisdamas politinės partijos pirmininko realių teisių ir pareigų, įgaliojimų. Pagal partijos įstatus partijos pirmininkui suteikti labiau formalūs įgaliojimai, jis negali perimti valdybos ir (ar) tarybos kompetencijos, o būtent partijos valdyba ir taryba buvo atsakingos už partijos veiklos organizavimą, valdyba turėjo teisę spręsti esminius einamuosius finansinius, ūkinius, teisinius, rinkimų ir kitus politinius klausimus arba perduoti pagal kompetenciją juos spręsti aukštesniam partijos organui – tarybai. Taigi, bet kokie nuteistųjų veiksmai, kurie viršijo jų kaip partijos valdymo organų narių įgaliojimus, nelaikytini teisėtais ir atliktais partijos vardu, nes partija apie tokius veiksmus nebuvo informuota, jų niekada nepripažino ar kitaip jiems nepritarė, todėl nagrinėjamu atveju nė vienas iš nuteistų fizinių asmenų neatitinka specialiojo subjekto (BK 20 straipsnio 2 dalis) požymių.

30.7. Taip pat Liberalų sąjūdis kaip politinė partija neturėjo jokios naudos nei iš E. M. ir Š. G. priimtų kyšių, nei iš su G. S. siejamų juridinių asmenų gautos paramos. Išvadą, kad kratos metu pas E. M. rasti R. K. perduoti pinigai buvo skirti ir partijai, apeliacinės instancijos teismas grindė remdamasis laiko požiūriu vienas nuo kito nutolusiais šių asmenų pokalbiais, kuriuose tartasi dėl galimos paramos fiziniams asmenims kaip politikams, bet ne partijai. Nors Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. Sp-24 Liberalų sąjūdis pripažintas pažeidusiu politinės kampanijos finansavimo reikalavimus ir tvarką, kai VšĮ „L“ pilietiškumo pamokos buvo organizuotos išimtinai Liberalų sąjūdžio naudai, tačiau politinės kampanijos finansavimo pažeidimai negali būti tapatinami su G. S. nusikalstamais veiksmais. Tai, kad partija dalyvavo VšĮ „L“ organizuojamose veiklose, kurias rėmė ir UAB „M“, savaime nepatvirtina partijos kaip juridinio asmens kaltės, kad partijai, veikiančiai per tarybą ir valdybą, buvo žinoma, jog VšĮ „L“ organizuojama veikla buvo remiama iš UAB „M“ ir dėl kokios priežasties ši parama buvo suteikta. Taip pat tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis buvo pripažintos ir VšĮ „T“, kuris gavo kaip kyšį įvardijamą paramą, organizuotų mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidos, savaime nepatvirtina politinės partijos kaip juridinio asmens kaltės. Nors partija žinojo apie tokius mokymus, juose dalyvavo partijos nariai, tai savaime nereiškia, kad partijai, veikiančiai per tarybą ir valdybą, buvo žinoma, jog mokymus organizavusi viešoji įstaiga „T“ buvo remiama koncerno „MG Baltic“ įmonių grupei priklausančios UAB „M“ ir šia parama buvo maskuojamas kyšis Š. G..

30.8. BK 20 straipsnio nuostatos aiškintinos kartu su BK 2 straipsnio 3 dalimi, todėl sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Nepaisant juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifikos, juridinio asmens kaltė nėra tapati fizinio asmens kaltei. Juridinio asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien to, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinės naudos ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas žinojo apie tokią kaltininko (fizinio asmens) daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ir ar sudarė sąlygas padaryti, ar, priešingai, fizinio asmens nusikalstamas elgesys laikytinas savarankišku ir savavališku. Nagrinėjamoje byloje juridinio asmens kaltės turinys nebuvo atskleistas, sutapatinant byloje nuteistus fizinius asmenis ir juridinį asmenį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus bei nuteisto juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato Vaidoto Sviderskio kasaciniai skundai atmestini. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjų advokatų Giedriaus Danėliaus, Simono Slapšinsko, nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo Š. G., nuteisto juridinio asmens UAB „MG grupė“ atstovo advokato Lino Belevičiaus ir nuteisto juridinio asmens politinės partijos Liberalų sąjūdžio atstovo advokato Raimundo Jurkos kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

32. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>).

33. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose ne tik keliami teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos teismų nustatytos veikos faktinės aplinkybės, dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje, ginčijamas įrodymų pakankamumas vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti. Todėl tokio pobūdžio kasacinių skundų teiginiai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

34. Atsižvelgiant į kasacinio teismo kompetenciją ir pirmiau nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, šioje nutartyje bus nagrinėjami kasacinių skundų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo, kaltinimo neaiškumo ir bylos nagrinėjimo ribų (BPK 219 straipsnio 3 punktas, 255 ir 256 straipsniai), Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytų ir Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautų duomenų leistinumo, Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautų duomenų leistinumo, kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo bei veiksmų atlikimo tvarkos, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų perkėlimo, kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės, bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir nuosprendžio surašymo, BK 225, 226, 227, 228, 1891 straipsnių taikymo, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, bendrųjų bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostatų (BK 54 straipsnio 2, 3 dalys, 55 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 681, 682 straipsniai), turto konfiskavimo proporcingumo (BK 72 straipsnis), bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo ir prokuroro šališkumo

35. Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl galimo apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Jį kasatoriai grindžia tuo, kad vienas iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjų buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas kitame ikiteisminiame tyrime, kurį atliko STT, t. y. institucija, atlikusi ikiteisminį tyrimą ir šioje byloje, todėl šis teisėjas galėjo reikšti priešiškumą nuteistiesiems, tuo siekdamas palankaus ikiteisminio tyrimo įstaigos požiūrio į jį patį arba tokio liudytojo statuso panaikinimo. Dėl šios priežasties kasatoriai mano, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas. Tokie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

36. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat vienu iš pagrindų, užtikrinančių asmens teises baudžiamajame procese. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu bei yra įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

37. Vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju aspektu, yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, paragrafas 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, paragrafas 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, paragrafas 94).

38. Vertinant teismo (teisėjo) nešališkumą objektyviuoju aspektu, reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo atveju didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos, arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Tačiau, kas aktualu ir šiai kasacine tvarka nagrinėjamai bylai, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Subjektyvi proceso dalyvio nuomonė ar nepasitikėjimas nėra ir negali būti laikomas objektyviai pagrįsta abejone. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

39. Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą. Kasaciniuose skunduose, kaip jau minėta, šios aplinkybės siejamos su teisėjo interesu priimti kaltinimui palankų ir, atvirkščiai, nuteistiesiems nepalankų procesinį sprendimą, siekiant STT, t. y. tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir kasatorių byloje, palankumo dėl teisėjui suteikto specialiojo liudytojo statuso kitoje byloje.

40. Pažymėtina, kad kasaciniuose skunduose nurodoma specialiojo liudytojo sąvoka baudžiamojo proceso įstatyme nevartojama. Praktikoje taip įvardijamas asmuo, kuris BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prokuroro nutarimu apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos liudytojo teisės suteikiamos tik konkrečiai tokio asmens apklausai, nurodytas asmuo tolesniame ikiteisminio tyrimo procese neturi kokio nors specifinio ir juo labiau ilgalaikio statuso. Šis asmuo yra liudytojas ir turi liudytojo, o ne specialiojo liudytojo teisinį statusą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2021, 2K-39-788/2021). Aptartas reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad asmens apklausa BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra konkrečiai apklausai keliamas reikalavimas, dėl kurio asmuo jokio specialaus statuso byloje neįgyja. Neįgijus specialaus statuso, nėra teisinio pagrindo jo naikinti ir tuo labiau juo argumentuoti galimą asmens, nagrinėjamu atveju teisėjo, šališkumą kitoje byloje.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinių skundų teiginiai dėl teisėjo, apklausto BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, šališkumo bei išankstinio nusistatymo priimti nuteistiesiems nepalankų sprendimą, siekiant palankaus ikiteisminio tyrimo įstaigos požiūrio į jį patį arba specialiojo liudytojo statuso panaikinimo, argumentuojami teisiškai nepagrįstu ir neteisingu BPK 80 straipsnio 1 punkte bei 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto asmens apklausos teisinio reguliavimo aiškinimu.

42. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato R. Boiko bei nuteistojo R. K. ir jo gynėjų advokatų G. Danėliaus ir S. Slapšinsko skunduose nurodomi ir kiti teisėjų šališkumo požymiai, teigiama, kad teisėjai A. Bielskis ir L. Šiukšta nuslėpė (nepranešė) savo apklausas STT atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime ir jame turimą procesinį statusą. Tačiau baudžiamojo proceso normos nenustato pareigos teisėjui nusišalinti ar pranešti proceso dalyviams apie su juo atliktus proceso veiksmus, tarp jų ir apklausas BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka kituose, su nagrinėjama byla nesusijusiuose, procesuose. Nuteistojo E. M. gynėjo advokato R. Boiko nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021 negali būti laikoma precedentu šiai bylai, kadangi nurodytoje byloje teisėjai buvo apklausti kaip liudytojai apie jų nagrinėjamą bylą, be kita ko, šioje byloje buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

43. Nepagrįsti ir nuteistojo R. K. bei jo gynėjų advokatų G. Danėliaus ir S. Slapšinsko kasacinių skundų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo tais aspektais, kad 2022 m. birželio 14 d. teismas surengė baudžiamojo proceso įstatyme nenurodytą „tvarkomąjį“ teismo posėdį ir jo metu per itin trumpą terminą – keturių mėnesių laikotarpiu – paskyrė papildomus penkiolika teismo posėdžių. Taip pat kad šis teismas savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad būtų atšaukti kituose teismuose jau suplanuoti posėdžiai, kuriuose turėjo dalyvauti šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai (gynėjai). Be to, nuteistojo R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius apeliaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ŽĮ nuostatų atitikties Konstitucijai, tačiau iš anksto paskyrus tokį skaičių posėdžių tapo akivaizdu, kad toks prašymas bus atmestas, taip apeliacinės instancijos teismas dar iki apeliacinių skundų nagrinėjimo iš esmės pradžios išreiškė išankstinę nuomonę dėl gynėjo prašymo.

44. Dėl šių kasacinių skundų argumentų būtina atkreipti dėmesį, kad proceso greitumo principas baudžiamajame procese yra labai svarbus. Jo pagrindinė paskirtis yra užtikrinti tiek Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiant apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta kiekvieno asmens teisė, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

45. Aptartas reguliavimas įpareigoja teismą imtis visų priemonių, kad bylų procesas nebūtų vilkinamas. Atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, apeliaciniuose skunduose keliamus reikalavimus ir kitas aplinkybes, apeliacinio teismo sprendimas iš anksto paskirti nurodytą skaičių posėdžių yra pateisinamas ir nepagrindžia kasatorių argumentų dėl teismo šališkumo. Pažymėtina ir tai, kad kasatorių nurodomu laikotarpiu galiojo Teisėjų tarybos 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 13P-173-(7.1.2) patvirtintas Teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarkos aprašas, skirtas užtikrinti, kad bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsė ar gali užsitęsti ir kurios dėl to nagrinėtinos greičiau, procesui nekliudytų teismo posėdžiai kitose bylose. Vadovaujantis šiuo aprašu, kitos bylos neskiriamos nagrinėti teismo posėdyje tą dieną, kurią jose dalyvaujantys asmenys turi dalyvauti greičiau nagrinėtinoje byloje. Jeigu skiriant bylas šios taisyklės nesilaikyta, paskirtą dieną nagrinėjama tik greičiau nagrinėtina byla. Nagrinėjama byla buvo pripažinta greičiau nagrinėjama Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2018 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. VATP-5 ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio skyriaus pirmininko pareigas, 2022 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr. PT-35. Todėl nepagrįsti kasatorių argumentai, kad teismas, savo iniciatyva ėmęsis priemonių, kad būtų atšaukti jau suplanuoti kitų grandžių teismų posėdžiai, kuriuose turėjo dalyvauti šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai (gynėjai), buvo šališkas.

46. Pasisakant dėl pirmiau minėtų argumentų dėl išankstinio apeliacinės instancijos teismo nusistatymo nesikreipti į Konstitucinį Teismą pagrįstumo, atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (157 t., b. l. 135–147) buvo atmesti R. K. gynėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos įstatymo 11, 13, 16, 17, 18 ir 23 straipsnių nuostatų atitikties Konstitucijai. Teismo posėdžių organizavimo eiga netrukdė išspręsti pareikštų prašymų BPK nustatyta tvarka ir nurodytoje nutartyje išdėstyti aiškūs motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas tokį sprendimą priėmė. Plačiau šiuo klausimu pasisakoma ir šios nutarties 87–90 punktuose.

47. Nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato R. Černiaus kasaciniame skunde teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje iškėlė klausimą dėl būtinumo pridėti prie baudžiamosios bylos Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. 19-286, suteikė prokurorui galimybę šį raštą pateikti baudžiamojoje byloje. Dėl paminėto rašto ir jame išdėstytų duomenų leistinumo, taip pat šio rašto pridėjimo prie bylos aplinkybių bus pasisakoma atskiroje šios nutarties dalyje, tačiau vien teismo sprendimas pavesti prokurorui išreikalauti minėtą VSD raštą ir jį pridėti prie bylos medžiagos, taip imantis priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti, nepagrindžia teismo šališkumo.

48. Nuteistojo E. M. gynėjo advokato R. Boiko kasaciniame skunde teismo šališkumas grindžiamas argumentais, susijusiais su tuo, kad teismas netyrė gynėjo apeliacinio skundo dalies, susijusios su KŽĮ 11 straipsnio taikymu, su atsisakymu išklausyti pateiktus prašymus, gynėjo išsakytų pastabų neįrašymu į protokolą ir pan. Išties, teismo nešališkumo principas gali būti pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>, 2K-181-648/2019). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o vien tai, kad bylą nagrinėjantis teismas priima gynybai nepalankius procesinius sprendimus, dar nereiškia, kad teismas yra šališkas. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu daug gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-648/2022">2K-102-648/2022</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01My00ODkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-53-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-53-489/2023">2K-7-53-489/2023</a>; EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07). Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gautų duomenų bus pasisakoma atskirose šios nutarties dalyse.

49. Nuteistojo Š. G. kasaciniame skunde teismo šališkumas grindžiamas nuteistojo nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išieškoti 5543,33 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Dėl šių kasacinio skundo argumentų išplėstinė teisėjų kolegija pasisakys kitoje šios nutarties dalyje, tačiau vien toks procesinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepatvirtina šio teismo šališkumo.

50. Atsižvelgiant į kasatorių argumentus, kuriais ginčijamas teismų nešališkumas, pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-211-895/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01My00ODkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-53-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-53-489/2023">2K-7-53-489/2023</a>). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-181-648/2019 ir kt.).

51. Kaip vienas iš nešališko teismo ir galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimų motyvų kasaciniuose skunduose nurodomi tuometinio STT direktoriaus pasisakymai, duodant interviu žiniasklaidai, išsakant išankstinę nuomonę dėl nuteistųjų kaltės, nes tai galėjo suformuoti išankstinį neigiamą teismo nusistatymą.

52. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors šie kasacinio skundo teiginiai sugretina ir kvestionuoja dviejų esminių sąžiningo baudžiamojo proceso principų tinkamą laikymąsi šioje byloje, jų pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti. Tokia išvada grindžiama dviem pagrindiniais motyvais.

52.1. Pirma, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vieši valstybės pareigūnų pareiškimai, net ir pažeidžiantys kaltinamojo nekaltumo prezumpciją, savaime negali būti traktuojami kaip realios įtakos teismui atvejis ir pagrindas konstatuoti atitinkamo baudžiamojo proceso neteisingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01My00ODkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-53-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-53-489/2023">2K-7-53-489/2023</a>). Toks aiškinimas yra kildinamas iš EŽTT praktikos dėl Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo. Joje nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jei valstybės pareigūno teiginys, susijęs su asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai (įtarimai) dėl nusikalstamos veikos, atspindės nuomonę, kad jis yra kaltas, anksčiau, negu tai bus įrodyta pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareigūnas laiko kaltinamąjį kaltu (pvz., 2002 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Butkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48297/99, 49–50 punktai; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, 41–42 punktai). Taigi Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis apima valstybės pareigūnų pareiškimus apie vykstantį baudžiamąjį tyrimą, kurie skatina visuomenę manyti, kad įtariamasis yra kaltas, užbėgant už akių kompetentingo teismo pateikiamam bylos aplinkybių vertinimui (pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Paulikas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57435/09, 48 punktas). Tačiau EŽTT praktikoje taip pat pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis negali užkirsti kelio valstybės institucijoms informuoti visuomenę apie atliekamus baudžiamuosius tyrimus (Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta garantija į saviraiškos laisvę), ypač tuos, kurie vyksta, pavyzdžiui, dėl asmenų, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo svarbios politinės figūros, ar tiriami įvykiai yra svarbūs visuomenei ir kelia didelį jos susidomėjimą, tačiau pabrėžiama, kad tai turi būti daroma diskretiškai ir apdairiai, kaip būtina, kad būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos (angl. with all the discretion and circumspection necessary if the presumption of innocence is to be respected). Kita vertus, sprendžiant, ar pareigūno pareiškimas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, turi būti atsižvelgiama į konkrečių aplinkybių, kuriomis jis buvo padarytas, kontekstą; turi būti daromas skirtumas tarp teiginių, kurie atspindi nuomonę, kad atitinkamas asmuo yra kaltas, ir teiginių, kuriais tiesiog apibūdinama įtarimo būsena; pastarieji leidžiami, kol asmuo nėra galutinai išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo (pvz., Daktaras prieš Lietuvą, 43 punktas; Butkevičius prieš Lietuvą, 49–50 punktai; Paulikas prieš Lietuvą, 49 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje Mamaladze prieš Gruziją, peticijos Nr. 9487/19, 105–115 punktai).

52.2. Antra, būtina atkreipti dėmesį, kad teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas ne tik draudžia kištis į teisėjų ir teismų veiklą, bet ir įpareigoja teisėjus, nagrinėjančius bylas, nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės bei atskirų asmenų įtakai. Konstitucijoje ir įstatymuose yra nustatyta visuma teisėjo ir teismo nepriklausomumą įtvirtinančių garantijų, užtikrinančių, kad teisėjo priimami procesiniai sprendimai nebūtų paveikti neteisėto trečiųjų asmenų spaudimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021). EŽTT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kai baudžiamojo kaltinimo klausimą sprendžia profesionalūs teisėjai, kurių profesinis mokymas ir patirtis leidžia jiems nepaisyti jokios išorinės įtakos, yra mažai tikėtina, kad nepalankus vykstančio baudžiamojo proceso viešinimas padarytų realų poveikį proceso teisingumui. Tai, ar valstybės pareigūnai, komentuojantys baudžiamąją bylą, pasisakė pažeisdami nekaltumo prezumpciją, yra atskiras klausimas pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, jo esmė – šių pareigūnų elgesys, o ne paties nacionalinio teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, nešališkumas (2015 m. birželio 30 d. sprendimas byloje Abdulla Ali prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 30971/12, 88 ir 90 paragrafai).

53. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylos medžiagą, atsižvelgdama į Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir aptartą teismų praktiką, išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio apeliacinio teismo nešališkumu ir dėl kurių apeliacinės instancijos teisėjas ar teismas nebūtų galėję nagrinėti šios bylos.

54. Nuteistojo Š. G. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras J. Laucius buvo šališkas. Šališkumas grindžiamas prokuroro siekiu iš juridinių asmenų gautą paramą kvalifikuoti kaip kyšį už Seimo nario Š. G. atliktus veiksmus. Kasatoriaus teigimu, prokuroras demonstravo akivaizdų priešiškumą Š. G. ir kitiems byloje nuteistiems Liberalų sąjūdžiui priklausiusiems politikams, o iš esmės dėl byloje nustatytų analogiškų aplinkybių kitų politikų elgesys nebuvo įvertintas kaip nusikalstamas. Be to, skunde nurodoma, kad prokuroro šališkumą rodo ir siekis pateisinti neteisėtą ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, kuriuo buvo pakeistos Š. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygos.

55. Skirtingai negu nurodė kasatorius, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. Laucius, kaip ikiteisminį tyrimą byloje organizavęs ir kontroliavęs prokuroras, būtų buvęs nesąžiningas ir šališkas nuteistojo Š. G. atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad prokuroras J. Laucius savo pareigas vykdė ne pagal savo kompetenciją ar nesivadovaudamas BPK nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tuos pačius nešališkumo standartus, nustatytus BPK 58 straipsnyje, bei jiems pateiktus teismų praktikos išaiškinimus. Kartu turi būti atsižvelgiama į prokuroro procesines funkcijas ir jo procesiniam statusui keliamus reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro funkcijos baudžiamajame procese, ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį pripažinti šališku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-719/2024). Vadinasi, vien tik kasatoriaus manymas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai ar kad jo netenkino prokuroro priimti procesiniai sprendimai, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti prokuroro šališkumą.???

Dėl kaltinimo neaiškumo, bylos nagrinėjimo ribų (BPK 219 straipsnio 3 punktas, 255 ir 256 straipsniai)

56. Nuteistasis V. G. ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose nurodo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamų reikalavimų, kaltinimas V. G. buvo neaiškus ir nesuprantamas. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad kaltinimas E. M. buvo neaiškus ir nesuprantamas (E. M. ir kitų asmenų kaltinimuose nurodytos aplinkybės dėl tų pačių veikų nesutampa, nors kitiems asmenims kaltinimas buvo keičiamas, bet E. M. dėl tų pačių veikų kaltinimas liko nepakeistas, kaltinimo trūkumai apeliacinės instancijos teisme liko neištaisyti). Nuteistojo G. S. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimas G. S. yra neaiškus, abstraktus, be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir nustačius naujas bylai reikšmingas aplinkybes buvo išplėstos kaltinimo ribos. Nuteistojo Š. G. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog kyšis kartu buvo ir būdas neteisėtai paremti tiek Š. G., tiek Liberalų sąjūdį prieš 2016 m. Seimo rinkimus, buvo pažeistos bylos nagrinėjimo ribos. Taip pat ir nuteisto juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo kasaciniame skunde teigiama, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos pripažinus R. K. faktiniu koncerno „MG Baltic“ vadovu ir nustačius aplinkybes, susijusias su koncerno „MG Baltic“ vykdyta politika, paremta korupciniais ryšiais. Kasatorių teigimu, dėl to buvo padaryti esminiai BPK 219 straipsnio 3 punkto, 255 ir 256 straipsnių pažeidimai, pažeista nuteistųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir suvaržyta teisė į gynybą.

57. Išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatorių argumentais, jie prieštarauja kaltinamojo akto ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, neatitinka bylos medžiagos.

58. Baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo akto surašymui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 straipsnyje, kuriame pateiktas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto turinį sudarančių elementų sąrašas. Pagal šio straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktNjU0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-654/2023">2K-49-654/2023</a>, 2K-71-697/2024). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-511/2016">2K-161-511/2016</a>, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-280-648/2018). Taigi esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tada, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146/2012">2K-146/2012</a>, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019, 2K-77-489/2022).

59. Asmens teisė žinoti kaltinimą ir teisė į gynybą užtikrinama ir kitomis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylos nagrinėjimo ribas ir kaltinimų keitimą. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kuris išdėstomas apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-20-788/2024 ir kt.).

60. Nors kaltinimo apimtis byloje gana didelė (nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte išdėstytas nuo 1 iki 64 lapo), kas buvo nulemta nagrinėjamos bylos ypatumų (didelis baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų skaičius, inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, atliktų proceso veiksmų skaičius ir pan.), tačiau kasatorių E. M., V. G., G. S., taip pat ir kitų byloje nuteistų fizinių ir juridinių asmenų veikos, kurias padarę jie buvo kaltinami, išdėstytos pakankamai aiškiai ir konkrečiai. Dėl kiekvieno yra glaustai nurodytas veikų (nagrinėjamu atveju – kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo tarnyba) padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (nurodant konkrečius susitikimus ir pokalbius, kurių metu tartasi dėl kyšio priėmimo, pasiūlyti kyšiai, pažadėta priimti kyšius, išreikšti reikalavimai dėl atitinkamų kyšių priėmėjų veiksmų atlikimo, o kyšius priimantys asmenys pažadėjo atlikti atitinkamus veiksmus, taip pat nurodant konkrečius nuteistųjų atliktus veiksmus; G. S. veikos atveju nurodant, kokio pokalbio metu įvykęs susitarimas dėl paramos suteikimo ir kokie vėlesni G. S. veiksmai sudaro piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtį), taip pat nurodytas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuotos nuteistųjų veikos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, pati kaltinimo struktūra yra pakankamai aiški ir suprantama. Nagrinėjamu atveju detalus pokalbių turinio išdėstymas aprašant nusikalstamas veikas gerokai išplėstų kaltinimų apimtį ir dėl to kaltinimas netaptų aiškesnis ir lengviau suprantamas. Tai, kad kasatorių teiginiai, jog kaltinimas jiems neva neaiškus ir nesuprantamas, yra deklaratyvūs, galima spręsti ir iš procesinio nuteistųjų ir jų gynėjų elgesio, kai bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistieji ir jų gynėjai aktyviai gynėsi nuo jiems pareikštų kaltinimų. Taigi, toks kaltinimas, koks jis buvo suformuluotas nagrinėjamoje byloje, nesuvaržė nuteistųjų teisės į gynybą.

61. Galima sutikti su kasatoriais, kad kaltinimuose (tiek vertinant pirminį kaltinimą, tiek apeliacinės instancijos teisme pakeistą kaltinimą) atskiros aplinkybės, susijusios su tų pačių teisės aktų priėmimu, skirtingiems asmenims nurodytos skirtingai. Pavyzdžiui, R. K. ir V. G. veikos dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai aprašyme, detalizuojant, už kokį pageidaujamą teisėtą veikimą duodamas kyšis, nurodyta ir tai, kokius įsipareigojimus, įgyvendinant Seimo nutarimu patvirtintą projektą „Kelias Vilnius–Utena“, prisiimtų valstybė, o R. K. ir E. M. veikos aprašyme pagal Seimo nutarimu patvirtiną projektą valstybės prisiimami įsipareigojimai nėra nurodyti. Taip pat ir R. K. bei Š. G. veikose nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje Š. G. teikė svarstyti 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo, o R. K. ir E. M. veikose nurodyta, kad buvo teikti svarstyti 2015 m. spalio 13 ir 29 d. pasiūlymai. Nors tokių neatitikimų aprašant skirtingų asmenų veikas neturėtų būti, bet kasatorių akcentuojamos aplinkybės yra neesminės ir dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinimas buvo neaiškus ir nesuprantamas. Be to, dėl Š. G. Seimo posėdyje teiktų svarstyti pasiūlymų, o būtent kad pats Š. G. svarstyti teikė abu savo pasiūlymus, kaip vienas kitą patikslinančius, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamo nuosprendžio 204 punkte pripažindamas, kad formaliai kaltinimo formuluotė yra logiška ir neprieštarauja bylos medžiagai. Tačiau kaltinimų neatitikimų ir prieštaravimų nėra tarp R. K. ir E. M. bei R. K. ir V. G. veikų aprašymų dėl balsavimo už Vartojimo kredito įstatymo projekto įsigaliojimą, nes, priešingai nei R. K. ir V. G., R. K. ir E. M. nebuvo inkriminuoti korupcinio pobūdžio susitarimai, susiję su minėto įstatymo projekto įsigaliojimu.

62. Priešingai nei teigia kasatoriai, keičiant kaltinimą teisminio bylos nagrinėjimo metu jokie BPK reikalavimai nebuvo pažeisti.

62.1. Nagrinėjamoje byloje kaltinimą buvo prašyta pakeisti du kartus. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. spalio 7 d. prašymu prokuroras, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, paaiškėjusias aplinkybes, prašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis keičiant kaltinimus R. K., V. G., Š. G., G. S., juridiniams asmenims koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Šis prokuroro prašymas pateiktas 2021 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, išklausius proceso dalyvius, padaryta pertrauka susipažinti su prokuroro prašymu, leidžiant pasirengti gynybai buvo atšauktas kitas iš anksto suplanuotas 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdis. Kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomonės dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis išklausytos 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, kaltinamiesiems suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl pakeistų kaltinimų esmės.

62.2. Taip pat kaltinimus V. G. ir Darbo partijai dėl visų veikų, o R. K. ir koncernui „MG Baltic“ – dėl veikų, susijusių su V. G. ir Darbo partija, prašyta pakeisti prokuroro apeliaciniame skunde. 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje prieš pradedant skelbti pranešimą apie bylos esmę prokuroras buvo paprašytas patikslinti, kaip apeliaciniame skunde suformuluotas kaltinimas skiriasi nuo pirminio kaltinimo, išklausytos išteisintųjų ir jų gynėjų nuomonės dėl kaltinimo pakeitimo. Vykdydamas teismo įpareigojimą, prokuroras pateikė 2022 m. spalio 10 d. prašymą kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme detalizuota (nurodant paryškintu ir pasviruoju šriftu), kurių aplinkybių atsisakoma, kurios keičiamos iš esmės skirtingomis, o kuriomis aplinkybėmis kaltinimai yra papildomi, taip pat prašyme išdėstytas vientisas R. K., V. G., koncerno „MG Baltic“ ir Darbo partijos kaltinimų tekstas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, užtikrindamas sąžiningo proceso principą, nors ir nenustatė BPK pažeidimų, prokurorui apeliaciniu skundu prašant pakeisti kaltinimą, tačiau, atsižvelgdamas į kaltinimų struktūrą (tai, kad dalies aplinkybių buvo atsisakyta, t. y. pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų nebuvo skundžiamos, o dalį buvo paprašyta pakeisti iš esmės skirtingomis), proceso dalyvių nuomones (prašymus detalizuoti, kaip skiriasi naujas ir ankstesnis kaltinimai), įpareigojo prokurorą pateikti duomenis apie tai, kaip apeliaciniu skundu prašoma pakeisti kaltinimą kiekvienam iš išteisintųjų.

62.3. 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje išklausyta proceso dalyvių nuomonių dėl prokuroro prašymo, išteisintieji ir jų gynėjai išdėstė, kas kaltinimuose jiems nėra aišku, E. M. gynėjas advokatas R. Boiko pateikė prašymą išaiškinti kaltinimo E. M. esmę (prašymo turinys iš esmės analogiškas kasacinio skundo daliai dėl kaltinimo neaiškumo). Atsakydamas į proceso dalyvių argumentus, dėl ko, jų nuomone, pakeistas kaltinimas yra neaiškus, prokuroras iš esmės paaiškino, kokias aplinkybes ir kaip prašoma pakeisti, kokios veikos ar atskiros jų dalys apeliaciniu skundu neskundžiamos, t. y. paaiškino pakeisto kaltinimo esmę. Todėl atmetami kaip nepagrįsti E. M. ir jo gynėjo kasacinių skundų teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nereagavo į kasatorių nurodytas aplinkybes apie jiems neaiškų ir nesuprantamą kaltinimą.

62.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro 2022 m. spalio 10 d. prašyme dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis nurodytos tik tų asmenų ir tik tos veikos, dėl kurių paduotas prokuroro apeliacinis skundas. Kadangi prokuroras apeliacine tvarka neskundė R. K. ir E. M. išteisinimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su nematerialaus kyšio priėmimu (R. K. organizavus E. M. pasisakymą televizijos laidoje; R. K. pokalbio su A. G.), todėl jos ir nebuvo nurodytos.

62.5. Taigi, apie kaltinimo keitimą atskiriems kaltinamiesiems (išteisintiesiems) buvo pranešta, kaltinimas keistas pagal prokuroro prašymą, o apeliacinės instancijos teisme – ir pagal apeliacinio skundo ribas, sudarius galimybę visiems proceso dalyviams pasisakyti dėl kaltinimo keitimo, suteikus laiko pasirengti gynybai, t. y. laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad keičiant kaltinimą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka BPK 255, 256 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

63. Nėra pagrindo sutikti su nuteistuoju E. M. ir jo gynėju, kad, keičiant kaltinimą kitiems asmenims, taip pat turėjo būti keičiamas ir kaltinimas E. M.. Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teisme kaltinimą prašyta keisti R. K., Š. G., G. S., V. G., atitinkamai ir juridiniams asmenims koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kaltinimą prašyta keisti V. G. ir Darbo partijai dėl visų veikų, o R. K. ir koncernui „MG Baltic“ – dėl veikų, susijusių su V. G. ir Darbo partija. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas E. M. nebuvo keičiamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. kaltinimai keisti tik dėl veikų su Š. G. ir V. G., taip pat G. S. veikai, bet R. K. inkriminuotų veikų, susijusių su E. M., faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis nebuvo keičiamos, todėl kasatoriai nepagrįstai teigia, kad, pakeitus kaltinimą kitiems asmenims, faktiškai kaltinimas buvo pakeistas ir E. M.. Taigi, nepakeitus kaltinimo E. M., joks BPK pažeidimas, tuo labiau esminis, nebuvo padarytas.

64. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neva netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir peržengė pareikšto kaltinimo ir prokuroro apeliacinio skundo ribas, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sutiktina su nuteistojo Š. G. kasacinio skundo argumentais, kad kyšiu pripažintos gautos paramos panaudojimas nesudaro Š. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnyje, sudėties požymių. Vis dėlto ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir teismo turėjo būti nustatyta, siekiant įvertinti, kieno naudai buvo priimtas kyšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2024). Nagrinėjamoje byloje tai buvo padaryta konstatavus, kad kyšį Š. G. priėmė ne tik savo, bet ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens Liberalų sąjūdžio naudai. Taigi, kyšio panaudojimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos sprendžiant dėl juridinio asmens atsakomybės sąlygų, todėl šių aplinkybių nurodymas nusikalstamos veikos aprašyme nepažeidžia BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų.

65. Taip pat byloje nebuvo pažeistas non bis in idem principas nuteisus E. M. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį (kyšininkavimas ir prekyba poveikiu dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio). Kasatoriai non bis in idem principo pažeidimą sieja su tuo, kad E. M. buvo nuteistas ir už tuos pačius veiksmus, kurie sudarė E. M. inkriminuotų kitų nusikalstamų veikų sudėtis ir dėl kurių E. M. buvo išteisintas.

65.1. Draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą“. Sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-89-689/2020, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-719/2022">2K-172-719/2022</a> ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtMTA3My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-1073/2023">2K-26-1073/2023</a>).

65.2. Pagal kaltinimo formuluotę, E. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl korupcinio pobūdžio susitarimų galima suskirstyti į tris grupes: 1) dėl susitikimų 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo apie 13.05 val. iki apie 13.35 val., 2015 m. spalio 21 d. nuo apie 9.00 val. iki apie 9.50 val. metu pasiektų susitarimų dėl asmeniško balsavimo už Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projekto, Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, už Seimo narių A. S. ir R. S. pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo pakeitimo projekto, taip pat dėl įtakos frakcijos nariams balsuojant už šiuos teisės aktus už nematerialaus pobūdžio kyšį – E. M. pasisakymą televizijos laidoje; 2) dėl susitikimo 2015 m. lapkričio 3 d. nuo apie 9.30 val. iki apie 10.00 val. metu pasiekto susitarimo dėl asmeniško balsavimo už Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projekto, Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, už Seimo narių A. S. ir R. S. pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo pakeitimo projekto, taip pat dėl įtakos frakcijos nariams balsuojant už šiuos teisės aktus už nematerialaus pobūdžio kyšį – R. K. pokalbį su A. G.; 3) dėl susitikimų 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo apie 13.05 val. iki apie 13.35 val., 2015 m. spalio 21 d. nuo apie 9.00 val. iki apie 9.50 val., 2015 m. lapkričio 3 d. nuo apie 9.30 val. iki apie 10.00 val., 2015 m. gruodžio 1 d. nuo apie 14.15 val. iki apie 14.40 val., 2015 m. gruodžio 16 d. nuo apie 20.54 val. iki apie 21.02 val., 2016 m. kovo 3 d. nuo apie 13.58 val. iki apie 14.43 val., 2016 m. gegužės 4 d. nuo apie 16.00 val. iki apie 16.30 val. metu pasiektų susitarimų dėl asmeniško balsavimo už tuos pačius pirmiau minėtus teisės aktus, taip pat įtakos frakcijos nariams dėl balsavimo už šiuos teisės aktus ir įtakos Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. dėl sprendimo dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos pašalinimo iš Tarybos posėdžio darbotvarkės už kyšį – 106 200 Eur ir degtinės butelį.

65.3. Pirmosios instancijos teismas E. M. išteisino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nenustatęs nei korupcinio pobūdžio susitarimų, nei kyšių perdavimo (priėmimo), prokuroras apeliacine tvarka dėl E. M. skundė tik išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl kyšininkavimo ir papirkimo veikų už 106 200 Eur ir degtinės butelį, už šias veikas skundžiamu nuosprendžiu E. M. ir buvo nuteistas. Nors nusikalstamos veikos, dėl kurių E. M. yra nuteistas ir išteisintas, buvo kvalifikuotos pagal tuos pačius straipsnius kaip kyšininkavimas ir prekyba poveikiu, bet, kaip minėta, teisinis veikų kvalifikavimas savaime nelemia non bis in idem principo pažeidimo, kuriam konstatuoti turi būti įvertintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, ar jos bent iš dalies sutampa dėl teisiškai reikšmingų faktų. Kaip nurodo kasatoriai, dalis E. M. inkriminuotų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių sutampa – pagal kaltinimą korupcinio pobūdžio susitarimais siekiama balsavimo „už“ ir įtakos frakcijos nariams balsuojant dėl tų pačių teisės aktų projektų, korupcinio pobūdžio susitarimai pasiekti tų pačių susitikimų metu, tačiau veikų, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu E. M. nuteistas, korupcinio pobūdžio susitarimais papildomai siekta ir įtakos Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š., o patys nusikalstami veiksmai tęsėsi gerokai ilgiau (ne tik 2015 m. rugsėjo–lapkričio mėn., bet ir 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. gegužės mėn.), nors pagal kaltinimą veikos, dėl kurių E. M. išteisintas, neva jau buvo pasibaigusios ir kyšis buvo perduotas (priimtas) atitinkamai 2015 m. spalio 25 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. Be to, iš esmės skiriasi ir neteisėti atlygiai, dėl kurių pagal kaltinimą buvo susitarta: veikose, dėl kurių E. M. išteisintas, neva susitarta dėl nematerialaus pobūdžio kyšių – pasisakymo televizijos laidoje ir pokalbio su A. G., o veikose, dėl kurių E. M. nuteistas, – dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio. Taigi, E. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas E. M. išteisino (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su R. K. pokalbiu su A. G., ir E. M. pasisakymo televizijos laidoje organizavimo).

65.4. Aiškinant draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šis principas yra įtvirtintas tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, kur nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tiek ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kur nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šios nuostatos reiškia, kad tolesnis baudžiamasis persekiojimas dėl tapačių veiksmų yra negalimas, jei dėl jų buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata). Iš EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-719/2022">2K-172-719/2022</a>, 2K-P-51-719/2023, 2K-223-511/2023 ir kt.). Kadangi šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka, nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo pažeistas ir non bis in idem principas. Kasacinio skundo teiginiai dėl šio principo pažeidimo argumentuojami teisiškai nepagrįstu ir neteisingu BK 2 straipsnio 6 dalyje ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimu.

66. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo E. M. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 256 straipsnio reikalavimų, turėjo perkvalifikuoti E. M. nusikalstamą veiką dėl neteisėto praturtėjimo pagal naują BK 1891 straipsnio redakciją, kuri, anot kasatoriaus, švelnina nuteistojo teisinę padėtį.

66.1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

66.2. Veikos padarymo metu galiojusioje BK 1891 straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje ir šiuo metu galiojančioje BK 1891 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatyta atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Vis dėlto BK 1891 straipsnio 1 dalies sankcija liko nepasikeitusi – tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu nustatyta, kad už nusikaltimą baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

66.3. Taigi, baudžiamojo įstatymo pakeitimais turto vertė, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, buvo padidinta nuo 500 MGL iki 900 MGL. Šiais pakeitimais buvo panaikintas veikos – turėjimo nuosavybės teise nuo 500 MGL iki 900 MGL vertės turtą – nusikalstamumas, todėl formaliai tai galima laikyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiu įstatymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad E. M. nuosavybės teise žinomai ne iš teisėtų pajamų turimo turto vertė (3592 MGL) gerokai viršijo tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje nustatytą dydį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, o straipsnio sankcija liko nepasikeitusi (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 415 punktas). Atsižvelgdama į tai, išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija niekaip nelengvina E. M. teisinės padėties, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neperkvalifikavo E. M. veikos pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią redakciją.

66.4. Be to, kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad, vien sprendžiant, ar perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją, bet nekeičiant kaltinimo apimties, nenustatant naujų esminių faktinių aplinkybių, BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimai kaltinimo keitimo procedūrai nėra taikytini (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtMTIxNC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-1214/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-1214/2024">2K-90-1214/2024</a>).

67. Pasisakytina ir apie tai, kad E. M. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose nurodomi BPK reikalavimai nebuvo pažeisti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskyrus atsarginį teisėją. Pranešimas apie bylos esmę pradėtas skelbti 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, pasibaigus bylos nagrinėjimui skirtam laikui buvo paskelbta pertrauka iki 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio. Dėl vieno iš bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narių teisėto nebuvimo darbe iš anksto suplanuoti 2022 m. lapkričio 22 d. 9 val., 2022 m. lapkričio 24 d. 13.30 val., 2022 m. lapkričio 29 d. 9 val., 2022 m. lapkričio 30 d. 13.30 val., 2022 m. gruodžio 8 d. 13.30 val., 2022 m. gruodžio 15 d. 13.30 val. teismo posėdžiai buvo atšaukti. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi byloje paskirtas atsarginis teisėjas, todėl 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje byla nagrinėta iš naujo, be kita ko, iš naujo pradėtas skelbti pranešimas apie bylos esmę – išdėstyta kaltinimų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė bei pradėta dėstyti prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo ir prašyta pakeisti kaltinimą, esmė, 2022 m. gruodžio 21 ir 22 d. teismo posėdžiuose baigta dėstyti prokuroro apeliacinio skundo esmė ir išdėstyta išteisintųjų R. K. ir E. M. gynėjų apeliacinių skundų, išteisintojo G. S. ir jo gynėjo, išteisintojo R. K. gynėjo ir išteisinto juridinio asmens Liberalų sąjūdžio atstovų atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą esmė. Baigus pranešimą apie bylos esmę, išspręsti klausimai dėl įrodymų tyrimo atlikimo, be kita ko, nusprendžiant papildomai apklausti išteisintuosius dėl prokuroro apeliaciniu skundu keičiamų kaltinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skelbiant prokuroro apeliacinio skundo esmę ir jame išdėstytus prašymus, susijusius su kaltinimų keitimu, papildomai perskaityti ir prokuroro 2022 m. spalio 10 d. prašyme dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis nurodyti paaiškinimai (prašyme pažymėti pajuodintu pasviruoju šriftu) dėl to, kokios ir kaip veikų aplinkybės yra keičiamos. Taigi, kasatoriai nepagrįstai teigia, kad, byloje paskyrus atsarginį teisėją ir pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, kaltinimo keitimo procedūra nebuvo atlikta.

68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir neturi esminių trūkumų, baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant bylos nagrinėjimo ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis), kaltinimo keitimo procedūra buvo atlikta laikantis įstatymo reikalavimų, nepažeidžiant BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Dėl atskirų duomenų grupių atitikties BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytiems reikalavimams

69. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjų, nuteistojo E. M. ir jo gynėjo, nuteistojo G. S. ir jo gynėjo, nuteisto juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, be kita ko, grindžiamas ir duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir todėl jie negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

70. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas, įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys.??? Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nurodytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>, 2K-119-303/2021, 2K-218-976/2023). Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-7-40-511/2019).

Dėl Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytų duomenų leistinumo

71. Nuteisto juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas advokatas L. Belevičius, nuteistojo R. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas, nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas R. Černius kasaciniuose skunduose teigia, kad, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytais duomenimis, buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo reikalavimas, nes rašte išdėstytos išvados grindžiamos neišslaptintais informacijos šaltiniais, todėl jų turinio teisingumas negali būti patikrinamas BPK nustatyta tvarka.

72. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje „Motyvuojamosios dalies įžanga“, be kita ko, nurodyta: „prieš tai aptartas bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina ir byloje esančiame VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstyti duomenys bei VSD pateiktos apibendrinamojo pobūdžio išvados, kad šios verslo grupės – UAB koncerno „MG Baltic“ – veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: 1) politinius sprendimus priima niekam neatsakingos asmenų grupės; 2) politinė įtaka ir ekspertizė tapo preke; 3) žiniasklaida taip pat yra tapusi tik verslu – ji manipuliuoja, bet neužtikrina skaidrumo“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48 punktas); „tokius išteisintųjų politinio oponento parodymus patvirtina ir jau pirmiau aptartame 2018 m. kovo 9 d. VSD rašte Nr. 19-286 suformuluotos apibendrinamojo pobūdžio išvados, kad, koncernui siekiant didinti įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, tokiu būdu plėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, koncerno vadovas D. J. M. nusprendė pašalinti savo pagrindinį konkurentą – Vilniaus miesto merą A. Z. bei su juo susijusią verslo struktūrą (įmonių grupę „R“)“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 59 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VSD pateiktame rašte iš esmės buvo aptariamos ir analizuojamos veikos, kurios nėra susijusios su veikomis, nagrinėjamomis šioje baudžiamojoje byloje, tačiau šios valstybinės institucijos surinkti duomenys bei išvados aukštesnės instancijos teismui suteikia papildomos informacijos ir leidžia spręsti apie bendrą politinį, verslo grupių veikimo Lietuvoje kontekstą aktualiu laikotarpiu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 49 punktas).

73. VSD 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateikta apibendrinta VSD informacija „apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“. Šią informaciją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo vykdydamas Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ (Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados, kuriai pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, 7 punktas).

74. Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, vykdanti žvalgybą ir kontržvalgybą visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse (ŽĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindinis jo veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes (ŽĮ 6 straipsnis). ŽĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal atskirus prašymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informaciją Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali būti reikšminga šių institucijų veiklai. VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymu išdėstyta VSD turima informacija, gauta Departamentui vykdant Žvalgybos įstatymu jam pavestas funkcijas. Taigi šis raštas yra oficialus dokumentas ir atitinka BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

75. VSD 2018 m. kovo 9 d. rašto Nr. 19-286 kopiją pirmosios instancijos teismui pateikė koncerno „MG Baltic“ gynėjas advokatas L. Belevičius kartu su 2018 m. birželio 7 d. pareiškimu dėl teisėjų kolegijos narių nušalinimo (109 t., b. l. 11–83). Apeliacinės instancijos teismo 2023 m. kovo 27 d. posėdyje prokuroras paprašė kreiptis į VSD ir išreikalauti VSD 2018 m. kovo 9 d. raštą Seimo komitetui. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones, tenkino prokuroro prašymą išreikalauti šį VSD raštą (160 t., b. l. 86–90). Apeliacinės instancijos teisme raštas buvo gautas 2023 m. balandžio 4 d. (160 t., b. l. 97–119). Teismo 2023 m. balandžio 6 d. posėdyje kolegijos pirmininkas pranešė, kad VSD 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 19-286 yra gautas, paklausė bylos nagrinėjimo dalyvių, ar šį raštą reikia perskaityti. Proceso dalyviai pareiškė, kad su dokumentu yra susipažinę ir jo skaityti nereikia. Kolegija nutarė raštą pridėti prie bylos (160 t., b. l. 149). Taigi VSD 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 19-286 buvo gautas ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtas BPK nustatyta tvarka, o nuteistojo G. S. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad raštas buvo pridėtas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, nebuvo atliktas šio įrodymo tyrimas, kad buvo apribota galimybė nuteistiesiems ginčyti rašte nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsti.

76. Apeliacinės instancijos teismas BPK nustatytais proceso veiksmais nepatikrino visų VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytų duomenų, tačiau skundžiamas nuosprendis ir grindžiamas ne visais šio rašto turinį sudarančiais duomenimis. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimas duomenims, kad juos būtų galima patikrinti BPK nustatytais veiksmais, negali būti suprantamas kaip reikalavimas BPK nurodytais veiksmais patikrinti kiekvieną duomenyse nurodytą faktinę aplinkybę. Pakanka to, kad BPK nurodytais veiksmais gali būti patikrinamos esminės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01My00ODkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-53-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-53-489/2023">2K-7-53-489/2023</a>). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas tik tais VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytais duomenimis, kuriuos patvirtino BPK nustatytais proceso veiksmais surinkti duomenys. Antai apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs duomenis, gautus apklausiant išteisintuosius, liudytojus, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, padarė išvadą, kad R. K., veikdamas pagal jo ir UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. suderintą strategiją, 2015 m. rudenį – 2016 m. pradžioje susitikinėjo su politinėms partijoms vadovaujančiais asmenimis, pavieniais šių partijų nariais ir bendraudamas konkrečiai pasiūlė arba leido suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinę paramą partijoms ar konkretiems kandidatams ateinančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 43 punktas), kad koncernas, per savo vadovus palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 46 punktas), nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina ir VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstyti duomenys (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48 punktas); išdėstęs liudytojo A. Z. parodymus, pažymi, kad jo parodymus patvirtina ir VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 suformuluotos apibendrinamojo pobūdžio išvados (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 59 punktas). Taigi tie VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

77. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant kai kuriais VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstytais duomenimis, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautų duomenų leistinumo

78. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniame skunde teigiama, kad, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant ŽĮ nustatyta tvarka gautais duomenimis, buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytas įrodymų teisėtumo reikalavimas, nes šie duomenys gauti neteisėtai, o neribotas ir neapibrėžtas žvalgybos metodais surinktos informacijos panaudojimas ir saugojimas neatitinka Konstitucijos.

79. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas, be kita ko, R. K. ir D. B. pokalbių 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ garso įrašais, kuriuos padarė VSD pareigūnai, taikydami ŽĮ nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad VSD pateikta žvalgybos informacija surinkta gavus teismo sankciją ir atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus.

80. ŽĮ 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos, kurioms buvo patikėta žvalgybos informacija, turi teisę tokią informaciją naudoti, be kita ko, kriminalinės žvalgybos tyrimui ir baudžiamajam procesui (2 ir 3 punktai). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama, ar pripažinti įrodymais Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka surinktus duomenis, teismas turi patikrinti: 1) ar buvo teisinis pagrindas vykdyti žvalgybos veiksmus; 2) ar atliekant žvalgybos veiksmus nustatyta nusikalstama veika yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąraše; 3) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; 4) ar duomenis, gautus atliekant žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais. Tais atvejais, kai žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas, faktinis žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas, o kilus būtinumui bylą nagrinėjantis teismas, kiek tai įmanoma nepakenkdamas Žvalgybos įstatymo tikslų įgyvendinimui, imasi veiksmų faktiniam pagrindui patikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNjU0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-654/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-654/2024">2K-31-654/2024</a>).

81. R. K. ir D. B. pokalbių 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ garso įrašai padaryti pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį, kuria, vadovaujantis ŽĮ 13 straipsnio 8 dalimi, siekiant nustatyti, prognozuoti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos valstybės ekonominei galiai, buvo pratęstas R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. spalio 21 d. Taigi šių pokalbių garso įrašai padaryti turint reikiamą teisinį pagrindą – teismo nutartį atlikti ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą veiksmą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad žvalgybos informacija buvo gauta esant faktiniam pagrindui, nustatytam ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte, – grėsmėms, galinčioms turėti įtakos valstybės ekonominei galiai.

82. ŽĮ 7 straipsnyje nustatyti žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontržvalgybos uždavinys yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla Lietuvos Respublikos viduje ir gali turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. Pagal šį teisinį reguliavimą, grėsmės, galinčios turėti įtakos valstybės ekonominei galiai, yra vienas reiškinių, kurį turi prognozuoti, nustatyti ir šalinti žvalgybos institucijos. ŽĮ nurodytus reiškinius žvalgybos institucijos prognozuoja ir nustato rinkdamos apie juos žvalgybos informaciją (ŽĮ 6 straipsnis). Žvalgybos informacija renkama taikant žvalgybos metodus, atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus, gaunant duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių, gaunant duomenis iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų ir (ar) fizinių asmenų (ŽĮ 11 straipsnis).

83. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas yra žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kuriuo, kaip ir kitais ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais, varžoma Konstitucijos 22 straipsnio 1–4 dalyse garantuota asmens teisė į privatumą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti; bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai). ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus, kuriuose turi būti nurodyti, be kita ko, duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus (ŽĮ 13 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas). Aiškinant ŽĮ 7 ir 13 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotuose teikimuose apygardos teismui sankcionuoti ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą turi būti nurodoma žvalgybos institucijos turima informacija apie tai, kad konkretaus asmens elgesys gali kelti grėsmę ŽĮ 7 straipsnyje išvardytoms vertybėms. Taigi ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo faktinis pagrindas yra informacija apie konkretaus asmens elgesį, galintį kelti grėsmę valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

84. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad žvalgybos informacija buvo gauta esant faktiniam pagrindui, padarė pagal byloje esantį VSD 2015 m. liepos 15 d. teikimą dėl veiksmų sankcionavimo, kuriuo buvo kreiptasi dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo pratęsimo R. K. atžvilgiu, ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį dėl veiksmų sankcionavimo. Teikime prašymas sankcionuoti veiksmo pratęsimą motyvuojamas tuo, kad siekiama nustatyti, prognozuoti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos valstybės ekonominei galiai. Nagrinėję bylą teismai tiesiogiai nepatikrino, ar buvo faktinis pagrindas atlikti ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą veiksmą – stebėti ir fiksuoti R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, susirašinėjimą ir kitokį asmens susižinojimą, nes VSD Specialiosios ekspertų komisijos rekomendavimu VSD priėmė sprendimą neišslaptinti likusios dalies informacijos, esančios VSD 2015 m. liepos 15 d. teikime Nr. 188-1234S. Tačiau, kaip minėta, šis veiksmas buvo sankcionuotas apygardos teismo nutartimi, o pagal suformuotą teismų praktiką, tokiais atvejais nagrinėjantis bylą teismas faktinio žvalgybos veiksmo atlikimo pagrindo paprastai netikrina.

85. Pažymėtina, kad VSD 2015 m. liepos 15 d. teikime dėl veiksmų sankcionavimo nurodytas ne tik tikslas, kurio bus siekiama sankcionuojamais veiksmais (nustatyti, prognozuoti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančias Lietuvos Respublikos viduje ir galinčias turėti įtakos valstybės ekonominei galiai), bet ir duomenys, pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus (3 t., b. l. 123). Būtent šie duomenys ir nebuvo išslaptinti. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartyje dėl veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad išvada dėl pagrindo pratęsti R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą buvimo daroma „remiantis teismui pateikta medžiaga“ (3 t., b. l. 125). Vadinasi, apygardos teismui, sankcionavusiam ŽĮ nustatyto veiksmo atlikimą, buvo pateikta informacija apie R. K. elgesį, galintį kelti grėsmę valstybės ekonominei galiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žvalgybos informacija – R. K. ir D. B. pokalbių 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ garso įrašai – buvo gauta esant reikiamam faktiniam pagrindui. Šiuo atveju nagrinėjantiems bylą teismams nebuvo būtinumo dar kartą tiesiogiai tikrinti žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą.

86. Asmens susižinojimo su kitais asmenimis stebėjimo ir fiksavimo galimybė yra nustatyta ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte. R. K. ir D. B. pokalbių įrašai, kaip minėta, padaryti esant reikiamam teisiniam ir faktiniam pagrindui. Taigi R. K. susižinojimo su kitais asmenimis stebėjimas ir fiksavimas atlikti nepažeidžiant ŽĮ nustatytos tvarkos. Duomenys, gauti atliekant R. K. susižinojimo su kitais asmenimis stebėjimą ir fiksavimą, buvo tikrinami KŽĮ nustatyta tvarka. Tiek ŽĮ, tiek KŽĮ nustatyta tvarka gauti duomenys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. R. K. buvo kaltinamas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkių nusikaltimų ir apysunkio nusikaltimo, nustatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), padarymą. Šie nusikaltimai, atliekant žvalgybos veiksmus, buvo nurodyti KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija) nustatytame sąraše. Taigi R. K. ir D. B. pokalbių 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ garso įrašais nustatyti duomenys atitinka teismų praktikoje suformuluotus ŽĮ nustatyta tvarka gautų duomenų leistinumo kriterijus.

87. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl kai kurių Žvalgybos įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi (143 t., b. l. 126–131) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (157 t., b. l. 135–147) buvo atmesti R. K. gynėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos įstatymo 11, 13, 16, 17, 18 ir 23 straipsnių nuostatų atitikties Konstitucijai. Nutartyse išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai tokius sprendimus priėmė.

88. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui (bet ne kuriam nors iš proceso dalyvių ar dalyviams) kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-278-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-278-788/2018">2K-278-788/2018</a>).

89. Nagrinėjamai bylai aktualūs kasatoriaus argumentai dėl ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijai, nes, kaip minėta, duomenys, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, gauti atliekant šioje normoje nustatytą veiksmą. Kasatorius ŽĮ 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 5 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ginčija tuo aspektu, kad jame nustatyta žvalgybos institucijų galimybė slapta rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tačiau neįtvirtinti aiškūs šios informacijos rinkimo pagrindai. Taigi, kasatoriaus nuomone, nurodytose ŽĮ normose yra legislatyvinė omisija.

90. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisės spraga, inter alia, legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia, pačioje Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai). Šioje nutartyje, aiškinant ŽĮ 7 ir 13 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, padaryta išvada, kad ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo faktinis pagrindas yra informacija apie konkretaus asmens elgesį, galintį kelti grėsmę valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai. Taigi Žvalgybos įstatyme implicitiškai yra nustatytas ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje išvardytų veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ŽĮ 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas kasatoriaus nurodytu aspektu prieštarauja Konstitucijai.

91. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautų duomenų leistinumo ir žvalgybos tyrimo faktinio bei teisinio pagrindo

92. Nuteistojo R. K., jo gynėjų advokatų S. Slapšinsko ir G. Danėliaus, nuteistojo E. M., jo gynėjo advokato R. Boiko, nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato R. Černiaus kasaciniuose skunduose teigiama, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant įvairias Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, todėl šio tyrimo metu gautais duomenimis apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas.

93. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a> ir kt.).

94. KŽĮ 8 straipsnio, kuriame nustatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai, 1 dalies 1 punkte (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nustatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 1511, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 2281, 240, 2501 ir 2503 straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos (veikų) požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>).

95. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius prašymus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo, prokurorų teikimus, Šiaulių apygardos teismo teisėjų nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo, teismui papildomai pateiktą medžiagą, apklausęs asmenis, rengusius dokumentus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams sankcionuoti, padarė išvadą, kad nors prokurorų teikimuose sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus buvo dėstomi ir argumentai dėl galimo neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo, tačiau juose nurodomi ir duomenys apie nusikalstamas veikas, atitinkančias požymius sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkių nusikaltimų, nustatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, „taigi teismo nutartys buvo priimtos pagal tuo metu galiojusios Kriminalinės žvalgybos įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 568 lapas).

96. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas teigė, kad ši teismo išvada nemotyvuota ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas esant KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai apie galimai rengiamas ar daromas korupcinio pobūdžio veikas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse. Nuosprendyje išdėstyti išsamūs argumentai, kuriais ši išvada grindžiama, nurodyti bylos dokumentai, kuriuose yra duomenys, patvirtinantys atliktino kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinį pagrindą, pateiktos šių dokumentų citatos, nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad kriminalinė žvalgyba iš esmės buvo vykdoma dėl neteisėto politinių partijų finansavimo (BK 1751 straipsnis) ir kad žodžiai „duos kyšius“ procesiniuose dokumentuose nurodyti tik siekiant pateisinti kriminalinės žvalgybos tyrimą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 833–837 punktai).

97. Kasatoriai R. K. ir S. Slapšinskas kasaciniuose skunduose nurodo STT prašymų ir prokurorų teikimų dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo nuostatas apie R. K. siekį pažadėti, susitarti ir neteisėtai paremti, suteikti turtinės ar kitokios naudos politinėms partijoms ir teigia, kad realiai kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindu buvo laikoma galima R. K. parama politinėms partijoms, o neteisėtas politinių partijų finansavimas (BK 1751 straipsnis) nebuvo nurodytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl R. K. veiksmų, KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte BK 1751 straipsnis nebuvo nurodytas. Šiuo straipsniu KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas buvo papildytas tik 2019 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-2564, įsigaliojusiu 2020 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad ir Baudžiamasis kodeksas 1751 straipsniu buvo papildytas tą pačią dieną priimtu įstatymu Nr. XIII-2563. Taigi 2015 metais baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų finansavimą nebuvo nustatyta, todėl teiginiai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas buvo duomenys apie galimai padarytą veiką, nurodytą BK 1751 straipsnyje, t. y. apie nusikaltimą, nenurodytą KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra teisiškai nepagrįsti.

98. Nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato R. Černiaus kasaciniame skunde nurodoma, kad KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatyta galimybė taikyti kriminalinę žvalgybą dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, todėl nuosprendis negalėjo būti grindžiamas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais surinktais duomenimis. KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte BK 228 straipsnio 2 dalis eksplicitiškai nenurodyta, tačiau šioje normoje nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. BK 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme nurodyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkiems nusikaltimams, todėl pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą dėl šio nusikaltimo galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir nuosprendis galėjo būti grindžiamas šio tyrimo metu surinktais duomenimis.

99. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl R. K., E. M. ir V. G. veikų faktinis pagrindas buvo gautas atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl R. K. galimai rengiamų ar daromų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų mokesčių mokėjimo srityje. Atliekant šį tyrimą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas, be kita ko, R. K. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atliekant šiuos veiksmus buvo užfiksuoti R. K. ir E. M. (2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimas), R. K. ir R. Ž. (2015 m. spalio 5 d. susitikimas), R. K. ir V. G. (2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 ir 14 d. susitikimai) pokalbiai. Tai nustatęs, apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar buvo reikiamas faktinis pagrindas atlikti nurodytus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, ir konstatavo, kad byloje yra išsamūs duomenys, pagrindžiantys faktinį pagrindą sankcionuoti tokius kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 872 punktas).

100. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinį pagrindą ir nuosprendyje pagrindė išvadą, kad visi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kuriuos atliekant gautais duomenimis grindžiamas skundžiamas nuosprendis, buvo sankcionuoti esant KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui.

101. Nuteistojo R. K., jo gynėjų, nuteistojo E. M. gynėjo, nuteistojo G. S. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino teisinio kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindo, be to, apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų, nes jose nenurodytas faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartimis nebuvo sankcionuoti slapti veiksmai, kurių metu leidžiama slapta įrengtomis vaizdą ir garsą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis asmenų lankomose viešose vietose, kuriose jie lankėsi, susitiko ir (ar) kalbėjosi su kitais asmenimis, bei pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai ne vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

102. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartys, kurias priėmė Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Boleslovas Kalainis ir šio skyriaus teisėjas Bronius Zalaga. Nuosprendyje padaryta išvada, kad vien tai, jog šiose nutartyse faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus išsamiai neaprašytas, nereiškia, kad jos yra neteisėtos, nes faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar pratęsti jų sankcionavimą išsamiai aprašytas STT prašymuose ir Generalinės prokuratūros teikimuose. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, turi trūkumų, tačiau šių nutarčių ir pagal jas atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų nepripažino neteisėtais.

103. KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai. Tokia pat nutartimi sankcionuojamas ir slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones (KŽĮ 11 straipsnio 1 dalis) ir teisėsaugos institucijos užduotis (KŽĮ 12 straipsnio 1 dalis). Taigi teisinis KŽĮ 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodytų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas yra motyvuota apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartis sankcionuoti atitinkamą kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą.

104. KŽĮ nenustatyti konkretūs reikalavimai apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, turiniui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek kriminalinės žvalgybos subjekto prašyme, tiek prokuroro teikime, tiek apygardos teismo pirmininko ar jo įgaliotų teisėjų nutartyje turi būti aiškiai nurodomas kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas – objektyvieji nusikalstamos veikos (veikų) (apie kurią turima žvalgybinės informacijos) požymiai, kurie lemia veikos teisinį kvalifikavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>). Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad nutarties dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti veiksmus; netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą Kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>). Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, apibrėžiant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų taikymo ribas, turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, kad slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai aiškiai suprastų konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimtį, netaikydami asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo didesne apimtimi, nei leido teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>, 2K-208-1073/2021).

105. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais, kurie sankcionuojami apygardos teismo teisėjo nutartimi, renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, todėl nors, kaip minėta, KŽĮ nenustatyti konkretūs reikalavimai tokios nutarties turiniui, ji turi atitikti reikalavimus, keliamus teismo nutartims, kuriomis skiriamos procesinės prievartos priemonės. Toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies, pagal kurią įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Taigi šiose nutartyse, be kita ko, turi būti nurodomas faktinis sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – duomenys apie objektyviuosius rengiamo, daromo ar padaryto nusikaltimo, nurodyto KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje, požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą, asmenys, kuriems šie veiksmai bus taikomi, atliekamų veiksmų apimtis, veiksmų atlikimo terminas.

106. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl R. K. ir jo sekimas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. (116 t., b. l. 110, 111), 2015 m. spalio 20 d. nutartimi sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl R. K., E. M., V. G. ir jų sekimas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. (116 t., b. l. 108, 109), 2016 m. sausio 20 d. nutartimi sankcionuotas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka dėl R. K., E. M., V. G. ir jų sekimo pratęsimas bei sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl G. S. ir jo sekimas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. (116 t., b. l. 112, 113). Nutartyse konstatuota, kad, pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagą, yra pagrindas naudoti technines priemones specialia tvarka, „siekiant patikrinti minėtų asmenų dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose: bylos duomenys (byloje esantys pranešimai ir kt.) patvirtina, kad jie gali būti susiję su nusikalstama veikla, turinčia apysunkių ir sunkių nusikaltimų požymių“. Taigi nutartyse nurodyti sankcionuojamų veiksmų pavadinimai, asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti veiksmus, ir veiksmų atlikimo laikas, bet nutartyse nenurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka apimtis. Toks Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d. nutarčių, kuriomis sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas, turinys neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų.

107. Vertinant situaciją, kai teismo nutartyje, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nenurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas arba jis nurodytas netinkamai, pažymėtina, kad, pagal KŽĮ nustatytą teisinį reguliavimą, apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai motyvuotą nutartį, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, priima pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas (KŽĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas pirmiausia turi būti nurodytas kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo prašyme sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ir atitinkamame prokuroro teikime. Taigi faktinio kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindo nenurodymas apygardos teismo nutartyje savaime nereiškia, kad tokio pagrindo nebuvo ir apygardos teismo nutartis yra neteisėta. Tokiu atveju, t. y. kai apygardos teismo nutartyje, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas nenurodytas arba nurodytas netinkamai, nagrinėjantis bylą teismas, spręsdamas dėl duomenų, gautų atliekant tuos veiksmus, pripažinimo įrodymais, BPK nustatytais proceso veiksmais privalo patikrinti, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti esant KŽĮ nustatytam faktiniam pagrindui. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką tuo atveju, kai apygardos teismo nutartyje faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas nurodytas tinkamai, nagrinėjant bylą teisme kiti dokumentai (kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų prašymai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ir atitinkami prokuroro teikimai) paprastai neturėtų būti tiriami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>). Paminėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog neturi būti įslaptinamas nei kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas, nei nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo priėmęs pareigūnas (t. y. teisėjas), nes tai nėra slapti duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>, 2K-119-689/2020).

108. Šioje nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas BPK nustatytais proceso veiksmais tikrino, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo atlikti esant KŽĮ nustatytam pagrindui, ir padarė išvadą, kad buvo reikiamas faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus. Tokią išvadą nuosprendyje padarė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi ta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nebuvo tinkamai nurodytas faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas, lėmė būtinybę pirmosios instancijos teismui imtis priemonių nustatyti, ar veiksmai buvo sankcionuoti esant įstatyme nustatytam pagrindui. Konstatavus, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti esant KŽĮ nustatytam faktiniam pagrindui, darytina išvada, kad nutarčių, kuriomis šie veiksmai buvo sankcionuoti, surašymo trūkumas – netinkamas kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo nurodymas – nelėmė atliktų veiksmų neteisėtumo ir išvados, kad šiais veiksmais gauti duomenys yra neteisėti.

109. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutarčių rezoliucinėse dalyse nurodyta, kad sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. nutarčių rezoliucinėse dalyse nurodyta, kad sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl konkrečių asmenų, t. y. elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas; vaizdą ir garsą fiksuojančių priemonių įrengimas asmenų lankomose viešose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis; pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir šių asmenų sekimas. Taigi skirtingu laiku priimtose Šiaulių apygardos teismo nutartyse techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ribos apibrėžtos skirtingai: 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartyse nurodyti tik sankcionuojamo veiksmo pavadinimai, 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. nutartyse detalizuotas šio veiksmo turinys.

110. Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ribos apibrėžtos KŽĮ. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (KŽĮ 2 straipsnio 22 dalis). KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo tvarka, nurodyta, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. Pagal šį teisinį reguliavimą, KŽĮ nustatyta tvarka naudojant technines priemones specialia tvarka, be kita ko, gali būti kontroliuojami ir fiksuojami asmens pokalbiai ir kitoks susižinojimas, įskaitant pokalbius telefonu, susižinojimą su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais. KŽĮ 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu sekimo metu bus panaudojamos techninės priemonės specialia tvarka, tokie veiksmai sankcionuojami KŽĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, pagal KŽĮ nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai apygardos teismo nutartimi yra sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas, yra leidžiama kontroliuoti ir fiksuoti nutartyje nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, įskaitant pokalbius telefonu, susižinojimą su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, juos sekti ir fiksuoti jų pokalbius su kitais asmenimis viešose vietose, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

111. Įvertinus nurodytose KŽĮ normose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutarčių, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl konkrečių asmenų ir jų sekimas, turinį, darytina išvada, kad nors šių nutarčių rezoliucinėse dalyse nebuvo detalizuotas sankcionuojamo veiksmo – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – turinys, jomis buvo leista kontroliuoti ir fiksuoti nutartyje nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, įskaitant pokalbius telefonu, susižinojimą su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, juos sekti ir fiksuoti jų pokalbius su kitais asmenimis viešose vietose, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.

112. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> yra suformuluoti reikalavimai teisėjo nutarčiai, kuria sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka: „Duodamas leidimą specialia tvarka panaudoti technines priemones, teismas apsiribojo lakoniškomis frazėmis, perrašydamas OVĮ 3 straipsnio 9 punktą, kuriame pateikiama bendra šios priemonės sąvoka. Tuo tarpu, sankcionuojant leidimą įrengti slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą <...> darbo kabinete, nepakanka apsiriboti bendromis frazėmis, parašytomis teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, – kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Tokios aptakios frazės teismo nutartyje, nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam žmogui, netoleruotinos ir gali sukelti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kai be pagrindo bus kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas. Nutartyje turėjo būti aiškiai apibrėžtas operatyvinės veiklos subjektų leistinų veiksmų ratas, nurodant, kokioje vietoje, kokie slapti operatyviai veiksmai ir priemonės gali būti atliekami.“

113. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartys, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl konkrečių asmenų ir jų sekimas, nurodytų kasacinės instancijos teismo suformuluotų reikalavimų tokių nutarčių rezoliucinei daliai neatitinka. Vertinant šią situaciją pažymėtina, kad toks neatitikimas savaime nereiškia, jog padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir dėl to duomenys, surinkti atliekant šį veiksmą, yra gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir neteisėtais būdais.

114. Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismo nutartyse esančiais įstatymų taikymo išaiškinimais privalo vadovautis tiek teismai, tiek kiti asmenys, taikantys tuos įstatymus. Apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, pirmiausia yra skirtos tuos veiksmus atliekantiems asmenims. Būtent jiems turi būti aiškios teismo sankcionuotų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų taikymo ribos. Jeigu apygardos teismo nutartyje, kuria sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nėra konkrečiai nurodytos šio veiksmo taikymo ribos, tai sudaro prielaidas be teisinio pagrindo kontroliuoti visą asmens privatų ir viešą gyvenimą ir pažeisti konstitucines žmogaus teises, tačiau tai nereiškia, kad vykdant tokią nutartį konstitucinės žmogaus teisės tikrai bus pažeistos.

115. Kaip minėta, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ribos yra apibrėžtos KŽĮ. Taip pat minėta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl konkrečių asmenų ir jų sekimas. Vykdant šias nutartis buvo kontroliuojami ir užfiksuoti R. K., E. M., V. G., G. S. pokalbiai telefonu, susižinojimas tarpusavyje ir su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, jų pokalbiai ir pokalbiai su kitais asmenimis viešose vietose. Taigi techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš R. K., E. M., V. G. ir G. S. atitiko KŽĮ apibrėžtas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo taikymo ribas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliekant šiuos veiksmus surinkti duomenys yra gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir neteisėtais būdais.

116. Pažymėtina, kad toks KŽĮ normų aiškinimas ir padaryta išvada neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> esantiems išaiškinimams. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

117. Kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> dėl apygardos teismo nutarties, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, trūkumų neteisėtai gautais buvo pripažinti duomenys, surinkti kontroliuojant ir fiksuojant nutartyje nurodyto asmens pokalbius jo tarnybiniame kabinete. Nutartyje, be kita ko, konstatuota: „nutartyje nebuvo duotas leidimas įrengti <...> kabinete slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą. Antai, teismo nutartyje dėl leidimo slaptai patekti į tarnybines <...> patalpas apsiribota leidimu įeiti ir apžiūrėti patalpas ir nepasakyta dėl leidimo įrengti technines priemones specialia tvarka. Leidimas duotas tik slaptai patekti ir apžiūrėti tarnybines patalpas, o ne atlikti kokius nors kitus veiksmus.“ Pažymėtina, kad toje byloje atskiromis apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka asmens atžvilgiu kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir slaptas patekimas į tarnybines patalpas bei jų apžiūra. Kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> išaiškinta, kad slapto patekimo į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat jų apžiūros atlikimo, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimo tirti ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą (KŽĮ 11 straipsnis), sankcionavimas nereiškia leidimo asmens būste, tarnybinėse ir kitose patalpose, uždarose teritorijose, transporto priemonėse naudoti technines priemones specialia tvarka. Toks pat KŽĮ normų aiškinimas pateikiamas ir kasacinės instancijos teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209-699/2017">2K-209-699/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC02ODkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-689/2019">2K-4-689/2019</a>.

118. Pagal KŽĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, slapta patekus į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, galima atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Šio veiksmo sankcionavimas nereiškia leidimo naudoti tame objekte technines priemones specialia tvarka. Savo ruožtu, pagal KŽĮ nustatytą teisinį reguliavimą, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimas nereiškia leidimo naudoti šias priemones asmens būste, tarnybinėse ir kitose patalpose, uždarose teritorijose, transporto priemonėse. Vadinasi, tais atvejais, kai būtina kontroliuoti ir fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus asmens būste, tarnybinėse ir kitose patalpose, uždarose teritorijose, transporto priemonėse, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, turi būti sankcionuojamas slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka tuose objektuose.

119. Nagrinėjamoje byloje naudojant technines priemones specialia tvarka R. K., E. M., V. G., G. S. pokalbiai nebuvo kontroliuojami ir fiksuojami vietose, į kurias patekti pagal KŽĮ 11 straipsnį buvo reikalinga apygardos teismo sankcija. Dėl šių priežasčių kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a> nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai.

120. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas – atlikti esant KŽĮ nustatytam faktiniam ir teisiniam pagrindams, o teismo nutarčių, kuriomis šie veiksmai sankcionuoti, trūkumai nepripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo tvarkos

121. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas R. Boiko kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad, pagal bylos duomenis, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu pareigūnai ilgą laiką nuteistiesiems taikė KŽĮ 11 straipsnyje nustatytą veiksmą – slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, o šio veiksmo taikymo duomenų (faktinio, teisinio pagrindo, gautų rezultatų) nepateikė byloje. Šie duomenys gynybai reikšmingi grindžiant viso kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėtumą, taikytų veiksmų neproporcingumą ir galimai nuteistųjų atžvilgiu atliktus provokacinio pobūdžio veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nesiėmė veiksmų šiems apeliacinio skundo argumentams patikrinti, taip pat 2023 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi netenkino E. M. gynėjo prašymo išreikalauti iš STT, Generalinės prokuratūros, Šiaulių apygardos teismo išslaptintus dokumentus, susijusius su KŽĮ 11 straipsnyje nustatyto kriminalinės žvalgybos veiksmo sankcionavimu ir atlikimu, remdamasis tuo, kad tokią informaciją buvo atsisakyta pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Vis dėlto bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu situacija buvo iš esmės pasikeitusi, nes, pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 straipsnio 1 punktą, dokumentų, pažymėtų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nustatytas penkerių metų įslaptinimo terminas jau yra pasibaigęs.

122. Byloje nustatyta:

122.1. Iš dalies išslaptintame STT Vilniaus valdybos 2015 m. spalio 20 d. prašyme dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose nurodyti veiksmai dėl R. K., E. M. ir V. G. anksčiau nebuvo sankcionuoti, ir prašoma sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, sekimą bei neišslaptintą veiksmą (3 t., b. l. 6–9).

122.2. Iš dalies išslaptintame Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. spalio 20 d. teikime Šiaulių apygardos teismui dėl R. K., E. M. ir V. G. prašoma sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, sekimą bei neišslaptintą veiksmą (3 t., b. l. 38–41).

122.3. Iš dalies išslaptintoje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje išslaptinti duomenys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo; duomenys dėl kokio nors kito kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmo sankcionavimo neišslaptinti (116 t., b. l. 108, 109).

122.4. Iš dalies išslaptintuose STT Vilniaus valdybos 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. prašymuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo (3 t., b. l. 10–13, 24–28) bei Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. teikimuose Šiaulių apygardos teismui (3 t., b. l. 41–45, 49–53) nurodyta, kad dėl R. K., E. M. ir V. G. anksčiau buvo sankcionuoti KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose nustatyti veiksmai, ir prašoma sankcionuoti techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo bei neišslaptinto veiksmo pratęsimą; iš dalies išslaptintose Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. nutartyse išslaptinti duomenys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo pratęsimo; duomenys dėl kokio nors kito kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmo sankcionavimo pratęsimo neišslaptinti (116 t., b. l. 112, 113, 118–121).

122.5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į STT, prašydamas pateikti kriminalinės žvalgybos bylą, jos dalį, o nesant galimybės, – pažymą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo, pagrindų ir aplinkybių, su kuria galėtų būti supažindinti visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai (141 t., b. l. 12); STT 2021 m. gegužės 19 d. rašte nurodė, kad nėra galimybės išslaptinti ir pateikti teismui panaudoti baudžiamajame procese visos kriminalinės žvalgybos bylos ar jos dalies, nes egzistuoja KŽĮ 19 straipsnio 7 dalyje, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 punkte, 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs informacijos neišslaptinimo ir jos neteikimo pagrindai – kriminalinės žvalgybos byloje esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį, joje yra detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones bei jų naudojimą, taktiką, kriminalinės žvalgybos organizavimą ir eigą (143 t., b. l. 13).

122.6. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. sausio 10 d. posėdyje protokoline nutartimi netenkino E. M. ir jo gynėjo prašymo dėl dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – STT prašymų, prokurorų teikimų, Šiaulių apygardos teismo nutarčių ir jų pagrindu atliktų slapto patekimo į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones protokolų – išreikalavimo, nurodydamas, kad duomenų apie tokių veiksmų atlikimą byloje nėra, be to, analogiško turinio prašymai buvo išspręsti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (157 t., b. l. 151).

122.7. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto R. Boiko skundo argumentų dėl KŽĮ 11 straipsnyje nurodytų veiksmų – slapto patekimo į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones – galimo atlikimo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu.

123. Byloje nėra duomenų, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu iki 2016 m. gegužės 10 d. buvo sankcionuoti ir atliekami KŽĮ 11 straipsnyje nurodyti veiksmai – slaptas patekimas į R. K., E. M. ir V. G. būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones. Todėl, nors apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų skundo argumentų plačiau nepasisakė, tai nesukliudė teismui priimti teisingo nuosprendžio, nes tokie duomenys nepateko į duomenų, reikšmingų bylai tirti ir nagrinėti, grupę ir atitinkamai nebuvo nagrinėti teisme, jais nebuvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

124. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo E. M. gynėjas kasaciniame skunde netiksliai cituoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir iš dalies nepagrįstai reiškia priekaištus apeliacinės instancijos teismui dėl nesiėmimo veiksmų apeliacinio skundo reikalavimams patikrinti. STT prašymai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo (3 t., b. l. 6–31) ir Šiaulių apygardos teismo nutartys (3 t., b. l. 59–73) yra pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu) ir įslaptintos informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino pratęsimą. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismo proceso metu jau buvo pasibaigęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas penkerių metų terminas, tačiau STT prašymai ir prokurorų teikimai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo nebuvo laikomi išslaptintais, o minėtame STT 2021 m. gegužės 19 d. rašte nurodytos priežastys, dėl kurių kriminalinės žvalgybos byla ar jos dalis negali būti išslaptinama.

125. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų apie kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimą ir tokių veiksmų atlikimą neišslaptinimas tuo atveju, kai pagal duomenis, surinktus kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, kad tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą, o šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detali informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį neteikiami. Taigi įstatymuose yra išvardytos informacijos, susijusios su kriminaline žvalgyba, kuri yra arba gali būti nevieša, rūšys.

126. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuojami KŽĮ nustatyti veiksmai, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Ši žyma suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos valstybės institucijų interesams (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo nutartimi sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai atliekami slapta, apie tai nežinant asmenims, kuriems tie veiksmai taikomi, todėl šios nutarties įslaptinimas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu yra teisiškai pagrįstas. Kitaip yra tuo atveju, kai pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju baudžiamajame procese naudojama ne tik informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, bet ir šių veiksmų teisinis pagrindas – apygardos teismo nutartys. Taigi apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, todėl, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jos išslaptinamos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

127. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, yra išslaptintos iš dalies. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog neturi būti įslaptinamas nei kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas, nei nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo priėmęs pareigūnas (t. y. teisėjas), nes tai nėra slapti duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-693/2019">2K-161-693/2019</a>, 2K-119-689/2020). Įvertinus tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą kriminalinės žvalgybos uždaviniai jau yra įgyvendinti, darytina išvada, kad apygardos teismo nutarties, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, įslaptinimo tikslingumas išnyksta. Tokiu atveju, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti išslaptinama visa apygardos teismo nutartis, o ne jos dalis, tačiau kartu pažymėtina, kad tokioje nutartyje neturi būti valstybės paslaptį sudarančios informacijos.

128. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad STT pareigūnai, du kartus slapta patekę į E. M. transporto priemonę, suteiktos sankcijos ribų nepažeidė – veikė teisėtai. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas R. Boiko kasaciniame skunde teigia, kad antrasis slaptas patekimas į E. M. automobilį ir jo apžiūra nebuvo sankcionuoti KŽĮ nustatyta tvarka, todėl šio veiksmo metu gauti duomenys yra neteisėti.

129. Slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones reglamentuojamas KŽĮ 11 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad slaptas patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas ar transporto priemones savaime nėra informacijos rinkimo būdas, todėl vien tik patekimo į patalpas sankcionavimo faktas neturi jokios prasmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC02ODkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-689/2019">2K-4-689/2019</a>). Slaptai patenkant į patalpas ar automobilį sudaroma galimybė rinkti reikiamą informaciją, todėl nutartyje, kuria sankcionuojamas slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, turi būti nurodytas ir informacijos rinkimo būdas, kuris toje patalpoje bus naudojamas. Pagal KŽĮ 11 straipsnio 1 dalį, slapta patekus į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, gali būti atliekama jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ir jų apžiūra ir (ar) pažymėjimas.

130. Sprendžiant pagal KŽĮ 11 straipsnio 1 dalies tekstinę išraišką, taip pat įvertinus joje nurodytų veiksmų pobūdį, darytina išvada, kad slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones paprastai yra vienkartinis, o ne kartotinis veiksmas. Taigi tuo atveju, kai teismo nutartyje, kuria sankcionuojamas slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, nenurodyta kitaip, slapta patekti į nutartyje nurodytą objektą ir atlikti jame nutartyje nurodytus veiksmus galima tik vieną kartą. Tačiau, vertinant tokį veiksmą kaip vienkartinį ar atliktą kelis kartus, būtina atsižvelgti, į kokį objektą patenkama, jo buvimo vietą bei atliktinų veiksmų apimtį. Todėl fizinis patekimas į objektą vykdant nutartyje nurodytus veiksmus netapatintinas su visu KŽĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytu veiksmu, t. y. pagal teismo nutartį atliekant tą patį veiksmą – objekto apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti ir jų apžiūrą ir (ar) pažymėjimą – fiziškai į objektą galima patekti ir kelis kartus. Tokia situacija nustatyta ir nagrinėjamoje byloje.

131. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pirmą kartą slapta patekus į E. M. automobilį, buvo apžiūrėtas jo salonas, paimtas juodos spalvos odinis lagaminas, nuneštas apžiūrėti į kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį, apžiūrėti jame esantys daiktai ir lagaminas grąžintas į E. M. automobilį (7 t., b. l. 70, 71). Taigi šiuo atveju į E. M. automobilį fiziškai buvo patekta du kartus. Po 39 minučių į E. M. automobilį buvo slapta patekta dar kartą, automobilio bagažinėje rastas juodos spalvos maišelis, jis nuneštas apžiūrėti į kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį, apžiūrėti jame esantys daiktai, pažymėti jame esantys pinigai, maišelis grąžintas į automobilio bagažinę. Taigi ir šiuo atveju į E. M. automobilį fiziškai buvo patekta du kartus. Tačiau vertinant, ar nagrinėjamu atveju kiekvieną kartą patenkant į E. M. automobilį buvo būtina gauti teismo sankciją, atsižvelgtina į objekto, į kurį buvo slapta patekta, specifiką, jo buvimo ir paties veiksmo atlikimo vietą, kitas slaptam tyrimo veiksmui atlikti reikšmingas aplinkybes. Nors į E. M. automobilį buvo slapta fiziškai patekta kelis kartus, pažymėtina, kad veiksmai buvo atliekami viešoje ir atvirai matomoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro ir kitų įstaigų, netrukus po darbo dienos pabaigos. Tokiomis sąlygomis pareigūnai turėjo veikti taip, kad neatkreiptų pašalinių asmenų dėmesio. Todėl taktiškai pateisinama, kad automobilis buvo apžiūrėtas etapais: pirmą kartą slapta patekus į automobilį, buvo apžiūrėtas jo salonas, antrą kartą – bagažinė. Taigi, nors į E. M. automobilį slapta fiziškai buvo patekta kelis kartus, tačiau tokį pareigūnų elgesį lėmė slapto veiksmo atlikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad aptariami veiksmai buvo atlikti trumpu laikotarpiu, be to, paimti tyrimui reikšmingus daiktus, juos apžiūrėti, užfiksuoti ir vėl grąžinti atgal fiziškai nebuvo įmanoma nepatekus į automobilį kelis kartus, taip pat atliekant veiksmus nei E. M., nei tretieji asmenys į automobilį nebuvo įsėdę, todėl sankcionuoto veiksmo – slapto patekimo į E. M. automobilį ir jame esančių objektų apžiūros – atlikimas etapais (per kelis kartus) buvo būtinas ir pateisinamas atsižvelgiant į patekimo objektą (automobilis), jo buvimo vietą (automobilių stovėjimo aikštelė) ir veiksmų atlikimo sąlygas (vieša, visuomenės lankoma vieta). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, slapta fiziškai patekus į E. M. automobilį kelis kartus ir apžiūrint jame esančius objektus, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi sankcionuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmo – slapto patekimo į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį – ribos nebuvo pažeistos, todėl duomenys, surinkti slapta patekus į E. M. automobilį, yra gauti teisėtu būdu.

132. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas R. Boiko teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog STT pareigūnai, slapta patekę į E. M. automobilį ir pažymėję tariamai kaip kyšį gautus pinigus, taip iš esmės faktiškai atlikdami nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, nustatytus KŽĮ 13 straipsnyje, veikė neteisėtai, nes neturėjo sankcijos atlikti tokius veiksmus, todėl pinigų, kaip galimos nusikalstamos veikos dalyko, suskaičiavimas, jų žymėjimas, tolesnis kontroliavimas iki pinigų paėmimo kratos metu buvo atlikti neteisėtai.

133. Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi sankcionuotas slaptas patekimas į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį, ja, be kita ko, leista pažymėti kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus. KŽĮ 11 straipsnio 1 dalyje tarp veiksmų, kuriuos galima atlikti slapta patekus į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, nustatyta ir galimybė pažymėti kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus. Tai ir buvo padaryta 2016 m. gegužės 10 d., apžiūrint E. M. automobilio bagažinėje rastus objektus.

134. KŽĮ 13 straipsnyje reglamentuojama nusikalstamos veikos imitavimo sankcionavimo ir atlikimo tvarka. Nusikalstamos veikos imitavimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą (KŽĮ 2 straipsnio 14 dalis). Pažymėdami E. M. automobilyje esančius kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, pareigūnai jokių veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, neatliko. Taigi KŽĮ nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Nuteistojo E. M. gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad E. M. atžvilgiu faktiškai buvo atliekami nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, ir jų pagrindimas abstrakčia BPK nustatytų procesinių prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo metu praktika, o ne teismo precedentais, nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

135. Taip pat nuteistojo E. M. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad 2016 m. gegužės 11 d. KŽĮ nustatyta tvarka E. M. buvo sekamas neteisėtai.

136. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, 2016 m. gegužės 11 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl R. K. ir E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš šiuos asmenis iš karto nebuvo nutraukti ir taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų rekomendacijų 8 punkte įtvirtintos nuostatos, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas pripažinti neteisėtais tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą visą informaciją, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nes minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai truko gana trumpai, taip pat tą pačią dieną Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sankcionuotas E. M. sekimas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 865 punktas).

137. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. K. ir E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2016 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 1–4); tą dieną dėl E. M. buvo atliekami KŽĮ nustatyta tvarka anksčiau sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai (7 t., b. l. 86–90; 8 t., b. l. 129–130); tą pačią dieną Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo leista klausytis E. M. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (28 t., b. l. 4), paskirtas E. M. sekimas (29 t., b. l. 22, 23), automobilio, kuriuo naudojasi E. M., sekimas (29 t., b. l. 30, 31).

138. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Taigi jeigu vykdomi teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). Šis išaiškinimas taikytinas ir tuo atveju, kai prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai.

139. Nurodytu išaiškinimu išspręsta normų konkurencija tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nepasibaigus teismo nutartyje, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nurodytam terminui ir slaptus tyrimo veiksmus reikia tęsti toliau. Analogiška situacija buvo susiformavusi ir nagrinėjamoje byloje, todėl nurodytas išaiškinimas jai yra aktualus. Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, pažymėtina, kad BPK nustatytus proceso veiksmus, išskyrus BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis, galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 169 straipsnio 1 dalis). Pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gegužės 11 d., kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinių priemonių taikymo ir tokios nutartys buvo priimtos. Taigi BPK nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti ir BPK nustatyti proceso veiksmai buvo atliekami be nepateisinamo delsimo. Tuo pat metu buvo tęsiami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Šie veiksmai buvo atliekami pagal galiojančią apygardos teismo nutartį. Tolesnių šių veiksmų atlikimo, t. y. E. M. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymosi, jų įrašų darymo, kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jo sekimo, būtinumas buvo patvirtintas Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimis. Dėl šių priežasčių E. M. sekimas ir techninių priemonių panaudojimas prieš jį 2016 m. gegužės 11 d. buvo atlikti KŽĮ nustatyta tvarka, nebuvo neteisėti, o šiais veiksmais surinkti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

140. Kasaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas nurodo, kad surašant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokolus nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, protokoluose nenurodytas jų surašymo laikas, kai kurie protokolai dėl jų apimties negalėjo būti surašyti protokole nurodytą dieną, todėl kyla abejonių dėl juose užfiksuotos informacijos patikimumo ir teisingumo. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius skunde nurodo, kad protokolai galėjo būti surašyti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tai kelia abejonių dėl šių protokolų atitikties BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytiems įrodymų teisėtumo reikalavimams.

141. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad teisės aktuose nenustatytas reikalavimas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokoluose nurodyti tikslų protokolų surašymo laiką ir kad protokolai surašyti laikantis teisės aktų reikalavimų.

142. Kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija bei kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių panaudojimas fiksuojami kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka (KŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis). Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 19 punkte nustatyti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai: 1) pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją; 2) perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą; 3) surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį baudžiamajai bylai. Kriminalinės žvalgybos subjektui nusprendus baudžiamajame procese panaudoti informaciją, gautą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame išdėstoma tik ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija; kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinys turi atitikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, BPK 179 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 14 ir 77 punktuose nustatytus reikalavimus (Rekomendacijų 22 punktas). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas gali būti surašomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo, ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir iki kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo, ir po jos išslaptinimo (Rekomendacijų 23 punktas). Taigi, pagal teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokolai surašomi tik tuo atveju, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija naudojama baudžiamajame procese ir protokolą surašantis pareigūnas turi diskreciją pasirinkti protokolo surašymo laiką. Tokiu atveju konkretus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmo protokolo surašymo laikas teisinės reikšmės neturi ir nelemia jame užfiksuotos informacijos patikimumo ar teisingumo. Protokolo surašymo laikas taip pat neturi reikšmės nusikalstamos veikos požymių paaiškėjimui ir ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

143. Be kita ko, nuteistojo E. M. gynėjas kasaciniame skunde daro prielaidą, kad pareigūnai sunaikino tyrimui reikšmingus tarp E. M., liudytojų T. P. ir M. P. nuo 2015 m. spalio 21 d. iki lapkričio 5 d. ir nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki gegužės 11 d. vykusius pokalbius, kuriuose buvo E. M. teisinanti informacija apie kratos metu aptiktų pinigų saugojimo aplinkybes, nepateikė E. M. ir R. K. pokalbio 2016 m. kovo 3 d. restorane „Stebuklai“ garso įrašo, nurodo, kad R. K. ir E. M. pokalbis 2016 m. gegužės 4 d. restorane „Time“ užfiksuotas ne nuo pradžių. Apeliacinės instancijos teismas analogiškus apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad baudžiamajai bylai pateikiami tik tie protokolai, kuriuose užfiksuota bylai reikšminga informacija, taip pat ir pačiame protokole išdėstoma ne visa, o tik reikšminga, su byla susijusi informacija. Taigi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl galimo gynybai reikšmingų duomenų nepateikimo byloje.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų perkėlimo

144. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo pažeisti KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nes, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas nedelsiant nebuvo pradėtas.

145. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinių skundų argumentus dėl delsimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir konstatavo, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

146. Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo uždavinių (tikslų) yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas (KŽĮ 4 straipsnio 2 punktas). Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama (KŽĮ 5 straipsnio 7 dalis). Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų paskirtis – turimos informacijos pagrindu rinkti duomenis, būtinus ikiteisminiam tyrimui pradėti arba, atvirkščiai, informacijai nepasitvirtinus, ikiteisminio tyrimo vykdymo pagrindui paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>).

147. BPK 166 straipsnyje, reglamentuojančiame ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindus, nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>). Taigi, nors kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai iš esmės yra skirti tiems patiems tikslams pasiekti, tačiau jų vykdymo pagrindai yra skirtingi. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradedamas turint pakankamai pagrįstų duomenų apie rengiamą, vykdomą ar padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-788/2024">2K-7-1-788/2024</a>).

148. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas dėl R. K. ir E. M. veikų – 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio davimo ir priėmimo – buvo pradėtas 2016 m. gegužės 11 d. Taip pat STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniais pranešimais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį dėl R. K. duotų E. M. ir E. M. priimtų kyšių, išreikštų nematerialia forma (2015 m. spalio 25 d. R. K. suorganizuoto E. M. pasisakymo televizijos laidoje „Alfa“ savaitė“ ir 2015 m. lapkričio 4 d. R. K. ir A. G. pokalbio, kurio metu buvo pareikalauta, kad A. G. Liberalų sąjūdyje nekurtų atskiros frakcijos (1 t., b. l. 156–158, 160–162, 164–166, 168–170)). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. ir E. M. dėl kaltinimų padarius šias veikas buvo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal tarnybinius pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir bylos medžiagą nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių ikiteisminis tyrimas dėl veikų, padarytų 2015 m. rudenį, buvo pradėtas tik 2017 m. rugsėjo mėn. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą sudėtingose, daugiaveiksmėse bylose gali nulemti daugelis veiksnių, kuriuos turi atsakingai įvertinti ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokuratūra, – kaip antai detaliai išstudijavus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmais surinktus duomenis nutariama, kad tam tikri įvykiai, kurie anksčiau nebuvo vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo požymius, yra nusikaltimo dalykas – neteisėtas ir nepagrįstas atlygis už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštas nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma. Tokiais atvejais sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą paprastai lemia ne veikos požymių nustatymas, o kitoks anksčiau nustatytų veikos požymių teisinis vertinimas – kvalifikavimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad STT pareigūnai ir prokuroras nuo Šiaulių apygardos teismo nuslėpė informaciją apie galimai padarytas baigtines nusikalstamas veikas, taip sudarydami pagrindą dar kelis kartus tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu nustatyta, kad E. M. pasisakymo televizijos laidoje „Alfa“ savaitė“ suorganizavimas bei R. K. pokalbis su A. G. dėl atskiros frakcijos Liberalų sąjūdyje nekūrimo nebuvo kyšio dalykas ir atitinkamos veikos nebuvo nusikalstamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad nustačius šias veikas turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi nuteistojo E. M. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad, nustačius aptariamų veikų požymius ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo pažeisti KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai, yra nepagrįsti, o skundo teiginiai, kad „prokuroro apeliacinio skundo nepateikimas dėl šių epizodų neeliminuoja pareigūnų veiksmų, susijusių su konkrečiomis, jų nuomone, įvykdytomis nusikalstamomis veikomis“, taip pat nepanaikina padarytų KŽĮ pažeidimų, yra deklaratyvūs.

149. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą grindžia tuo, kad STT pareigūnai, nustatę padarytas baigtines nusikalstamas veikas, – pasiūlyta, pažadėta ir susitarta duoti kyšį, – nedelsdami nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o neteisėtai tęsė kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus. Iš tiesų, svarbu tai, kad nustačius, jog R. K. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau tai nereiškia, kad tolesni kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo neteisėti.

150. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. K. pagal BK 227 straipsnį nuteistas, be kita ko, už tai, kad pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį. Šie veiksmai buvo užfiksuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu ir buvo atlikti anksčiau, nei duotas kyšis. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios alternatyvios veikos – pasiūlymo, pažado ar susitarimo duoti kyšį – padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-648/2015, 2K-375-895/2015, 2K-332-693/2018, 2K-88-303/2020). Pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ne tik tuo atveju, kai turima informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą, bet ir kai turima informacijos apie padarytą nusikaltimą. Vadinasi, padarytas nusikaltimas taip pat yra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas. Pasiūlymas, pažadas ar susitarimas duoti kyšį yra objektyvieji papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėties požymiai. Kaip minėta, kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos (veikų) požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą. Vien tai, kad nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai, dar nereiškia, kad yra padarytas nusikaltimas. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taikant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą, būtina nustatyti, jog siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, 2K-276-693/2018, 2K-9-719/2021). Ikiteisminis tyrimas, kaip minėta, pradedamas turint pakankamai pagrįstų duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas surinkus pakankamai pagrįstų duomenų apie R. K. daromų ir padarytų nusikaltimų subjektyviuosius požymius. Be to, pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo renkami duomenys ne tik apie R. K. daromas ir padarytas nusikalstamas veikas, bet ir apie jo paperkamų valstybės tarnautojų daromų ir padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, ikiteisminį tyrimą dėl R. K. padarytų nusikalstamų veikų pradėjus 2016 m. gegužės 11 d., KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

151. Nuteistasis G. S. ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad dėl G. S. galimai padarytų veikų ikiteisminis tyrimas byloje turėjo būti pradėtas dar 2015 m. rudenį, o ne laukiant ir tikintis, kad paaiškės kokių nors naujų aplinkybių, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais.

152. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį G. S. nuteistas už veiką, padarytą nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Ikiteisminis tyrimas dėl G. S. padarytos veikos buvo pradėtas 2017 m. balandžio 3 d. (1 t., b. l. 151). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors dėl G. S. iš pradžių ir buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas (nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. liepos 20 d.), tačiau šio tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes detalizuojantys duomenys, susiję su balsavimu už įstatymų pakeitimus, buvo gauti jau atliekant ikiteisminį tyrimą, ir būtent jie buvo pagrindas dėl G. S. pradėti ikiteisminį tyrimą (2017 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl G. S. ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas vien tik pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją ar kad nagrinėjamoje byloje būtų duomenų, jog nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. dėl G. S. veikos buvo atliekamas ir kriminalinės žvalgybos, ir ikiteisminis tyrimai.

153. Nuteistųjų R. K. ir E. M. gynėjai kasaciniuose skunduose teigia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija, surinkta pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, į baudžiamąją bylą perkelta pažeidžiant BPK 162 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

154. BPK 162 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) byloje, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar yra proporcinga duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI5LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-129-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-129-976/2019">2K-129-976/2019</a>). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad BPK 162 straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek ir pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-127-689/2020).

155. Byloje nustatyta:

155.1. STT 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl R. K. galimai rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse, susijusių su mokesčių sumokėjimo išvengimu.

155.2. Atliekant pirmiau nurodytą tyrimą, buvo gauta informacija apie R. K., E. M. ir V. G. galimai rengiamas ir daromas korupcinio pobūdžio veikas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse.

155.3. STT 2015 m. spalio 19 d., siekdama patikrinti informaciją apie R. K., E. M. ir V. G. galimai rengiamas ir daromas korupcinio pobūdžio veikas, pradėjo naują kriminalinės žvalgybos tyrimą.

155.4. 2015 m. spalio 19 d. pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, 2016 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje.

155.5. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauta informacija, baudžiamajame procese naudojama surašius kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokolus ir pateikiant apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją; aukštesniojo prokuroro nutarimas dėl šios informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje nepriimtas.

155.6. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju BPK 162 straipsnio nuostatos neturėjo būti taikomos, nes baudžiamajai bylai buvo perduota ne iš visiškai atskiro ir su nagrinėjama byla nesusijusio tyrimo metu surinkta informacija, o faktinį pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą nagrinėjamoje byloje sudariusi informacija.

156. Sprendžiant, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo, pradėto 2015 m. rugpjūčio 31 d., metu surinkta informacija baudžiamajai bylai turėjo būti perduota vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, t. y. aukštesniojo prokuroro nutarimu, pažymėtina, kad, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ši informacija buvo faktinis pagrindas pradėti kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą – dėl R. K., E. M. ir V. G. galimai rengiamų ir daromų korupcinio pobūdžio veikų valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse. Kartu ši informacija tapo kitos kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos sudėtine dalimi. BPK 162 straipsnyje nereglamentuojama kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos panaudojimo atliekant kitus kriminalinės žvalgybos tyrimus tvarka. KŽĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atlikdami kriminalinės žvalgybos tyrimą, kriminalinės žvalgybos subjektai tvarko bylas, kurių kategorijas nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, suderinusios su generaliniu prokuroru. Taigi kriminalinės žvalgybos informacija, surinkta atliekant 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėtą kriminalinės žvalgybos tyrimą ir buvusi faktiniu pagrindu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl R. K., E. M. ir V. G. galimai rengiamų ir daromų korupcinio pobūdžio veikų valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse, nebuvo atskiro kriminalinės žvalgybos tyrimo dalis, dėl kurios panaudojimo baudžiamojoje byloje turėjo būti priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės

157. Nuteistasis R. K., jo gynėjai, nuteistojo E. M. gynėjas kasaciniuose skunduose teigia, kad slapti tyrimo veiksmai buvo taikyti nepateisinamai ilgai ir dėl to buvo pažeistas proporcingumo principas.

158. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prieš R. K. kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami šiek tiek daugiau nei 8 mėnesius, prieš E. M. – beveik 7 mėnesius, prieš V. G. – šiek tiek daugiau nei 7 mėnesius, prieš G. S. – 6 mėnesius, ir, įvertinęs tirtų korupcinio pobūdžio veikų latentiškumą, pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė buvo neproporcinga, bei atmetė gynėjų argumentus dėl to, kad nebuvo pagrindo tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Į kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmę teismas neįskaičiavo slaptų veiksmų, atliktų pagal Žvalgybos įstatymą, trukmės bei kitų kriminalinės žvalgybos tyrimų, kuriuose R. K. taikyti KŽĮ nustatyti veiksmai.

159. Į kriminalinės žvalgybos tyrimo laiką apeliacinės instancijos teismas neįskaitė laiko, kurio metu buvo atliekami ŽĮ nustatyti veiksmai, nes kriminalinės žvalgybos ir kontržvalgybos tikslai ir paskirtis yra skirtingi. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas kasaciniame skunde teigia, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta, kad slaptos informacijos rinkimo priemonės R. K. buvo taikomos nuo 2005 m. iki 2018 m. ir jo privatus gyvenimas tiek laiko buvo varžomas neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai.

160. Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi buvo pratęstas R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. spalio 21 d. ŽĮ 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pagal apygardos teismo nutartį atliekami veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius; prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęsiamas dar iki 3 mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas. Neabejotina, kad, slapta kontroliuojant asmens perduodamos informacijos turinį ir kitokį jo susižinojimą, yra varžomas asmens privatus gyvenimas, tačiau tai daroma pagal įstatymą, teismo nutartimi, siekiant ŽĮ nustatytų tikslų. Šios kontrolės pobūdis nesiskiria nuo pagal KŽĮ atliekamo techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, tačiau ŽĮ reglamentuotos kontržvalgybos ir šį tyrimą sudarančių veiksmų trukmė šiuo atveju nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Informacija apie R. K. galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip minėta, buvo gauta 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ši informacija buvo perduota kompetentingai institucijai ir jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas.

161. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra ir kitų kriminalinės žvalgybos tyrimų dėl R. K. bei kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, atliktų jau pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, trukmė. Šie kriminalinės žvalgybos tyrimai buvo atliekami paraleliai su ikiteisminiu tyrimu, todėl baudžiamojo proceso trukmei reikšmės neturėjo. Šių tyrimų metu gauti duomenys baudžiamajam procesui perduoti BPK 162 straipsnyje nustatyta tvarka ir nekyla abejonių, kad tokie duomenys gauti teisėtai.

162. Kriminalinės žvalgybos tyrimas nagrinėjamoje byloje truko kiek daugiau nei 8 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tyrimo trukmę lėmė tai, jog teisiškai reikšmingos tiriamų veikų aplinkybės paaiškėjo ne iš karto vienu metu, bet palaipsniui. Teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinti jau turimą informaciją. Įvertinus atliktų veiksmų apimtį, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas neužtruko pernelyg ilgai.

163. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai ir proporcingumo principas nebuvo pažeisti.

Dėl BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalių, 226 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 227 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo

164. Nuteistųjų Š. G., R. K., E. M., V. G. ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su veikų kvalifikavimu pagal BK 225, 226 ir 227 straipsnių atitinkamas dalis, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskolos bei teikiamų paramų santykius tarp nuteistųjų kvalifikavo kaip nusikalstamus ir nepagrįstai tuos pačius veiksmus kvalifikavo po du kartus – pagal BK 225 ir 226 straipsnius kaip padarytus esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Š. G. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vien tai, jog jis inkriminuotus veiksmus atliko ne savo iniciatyva, o tik prašomas R. K., savaime nereiškia, kad Š. G. veikė neteisėtai. Priešingu atveju būtų paneigta visuomenės ir suinteresuotų grupių bei asmenų teisė dalyvauti teisėkūroje, galimybė daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, Seimo nariui konsultuotis su visuomene, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje. Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nepakanka nustatyti pažado (kurio nebuvo) asmeniškai balsuoti ir paveikti valstybės tarnautojus veikti teisėtai pagal savo įgaliojimus ir nuolaidos politinei reklamai faktą, turi būti įrodytas tokių veiksmų neteisėtumas ir pavojingumas atitinkamai BK 225 straipsnio 3 dalies ir 226 straipsnio 4 dalies prasme.

165. Pagal BK 225 straipsnį (čia ir toliau – 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2 dalis), arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (3 dalis).

166. BK 225 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sąvokos pateiktos BK 230 straipsnyje. Prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis) ir papirkimo (BK 227 straipsnis) subjektui specialieji subjekto požymiai nėra nustatyti.

167. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (neveiktų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2013">2K-536/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, 2K-218-222/2017, 2K-196-697/2018). Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad jį gaudamas įsipareigoja atlikti tam tikrus teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-495/2021).

168. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariamieji ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2009">2K-7-48/2009</a>, 2K-138/2012, 2K-416/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2013">2K-536/2013</a>, 2K-83/2014, 2K-13-697/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjgtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-128-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-128-699/2017">2K-7-128-699/2017</a>, 2K-218-222/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu.

169. Už prekybą poveikiu pagal BK 226 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (3 dalis), arba tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

170. Atskleidžiant prekybos poveikiu sudėtį yra aktualūs kyšininkavimo bei papirkimo nusikalstamų veikų (BK 225 ir 227 straipsniai) analogiškų požymių aiškinimai teismų praktikoje. Pavyzdžiui, kasacinėje praktikoje, aiškinant kyšio reikalavimo požymį, pasisakyta, kad tai gali būti padaryta atvirai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan., tačiau svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su subjekto tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-895/2016">2K-390-895/2016</a>, 2K-211-489/2016).

171. Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2 dalis) arba pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį (3 dalis).

172. Papirkimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų). Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-489/2016">2K-120-489/2016</a>, 2K-242-699/2016, 2K-260-303/2016, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019). Nors šios nusikalstamos veikos subjektui specialūs požymiai taip pat nekeliami, tačiau paprastai toks asmuo korupcinėje veikoje poveikį gali atlikti tik pasinaudodamas savo įtaka, kuri kildinama iš jo visuomeninės padėties, tarnybos, įgaliojimų, giminystės, pažinčių ir pan. Tarpininko įtaka gali būti tikėtina ar tariama, tai reiškia, kad tarpininkas realios įtakos gali ir neturėti, kaip ir ketinimų įvykdyti duotą pažadą paveikti adresatą, o papirkėjas dėl jo galimybių ir ketinimų gali klysti. Svarbu, kad papirkėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2014, 2K-430-746/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-489/2016">2K-120-489/2016</a>, 2K-242-699/2016).

173. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Inkriminuojant papirkimą svarbu nustatyti, ko konkrečiai siekė kaltininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016 ir kt.).

174. Šios nutarties įžanginėje dalyje aprašyti konkretūs veiksmai, už kuriuos: 1) R. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 8700 Eur kyšio Š. G.; pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio E. M.; pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai V. G.; pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“ V. G.; 2) E. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio; 3) V. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“; 4) Š. G. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 8700 Eur kyšio.

175. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas pagrįstai nustatė, jog visi R. K., Š. G., E. M. ir V. G. atlikti veiksmai yra nusikalstami, tačiau dėl atskirų nusikalstamų veikų – dėl 8700 Eur kyšio Š. G. ir 12 100 Eur bei 15 000 Eur kyšių V. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

176. Atsakant į kasacinių skundų argumentus, kad teismas nepagrįstai kriminalizavo įprastinę Seimo nario veiklą, t. y. Seimo nario teisę dalyvauti teisėkūros procese, galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, konsultuotis su visuomene, taip pat atsakant į kasacinių skundų argumentus dėl laisvojo Seimo nario mandato ir to, kad nuteistieji, kaip Seimo nariai, veikė teisėtai, neviršydami įgaliojimų, konstatuotina, kad tokiais teiginiais kasatoriai netinkamai aiškina Seimo nario statuso ir funkcijų santykį su baudžiamojo įstatymo draudžiama veika.

177. Kaip minėta, nuteistieji V. G., E. M. ir Š. G. veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo, kuris pagal Konstitucijos 5 straipsnį yra viena iš trijų Lietuvos valstybės valdžių, nariai. Atitinkamai Konstitucijos 59 straipsnis nustato, kad Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine. Konstitucijos 60 straipsnyje nustatytas draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, jis reiškia, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytą arba implicitiškai numatytą atlyginimą: 1) atlyginimą, apimantį Seimo nario pareigas Seime, taip pat tokias pareigas tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma eiti tik būnant Seimo nariu; 2) atlyginimą už Ministro Pirmininko ar ministro pareigas; 3) atlyginimą už kūrybinę veiklą, kurią jis atlieka ne kaip darbo, tarnybos ar pan. santykių subjektas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Šias nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas, kurio 15 straipsnis aptaria Seimo nario atlyginimo sudėtį, 18 straipsnis nustato prievolę Seimo nariui vengti interesų konflikto, taip pat draudžia Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, ir įpareigoja Seimo narį gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Šiame straipsnyje esančios nuostatos įpareigoja kiekvieną Seimo narį vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat jis neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Aukšti reikalavimai, kuriais pirmiausia pabrėžiami sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principai, yra iškeliami ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse.

178. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išrinktas Seimo nariu asmuo nėra laisvas veikti savo asmeniniais interesais, to neleidžia ir laisvojo Seimo nario mandato principas. Nors Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“, tačiau laisvojo mandato esmė yra ne galimybė elgtis pagal savo norus, o tai yra Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas, nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2009 m. gegužės 15 d. nutarimuose konstatuota, kad Seimo nario laisvasis mandatas negali būti tapatinamas su Seimo nario absoliučiai laisvu veikimu vien savo nuožiūra, ignoruojant Konstituciją, nes Konstitucija suponuoja tik tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei jos saugomų ir ginamų vertybių nėra atotrūkio ar prieštaravimų.

179. Teismų praktikoje pažymėta, kad konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNjk3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-697/2023">2K-7-117-697/2023</a>).

180. Kyšininkavimo už teisėtą veikimą pavojingumą lemia daroma žala normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, institucijų veiklai, demokratinių institucijų stabilumui bei jų prestižui. Seimo nario atlygio gavimas, juo labiau tenkinant privačių asmenų ar jų grupių interesus, ne tik kad nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis, bet ir patenka į baudžiamojo įstatymo, apibrėžiančio neteisėtą nusikalstamą veiką, ribas. Dėl šių priežasčių kasatorių teiginiai, kuriais pabrėžiamas Seimo nario veikimas pagal suteiktus įgaliojimus, teisėtai, savaime nepaneigia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtumo. Teisėtas ar neteisėtas veikimas (arba neveikimas) gali turėti reikšmės tik veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą šio straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už teisėtą (1 dalis) ar neteisėtą (2 dalis) veikimą (ar neveikimą).

181. Tiek kyšininkavimo, tiek prekybos poveikiu, tiek ir papirkimo nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, todėl jos laikomos baigtomis nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento. Taigi neturi reikšmės kasacinių skundų argumentai, kad byloje nepakanka nustatyti pažado asmeniškai balsuoti ir paveikti valstybės tarnautojus veikti teisėtai pagal savo įgaliojimus ir turi būti įrodytas tokių veiksmų neteisėtumas bei pavojingumas, taip pat neturi reikšmės argumentai, kad Š. G. teikta Vartojimo kredito įstatymo pataisa nepriimta, o vartojimo kreditų išdavimo rinką griežtinantis įstatymas priimtas; Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas priimtas sugriežtinant atsiskaitymus; J. Basanavičiaus paminklas pradėtas statyti (ir pastatytas) priešais Nacionalinę filharmoniją, o ne K. Sirvydo skvere; kelias Vilnius–Utena nerekonstruotas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veikai kvalifikuoti reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2011, 2K-332-693/2018).

182. Nuteistųjų R. K., V. G. bei E. M. ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose ginčijamas aptariamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymio – susitarimo dėl kyšio davimo – buvimas, kadangi Darbo partijai suteikiamos reklamos vertė paaiškėjo vėliau negu po mėnesio nuo pirmųjų V. G. ir R. K. susitikimų; Š. G. atveju kyšis duotas 2015 m. liepos 15 d., o susitarimas pasiektas nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d.; E. M. atveju kyšis duotas 2016 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po paskutinio veiksmo, už kurio atlikimą R. K. tariamai davė kyšį E. M., 2015 m. gruodžio 22 d. neįgyvendinimo. Tokie kasatorių argumentai nėra pagrįsti ir neatitinka byloje nustatyto realaus, faktinio nuteistųjų korupcinio pobūdžio veikimo modelio.

183. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisinės reikšmės neturi tai, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>). Svarbu nustatyti, kad kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, jog už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>).

184. Byloje nustatyta, kad aptariamos nusikalstamos veikos pasižymi tuo, jog kyšiai buvo perduodami, maskuojant kaip paskolą, paramą ar paslaugas tretiesiems juridiniams asmenims. Taip yra sukuriamas sudėtingesnis veikos padarymo mechanizmas, siekiant sudaryti turtinės naudos gavimo teisėtumo regimybę. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad nuteistuosius siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, jų tarpusavio bendravimas buvo sistemingas ir ilgalaikis, grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, buvo siekiama šį bendradarbiavimą palaikyti ir ateityje. Svarbi tai patvirtinanti aplinkybė yra ir tai, kad Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio atvejais kyšiai buvo duodami politinių partijų naudai, kad būtų užtikrintas sėkmingas dalyvavimas 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, be kita ko, kuriant toli siekiančius planus. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ilgalaikiais korupciniais ryšiais buvo suinteresuotas tiek papirkėjas (R. K.), tiek ir kyšio gavėjai. Todėl konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo to, kada buvo perduoti ir gauti kyšiai, tiek nuteistasis R. K. suvokė, kad kyšio gavėjai veiks atitinkamai, tiek ir kyšį priimantys Š. G., E. M. ir V. G. suprato, kad tariasi priimti ar priima kyšį, suprato, kad už kyšį įsipareigoja atlikti tam tikrus R. K. pageidaujamus teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, ir siekė taip elgtis.

185. Nuteistojo Š. G. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo veiksmų neteisėtumą siedamas tik su nuteistajam sumokėtu atlygiu už pageidaujamus atlikti veiksmus ir tuo, kad visus veiksmus jis atliko ne savo iniciatyva, o tik prašomas R. K., iš esmės paneigė galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kyšininkavimą už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tokie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

185.1. BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas atriboja veikimo ar neveikimo pobūdis, už kurį pažadama, susitariama priimti ar priimamas kyšis. 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyšininkaujant už teisėtą veikimą ar neveikimą, o 2 dalyje – už neteisėtą veikimą ar neveikimą.

185.2. Aiškinant šias nuostatas, teismų praktikoje nurodoma, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, 2K-369/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, 2K-218-222/2017).

185.3. Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, jog kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-55-489/2016, 2K-288-696/2016).

185.4. Š. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už neteisėtą veikimą – koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Š. G., pasinaudodamas jam suteikta įstatymo leidybos iniciatyvos teise ir inicijuodamas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, iš esmės veikė ne pagal savo sąžinę ir tikrąją valią, o išimtinai už suteiktą atlygį, prašomas šiuo teisėkūros procesu suinteresuotų asmenų. Nesant R. K. prašymo ir kaip kyšio gautos paramos, Š. G. tokių įstatymo pakeitimų nebūtų inicijavęs. Dėl to šis teismas konstatavo, kad Š. G. veikoje yra BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – neteisėtas veikimas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 107 punktas).

185.5. Byloje nustatyta, kad veikos padarymo metu Š. G. buvo Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys ir nuo 2015 m. birželio 10 d. buvo įtrauktas į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti. Kaltinime išdėstytos ir apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nuteistojo Š. G. veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas susijęs su Seimo nario įgaliojimais įstatymų leidybos procese.

185.6. Įstatymų leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka. Visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas, įstatymo projekto svarstymas, projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 1997 m. gegužės 29 d. nutarimai).

185.7. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas – pirmoji įstatymų leidybos proceso stadija. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės esmė ir paskirtis – inicijuoti įstatymų leidybos procesą. Ši teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą. Kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai).

185.8. Konstitucijos 68 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams. Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime suponuoja ir tai, kad šią teisę kiekvienas Seimo narys gali įgyvendinti pats arba kartu su kitais Seimo nariais, arba per Seimo, kaip Tautos atstovybės, struktūrinius padalinius, nurodytus Seimo statute (Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, nuteistasis Š. G., kaip Seimo narys, turėjo įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir turėjo teisę inicijuoti įstatymų leidybos procesą.

185.9. Kadangi Š. G. nuteistas už aptartų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti, svarbu pažymėti, kad tokie veiksmai apima antrąją įstatymų leidybos proceso stadiją, kurioje Seimo narių dėl projekto pateiktos pastabos, pasiūlymai, pataisos ir papildymai yra svarbūs jo svarstymo stadijos elementai, tačiau jie negali būti traktuojami kaip įstatymų leidybos iniciatyva, nes ji jau buvo realizuota. Pasiūlymai, pataisos bei papildymai praktiškai teikiami iki pat įstatymo priėmimo. Jų teikimo ir svarstymo tvarką reguliuoja įstatymų projektų svarstymo reglamentinės normos (Teisėkūros pagrindų įstatymas, Seimo statutas). Ši tvarka iš esmės skiriasi nuo įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimo. Įstatymų leidybos iniciatyva nuo pataisų ir papildymų teikimo svarstomam projektui taip pat skiriasi savo paskirtimi ir tai yra skirtingos įstatymų leidybos proceso stadijų dalys.

185.10. Pagal Seimo statuto nuostatas, Seimo narys turi teisę balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose, rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime ir pan. (Seimo statuto 9 straipsnis). Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Š. G., atlikdamas aptariamus veiksmus Seime, veikė neviršydamas savo įgaliojimų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas veiksmų neteisėtumą BK 225 straipsnio prasme, nepagrįstai įstatymo apibrėžtus Seimo nario įgaliojimus teikti įstatymo projektus sutapatino su neteisėta projekto iniciatyvos teisės ir rengimo tvarkos išraiška. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip minėta, įstatymo ar jo keitimo projektas nebūtinai turi būti sąlygotas Seimo nario pasirinkimo ar iniciatyvos, jis gali veikti Seimo narių grupės, politinės partijos ar atskirų visuomenės grupių vardu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo aiškinimas yra nepagrįstas ir iš esmės paneigia galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 225 straipsnį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Vien tai, kad visus jam inkriminuotus veiksmus Š. G. atliko ne savo iniciatyva, o prašomas R. K., savaime nereiškia, kad Š. G. veikė neteisėtai. Tačiau tai nereiškia ir to, kad jo veika nėra nusikalstama. Kadangi už pageidaujamą teisėtą veikimą Š. G. gavo 8700 Eur kyšį, jo veika atitinka BK 225 straipsnio 1 dalį ir pagal ją kvalifikuotina.

185.11. Dėl aptartos Š. G. veikos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas ir juridinis asmuo Liberalų sąjūdis. Nustačius, kad Š. G. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, atitinkamai ir šiam juridiniam asmeniui inkriminuota veika perkvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

185.12. R. K. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 8700 Eur kyšio Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti. Konstatavus, kad Š. G. gavo kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, R. K. veika taip pat turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o pagal 1 dalį, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, kadangi byloje nustatyta, kad R. K. buvo žinomos Š. G. pareigos bei turimi įgaliojimai ir būtent dėl jų R. K. ir kreipėsi į Š. G.. Taigi, R. K. tyčia apėmė Š. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

185.13. Atitinkamai dėl 8700 Eur kyšio Š. G. juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

186. Atsakant į kasacinių skundų argumentus dėl nepagrįsto tų pačių nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo po du kartus – pagal BK 225 ir 226 straipsnius, pažymėtina, kad šių nusikalstamų veikų požymiai yra skirtingi. Nagrinėjamoje byloje pagal BK 225 straipsnio 3 dalį bei 227 straipsnio 3 dalį pareikštų kaltinimų esmę sudaro tai, kad R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai (netiesiogiai) davė kyšį E. M. bei V. G. už jų pačių teisėtą veikimą – asmeninį balsavimą dėl Seime svarstomų įstatymų projektų. Tuo tarpu kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis esmę sudaro tai, kad R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai (netiesiogiai) davė, o atitinkamai E. M. bei V. G. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti ir netiesiogiai (tiesiogiai) savo ir (ar) kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėdami paveikti kitus Seimo narius, politikus, kad šie veiktų teisėtai ir neteisėtai vykdydami įgaliojimus, t. y. balsuotų už Seime svarstomus įstatymų projektus, keistų su šių veikla susijusių darbotvarkių turinį ir pan. Taigi, kasatoriai nuteisti pagal atskirus BK 225 ir 226 straipsnius už skirtingo turinio nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepagrįstai buvo išplėsta kaltinimo apimtis. Toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>).

187. Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato M. Barkausko kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tuos pačius veiksmus kvalifikavo po du kartus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį kaip padarytus esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

187.1. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

187.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a> ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022).

187.3. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

187.4. Apeliacinės instancijos teismas V. G. nusikalstamas veikas dėl 12 100 Eur kyšio, užmaskuoto kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai, ir dėl 15 000 Eur kyšio VšĮ „M“ naudai kvalifikavo kaip atskiras veikas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį bei 226 straipsnio 4 dalį.

187.5. Byloje nustatyta, kad abi šios veikos buvo padarytos esant tapačioms aplinkybėms, kyšiai abiem atvejais V. G. buvo duoti už tapačius veiksmus – asmenišką balsavimą už tų pačių koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, taip pat už tuos pačius pažadus paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Abiem atvejais dėl kyšių ir pageidaujamų veiksmų buvo tariamasi tuo pačiu laikotarpiu, tų pačių ar tarpusavyje persipinančių pokalbių metu, kyšiai sumokėti viena nuo kitos nenutolusiomis datomis, tai patvirtina ne tik bendrą nuteistojo V. G. siekį gauti atlygį už R. K. pageidaujamus veiksmus, bet ir nuteistojo R. K. siekį už atlygį naudotis tokiomis V. G. „paslaugomis“ koncerno „MG Baltic“ naudai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šios veikos padarytos tais pačiais veiksmais, vadovaujantis tais pačiais motyvais, siekiant to paties tikslo ir esant bendrai tyčiai.

187.6. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek V. G., tiek ir R. K. veiksmai atitinka teismų praktikoje apibrėžiamus tęstinės veikos požymius. Todėl V. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos tik pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, o R. K. veikos dėl kyšių V. G. – pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai aptariamos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos ir juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“, kurio naudai R. K. jas padarė, – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį.

188. Taigi, skundžiamas apeliacinio teismo nuosprendis dėl aptartų V. G., R. K. ir koncerno „MG Baltic“, taip pat ir dėl Š. G. bei Liberalų sąjūdžio padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

189. Perkvalifikavus veikas, nuteistiesiems skirtinos naujos bausmės. Skiriant bausmes, atsižvelgiama į visas apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, svarbias bausmės rūšiai ir dydžiui nustatyti, ir visiems nuteistiesiems nustatytinos tos pačios bausmių rūšys, kaip buvo paskyręs apeliacinės instancijos teismas. Nustatant baudos dydį Š. G. ir juridiniam asmeniui Liberalų sąjūdžiui, papildomai atsižvelgtina, kad nusikaltimas priskiriamas nebe sunkiems, o apysunkiams nusikaltimams, todėl baudos dydis atitinkamai mažintinas. Nors kitiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėja, tačiau sunkumas ir atliktų nusikalstamų veiksmų apimtis nesikeičia, todėl, nustačius tas pačias bausmės rūšis, jų dydžiai V. G., R. K. ir juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ skirtini šiek tiek mažesni, tačiau artimi apeliacinės instancijos teismo skirtų ir subendrintų bausmių dydžiams. Kadangi paskiriamos naujos bausmės, bausmės šiems nuteistiesiems bendrintinos iš naujo.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

190. Nuteistojo G. S. ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteisė G. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo. Kasatoriai nurodo, kad byloje nėra nustatytas nei neteisėtas G. S. veikimas, nei tai, kad G. S. suprato elgęsis neteisėtai, nei didelės neturtinės žalos požymis. Išplėstinė teisėjų kolegija šiuos kasatorių teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

191. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

192. Nagrinėjamoje byloje G. S. inkriminuotas nusikaltimas pasireiškė tuo, kad jis piktnaudžiavo jam kaip Seimo nariui suteiktais įgaliojimais ir teise asmeniškai balsuoti dėl Seime svarstomų klausimų, taip panaudojo Seimo nario mandatą ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesais, ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus, atitinkamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, taip pat Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo ir Politinių partijų įstatymo reikalavimus, susijusius su politinių kampanijų dalyvių (nagrinėjamu atveju – politinės partijos) finansavimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

193. Byloje nustatyta, kad G. S. 2015 m. spalio 29 d. susitikimo su R. K. metu aptarė galimą finansinę paramą G. S. ir Liberalų sąjūdžiui prieš būsimus Seimo rinkimus, taip pat pasiekdami bendro pobūdžio susitarimą dėl finansinės paramos gavimo. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. G. S. Seimo posėdžio metu balsavo už priimti ir svarstyti pateiktą Š. G. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. 2016 m. sausio 11 d. susitikimo metu G. S. su R. K. jau konkrečiai sutarė dėl to, kokiems juridiniams asmenims ir kokio dydžio finansinė parama bus skiriama, po to, 2016 m. sausio mėn. G. S. nurodymu VšĮ „L“ direktoriui R. M. ir „G“ fondo direktoriui V. T. pateikus prašymus dėl paramos gavimo, R. K. nurodymu šiems juridiniams asmenims buvo skirta parama.

194. Kasatorių teiginiai, kad iš G. S. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kas byloje laikytina piktnaudžiavimu – balsavimas dėl teisės akto projekto ar susitarimas dėl paramos gavimo, yra nepagrįsti ir prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl G. S. piktnaudžiavimo, ir įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo matyti, kad G. S. inkriminuotas piktnaudžiavimas siejamas su jo kaip Seimo nario balsavimu priimant koncernui „MG Baltic“ naudingą teisės akto projektą, jau esant sutarus su koncerno „MG Baltic“ atstovu dėl paramos gavimo. Taigi, abi šios aplinkybės yra reikšmingos nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nes patvirtina skirtingus nusikaltimo sudėties požymius – neteisėtą veikimą ir siekį gauti turtinės naudos.

195. Atmetami kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad G. S., balsuodamas dėl Š. G. pateikto pasiūlymo, elgėsi laisvai, niekieno nevaržomas ir niekam neįsipareigojęs, t. y. veikė teisėtai ir nesiekdamas jokios naudos.

196. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau juos panaudoja prieš tarnybos ir valstybės interesus. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.

197. Valstybinę valdžią vykdančių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų įstaigų, organizacijų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų sąžiningumas, pareigingumas, atsakingumas, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir kitų valstybės tarnybos principų laikymasis lemia žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, teisėtumo lygį visuomenės, valstybės gyvenime ir pan. Konstitucinė valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Priklausomai nuo valdžios institucijos jurisdikcijos, kompetencijos, hierarchinės padėties valdžios sistemoje, taip pat atitinkamos valdžios institucijos pareigūno ar tarnautojo įgyvendinamų funkcijų reikšmingumo, veiklos pobūdžio ir turinio, keliami reikalavimai tai veiklai, atsakomybės lygmuo nėra vienodas. Seimo nariai, kaip vienos iš trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų atstovai bei išrinktieji Tautos atstovai, minėtų reikalavimų privalo laikytis ypač preciziškai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432-696/2016">2K-432-696/2016</a>).

198. Neneigiant kasatorių akcentuojamų Seimo nariui suteiktų teisių susitikti ir bendrauti su rinkėjais, balsuoti už teisės aktų projektus, kaip minėta, laisvojo Seimo nario mandato esmė yra ne galimybė elgtis pagal savo norus, o tai yra Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas, nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Seimo nario laisvasis mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNjk3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-697/2023">2K-7-117-697/2023</a>).

199. Byloje nustatyta, kad R. K. ne kartą kalbėjo su Liberalų sąjūdžio pirmininku ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnu E. M., išreikšdamas prašymus palaikyti atitinkamus teisės aktų projektus, G. S. buvo žinoma apie R. K. ir E. M. pokalbius, jų turinį ir R. K. prašymus, susijusius tiek su jų kaip Seimo narių, tiek su jų politinėje partijoje einamomis pareigomis, taip pat G. S. žinojo apie tiesioginį R. K. ryšį su koncernu „MG Baltic“, R. K. veiklą ir pareigas, atitinkamai G. S. buvo žinoma ir apie R. K. prašymą E. M. palaikyti (tiek asmeniškai balsuojant „už“, tiek paveikiant frakcijos narius) Seime Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, todėl balsuodamas už pateiktą Š. G. pasiūlymą G. S. suvokė, kad elgiasi taip, kaip tai naudinga koncernui „MG Baltic“ ir jo atstovui R. K. (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 783–788 punktai). Taip pat byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. susitikimų metu R. K. ir G. S. sutarė dėl finansinės paramos VšĮ „L“ ir „G“ fondui, ši parama iš esmės buvo skirta G. S. kaip politiko ir Liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su Seimo rinkimais, finansuoti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 797–808 punktai).

200. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad G. S. sąmoningas balsavimas taip, kaip norėjo R. K., yra susijęs su savanaudiškais, privačiais interesais, siekiu palaikyti glaudžius santykius su minėtu asmeniu ir gauti turtinės naudos, kad G. S. savo kaip Seimo nario mandatą naudojo pažeisdamas iš Konstitucijos kylančius principus ir kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, yra motyvuotos ir pagrįstos visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl G. S. balsavimo už Š. G. pateiktą pasiūlymą, dėl juridinių asmenų, siejamų su G. S., paramos gavimo ir paramos panaudojimo vertinimu. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis išplėstinė teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kasatorių akcentuojamos aplinkybės, kad R. K. ir G. S. susitikimo metu nebuvo tariamasi dėl būsimo balsavimo dėl Š. G. pateikto pasiūlymo, kad R. K. neišreiškė jokių prašymų ir pageidavimų dėl šio balsavimo, byloje nustatytų ir apeliacinės instancijos teismo įvertinų aplinkybių kontekste nepaneigia G. S. inkriminuoto piktnaudžiavimo.

201. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma tik nustačius, be kita ko, didelės neturtinės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC02ODkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-689/2019">2K-4-689/2019</a>, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNjk3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-697/2023">2K-7-117-697/2023</a> ir kt.).

202. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, byloje sprendžiant dėl padarytos didelės neturtinės žalos požymio, visi pirmiau nurodyti kriterijai buvo tinkamai įvertinti. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį, Seimas yra viena iš trijų Lietuvos valstybės valdžių institucijų. Taigi, Seimo nario statusas valstybės valdymo sistemoje itin reikšmingas. Valstybės politikams, taip pat ir Seimo nariams, keliami aukšti reikalavimai, pirmiausia pabrėžiant sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principus. Tačiau G. S. nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas jam kaip Seimo nariui suteiktais įgaliojimais ir juos panaudodamas ne pagal paskirtį, nepaisydamas iš Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatų kylančios pareigos vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Seimo nario įgaliojimai buvo panaudoti siekiant savanaudiškų tikslų – siekiant gauti finansinės paramos veiklai, iš esmės susijusiai su artėjančiais rinkimais, iš juridinio asmens, o tai pagal teisės aktus buvo draudžiama, tai taip pat rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Be to, neteisėti Seimo nario G. S. veiksmai tapo žinomi visuomenei ir šiais veiksmais buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos Seimo – Tautos atstovybės ir valdžios institucijos – autoritetas. Taigi, atsižvelgiant į G. S. eitų pareigų pobūdį ir svarbą, tikslus, kurių buvo siekiama neteisėtais veiksmais, Seimo kaip institucijos reikšmę valstybės valdymui, padarytos veikos neigiamą poveikį tiek Seimui kaip institucijai, tiek visai valstybei, darytina išvada, kad dėl G. S. tyčinių neteisėtų veiksmų valstybė ir Seimas patyrė didelę neturtinę žalą.

203. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nuteistojo G. S. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. G. S. veikoje nustačius visus būtinuosius kvalifikuotojo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) požymius, nėra pagrindo sutikti su kasatoriais, kad G. S. veika atitinka BK 175¹ straipsnyje, įsigaliojusiame nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., nustatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl nusikalstamų veikų atskyrimo motyvuotai pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 810 punktas). Taip pat nėra pagrindo vadovautis kasaciniame skunde cituojama nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjgtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-128-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-128-699/2017">2K-7-128-699/2017</a>. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymių nustatymo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir laikantis teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, kartu įvertinant bylų panašumą. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės ir kasatorių cituojamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos – cituojamoje byloje Seimo nariui inkriminuotas labdaros ir paramos fondo įsteigimo organizavimas ir faktinis fondo valdymas, siekis apgaule įgyti labdaros ir paramos fondo lėšas, paramos teikimas kartu ir reklamuojant fondui faktiškai vadovaujantį Seimo narį, atitinkamai inkriminuojant, kad šiais veiksmais buvo pažeisti kitų teisės aktų reikalavimai, be to, nagrinėjamoje byloje inkriminuotas piktnaudžiavimas neapima Seimo nario veiklos registruojant teisės aktų projektus.

Dėl BK 1891 straipsnio taikymo

204. Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad E. M. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. Anot kasatorių, nuteistojo E. M. ir jo šeimos narių parodymai apie kratos metu rastų pinigų kilmę byloje nebuvo paneigti, byloje nebuvo įrodyta, kad kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu rasti pinigai negalėjo būti įgyti teisėtu būdu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. M. kaltės yra pagrįstos prielaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinių skundų argumentais.

205. Pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę neproporcingai didelį pagal savo pajamas turtą ir juo disponuoja, esant pagrindui manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

206. Lietuvos teismų praktikoje aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus atkreiptas dėmesys į keletą aspektų, vienas jų – įrodinėjant aplinkybę, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48/2014">2K-48/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-93/2014">2K-P-93/2014</a>, 2K-75/2014); kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumą. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-511/2015">2K-274-511/2015</a>, 2K-111-677/2016); kad savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48/2014">2K-48/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-93/2014">2K-P-93/2014</a>, 2K-75/2014). Kartu pabrėžtina, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu ir sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, – gaunamą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2020">2K-147-697/2020</a>, 2K-241-976/2020), taigi, procese, susijusiame su pajamomis, gautomis iš sunkių nusikalstamų veikų, nereikalaujama, kad neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“. Vietoj to neteisėtos kilmės įrodinėjimas (įrodymas), grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinamas su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2020">2K-147-697/2020</a>). Iš BK 1891 straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-93/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-93/2014">2K-P-93/2014</a>, 2K-P-100-222/2015, 2K-87-719/2019, 2K-117-976/2022, 2K-229-387/2023).

207. Kasatorių teigimu, byloje nenustatyta, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o šio teisėtumo įrodinėjimas (kartu ir nekaltumas dėl inkriminuojamos veikos) nepagrįstai perkeltas nuteistajam. Tokie kasatorių teiginiai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, kur, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatytos ir jame ginčijamos aplinkybės.

208. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. M. su sutuoktine I. M. namuose nelaikė asmeninių santaupų grynaisiais pinigais (pagal E. M. ir I. M. parodymus, specialisto išvadą dėl E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos). Apie kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu rastų pinigų kilmę apeliacinės instancijos teismas sprendė įvertinęs tiek E. M., tiek jo šeimos narių – sutuoktinės I. M. ir jos sesers M. P. bei šios sutuoktinio T. P., tėvų I. Ša. ir S. Ša. – parodymus apie pasaugoti perduotas pinigų sumas, sugretinęs šiuos parodymus su specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, kad nors E. M. ir I. M. šeimos nariai galėjo disponuoti atitinkamomis pinigų sumomis, bet nėra objektyvių duomenų apie pinigų perdavimą saugoti, specialistės A. Za. paaiškinimais dėl specialisto išvadose nustatytų aplinkybių, kaip liudytojų apklaustų atliekant kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje dalyvavusių pareigūnų J. S. ir V. Ba. parodymais apie kratos atlikimo aplinkybes, kita bylos medžiaga, taip pat atsižvelgdamas į tokias šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes kaip E. M. ir I. M. elgesys atliekant kratą, parodymų nenuoseklumas proceso metu, I. M. tėvų mokestinių deklaracijų tikslinimas vykstant ikiteisminiam tyrimui.

209. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, esminių BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimų nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. M. kaltės yra pagrįstos ne prielaidomis, o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos visapusišku vertinimu, ne vien remiantis specialisto išvada, motyvuotai yra atmesta gynybos versija, kad kratos metu rasti pinigai yra E. M. ir I. M. šeimos narių perduoti pasaugoti pinigai. Nagrinėjamu atveju kasatorių akcentuojamos aplinkybės, kad E. M. ir jo sutuoktinė kartu su šeimos nariais bendrai domėjosi tam tikrais nekilnojamojo turto objektais, nepatvirtina esminės aplinkybės – kad šeimos nariai perdavė E. M. ir I. M. pasaugoti savo santaupas. Visų byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių analizės pagrindu motyvuotai paneigus E. M. ir jo šeimos narių versiją apie kratos metu rastų pinigų kilmę, nuteistajam E. M. įrodinėjimo našta nebuvo perkelta, taip pat nepažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas.

210. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino pinigų sumą, kurios E. M. negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, iš R. K. gauto kyšio suma, pripažinęs, kad šie pinigai yra kito nagrinėjamoje byloje įrodyto nusikaltimo dalykas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 399–400 punktai), E. M. ir I. M. būtinosioms gyvenimo išlaidoms turėta pinigų suma (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 412 punktas) ir pinigų suma užsienio valiuta (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 413 punktas).

211. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. M. nuosavybės teise turėjo 135 290 Eur sumą, kurios negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis ir kuri viršija BK 1891 straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) nustatytą 500 MGL dydžio sumą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. M. kaltės, padarius BK 1891 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, padarytos nepažeidžiant kasatorių nurodomų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų bei neteisėtos turto kilmės įrodinėjimo baudžiamosiose bylose standartų. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos BK 1891 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, yra nustatytos ir tinkamai įvertintos, pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes BK 1891 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai.

Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

212. Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo BK 20 straipsnio taikymo, nustatant juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

213. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Šiai bylai yra aktuali ir toliau bus aptariama paminėto straipsnio 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, juridinis asmuo pagal BK atsako esant šioms sąlygoms: 1) padaryta nusikalstama veika patenka į BK specialiojoje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, už kurias nustatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, sąrašą; 2) nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens vardu arba individualiai veikęs fizinis asmuo, kuris eina juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ir turi teisę (alternatyvūs požymiai): arba atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, arba nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl vadovaujamas pareigas einančio asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės, kuri galėjo lemti (ar net skatinti) nusikalstamos veikos padarymą; 3) nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai arba jo interesais arba nusikalstama veika padaryta tik juridinio asmens naudai.

214. BK nėra apibrėžtos juridinio asmens, atstovavimo juridiniam asmeniui, vadovaujamų pareigų ir kitos sąvokos, svarbios aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas. Todėl ginčijamo teisinio reguliavimo nuostatos turi būti aiškinamos ne tik sistemiškai tarpusavyje, bet ir kartu su kituose įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis, reguliuojančiomis juridinio asmens valdymo organų sudarymą, teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat atstovavimo teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog vadovaujamos pareigos juridiniame asmenyje nustatomos atsižvelgiant į juridinio asmens valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, valdymo ypatumus ir pan. Tokios pareigos konstatuojamos visapusiškai įvertinus konkretaus fizinio asmens vaidmenį (teisinį ir faktinį) juridinio asmens veikloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-582/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-582/2010">2K-582/2010</a>, 2K-9-303/2015, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017, 2K-7-8-788/2018).

215. Apibendrinęs teisinį reguliavimą, susijusį su įvairių formų juridinių asmenų valdymo struktūra ir valdymo organų kompetencija, Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėjo, kad vadovaujamos pareigos paprastai siejamos su tam tikro valdymo organo kompetencija teikti kitiems juridinio asmens darbuotojams privalomus nurodymus arba galimybe formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies veiklos kryptis. Prie vadovaujančių asmenų priskirtini tiek vienasmenis juridinio asmens valdymo subjektas – bendrovės vadovas, įmonės direktorius, prezidentas, tiek juridinio asmens kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo, pavyzdžiui, valdybos pirmininkas. Kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskirti ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovai.

216. Kasacinio teismo praktikoje yra skiriamas įmonės juridinis ir faktinis vadovas. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

217. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir kasacinės instancijos teismo praktiką, galima padaryti išvadą, kad oficialiai (de jure) nepaskirtas juridinio asmens vadovas gali būti pripažįstamas faktiniu (de facto) vadovu tais atvejais, kai šis asmuo sistemingai vykdo juridinio asmens vadovavimo funkcijas, kurios pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingos juridinio asmens vadovui. Kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, faktiniu vadovu gali būti pripažintas ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovas. Vadovavimo funkcijos paprastai yra siejamos su tam tikro valdymo organo kompetencija teikti kitiems juridinio asmens darbuotojams privalomus nurodymus arba galimybe formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies veiklos kryptis, teise priimti sprendimus. Teisė priimti sprendimus juridinio asmens vardu reiškia teisę spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis.

218. Viena iš BK 20 straipsnyje nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, apibūdinanti nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei motyvą, yra tai, kad nusikalstama veika turi būti padaryta juridinio asmens naudai arba interesais (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-7-28-303/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>, 2K-7-8-788/2018, 2K-19-1073/2021). Ši formuluotė reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui.

219. Veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama materialinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai materialiniai) juridinio asmens siekiai. Intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali ją apimti. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pavyzdžiui, neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami juridinio asmens interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277/2014">2K-277/2014</a>, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>, 2K-169-689/2018, 2K-34-693/2019, 2K-19-1073/2021).

220. Nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais yra alternatyvios šio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatyta. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, kad veika padaryta šio asmens naudai arba interesais, konstatavimas turi būti pagrįstas išsamiu visumos byloje nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277/2014">2K-277/2014</a>, 2K-620-677/2015).

221. Baudžiamoji atsakomybė dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo realios naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017, 2K-19-1073/2021). Jei juridinis asmuo negavo naudos, bet nustatytas kaltininko – fizinio asmens siekis tokią naudą juridiniam asmeniui gauti, šios aplinkybės gali rodyti fizinio ir juridinio asmenų ryšį.

222. BK 20 straipsnyje apie juridinio asmens kaltę nekalbama, tačiau Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika suponuoja ir tai, jog šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veikos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, jog juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida nustatyti juridinio asmens kaltę.

223. Teismų praktikoje pažymima, kad, BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu, konstatuotina, jog juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>).

224. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo, skatino arba sudarė sąlygas fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-25/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-25/2012">2K-25/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-9-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a>, 2K-7-28-303/2017). Išvada, ar teisiškai reikšmingas ryšys egzistavo, turi būti pagrįsta išsamia byloje nustatytų aplinkybių visumos analize (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-494/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-494/2013">2K-494/2013</a>).

225. Byloje nustatyta, kad UAB koncernas „MG Baltic“ yra įmonių grupė, kurios struktūrą sudaro trys atskiros kontroliuojančiosios bendrovės (UAB „D“, UAB „T“ ir UAB „I“), kurios valdo skirtingose rinkose veikiančias įmones. UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas yra D. J. M.. UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamoji įmonė UAB „I“ bylai aktualiu laikotarpiu valdė 99,98 proc. UAB „N“ akcijų. Nuo 2015 m. UAB „L“ akcininke buvo UAB „M“, kuri yra UAB „I“ patronuojamoji įmonė ir priklauso koncernui „MG Baltic“. Nustatyta, kad dauguma kitų UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narių taip pat yra ir koncerną sudarančių kontroliuojančiųjų bendrovių vadovai ir (ar) valdybų nariai. Tai rodo, kad visos koncerno „MG Baltic“ struktūrą sudarančios kontroliuojamųjų bendrovių įmonės, nepriklausomai nuo to, jog veikė skirtingose rinkose, buvo gana glaudžiai susijusios, o jų valdymas iš esmės buvo sutelktas tų pačių asmenų – koncerno „MG Baltic“ valdybos narių – rankose (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 139 punktas).

226. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K. nagrinėjamu laikotarpiu buvo koncerno „MG Baltic“ vieno iš valdymo organų – valdybos nariu (84 t., b. l. 20–27). Vienintelis koncerno „MG Baltic“ akcininkas ir prezidentas buvo D. J. M.. Su šiuo koncernu R. K. tiesioginiais darbo santykiais niekada nebuvo susijęs, oficialiai šios įmonės vadovu, struktūrinio padalinio vadovu ar kolegialaus valdymo organo – valdybos pirmininku paskirtas (ar išrinktas) nebuvo. Tačiau juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama vien tik oficialiomis fizinio asmens pareigomis ir formaliai priskirta kompetencija. Turi būti įvertinama faktinė situacija, o ne tik teisiškai įformintos vadovaujamos pareigos, priešingu atveju taip galėtų būti sudaromos prielaidos juridiniams asmenims manipuliuoti valdymo struktūra, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl vadovaujamų pareigų aiškinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims kontekste turi būti sisteminis, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, juridiniame asmenyje susiklosčiusią praktiką ir taikant kriterijus, kurie padėtų kompleksiškai įvertinti faktinę juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, vykdomas funkcijas ir kartu vaidmenį juridinio asmens veikloje.

227. Nuteistasis R. K. vadovavo visam koncerno „MG Baltic“ valdomam „žiniasklaidos sektoriui“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors R. K. ir koncerno „MG Baltic“ nesiejo teisiniai darbo santykiai, R. K., būdamas koncerno valdybos narys bei šio koncerno valdomų įmonių UAB „I“ valdybos narys, UAB „M“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „A“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „L“ valdybos pirmininkas, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo teisę atstovauti koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, todėl šiame juridiniame asmenyje jis ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta prasme (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 144–153, 370, 376, 724, 741 punktai).

228. Šią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė sistemiškai aiškindamas koncerno „MG Baltic“ įstatuose nurodytas valdybos ir vienasmenio vadovo funkcijas bei įgaliojimus ir pripažindamas, kad juridiniam asmeniui inkriminuotame kaltinime aprašyti R. K. įgaliojimai savo esme atitinka koncerno prezidento D. J. M., o ne koncerno įstatuose nurodytus valdybos nario įgaliojimus. Vien tai, kad R. K. kaip koncerno „MG Baltic“ valdybos nariui de jure (teisiškai) tokie įgaliojimai – vienvaldiškai atstovauti juridiniam asmeniui ir teisė priimti sprendimus jo vardu – suteikti nebuvo, dar nereiškia, kad R. K. nagrinėjamu laikotarpiu veikė jų neturėdamas.

229. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tarp jų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, duomenis, surinktus taikant ŽĮ ir KŽĮ nuostatas, bei juos išanalizavęs, padarė išvadą, kad R. K., veikdamas pagal jo ir UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. suderintą strategiją, byloje nagrinėjamu laikotarpiu susitikinėjo su politinių partijų vadovais bei nariais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siūlė arba leido suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinę paramą partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 43 punktas), kad koncernas, per savo vadovus palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 46 punktas). UAB koncerno „MG Baltic“ siekį palaikyti ilgalaikius ir glaudžius santykius su politinėmis partijomis atskleidžia ir koncerno ketinimas remti politines partijas bei pavienius politinių partijų narius rinkimų kampanijos metu, net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui (juridiniams asmenims uždraudus teikti paramą politinėms partijoms). Koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 38 punktas). Būtent dėl R. K. vaidmens bei įtakos žiniasklaidos srityje, turimų ryšių ir pažinčių gausos šis asmuo tapo neoficialiu koncerno „MG Baltic“ atstovu, palaikančiu nuolatinius ryšius su pagrindinių politinių partijų atstovais bei valstybėje įtakingais asmenimis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36 punktas). Byloje nustatyta, kad ir pats nuteistasis R. K. prisistatydavo kaip koncerno atstovas ir koncerno valdomos žiniasklaidos vadovas, atsakingas už bendravimą su politikais bei politinių partijų atstovais ir už artėjančius 2016 m. rinkimus į Seimą. Pavyzdžiui, iš atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2016 m. sausio 11 d. užfiksuoto nuteistųjų R. K. ir G. S. pokalbio matyti, kad R. K. patvirtina, jog jo grafikas su politikais yra labai intensyvus ir šis intensyvumas nulemtas to, kad, ko gero, devyniasdešimt aštuoni procentai visų santykių yra jo, nes santykiai su politikais „taip natūraliai limpa prie media bloko“. Be to, pats nurodo, kad 2016 m. rinkimai yra „pas jį“ (R. K.) (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 146 punktas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50 (6 t., b. l. 3–20)).

230. Byloje apklausti asmenys (nuteistieji: Š. G., E. M., V. G., G. S., taip pat liudytojai: A. Z., A. G., I. D., G. L., D. B., R. Ž. ir kiti) parodė, kad jie R. K. žinojo kaip įtakingą koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos vadovą. Nors ne visi jie galėjo tiksliai įvardyti konkrečias R. K. pareigas, tačiau neabejotinai jį siejo su koncernu „MG Baltic“ ir laikė vienu iš koncerno vadovų, o kai kurie iš jų įvardijo jį ir kaip koncerno „MG Baltic“ prezidento ir vienintelio akcininko D. J. M. pavaduotoją (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 37 ir 146 punktai). Byloje nustatyta, kad pats nuteistasis R. K. susitikimuose su kitais nuteistaisiais leido jiems suprasti, jog jis atstovauja ne konkrečiai savo vadovaujamoms įmonėms, o visam koncernui kaip visumai ir veikia turėdamas vienintelio koncerno savininko pritarimą.

231. Kadangi koncernas „MG Baltic“ yra sudėtingos struktūros įmonių grupė, o byloje nustatyta, kad koncerno valdyboje nuteistasis R. K. dalyvavo kaip tam tikrą atskirą veiklos sritį kuruojantis asmuo, vadovavo vadinamajam žiniasklaidos sektoriui, tai atitinka vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio prasme pagal aptartą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl faktinio vadovo sampratos bei požymių.

232. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nustatęs, kad R. K. turėjo teisę kontroliuoti koncerno „MG Baltic“ veiklą, neišdėstė tokią išvadą pagrindžiančių motyvų. Dėl šių priežasčių iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas teismo nustatytas požymis, kad R. K. turėjo teisę kontroliuoti juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ veiklą. Šio požymio pašalinimas nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. BK 20 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti trys alternatyvūs fizinio asmens, juridiniame asmenyje einančio vadovaujamas pareigas, požymiai (arba atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą). Baudžiamoji atsakomybė galima esant bent vienam iš jų. Pirmiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad R. K. kuruojamoje srityje faktiškai turėjo teisę ne tik priimti sprendimus, bet ir atstovauti koncernui, taigi, šie požymiai patvirtina nuteistąjį R. K. atitikus BK 20 straipsnio 2 dalies nustatytas sąlygas.

233. Pagrindinis kasatorių argumentas, neigiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimą, yra tai, kad įmonių grupė iš esmės yra sudaryta iš atskirų subjektų (įmonių), kurie yra visiškai savarankiški, t. y. savarankiškai dalyvauja teisiniuose santykiuose, sudaro sandorius, atsako už savo prievoles, turi atskirus valdymo organus ir pan. Būdamos koncerno grupėje, šios įmonės nepraranda savarankiškumo, nes įmonių valdymas yra decentralizuotas ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis dalyvauja ne kaip koncernas ar įmonių grupė, o kaip konkretus savarankiškas grupės narys. Tokiais argumentais kasatoriai nepagrįstai bando atsieti koncerną „MG Baltic“ nuo R. K. vadovaujamų įmonių veiklos.

234. Pirma, svarbu pažymėti, kad byloje aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnis) nustatė, jog įmonių grupė yra patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kur patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį. Be kita ko, netiesioginis lemiamas poveikis reiškia lemiamą poveikį įmonei, daromą kitos įmonės per savo patronuojamąsias įmones arba patronuojamųjų įmonių patronuojamąsias įmones dėl bent vienos iš įstatyme išvardytų sąlygų. Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykis bei tiesioginės ir netiesioginės įtakos požymiai išdėstyti dar plačiau ir patvirtina, kad ir teisine prasme koncernas „MG Baltic“ galėjo daryti tiek tiesioginį, tiek ir netiesioginį poveikį įmonių grupei priklausančioms, tarp jų ir R. K. vadovaujamoms, įmonėms.

235. UAB koncernas „MG Baltic“ yra akcijų valdytojas, kurio pagrindinė veiklos rūšis yra kontroliuojančiųjų bendrovių vadybinė veikla (2004 m. liepos 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų 2.2 papunktis) (99 t., b. l. 44–54). Taigi, nesant koncernui priklausančių grupės įmonių valdymo kontrolės, netektų prasmės ir koncerno veikla. Tai reiškia, kad koncernas ir šiuo aspektu turi tiesioginį suinteresuotumą grupės įmonių veikla bei rezultatais, gali formuoti susijusių juridinių asmenų ar jų struktūrinių dalių veiklos kryptis, daryti kitokią lemiamą įtaką grupės įmonėms, nepaisant šių formaliai turimo teisinio bei ekonominio savarankiškumo.

236. Antra, nepaisant deklaruojamo formalaus grupės įmonių savarankiškumo, svarbu įvertinti tai, kad koncerno įmonių grupei priklausančių įmonių valdymas iš esmės buvo sutelktas koncerno valdybos narių ir akcininko rankose. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organų nariai gali būti tik fiziniai asmenys. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia ir tai, jog jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.); vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veikla apskritai būtų neįmanoma (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Būtent toks juridinio asmens specifiškumas suponuoja tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės.

237. Abi pirmiau aptartos sąlygos reiškia, kad koncerno grupei priklausančios įmonės buvo bendrai valdomos koncerno, grupei priklausančių įmonių interesai derinami ir nulemti pagrindinės įmonės – koncerno „MG Baltic“ interesų. Koncernas galėjo daryti tiesioginį ir netiesioginį poveikį grupės įmonėms tiek dėl nustatyto teisinio reguliavimo, tiek faktiškai per valdymo organus sudarančius tuos pačius fizinius asmenis, o konkrečiai byloje nagrinėjamu atveju – per nuteistąjį R. K..

238. Juridinio asmens – UAB „MG grupė“ atstovo kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog D. J. M. būtų žinomas konkretus R. K. ir atitinkamų Seimo narių bendravimo turinys. Taip pat kad nuosprendyje D. J. M. veiksmai apibūdinami vartojant teiginius apie jo nusikalstamus veiksmus, kurie niekada nebuvo inkriminuoti, dėl to buvo peržengtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos ir pažeista D. J. M. nekaltumo prezumpcija. Be to, kad nuosprendyje esantys panašaus pobūdžio teiginiai apie tariamą D. J. M. žinojimą apie neva vykusius korupcinius sutarimus, korupcinių ryšių skatinimą, jų veiksmų suderinimą, kurie iš esmės yra kildinami iš VSD rašto, ne tik negali pagrįsti juridinio asmens kaltės, bet apskritai negalėjo būti įrašyti į nuosprendį, nes jais pasisakoma ne tik dėl kaltinamųjų, bet ir dėl liudytojo kaltės. Teigiama, kad D. J. M. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesudarė prielaidų R. K. veiksmams, nekurstė jo ir neatliko kitų bendrininkavimą sudarančių veiksmų. Be to, nesutinkama, kad R. K. nusikalstamos veikos buvo padarytos koncerno „MG Baltic“ naudai ir (ar) interesais. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

239. Aptarta Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, nustatant juridinio asmens kaltumą baudžiamosiose bylose, yra svarbus juridinio asmens savininko (akcininko) vertinimas, siejant su fizinio asmens juridinio asmens naudai ar (ir) interesais padaryta nusikalstama veika.

240. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vieninteliam koncerno „MG Baltic“ akcininkui ir prezidentui D. J. M. apie R. K. palaikomus ryšius su politikais bei glaudžius santykius su politinėmis partijomis buvo gerai žinoma (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 370–373 punktai).

241. Byloje nustatyta, kad kai kuriuose susitikimuose su politikais kartu su R. K. dalyvaudavo ir D. J. M. ar kitas koncerno valdybos narys. Šių susitikimų metu buvo kalbama ne tik dėl pavienių pageidaujamų veiksmų atlikimo, bet ir buvo aptariamas ilgalaikis koncerno bei politinių partijų bendradarbiavimas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 146 punktas). D. J. M. buvo nuolat informuojamas ir žinojo apie R. K. veiksmus, paveikiant teisėkūros procesą, susijusį su Vartojimo kredito įstatymo pataisų registravimu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 147, 148, 151 punktai), jam buvo žinoma apie įtaką politikams, derinamą finansinę paramą, rengiamus projektus bei koncerno „MG Baltic“ lūkesčius, susijusius su šia sritimi (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 315–320 punktai). Tai, kad D. J. M. buvo žinoma, jog R. K., bendraudamas su politinės partijos Darbo partijos atstovu V. G., veikė koncerno interesais, leidžia spręsti ir kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija (4 t., b. l. 122–133; 12 t., b. l. 57–69, 70–81). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas buvo ne tik suinteresuotas vieno iš koncerno valdybos narių R. K. veiksmais, paveikiant Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimą Seime, bet tokį R. K. elgesį palaikė ir netgi skatino (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 153 punktas), taip pat kad D. J. M. buvo žinomos iniciatyvos apie paminklo J. Basanavičiui statybas ir jis pats taip pat dalyvavo pokalbyje dėl šio paminklo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 250, 255 punktai). Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas gerai žinojo ir pritarė konkretiems R. K. susitarimams su E. M. tiek dėl jo asmeninio balsavimo už Š. G. Seime įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas, Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto, Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pasiūlymą, tiek dėl neteisėto poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams atitinkamai balsuoti už šiuos teisės aktus bei Vilniaus miesto merui dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo Vilniuje vietos klausimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 376 punktas).

242. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingą ryšį tarp nuteistojo R. K. padarytų nusikalstamų veikų ir juridinio asmens – koncerno „MG Baltic“. Savo išvadas skundžiamame nuosprendyje teismas pagrindė išsamia byloje surinktų įrodymų analize, vadovaudamasis pirmiau aptartais Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei teismų praktika, ir įstatymų reikalavimų nepažeidė.

243. Juridinio asmens – koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumas nuteistojo R. K. perduodamais kyšiais Š. G., E. M. ir V. G. pasireiškė tuo, kad: 1) būtų priimti koncernui naudingi teisės aktai Seime (Vartojimo kredito įstatymo pataisos, Seimo nutarimas dėl „Kelias Vilnius–Utena“ projekto, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas); 2) paveiktų kitus Seimo narius dėl koncerno pageidaujamų sprendimų, susijusių su paminėtais projektais, priėmimo; 3) paveiktų kitus asmenis: R. Š. – dėl paminklo J. Basanavičiui vietos, V. B. – kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „V“, taip pat kad priimtų UAB „M“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą, ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti paminėtoms įmonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą; L. G. – kad ji neįtrauktų į Seimo posėdžių darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo projekto.

244. Apie tai, kad R. K. veikė koncerno „MG Baltic“ interesais ir tai buvo žinoma vieninteliam koncerno akcininkui ir prezidentui D. J. M., jau buvo pasisakyta pirmiau, aptariant teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens (R. K.) padarytų nusikalstamų veikų ir juridinio asmens (koncerno „MG Baltic“). Šios aplinkybės bendriausia prasme patvirtina juridinio asmens suinteresuotumą ir kartu BK 20 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos buvimą – kad nusikalstama veika turi būti padaryta juridinio asmens naudai arba interesais. Kartu byloje yra nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo išsamiai motyvuotas koncerno suinteresuotumas dėl kiekvienos šiam juridiniam asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos.

245. Byloje nustatyta, kad Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai tiesiogiai turėjo įtakos vartojimo kreditus suteikiančioms įmonėms, byloje nagrinėjamu atveju – UAB „F“. Tačiau netiesiogiai – ir UAB „L“, parduodančiai reklamos paslaugas, o kartu – UAB „M“ ir atitinkamai koncernui „MG Baltic“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 82 punktas). Tokia išvada pagrįsta liudytojų parodymais ir kitais įrodymais pripažintais duomenimis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 83 punktas; 25 t., b. l. 52–54, 123, 125). Taigi, koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumas aptariamo įstatymo pakeitimais šioje byloje yra nustatytas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad, siekdamas vartojimo kreditus išduodančioms įmonėms naudingų įstatymo pataisų, R. K. veikė koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesams (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 95–97 lapai).

246. Byloje nustatyta, kad koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „N“ bei koncernas „MG Baltic“ turėjo savų interesų dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“. Nors „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projektu pirmiausia tiesiogiai domėjosi AB „K“, tačiau jam įgyvendinti būtų reikėję jungtinės veiklos partnerių, šia partnere galėjo būti viena iš koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių – UAB „N“. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotai aplinkybei, kad Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto klausimas buvo svarbus koncernui „MG Baltic“ per jos patronuojamąją įmonę – UAB „I“, nagrinėjamu laikotarpiu valdžiusią 99,98 proc. potencialaus projekto (ar jo dalies) vykdytojos – UAB „N“ akcijų. Koncernas „MG Baltic“ tikėjosi, jog UAB „N“ ateityje jungtinės veiklos partnerystės pagrindu dalyvaus vykdant šį stambų kelių infrastruktūros projektą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 373 punktas). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 444–445 punktai) yra išdėstyti išsamūs šias aplinkybes pagrindžiantys motyvai, kuriems nepritarti nėra teisinio pagrindo. Be kita ko, byloje nustatyta, kad R. K. yra buvęs UAB „N“ valdybos pirmininku, o nagrinėjamu laikotarpiu jam priklausė 2,33 proc. UAB „I“, valdžiusios pagrindinį UAB „N“ akcijų paketą, akcijų. Byloje taip pat nustatyta, kad AB „K“ kartu su UAB „N“ dalyvavo keliuose dideliuose infrastruktūros konkursuose. Pagal AB „K“ buvusio valdybos pirmininko N. E. parodymus, jam buvo žinoma, kad UAB „N“ priklauso koncernui „MG Baltic“, o R. K. kartais atstovaudavo UAB „N“ interesams. Aptartos aplinkybės patvirtina egzistavusius koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „N“ interesus dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ ir kartu buvus koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą šiuo projektu.

247. Nors koncerno „MG Baltic“ vadovai (nuteistasis R. K., valdybos narys R. R., prezidentas ir vienintelis akcininkas D. J. M.) parodė, kad koncernas „MG Baltic“ jokio suinteresuotumo dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo neturėjo, nes koncerno valdomose įmonėse, išskyrus parduotuves „Apranga“ bei „Bottlery“, nėra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius parodymus atmetė. Įvertinęs tai, kad šia Seimo narių pataisa buvo siekiama įtvirtinti, kad 5000 Eur apribojimas atsiskaitymams grynaisiais pinigais būtų taikomas tik tarp fizinių asmenų, o juridiniams asmenims buvo siūloma palikti iki tol galiojusią tvarką, pagal kurią buvo įteisinti praktiškai neriboti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais, R. K. suinteresuotumą ir nuolatinį domėjimąsi Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto svarstymo Seime eiga bei aptaręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo nuteistojo R. K. ir koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme būtų kuo mažiau juridinių asmenų veiklą ribojančių nuostatų (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 228–241, 374 punktai).

248. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad koncernas „MG Baltic“ buvo suinteresuotas J. Basanavičiaus paminko pastatymu Vilniuje Lietuvos tūkstantmečio proga. Byloje nustatyta, kad iš esmės buvo svarstomos dvi paminklo vietos Vilniaus senamiestyje. Koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. R. pasisakė už paminklo pastatymą K. Sirvydo skvere (43 t., b. l. 17–20, 21–26). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo parinkta vieta teritorijoje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (43 t., b. l. 13). R. R. ir R. K. ši vieta buvo netinkama, todėl buvo imtasi priemonių tuometiniam Vilniaus miesto merui R. Š. paveikti, kad iš 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio darbotvarkės būtų išbrauktas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos. Nors R. R. aktyvus domėjimasis paminklo J. Basanavičiui pastatymo vieta iš dalies susijęs tiek su jo, kaip buvusio J. Basanavičiaus gimtinės muziejaus direktoriaus, veikla, tiek su koncerno „MG Baltic“ vadovybės priimtu sprendimu finansuoti paminklo statymo išlaidas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks suinteresuotumas paminklo pastatymo vieta buvo susijęs ir su koncerno „MG Baltic“ siekiu sukliudyti konkurentams plėtoti nekilnojamojo turto statybos projektus Vilniaus senamiestyje esančiame K. Sirvydo skvere (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 254–271 punktai). Po 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio, iš kurio dienotvarkės R. Š. sprendimu buvo išbrauktas klausimas dėl pritarimo rezoliucijai dėl J. Basanavičiaus paminklo, R. R. buvo nuvykęs į susitikimą su Vilniaus meru R. Š., pasak kurio, jo metu „buvo bandomas daryti lengvas spaudimas“ ir dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos. Tuo pačiu tikslu R. R. dalyvavo ir 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinėje koncerno „MG Baltic“ bei Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovų vakarienėje, kurioje turėjo dalyvauti ir R. Š., tačiau pastarasis į šį susitikimą sąmoningai nevyko dėl to, kad norėjo išvengti pokalbio su koncerno „MG Baltic“ vadovais apie J. Basanavičiaus paminklą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 269 punktas).

249. Byloje taip pat nustatytas R. K. siekis, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine Seimo nario padėtimi, Seimo nario tarnyba, pareigomis Darbo partijos valdymo organuose, paveiktų valstybės tarnautoją – žemės ūkio ministrę V. B., kad ji duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „V“ dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, taip pat kad V. B. priimtų koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „M“ valdomoms UAB „A“ ir UAB „L“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą, ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti paminėtoms įmonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą. Kadangi šiame punkte išvardytų bendrovių priklausomumas ir sąsajos su koncernu „MG Baltic“ buvo aptartos pirmiau, vien tokių pageidaujamų sprendimų pobūdis ir apeliacinės instancijos teismo aptarti konkretūs nuteistųjų R. K. bei V. G. veiksmai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 569–584, 596–628 punktai) rodo, kad koncernas buvo suinteresuotas aptariamų sprendimų priėmimu.

250. Veika dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad ši Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimo svarstymą nukeltų į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, pirmiausia galėjo būti naudinga UAB „P“. Tai patvirtino liudytoja D. Do., 2015 m. ėjusi UAB „P“ valdybos nario pareigas, taip pat R. K. ir D. Do. 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. užfiksuoti pokalbiai. Pastarajame R. K. pranešė D. Do., kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas nukeltas į 2016 m. Seimo pavasario sesiją. Savo ruožtu R. K. buvo suinteresuotas, kad koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „N“ atliktų darbus UAB „P“ planuojamame statybos darbų projekte. Tai patvirtino liudytojų D. Do. ir J. B. parodymai. Be to, byloje nustatyta, jog UAB „N“ ir UAB „P“ 2016 m. sausio 6 d. pasirašė 14 020 000 Eur vertės statybos rangos darbų sutartį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 552–555 punktai), taigi šias įmones siejo verslo santykiai, suteikiantys pagrindą konstatuoti koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą aptariamu klausimu.

251. Nors ne visais byloje nagrinėjamais atvejais tiesioginis naudos gavėjas buvo koncernas „MG Baltic“, tai nešalina koncerno atsakomybės, kadangi tiek juridinio asmens interesai gali būti įvairūs, tiek jie realizuojami gali būti įvairiais būdais – tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai – per kitas įmones ar asmenis. Šioje nutartyje aptartas teisinis įmonių grupių reguliavimas, sudėtinga koncerno struktūra, atskirų grupės įmonių sąsajos per valdymo organus sudarančius fizinius asmenis rodo, kad koncernas turi suinteresuotumą grupės įmonių (tarp jų – ir patronuojamųjų bei jų kontroliuojamųjų įmonių) veikla ir rezultatais. Taigi pagrindinės įmonės nauda ir (ar) interesas gali būti realizuojami per patronuojamąsias ar kontroliuojamąsias įmones, tai iš esmės ir buvo nustatyta. Šioje byloje taip pat buvo nustatyti ir koncerno grupei nepriklausančių įmonių (AB „K“, UAB „F“, UAB „P“) interesai nuteistojo R. K. nusikalstamomis veikomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, kaip per šias įmones turėjo būti realizuojami koncerno „MG Baltic“ interesai. Tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai patvirtina esant visas BK 20 straipsnyje nustatytas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygas, yra pagrįsti detalia byloje surinktų įrodymų analize ir nepritarti jiems nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis R. K. viename iš užfiksuotų pokalbių nurodo: „Bet iš esmės daugiau visi mūsų interesai per mūsų partnerių interesus realizuojasi. Vienokie ar kitokie. Lygiai taip pat ir jūsų atveju“ (4 t., b. l. 97–99).

252. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, pagrindžiančius, kad nuteistojo R. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo siekiama materialinės naudos ir (ar) interesų užtikrinimo koncernui „MG Baltic“, kaip nepagrįsti vertintini ir atmestini koncerno atstovo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad, taikydamas baudžiamąją atsakomybę „MG Baltic“, apeliacinės instancijos teismas išplėtė juridinio asmens atsakomybės sąlygas, iš esmės jas sulygindamas su vėliau įstatymo leidėjo nustatytu griežtesniu teisiniu reguliavimu, įtvirtinančiu juridinio asmens atsakomybę už jo kontroliuojamų juridinių asmenų įvykdytas veikas. Iš tikro, 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII-2780 buvo pakeistas BK 20 straipsnis, be kita ko, 4 dalyje įtvirtinant, kad juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujamas pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas ir nuteistas ne už kito juridinio asmens, o už fizinio asmens – R. K. koncerno „MG Baltic“ – naudai ir interesais padarytas nusikalstamas veikas. Motyvai dėl nuteistojo R. K. atitikties BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, taip pat dėl R. K. sąsajų su koncernu yra išdėstyti pirmiau ir patvirtina faktinį jo vadovavimą. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad vien tai, jog jis ėjo vadovaujamas pareigas kituose, koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamuose, juridiniuose asmenyse ar net atskirais atvejais, jais naudodamasis, padarė nusikalstamas veikas, nešalina koncerno „MG Baltic“ baudžiamosios atsakomybės.

253. Juridinių asmenų – politinių partijų atstovų advokatų kasaciniuose skunduose iš esmės nurodoma, kad byloje nebuvo įrodinėjama Š. G., E. M., G. S. ir V. G. teisė vienvaldiškai veikti atitinkamų partijų vardu, byloje nebuvo nustatomos aplinkybės, apibūdinančios juridinio asmens kaltės turinį, t. y. ar byloje nuteisti fiziniai asmenys veikė kaip politinės partijos, ar kaip atitinkamos frakcijos Seime, ar kaip laisvojo mandato pagrindu savo pareigas ėję Seimo nariai, ar juridinis asmuo per struktūrinius, atstovaujamuosius ar vykdomuosius organus žinojo, suvokė arba galėjo žinoti ir suvokti, kad byloje nuteisti fiziniai asmenys atlieka veiksmus, tiesiogiai siejamus su juridiniu asmeniu, ar pritarė šiems veiksmams. Be to, kasaciniuose skunduose nesutinkama, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos aptariamų politinių partijų naudai ir (ar) interesais. Tokie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

254. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius motyvus, pagrįstus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize dėl visų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų juridinių asmenų suinteresuotumo ir (ar) naudos padarytomis nusikalstamomis veikomis.

255. Politinė partija kaip juridinis asmuo už jos naudai ar interesais partijos narių ar vadovų padarytas nusikalstamas veikas atsako bendrais pagrindais, atsižvelgiant į jų specifiką. Kadangi politinės partijos, skirtingai nei įmonės, neturi savininkų (akcininkų), jų kaltės nustatymas paremtas kitokiais principais ir sietinas su partijos vadovais, valdymo organais ar jų nariais. Jei politinės partijos vadovai (pvz., pirmininkai, tarybos nariai) žinojo apie nusikalstamą veiklą arba ją toleravo, tai greta kitų kriterijų (struktūros, veiklos ir pan.) gali būti vienas iš pagrindų nustatyti partijos kaltę. Toks aiškinimas grindžiamas sisteminiu teisės aktų, reglamentuojančių politinių partijų steigimą ir veiklą Lietuvoje, aiškinimu bei jų veiklos tikslų specifiškumu. Antai Politinių organizacijų įstatymas nustato, kad politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose. Taigi pagrindinis politinių partijų tikslas yra dalyvauti valstybės valdyme plačiąja prasme. Nors tikslai gali būti įgyvendinami per visus narius, tačiau politinės partijos vadovai paprastai turi didesnes galimybes dalyvauti valstybės valdyme nei kiti partijos nariai. Tokia išvada darytina dėl to, kad vadovai paprastai yra žinomesni visuomenėje, tai sukuria jiems platesnes galimybes siekti politinių tikslų, jie dalyvauja aukščiausiuose sprendimų priėmimo organuose tiek partijose, tiek valstybėje, todėl turi daugiau galios ir įtakos politikos formavimui. Partijos vadovai paprastai yra kandidatai į aukščiausius politinius postus, tai suteikia jiems didesnes galimybes tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Dėl šių priežasčių partijų vadovai turi didesnes galimybes paveikti valstybės valdymą, aktyviau dalyvauti formuojant valstybės strateginius tikslus, todėl yra labiausiai suinteresuoti partijos veikla, siekiant politinių tikslų. Tačiau reikia pažymėti, kad politinė partija, kaip minėta, turi ir juridinio asmens statusą, kuris įpareigoja turėti ir atitinkamą politinės partijos vidaus valdymo organų sąrangą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės, turi būti įvertinami visi anksčiau aptarti juridinio asmens atsakomybei taikytini požymiai, atitinkamai ir teisinio ir faktinio vadovavimo klausimas.

256. Sprendžiant klausimą dėl Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos baudžiamosios atsakomybės sąlygų, pirmiausia būtina pažymėti, kad nuteistieji Š. G., E. M., G. S. bei V. G. ėjo svarbias vadovaujamas pareigas politinėse partijose. Nuteistasis Š. G. nagrinėjamu laikotarpiu buvo dviejų iš svarbiausių Lietuvos liberalų sąjūdžio kolegialių valdymo organų – valdybos bei tarybos – narys. Nors Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatuose pavieniams valdybos ar tarybos nariams nebuvo suteikti išskirtiniai įgaliojimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Š. G. partijoje turima įtaka, Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovybės neteisėto Š. G. elgesio toleravimas bei pritarimas leidžia pagrįstai teigti, jog, kai buvo kyšininkaujama, Š. G. veikė šio juridinio asmens vardu, galėjo jam atstovauti ir kontroliuoti jo veiklą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 161 punktas). Nuteistasis E. M. buvo Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininkas, valdybos pirmininkas ir tarybos narys, taigi jis teisine prasme laikomas vadovu, turinčiu plačiausius įgaliojimus. Nuteistasis G. S. – dviejų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kolegialių valdymo organų – valdybos bei tarybos – narys ir partijos pirmininko pavaduotojas. Pažymėtina, kad šios politinės partijos įstatų 89 punkte įtvirtinta, jog, nesant partijos pirmininko, jo pareigas eina partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Įstatų 90 punkte įtvirtinta, kad partijos pirmininko pavaduotojai atsako už konkrečias partijos veiklos sritis. Taigi G. S. partijoje turima įtaka, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovybės pritarimas jam ir neteisėto jo elgesio toleravimas suteikė pakankamą pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad, kai buvo piktnaudžiaujama tarnyba, G. S. turėjo teisę veikti aptariamos politinės partijos vardu, jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą.

257. Nuteistasis V. G. byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, valdybos ir prezidiumo narys. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. faktiškai sprendė visus svarbiausius einamuosius partijos reikalus, galėjo atstovauti partijai, priimti sprendimus jos vardu. Be kita ko, šias aplinkybes pirmiausia pagrindžia 2015 m. rugsėjo 28 d. užfiksuotas V. G. ir R. K. pokalbis, iš kurio matyti, kad R. K. bendravo su V. G. kaip su Darbo partijos atstovu, kuris turi teisę atstovauti partijai, priimti sprendimus partijos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, o Darbo partijos pirmininką V. M. vadina formaliuoju pirmininku. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš šio pokalbio turinio matyti, jog Darbo partijos pirmininkui V. M. žinoma apie V. G. korupcinio pobūdžio bendravimą su koncerno „MG Baltic“ atstovu R. K. ir toks bendravimas buvo toleruojamas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 750 punktas). Visos šios aplinkybės, taip pat ir ilgametė V. G. narystė politinėje partijoje bei einamos pareigos ir vaidmuo priimant sprendimus leido apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą apie itin svarbų V. G. vaidmenį ir turimą įtaką Darbo partijoje, o kartu ir spręsti apie teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą.

258. Juridinis asmuo – Liberalų sąjūdis nuteistas už jo naudai Š. G. paimtą 8700 Eur kyšį, E. M. paimtą 106 200 Eur bei 72,99 Eur vertės degtinės butelio kyšį ir už G. S. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Byloje yra nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos aptariamo juridinio asmens – Lietuvos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais.

259. Lietuvos liberalų sąjūdis nuteistas dėl 8700 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama, gavimo, veikiant per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Š. G. buvo neformalus VšĮ „T“ vadovas, ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė tai pagrindžiančius motyvus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punktas). Pinigai – 8700 Eur – buvo pervesti iš nuteistojo R. K. vadovaujamos UAB „M“ Š. G. įsteigtai ir faktiškai vadovaujamai VšĮ „T“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 112–113 punktai). Apeliacinės instancijos teismas išsamiais motyvais pagrindė aplinkybę, kad kyšis gautas ir, be kita ko, E. M. pritarimu panaudotas padengiant dalį VšĮ „T“ organizuotų mokymų „Ready to Win“, skirtų Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos kandidatų sėkmingam dalyvavimui 2016 m. Seimo rinkimuose, išlaidų.

260. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visi E. M. perduoti pinigai – 106 200 Eur ir 72,99 Eur vertės degtinės butelis yra kyšis, kurį nuteistasis E. M. paėmė savo ir kitų asmenų – politinės partijos – Liberalų sąjūdžio naudai, siekdamas finansuoti tiek savo, tiek politinės partijos – Liberalų sąjūdžio konkrečių kandidatų pasirengimą 2016 m. Seimo rinkimų kampanijai. Tokia išvada padaryta įvertinus byloje surinktus įrodymus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 354 punktas). Teismas aptarė partijos organų, atsakingų už politinės partijos turtą ir lėšas, skyrimą bei atsakomybę, atsižvelgdamas į partijos pirmininkui E. M. suteiktus įgaliojimus skiriant atsakingąjį sekretorių (jį į šias pareigas skiria partijos valdyba partijos pirmininko teikimu), partijos vadovo tiek partijos valdyboje, tiek taryboje pareigas, į kurias įeina ir partijos pajamų ir išlaidų sąmatų tvirtinimas, ir padarė išvadą, kad E. M. įtaka sprendžiant partijos finansavimo klausimus buvo itin reikšminga. Be to, nors 106 200 Eur kyšis praėjus dviem dienoms po jo gavimo buvo rastas E. M. namuose, tačiau bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui leido padaryti kategorišką išvadą, kad iš R. K. gautas piniginis kyšis nuteistojo E. M. būtų buvęs panaudotas ir jo vadovaujamos Liberalų sąjūdžio politinės partijos naudai ir interesais. Skundžiamame nuosprendyje aptarta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. susitikime, pasiūlydamas kyšį už pageidaujamų veiksmų atlikimą, R. K. šį kyšį įvardijo kaip „paramos galimybę galvojant apie šešioliktus“, t. y. 2016 m. vyksiančius Seimo rinkimus, – jis tikėjosi, kad šiuose rinkimuose tiek Liberalų sąjūdis kaip politinė partija, tiek jos pirmininkas E. M. pasirodys itin gerai. Tikslo finansuoti Liberalų sąjūdžio veiklą neslėpė ir apklaustas išteisintasis R. K.. Be to, užfiksuoto 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio, vykusio tarp R. K., D. J. M. ir R. R., analizė taip pat patvirtina, kad koncerno „MG Baltic“ vadovybė siekė finansuoti būtent politinę partiją Liberalų sąjūdį, o ne asmeniškai vien tik E. M..

261. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. vykusių susitikimų metu G. S. ir R. K. susitarė dėl paramos, o 2016 m. vasario 2 d. UAB „M“ pervedė tokią paramą VšĮ „L“ – 10 000 Eur – ir „G“ fondui – 5000 Eur. Nuteistasis G. S. nagrinėjamu laikotarpiu buvo Seimo narys ir Liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, tai atitinka valstybės tarnautojo sąvoką (BK 230 straipsnio 1 dalis), taip pat jis buvo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, valdybos ir tarybos narys, tai atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką (BK 230 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad G. S. žinojo apie R. K. prašymus dėl teikiamos Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto. Aplinkybės apie G. S. susitarimą dėl neteisėtos paramos leidžia daryti išvadą, kad G. S. suvokė, jog jo balsavimas, palaikant Š. G. pataisą, t. y. taip, kaip pageidavo R. K., yra naudingas koncernui ir susijęs su savanaudiškais tikslais – siekiu palaikyti glaudžius santykius su minėtu asmeniu ir gauti turtinės naudos. Tai reiškia, kad G. S. savo, kaip Seimo nario, mandatą naudojo pažeisdamas iš Konstitucijos kylančius principus, teisės aktuose, taip pat ir Seimo statute, įtvirtintus reikalavimus, kadangi veikė savanaudiškais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VšĮ „L“ ir „G“ fondui pervesta parama iš esmės buvo skirta G. S. kaip politiko ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansuoti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 788 punktas). VšĮ „L“ veikla buvo organizuojama atsižvelgiant į artėjančius rinkimus, kuriuose planavo dalyvauti politinė partija – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Be kita ko, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas pripažinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis VšĮ „L“ diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidas (2670,07 Eur) (111 t., b. l. 186–190). Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad kita dalis UAB „M“ pervestų 10 000 Eur buvo panaudota tam, kad būtų užtikrinta VšĮ „L“, kuris naudingas partijai ir atskiriems jos nariams, veikla, sumokant už jau turimus įsipareigojimus, taip pat už paslaugas „Pilietiškumo pamokų mokyklose“ lektoriams. Pažymėtina, kad renginių viešinimas vyko Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interneto svetainėje, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (111 t., b. l. 22); šias pamokas visais atvejais vedė ne vien tik atskiras lektorius, bet ir išimtinai politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai, paprastai – G. S., keliose pamokose dalyvavo E. M. ir kiti žinomesni partijos nariai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. ir pirmininko pavaduotojas G. S. tokias pamokas vertino kaip naudingas jiems, kaip politikams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad „G“ fondui skirtą 5000 Eur paramą buvo planuojama panaudoti veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, – G. S. kaip politiko ir politinės partijos nario veiklai viešinti ir jam populiarinti.

262. Juridinis asmuo – Darbo partija – nuteistas už V. G. paimtą 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai.

263. Byloje nustatyta, kad R. K. ir V. G. susitikimų metu buvo sutarta, jog R. K. iniciatyva koncerno „MG Baltic“ patronuojamoji įmonė UAB „L“ Darbo partijai suteiks nuolaidą reklamos transliacijai per televiziją, tai ir buvo padaryta. Kasaciniame skunde ginčijamas tik kyšio dydis, tvirtinant, kad nuolaidos suma buvo 10 000 Eur, tai, atskaičiavus PVM mokestį, sudarytų 8300 Eur. Pažymėtina, kad kyšio, kaip nuolaidos, dydis yra fakto klausimas, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme nenagrinėjamas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sąžiningos konkurencijos sąlygomis, pirkdama aptariamą paslaugą, Darbo partija būtų turėjusi sumokėti visą sumą, įskaitant ir PVM, todėl kasatoriai visiškai nepagrįstai iš gautos nuolaidos eliminuoja šį mokestį.

264. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K., veikdamas kaip koncerno „MG Baltic“ atstovas šio koncerno interesais ir naudai, buvo suinteresuotas skirti finansinę paramą politinėms partijoms – Darbo partijai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, pasitelkdamas su politinėmis partijomis susijusias viešąsias įstaigas, fondus, jaunimo organizacijas ir pan. Iš esmės taip buvo sukurta schema, leidžianti nesilaikyti iš teisės aktų kylančio reikalavimo, draudžiančio juridiniams asmenims remti politines partijas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 116 punktas).

265. V. G. nusikalstamų veiksmų Darbo partijos naudai ir interesais, Š. G. ir G. S. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais kontekste paminėtina ir tai, kad šioje byloje nagrinėjamais atvejais kaip parama užmaskuoti kyšiai buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), tačiau tai savaime nepaneigia šių asmenų veikimo minėtų partijų naudai ir interesais. Paprastai, darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai (įskaitant ir fiktyvius) tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties. Todėl, siekiant tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis, tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kas yra faktinis lėšų gavėjas. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl faktinių lėšų gavėjų – politinių partijų – Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio pagrindė išsamiais, byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstais motyvais, kuriems nepritarti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir nuosprendžio surašymo

266. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjų, nuteistojo V. G. ir jo gynėjo, nuteistojo E. M. ir jo gynėjo, nuteistojo G. S. ir jo gynėjo, nuteistojo Š. G., nuteistų juridinių asmenų UAB koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos atstovų kasacinių skundų argumentai dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir surašant skundžiamą nuosprendį iš esmės yra vienas kitą papildantys, todėl bus aptarti bendrai. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažindamas nuteistuosius kaltais dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi neteisėtu būdu gautais įrodymais (dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, VSD pateiktos informacijos), taip pat rėmėsi prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, nesilaikė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, kurias apibrėžė prokuroro apeliacinis skundas, o apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, t. y. nuosprendyje neatsakyta į esminius išteisintųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus dėl išteisinimo motyvų, tinkamai nemotyvuota, kodėl buvo atmestas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir pirmosios instancijos teismo išvados pripažintos nepagrįstomis, taip pat nemotyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo (nuteistųjų susitarimai dėl paramos (kyšio), už paramą (kyšį) atlikti veiksmai, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygos). Anot kasatorių, taip buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 331 straipsnio 1, 2 dalių, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai, kurie suvaržė nuteistųjų procesines teises į veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Šie kasatorių argumentai yra nepagrįsti, nes, kaip jau aptarta pirmiau nutartyje atsakant į kitus skundo argumentus, yra prieštaraujantys bylos medžiagai bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl plačiau dėl jų nebus pasisakoma.

267. Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikoje BK uždraustos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos teisės aktuose prie tokio pobūdžio nusikalstamų veikų priskiriamas kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą (pvz., Seimo nutarimu 2022-07-07 Nr. 2022-14816 patvirtintos 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais 23 punktas). Taigi šiomis veikomis yra kriminalizuojama korupcija, kaip visuomenei nepriimtinas, pavojingas ir BK nuostatomis uždraustas reiškinys. Ir nors tiek tarptautiniu (Europos Sąjungos 1997 m. gegužės 26 d. konvencija dėl kovos su korupcija; 2003 m. liepos 22 d. Europos Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje; 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, pasirašyta 1999 m. sausio 27 d., ir Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos, pasirašyta 1999 m. lapkričio 4 d.; 2003 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją; Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 1997 m. lapkričio 21 d. konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius), tiek nacionaliniu mastu yra skiriama daug dėmesio korupcijos problemai, pasaulyje iki šiol nėra susitarta dėl vienodo korupcijos apibrėžimo. Plačiausia prasme korupcija apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas valdžia asmeninei naudai gauti. Lietuvos Respublikos norminiame reguliavime korupcija apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje (pvz., Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnis). Tačiau nagrinėjamai bylai yra aktuali ne pačios korupcijos apibrėžtis, bet byloje atskleisto jos pasireiškimo baudžiamasis teisinis įvertinimas. Pagal atskleistas korupcijos pasireiškimo visuomenėje formas paprastai korupcija yra skirstoma į korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose. Prie viešosios korupcijos yra priskiriama ir politinė korupcija, būtent tokios korupcijos požymiai buvo nustatyti ir nagrinėjamoje byloje. Politinė korupcija apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės ar atstovaujamos partijos arba kitokios politinės, privačios organizacijos naudos. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu 2015–2025 m. Kovos su korupcija programos 5 punktas nurodė, kad korupcija yra viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei.

268. Taigi galima daryti išvadą, kad, teikiant baudžiamąjį teisinį vertinimą politinei korupcijai, atskleistini tokie požymiai kaip nuolatinio paveikiamų valstybės tarnautojų (pareigūnų, politikų) tinklo sukūrimas, kuris pagrįstas ilgalaikiu pasitikėjimu paremtu bendravimu, nuolatinių tarpininkų tarp valdžios institucijų ir suinteresuotų verslo ar kitų grupių buvimu. Politinei korupcijai kaip reiškiniui būdingas pavojingas kelių asmenų siekis sukurti tinklą, kuris suveiks, kai bus būtinybė gauti naudos. Būtent tokio pobūdžio sistemą (tinklą) ir nustatė apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, išanalizavęs Lietuvos politinę sistemą, partijų finansavimo reglamentavimą, nustatytas teisėkūros procedūras, įvertinęs duomenis apie nuteistųjų V. G., E. M., G. S., Š. G. ryšius su R. K., liudytojų D. B. ir R. Ž. parodymus, užfiksuotus R. K. pokalbius su šiais liudytojais, taip pat kaip liudytojų apklaustų koncerno „MG Baltic“ vadovo D. J. M., politikų A. S., E. G., A. G., R. Š., I. Š., G. L., I. D., L. K., A. Z. parodymus, VSD surinktą informaciją, kitus byloje įrodymais pripažintus duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas apie susiformavusią koncerno „MG Baltic“ veiklos strategiją palaikyti ryšius su politinių partijų atstovais, finansiškai remti (tiek teisėtai, tiek neteisėtai) politines partijas ir atskirus jų kandidatus 2016 m. Seimo rinkimuose, taip siekiant daryti įtaką atskiriems politiniams ir teisėkūros procesams. Atitinkamai šios veikos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal konkrečius BK straipsnius.

Dėl bendrųjų bausmių skyrimo nuostatų (BK 54 straipsnio 2, 3 dalys, 55 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

269. Nuteistųjų R. K., E. M. bei V. G. ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmes, nes neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, kartu ir spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nepagrįstai atsižvelgė į baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta itin didelė žala, taip pat nepagrįstai vertinta paimto kyšio vertė, teisėtomis pajamomis negalimo pagrįsti turto vertė.

270. Išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas, laikėsi bendrųjų bausmių skyrimo reikalavimų, baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas.

271. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismas įvertino nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis (šeiminę padėtį, administracinių nusižengimų istoriją) (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 903, 906, 909 punktai). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės įvertintos, nesuteikiant nė vienai iš jų prioritetinės reikšmės. E. M. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose kartu užsimenama apie BK 54 straipsnio 3 dalies netinkamą taikymą, tačiau šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės, asmens charakteristika dėl teistumo savaime nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymu, – švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, taip pat jų nėra nurodyta ir kasaciniuose skunduose. Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose dėstomi teiginiai, jog bausmės skyrimas motyvuotas bendrais visiems nuteistiesiems argumentais, šių neindividualizuojant, prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Apeliacinės instancijos teismo sprendime aptartas nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertinant kiekvieno nuteistojo indėlį į nusikalstamų veikų padarymą, kiekvienam nuteistajam atskirai skirta dėmesio šio charakteristikos vertinimui (dėl V. G. – apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 908–910 punktai).

272. Kasatorių teiginiai dėl savanaudiškų paskatų, kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatymo nepagrįsti. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Teismas į tokią aplinkybę, kuri nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Neginčytina, kad nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, padarymas savo esme yra susijęs su savanaudiškomis paskatomis. Savo ruožtu kasacinėje praktikoje pažymėta, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtyje (BK 227 straipsnis) savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda kaip nusikaltimo sudėties požymis nenustatytas, tačiau priklausomai nuo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jos gali būti padaromos ir dėl savanaudiškų paskatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-625/2012">2K-625/2012</a>). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nė vienu atveju – tiek R. K., tiek E. M. bei V. G. – nepripažino aptariamos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 903, 906, 908 punktai). Atitinkamai bausmė buvo skiriama netaikant BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. teismui keliamos pareigos įvertinti kiekvienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę. Tai, kad teismas paminėjo savanaudiškas paskatas apibūdindamas nusikalstamų veikų pobūdį ir dėl V. G., įvertino tai, kad materialinės naudos buvo siekta ne vienam, bet keliems juridiniams asmenims, o tai didina veikos pavojingumą, nesudaro prielaidų konstatuoti BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.

273. Kasatorių teigimu, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai ir dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir į nusikalstamomis veikomis padarytą itin didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei. Išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikalstamų veikų sudėtyse nurodyto didelės žalos požymio, nėra apribojimų teismui vertinti nusikalstama veika padarytą žalą. Priešingai – teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę, privalo įvertinti nusikalstamos veikos padarinius. Minėtos aplinkybės neįvertinimas, kaip tai aiškina kasatoriai, lemtų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamų veikų padarymo metu baudžiamasis įstatymas ir jame galioję bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatė teismui reikalavimą įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis – tai kiekybinė nusikaltimo charakteristika, nusakanti veiksmų intensyvumą, žalos dydį, mastą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nusikalstamų veikų pavojingumą, kaip tai nustato BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagrįstai atsižvelgė ir į nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius. Nusikalstama veika sukelti padariniai, žala – reikšmingos skiriant bausmę bei vertintinos aplinkybės ir pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014).

274. Dėl E. M. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose minimo nepagrįstai įvertinto kyšio bei teisėtomis pajamomis negalimo pagrįsti turto vertės pažymėtina, kad kyšio dydis yra privalomas kyšininkavimo ir prekybos poveikiu (BK 225 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 4 dalis) nusikalstamų veikų sudėties požymis, atitinkamai teisėtomis pajamomis negalimo pagrįsti turto vertės dydis – neteisėto praturtėjimo (BK 1891 straipsnio 1 dalis) nusikalstamų veikų sudėties požymis, todėl teismas, skirdamas bausmę, gali vertinti tik tą kyšio dydį ar teisėtomis pajamomis negalimo pagrįsti turto vertės dalį, kuri viršija baudžiamajame įstatyme nustatytus kyšio ar turto vertės dydžius. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tai ir akcentavo – nors į kyšio dydį ir neteisėtomis pajamomis negalimo pagrįsti turto vertę buvo atsižvelgta kvalifikuojant BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje bei 1891 straipsnio 1 dalyje nustatytas veikas, šie dydžiai reikšmingai viršijo minėtų veikų inkriminavimui ir kvalifikavimui baudžiamajame įstatyme nustatytus minimalius dydžius. Šios aplinkybės, be jokios abejonės, reikšmingos bausmei individualizuoti, todėl taip pat negali būti ignoruojamos.

275. Be kita ko, kasatoriaus E. M. teiginiai, jog už BK 1891 straipsnį turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat nėra objektyviai pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios įstatymo normos reikalavimai dvejopi. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Taigi ši įstatymo nuostata nors neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą neskirti laisvės atėmimo bausmės, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatų turinys suponuoja teismui visų pirma svarstyti galimybę skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmę, o priėmus sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliacinės instancijos teismas už BK 1891 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką bausmę skyrė atsižvelgdamas į nuteistojo E. M. charakteristiką, padarytas kitas nusikalstamas veikas bei baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, bausmės skyrimą motyvavo kompleksiškai kartu su kitų bausmių skyrimo argumentacija. Pažymėtina, kad BK 1891 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015), tačiau savo esme neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu bei sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, gaunamą turtą. Toks teisinio reguliavimo būtinumas patvirtintas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimuose Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ratifikuotose konvencijose, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose bei kituose tarptautiniuose teisės aktuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2020">2K-147-697/2020</a>). Įvertinus aplinkybę, kad kasatorius taip pat buvo pripažintas kaltu dėl kitų dviejų korupcinio pobūdžio sunkių nusikaltimų, iš kurių tiesiogiai gavo didelę turtinę naudą (kyšis, nors ir negali būti pripažintas neteisėto praturtėjimo dalyku, siekė 106 200 Eur), tai rodo neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą – nustatytas tiesioginis kaltininko ryšys su nusikalstamomis veikomis ir iš jų gaunamomis pajamomis savarankiškai atskleidžia neteisėto praturtėjimo pavojingumo pobūdį, t. y. kaltininkas linkęs įgyti turtą, kurio neteisėta kilmė nėra išimtinai susijusi tik su administracinės, mokesčių ar civilinės teisės pažeidimais, o turi ir kriminalinį pobūdį. Atsietas BK 1891 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimas nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių būtų netikslus ir netinkamas, todėl bausmės už neteisėtą praturtėjimą motyvavimas bylos aplinkybių visetu yra logiškas, nuoseklus ir neprieštaraujantis BK 55 straipsnio nuostatoms.

276. R. K., V. G. ir jų gynėjų kasaciniuose skunduose ginčijamas BK 54 straipsnio 3 dalies netinkamas taikymas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtos aplinkybės gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė, tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017). Išplėstinės kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nuodugniai ir detaliai įvertino proceso trukmę, bylos sudėtingumą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų skaičių ir jų rinkimo sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo laiką, neįvykusių teismo posėdžių priežastis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 898 punktas). Išdėstyti motyvai ir bylos proceso trukmė rodo, kad ilgai trukusi baudžiamojo proceso trukmė pateisinama objektyviomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti kitokias išvadas, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, todėl, nesant nepateisinamo delsimo, nėra pagrindo nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jiems paskirtas bausmes.

277. Kiti kasacinių skundų argumentai dėl nusikalstamų veikų trukmės, susitikimų skaičiaus, kyšių dydžio, apimties ir veiksmų intensyvumo vertinimo nėra susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo aiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos ar su tokiu bausmių vertinimu nesutinka kasatoriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020). Minėti argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

278. Byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu (2015 m. liepos 15 d. – 2016 m. gegužės 12 d.) galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

279. Išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, tik esant baudžiamajame įstatyme suformuluotų sąlygų visumai, gali spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

280. Apeliacinės instancijos teismas, nuosekliai laikydamasis bausmės vykdymo instituto taikymo tvarkos, visų pirma, įvertino nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas BK 54 straipsnio pagrindu ir, antra, atsižvelgdamas į R. K. bei V. G. skiriamas galutines subendrintas bausmes, įvertino galimybę taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad tiek R. K., tiek V. G. atveju nuteistiesiems paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės viršijo BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų ribą. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nesant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų vieno iš formaliųjų pagrindų (paskirtos bausmės dydžio), nėra net prielaidų vertinti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo tikslingumo nuteistiesiems.

281. Atsižvelgiant į tai, kasatorių R. K. ir V. G. kasacinių skundų argumentai dėl formaliai išspręsto BK 75 straipsnio taikymo klausimo atmestini kaip nepagrįsti ir pripažintina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl viešųjų teisių, teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla atėmimo (BK 681, 682 straipsniai)

282. Kasaciniuose skunduose ginčijamas E. M., G. S. ir R. K. pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių (BK 681, 682 straipsniai) proporcingumas ir apimtis. Teigiama, kad priemonių paskyrimas neindividualizuotas, nes E. M. ir G. S. atveju nusikalstamos veikos padarytos būnant Seimo nariais, todėl darbinė ar profesinė veikla kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, įmonėse ar nevalstybinėse organizacijose neturėjo būti apribota.

283. Bylos nagrinėjimui aktualioje BK 681 straipsnio redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) įtvirtintas viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, kurį teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.

284. Vadovaujantis minėta baudžiamojo įstatymo nuostata, asmeniui gali būti atimama teisė būti išrinktam ir teisė būti paskirtam, t. y. atimama teisė eiti renkamas ir skiriamas pareigas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje BK 681 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. spalio 26 d. įstatymo redakcija) įstatymų leidėjas yra patikslinęs įstatymo tekstą nuostata, kuria pažymėta, jog asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas, tačiau, aiškinant lingvistiškai bylai aktualią BK 681 straipsnio 1 dalies tuometinę redakciją, darytina išvada, kad normos loginė konstrukcija nedraudžia teismui paskirti bet kurios vienos arba abiejų viešųjų teisių atėmimo. Svarbu tai, kad nusikalstama veika būtų padaryta piktnaudžiaujant bet kuria viešąja teise. Priešingas teisės normos aiškinimas, pagal kurį teismas neturėtų galimybės spręsti dėl atimamų viešųjų teisių apimties, užkirstų kelią teismui tinkamai individualizuoti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, kasatorių teiginiai, kad gali būti skirtas tik tas viešųjų teisių atėmimas, kuriuo asmuo naudojosi darydamas nusikalstamą veiką, nėra pagrįsti.

285. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. M. ir G. S. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK XXXIII skyriuje, padarė būdami Seimo nariai, t. y. piktnaudžiaudami viešąja jiems suteikta teise. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BK 681 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, tiksliai nurodė baudžiamojo poveikio priemonės apimtį (atimta teisė būti išrinktiems ir paskirtiems į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas), taip pat nustatė konkretų šios priemonės taikymo terminą. Teismo sprendimas kartu su bausme taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę yra teisėtas ir pagrįstas.

286. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad šios poveikio priemonės yra perteklinės, neproporcingos. Visų pirma, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Antra, baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 681 straipsnyje, skiriama siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ateityje, todėl teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, turi parinkti tokią suderintą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdama įgyvendinti bausmės paskirtį.

287. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, vertino nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir nuteistųjų asmenybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas turi neabejotinai neigiamą reikšmę ne tik siaurai sričiai valstybės tarnyboje ar viešiesiems interesams ribotoje srityje, bet taip pat ir poveikį valstybės mastu. Nusikalstamų veikų platus pobūdis, turintis poveikį ekonomikai, sąžiningai konkurencijai valstybės lygmeniu, kaltininkams veikiant pagal įstatymų leidėjo pareigas, neabejotinai neigiamai veikia tinkamą demokratinių institucijų stabilumą ir valdymą, todėl plati baudžiamosios poveikio priemonės apimtis yra proporcinga. Apribojimas būti išrinktiems ir paskirtiems į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas sudarys galimybę nuteistiesiems padaryti pertrauką ir iš naujo įvertinti valstybės tarnybos veiklos reikšmingumą. Taip pat pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų ir nuo jų atgrasyti kaltininkus nusveria jų patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

288. Atitinkamai pasisakytina ir dėl BK 682 straipsnio 1 dalyje nustatytos R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, proporcingumo. Kasatorius neginčija šios poveikio priemonės skyrimo pagrindo, nesutinka tik su BK 682 straipsnio 1 dalies taikymu proporcingumo aspektu. Nors nurodoma, kad šiuo metu R. K. nesieja jokie teisiniai santykiai su koncernu „MG Baltic“, BK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė turi tokį patį tikslą kaip ir minėtoji BK 681 straipsnio 1 dalyje – siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Teismo skirtas teisės eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme nurodytose visuomenės informavimo priemonėse atėmimas adekvatus ir tinkamas įvertinus R. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – šios nusikalstamos veikos nukreiptos į teisinio reglamentavimo pritaikymą privačių interesų labui, tokiems interesams teikiant pirmenybę ir juos iškeliant aukščiau visuomeninių, viešųjų interesų. Korupcinio pobūdžio veikos, kai neteisėta veika siekiama paveikti įstatymų leidėjo, kitų svarbių valstybinių institucijų veiklą, o tai gali sukelti visuotinės reikšmės pasekmių, yra itin pavojingos, todėl siekis užkardyti galimas tokio pobūdžio veikas lemia aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės reikalingumą ir būtinybę.

289. Išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo poveikio priemonei skirti reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad R. K., G. S. ir E. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra neadekvačios ir neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltininkų asmenybėms.

Dėl turto konfiskavimo proporcingumo (BK 72 straipsnis)

290. E. M. kasaciniame skunde pažymima, kad teismas nevertino turto konfiskavimo taikymo tikslingumo, nors nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą. Kaip tvirtina kasatorius, šiam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė (BK 681 straipsnio 1 dalis), paskirta maksimaliam terminui, yra pakankamos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

291. Kasatorius netinkamai interpretuoja turto konfiskavimo proporcingumo vertinimo nuostatas, įtvirtintas kasacinio teismo praktikoje, šias aiškindamas ydingai sau palankia linkme.

292. Byloje pripažinta, kad 106 200 Eur suma laikytina E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – rezultatu, savo ruožtu 135 290 Eur suma pripažinta neteisėto praturtėjimo rezultatu.

293. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto konfiskavimo proporcingumo vertinimas yra svarbus, tačiau jis yra reikšmingiausias tais atvejais, kai teismas turi diskreciją, o ne pareigą, kaip nagrinėjamoje byloje, konfiskuoti turtą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-91-303/2021). Turto konfiskavimo teisiniai pagrindai skiriasi tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas, ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pakartotinai primintina, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, esmė yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jam nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju minėtos pinigų sumos laikomos konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl privalo būti konfiskuojamos visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Dėl minėtų priežasčių byloje nėra net prielaidų vertinti turto konfiskavimo atitiktį proporcingumo principui.

294. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus teiginiai dėl neproporcingai taikyto turto konfiskavimo atmetami kaip nepagrįsti. Baudžiamojo įstatymo taikymo, skiriant turto konfiskavimą, pažeidimų nenustatyta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

295. Nuteistasis Š. G. kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą už gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad gynėjas jam buvo paskirtas prieš jo valią, taip pat priteisiant išlaidų atlyginimą nebuvo įvertinta jo turtinė padėtis. Tokie nuteistojo Š. G. kasacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

296. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Tačiau asmens teisė spręsti, ar jis ginsis pats, ar per pasirinktą gynėją, nėra absoliuti. BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Šis sąrašas nėra baigtinis (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas bylos apeliaciniame nagrinėjime yra būtinas, todėl jeigu nuteistasis pats nepasikviečia konkretaus gynėjo, jam yra skiriamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas.

297. Byloje nustatyta, kad, rengiant bylą nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo, nes Š. G. nebuvo pasikvietęs gynėjo ir su juo sudaręs susitarimo teikti teisines paslaugas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas A. Doroševas paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą Š. G. vadovaujantis būtent BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo 2022 m. birželio 13 d. posėdyje paklaustas, ar neprieštarauja dėl jam paskirto gynėjo, Š. G., priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, prieštaravimų neišsakė ir sutiko, kad jį gintų advokatas A. Doroševas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskyrus Š. G. gynėją, BPK nuostatos pažeistos nebuvo, taip užtikrinant Š. G. teisę į gynybą.

298. Taip pat, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo sprendimas išieškoti iš Š. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą neprieštarauja nei BPK nuostatoms, nei teismų praktikai.

299. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog šios įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.).

300. Pagal nuoseklią kasacinės instancijos teismo praktiką, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, paprastai tai siejant su atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-697/2021">2K-67-697/2021</a>, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ir kt.). Tačiau kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs ir tai, kad teismo sprendimas priteisti iš nuteistojo išlaidų už gynėjų darbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą iš esmės nepažeidžia BPK 106 straipsnio nuostatų ir nepažeidžia BPK garantuojamos nuteistųjų teisės į gynybą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022).

301. Kasaciniame skunde cituojama nutartimi kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-507/2016">2K-406-507/2016</a> nagrinėjamu atveju tiesiogiai remtis negalima, kadangi šioje nutartyje spręsti klausimai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kai gynėjo dalyvavimas būtinu pripažintas teismo iniciatyva pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį bylą nagrinėjant kasacine tvarka, o nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę, be to, dar ir galiojant kitai BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo iš nuteistojo klausimo reglamentavimas buvo iš esmės pakeistas priėmus 2020 m. birželio 26 d. įstatymą Nr. XIII-3180. Nauju reglamentavimu, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. ir galioja iki šiol, nustatyta, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat turi būti nuspręsta ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimo išieškojimo, išskyrus aiškias sąlygas, kada tokių išlaidų atlyginimas iš nuteistojo neišieškomas, priešingai nei iki tol galiojusioje įstatymo redakcijoje, kurioje buvo nustatyta teismo teisė nuspręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo iš nuteistojo.

302. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. birželio 21 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-11032, joje nurodyta, kad Š. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 5543,33 Eur. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo procesas prieš Š. G. ir kitus išteisintuosius buvo inicijuotas prokuroro, prašiusio panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, bet Š. G. buvo laisvėje, duomenų apie sunkią Š. G. finansinę padėtį byloje nėra. Spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo išieškojimo iš Š. G., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į suteiktų teisinių paslaugų apimtį (baudžiamąją bylą sudaro 164 tomai, joje teisiami septyni asmenys, apeliacinės instancijos teisme byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta per 26 teismo posėdžius), į tai, kad Š. G. dirba, taip pat į tai, kad beveik visi esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su Š. G., buvo patenkinti, t. y. įvertinęs visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nuosprendį Š. G. dirbo, be to, prašydamas leisti nedalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nurodė, kad susirado ir antrą darbą. Prašydamas leisti dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu bylą nagrinėjant kasacine tvarka, Š. G. taip pat nurodė, kad dirba užsienyje. Taigi, Š. G. teiginiai apie sunkią turtinę padėtį neatitinka bylos medžiagos ir dėl to nėra pagrindo mažinti iš Š. G. priteistą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ar iš viso nepriteisti šių išlaidų atlyginimo.

303. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš nuteistojo Š. G. išieškoti visą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, sumą yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo G. S. ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus bei nuteisto juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinius skundus atmesti.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendį:

Perkvalifikuoti Š. G. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą.

Perkvalifikuoti V. G. nusikalstamas veikas iš BK 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies (dėl 12 100 Eur kyšio kaip nuolaidos Darbo partijos reklamai) ir 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“) į BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį ir skirti bausmes:

- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti ir V. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Perkvalifikuoti nuteistojo R. K. veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies (dėl 8700 Eur kyšio Š. G.) į BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir skirti 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

Perkvalifikuoti nuteistojo R. K. veikas iš BK 227 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 3 dalies (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai) ir BK 227 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 3 dalies (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“) į BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmes:

- pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) – laisvės atėmimą trejiems metams;

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. K. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą šia nutartimi pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudą.

Perkvalifikuoti juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) veiką iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 225 straipsnio 2 dalies (dėl 8700 Eur kyšio Š. G.) į BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir skirti 5800 MGL (218 428 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 8000 MGL (301 280 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas šia nutartimi pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8700 Eur kyšio Š. G.) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9950 MGL (374 717 Eur) dydžio baudą.

Perkvalifikuoti juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) veiką iš BK 20 straipsnio 2 dalies, 227 straipsnio 2 dalies (dėl 8700 Eur kyšio Š. G.) į BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir skirti 9800 MGL (369 068 Eur) dydžio baudą.

Perkvalifikuoti juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) veikas iš BK 227 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 3 dalies (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai) ir BK 227 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 3 dalies (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“) į BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmes:

- pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) – 20 000 MGL (753 200 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) – 18 000 MGL (677 880 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai ir dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „M“) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“ skirti subendrintą bausmę – 20 000 MGL (753 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 25 000 MGL (941 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias apėmimo būdu subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą šia nutartimi pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 29 500 MGL (1 110 970 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems V. G., R. K. ir juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ bei politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) – skirtų bausmių bendrinimo.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas