A. J. pagal BK 226 str., 226 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-225-1214/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19133-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.12; 2.1.7.5; 2.1.16.2.18; 2.2.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Danutės Jočienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo A. J. (A. J.) gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį (5000 Eur kyšio davimas) 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (1000 Eur kyšio davimas) – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį – 1100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos baudos subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirta subendrinta bausmė – 1300 MGL (65 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (14 dienų) ir galutinė bausmė A. J. nustatyta 1272 MGL (63 600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. J. uždrausta verstis advokato veikla penkerius metus;

A. V. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (5000 Eur kyšio priėmimas) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (4000 Eur kyšio davimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (1000 Eur kyšio priėmimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (900 Eur kyšio davimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį – 750 MGL (37 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (du mėnesiai), ir galutinė bausmė A. V. nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams ir 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. V. uždrausta dirbti vidaus tarnybos sistemoje penkerius metus.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas:

iš A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, pašalinta aplinkybė dėl iki 2020 m. sausio 10 d. su A. V. sutartos konkrečios kyšio sumos – 14 000 Eur, taip pat aplinkybės, susijusios su konkrečiomis kyšio sumomis, A. V. pasiūlytomis E. P. (E. P.) 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu (20 000 Eur) ir 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu (15 000 Eur);

iš A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 4 dalyje, pašalinta aplinkybė dėl iki 2020 m. sausio 10 d. su A. J. sutartos konkrečios kyšio sumos – 14 000 Eur. Iš A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, pašalintos aplinkybės, susijusios su konkrečiomis kyšio sumomis, A. V. pasiūlytomis E. P. 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu (20 000 Eur) ir 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu (15 000 Eur).

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį ir pats tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui.

1.1. Veikdamas kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, asmenų naudai ir jų interesais, tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 25 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. V. ir siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo (toliau – ir LKPB SONT, LKPB) 3-iosios valdybos tyrėjams, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pasinaudodami tarnyba, gautų ir perduotų jam (A. J.) bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir asmenis, dėl kurių šis tyrimas atliekamas, tiesiogiai pasiūlė bei pažadėjo A. V. duoti 5000 Eur dydžio kyšį ir susitarė, kad šį kyšį ateityje tiesiogiai jam perduos.

1.2. A. V., sutikęs šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdyti, 2019 m. kovo 25 d. susisiekė su valstybės tarnautoju – LKPB SONT 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P. ir, susirašinėdamas elektroniniu paštu bei telefoniniais pokalbiais suderinęs susitikimus, 2019 m. kovo 27 d. apie 11.30 val. ir 2019 m. balandžio 10 d. nuo 10.50 val. iki 11.21 val. susitiko su juo restorane „La Crepe“, prekybos ir pramogų centre „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, bei tą pačią dieną nuo 20.37 val. iki 20.48 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro BIG, Vilniuje, Ukmergės g. 369, veikdamas pagal susitarimą su A. J., susitikimų metu tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo E. P., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį atliekančiam sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, duoti 5000 Eur kyšį už jo, kaip valstybės tarnautojo, pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neskelbtinos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, dėl kurių šis tyrimas atliekamas, gavimą ir perdavimą.

1.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. J. nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitikęs su A. V., tiesiogiai perdavė jam 5000 Eur kyšį už pasinaudojant tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka pažadėtą poveikį valstybės tarnautojams.

1.4. Veikdamas pagal susitarimą su A. J., A. V. 2019 m. balandžio 18 d. nuo 14.37 val. iki 15.11 val., susitikęs su E. P. restorane „La Crepe“, prekybos ir pramogų centre „Panorama“, pasilikęs savo naudai 1000 Eur už tarpininkavimą, tiesiogiai davė jam dalį iš sutartos 5000 Eur kyšio sumos – 4000 Eur kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartimis sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs E. P. perdavė A. V. neskelbtiną informaciją – 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, kurią A. V. 2019 m. balandžio 18 d. nuo 16.20 val. iki 16.43 val. susitikimo metu prie namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), perdavė A. J..

2. Taip pat A. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei pats tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui.

2.1. Veikdamas kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai ir jų interesais, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 29 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju A. V. ir siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams, juos paveiktų, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pasinaudodami tarnyba, gautų ir perduotų jam (A. J.) neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19, t. y. duomenis, ar tyrime yra informacija apie asmenį vardu „D“ ir „du brolius“, tiesiogiai pasiūlė bei pažadėjo A. V. perduoti 5000 Eur kyšį ir sutarė, jog šį kyšį ateityje tiesiogiai jam perduos.

2.2. A. V., sutikęs įvykdyti šiuos nusikalstamus veiksmus, 2019 m. balandžio 30 d. nuo 18.15 val. iki 18.50 val. ir 2019 m. birželio 6 d. nuo 19.49 val. iki 20.05 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro BIG, Vilniuje, susitikęs su E. P., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartis atliekančiu sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, veikdamas pagal susitarimą su A. J., susitikimų metu tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti jam 5000 Eur dydžio kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neskelbtinos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19, t. y. duomenų, ar tyrime yra informacija apie asmenį vardu „D“ ir „du brolius“, gavimą ir perdavimą; po to A. V. paėmė iš E. P. jo perduotas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentų kopijas – A4 formato popieriaus lapus, kuriuose atspausdinti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo priedai, įvardyti kaip priedas Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R. ir šiuos dokumentus nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė A. J.; šis, gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijas, nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiesiogiai perdavė A. V. 1000 Eur kyšį – dalį iš sutartos 5000 Eur kyšio sumos – už pažadėtą poveikį valstybės tarnautojams.

3. Taip pat A. J. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį už tai, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės nei 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį ir pats tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui.

3.1. Veikdamas kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai ir jų interesais, 2020 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju A. V. ir siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir paleistų jį į laisvę, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė A. V. ateityje duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už prašomą poveikį valstybės tarnautojams.

3.2. A. V., pažadėjęs A. J. šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdyti, iš anksto suderinęs susitikimus bendravimo programėle „Viber“, 2020 m. sausio 24 d. nuo 17.59 val. iki 18.09 val. ir 2020 m. vasario 13 d. nuo 20.03 val. iki 20.15 val. Vilniuje, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje, vykusių susitikimų metu ir 2020 m. vasario 16 d. bendraudamas su E. P. per programėlę „Viber“, siekdamas, kad šis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, o 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. per programėlę „Viber“, pažadėjo ir susitarė su juo, jog didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur – jam pats tiesiogiai perduos per du kartus: 8000 Eur kyšį iki pageidaujamo sprendimo pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone priėmimo ir 6000 Eur kyšį po to, kai A. B. paskirta kardomoji priemonė bus pakeista švelnesne ir jis bus paleistas į laisvę.

3.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. J. 2020 m. vasario 17 d. apie 18.40 val. susitikimo su A. V. metu prie namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), perdavė A. V. pirmą dalį iš didesnės negu 250 MGL vertės (14 000 Eur) kyšio sumos – 8000 Eur kyšį; po to A. V., 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ukmergės g. 369, susitikęs su E. P., tiesiogiai perdavė jam šią kyšio dalį.

4. A. V. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

4.1. Būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis, ne vėliau kaip 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykusio susitikimo metu A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 5000 Eur kyšį, pažadėjęs, kad paveiks valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei perduotų bet kokius A. J. dominančius neskelbtinus duomenis apie minėtą ikiteisminį tyrimą ir asmenis, dėl kurių jis atliekamas.

4.2. Vykdydamas šį susitarimą, A. V. nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykusio susitikimo metu savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai iš A. J. priėmė 5000 Eur kyšį.

5. Taip pat A. V. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei tiesiogiai davė kyšį.

5.1. Veikdamas A. J. nurodymu, 2019 m. kovo 25 d. A. V. elektroniniu paštu susisiekė su valstybės tarnautoju E. P. ir, susirašinėjimo elektroniniu paštu bei pokalbių telefonu metu suderinęs susitikimus, 2019 m. kovo 27 d. apie 11.30 val., 2019 m. balandžio 10 d. nuo 10.50 val. iki 11.21 val. Vilniuje, prekybos ir pramogų centro „Panorama“ restorane „La Crepe“, bei 2019 m. balandžio 10 d. nuo 20.37 val. iki 20.48 val. Vilniuje, prekybos centro BIG esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. P., pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams, paveiktų juos, kad jie neteisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, ir neteisėtai gautų ir perduotų bet kokią A. J. dominančią neskelbtiną informaciją apie minėtą ikiteisminį tyrimą bei asmenis, dėl kurių šis tyrimas atliekamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. pats tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė po to, kai bus atlikti pageidaujami veiksmai, duoti 5000 Eur kyšį.

5.2. Vykdydamas šį susitarimą, A. V. 2019 m. balandžio 18 d. nuo 14.37 val. iki 15.11 val. Vilniuje, prekybos ir pramogų centro „Panorama“ restorane „La Crepe“, savo naudai pasilikęs 1000 Eur kyšį iš A. J. jam perduotos 5000 Eur kyšio sumos, tiesiogiai perdavė E. P. likusią dalį – 4000 Eur, o E. P. perdavė jam (A. V.) neva paveikiant valstybės tarnautojus neteisėtai gautą 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, kurią A. V. 2019 m. balandžio 18 d. nuo 16.20 val. iki 16.43 val. prie namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), perdavė A. J..

6. Taip pat A. V. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

6.1. Ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykusio susitikimo metu A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 5000 Eur kyšį, pažadėjęs, kad paveiks valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei perduotų A. J. dominančią neskelbtiną informaciją apie LKPB SONT 3-iojoje valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 – ar šiame tyrime yra duomenų apie nusikaltimus galimai padariusį asmenį vardu „D“ ir „du brolius“.

6.2. Vykdydamas šį susitarimą, A. V. nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykusio susitikimo metu už šių veiksmų atlikimą tiesiogiai iš A. J. savo ir kitų asmenų naudai priėmė dalį kyšio – 1000 Eur – iš sutartos 5000 Eur kyšio sumos bei nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. J. perdavė iš E. P. 2019 m. birželio 6 d. gautus neskelbtinus duomenis apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, dėl kurių atliekamas šis tyrimas, – šioje byloje esančių 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo priedų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 kopijas su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R..

7. Taip pat A. V. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei tiesiogiai davė kyšį.

7.1. Veikdamas A. J. nurodymu, 2019 m. balandžio 30 d. nuo 18.15 val. iki 18.50 val. Vilniuje, šalia prekybos centro BIG esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad valstybės tarnautojas E. P., pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams, paveiktų juos, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei perduotų A. J. dominančią neskelbtiną ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 informaciją, ar šiame tyrime yra duomenų apie nusikaltimus galimai padariusius asmenis – D ir „du brolius“, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartimis sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. pats tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė po to, kai bus atlikti pageidaujami veiksmai, duoti 5000 Eur kyšį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. V. 2019 m. birželio 6 d. nuo 19.49 val. iki 20.05 val. Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro BIG, susitikęs su E. P., pagal ankstesnį susitarimą paėmė E. P. perduotas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentų kopijas, A4 formato popieriaus lapus, kuriuose atspausdinti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo priedai, įvardyti kaip priedas Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R..

7.2. Vykdydamas susitarimą, A. V. 2019 m. birželio 18 d. nuo 17.28 val. iki 18.01 val. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, degalinės „Viada“ teritorijoje, pasilikęs savo naudai dalį iš A. J. gauto 1000 Eur kyšio – 100 Eur kyšį, tiesiogiai davė E. P. dalį iš pasiūlyto, pažadėto ir sutarto duoti 5000 Eur kyšio – 900 Eur kyšį už prašytų veiksmų atlikimą ir apžiūros protokolo priedų perdavimą.

8. Taip pat A. V. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės nei 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

8.1. 2020 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykusio susitikimo metu A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė iš jo priimti savo ir kitų asmenų naudai didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs, kad, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams bei šį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę.

8.2. Vykdymas šį susitarimą, A. V. 2020 m. vasario 17 d. apie 18.40 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai iš A. J. priėmė pirmą dalį iš pažadėtos ir sutartos priimti didesnės nei 250 MGL vertės 14 000 Eur kyšio sumos – 8000 Eur kyšį.

9. Taip pat A. V. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį bei tiesiogiai davė kyšį.

9.1. Veikdamas A. J. nurodymu, 2020 m. sausio 24 d. nuo 17.59 val. iki 18.09 val. ir 2020 m. vasario 13 d. nuo 20.03 val. iki 20.15 val. Vilniuje, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje, vykusių susitikimų metu ir 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su valstybės tarnautoju E. P. programėle „Viber“, siekdamas, kad šis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-iosios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 vasario 16 d. nutartimi sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, o 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“, pažadėjo ir susitarė su E. P., jog didesnės nei 250 MGL vertės (14 000 Eur) kyšį jam pats tiesiogiai perduos per du kartus: 8000 Eur kyšį iki pageidaujamo sprendimo pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone priėmimo ir 6000 Eur kyšį po to, kai kardomoji priemonė A. B. bus pakeista švelnesne ir jis bus paleistas į laisvę.

9.2. Vykdydamas šį susitarimą, A. V. 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val. Vilniuje, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje, tiesiogiai perdavė E. P. pirmąją dalį iš sutartos duoti didesnės negu 250 MGL dydžio (14 000 Eur) kyšio sumos – 8000 Eur kyšį.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatą: vertindami byloje surinktus duomenis, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, susijusių su prieš A. V. atliktų slaptų procesinių veiksmų pagrindais; įrodymus vertino fragmentiškai, jų nesiejo į vieną loginę sistemą ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teismai netinkamai aiškino BPK nuostatas, susijusias su A. V. procesinėmis garantijomis, teisės į gynybą esminiu pažeidimu, taip pat kitais pažeidimais, supanašėjusiais su provokuojančiu elgesiu. Teismai pažeidė reikalavimą, jog kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių, nesivadovavo tinkamo teisinio argumentavimo reikalavimu. Dėl šių esminių pažeidimų buvo pažeistas ir draudimas remtis nepatikrintais duomenimis.

10.2. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš LKPB buvo išreikalautas išslaptintas liudytojo E. P. parengto 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo originalas. Teismo posėdžiuose apžiūrėjus šį tarnybinį pranešimą ir apklausus jį parengusį E. P., iškilo abejonė, ar šis dokumentas yra tikras, t. y. jo surašymas (parengimas) įvyko ne jame nurodytą dieną – 2019 m. kovo 27 d., o faktiškai tik po ketverių metų – 2023 m. balandžio mėn. Tarnybinio pranešimo turinys, kuriame nurodyta, kad A. V. domėjosi atliekamu ikiteisminiu tyrimu, galimai liudytojui E. P. darė korupcinio pobūdžio poveikį, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3–4 straipsnių, 7 straipsnio 2 dalies 1–28 punktų reikalavimais, nesudarė tarnybos paslapties, todėl negalėjo būti surašytas su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Liudytojas E. P. 2023 m. liepos 3 d. apklausoje pripažino, kad tarnybinis pranešimas nebuvo persiųstas Policijos departamento Imuniteto valdybai; be to, jo nurodytos aplinkybės, jog tarnybinis pranešimas surašytas tą pačią dieną (2019 m. kovo 27 d.), praėjus trims valandoms po susitikimo su A. V., ir buvo saugomas seife pagal instrukciją, sukėlė abejonių, nes apeliacinės instancijos teismui pateiktas tarnybinis pranešimas neturėjo jokių archyvavimui būdingų požymių, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 39.4, 39.6, 41.7, 42–42.2 punktams. Taigi, liko nepašalinta abejonė, ar tarnybinis pranešimas buvo parengtas 2019 m. kovo 27 d., ar buvo archyvuojamas. Apeliaciniame procese nebuvo tiriami A. V. gynėjo apeliaciniame skunde pateikti teisiniai motyvai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios neteisėtumo, to, kad vyriausiojo tyrėjo E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas galimai suklastotas, skundžiamoje nutartyje apsiribojant teiginiu, kad gynėjo pateikta nuomonė yra subjektyvi.

10.3. Apeliacinės instancijos teismui buvo nurodyti ir kiti argumentai, keliantys abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pradžios faktinio ir juridinio pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių argumentų neaptarė, nevertino ir nenurodė motyvų, kodėl gynėjo iškeltos abejonės yra atmestinos. Taip apeliacinio proceso metu buvo ignoruojama kasacinė bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

10.4. Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai aiškino BPK nuostatas, susijusias su nusikalstamą veiką padariusio asmens teise nuo sulaikymo momento turėti gynėją. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), tiek BPK yra siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines, bet praktines ir veiksmingas teises. A. V. teisės į gynybą nuo pirmojo sulaikymo momento įgyvendinimas neatitiko realumo ir veiksmingumo reikalavimų.

10.5. Vadovaujantis BPK 10 straipsnio redakcija, galiojusia 2020 m. vasario 18 d., įtariamajam teisė į gynėją privalėjo būti garantuojama nedelsiant nuo sulaikymo momento. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas tuo metu nustatė, kad gynėjas yra būtinas, kai asmuo laikinai sulaikytas šio kodekso 140 straipsnyje nurodyta tvarka. A. V. buvo sulaikytas 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val. Teisių įtariamajam išaiškinimo protokole A. V. raštiškai nurodė, jog pageidauja, kad jį gintų advokatas N. V. (N. V.). 2022 m. sausio 27 d. posėdyje apklausta tyrėja J. S. taip pat patvirtino, kad A. V. gynėjo neatsisakė, išreiškė norą turėti gynėją. Tačiau A. V. 2020 m. vasario 18–19 d. buvo pristatytas į Policijos departamento LKPB patalpas, kad su juo būtų atlikti BPK nenustatyti veiksmai, jam buvo apribota galimybė nuo sulaikymo momento turėti būtiną gynėją. Abejonių kelia ir tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų taip ir lieka neaišku, kada tiksliai buvo surašytas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas, kuriame A. V. raštiškai nurodė, jog pageidauja, kad jį gintų advokatas, – ar faktinio sulaikymo metu, t. y. 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val., ar surašant įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolą, ar kitu metu.

10.6. Tai, kad buvo privalu užtikrinti gynėją nedelsiant, t. y. nuo A. V. sulaikymo momento, parodo ir skundžiamoje nutartyje akcentuojama aplinkybė, kad 2020 m. vasario 18 d., kai A. V. buvo sulaikytas, buvo atliekami intensyvūs procesinės prievartos veiksmai – asmens krata, kratos automobiliuose, gyvenamojoje vietoje ir kt. Apeliacinės instancijos teismas į A. V. teisę gintis, t. y. teisę turėti pasirinktą gynėją nuo pirmųjų sulaikymo akimirkų, žiūrėjo formaliai, apribodamas šią teisę tuo, kad jis nenurodė, jog pageidauja, kad gynėjas būtų iškviestas nedelsiant. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tokia teisė garantuojama nedelsiant nuo sulaikymo momento. Tai yra imperatyvi įstatymo nuostata, nepaliekanti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams laisvės savaip interpretuoti šį imperatyvą. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nėra jokios sąlygos, kad gynėjas sulaikymo momentu nedelsdamas dalyvautų, jeigu tik pats sulaikytas įtariamasis to pageidauja.

10.7. Ikiteisminio tyrimo pradiniuose etapuose A. V. teisės į gynybą įgyvendinimas buvo formalus, neveiksmingas. Tai suvokė ir pareigūnai, kurie toleravo A. V. ir jo gynėjo materialųjį pažeidžiamumą, gynybos funkcijos atsitiktinį, formalų pobūdį. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas advokatas N. V. nurodė, kad jį kaip nuteistojo tėvą sūnaus sulaikymo faktas psichologiškai stipriai paveikė, jis jautėsi pažeidžiamas, negalintis priimti profesionalių teisinių sprendimų ir t. t. Taip pat advokatas nurodė, kad apie sūnaus sulaikymą pirmą kartą sužinojo tik 2020 m. vasario 19 d. apie 9.50 val. Paprašius tyrėjos J. S. 2020 m. vasario 19 d. prieš apklausą sudaryti sąlygas ilgiau ir išsamiau susipažinti su pranešimo apie įtarimą turiniu, pabendrauti su ginamuoju A. V. be pašaliečių, tokia teisė nebuvo užtikrinta ir tuoj pat buvo pradėta A. V. apklausa. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, advokatui N. V. dalyvaujant savo sūnaus – įtariamojo A. V. apklausoje, nebuvo vertinama per gynybos procesinės funkcijos svarbą, advokato profesinės veiklos etikos reikalavimus.

10.8. Apeliacinės instancijos teismas netikrino nuteistojo A. V. teiginių, kad LKPB tyrėjai 2020 m. vasario 18 d. vėlai vakare ir 2020 m. vasario 19 d. anksti ryte vykdė neformalias apklausas ir atliko psichologines manipuliacijas. Motyvų, kodėl atmeta A. V. parodymus šiuo klausimu, teismas nutartyje nenurodė, nesigilino, kokie dar pareigūnai (be J. S.) dalyvavo ir galėjo bendrauti su jau sulaikytu A. V.. Teismas šiame kontekste buvo pasyvus ir nepatikrino 2022 m. sausio 27 d. posėdžio metu apklaustos liudytojos J. S. teiginių, kad po sulaikymo, kratos metu A. V. buvo išvežtas į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, kad būtų atlikti tolesni veiksmai; teismas netikrino, kokie „procesiniai veiksmai“ buvo atliekami su A. V. 2020 m. vasario 18 d. vėlai vakare, nes baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų visiškai nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad kai 2020 m. vasario 18 d. 22.05 val. buvo surašytas A. V. laikinojo sulaikymo protokolas, įtariamasis kone dvi valandas buvo laikomas LKPB tarnybinėse patalpose.

10.9. Teismų išvada, kad 2019 m. balandžio 10 d. slapto sekimo metu gauti duomenys patvirtina, jog A. V. lankantis pas A. J. buvo perduoti pinigai, nėra paremta bylos duomenimis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad minėti duomenys yra fragmentiški, t. y. buvo surinkti, kai buvo su pertraukomis vykdomas slaptas sekimas: pareigūnai nefiksavo, ar A. V. buvo su kuo nors susitikęs nuo 11.47 iki 12.11 val., nuo 12.26 iki 14.02 val. ir nuo 17.18 iki 20.10 val. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kokiu pagrindu slaptųjų veiksmų protokoluose yra užfiksuota informacija, kurios objektyviai byloje nėra, t. y. kokiu pagrindu padaryta išvada, jog A. V. perdavė A. J. būtent tą patį lapą, kurį A. V. 2019 m. balandžio 18 d. gavo iš NVIV dalyvio E. P.. 2019 m. balandžio 18 d. slapto sekimo metu buvo užfiksuotas tik balto popieriaus lapo perdavimas.

10.10. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – ir NVIV) prieš A. V. buvo realizuoti neteisėtai. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį E. P. buvo leista su A. V. užmegzti ryšius, vesti derybas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo. Leidimas iš A. V. priimti kyšį už neteisėtą veikimą E. P. duotas nebuvo, tačiau jis paėmė kyšį tiek 2019 m. balandžio 10 d., tiek 2019 m. birželio 18 d. Taip E. P. peržengė NVIV ribas.

10.11. Kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, kaip ir BPK nuostatų sisteminis aiškinimas, leidžia teigti, kad kiekvienas procesinis veiksmas turi tam tikrą, tik jam būdingą procesinę formą, kurios privalu laikytis taikant šį veiksmą. Nagrinėjamu atveju nė vienas slaptas veiksmas, kuris buvo sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartyse, realiai neatitiko procesinės formos reikalavimų. Leidimas paimti kyšį BPK 159 straipsnio pagrindu priimtoje nutartyje nebuvo nurodytas. Toks leidimas, kad ir neleistinai, buvo suformuluotas 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje BPK 158 straipsnio pagrindu, jo esmė konkrečiu atveju – leisti liudytojui E. P. imituoti asmenį, su kuriuo galima kalbėtis, tartis apie ikiteisminio tyrimo eigą ir pan. Negalima pripažinti leistina tokios ikiteisminio tyrimo praktikos, kai du procesinės prievartos požymių turintys slaptieji veiksmai sankcionuoti ir įgyvendinti pažeidžiant procesinę formą, tačiau siekdami pateisinti gautų duomenų leistinumą teismai pasitelkia šių dviejų veiksmų procesinį derinį ir taip esmingai pažeidžia BPK principinę nuostatą, kad leidžiama atlikti tai, kas įtvirtinta įstatyme.

10.12. Analogiškas išvadas dėl esminio BPK pažeidimo galima padaryti ir analizuojant 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 18 d. susitikimus, kai E. P. perdavė A. V. dokumentus, o A. V. 2019 m. birželio 18 d. perdavė pinigus E. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje E. P. atleidžiamas nuo atsakomybės pagal BK 247 straipsnį, tačiau neatleidžiamas nuo atsakomybės pagal BK 225–227 straipsnius. Be to, šios nutarties rezoliucinėje dalyje E. P. neleidžiama nei tartis, nei priimti pinigų iš A. V.. Tačiau E. P. paėmė pinigus ir per 2019 m. balandžio 18 d., ir per 2019 m. birželio 18 d. susitikimus. Šių slaptųjų tyrimo veiksmų ribų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino.

10.13. Nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 18 d. teisėsaugos institucijų veiksmai imituojant nusikalstamą veiką prieš A. V. laikytini neteisėtais, nes A. V. nusikalstami veiksmai nebūtų buvę realizuoti be LKPB pareigūnų įsikišimo, o tai yra esminis provokavimo padaryti nusikalstamą veiką požymis. A. V. neteisėta iniciatyva tapo palaikoma, nenutraukiama ir netgi gaivinama siekiant tam tikrų tikslų, kuriuos teismuose detaliai apibūdino pats E. P.. Iš 2019 m. birželio 13 d. NVIV protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. rytinis susitikimas įvyko ne nuteistojo A. V., o E. P. iniciatyva. A. V. E. P. aštuonis kartus pasakė, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos jį domina tik duomenys, susiję su J. Aniščenko. Tačiau E. P. aktyviai įkalbinėjo A. V. ateityje atlikti veiksmus, kurie šio nedomino, t. y. „visą tyrimo medžiagą pažiūrėti per vieną kartą“. Be to, iš 2020 m. sausio 17 d. protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 30 d., kai A. V. tarėsi dėl pinigų su NVIV dalyviu E. P., šis užduodamas klausimą A. V.: „O jam tik šitas ar paskui dar kažkas, įdomu, bus?“, parodė, kad subtiliai, tačiau skatina A. V. „prisirišti“ prie NVIV dalyvio, kuris sukuria apgaulingą įspūdį, esą gali gauti visą A. V. dominančią informaciją. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų netyrė ir nevertino.

10.14. Skundžiamoje nutartyje 91–93 punktuose esantys motyvai, kad prieš nuteistąjį A. V. nebuvo provokuojamo elgesio (analizuojant epizodą dėl 14 000 Eur), nėra teisingi, nes teismas nevertino duomenų visumos – buvo analizuojami tik A. V. išsakyti teiginiai, o liudytojo E. P. veiksmai ir žodžiai, atsižvelgiant į bendrą situaciją, liko neįvertinti. Šis pažeidimas yra esminis, nes jeigu ne E. P. iniciatyva atlikti veiksmai, A. V. nebūtų inicijavęs susitikimų su E. P.: byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. A. V. neieškojo kontaktų su E. P.. Iš 2020 m. rugsėjo 8 d. NVIV protokolo matyti, kad E. P. 2019 m. lapkričio 5 d. inicijavo susitikimą su A. V., siūlydamas jam pasižiūrėti visą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11561-19 medžiagą.

10.15. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad slaptųjų veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti E. P. ir A. V. pokalbiai neatspindi E. P. teisme duotų paaiškinimų, jog buvo nuspręsta, kad E. P. turi pats susisiekti su A. V., įtariant, jog šis turi kitą informacijos šaltinį, – iš 2019 m. lapkričio 5 d. pokalbio stenogramos girdėti, jog E. P. neuždavė nė vieno klausimo A. V. apie tai, ar jis galimai neteisėtai gauna informaciją iš kitų LKPB šaltinių.

10.16. Skundžiamoje nutartyje(100 punkte) padaryta ir kita įrodymų vertinimo klaida, teismui teigiant, kad esą nebuvo peržengtos slaptojo veiksmo, nurodyto BPK 158 straipsnyje, ribos ir t. t. Iš 2020 m. gegužės 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikti ne savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų, o faktiškai nesankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. E. P., neleistinai atlikdamas BPK 158 straipsnyje nurodytus veiksmus, t. y. 2020 m. sausio 24 d. sutikdamas padaryti neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai J. S., kad už piniginį atlygį būtų padėta A. B. išvengti bausmės arba ta bausmė būtų sumažinta, faktiškai šiuos veiksmus transformavo į NVIV. Užuot veikęs tik neatskleisdamas savo tapatybės, jis nesankcionuotai imitavo nusikalstamą veiką: aiškiai įvardijo sumą – „20 štukų“, jeigu šios veikos nebūtų suvaidinęs (imitavęs), šios veikos nebūtų padaręs ir A. V.. E. P. ir nuteistojo A. V. 2019 m. lapkričio 5 d., 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. vasario 11 d. susitikimų metu teisėsaugos pareigūnų veiksmuose išryškėja su provokacija supanašėjantys veiksmai, slaptųjų tyrimo veiksmų nustatytų ribų peržengimo atvejų.

10.17. Be to, pripažinęs tai, kad 2020 m. vasario 11 d. nuteistojo A. V. ir E. P. susitikimo metu surinkti duomenys negali būti laikomi gautais teisėtai (tokia išvada daroma skundžiamos nutarties 101 punkte), apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepatikrino, ar ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, kuria buvo sankcionuoti BPK 159 straipsnyje nustatyti veiksmai (skundžiamos nutarties 102 punktas), turėjo faktinį pagrindą. Tokia kertinė abejonė kyla todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartyje gana plačiai remiamasi duomenimis, kuriuos skundžiamos nutarties 101 punkte teismas pripažino gautais neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą paliko atvirą ir nepatikrino.

11. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. J. apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalyse nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisykles ir 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas šių BPK pažeidimų neištaisė, vertindamas įrodymus taip pat nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, be to, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų.

11.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pripažino, kad nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. J. kaltę padarius jam inkriminuotas tris nusikalstamas veikas, bet konstatavo, kad jo kaltę pagrindžia byloje surinkti netiesioginiai įrodymai. Tačiau šioje byloje surinktais duomenimis nustatyti faktai nesudaro nuoseklios ir logiškos grandinės, leidžiančios daryti neginčijamą išvadą dėl A. J. kaltės atlikus jam pagal BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalis inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Teismų išvados dėl A. J. kaltės daugiausia grindžiamos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (kurie neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, bet yra nepatikimi, gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus), prie jų priderinti su byloje nagrinėjamais įvykiais nesusiję dviejų giminaičių (A. J. ir A. V.) kontaktai bei selektyviai atrinkti ir savaip interpretuojami kaltinimui palankūs duomenys bei aplinkybės, o byloje esantys A. J. teisinantys įrodymai, įskaitant ir nuoseklius, jokiais bylos duomenimis nepaneigtus jo paties parodymus, ignoruojami arba atmetami formaliais motyvais. Toks teismų atliktas įrodymų vertinimas, be kita ko, proceso metu nesiimant ir visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

11.3. A. V. pirmosios kaip įtariamojo apklausos metu duoti parodymai, ypač kiek jie susiję su A. J. dalyvavimu byloje nagrinėjamuose įvykiuose, prieštarauja kitiems bylos duomenims (dėl to, kad A. J. neturėjo pažįstamų LKPB, dėl A. V. kreipimosi į E. P. laiko, dėl jų susitikimų turinio ir kt.), todėl negali būti vertinami kaip patikimi.

11.4. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus informaciją, nuskaitytą iš A. J. ir A. V. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų, nebuvo rasta jokių duomenų apie A. V. nurodytus skambučius ar susirašinėjimą su A. J. nei, pavyzdžiui, nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., kai pats A. V. kontaktavo ir susitikinėjo su E. P. dėl informacijos apie minėtą ikiteisminį tyrimą, nei nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., kai A. V. gavo iš E. P. ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijas ir perdavė E. P. pinigus už šiuos dokumentus. Taip pat nebuvo rasta duomenų apie A. V. nurodytą neva vykusį susirašinėjimą su A. J. dėl galimų per du kartus sumokėti 14 000 Eur dydžio kyšio sumų. Nors buvo atliekamas A. V. slaptas sekimas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti jokie jo nurodyti susitikimai su A. J., kurių metu šis būtų galėjęs, kaip teigė A. V., perduoti jam antrąjį neteisėtą prašymą, paimti iš jo E. P. perduotus ikiteisminio tyrimo dokumentus, o vėliau perduoti jam E. P. skirtus pinigus. Neužfiksuoti ir A. J. susitikimai su A. V. 2019 m. gruodžio mėn., kai, kaip teigė šis nuteistasis, A. J. su neteisėtu prašymu kreipėsi į jį trečią kartą, taip pat 2019 metais iki sausio 24 d., kai A. V. susitiko su E. P. ir perdavė šiam lapelį su A. B. vardu ir pavarde, bei vėlesniu aktualiu laikotarpiu.

11.5. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino šių pirminių A. V. parodymų nepatikimumą rodančių aplinkybių, o apsiribojo vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. duotų parodymų kritika, papildomai pažymėdamas tik tiek, kad pirmosios įtariamojo apklausos metu A. V. apie jokių kitų asmenų dalyvavimą savo papasakotuose veiksmuose neužsiminė, o nuteistųjų susirašinėjimas galėjo būti ištrintas. Toks apeliacinės instancijos teismo argumentavimas negali būti vertinamas kaip motyvuotas atsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurio reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. Juolab kad didžioji dalis nuteistųjų susirašinėjimo ir skambučių ikiteisminio tyrimo metu, panaudojus programinę įrangą, buvo atkurta. O tai, kad A. V. ir vėliau duodamas parodymus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo visiškai nuoširdus, negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti jo pirminių parodymų apie A. J. dalyvavimą byloje nagrinėjamuose įvykiuose patikimumą.

11.6. Abiejų instancijų teismų išvada, kad aptariami pirminiai A. V. parodymai buvo gauti teisėtu būdu ir dėl to laikytini leistinais duomenimis, taip pat padaryta išsamiai ir visapusiškai neįvertinus visų šiuo aspektu reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių. 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val. A. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka ir iš karto išreiškė norą turėti gynėją – advokatą N. V.. Nors po to su A. V. buvo intensyviai atliekami procesinės prievartos veiksmai (kratos), jis buvo pristatytas į LKPB patalpas, ten jam ne tik buvo surašytas laikinojo sulaikymo protokolas, bet dar ir vyko tam tikri neformalūs pokalbiai su pareigūnais, tačiau A. V. nurodytas gynėjas buvo iškviestas tik kitą dieną.

11.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padaryto šiurkštaus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, ignoruojant BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą imperatyvą ir nevykdant BPK 45 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti galimybę įtariamajam A. V. pasinaudoti teise turėti gynėją nuo sulaikymo momento, nepasisakė ir jo nevertino. Konstatuodamas, kad įtariamojo A. V. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, šis teismas vertino tik 2019 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos aplinkybes, tačiau ir šiuo aspektu skundžiamos nutarties išvados, kad prieš pirmąją apklausą A. V. ir jo gynėjui buvo sudarytos visos sąlygos pasitarti, prieštarauja bylos duomenims. Objektyviai nustatytas vos kelių minučių laiko tarpas (į Policijos departamentą advokatas N. V. atvyko tik 2020 m. vasario 19 d. 10.34 val., o jau 11.00 val., atlikus visus formalumus, buvo pradėta įtariamojo A. V. apklausa) jokiu būdu negali būti vertinamas kaip pakankamas laikas nuodugniai susipažinti su didelės apimties nauja informacija ir pasirengti gynybai, net ir dalyvaujant teisininkui profesionalui, su kuriuo pasitarti be pašalinių asmenų (nedalyvaujant LKPB 3-iosios valdybos tyrėjams) galimybė A. V. iš viso nebuvo sudaryta. Be to, nors teismas pripažino, kad paties gynėjo, t. y. A. V. tėvo N. V., fizinė sveikata ir psichologinė būsena, susijaudinus dėl netikėto sūnaus sulaikymo ir jam reiškiamų įtarimų, galėjo lemti netinkamą jo, kaip gynėjo, pareigų atlikimą, tačiau, prieštaraudamas pats sau, konstatavo, kad pastarasis, nepaisant minėtos savo būsenos, galėjo ir netgi privalėjo minėtus pažeidimus įvardyti protokole arba atsisakyti teikti sūnui teisines paslaugas.

11.8. Apeliacinės instancijos teismas A. V. laikinojo sulaikymo metu galiojusios BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcijos aptariamų įvykių kontekste taip pat neanalizavo ir nevertino, o, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl A. V. teisės į gynybą pažeidimo, išdėstė įstatymų nuostatoms prieštaraujančias išvadas, jog A. V. neišsakius pageidavimo, kad gynėjas būtų iškviestas nedelsiant, jo teisė į gynybą aptariamoje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo suvaržyta.

11.9. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. V. jau kitą dieną po 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos savo pirminius parodymus apie A. J. dalyvavimą byloje tiriamuose įvykiuose paneigė; vėliau viso proceso metu jis nuosekliai aiškino, kad A. J. apkalbėjo dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pareigūnų poveikio. Šį A. V. aiškinimą patvirtina ir gynybos teismui pateikti objektyvūs duomenys, iš kurių matyti, kad LKPB pareigūnai turėjo galimybę neformaliai su juo pabendrauti (į areštinę A. V. buvo pristatytas tik 2020 m. vasario 19 d. 0.17 val., o 2020 m. vasario 19 d. iš areštinės į LKPB patalpas jis buvo išvežtas 8.26 val., nors jo kaip įtariamojo apklausa tą dieną buvo suplanuota tik 11 val.). Neadekvatus A. V. elgesys 2020 m. vasario 20 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, iš pradžių nurodant, kad jis sutinka duoti parodymus teismui, bet tuoj pat kardinaliai pakeičiant savo poziciją ir atsisakant duoti parodymus, kaip tik ir rodo, kad dėl patirto neteisėto poveikio jis vis dar buvo sutrikęs. O pareigūnų suinteresuotumą, kad A. V. kaip užsakovą įvardytų konkretų ir jiems jau žinomą asmenį – A. J., patvirtina tiek jų neveikimas, siekiant nustatyti tikruosius A. V. bendrininkus, tiek nevienkartiniai, bet nesėkmingi bandymai gauti teismo leidimus taikyti jam procesines prievartos priemones, nustatytas BPK 154 ir 160 straipsniuose. Liudytoja J. S. A. V. nurodytų aplinkybių apie pareigūnų neteisėtus veiksmus prieš jį nepaneigė, o apklausta posėdyje parodė, kad jai nėra žinoma, apie ką ir kaip pareigūnai bendravo su A. V., nes šiuose pokalbiuose ji nedalyvavo. Apeliacinio proceso metu kaip liudytojas apklaustas N. V. parodė, kad kai jis prieš pirmąją apklausą bandė sūnui išaiškinti teisę neduoti parodymų, pastarasis nurodė, jog jau viskas suderinta ir jis parodymus duos. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos parodymus taip pat neatsižvelgė.

11.10. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad asmeniui gresiančios atsakomybės išaiškinimas nelaikomas bauginimu ar neleistinu poveikiu. Tačiau iš A. V. parodymų matyti, kad pokalbiai su pareigūnais vyko ne tik apie šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas: jis buvo bauginamas, kad bus susietas su narkotikų kontrabanda užsiimančiu nusikalstamu susivienijimu; kad jam grės ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė; kad bus suorganizuotas kitų narkotikų kontrabandos byloje sulaikytų asmenų kerštas; paviešinti jį (A. V.) kompromituojantys duomenys; sulaikyta jo motina. Tokie pareigūnų pokalbiai akivaizdžiai peržengia teisėtumo ribas ir negali būti vertinami kaip padaryto teisės pažeidimo ir gresiančios teisinės atsakomybės pobūdžio išaiškinimas.

11.11. Pirmosios instancijos teismas dalies A. J. inkriminuotų BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veiksmų (kad jis ne vėliau kaip 2019 m. kovo 25 d., susitikęs su A. V., pasiūlė ir pažadėjo šiam duoti 5000 Eur kyšį) nepagrindė jokiais teisėtu būdu gautais bylos duomenimis (tokių duomenų byloje ir nėra), o tiesiog preziumavo, remdamasis neva nustatytais faktais, jog būtent A. J. perdavė A. V. 5000 Eur, skirtų E. P., o A. V. perdavė jam iš E. P. gautą 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopiją.

11.12. Apeliaciniame skunde buvo išdėstyta daug argumentų, pagrindžiančių, kad 2019 m. balandžio 10 d. A. J. su A. V. nei susitikti, nei perduoti šiam pinigų negalėjo, nes kai A. V. lankė savo seserį – A. J. sutuoktinę, šis buvo ne savo namuose, o darbo vietoje. Be to, E. P. skirtus pinigus A. V. savo dispozicijoje turėjo dar rytinio susitikimo su minėtu pareigūnu metu, t. y. iki apsilankant J. namuose, o 2019 m. balandžio 18 d. A. J. iš E. P. gauto ikiteisminio tyrimo dokumento neperdavė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas aptartų pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neištaisė. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl E. P. skirtų pinigų buvimo A. V. dispozicijoje 2019 m. balandžio 10 d. įvykusio jų rytinio susitikimo metu, neatitinka bylos duomenų, yra nelogiški ir negali būti vertinami kaip tinkamai motyvuotas ir bylos duomenimis pagrįstas atsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

11.13. 2019 m. balandžio 25 d. slapto sekimo protokole esantis teiginys apie A. V. A. J. perduotą baltos spalvos lapą, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2019 m. balandžio 18 d. A. V. prie jo namų atvykusiam A. J. perdavė tą dieną iš E. P. gautą pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopiją, tėra pareigūnų prielaida. Tokia aplinkybė nėra užfiksuota nei prie šio protokolo esančiame vaizdo įraše, nei fotonuotraukose. Iš paminėto vaizdo įrašo ir fotonuotraukų yra aiškiai matyti, kad aptariamas A. V. ir A. J. susitikimas įvyko atviroje vietoje, todėl slaptą sekimą vykdę pareigūnai jį galėjo stebėti tik iš didesnio atstumo (apie 40 metrų), taigi neturėjo galimybės ne tik užfiksuoti, bet ir realiai pamatyti, ką konkrečiai nuteistieji vienas kitam perdavė. Be to, nepaisant A. V. taikomų neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių, nebuvo gauta ir jokių duomenų, kad jis kokiu nors būdu būtų informavęs A. J. tiek apie 2019 m. balandžio 18 d. planuojamą susitikimą su E. P., tiek ir apie šio susitikimo rezultatus – gautą ikiteisminio tyrimo dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų neanalizavo ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė.

11.14. Pagrįsdamas A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų iki 2019 m balandžio 18 d. atliktų nusikalstamų veiksmų, be pirmiau aptartų prielaidų ir viena kitai prieštaraujančių išvadų, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kratos, atliktos A. J. gyvenamojoje vietoje, jo darbo kabinete, metu rastu 2020 m. vasario 4 d. pranešimu apie įtarimą M. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19, t. y. dokumentu, surašytu praėjus beveik metams nuo nagrinėjamų įvykių, taip pagrįsdamas neva A. J. dar 2019 m. pavasarį turėtą interesą minėtame ikiteisminiame tyrime, nors jokie prašymai dėl šio asmens E. P. nebuvo perduoti, o ir A. J. parodymai apie tikrąsias, su byloje nagrinėjamais įvykiais nesusijusias šio dokumento gavimo aplinkybes jokiais bylos duomenimis nėra paneigti.

11.15. Taigi, abiejų teismų atliktas įrodymų vertinimas dėl 5000 Eur kyšio A. J. atžvilgiu neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismo pateiktos išvados negali būti vertinamos kaip motyvuotas apeliacinio skundo išnagrinėjimas. Tas pats pasakytina ir apie teismų padarytas išvadas dėl kitų dviejų A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

11.16. A. J. inkriminuota, kad jis ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 29 d. nenustatytoje vietoje susitiko su A. V. ir siekdamas, kad šis gautų ir perduotų neskelbtiną informaciją apie tai, ar tyrime yra informacija apie asmenį vardu „D“ ir „du brolius“, tiesiogiai pasiūlė bei pažadėjo A. V. perduoti 5000 Eur kyšį ir vėliau jam dalį šio kyšo perdavė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apie tai, kokiais bylos duomenimis grindžiama A. J. kaltė atlikus visus šiuos veiksmus, iš viso nepasisakyta. Skundžiamo nuosprendžio dalyje, skirtoje A. J. veiksmų ir parodymų vertinimui, aptartas vienintelis byloje užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 6 d. vykęs E. P. ir A. V. susitikimas, kurio metu šis nurodė, kad viskas vyksta pagal seną schemą ir kad jis bendrauja su tuo pačiu Jevgenijumi, bei tą pačią dieną vėliau įvykęs A. V. ir A. J. susitikimas, kurio metu jie lankėsi Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure. Kaip šie duomenys susiję su aptartais A. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, skundžiamame nuosprendyje nepaaiškinta.

11.17. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ne tik neištaisė, bet ir pats minėtus A. J. inkriminuotus veiksmus tiesiog preziumavo. Papildomai šis teismas akcentavo byloje užfiksuotą A. J. 2019 m. birželio 3 d. A. V. išsiųstą žinutę „kada šitas pavardes bus galimai paimti?“. Tačiau A. J., dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškino šios žinutės tikrąją reikšmę, niekaip nesusijusią su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, ir pateikė šį savo aiškinimą patvirtinančius objektyvius duomenis. Su šia žinute susijęs ir vėliau, t. y. 2019 m. birželio 26 d. bei 2019 m. rugsėjo 2 d., vykęs jo susirašinėjimas su A. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių bylos duomenų neaptarė ir jų nevertino, taip pat nepateikė motyvų, kodėl šiais duomenimis nesivadovauja. O pripažindamas minėtą A. J. 2019 m. birželio 3 d. žinutę A. V. jo kaltės įrodymu, teismas išdėstė nelogiškus ir prieštaringus argumentus. Darydamas išvadą, kad minėta A. J. žinutė susijusi su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, šis teismas akcentavo, jog būtent po jos 2019 m. rugsėjo 4 d. A. V. parašė E. P., inicijuodamas susitikimą. Tačiau, kaip matyti iš byloje užfiksuotos šios A. V. žinutės, pastarasis, kviesdamas E. P. susitikti, šiam nurodė visai kitą, su gauta A. J. žinute niekaip nesusijusią, informaciją, t. y. kad „klausimas supaprastėjo“.

11.18. Teismai jokiais įrodymais nepagrindė A. J. inkriminuotų BK 226 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų, t. y. kad jis ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d. susitiko su A. V. ir šio susitikimo metu, siekdamas kaltinime nurodytų tikslų, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo A. V. perduoti ne mažesnį nei 14 000 Eur kyšį. Šias veikas teismas preziumavo, neįvertinęs daugelio byloje esančių reikšmingų duomenų, savaip interpretuodamas byloje užfiksuotą 2020 m. vasario 13–17 d. vykusį A. J. ir A. V. susirašinėjimą bei remdamasis byloje esančiais leistinumo reikalavimo neatitinkančiais duomenimis, t. y. pirminiais A. V. parodymais ir 2020 m. vasario 13–17 d. vykusiu A. V. ir E. P. susirašinėjimu bei susitikimais, kurie buvo užfiksuoti atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus.

11.19. Gynyba, dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kėlė klausimą dėl minėtų neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų teisėtumo, taip pat šių veiksmų metu gautų duomenų leistinumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pernelyg ilgai palaikant nusikalstamą iniciatyvą ir neužkertant kelio naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal bylos duomenis, pirmasis pinigų perdavimas pareigūnui E. P. įvyko dar 2019 m. balandžio 18 d., antrasis – 2019 m. birželio 18 d. Tačiau šiuos pinigus perdavęs A. V. buvo sulaikytas tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. praėjus dešimčiai mėnesių nuo pirmojo pinigų perdavimo, o per tą laiką jis galimai padarė dar keturias naujas nusikalstamas veikas, dvi iš kurių baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai.

11.20. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų J. S. ir E. P. parodymais, kad buvo siekiama gauti informacijos dėl narkotikų kontrabandos atliekamame ikiteisminiame tyrime ir informaciją apie A. V. bendrininkus. Tačiau šių liudytojų parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų, iš kurių matyti, kad faktiškai visą šį laiką jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant liudytojų nurodytų tikslų, nebuvo atliekami. Nuteistojo A. V. dar pačioje bendravimo su E. P. pradžioje, t. y. 2019 m. kovo mėn., įvardytais informacijos užsakovais realiai domėtis buvo pradėta tik po A. V. ir A. J. sulaikymo, o A. V. slaptas sekimas buvo vykdomas tik fragmentiškai, iš esmės susietas tik su jo susitikimais su E. P.. Be to, ir sulaikant A. V. taip pat nebuvo iš esmės jokių naujų duomenų nei apie informacijos užsakovus, nei apie narkotikų kontrabandos dalyvius byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nesprendė ir į atitinkamus apeliacinio skundo argumentus neatsakė.

11.21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad faktiškai 2020 m. vasario 11 d. susitikimo metu E. P. atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nors tokiems veiksmams nebuvo ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos. Tačiau padaręs teisingas išvadas, kad byloje užfiksuotas 2020 m. vasario 11 d. E. P. pokalbis su A. V. ir šio liudytojo parodymai dėl minėto pokalbio negali būti pripažinti teisėtai surinktais įrodymais, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, lemiančias ir vėliau, t. y. 2020 m. vasario 13 d., priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu surinktų duomenų (A. V. ir E. P. pokalbių per jų 2020 m. vasario 13 ir 18 d. įvykusį susitikimą bei 2020 m. vasario 16–18 d. vykusio jų susirašinėjimo ir liudytojo E. P. parodymų apie juos) neleistinumą. Būtent pirmiau aptarti per 2020 m. vasario 11 d. įvykusį E. P. susitikimą su A. V. gauti duomenys bei tą kartą E. P. neteisėtai atliktų minėtų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų nulemta 2020 m. vasario 12 d. A. V. žinutė šiam pareigūnui, siūlant susitikti, ir buvo lemiami ikiteisminio tyrimo teisėjui priimant sprendimą leisti taikyti A. V. BPK 159 straipsnyje nurodytą procesinę prievartos priemonę. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. vasario 13 d. prokuroro prašymo teismui leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir minėtos 2020 m. vasario 13 d. nutarties turinio, aptarti 2020 m. vasario 11 d. E. P. ir A. V. susitikimo duomenys ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateikti klaidinamai, t. y. nurodant tik tai, kad susitikimo metu E. P. informavo A. V., jog A. B. paskirto suėmimo terminas eina į pabaigą ir artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo, bet nutylint apie E. P. veiksmus, šiam tariantis su A. V. dėl kyšio priėmimo ir dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, abiejų instancijų teismų išvados, kad 2020 m. vasario 13 ir 18 d. įvykę E. P. ir A. V. susitikimai bei šiuo laiku vykęs jų susirašinėjimas buvo užfiksuoti teisėtai, negali būti pripažintos pagrįstomis.

11.22. Be to, A. J. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, paaiškinančius tikrąją pirmiau minėto 2020 m. vasario 13–17 d. vykusio susirašinėjimo su A. V. reikšmę, ir pateikė jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius, su žemės sklypo pardavimu, užstato už šį nekilnojamąjį turtą sumokėjimu susijusius dokumentus. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo reiškiami prašymai apklausti kaip liudytojus su šiuo sandoriu susijusius asmenis, teismas, remdamasis formaliais motyvais, juos tenkinti atsisakė, o ir apie byloje pateiktus minėtus dokumentus skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė.

11.23. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2020 m. vasario 13 d. A. J. susirašinėjimo su A. V. metu aptariamos pinigų sumos visiškai neatitiko tų, dėl kurių A. V. tą pačią dieną tarėsi su E. P. (8000 Eur). Jokios kalbos apie kokią nors, o juo labiau konkrečią pinigų dalį, kuri bus skirta ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, tarp A. V. ir E. P. taip pat niekada nebuvo. Be to, jei šiuo atveju A. J. ir A. V. būtų kalbėję ne apie užstatą už žemės sklypą, o apie užstatą už suimtąjį A. B., šio užstato dydį A. V. A. J. būtų nurodęs dar 2020 m. vasario 13 d., iš karto po susitikimo su E. P., kurio metu tas klausimas ir buvo aptartas. A. V. susirašinėjimo su E. P. turinys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. J. 2020 m. vasario 17 d. vakare susitiko su A. V., siekdamas perduoti šiam E. P. skirtus pinigus.

11.24. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir apeliacinio proceso metu apklaustų liudytojų A. S. ir N. V. parodymų. Nors šie liudytojai patvirtino A. J. nurodytas žemės sklypo pardavimo aplinkybes, kurios ir lėmė būtent nustatyto turinio susirašinėjimą su svainiu A. V.. Gynybos prašymus apklausti A. J. buvusį bendraklasį A. V., taip pat advokatą T. K. šis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės niekuo nemotyvuodamas atmetė, nors tik apklausus šiuos asmenis būtų galima objektyviai spręsti dėl A. J. parodymų apie įrašo „A“ reikšmę jo darbo užrašuose bei pranešimo apie įtarimą M. Č. gavimo aplinkybes, patikimumą ir pašalinti šiais aspektais byloje likusias abejones. To nepadaręs teismas formaliais motyvais taip pat atmetė apeliacinio skundo argumentus, pagrindžiančius, kad būtent A. V., o ne A. B. buvo įrašytas A. J. darbo užrašuose ir kad pranešimas apie įtarimą M. Č. buvo susijęs išimtinai su A. J. profesine veikla, dėl to negalėjo būti paimtas kratos metu ir vertinamas kaip leistinas įrodymas byloje.

11.25. Šioje byloje nebuvo nustatytos jokios A. J. sąsajos (nei dėl jo vykdomos profesinės advokato veiklos, nei dėl kokių kitų aplinkybių) su kitais kaltinime nenurodytais asmenimis, dėl kurių A. V. taip pat kreipėsi į E. P. ir prašė atitinkamos neviešo pobūdžio informacijos, t. y. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11561-19 galimai figūruojančiais R. Ž., T. P., G. Z., M. B., taip pat šiauliečiu pravarde „E“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, šias A. J. teisinančias aplinkybes įvertino tik procesinės prievartos priemonių taikymo A. V. teisėtumo aspektu.

11.26. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaip A. J. kaltę patvirtinantys įrodymai buvo įvardyti ir byloje esantys A. V. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyto telefono „Google Pixel 3a“ (su SIM kortele) elektroninių ryšių sujungimo srauto duomenys. Dėl to apeliaciniame skunde buvo pateikta minėtų duomenų analizė ir išdėstyti argumentai, patvirtinantys šiuo klausimu teismo padarytų išvadų nepagrįstumą ir prieštaringumą. Tačiau atsakymo į šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas nepateikė, apie minėtus duomenis pasisakė tik vertindamas A. V. parodymų patikimumą. Nėra skundžiamoje nutartyje atsakymų ir į argumentus dėl kitų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės sprendžiant A. J. kaltės klausimą, įskaitant ikiteisminio tyrimo metu BPK 205 straipsnio nustatyta tvarka neištirtus A. V. E. P. perduotus pinigus, nors tokiais tyrimais objektyviai būtų galima patvirtinti arba paneigti aplinkybes, esą E. P. perduotus pinigus A. V. gavo iš A. J..

11.27. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalies A. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį inkriminuotų nusikalstamų veiksmų jokiais įrodymais nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų neištaisė ir pats pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles, be to, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Todėl šių teismų priimti procesiniai sprendimai dėl A. J. negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

12. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

12.1. Priešingai nei teigiama A. V. gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 166, 171 straipsniais, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijomis, įvertino apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, ištyrė ir įvertino E. P. 2019 m. kovo 27 d. surašytą tarnybinį pranešimą apie galimai A. V. daromas nusikalstamas veikas. Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, aplinkybė, jog E. P. surašytas tarnybinis pranešimas nebuvo ikiteisminio tyrimo dalis, o buvo laikomas kaip dokumentas, kuriame vadovybei pateikta informacija apie daromą pareigūnui galimai nusikalstamą poveikį, nedaro šio tyrimo neteisėto ir nepaneigia nuteistojo A. V. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

12.2. Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų A. V. ir A. J. gynėjų kasacinių skundų argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją nuo jo sulaikymo momento, nesuteikta pakankamai laiko pasitarti su gynėju prieš apklausą ir kvestionuojama, ar A. V. pasirinktas gynėjas, t. y. jo tėvas advokatas N. V., galėjo tinkamai susidariusioje situacijoje užtikrinti A. V. teisę į gynybą. Teismai, išsamiai įvertinę liudytojos policijos pareigūnės J. S. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme A. V. duotus parodymus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, šiuos gynėjų skundo argumentus atmetė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V., kai jis buvo sulaikytas 2020 m. vasario 18 d., buvo išaiškinta teisė turėti advokatą, A. V. pageidavo, kad jį gintų jo tėvas advokatas N. V.. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo sulaikymo metu, atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje, automobiliuose, nuteistasis būtų prašęs, reikalavęs, kad šiuose procesiniuose veiksmuose dalyvautų ir jo pasirinktas gynėjas. Jokių pastabų apie netinkamai atliktą kratą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kratos protokoluose nėra užfiksuota.

12.3. Nuteistojo A. V. pirma apklausa buvo atlikta 2022 m. vasario 19 d., į šią apklausą atvyko ir joje dalyvavo jo pasirinktas gynėjas N. V.. Apeliacinės instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai, aptardamas tiek BPK, tiek advokato veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įvertino aplinkybes, susijusias su advokato, nuteistojo A. V. tėvo N. V. galimybe tinkamai užtikrinti nuteistojo A. V. teisę į gynybą ir jos efektyvumą. Prieš atliekant įtariamojo apklausą, laikantis BPK reikalavimų, nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės, įteiktas pranešimas apie įtarimą, suteikta laiko pabendrauti su advokatu. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nė vienas iš proceso dalyvių nepateikė jokių prašymų skirti papildomai laiko pasirengti apklausai, pasitarti su gynėju ar susipažinus su įtarimu atidėti apklausą. Advokatas N. V. taip pat neišreiškė jokių prašymų ar pastabų, kad jis dėl savo savijautos (galimo susijaudinimo, įtampos ir psichologinės būsenos, kaip nurodoma skunduose) negalėtų tęsti apklausos ar joje dalyvauti, tokių pastabų ar prašymų nebuvo išsakyta nei prieš apklausą, nei ją atliekant, nei po apklausos pasirašant protokolą.

12.4. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą apie policijos pareigūnų suinteresuotumą byla ir darytą poveikį nuteistajam A. V. prieš jo pirmą apklausą. Susipažinus su nuteistojo 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės paskyrimo A. V. protokolu, matyti, kad nuteistasis neneigė, jog jis turėjo laiko suderinti savo poziciją su gynėju, taigi, turėjo objektyvias galimybes pranešti apie jam darytą galimai neteisėtą poveikį.

12.5. Bylą nagrinėję teismai detaliai analizavo pirminius nuteistojo A. V. parodymus. Šios apklausos metu nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, pakankamai detaliai nurodė padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai šiuos nuteistojo parodymus analizavo, juos gretino su kitais nuteistojo A. J. parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais. Teismai išsamiai pasisakė dėl A. J. suinteresuotumo gauti informaciją apie LKPB atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19. Apeliacinės instancijos teismas analizavo šio nuteistojo parodymus, jų nenuoseklumą ir neatitiktį kitiems byloje esantiems duomenims (telefono „Samsung“, paimto 2020 m. vasario 19 d., apžiūros duomenys, kratos protokolas). Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nuteistajam A. V. pakeitus parodymus ir vėlesnių apklausų metu jau nurodant vis skirtingus asmenis, t. y. Jevgenijų Ovsijenko (Jevgenijų Oniščenko, Jevgenijų Aniščenko ar kita panašia pavarde), asmenį pavarde „Archipov“, asmenį vardu „Vitalik“, asmenį „Vitalik Archipov“ (ar kitu panašiu vardu bei pavarde), kuriems buvo reikalinga informacija apie atliekamus LKPB tyrimus, ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti šiuos asmenis. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, A. V. išgalvojo šiuos asmenis konspiraciniais tikslais, t. y. siekdamas neišduoti asmens, iš kurio gaudavo neteisėtus pavedimus mainais už atlygį, taip pat siekdamas suklaidinti E. P., o vėliau – ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą.

12.6. Nagrinėjamoje byloje buvo laikomasi teismų praktikoje nurodytų reikalavimų tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą ir patikimumą. Teismų nutartimis taikytos procesinės prievartos priemonės, nustatytos BPK 158 ir 159 straipsniuose, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą. Prašymuose taikyti šiuos slaptus veiksmus, taip pat ir nutartyse buvo nurodyta, prieš kokį asmenį šie veiksmai turi būti atlikti, kas juos turės atlikti ir pan., taip pat nurodyti konkretūs veiksmai, kurie turėjo būti atlikti. Teismas, vertindamas prašomų taikyti procesinių prievartos priemonių teisinį ir faktinį pagrindus, leido atlikti prašyme nurodytus veiksmus, įskaitant ir leidimą E. P. priimti kyšį. Aplinkybė, jog šio veiksmo atlikimas buvo nurodytas taikant BPK 158 straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę, kas galėtų būti vertinama kaip procesinio veiksmo formos pažeidimas, nesudaro pagrindo vertinti, kad tai yra esminis BPK pažeidimas, nulemiantis informacijos nepripažinimą įrodymu.

12.7. Priešingai nei teigiama A. V. gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl provokacijos, vertino ne tik A. V. pokalbių turinį, bet ir E. P. pasakytus žodžius. Apeliacinės instancijos teismas, detaliai analizuodamas kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą, įvertino tiek A. V., tiek E. P. pokalbių turinį ir dėl to pasisakė, tai darė ne selektyviai analizuodamas tik vieno nuteistojo žodžius, pasakytas frazes, o analizuodamas visą pokalbio kontekstą ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. P. bendravimas su A. V. neperžengė ikiteisminio tyrimo teisėjo šiam pareigūnui suteiktų įgaliojimų ribų ir nebuvo pažeistas draudimas provokuoti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką.

12.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, tai pagrįstai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, kad įrodymai negali būti pripažinti neleistinais vien dėl tos priežasties, kad kiti su šiais įrodymais susiję įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs neteisėtai gautais 2020 m. vasario 11 d. susitikimo duomenis, konstatavo, kad tai neturi įtakos kitiems byloje surinktiems įrodymams – kratų, daiktų apžiūrų protokolams, kuriuose, be kita ko, fiksuoti nuteistųjų A. V. ir A. J. susirašinėjimai. Teismas, nesivadovaudamas 2020 m. vasario 11 d. susitikimo duomenimis, vertino byloje esančius kitus duomenis (kratų, daiktų apžiūros protokolus) bei 2020 m. sausio 24 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. susitikimo metu gautus duomenis, užfiksuotų pokalbių turinį, taip pat nuteistojo A. V. telefone rastų susirašinėjimų su A. J. laiką, kontekstą ir pagrįstai konstatavo, jog šie duomenys yra pakankami, kad būtų pagrįsta nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas, susijusias su pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti (priimti) didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, A. V. ir E. P. 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 susitikimai įvyko ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionavus ne tik procesines prievartos priemones, nurodytas BPK 158, 160 straipsniuose (2020 m. sausio 16 d. nutartimi), bet ir procesinę prievartos priemonę, nurodytą BPK 159 straipsnyje (2020 m. vasario 13 d. nutartimi), dėl to pripažinti šių susitikimų metu gautus duomenis neteisėtais nėra pagrindo.

12.9. Nuteistojo A. J. gynėjas taip pat pateikia argumentus dėl kiekvieno A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo (dėl 5000 Eur kyšio, 1000 Eur kyšio ir 14 000 Eur kyšio). Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas A. J. kaltės nepagrindė jokiais teisėtu būdu gautais ir kitus BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis. Tačiau kasacine tvarka teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių aplinkybių nenustato. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino vadovaudamasis BPK nuostatomis ir teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis. Baudžiamojo proceso metu buvo išsamiai analizuoti taikant procesines prievartos priemones, nurodytas BPK 158 ir 159 straipsniuose, gauti duomenys, jų teisėtumas bei leistinumas ir nustatytais pažeidimais nebuvo vadovaujamasi. Teismo nutartyje taip pat išanalizuoti ir nuteistojo A. V. pirminiai parodymai jų teisėtumo ir leistinumo aspektu, byloje esančių duomenų visuma pagrįsta, kad A. J. turėjo suinteresuotumą domėtis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiaga, šią informaciją rinko ir domėjosi kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų iniciatyva.

12.10. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistųjų A. J. ir A. V. susitikimo laiko, vietos ir pinigų (5000 Eur kyšio) perdavimo aplinkybių, balto lapo (ikiteisminio tyrimo dokumentas – pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą) perdavimo aplinkybes ir priežastis, kodėl šis dokumentas nebuvo rastas kratos metu. Taip pat vertindami nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (dėl 14 000 Eur kyšio) ir nuteistojo A. J. kaltės klausimą, priešingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismai motyvuotai atmetė argumentus, susijusius su žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymu (neva susitikimų metu buvo kalbama ir sumos įvardijamos dėl žemės sklypo sandorio), taip pat pasisakė ir dėl A. V. bei E. P. susirašinėjimo programėlėmis „Telegram Messenger“, „Signal Private Messenger“ bei A. V. susirašinėjimo (informacijos perdavimo) su A. J..

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Nuteistojo A. V. gynėjo advokato R. Jurkos ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato M. Dūdos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

14. Nuteistųjų gynėjų pateiktuose kasaciniuose skunduose keliami įvairūs teisės taikymo klausimai (dėl ikiteisminio tyrimo A. V. pradėjimo teisėtumo, dėl jo teisės į gynybą pažeidimo, dėl BPK 158–159 straipsniuose nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo, dėl pažeidimų A. J. ir A. V. kaltės įrodinėjimo procese, teismų sprendimų surašymo atitikties BPK reikalavimams ir kt.). Pažymėtina, kad nemaža dalis šių argumentų vienu ar kitu aspektu yra susiję su byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu vienai ar kitai teismo išvadai pagrįsti.

15. Baudžiamojo proceso įstatymas ir jį aiškinanti teismų praktika reikalauja, kad teismo baigiamasis aktas būtų teisėtas ir pagrįstas. Teisėtu nuosprendis pripažįstamas tuomet, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, o pagrįstu – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Taigi, tinkamas, įstatymų reikalavimus atitinkantis įrodymų vertinimas yra viena iš teisingo teismo sprendimo priėmimo prielaidų, tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į įstatymu nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a>, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022). Taigi, įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-648/2021">2K-34-648/2021</a>). Todėl kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.).

16. Taigi, atsižvelgiant į aptartas įstatymų bei teismų praktikos nuostatas dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, šioje nutartyje nebus pasisakoma dėl kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, kuriais iš esmės siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, pvz.: advokato M. Dūdos kasaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl nuteistojo A. V. pirmosios įtariamojo apklausos metu duotų parodymų turinio, teismų išvadų dėl nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, įrodymų pakankamumo A. J. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti, kasatoriaus versijų dėl byloje esančių įrodymų turinio vertinimo; taip pat advokato R. Jurkos kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas atskirų įrodymų vertinimas ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės (2019 m. balandžio 10 d. slapto sekimo metu gauti duomenys yra fragmentiški ir nepatvirtina, kad, A. V. lankantis pas A. J., buvo perduoti pinigai; byloje neįrodyta, kad A. V. perdavė A. J. būtent tą patį lapą, kurį 2019 m. balandžio 18 d. gavo iš NVIV dalyvio E. P., ir kt.).

17. Kasatorių argumentai, susiję su įrodymų vertinimo procesu nagrinėjamoje byloje, teismų išvadomis dėl nuteistųjų kaltės, teismų sprendimų motyvavimu, bus nagrinėjami tik teisės taikymo aspektu, t. y. vertinant, ar šiame procese buvo tinkamai laikytasi įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

18. Atsižvelgiant į kasaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, taip pat pažymėtina, kad Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Proceso teisingumo principas arba teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos įvairios procesinės garantijos, kurios turi būti suteikiamos kiekvienam kaltinamajam, kaip antai teisė į gynybą, teisė turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad pagal Konvencijos 19 straipsnį jam kyla pareiga prižiūrėti, kaip valstybės laikosi pagal Konvenciją prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Tačiau Teismui nėra pareigos nustatyti nacionalinių teismų padarytas teisės aiškinimo ar faktų nustatymo klaidas, nebent tai galėtų lemti Konvencijos ginamų teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus (žiūrėti kaip pavyzdį 2019 m. spalio 17 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje López Ribalda ir kiti prieš Ispaniją, peticijų Nr. 1874/13 ir 8567/13, 149 paragrafas). Nors Konvencijos 6 straipsnis garantuoja teisę į teisingą procesą, jis nenustato jokių taisyklių įrodymų priimtinumui (leistinumui); šiuos klausimus pirmiausia reguliuoja nacionalinės teisės normos. Paprastai nacionalinių teismų atliktas tam tikrų įrodymų vertinimas ar jiems suteikta atitinkama reikšmė arba tam tikrų aplinkybių vertinimas nepatenka į Europos Žmogaus Teisių Teismo kontrolę. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra ketvirtoji instancija ir jis pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį nekvestionuoja nacionalinių teismų priimtų sprendimų, išskyrus atvejus, kai jų padarytas vertinimas gali būti vertinamas kaip savavališkas arba aiškiai nepagrįstas (žiūrėti kaip pavyzdį 2015 m. vasario 5 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą, peticijos Nr. 22251/08, 61 paragrafas). Europos Žmogaus Teisių Teismui nekyla pareiga iš esmės tikrinti, ar tam tikri įrodymai – pavyzdžiui, gauti vidaus teisės požiūriu neteisėtais būdais – gali būti leistini (priimtini) tam tikru konkrečiu atveju, taip pat jis nenustato, ar tam tikras asmuo gali būti laikomas kaltu ar ne. Tai pirmiausia yra nacionalinių teismų reikalas šiuos klausimus spręsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas Konvencijos 6 straipsnio požiūriu sprendžia klausimą, ar procesas kaip visuma nacionalinėje teisėje, įskaitant įrodymų gavimo būdus (procedūrą), buvo teisingas. Tai apima ir „neteisėtumo“ analizę. Sprendžiant klausimą, ar nacionalinėje teisėje buvusi procedūra kaip visuma gali būti laikoma teisinga (žiūrėti kaip pavyzdį 2010 m. birželio 1 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Gäfgen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 22978/05, 163 paragrafas), turi būti garantuotos, be kita ko, ir kaltinamųjų ar nuteistųjų gynybos teisės. Taip pat turi būti analizuojama, ar kaltinamasis turėjo galimybę ginčyti tam tikrų įrodymų autentiškumą ir prieštarauti tokių įrodymų byloje naudojimui (žiūrėti kaip pavyzdį 2010 m. vasario 25 d. sprendimą byloje Lisica prieš Kroatiją, peticijos Nr. 20100/06, 48 paragrafas); be to, nacionaliniai teismai turi atsižvelgti į tam tikro įrodymo kokybę ir aplinkybes, kuriomis šis įrodymas buvo gautas (žiūrėti kaip pavyzdį 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Ćwik prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31454/10, 72 paragrafas).

19. Taigi, nagrinėjant šią bylą teisės taikymo aspektu pagal nuteistųjų gynėjų kasaciniuose skunduose keliamus argumentus, kartu vertintina ir tai, ar šios bylos procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kaip visuma nepažeidžia nuteistųjų teisės į teisingą procesą.

Dėl kasatoriaus – nuteistojo A. V. gynėjo advokato R. Jurkos – argumentų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo

20. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas R. Jurka kasaciniame skunde nurodo, kad, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismuose, nebuvo tinkamai patikrintos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo A. V. pradėjimo teisėtumo, liko nepašalintos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktinių ir teisinių pagrindų. A. V. baudžiamojo persekiojimo pradžios neteisėtumą gynėjas grindžia tuo, kad pareigūno E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas, tapęs pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, galimai suklastotas, t. y. surašytas ne jame nurodytą dieną (t. y. iš karto po pareigūno susitikimo su A. V.), o tik po ketverių metų nuo jame nurodytų įvykių. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šis dokumentas buvo nepagrįstai įslaptintas, nebuvo tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, saugomas, jame nėra nustatytų archyvavimo požymių.

21. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.???Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą (BPK 169 straipsnio 1 dalis). BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.???

22. Taigi, ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų (informacijos), kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją, kurios pagrindu nustato galimai nusikalstamos veikos požymius, gali gauti tiek patys asmeniškai, tiek ir iš kitų tos pačios ar kitos teisėsaugos institucijos arba jų padalinio teisėsaugos pareigūnų. Baudžiamojo proceso įstatymas niekaip neriboja, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Priešingai, pareiga kuo operatyviau vykdyti ikiteisminį tyrimą kyla ir iš BPK 2 straipsnio, nustatančio, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose įtvirtintų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>).

23. Baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai neįtvirtina, kokia forma turi būti įforminama ikiteisminio tyrimo pradžia, ir su tuo nesieja ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo (neteisėtumo). BPK 166 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.??? Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ 5 punkte nustatyta, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas: rezoliucija; tarnybiniu pranešimu; prokuroro reikalavimu; prokuroro nutarimu. Taigi, įtvirtinti alternatyvūs ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo būdai.

24. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas LKPB SONT 2-osios valdybos viršininko 2019 m. balandžio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jame nurodyta, kad į LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją E. P. kreipėsi Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. V. ir domėjosi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 (dėl organizuotos grupės vykdomo neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šių medžiagų kontrabandos) eiga bei surinktais duomenimis, ieškojo asmenų (pareigūnų), kurie galėtų suteikti vertingos informacijos apie šio ikiteisminio tyrimo eigą už žadamą 5000 Eur piniginį atlygį; dėl to tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis tarnybinis pranešimas patvirtintas tos pačios dienos prokuroro rezoliucija, nurodant ikiteisminį tyrimą tęsti, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05144-19. Vėliau 2020 m. gegužės 18 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. V. ir A. J. padarytų nusikalstamų veikų buvo atskirtas.

25. Taigi, prokuroro rezoliucija patvirtintas 2019 m. balandžio 16 d. tarnybinis pranešimas yra teisinis ikiteisminio tyrimo dėl A. V. ir A. J. padarytų nusikalstamų veikų pradėjimo pagrindas šioje byloje. Faktinis šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas yra minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie galimai neteisėtus A. V. veiksmus. Tokią informaciją, t. y. kad į jį kreipėsi su prašymu už atlygį paveikti atitinkamą ikiteisminį tyrimą atliekančius LKPB pareigūnus, byloje pateikė pareigūnas E. P. po 2019 m. kovo 27 d. vykusio susitikimo su A. V.: apie tai jis žodžiu pranešė savo tiesioginiam vadovui, LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininkui A. Garlai bei 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos viršininkui A. Maskoliūnui.

26. Vertinant kasatoriaus argumentus, kad 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas galimai suklastotas, pažymėtina, kad byloje esantys objektyvūs ir dviejų instancijų teismų patikrinti duomenys tokių kasatoriaus abejonių dėl minėto dokumento autentiškumo nepatvirtina. To nepatvirtina ir kasaciniame skunde dėstomas kasatoriaus subjektyvus vertinimas, kad E. P. tarnybinis pranešimas buvo nepagrįstai įslaptintas, nebuvo tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka saugomas ar kad jame nėra archyvavimo požymių. Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia kasatoriaus versiją, kad šis dokumentas buvo surašytas ne jame nurodytą dieną ar kitaip suklastotas.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad, vertindamas gynybos iškeltus argumentus, apeliacinės instancijos teismas posėdyje išsamiai ištyrė 2019 m. kovo 27 d. E. P. tarnybinį pranešimą ir dėl jo vertinimo išdėstė savo motyvus priimtoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių šio dokumento klastojimo požymių ar kitų pagrindų, kurie leistų abejoti jo autentiškumu (atitinkami teismo argumentai išdėstyti skundžiamos nutarties 17 punkte). Be to, teismo padarytas išvadas šiuo klausimu patvirtina ir byloje esantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išsamiai aprašyta tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo parengimo, registravimo, tvirtinimo bei išslaptinimo eiga; taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikalstamumo analizės informacinės sistemos dokumentų sandėlio išrašas, iš kurio matyti, kad minėtas tarnybinis pranešimas šioje sistemoje užregistruotas 2019 m. balandžio 1 d.

28. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nagrinėjamu aspektu, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, esminę reikšmę turi 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo turinys. Šiame pranešime nurodoma, kad A. V. susisiekė elektroniniu paštu su E. P. ir inicijavo susitikimą, nurodydamas, kad turi įdomios informacijos. Susitikimo metu A. V. kalbėjo apie ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos, domėjosi, ar yra galimybė sužinoti apie šiame tyrime ieškomus asmenis, ir tiesiogiai pažadėjo už tokios informacijos gavimą (suteikimą) 5000 Eur kyšį. Tokios neteisėtos A. V. paskatos gauti jam rūpimą informaciją pasitvirtino ir pareigūnui E. P. 2019 m. balandžio 10 d. susitikus su A. V. ir pagal 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atlikus tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės bei nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. Taigi, šioje byloje aiškiai nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pakako, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. V. (vėliau – ir A. J.) padarytų nusikalstamų veikų, t. y. pareigūno E. P. atitinkamiems pareigūnams pateikta informacija (tiek žodžiu, tiek tarnybiniu pranešimu) apie A. V. domėjimąsi tam tikru atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir šio asmens pateiktą neteisėtą pasiūlymą priimti atitinkamo dydžio kyšį už minėtos informacijos suteikimą; be to, ši informacija (neteisėtas pasiūlymas) taip pat buvo patikrinta (ir pasitvirtino) atliekant procesinius veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad, duodamas parodymus (tiek pirminius, tiek vėliau juos pakeitęs), nuteistasis A. V. ir pats neneigė, kad susisiekė su pareigūnu E. P. ir kad susitikimo tikslas buvo sužinoti, ar yra galimybė neteisėtai gauti informaciją iš jį dominančio minėto ikiteisminio tyrimo, atitinkamai paveikiant šį tyrimą atliekančius pareigūnus.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas neteisėtai. Nagrinėdamas bylą pagal gynėjų paduotus skundus, apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai patikrino faktinį ir teisinį ikiteisminio tyrimo dėl A. V. ir A. J. neteisėtų veikų pradėjimo pagrindą, pateikė konkrečius teisminio vertinimo motyvus, jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimų šiame proceso etape nenustatė ir argumentuotai atmetė gynybos keliamas abejones.

Dėl kasatorių argumentų dėl BK 158, 159 straipsniuose nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo

30. Abiejų kasatorių skunduose teigiama, kad BPK 158, 159 straipsniuose nurodytos procesinės prievartos priemonės (tyrimas pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai) nagrinėjamoje byloje buvo taikomos pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl taikant šias priemones gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais.

31. BPK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tirdami nusikaltimus ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai šio kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išsiaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir juos atliekant gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, tai reiškia, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 159 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>).

32. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad leidimas atlikti slaptus tyrimo veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>, 2K-195-976/2022).??? Tačiau kartu kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitokiu kontroliavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285-976/2018">2K-285-976/2018</a>).

33. Kasatoriai teigia, kad pareigūnas E. P. peržengė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi nustatytas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo (BPK 159 straipsnis) ribas – šia nutartimi pareigūnui nebuvo duotas leidimas iš A. V. priimti kyšį už neteisėtą veikimą, tačiau jis paėmė kyšį tiek 2019 m. balandžio 10 d., tiek 2019 m. birželio 18 d. susitikimų metu. Todėl, pareigūnui veikiant pagal šią nutartį, gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

34. Kaip minėta, įstatymas reikalauja, kad nutartyje, kuria sankcionuojamas tyrimo atlikimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės ir (ar) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, be kitų duomenų, būtų nurodyti ir konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti (BPK 158 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 159 straipsnio 2 dalies 4 punktas); o šią nuostatą aiškinanti teismų praktika nurodo, kad nutartyje, kuria sankcionuojami atitinkami veiksmai, turi būti pakankamai duomenų, kad būtų nustatyta teismo sprendimu leidžiama atlikti veiksmų apimtis (ribos). Kartu pažymėtina, kad praktikoje priemonės, nurodytos BPK 158 ir 159 straipsniuose, neretai taikomos kartu; tokia galimybė nustatyta ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 158 straipsnio 1 dalyje). Nutarčių, kuriomis sankcionuojami tiek BPK 158 straipsnyje nurodyti veiksmai, tiek BPK 159 straipsnyje įtvirtintas NVIM, turiniui taikomi iš esmės analogiški reikalavimai.

35. Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos matyti, kad dėl BPK 158 ir 159 straipsniuose nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. balandžio 3 d. priėmė dvi nutartis; pagal šias nutartis vykusių 2019 m. balandžio 1­0 d., 2019 m. balandžio 1­8 d., 2019 m. balandžio 3­0 d., 2­01­9 m. birželio 6 d., 2­01­9 m. birželio 18 d. E. P. susitikimų su A. V. metu šios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse nurodomos priemonės buvo vykdomos kartu, t. y. pareigūnas E. P. atliko tyrimą neatskleisdamas savo tapatybės ir imitavo nusikalstamas veikas atitinkančius veiksmus.

36. Teismo nutartimi, priimta BPK 158 straipsnio pagrindu, LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui E. P. bei 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiesiems tyrėjams A. Š., A. N. leista laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 3 d. dėl A. V. atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, imituojant asmenį, kuris už piniginį atlygį gaus duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą ir šiuos duomenis už piniginį atlygį perduos A. V.. Atliekant šį veiksmą leista daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technikos priemones. Kita tos pačios dienos nutartimi tiems patiems pareigūnams leista prieš A. V. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – prisijungti prie jo ir bendrininkų vykdomų ir rengiamų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225, 226, 227, 228 straipsniuose, imituojant asmenis, galinčius gauti duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą, tyrimo dalyvius, dėl kurių atliekami procesiniai veiksmai ar planuojama juos atlikti, užmegzti ryšius, vesti derybas su A. V. ir jo bendrininkais dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų, nuorašų ar išrašų iš policijos veikloje naudotų registrų perdavimo. Konkrečiai šiems teismo nutartyse išvardytiems veiksmams fiksuoti buvo leista slapta naudoti technines priemones. Taigi, šiomis teismo nutartimis pareigūnams buvo aiškiai nurodyta, kokius veiksmus jie gali atlikti: leista slapta, neatskleidžiant savo tapatybės, rinkti informaciją apie A. V. daromas ar rengiamas nusikalstamas veikas imituojant ikiteisminio tyrimo duomenų gavimą už piniginį atlygį; taip pat prisijungti prie A. V. daromų nusikalstamų veikų, kurių sudėtys taip pat apima ir kyšio priėmimą bei davimą (BK 225–227 straipsniai).

37. Atsižvelgiant į šias šioje byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. dvi nutartis jų turinio (be kita ko, nurodytų leistinų atlikti konkrečių slaptų veiksmų) prasme, taip pat ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų priimtų nuosprendžio bei nutarties turinį, nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad pareigūnas E. P., priimdamas iš A. V. kyšį, peržengė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nustatytas NVIV ribas.

38. Nuteistojo A. V. gynėjas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi E. P. bei kitiems pareigūnams buvo leista laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. liepos 16 d. imituoti nusikalstamą veiką, nurodytą BK 247 straipsnyje, tačiau nesuteiktas leidimas imituoti BK 225–227 straipsniuose nurodytas veikas (nutartimi nebuvo leista tartis ar priimti pinigus iš A. V.). Todėl, priimdamas kyšį 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. birželio 18 d. susitikimų su A. V. metu, E. P. peržengė 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintų NVIV ribas.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie gynėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui priimant 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, vis dar galiojo 2019 m. balandžio 3 d. priimtos nutartys, kuriomis pareigūnams leista atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės ir imituoti nusikalstamą veiką atitinkančius veiksmus tris mėnesius nuo šių nutarčių priėmimo, t. y. iki 2019 m. liepos 3 d. Kaip minėta, šiomis nutartimis E. P. ir kitiems pareigūnams buvo leista imituoti asmenį, kuris už piniginį atlygį gaus duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą ir šiuos duomenis už piniginį atlygį perduos A. V. (BPK 158 straipsnis), ir buvo leista prisijungti prie A. V. ir jo bendrininkų vykdomų ir rengiamų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225, 226, 227, 228 straipsniuose, imituojant asmenis, galinčius gauti duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą, tyrimo dalyvius, dėl kurių atliekami procesiniai veiksmai ar planuojama juos atlikti, užmegzti ryšius, vesti derybas su A. V. ir jo bendrininkais. Kaip jau buvo aptarta, 2019 m. balandžio 3 d. nutartimis E. P. buvo suteikta teisė tyrimo tikslais priimti iš A. V. kyšį ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokių veiksmų atlikimą. 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareigūnams papildomai buvo leista tyrimo tikslais atskleisti tam tikrus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 duomenis A. V. ir jo bendrininkams. Atitinkamai, tebegaliojant 2019 m. balandžio 3 d. priimtoms nutartims, nebuvo jokios būtinybės ar pagrindo šioje nutartyje pakartotinai pareigūnams suteikti leidimą priimti kyšį ar atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 225, 226, 227, 228 straipsniuose nurodytų veikų. Atsižvelgiant į šias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. birželio 18 d. susitikimų su A. V. metu E. P. ir kiti pareigūnai veikė teisėtai, vadovaudamiesi 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. teismo priimtomis nutartimis, neviršydami jiems šiomis teismo nutartimis suteiktų įgaliojimų atitinkamai veikti.

40. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, kuria buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas, turėjo faktinį pagrindą. Šioje nutartyje, pasak kasatorių, gana plačiai remiamasi duomenimis, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino kaip gautus neteisėtai (t. y. 2020 m. vasario 11 d. nuteistojo A. V. ir E. P. susitikimo metu surinkti duomenys); pagrindas priimti šią nutartį buvo 2020 m. vasario 11 d. įvykiai ir jų nulemta A. V. žinutė.

41. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog 2020 m. vasario 11 d. vykusio A. V. ir E. P. susitikimo metu surinkti duomenys negali būti pripažinti teisėtai, laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų, surinktais įrodymais. Teismas nurodė, kad šio susitikimo metu pareigūnas E. P. faktiškai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nesant šiuos veiksmus leidžiančios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Tokia nutartis buvo priimta tik 2020 m. vasario 13 d. Šioje teismo nutartyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog į pareigūną E. P. kreipėsi A. V. ir domėjosi ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19, norėdamas išsiaiškinti galimybę gauti tam tikrus duomenis iš šio tyrimo, kad galėtų šiuos surinktus duomenis perduoti nenustatytiems asmenims, kurie galimai susiję su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabanda. 2020 m. vasario 12 d. A. V., išsiųsdamas žinutę per programėlę „Viber“, pasiūlė pareigūnui E. P. susitikti. Teismo nutartyje nurodyta, kad, įvertinus procesinių tyrimo veiksmų metu gautus duomenis, įvykių seką ir eiliškumą, yra pagrindas manyti, jog A. V. kreipiasi į E. P., siekdamas neteisėtai už atlygį (kyšį) gauti informaciją, susijusią su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19. Tyrimo metu jau surinkti duomenys patvirtina, kad, leidžiant pareigūnui E. P. atlikti BK 225–228 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, galima gauti duomenų apie tiriamas nusikalstamas veikas, padėti tyrimo sėkmei, nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes.

42. Taigi, kaip matyti iš aptariamos teismo nutarties turinio, leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus yra pagrįstas ne tik 2020 m. vasario 12 d. A. V. išsiųsta žinute pareigūnui E. P., tačiau jis buvo duotas taip pat įvertinus ir nutarties aprašomojoje dalyje išdėstytą įvykių eigą, procesinių tyrimo veiksmų seką, jų metu gautus duomenis.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pritarti kasatorių argumentams, jog 2020 m. vasario 13 d. teismo nutartis, kuria leidžiama atlikti prieš A. V. NVIV, neturi pakankamo faktinio pagrindo ar buvo pagrįsta duomenimis, kuriuos teismas pripažino gautais neteisėtu būdu.

44. Kasatorius, A. V. gynėjas, taip pat nurodo, kad 2020 m. sausio 24 d. susitikęs su A. V. pareigūnas E. P. atliko ne BPK 158 straipsnyje nurodytus veiksmus, kurie buvo sankcionuoti 2020 m. sausio 16 d., o nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kuriems leidimas nebuvo duotas: sutiko padaryti neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai J. S. už įvardytą atlygio sumą („20 štukų“).

45. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi E. P. leista atlikti tyrimą dėl A. V., neatskleidžiant savo tapatybės: užmegzti ryšius su A. V., rinkti informaciją, siekiant išaiškinti jo daromas nusikalstamas veikas. Iš 2020 m. gegužės 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad A. V., inicijavęs 2020 m. sausio 24 d. susitikimą su pareigūnu E. P., šio susitikimo metu perdavė pareigūnui lapelį, kuriame buvo įrašas „A. B.“. Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad A. V. pareigūnui pasakojo apie šio asmens sulaikymą, nurodė, kad sulaikyto asmens giminaičiai nori jam padėti; klausė, ar įmanoma prieiti prie to tyrėjo, kuris turi bylą; teiravosi, ar įmanoma ką nors sužinoti apie suimtą asmenį, maksimaliai jam padėti. Taip pat A. V. pokalbio metu daug kartų minėjo pinigus nurodydamas, kad biudžetas nesvarstomas, kad kainos klausimo nėra; minėjo skirtingas sumas, t. y. kad kaina galėtų būti 20–30 tūkstančių Eur; vėliau nurodė 20 000 Eur arba mažiau. E. P., reaguodamas į A. V. žodžius, atsakinėjo trumpomis frazėmis, iš esmės pakartodamas tai, ką sakė A. V., pasitikslindamas dėl aplinkybių, sumų. Įvertinęs minėto susitikimo turinį ir kontekstą, taip pat vėliau (2010 m. vasario 13 d.) vykusį A. V. ir E. P. susitikimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nei vieno iš šių susitikimų metu dėl konkrečios kyšio sumos nebuvo sutarta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareigūnas E. P., bendraudamas su A. V. 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu, frazę „20 štukų“ ištarė atkartodamas A. V. žodžius, reaguodamas į pokalbio temą. E. P. nežadėjo atlikti neteisėtų veiksmų – nežadėjo paveikti jokio tyrėjo ar, konkrečiai, tyrėjos J. S., neprašė už tai pinigų, nesitarė dėl konkrečios kyšio sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu E. P. nusikalstamos veikos neimitavo, o tik rinko informaciją, užduodamas A. V. tam tikrus patikslinamuosius klausimus, palaikydamas su juo pokalbį. Todėl konstatuotina, kad jis neperžengė 2020 m. sausio 16 d. nutartimi duoto leidimo atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės ribų.

Dėl kasatorių argumentų dėl pareigūnų naudotos provokacijos prieš A. V.

46. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad atlikdami neviešus tyrimo veiksmus, nurodytus BK 158 ir 159 straipsniuose, LKPB pareigūnai pažeidė įstatyme įtvirtintą draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, todėl taikant šias priemones gauti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu.

47. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Šis draudimas taikomas tiek atliekant tyrimą pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, tiek atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu, ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš sankcionuojant specialius veiksmus prieš jį; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a> ir joje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).??????

48. Teismų praktikoje tikrinant, ar nebuvo panaudota provokacija, būtina nustatyti, ar nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, t. y. ar buvo prisijungta prie daromos nusikalstamos veikos; kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką; ar neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai atlikti iš esmės pasyviu būdu, t. y. ar asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK (BPK 159 straipsnį) ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnį), neskatino, neįtikinėjo ar kitokiais veiksmais nekurstė asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Provokacija konstatuojama, jei šių aplinkybių analizė leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, joje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a>, 2K-5-976/2020, 2K-233-654/2023).

49. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-149-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-149-511/2017">2K-149-511/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>).

50. Iš kasaciniuose skunduose pateiktų argumentų matyti, kad provokaciją nagrinėjamoje byloje kasatoriai sieja tiek su nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo būdu (teigiant, kad pareigūnai patys rodė iniciatyvą bendrauti su A. V., taip pat skatino ir palaikė jo iniciatyvą), tiek su šių veiksmų taikymo trukme.

51. Klausimą, ar A. V. (ne)buvo pareigūnų provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje sprendė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, suformuluotais ir kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinamais kriterijais, patikrinę ir įvertinę BPK 158–160 straipsniuose nurodytų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo teisinius bei faktinius pagrindus, šių priemonių įgyvendinimo eigą (A. V. ir E. P. susirašinėjimų ir pokalbių turinį, susitikimų rezultatus, pareigūnų elgesį ir kt.), teismai provokavimo požymių nenustatė. Išanalizavus bylos medžiagos, susijusios su neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių sankcionavimu ir taikymu nagrinėjamoje byloje, visumą, su tokiomis teismų išvadomis sutiktina. Atitinkamai atmestini kasatorių argumentai, pagrįsti fragmentiškai ir selektyviai cituojamomis E. P. ir A. V. pokalbių ištraukomis, akcentuojant kai kurias pareigūno E. P. pasakytas atskiras frazes (vertinant tai kaip skatinimą A. V. tęsti nusikalstamas veikas), nenurodant bendro įvykių konteksto.

52. Jau aptarta, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog A. V. savo iniciatyva kreipėsi į pareigūną E. P., siekdamas už atlygį gauti jį (ir A. J.) dominančios informacijos apie atitinkamą ikiteisminį tyrimą ir siūlydamas pareigūnui tokiu neteisėtu būdu užsidirbti pajamų. Ši informacija apie A. V. galimai daromas nusikalstamas veikas tapo pagrindu sankcionuoti ir taikyti jam BPK nurodytas neviešo pobūdžio tyrimo priemones.

53. Išanalizavus byloje esančius nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolus, juose užfiksuotą E. P. ir A. V. pokalbių turinį ir įvertinus visą įvykių kontekstą, taip pat matyti, kad ir po pirmojo susitikimo iniciatyvą veikti neteisėtai rodė būtent A. V., jis inicijavo didesnę dalį susitikimų (įskaitant tuos, kurių metu E. P. perdavė kyšį), susitikimų metu aktyviai aptarinėjo, kiek galima užsidirbti už tam tikrų ikiteisminio tyrimo duomenų gavimą bei perdavimą suinteresuotiems asmenims, nurodė, kiek jis pats kaip tarpininkas tikisi gauti atlyginimo ir pan., taip tokiais savo aktyviais ir atvirais veiksmais skatindamas pareigūną E. P. įsitraukti į neteisėtą veiklą. Kartu minėtuose protokoluose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose esanti informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. P. kokiu nors būdu ar savo veiksmais skatino A. V. elgtis neteisėtai. Iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad dauguma atvejų E. P. tiesiog reagavo į A. V. išsakytas frazes, jo teikiamus pasiūlymus ir prašymus, uždavė klausimų, siekdamas surinkti informaciją apie A. V. daromas veikas, jo bendrininkus, asmenis, kurių prašymu A. V. domisi atitinkamu ikiteisminiu tyrimu, ir kartu siekdamas neatskleisti (neišsiduoti), kad prieš A. V. yra taikomi neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, veikdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo teisėjo išduoto leidimo pagrindu ir pagal jo nustatytas ribas, E. P. prie A. V. daromų veikų, kurios vyko jau gana ilgą laiką, tik prisijungė ir veikė iš esmės pasyviu būdu.

54. Kasatoriai akcentuoja 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimą, įvykusį, kaip jie teigia, pareigūno E. P. iniciatyva. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas priimtos nutarties 92 punkte pasisakė dėl šio susitikimo, įvertindamas jį provokacijos aspektu. Šis teismas išdėstė išsamius, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pagrįstus objektyvius argumentus, kurių pagrindu konstatavo, kad šiuo atveju A. V. nebuvo provokuojamas atlikti nusikalstamų veikų. Įvertinęs 2020 m. rugsėjo 8 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotą minėto susitikimo turinį, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pats susitikimas ir buvo inicijuotas pareigūno, tačiau A. V. jo laukė (susitikęs pats klausė E. P., kur jis buvo dingęs tokį ilgą laiką). Be kita ko, byloje nustatyta, kad po šio susitikimo A. V. pats inicijavo bendravimą su pareigūnu (2020 m. sausio 14 d. tarnybinis pranešimas dėl A. V. žinutės, kviečiant E. P. susitikti; 2020 m. gegužės 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolas, kuriame užfiksuotas A. V. iniciatyva 2020 m. sausio 24 d. įvykęs susitikimas ir kt.). Taigi teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. V., 2019 m. rugsėjo mėnesį vykusių susitikimų metu pateikęs pareigūnui E. P. konkrečių prašymų, laukė ir tikėjosi šio pareigūno kontakto; nors aptariamo susitikimo metu A. V. su E. P. dėl jokių tolesnių veiksmų ar susitikimų nesusitarė, tačiau po jo A. V. pats aktyviai palaikė bendravimą su pareigūnu E. P., inicijuodamas kitus susitikimus ir kreipdamasis į jį su naujais prašymais, taip tęsdamas iki to pradėtas savo nusikalstamas veikas.

55. Šiame kontekste pažymėtina, kad tam tikras veikimas, kaip reakcija į asmens, galimai darančio nusikalstamą veiką, veiksmus ar pasiūlymus, gali būti neišvengiamas atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ar taikant kitas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones. Todėl nėra pagrindo reikalavimo veikti iš esmės pasyviu būdu pažeidimu laikyti tokius pareigūnų veiksmus, kurie nors savo esme gali būti vertinami kaip aktyvūs (pasiūlymas susitikti, duomenų perdavimas ar pan.), tačiau nulemti ankstesnės asmens (kuriam taikomos BPK 158, 159 straipsniuose nurodytos procesinės prievartos priemonės) iniciatyvos, atliekami vykdant ankstesnį susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, nėra pagrindo teigti, kad pareigūnų veiksmais buvo bandoma A. V. įtraukti į naujų nusikalstamų veikų darymą. Tuo tarpu A. V. veiksmai vertintini kaip jo jau kurį laiką daromų nusikalstamų veikų tąsa, prie kurios pareigūnai 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimu tik prisijungė. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. V. laisvė pasirinkti teisėtą elgesio variantą (ar atsisakyti nusikalstamo sumanymo) buvo apribota, pareigūnams skatinant nusikalstamą jo elgesį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareigūnai, atlikdami tyrimą neatskleisdami savo tapatybės, taip pat atlikdami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nepažeidė įstatyme įtvirtinto draudimo provokuoti asmenį (šiuo atveju – A. V.).

56. Pasisakant dėl kasatorių argumentų dėl neviešo pobūdžio tyrimo atlikimo trukmės, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo trukmė gali būti vienas iš požymių, reikšmingų sprendžiant dėl provokavimo konkrečioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-788/2015">2K-249-788/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-8-788/2017). BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, kuris gali daryti nusikalstamas veikas. BPK nėra nustatyta nei jokio maksimalaus sankcionavimo termino, nei galimo pratęsimų skaičiaus. Vis dėlto nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali tęstis begalę laiko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2012). BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatų prasmė suponuoja, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. turi tęstis tiek laiko, kiek reikia, kad būtų visiškai atskleista ir užkardyta nusikalstama veika, surinkti įrodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padarę asmenys, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>, 2K-223-648/2018). Taigi laiko optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą, siekiamus tikslus.

57. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai A. V. buvo taikomi nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (t. y. 10 mėnesių), per šį laikotarpį įvyko 9 pareigūnų kontroliuojami A. V. ir E. P. (imituojančio nusikalstamą veiką atitinkančius veiksmus) susitikimai, kurių metu buvo renkama informacija apie A. V. aktyviai daromas nusikalstamas veikas. Pirmą kartą neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų, nurodytų BPK 158–160 straipsniuose, taikymas A. V. buvo sankcionuotas, kai pareigūnas E. P. pranešė, kad A. V. su juo susisiekė, siūlydamas už atlygį daryti nusikalstamas veikas – neteisėtai rinkti ir perduoti jam neviešą jį dominančią ikiteisminio tyrimo informaciją. 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Imbrasas kreipėsi į teismą su prašymais pratęsti tyrimo veiksmų atlikimo pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo terminus. Poreikis pratęsti leidimą taikyti nurodytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones grindžiamas tuo, kad tyrimas sudėtingas, didelės apimties, tyrime daug įtariamųjų, paskirtos užduotys specialistams, šioms užduotims atlikti reikia daug laiko, kadangi A. V. vykdytos nusikalstamos veikos susijusios ir su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19 dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų kontrabandos. Taikant atitinkamas tyrimo priemones, siekiama užfiksuoti, kokius veiksmus su gautais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 duomenimis atlieka A. V. ir kam juos perduoda, t. y. siekiama surinkti duomenis apie galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225–228 straipsniuose, taip pat siekiama surinkti informaciją apie S. K., A. A., Y. V. ir kitų asmenų neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda. Atsižvelgiant į tiriamų nusikalstamų veikų apimtį, proceso eigą, taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones surinktą informaciją, prokuroro apibrėžtus šių priemonių taikymo tikslus, nėra pagrindo konstatuoti, kad BPK 158–159 straipsniuose nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nepagrįstai ilgai.

58. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad esminių BPK pažeidimų sankcionuojant ir taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones nagrinėjamoje byloje nepadaryta. Todėl taikant šias priemones surinkti duomenys dviejų žemesnės instancijos teismų buvo teisėtai pripažinti įrodymais, gautais leistinu (teisėtu) būdu ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimų

59. Abu kasatoriai (tiek nuteistojo A. V. gynėjas advokatas R. Jurka, tiek nuteistojo A. J. gynėjas advokatas M. Dūda) pateiktuose skunduose nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK nuostatas, kuriose įtvirtinti duomenų pripažinimui įrodymais, įrodymų vertinimui, teismų priimamų sprendimų turiniui, bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka keliami reikalavimai: sprendimus grindė nuteistojo A. V. pirmosios apklausos metu duotais parodymais, nors šie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (gauti neteisėtu būdu), be to, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų; nuteistojo A. J. kaltė nėra tinkamai įrodyta, o iš esmės preziumuojama, teismų išvados dėl jo kaltės prieštaringos; vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė ir kitų pažeidimų, jų apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neatsakė į atitinkamus apeliacinių skundų argumentus. Kaip minėta, argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar buvo tinkamai laikytasi įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

60. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais parodymais bei kitais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-642/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-642/2012">2K-642/2012</a>, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).

61. Taigi viena iš įrodymų patikimumo prielaidų yra jų gavimas teisėtais būdais įstatyme nustatyta tvarka. Kasatorių teigimu, A. V. 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu duoti parodymai šios sąlygos neatitinka, nes buvo gauti neteisėtu būdu, t. y. pareigūnams vykdant neoficialias jo apklausas, darant jam neteisėtą spaudimą, bauginant. Nekelia abejonių tai, kad grasinimais, apgaule ar darant kitokį neteisėtą poveikį išgauti asmens parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir,,atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens,,neformalių pokalbių“ su pareigūnais metu gauti duomenys, kurie buvo gauti pažeidus draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, faktiniu sulaikymu ir apklausa, šių veiksmų tinkamai procesiškai neįforminant, taip pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsnių, nustatančių įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles, reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-976/2019">2K-120-976/2019</a>, 2K-6-976/2022 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad bet koks sulaikyto ar suimto asmens ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip leidžiama „neformali apklausa“. Tai užtikrina įtariamojo teisių, įskaitant teisę tylėti ir teisę į gynėją, taikymą tais atvejais, kai pareigūnai realiai atlieka sulaikyto ar suimto įtariamojo apklausą, ir pareigūnų pareigą užtikrinti šias teises; siekiant garantuoti, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su įtariamuoju ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas (pvz., EŽTT 2020 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Ayetullah Ay prieš Turkiją, peticijų Nr. 29084/07 ir 1191/08, 137 paragrafas; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>).

62. Kita vertus, išvada, kad asmuo buvo verčiamas duoti vienokius ar kitokius parodymus, kad apklausos vyko pažeidžiant įstatymu nustatytą tvarką, turėtų būti daroma išanalizavus šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, turėtų būti grindžiama byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, objektyviais duomenimis, o ne vien tik asmens paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, pagal atitinkamus gynėjų kasacinių skundų argumentus patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nenustatė jokių aplinkybių, rodančių, kad A. V. buvo daromas neteisėtas poveikis ar kitoks neteisėtas spaudimas, kad jis buvo vienaip ar kitaip verčiamas duoti save ar kitą asmenį kaltinančius parodymus. Atitinkami teismo argumentai, kuriais atmesti nuteistojo teiginiai dėl jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto poveikio, išdėstyti nutarties 27, 30 punktuose.

63. Iš kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų turinio matyti, kad teiginiai dėl pareigūnų daryto neteisėto poveikio A. V. grindžiami jo parodymais apie tokias aplinkybes, tuo, kad pareigūnai „turėjo galimybę“ tam tikru metu iki pirmosios apklausos pabendrauti su A. V. neformaliai, bei tuo, kad proceso metu A. V. savo parodymus pakeitė (atsisakė pirmosios apklausos metu duotų parodymų).

64. A. V. kaip įtariamasis buvo sulaikytas 2019 m. vasario 18 d. 22.05 val., pirmą kartą apklaustas 2019 m. vasario 19 d. 11.00 val. Šios apklausos protokole nei A. V., nei jo gynėjas jokių pastabų dėl pareigūnų elgesio nenurodė. A. V. šios apklausos metu davė išsamius parodymus, atsakinėjo į tyrėjos klausimus. 2019 m. vasario 20 d. A. V. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo; šioje apklausoje jis parodė, kad kaltas neprisipažįsta, atsisako duoti parodymus ir ankstesnių savo parodymų nepatvirtina, nenurodydamas jokių tokio pozicijos pakeitimo priežasčių. 2020 m. vasario 20 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl suėmimo jam skyrimo, A. V. parodė, kad pareigūnai jam paaiškino, jog viską žino ir jis bus susietas su nusikalstama grupuote (vykdžiusia narkotinių medžiagų kontrabandą) bei nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme; 2020 m. kovo 17 d. apklausos protokole, pakeitęs savo pirminius parodymus, A. V. taip pat pažymėjo, kad parodymus prieš A. J. davė paveiktas pareigūnų, kurie, pasak jo, žadėjo jį susieti su narkotikų kontrabandos byla. 2020 m. kovo 5 d. prokurorui R. Imbrasui adresuotame nuoširdžiame prisipažinime A. V. nurodė, kad duoti melagingus parodymus (kaltinančius A. J.) jis buvo verčiamas LKPB pareigūnų mainais į pažadą, kad jis nebus suimtas ilgesniam laikui ir nebus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

65. Kaip atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, iš šių paaiškinimų matyti, kad jam daromą poveikį A. V. siejo su pareigūnų išaiškinimais apie galimai gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nedraudžia sprendimų baudžiamosiose bylose grįsti parodymais asmenų, kurie parodymus duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas (pvz., 2015 m. birželio 2 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, 33 paragrafas; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, 157 paragrafas; 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03, ir kt.); pripažįstama, kad tokių asmenų parodymų panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tokių parodymų patikimumo tikrinimui keliami griežtesni reikalavimai. Bendriausia prasme, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir jų patikimumą vertinti atsižvelgdami į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Kartu tai reiškia, kad teisėsaugos institucijoms nėra draudžiama tokiu būdu, t. y. siūlant tam tikrų teisėtų lengvatų procese, paskatinti asmenis bendradarbiauti, siekiant palengvinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą, gauti reikšmingos informacijos.

66. Taip pat nėra pagrindo neleistinu poveikiu laikyti asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, įspėjimo apie jam galimai gresiančią baudžiamąją atsakomybę, jos pobūdžio, griežtumo išaiškinimo. Toks atsakomybės išaiškinimas turi turėti realų pagrindą, t. y. būti pagrįstas pareigūnų turimais duomenimis apie asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas (net jei dėl šių veikų konkrečiu momentu įtarimas asmeniui nėra reiškiamas). Nagrinėjamu atveju A. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad siūlė neteisėtą atlygį už informacijos apie bylos, susijusios su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo eigą, joje sulaikytus ar ieškomus asmenis, gavimą. Ikiteisminis tyrimas dėl A. V. padarytų nusikalstamų veikų taip pat pirmiausia buvo pradėtas toje pačioje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19) ir tik vėliau atskirtas, siekiant greičiau užbaigti šią bylą. Šių duomenų pagrindu pareigūnų išaiškinimas A. V. apie galimą atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nelaikytinas neteisėtu poveikiu.

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikrinusi šiam klausimui spręsti reikšmingas teismų nustatytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmieji A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo gauti neteisėtu būdu, t. y. kad 2019 m. vasario 19 d. apklaustas kaip įtariamasis A. V. parodymus davė dėl jam daryto neteisėto pareigūnų spaudimo ar kitokio poveikio.

68. Pasisakant dėl minėtų parodymų patikimumo jų turinio aspektu, toks vertinimas – ar parodymų turinys atitinka tikrovę, ar neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, kuriuos teismas pripažino įrodymais, taip pat byloje nustatytoms aplinkybėms – priklauso bylą nagrinėjančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-440/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-440/2010">2K-440/2010</a>, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019).??? Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, teisme perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431-746/2015">2K-431-746/2015</a>, 2K-114-511/2022 ir kt.).

69. Iš nagrinėjamoje byloje priimtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nors A. V. 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais jo bei A. J. kaltės teismai tiesiogiai negrindė, tačiau juos panaudojo kaip priemonę nuteistųjų teismo posėdžiuose duotų parodymų patikimumui ir gynybos keliamoms versijoms patikrinti. Teismai nustatė, kad A. V. 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų turinys atitinka kitų byloje surinktų ir įvertintų įrodymų (duomenų, surinktų taikant slaptą sekimą ir NVIV, A. J. ir A. V. tarpusavio bendravimo, kratos pas A. J. metu rastų dokumentų ir kt.) turinį, ir kartu susieja juos į logišką grandinę. Tuo tarpu A. V. bei A. J. teismui duotų parodymų ir gynybos keliamų versijų (kad informaciją apie ikiteisminį tyrimą A. V. neteisėtai rinko ne A. J., o kitų asmenų – „Jevgenij Ovsijenko“ ar „Anišcenko“, „Vitalik Archiplov“ – užsakymu; kad A. J. su A. V. žinutėmis susirašinėjo apie žemės sklypus, o ne apie kyšius ir kt.), kurios buvo tikrinamos ir atliekant kitus proceso veiksmus, renkant ir vertinant papildomus įrodymus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai nepatvirtina.

70. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų ir teismo posėdyje perskaitytų parodymų panaudojimo būdas nepažeidžia BPK nuostatų, reikalaujančių teismo nuosprendį grįsti tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

71. Atmestini taip pat ir nuteistojo A. J. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais kritikuojamos teismų išvados dėl šio nuteistojo kaltės, nurodant, kad jos yra pagrįstos išimtinai A. V. pirmosios apklausos metu duotais parodymais, kad teismai netyrė ir kaip įrodymų nevertino gynybos pateiktos telefono „Google Pixel 3a“ elektroninių ryšių sujungimo srauto duomenų analizės, kuri, pasak kasatoriaus, paneigia A. J. kaltę; BPK 205 straipsnio nustatyta tvarka neištyrė A. V. E. P. perduotų pinigų ir kt.

72. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva – bylą nagrinėjantis teismas turi išimtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, t. y. kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-628/2022">2K-170-628/2022</a>). Tai reiškia, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė???nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-697/2022">2K-255-697/2022</a>).

73. Nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus išsamiai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdamas į gynybos keliamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo išvadų ir byloje esančių įrodymų pakankamumo, kad būtų pagrįstos išvados dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotas veikas, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad gautų papildomus duomenis, reikalingus atsakyti į byloje reikšmingus klausimus. Dar kartą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiesioginių įrodymų dėl A. J. kaltės, padarius jam inkriminuotas veikas, byloje nėra. Tačiau teismas nusprendė, kad netiesioginių įrodymų (duomenų, surinktų taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, kratos metu rastų dokumentų, nuteistųjų bei liudytojų parodymų ir kt.), susietų į nuoseklią grandinę, pakanka nuteistojo A. J. kaltei pagrįsti, ir savo argumentus dėl tokio sprendimo išdėstė 56–121 punktuose, pasisakydamas dėl kiekvienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nedraudžiama asmens kaltę grįsti netiesioginiais įrodymais (duomenimis, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes), jeigu šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-689/2019">2K-204-689/2019</a>, 2K-9-594/2024 ir kt.). Įvertinus apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinį šiuo aspektu, darytina išvada, kad teismo pateikti motyvai išsamūs, išvados atitinka teismo išdėstytus argumentus dėl įrodymų vertinimo, yra logiškos ir nuoseklios. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

74. Kartu pažymėtina, kad tai, jog teismai netyrė papildomų duomenų, kuriais nuteistasis grindė savo gynybines versijas, šios išvados taip pat nepaneigia. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>), o įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-257-697/2022, 2K-205-628/2023). Taigi, teismas neturi pareigos tikrinti visas gynybos keliamas versijas ir tirti visus šiuo tikslu teikiamus duomenis, jei byloje esančių įrodymų pakanka teismo išvadoms pagrįsti. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė ir į gynybos keliamas versijas bei pasiūlymus dėl įrodymų vertinimo (dėl A. J. ir A. V. susirašinėjimo turinio, dėl vardo „A“ A. J. darbo užrašuose, dėl pranešimo apie įtarimą M. Č., rasto A. J. namuose), šiuos klausimus išnagrinėjo atsižvelgdami į byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą. Atmestini ir kasatoriaus argumentai, kad kratos metu rastas pranešimas apie įtarimą M. Č. buvo susijęs išimtinai su A. J. profesine veikla, dėl to negalėjo būti paimtas ir vertinamas kaip leistinas įrodymas byloje. Dėl šių argumentų išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 41–44 punktuose, išdėstant motyvus, kodėl minėto dokumento paėmimas nepažeidžia teisės aktuose įtvirtintų advokato veiklos garantijų.

75. Taip pat atmestini ir gynėjų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad joje pasisakyta dėl gynėjų apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų esmės (įrodymų pakankamumo A. J. kaltei pagrįsti, gynybos keliamų versijų, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo (E. P. tarnybinio pranešimo autentiškumo), A. V. pirminių parodymų gavimo teisėtumo, A. V. teisės į gynybą pažeidimo, jam skirtos bausmės griežtumo, neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo, kitų įrodymų gavimo leistinumo ir kt.), išdėstytos argumentuotos išvados visais bylai reikšmingais klausimais. Toks apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 320, 331 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus ir šias normas aiškinančią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>, 2K-296-942/2018 ir kt.).

76. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorių argumentais dėl bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir, remdamasis šių įrodymų visuma, padarė atitinkamas išvadas dėl A. V. ir A. J. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisė šio teismo padarytus pažeidimus (pripažino dalį aplinkybių neįrodytomis ir pašalino jas iš kaltinimo; pripažino dalį duomenų gautais neteisėtu būdu ir jais nesivadovavo), iš naujo įvertino įrodymus ir priimtoje nutartyje pasisakė dėl jų pakankamumo nuteistųjų kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti, kartu atsakydamas į esminius nuteistųjų gynėjų pateiktų apeliacinių skundų argumentus. Kasatorių nurodomų įstatymų pažeidimų, susijusių su duomenų pripažinimu įrodymais, jų vertinimu, teismų sprendimų surašymu, bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta.

Dėl kasatorių argumentų dėl nuteistojo A. V. teisės į gynybą pažeidimo

77. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista A. V. teisė į gynybą: 1) 2020 m. vasario 18 d., sulaikius A. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas atliekamuose proceso veiksmuose, nors A. V. tokį pageidavimą išreiškė; prieš 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausą A. V. nebuvo suteikta pakankamai laiko pasitarti su gynėju; 3) neatsižvelgta į tai, kad advokatas N. V. dėl savo psichologinės būsenos negalėjo suteikti tinkamos teisinės pagalbos savo sūnui A. V..

78. Teisė į gynybą – konstitucinė asmens teisė. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (inter alia, 2013 m. liepos 5 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą (inter alia, 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (inter alia, 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai); iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė; nustatydamas šį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d., 2019 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).

79. Taigi teisė turėti gynėją yra teisės į gynybą sudėtinė dalis. Baudžiamojo proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nustato ne tik priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti – BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Viena iš priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Pagal BPK 45 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Be to, sulaikytam įtariamajam turi būti užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas (BPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalys) (kasacinė???nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>).

80. Byloje nustatyta, kad A. V. buvo sulaikytas 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val., dėl to surašytas laikinojo sulaikymo protokolas; taip pat šią dieną surašytas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas ir teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, kuriame A. V. pažymėjo, kad pageidauja turėti gynėją (konkrečiai nurodė advokatą N. V.). Šis advokatas buvo iškviestas 2020 m. vasario 19 d. į pirmąją A. V. kaip įtariamojo apklausą. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. V. teisė į gynybą pažeista nebuvo, nes jo pirmojoje apklausoje gynėjas dalyvavo, o pageidavimo, kad gynėjas būtų iškviestas nedelsiant, t. y. nuo sulaikymo momento, A. V., supažindintas su savo teisėmis, nepareiškė.

81. Reikalavimas užtikrinti įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) teisę į gynybą nedelsiant įtvirtintas įstatyme – BPK 10 straipsnio 1 dalyje, todėl ši nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę asmenį sulaikantiems pareigūnams pasirinkti, nuo kurio momento šiam asmeniui užtikrinti galimybę turėti gynėją (nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos). Ši nuostata įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas nuo to momento, kai sulaikomas įtariamasis pareiškia jo pageidaujantis.

82. Kaip minėta, A. V. pageidavimas turėti gynėją užfiksuotas 2020 m. vasario 18 d. dienos teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole, tačiau byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareigūnai ėmėsi veiksmų, jog A. V. būtų iškviestas gynėjas (jo pageidaujamas ar kitas) nuo to momento, kai jis tokį norą išreiškė. Be kita ko, sulaikymo vakarą (nedalyvaujant gynėjui) su A. V. buvo atliekami aktyvūs procesiniai veiksmai – asmens, jo buto bei dviejų automobilių kratos. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 10 straipsnio nuostatų nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai laikomasi.

83. Kiekvienu atveju, konstatavus procesinių teisės normų pažeidimą, turi būti įvertinta, ar šioje konkrečioje byloje aptariamos teisės suvaržymas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 3 dalimi, esminiu BPK pažeidimu laikomi tokie šio kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taigi, įvertinant šį pažeidimą, būtina įvertinti, kokias pasekmes tolesnio baudžiamojo proceso metu jis sukėlė nuteistajam, ar tolesnio proceso metu nuteistasis galėjo realizuoti savo teisę į gynybą ir ar šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-628/2019).

84. Nagrinėjamoje byloje A. V. pageidautas gynėjas buvo iškviestas 2020 m. vasario 19 d. ir dalyvavo pirmoje jo, kaip įtariamojo, apklausoje. Nuo pirmosios apklausos momento A. V. gynėsi, naudodamasis advokato N. V., o vėliau (nuo 2020 m. kovo 24 d.) – advokato R. Jurkos pagalba; abu gynėjai procese buvo aktyvūs. Dėl minėtų kratų savo teisę į gynybą A. V. turėjo galimybę realizuoti skųsdamas šių proceso veiksmų atlikimą, ginčydamas jų rezultatus, per teisminį bylos nagrinėjimą išdėstydamas savo poziciją dėl kratų metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 17 d. protokolo, šio teismo posėdžio metu buvo perskaityti dokumentai, susiję su minėtų kratų atlikimu; proceso dalyviai (įskaitant A. V. ir jo gynėją) jokių pastabų ar paaiškinimų dėl šių duomenų ir (ar) jų naudojimo nepateikė.

85. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios A. V., kaip įtariamojo, apklausos metu nebuvo tinkamai paisoma A. V. teisės į gynybą – A. V. prieš šią apklausą neturėjo pakankamai laiko pasitarti su gynėju, nebuvo užtikrinta galimybė pasitarti konfidencialiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokių kasatorių teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Policijos informacinės sistemos Svečių registracijos žurnale užregistruota, kad advokatas N. V. į Policijos departamentą atvyko 2020 m. vasario 19 d. 10.34 val.; įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad A. V. apklausa pradėta 11.00 val.; šiame protokole nei gynėjas, nei A. V. nepažymėjo jokių apklausos vykdymo tvarkos ar kitokių pažeidimų (pavyzdžiui, tai, kad jam nepakako laiko pasitarti su gynėju, kad neužtikrintas pasitarimo konfidencialumas ar pan.). Teismo posėdyje apklausta šią A. V. apklausą atlikusi pareigūnė J. S. parodė, kad nei A. V., nei jo gynėjas prieš apklausą neprašė suteikti papildomo laiko pasirengti gynybai, susipažinti su pranešimu apie įtarimą. Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad šiuo aspektu nuteistojo A. V. teisė į gynybą buvo suvaržyta.

86. Taip pat nėra pagrindo sutikti su A. V. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad šio nuteistojo teisė į gynybą buvo pažeista pareigūnams neatkreipus tinkamo dėmesio į tai, jog advokatas N. V., būdamas A. V. tėvas, negalėjo tinkamai atlikti gynėjo pareigų dėl didelio susijaudinimo. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad advokatą N. V., kaip pageidaujamą gynėją, laikinojo sulaikymo protokole nurodė pats A. V.. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo susidariusi situacija, kurioje pareigūnams būtų buvę akivaizdu, jog N. V. negali tinkamai atlikti gynėjo pareigų. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios pareigą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui užtikrinti galimybę įtariamajam pasinaudoti teise į gynybą, negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios juos tikrinti, ar gynėjas savo ginamajam paslaugas teikia kokybiškai. Nors pareigūnai privalo užtikrinti įtariamajam teisę į gynybą, tačiau gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas (kasacinė??????nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320/2011">2K-320/2011</a>). Pažymėtina, kad Advokatų etikos kodekso 6.8 punkte bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatas dėl svarbių priežasčių gali atsisakyti teikti teisines paslaugas klientui. Svarbiomis priežastimis įstatymas laiko advokatų veiklos principų pažeidimą, advokato užimtumą, patirties trūkumą ar kitas priežastis, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisinių paslaugų. Taigi, pagrįstas advokato manymas, kad jis negalės tinkamai atlikti savo, kaip gynėjo, funkcijų, yra svarbi priežastis atsisakyti teikti teisines paslaugas. Tačiau tokių abejonių dėl savo nesugebėjimo tinkamai atstovauti sūnui advokatas N. V. nepareiškė ir tokia galimybe nepasinaudojo. Negana to, BPK nedraudžia įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam atsisakyti konkretaus gynėjo paslaugų ir pasikviesti kitą, o tai ir buvo padaryta proceso metu, kai A. V. kreipėsi dėl teisinių paslaugų į advokatą R. Jurką.

87. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 10 straipsnio pažeidimas, neužtikrinant A. V. gynėjo nuo jo sulaikymo momento, neturėjo esminės įtakos tolesnei A. V. gynybai procese, nesukėlė tolesnių jo teisių pažeidimų ar suvaržymų, neužkirto kelio A. V. veiksmingai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas šiuo aspektu taip pat nebuvo padarytas.

88. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nagrinėjamoje byloje nepadaryta. Du žemesnės instancijos teismai tinkamai patikrino tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindą bei jo teisėtumą, tiek neviešų tyrimo veiksmų sankcionavimo teisinį bei faktinį pagrindus, įvertino šių veiksmų atlikimo teisėtumą, taip pat pirminių A. V. kaip įtariamojo parodymų gavimo teisėtumą, spręsdami dėl galimybės juos pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl visų apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų, išdėstytos motyvuotos ir objektyviais bylos duomenimis paremtos teismo išvados dėl byloje sprendžiamų klausimų esmės, be kita ko, dėl to, kad valstybės pareigūnai neatliko provokavimo, taip pat dėl gautų įrodymų teisėtumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesą, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytus argumentus bei apeliacinės instancijos teismo atliktus faktinių bylos aplinkybių patikslinimus, neturi pagrindo konstatuoti, kad šios bylos procesas, kaip visuma, buvo neteisingas ar kad buvo pažeistos nuteistųjų gynybos teisės. Taigi A.V. ir A. J. teisė į tinkamą teisinį procesą nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinius skundus.

Teisėjos

Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Danutė Jočienė