Dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-152/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.4.1; 44.5.2.8; 121.19.1 (S)

2010 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Revinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Revinė“ dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9797,22 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių palūkanų nu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 28 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Dėl gaisro nukentėjo ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini). Dalį ieškovo patirtų nuostolių pagal draudimo sutartį atlygino draudikas AB,,Lietuvos draudimas“, išmokėdamas ieškovui 11 906,78 Lt draudimo išmoką už pastatui padarytą žalą. Ieškovas prašė priteisti likusią nuostolių sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 6461 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 20 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimas remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet ne bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 pratęsė Šiaulių apygardos teismo teisėjos L. Tupienės įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos konkrečios bylos, tačiau šiame dekrete tarp išvardytų bylų nebuvo nurodyta ši byla (Nr. 2A-337-40/2009). Taigi skundžiama nutartis negalioja dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-537/2009, jau yra pasisakęs, kad teisėja L. Tupienė negali dalyvauti bylų nagrinėjimo procese, jeigu tos bylos nenurodytos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekrete Nr. 1K-1766, o jos dalyvavimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal šį straipsnį statinio savininko civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas yra statinio trūkumai. Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš statinio savininko patirtą žalą.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašė, jeigu būtų nuspręsta, kad nėra absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, kasacinį skundą atmesti.

k o n s t a t u o j a :

Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekreto Nr. 1K-1766 (toliau – ir Respublikos Prezidento dekretas) 1 straipsnyje nustatyta: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, pratęsiu Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos TUPIENĖS įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr. 2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr. 2-66-40/2009, Nr. 2-205-40/2009, Nr. 2-318-40/2009, Nr. 2-41340/2009“.

Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams. Pirmiau nurodyto Respublikos Prezidento dekreto atitiktis Konstitucijai arba įstatymams nebuvo tiriama.

Dėl teisėjų įgaliojimų

Teisėjų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai nustatyti Konstitucijos 115 straipsnyje. Šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Taigi šioje Konstitucijos nuostatoje yra įtvirtinti du savarankiški teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai. Nagrinėjamoje byloje yra reikšminga Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, nes Respublikos Prezidento dekretu buvo pratęsti teisėjos L. Tupienės įgaliojimai.

Teisėjų įgaliojimų trukmė ir jų pasibaigimo pagrindai taip pat nustatyti Teismų įstatyme, konkrečiai – 57 straipsnyje. Šiame straipsnyje (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1322 redakcija), pavadintame „Laikas, kuriam skiriami teisėjai“, buvo nustatyta:

„1. Asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju. Skirti asmenį į teisėjo pareigas penkeriems metams galima tik vieną kartą. Pakartotiniu nelaikomas asmens skyrimas antrą kartą į apylinkės teismo teisėjo pareigas penkeriems metams, jeigu pirmą kartą paskirtas apylinkės teismo teisėjas įgaliojimus vykdė trumpiau negu penkerius metus. Pasibaigus penkerių metų terminui, Respublikos Prezidentas tokį asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai.

2. Kitų teismų teisėjai iš karto skiriami iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo ir apygardos administracinio teismo teisėjo, sulaukusio 65 metų, įgaliojimus jį paskyrusi institucija gali pratęsti tol, kol jam sukaks 70 metų. Tokiais atvejais teisėjas, pageidaujantis, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti, kreipiasi į Respublikos Prezidentą. Dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama šiame Įstatyme nustatyta atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarka.

4. Kol nesuėję šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas“.

Nurodyta Teismų įstatymo 57 straipsnio 3 dalies nuostatos redakcija galiojo Konstituciniam Teismui tiriant jos atitiktį Konstitucijai ir priimant Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime nuspręsta, kad Teismų įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 12-440) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. gruodžio 9 d. dekretu Nr. 461 „Dėl apygardų teismų teisėjų paskyrimo“ L. Tupienė buvo paskirta Šiaulių apygardos teismo teisėja. Pagal šio Respublikos Prezidento dekreto priėmimo metu galiojusios pirminės Teismų įstatymo 36 straipsnio 2 dalies redakciją apygardų teismų teisėjai iš karto buvo skiriami iki 65 metų amžiaus. L. Tupienės paskyrimas apygardos teismo teisėja, nors šiame Respublikos Prezidento dekrete nenurodyta įgaliojimų pabaiga, reiškė, kad jos, kaip teisėjos įgaliojimai, buvo nustatyti iki jai sukaks 65 metai. Vėlesniu teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Teismų įstatyme, apygardų teismų teisėjų įgaliojimų laikas nebuvo pakeistas – jie buvo ir liko iki teisėjas sukaks 65 metų amžiaus. Ši Teismų įstatyme nustatyta amžiaus riba yra toks teisinis faktas, kuris būtinai įvyks. Šio teisinio fakto atsiradimas nepriklauso nuo kieno nors valios; taip pat tiksliai žinoma, kada jis įvyks. Taigi šis teisėjo įgaliojimo pasibaigimo teisinis faktas (įstatyme nustatyta 65 metų amžiaus riba) yra aiškus, neišvengiamas ir žinomas jo atsiradimo laikas. Galėtų skirtis šiuo metu įstatyme nustatyta teisėjo įgaliojimo pasibaigimo riba tik tuo atveju, jeigu ji bus pakeista įstatymu.

Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime (motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipa), be kita ko, konstatuota, kad Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; toks išimtinis teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pateisinamas dėl to, kad priešingu atveju, t. y. nenustačius tokio teisinio reguliavimo, sulėtėtų atitinkamų bylų sprendimas – teisingumo vykdymas ir taip galėtų būti sudarytos prielaidos pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeistos tam tikros konstitucinės vertybės; kiekvienu atveju dėl tokio tik išimtiniais atvejais leistino teisėjo įgaliojimų pratęsimo turi būti išleistas atitinkamas teisės aktas – Respublikos Prezidento dekretas. Minėta, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog Teismų įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 12-440) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje (2002 m. sausio 24 d. redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime, tirdamas Teismų įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 28 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, šio skyriaus motyvuojamosios dalies III skyriaus 7 punkte konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, jog tokiu išimtiniu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti prielaidas nesulėtinti atitinkamų bylų sprendimo – teisingumo vykdymo ir nesudaryti prielaidų pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nepažeisti kitų konstitucinių vertybių, minėta Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostata vertintina kaip konstituciškai pateisinama“. Pažymėtina, kad nė vienas iš pareiškėjų neprašė tirti šios įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai ir Konstitucinis Teismas nepriėmė sprendimo, kuriame būtų konstatuota Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies atitiktis (prieštaravimas) Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarimo pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 6 punktas neprieštarauja Konstitucijai, motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto 2 pastraipoje konstatavo: „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; toks išimtinis teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pateisinamas dėl to, kad priešingu atveju, t. y. nenustačius tokio teisinio reguliavimo, sulėtėtų atitinkamų bylų sprendimas – teisingumo vykdymas ir taip galėtų būti sudarytos prielaidos pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeistos tam tikros konstitucinės vertybės; toks teisėjas turi būti atleistas, kai tik įvyks atitinkamas teisinis faktas, su kuriuo siejamas teisėjo įgaliojimų pratęsimas, – bus baigtos nagrinėti atitinkamos bylos (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Tuo metu, kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai. Taigi jis turi gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, ir jam turi būti mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir kitiems atitinkamo teismo teisėjams, jis taip pat turi tas pačias socialines (materialines) garantijas, kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai.

Konstitucinis Teismas 2009 m. gegužės 15 d. sprendime pagal Respublikos Prezidento prašymą išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 papunkčio ir 22 punkto nuostatos, remdamasis Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimais, iš esmės pakartojo pirmiau nurodytas Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo išvadas (Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 8 punktas). Esant tokiems Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimų išaiškinimams, gali susidaryti situacija: teisėjas, kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai Respublikos Prezidento dekretu pratęsti, esant jame nurodytoms konkrečioms neišnagrinėtoms byloms, nagrinės ir kitas, Respublikos Prezidento dekrete nenurodytas bylas; vėl gali būti neišnagrinėtų bylų, kurias nagrinėja 65 m. amžiaus sukakęs teisėjas; tokiu atveju nepratęsus jo įgaliojimų, galima teigti, kad sulėtės atitinkamų bylų sprendimas – teisingumo vykdymas ir taip vėl gali būti sudarytos prielaidos pakenkti tų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant teisėjo įgaliojimų apimtį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2007, konstatavo, kad jei Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu pratęsus teisėjo įgaliojimus minėtu pagrindu toks teisėjas nagrinėja kitas, dekrete nenurodytas bylas, yra pagrindas konstatuoti, jog taip yra pažeidžiamos Konstitucijos 115 straipsnio 2 dalies ir kitos nuostatos, paneigiamos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo išvados, nesilaikoma Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies normų. Kartu tai reiškia, kad yra pažeidžiama ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „sprendžiant kiekvieno asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto bet kokio baudžiamojo kaltinimo klausimą, jis turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-468/2007, konstatavo, kad tuo atveju, kai teisėjas, kurio įgaliojimai, vadovaujantis Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi, yra pratęsti, nagrinėja ne tik iki įgaliojimų pasibaigimo nagrinėtas bylas, kurių nagrinėjimui jo įgaliojimai buvo pratęsti, bet ir kitas bylas, yra pagrindas konstatuoti, jog pažeidžiamos Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-117/2007, konstatavo, kad Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Prezidento 2006 m. spalio 5 d. dekrete Nr. 770 nenurodyta nagrinėjama byla Nr. 2S-909/2006. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja U. M. Galdikienė, būdama Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos sudėtyje, neturėjo įgaliojimų nagrinėti šią bylą, taip pat kad šią bylą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sudaryta pažeidžiant Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalį, t. y. sudaryta ne pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-537/2009, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sudaryta ne pagal įstatymą, t. y. pažeidžiant Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu, įsigaliojusiu 2009 m. balandžio 14 d., teisėjos L. Tupienės įgaliojimai pratęsti tik įgaliojimus pratęsiančiame dekrete išvardytoms konkrečioms byloms, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tą dieną, kai nurodyta teisėja sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (2009 m. balandžio 14 d.), išnagrinėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. A. B., UAB „Medicinos bankas“(išieškotojas), L. B., bylos Nr. 3K-3-84/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-122/2010, taip pat konstatavo, kad teisėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą, kuri nenurodyta Respublikos Prezidento dekrete, reiškia, jog toje byloje teisėjas neturėjo įgaliojimų vykdyti teisingumą. Pažymėtina, kad kiekvienoje šių bylų (Nr. 3K-3-84/2010 ir Nr. 3K-3-122/2010) vienas iš teisėjų laikėsi kitokios nuomonės, negu kiti du bylą nagrinėję teisėjai, ir pareiškė atskirąsias nuomones. Be kita ko, šie teisėjai nurodė, kad nesutinka su teisėjų kolegijos daugumos pozicija, jog byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, ir su priimtu procesiniu sprendimu panaikinti skundžiamą nutartį dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Atskirosiose nuomonėse, be kita ko, pareikšta, kad teisėjos L. Tupienės įgaliojimai yra pratęsti ne konkrečioms byloms, o laikui, t. y. terminui, skaičiuojamam tam tikru juridinę reikšmę turinčiu įvykiu – tol, kol bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos. Teisėjas, kurio įgaliojimai pratęsti kompetentingos valstybės institucijos (pareigūno), savo statusu prilygsta visiems kitiems teisėjams. Jeigu teisėjas, kurio įgaliojimai pratęsti, yra paskirtas nagrinėti bylą laikantis proceso teisės normų, jis negali būti laikomas neteisėtai dalyvavusiu nagrinėjant bylą vien dėl to, kad jo įgaliojimai pratęsti ne dėl tos bylos nagrinėjimo.

Dėl prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimus

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darytina išvada, kad tuo atveju, kai teisėjas, kurio įgaliojimai pratęsti, nagrinėja kitas, Respublikos Prezidento dekrete nenurodytas bylas, yra pagrindas konstatuoti, jog tose kitose bylose yra pažeidžiamos Konstitucijos 115 straipsnio 2 dalies ir kitos, Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendime išaiškino, kad Konstitucinis Teismas gali priimti bylą nagrinėjančio teismo prašymus išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo ar kito baigiamojo akto nuostatas, įstatymo nustatyta tvarka šiuos prašymus ištirti ir paskelbti atitinkamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėja civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Revinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Revinė“. Ši byla Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekrete nebuvo nurodyta. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija mano, kad būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti:

1) ar Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad „Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus“ reiškia, jog tokio teisėjo (pranešėjo, teisėjo, kolegijos nario) Konstitucijoje įtvirtinti įgaliojimai vykdyti teisingumą yra ribojami bylų, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl tokio teisėjo įgaliojimų pratęsimo;

2) ar Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad „kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai. Taigi jis turi gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai“ reiškia, jog toks teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) taip pat turi Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą ir kitose, Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nenurodytose, tačiau papildomai, kaip visaverčio teisėjo, gautose bylose iki bus priimti baigiamieji sprendimai ar jų nagrinėjimas bus atidėtas;

3) ar teisėjas, kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai Respublikos Prezidento dekretu pratęsti, kol bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tuo atveju, kai išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tačiau šis teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) kitose, kaip visaverčio teisėjo nagrinėti gautose bylose, turi Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą tose kitose Respublikos Prezidento dekrete nenurodytose nebaigtose nagrinėti bylose.

Bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki bus priimtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti:

3) ar teisėjas, kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai Respublikos Prezidento dekretu pratęsti, kol bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tuo atveju, kai išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tačiau šis teisėjas yra pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys kitose, kaip visaverčio teisėjo nagrinėti gautose bylose, turi Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą tose kitose Respublikos Prezidento dekrete nenurodytose nebaigtose nagrinėti bylose.

Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis