Baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1150/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45846-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 1.1.7.2.5.; 1.2.25.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2025 m. kovo 19 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,
sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,
kaltinamajam S. U., jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausmę atidedant 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam).
Teismas
n u s t a t ė :
1. S. U.
2. Kaltinamasis S. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, patvirtino aplinkybes nurodytas pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
3. Be kaltinamojo S. U. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
3.1. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti adresu Trakų r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–2).
3.2. Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARLN-0571“, teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. 14.50 val. kaltinamajam pirmuoju pūtimu nustatytas 2,59 promilių girtumas, antruoju pūtimu – 2,46 promilių girtumas (b. l. 11–13).
3.3. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 9).
3.4. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – įvykio metu „Body camera“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai kelyje (duomenys neskelbtini) Trakų r. sustabdo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdi kaltinamasis, kuris pareigūnams prisipažįsta, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholį. Kaltinamajam nustatytas girtumas (b. l. 21–22).
3.5. Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas valdytojas – S. D. (b. l. 15).
3.6. Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 1 d. pardavėjas S. D. pardavė, o pirkėjas S. U. nusipirko transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).
3.7. Iš Emprekio duomenų teismas nustatė, kad vidutinė automobilio „Opel Astra“, rinkos vertė su PVM Lietuvoje yra 1 060 Eur (b. l. 14).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
4. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
5. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. U. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,46 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
5.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis parodė, kad kartu su sutuoktine dieną vartojo alkoholį, po ko kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis nenorėdamas toliau konfliktuoti su sutuoktine sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo.
5.2. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, kuriame kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai, bei apžiūros protokolų duomenys.
6. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaiviu.
7. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau savo elgesio nekeičia darydamas naujas nusikalstamas veikas, į tai, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam įtakos neturėjo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 75 paras. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
16. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bei BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu, šiuo nuosprendžiu S. U. paskirta sumažinta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metų laisvės atėmimo – pridedant dalį, t. y. 30 parų, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
17. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 4 dalis).
18. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į tai, jog kaltinamasis iškart prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, į tai, jog nėra duomenų, kad kaltinamasis netinkamai laikytųsi jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, darytina išvada, kad kaltinamasis dar gali įrodyti teismui, jog jis gali pasitaisyti. Pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje už analogišką nusikalstamą veiką neteistas, administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam taip pat nebaustas. Duomenų, kad vėl smurtautų prieš sutuoktinę, nėra.
19. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pasiuntus kaltinamąjį atlikti laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas. Kaltinamasis nėra pavojingas visuomenei, tad paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga padarytam nusikaltimui.
20. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atideda 2 metams 6 mėnesiams, bei palieka įpareigojimus, paskirtus Vilniaus regiono apylinkės 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
21. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2011">2K-396/2011</a>). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
23. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaudamasis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, bei siekdamas tinkamai pasiekti prevencinius tikslus, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d.
24. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
25. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).
26. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-134-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-134-1073/2018">2K-134-1073/2018</a>); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
27. Transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso kaltinamajam, pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Įvertinęs šią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
Dėl kitų klausimų
28. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36–39, 32–35, 40–43) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
S. U., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. U. skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a punktu, sumažintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, ir S. U. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8, 10 ir 11 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti S. U. priklausančią transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
S. U. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį apsižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui S. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
