Baudžiamoji byla Nr. 2K-285-495/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44334-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui,
nuteistajam G. F.,
nuteistojo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,
nukentėjusiajam J. F.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose pagal gyvenamąją vietą nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neatlygintinai per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.
Iš G. F. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 3649,46 Eur nukentėjusiojo J. F. gydymo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo G. F. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. F. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo tėvą, būtent: 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 14.50 val. gyvenamojo namo, esančio Alytaus r., (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto su savo tėvu J. F. metu, tyčia pargriovęs jį ant grindų ir atsisėdęs jam ant krūtinės, sudavė jam delnais mažiausiai dešimt kartų per galvą, taip dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam savo šeimos nariui – savo tėvui J. F..
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. F. taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir G. F. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirti laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai nuteistajam G. F. nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nurodytą bausmę. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių kaltininko padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo padarytos veikos vertinimo kaip atsitiktinės nėra pagrįsta. Liudytojos I. K. parodymais nustatyta priešingai, kad nuteistasis G. F., grįžęs iš užsienio, ne kartą vartojo smurtą prieš tėvą. Be to, ir pats nukentėjusysis parodė, jog iki šiol namuose jaučiasi nesaugus dėl agresyvaus sūnaus elgesio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neišdėstė motyvų dėl šių asmenų parodymų vertinimo.
2.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. F. nusikalstami veiksmai iš dalies buvo išprovokuoti ir paties nukentėjusiojo J. F. netinkamo elgesio, taip pat yra nepagrįsta. Tokia išvada padaryta tik paties nuteistojo G. F. parodymų pagrindu dėl jo tėvo nuolatinio alkoholio vartojimo bei nesirūpinimo buities reikalais. Kita vertus, suaugusio asmens alkoholio vartojimas negali būti laikomas netinkamu elgesiu, leidusiu G. F. atlikti prieš nukentėjusįjį J. F. smurtinius veiksmus ir dėl to juos vertinti kaip mažiau pavojingus.
2.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai patikslino kaltinimą, t. y. nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį, jog buvo sužalotas šeimos narys – nuteistojo G. F. tėvas J. F., o ne artimasis giminaitis. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki įvykio nuteistasis dvylika metų gyveno Anglijoje, bendro ūkio jie nevedė, todėl nepagrįstai teismo nustatyta aplinkybė, kad veikos padarymo metu jie gyveno kartu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. F. padaryta nusikalstama veika pagal pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga. Byloje nustatyti sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai kilo dėl daugkartinių nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam į galvą, dėl šių smūgių jis jautė fizinį skausmą. Sukeltos pasekmės specialistų įvertintos kaip pavojingos gyvybei, jos, pasak nukentėjusiojo, jaučiamos ir dabar. Toks nusikaltimo padarymo būdas – daugkartinis smūgių sudavimas pensinio amžiaus žmogui – savo pavojingumu prilyginamas tiesioginiam žmogaus žalojimui ir vertinama kaip tyčinė pavojinga, o ne atsitiktinė veika. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo taip pat liko neįvertintos.
2.5. Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Nuteistasis kaltės nepripažino, kaltino nukentėjusįjį, jį žemino, teigdamas, kad jis yra girtuoklis, taip siekdamas sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, atskleisti nukentėjusiojo neigiamus asmenybės bruožus, klaidino teismą tvirtindamas, kad smūgių tėvui nesudavė, nukentėjusysis pats nukrito ir susižalojo. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jo sūnus G. F. gydytojų prašė pripažinti jį psichikos ligoniu dėl alkoholio vartojimo. Tai patvirtina, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad G. F. yra neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas teigiamai, vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis, nenusveria kitų byloje nustatytų nusikalstamą veiką bei kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių, rodančių padaryto labai sunkaus nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą. Jų nėra pagrindo pripažinti ir išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis G. F. paskirti švelnesnę nei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę. Teismai nepagrįstai nuteistojo asmenybę įvertino teigiamai, kadangi jo požiūris į baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas bei jų padarymu sukeltas neigiamas pasekmes iš esmės nepasikeitė.
2.6. Nuteistajam G. F. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė iškreipia bausmės paskirtį. Šiuo atveju išimtinių aplinkybių nenustatyta – kaltininkas savo kaltės nepripažįsta, nesigaili, nukentėjusiojo neatsiprašė, kaltina jį, taip siekdamas suklaidinti teismą, taip pat nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be kita ko, teismai, darydami išvadas dėl mažesnio G. F. įvykdyto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumo, sureikšmino jo paties parodymus, siekdami tik teigiamai jį apibūdinti. Toks tendencingas vertinimas, nevertinant kitų asmenų (nukentėjusiojo, liudytojų) parodymų, neigiamai apibūdinančių nuteistojo asmenybę, leidžia abejoti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrįstumu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
4. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nuteistajam G. F., nurodant, kad teismai šias nuostatas taikė formaliai, nenustatę išimtinių aplinkybių, visapusiškai neįvertinę padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo, ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nurodytą bausmę.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis).
6. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už šią nusikalstamą veiką G. F. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisingu ir motyvuotu.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
8. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
9. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017 ir kt.).
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. F. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas konstatavęs, kad G. F. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, ir, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. F. švelnesnę bausmės rūšį, išsamiai išanalizavo visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek G. F. padarytos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ir, remdamasis teismų praktikoje susiformavusiomis taisyklėmis, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad G. F. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ją sukėlė netinkamas nukentėjusiojo elgesys (piktnaudžiavimas alkoholiu, nesirūpinimas namų ūkio reikalais), be to, nenustatyta, kad nuteistasis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį. G. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, auginantis mažametę dukrą, darbe ir seniūnijos apibūdinamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo G. F., atsižvelgė ir į nukentėjusiojo poziciją – civilinio ieškinio nereiškė, teismo posėdžio metu prašė griežtai sūnaus nebausti, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, akcentavo ir tai, kad po šio nusikaltimo padarymo G. F. naujų nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų nepadarė (nuo G. F. padaryto sunkaus nusikaltimo padarymo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo pusantrų metų). Laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, taip pat yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina teismų padarytą išvadą, kad G. F. padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumas yra mažesnis.
13. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Kita vertus, BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).
14. Teismai, skirdami bausmę G. F., kaip nurodyta nutarties 11 punkte, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį bei sukeltas pasekmes, nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, atsižvelgė ir į nukentėjusiojo elgesį bei jo poziciją nuteistojo atžvilgiu, tinkamai motyvavo savo sprendimą skiriant bausmę G. F. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai pažymėjo, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę būtina pažiūrėti ne vien kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, aspektu; turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės, bei konstatavęs, jog šioje byloje pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, neišskiriant tik nubaudimo funkcijos, teisingai sprendė, kad reali laisvės atėmimo bausmė, ilgalaikis G. F. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo šeiminiams santykiams.
15. Pažymėtina dar ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. F. švelnesnę, negu nustato įstatymas, bausmę, paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą nustatė maksimaliam laikotarpiui (dvejiems metams) ir įpareigojo vykdyti skundžiamame nuosprendyje nurodytus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia paskirta laisvės apribojimo bausmė G. F. leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą).
16. Taigi, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, taikydami nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdami laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tokiam sprendimui neturi įtakos, priešingai nei nurodo kasatorius, tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas arba nebuvimas nėra lemiama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtNjg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-689/2019">2K-24-689/2019</a>).
Dėl šeimos nario sampratos
17. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslino kaltinimą, konstatavęs, kad nuteistasis G. F. sužalojo šeimos narį – tėvą, o ne artimąjį giminaitį, nes iki įvykio nuteistasis dvylika metų gyveno Anglijoje, bendro ūkio su tėvu nevedė.
18. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
19. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).
20. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. F., grįžęs iš užsienio, apsigyveno tėvų sodyboje kartu su savo tėvu J. F., rūpinosi juo ir namų ūkiu, tvarkė sodybą, sprendė finansinius klausimus, t. y. juos siejo bendra buitis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta teismų išvada, kad nuteistasis ir nukentėjusysis buvo šeimos nariai. Aplinkybė, kad G. F. iki nagrinėjamo įvykio gyveno dvylika metų Anglijoje, priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, kadangi ne gyvenimo kartu laikotarpis, o bendro ūkio vedimas ir kitos su tuo susijusios aplinkybės lemia veikos teisingą kvalifikavimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Dalia Bajerčiūtė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
