Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luca“

Civilinė byla Nr. e2-193-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00143-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;

3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luca“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luca“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Luca“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2. Pareiškėja nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2025 m. gruodžio 21 d. buvo 62 811,84 Eur. Paaiškino, kad bendrovės vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės turto pradėtas vykdyti nuo 2024 m. gruodžio 13 d., tačiau buvo nesėkmingas, antstoliui užbaigus vykdomąsias bylas ir grąžinus vykdomuosius dokumentus kartu su išieškojimo negalimumo aktais, kuriuose konstatuota, jog bendrovė neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Bendrovės mokėtinos sumos viršija bendrovės turto vertę, bendrovė dirba nuostolingai, joje nedirba nė vienas darbuotojas. Bendrovė yra nemoki, nes laiku nevykdo turtinių prievolių pareiškėjai, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, nevykdo veiklos.

3. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – iškėlė atsakovei UAB „Luca“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus (1 t., b. l. 33–38).

5. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 306 890 Eur turto, kurį sudarė 23 215 Eur vertės ilgalaikis turtas, 283 675 Eur trumpalaikis turtas, bendrovė turėjo 213 525 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų. 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 403 614 Eur turto, kurį sudarė 18 467 Eur ilgalaikis turtas ir 385 147 Eur trumpalaikis turtas, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 287 739 Eur dydžio. 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 382 950 Eur vertės turto, kurį sudarė 18 467 Eur ilgalaikis turtas ir 364 483 Eur trumpalaikis turtas, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 323 242 Eur. 2022 m. atsakovė patyrė 69 213 Eur nuostolių, 2023 m. uždirbo 22 510 Eur grynojo pelno, 2024 m. patyrė 56 167 Eur nuostolių. Minėtos finansinės ataskaitos rodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė fiksuodavo nepaskirstytus nuostolius, kurie kito nuo 21 583 Eur iki 124 453 Eur.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad antstolis Saulius Ramanauskas 2025 m. lapkričio 13 d. užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0102/25/00370, 0102/25/00588, 0102/25/00734, 0102/25/00165 ir grąžino pareiškėjai vykdomuosius dokumentus, pridėdamas išieškojimo negalimumo aktus, konstatavęs, kad skolininkė neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Minėti antstolio dokumentai rodo, jog vykdomųjų bylų užbaigimo dieną iš atsakovės buvo išieškota tik 556,33 Eur iš bendros 58 939,93 Eur išieškotinos skolos.

7. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybės, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje, nes bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, jos finansinė padėtis yra bloga. Atsakovės finansinės ataskaitos leidžia teigti, jog atsakovės veikla yra nuostolinga, 2025 m. pabaigoje atsakovė neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Luca“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Atsakovė jokių duomenų nepateikė. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

9. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis apie UAB „Luca“ turtą ir įsipareigojimus, nusprendė, kad UAB „Luca“ keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsakovė UAB „Luca“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį ir atsisakyti iškelti bankroto bylą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 1–2). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovė yra nemoki, todėl bankroto byla iškelta nepagrįstai. Nutartyje nurodyta turtinė bendrovės padėtis neatitinka tikrovės. Nebuvo surinkti visi duomenys, kurie patvirtintų bendrovės mokumą. Bendrovė turi turto (automobilių detales), taip pat debitorių. Bendrovė turi detalių, kurios ar bent dalis jų yra likusios UAB „Panevėžio pramonės parkas“ patalpose, jos yra bendrovės apskaitoje, o jų vertė, kaip nurodoma ir VMI patikrinimo akte, yra 137 875,01 Eur. Bendrovė turi debitorių: UAB „Interviris“ – 5 640,29 Eur, „Agro sur“ – 2 054,12 Eur. Taip pat yra atliktų avansinių mokėjimų įvairiems tiekėjams už bendrą 10 520 Eur sumą.

10.2. Panevėžio apskrities VMI, atlikusi mokestinį bendrovės patikrinimą, surašė patikrinimo aktą, kuriame yra nurodyta, kad patikrinimo atlikimo metu, t. y. 2024 m. kovo 8 d. bendrovė el. paštu informavo, jog nusprendė anuliuoti 2022 m. gruodžio 30 d. prekių nurašymo aktą Nr. 1, kurio suma – 137 875,01 Eur. Šios prekės yra (duomenys neskelbtini), UAB „Panevėžio pramonės parkas“ patalpose. Taip pat nurodoma, kad UAB „Panevėžio pramonės parkas“ buvo išsiųstas raštas dėl informacijos apie sandorius su UAB „Luca“ pateikimo. Gautame atsakyme, atsakant į klausimą, ar buvo sudaryta sutartis su UAB „Luca“ dėl prekių sandėliavimo patalpose laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dabar, atsakyta, kad tokių sutarčių nebuvo sudaryta. Atsakant į klausimą, kas priėmė prekės saugoti iš UAB „Luca“, kas buvo atsakingas už UAB „Luca“ prekes, atsakyta, kad tokių duomenų neturima.

10.3. Patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta, kad patalpų nuomos sutartį su UAB „Panevėžio pramonės parkas“ buvo sudariusi UAB „Aukštaitijos statybos projektai“, kuri dalį patalpų subnuomojo bendrovei. Būtent dėl šių priežasčių UAB „Panevėžio pramonės parkas“ atsakė, kad sutarties su bendrove nebuvo sudariusi, tačiau tai nereiškia, kad minėtose patalpose nebuvo saugomos automobilių detalės.

11. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Luca“ atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą (DOK-556). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, todėl teismas analizavo teismo surinktus ir VMI pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie leido padaryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė yra nemoki. Apeliantė įrodymus, kuriais grindžia atskirąjį skundą, pateikė tik apeliacinės instancijos teismui.

11.2. Apeliantės pateikto Automobilių detalių sąrašo turinys vertintinas kritiškai. Pateiktas sąrašas yra be rekvizitų, parašytas nekorektiška kalba, neaišku, kieno ir kokios kilmės tai dokumentas bei ką jis gali pagrįsti, todėl jis negali būti įrodymu nagrinėjamoje byloje.

11.3. Nors apeliantė teigia turinti debitorių, tačiau nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada atsirado įvardytos debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms, kurių sumokėjimo terminai yra suėję, išieškoti, kokios galimybės išieškoti skolas iš debitorių. Be to, bendrovės mokestinė nepriemoka pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo rengimo ir teikimo teismui dieną buvo 62 811,84 Eur, todėl, netgi jei apeliantės nurodytas debitorių įsiskolinimas bendrovei būtų realus, tai nepadėtų jai reikšmingai išspręsti nemokumo problemos ir sumokėti VMI susidariusios mokestinės nepriemokos.

11.4. Bendrovė atitinka abu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokaus juridinio asmens požymius, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditorei VMI, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

11.5. VMI pareiškime išsamiai nurodė aplinkybes, kurios patvirtina bendrovės nemokumą. Bendrovės finansinė būklė ir atsiliepimo rengimo dieną (2026 m. sausio 23 d.) nėra pagerėjusi ir šiai aplinkybei paneigti įrodymų nepateikta. Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI nuo bankroto bylos nagrinėjimo teisme pradžios iki dabar nesumažėjo, o netgi padidėjo (nuo 62 811,84 Eur iki 63 571,39 Eur). Mokestinės nepriemokos suma yra reikšminga, ilgą laiką (nuo 2024 m. gruodžio 13 d.) jos priverstinis išieškojimas yra nerezultatyvus. Bendrovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas. Bendrovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo turtinių prievolių, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai gerokai viršija turimo turto vertę. Apeliantė turto neturi, o jos valdomas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams, kurie tik didėja, padengti. Bendrovės finansinė būklė nėra pagerėjusi, o tik pablogėjusi, lyginant su ta, kuri buvo teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas VMI yra ilgalaikis ir pastovaus pobūdžio, bendrovė ilgą laiką nepajėgia sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, mokestinės nepriemokos išieškojimas yra nerezultatyvus, nėra pagrindo manyti, kad ateityje mokestinė nepriemoka mažės.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Automobilių detalių sąrašą ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą, kuriame užfiksuoti VMI vykdant 2024 m. balandžio 12 d. pavedimą tikrinti atlikto bendrovės mokestinio patikrinimo duomenys. Šiais įrodymais atsakovė grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad bendrovė turi turto (automobilių detalių), todėl yra moki.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>, 33 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, priima ir vertina atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Atsakovės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su pateiktais naujais įrodymais ir dėl jų pasisakyti, todėl naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl ginčo esmės

17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės metinės atskaitomybės, sudarytos 2022 m. gruodžio 31 d.–2024 m. gruodžio 31 d., pareiškėjos pateiktais ir viešųjų registrų duomenimis, konstatavo atsakovės nemokumą, nustatęs, kad: 1) bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) jos finansinė padėtis yra bloga. Atsakovės finansinės ataskaitos leidžia teigti, jog atsakovės veikla yra nuostolinga, 2025 m. pabaigoje atsakovė neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą; 3) byloje nėra duomenų, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti; 4) bendrovei nėra keliama restruktūrizavimo byla.

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad bendrovė yra moki, o nutartyje nurodyta turtinė bendrovės padėtis neatitinka tikrovės, nebuvo surinkti visi duomenys, kurie patvirtintų bendrovės mokumą. Bendrovė turi turto: 137 875,01 Eur vertės automobilių detalių, taip pat debitorių (UAB „Interviris“ – 5 640,29 Eur, „Agro sur“ – 2 054,12 Eur) ir avansinių mokėjimų įvairiems tiekėjams už bendrą 10 520 Eur sumą. Bendrovės detalės, kurios ar bent dalis jų, yra likusios UAB „Panevėžio pramonės parkas“ patalpose, jos yra bendrovės apskaitoje.

19. Taigi, apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės nemokumo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apelianto ginčijamų aplinkybių.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

21. Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal JANĮ bendrovės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAtMzgxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-40-381/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-40-381/2025">e3K-3-40-381/2025</a>, 49 punktas).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI0LTQwNy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-124-407/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-124-407/2022">e2-124-407/2022</a>).

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEyOC0zODEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1128-381/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1128-381/2019">e2-1128-381/2019</a>). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjgwLTI0MS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-680-241/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-680-241/2020">e2-680-241/2020</a>).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-684/2019">e3K-3-105-684/2019</a>).

25. Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>).

26. Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDg0LTU2Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-484-567/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-484-567/2025">e2-484-567/2025</a>, 49 punktas).

27. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc3LTkxMC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-377-910/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-377-910/2022">e2-377-910/2022</a>). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTU5LTMzMC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-959-330/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-959-330/2016">e2-959-330/2016</a>).

28. Juridinio asmens (ne)mokumas vertintinas pagal aktualius finansinės atskaitomybės ir kitus byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-933/2022, 15 punktas). Atveju, jeigu įmonė duomenų, patvirtinančių, kad ji vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikia, teismas gali tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu ir tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie įmonės (ne)mokumą nėra pakankamai išsamūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzU1LTU1My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-755-553/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-755-553/2022">e2-755-553/2022</a>, 18 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, jos finansinė padėtis yra bloga –atsakovės veikla yra nuostolinga, 2025 m. pabaigoje atsakovė neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą, byloje nėra duomenų, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog nutartyje nurodyta turtinė bendrovės padėtis neatitinka tikrovės, bendrovė yra moki, nebuvo surinkti visi duomenys, kurie patvirtintų bendrovės mokumą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurias grindžia naujai pateiktais įrodymais, kad bendrovė turi turto: 137 875,01 Eur vertės automobilių detalių, taip pat debitorių (UAB „Interviris“ – 5 640,29 Eur, „Agro sur“ – 2 054,12 Eur) ir 10 520 Eur avansinių mokėjimų įvairiems tiekėjams.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, grindžiamos naujai pateiktais įrodymais, nepatvirtina bendrovės mokumo, dėl to nesudaro pagrindo vertinti bendrovės finansinę būklę kitaip, negu įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki. Ši apeliacinės instancijos teismo pozicija pagrindžiama toliau nutartyje nurodytais argumentais.

31. Pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji turi 137 875,01 Eur vertės automobilių detalių. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas Automobilių detalių sąrašas (2 t., b. l. 16 – 1 111), kuriuo apeliantė grindžia aplinkybę dėl turimų automobilių detalių, nėra informatyvus, be rekvizitų (nors jame nurodyti detalių kodai, vertės, pavadinimai, tačiau nenurodytas bendrovės pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, kokie duomenys ir kokiai datai pateikiami sąraše, dokumentą sudariusio asmens pareigos, vardas, pavardė, be to, minėtas sąrašas nepatvirtintas jį sudariusio asmens parašu), todėl vien šių duomenų pagrindu teismas negali daryti patikimos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

32. Apeliantės pateiktas VMI patikrinimo aktas (2 t., b. l. 3–15) taip pat nepatvirtina, kad atsakovė turi 137 875,01 Eur vertės automobilių detalių. Priešingai, VMI patikrinimo akte įvertino, kad nėra duomenų, jog bendrovė turi minėtą turtą. Argumentuodama šią poziciją, VMI patikrinimo akte nurodė, kad: bendrovė nepateikė 137 875,01 Eur detalių likučio analitikos; nors bendrovė teigė, kad minėtos atsargos laikomos UAB „Panevėžio pramonės parkas“ patalpose, tačiau pastaroji nurodė, kad neturi duomenų apie bendrovės laikomas prekes; bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė kitų įrodančių dokumentų, kur minėtas atsargų likutis sandėliuojamas. Minėtame akte (2 t., b. l. 3–15), be kita ko, nurodoma, kad: tikrintų mokesčių laikotarpis: 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. (Patikrinimo akto 1, 4 lapai); bendrovė 2024 m. kovo 5 d. koregavo DK 20 buhalterinės sąskaitos įrašus, nurašė 137 875,01 Eur pagal 2022 m. gruodžio 30 d. nurašymo aktą Nr. 1 netinkamų naudoti ir perparduoti prekių; 2024 m. kovo 8 d. bendrovė el. paštu informavo, kad nusprendė anuliuoti prekių nurašymo aktą Nr. 1 (2022 m. gruodžio 30 d., suma 137 875,01 Eur), o šios prekės yra UAB „Panevėžio pramonės parkas“ patalpose; UAB „Panevėžio pramonės parkas“ buvo išsiųstas raštas dėl informacijos apie sandorius su UAB „Luca“ pateikimo; UAB „Panevėžio pramonės parkas“ nurodė, kad neturi duomenų apie bendrovės laikomas prekes, neturi sutarčių su bendrove dėl prekių sandėliavimo bendrovė nepateikė DK buhalterinės sąskaitos 137 875,01 Eur detalių likučio analitikos; dėl to daroma išvada, kad prekių, priklausančių bendrovei, UAB „Panevėžio pramonės parkas“ sandėliuose nėra; bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė kitų įrodančių dokumentų, kur minėtas prekių likutis sandėliuojamas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantė pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo teismui pateikimo metu turėjo 137 875,01 Eur vertės automobilių detalių, apeliantė nepateikė. Nors apeliantė nurodo, kad VMI patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta, jog patalpų nuomos sutartį su UAB „Panevėžio pramonės parkas“ buvo sudariusi UAB „Aukštaitijos statybos projektai“, kuri dalį patalpų subnuomojo bendrovei, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, pagrįstų abejonių, ar bendrovė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pateikimo teismui dieną realiai turėjo minėtą turtą, kelia ir tai, kad apeliantės nurodomos 137 875,01 Eur vertės automobilių detalės buvo apskaitytos bendrovės apskaitoje dar 2022 m. (VMI patikrinimo akto 1, 4 lapai (2 t., b. l. 3–15)), juolab kad apeliantė atskirajame skunde nurodo prieštaringas aplinkybes dėl detalių turėjimo – teigia, kad apeliantės nurodomos automobilių detalės, ar bent dalis jų, yra nuomojamose patalpose.

33. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus (žr. šios nutarties 31–32 punktus), apeliantei byloje nepateikus objektyvių, patikimų įrodymų, kad bendrovė disponuoja nurodytomis atsargomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, kad realiai turi nurodytas detales. Taigi, atskirojo skundo argumentas dėl atsakovės turimų automobilių detalių atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo vertinti bendrovės finansinę padėtį kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš atsakovės pateikto VMI patikrinimo akto (2 t., b. l. 3–15) matyti, jog bendrovė 137 875,01 Eur vertės automobilių detales į apskaitą buvo įtraukusi dar 2022 m., o taip pat 2023 m. ir 2024 m. (žr. šios nutarties 32 punktą). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šių atsargų vertė įtraukta ir į bendrovės finansinių ataskaitų – balansų už 2022 m., 2023 m., ir 2024 m. nurodyto turto vertę (1 t., b. l. 18, 20, 23). Taigi, net jei ir daryti prielaidą, kad bendrovė turi atskirajame skunde nurodytas 137 875,01 Eur vertės automobilių detales, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino, nes dėl bendrovės (ne)mokumo nusprendė, be kita ko, remdamasis bendrovės 2022 m. – 2024 m. metinės finansinės atskaitomybės duomenis.

35. Antra, apeliantė bendrovės mokumą grindžia naujai nurodytomis aplinkybėmis, kad turi 7 694,41 Eur debitorių įsiskolinimą (UAB „Interviris“ – 5 640,29 Eur, „Agro sur“ – 2 054,12 Eur) ir 10 520 Eur avansinių mokėjimų įvairiems tiekėjams. Viena vertus, vien šios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina, kad bendrovė yra moki. Apeliantė nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos (t. y. iki 2025 m. gruodžio 22 d.). Todėl nėra galimybės įvertinti, kokia buvo bendrovės finansinė padėtis pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dieną. Tačiau 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turimo turto vertė – 382 950 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 504 217 Eur, t. y. juridinio asmens įsipareigojimai ženkliai viršijo jo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nuspręsti, kad apeliantės nurodyti duomenys apie turimą 7 694,41 Eur debitorių įsiskolinimą ir 10 520 Eur avansinius mokėjimus keičia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog bendrovė yra nemoki, nes, net įvertinus šiuos naujai pateiktus duomenis ir jais padidinus bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertę, bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršytų bendrovės turimo turto vertę.

36. Teismų praktikoje pažymėta, jog debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDY2LTc5OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-466-798/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-466-798/2023">e2-466-798/2023</a>). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTMxMi00NjQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1312-464/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1312-464/2015">e2-1312-464/2015</a>). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjgtNzgxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-468-781/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-468-781/2020">2-468-781/2020</a>). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1938/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1938/2014">2-1938/2014</a>; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDczLTQwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1473-407/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1473-407/2015">2-1473-407/2015</a>). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTI5LTkzMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-529-933/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-529-933/2023">e2-529-933/2023</a>).

37. Kita vertus, apeliantė nepateikė įrodymų, kad debitoriai bendrovei skolingi 7 694,41 Eur bei kad bendrovė turi 10 520 Eur avansinių mokėjimų, taip pat nenurodė duomenų apie minėtų įsiskolinimų atsiradimo laiką, aplinkybes, nepateikė duomenų dėl realios galimybės atgauti bendrovės debitorių skolas, susigrąžinti sumokėtus išankstinius apmokėjimus ar gauti iš tiekėjų avansu apmokėtas prekes ar paslaugas. Dėl to, apeliantės nurodytas debitorių bendrovei įsiskolinimas ir bendrovės turimi avansiniai mokėjimai nevertintini kaip realiai bendrovės turimas turtas ir neįskaitytini į realią bendrovės turto vertę.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties punktuose (žr. šios nutarties 35–37 punktus) nurodytus motyvus, atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl bendrovės turimų debitorių įsiskolinimo ir bendrovės avansinių mokėjimų, šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės nemokumo.

39. Taigi, apibendrinant (žr. šios nutarties 30–38 punktus), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos naujos aplinkybės dėl bendrovės turimų atsargų, debitorių įsiskolinimo ir bendrovės turimų avansinių mokėjimų, ir su atskiruoju pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės (ne)mokumo pagrįstumo ir teisėtumo.

40. Trečia, nors apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta bendrovės turtinė bendrovės padėtis neatitinka tikrovės, nebuvo surinkti visi duomenys, kurie patvirtintų bendrovės mokumą, tačiau, kaip minėta (žr. šios nutarties 25–26 punktus), sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi (1 t., b. l. 9–11) nustatė atsakovei terminus pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, tačiau atsakovė, tinkamai informuota apie civilinės bylos iškėlimą (1 t., b. l. 31), atsiliepimo ir minėtoje nutartyje nurodytų aktualių bendrovės turtinę padėti apibūdinančių duomenų nepateikė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės (ne)mokumo, pagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateiktais ir paties teismo iniciatyva surinktais duomenimis, kurių apeliantė nepaneigė.

41. Ketvirta, remiantis atsakovės paskutiniais Juridinių asmenų registrui pateiktais 2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad: 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 382 950 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 18 467 Eur, trumpalaikio turto vertė – 364 483 Eur (iš jo: atsargų vertė – 172 851 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 121 720 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 69 912 Eur); bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 504 217 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 323 242 Eur, bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 180 975 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (–) 121 267 Eur (1 t., b. l. 23). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė įrodymų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę teismui nepateikė. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad disponuoja 364 483 Eur vertės trumpalaikiu turtu (1 t., b. l. 23), jo realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas, dėl to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, jo nevertina kaip realaus. Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant trumpalaikio turto vertės, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (504 217 Eur) ženkliai viršija turimo turto vertę (18 467 Eur (382 950 Eur – 364 483 Eur = 18 467 Eur). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2024 m. gavo 97 796 Eur pardavimo pajamų, patyrė 56 167 Eur grynojo nuostolio (1 t., b. l. 22). Bendrovės vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neregistruota (1 t., b. l. 15, 17). Apeliantė objektyvių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovės turimas turtas pakankamas įvykdyti atsakovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė buvo nemoki, pradelsti įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą.

42. Penkta, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Bendrovė ilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo mėn. neatsiskaito su kreditore VMI, skola VMI didėja (CBP-144). UAB „Luca“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio už 2022 m. gruodžio mėn., 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2025 m. sausio, balandžio, gegužės, rugpjūčio mėnesius, nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2022 m. rugsėjo-gruodžio mėn., 2024 m. spalio-gruodžio mėn., 2025 m. sausio mėn., nesumokėjus mokesčio už aplinkos tvarkymą už 2024 m., delspinigių, GPM ir PVM baudų (pagal 2024 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktą). Be to, VMI išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto perdavė vykdyti antstoliui, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, antstolio 2025 m. lapkričio 13 d. patvarkymais vykdomosios užbaigtos ir vykdomieji dokumentai grąžinti išieškotojai VMI su 2025 m. lapkričio 13 d. išieškojimo negalimumo aktais, nes, patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes, nustatyta, jog skolininkė neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau paminėtą (žr. šios nutarties 42 punktą), byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovei ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumas, nėra pagrindo teigti, kad toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditorei jau kurį laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad yra moki, tačiau iš esmės šio teiginio objektyviais įrodymais nepagrindė – nepateikė įrodymų, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo metu jos turimo turto vertė buvo pakankama padengti bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

44. Šešta, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

45. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODA2LTQwNy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-806-407/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-806-407/2022">e2-806-407/2022</a>; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjk1LTQwNy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-295-407/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-295-407/2023">e2-295-407/2023</a>).

46. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Duomenų, kad bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas, byloje nepateikta. Iš pareiškėjos su pareiškimu pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė nuo 2025 m. gruodžio 21 d. neturi darbuotojų (CBP-144 15 priedas). Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti juridinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos atsakovė vykdė įsipareigojimus pareiškėjai ar stengėsi juos reikšmingai sumažinti. Priešingai, iš pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka VMI nuo bankroto bylos nagrinėjimo teisme pradžios iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienos padidėjo nuo 62 811,84 Eur iki 63 571,39 Eur. Apeliantė nenurodė, kokios yra jos veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad ji negali būti laikoma gyvybinga ir jos išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

47. Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybės, kad bendrovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojų bendrovėje neliko (CBP-144 15 priedas), patvirtina atsakovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, nėra pagrindo padaryti patikimą išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės.

48. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, ir šios nutarties priėmimas neužkerta kelio apeliantei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, bankroto proceso metu siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

50. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza