Dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo arba nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-29-464/2026

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00027-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Enefit“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Ecopipes“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo arba nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB),,Enefit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB,,Ecopipes“ 244 873,41 Eur sutarties nutraukimo mokestį, arba, teismui nusprendus netenkinti šio reikalavimo, priteisti iš atsakovės 244 873,41 Eur nuostolių, patirtų dėl vienašalio sutarties nutraukimo, atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. su atsakove UAB,,Ecopipes“ sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. tiekti elektros energiją atsakovei priklausantiems objektams. Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė jokių pretenzijų jai nereiškė, tačiau 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovė raštu pranešė apie sutarties nutraukimą ir poreikį iki 2024 m. gruodžio 31 d. 24 val. užtikrinti jai elektros energijos tiekimą. Kadangi sutartis 2024 m. gruodžio 31 d. vienašaliu atsakovės sprendimu buvo nutraukta, ieškovė 2025 m. sausio 15 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 244 873,41 Eur sutarties nutraukimo mokesčio sumokėjimo, kurios atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi.

3. Ieškovės teigimu, sutarties neatsiejama dalimi esančių elektros energijos pirkimo–pardavimo bendrųjų sąlygų (toliau – ir bendrosios sąlygos) 6.9 papunktyje buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų informavusi ieškovę raštu arba kita forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėjusi sutarties nutraukimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktyje nurodyta, kad, sutarčiai pasibaigus jos 2.5 papunktyje arba 6.9 papunktyje nustatytais pagrindais, arba jei pardavėja nutraukia sutartį dėl pirkėjos įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio. Pagal fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų (toliau – ir kainodaros sąlygos), kurios taip pat yra neatsiejama sutarties dalis, 5.1 papunktį sutarties nutraukimo mokestis pirkėjai ar pardavėjai apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš prognozuojamo suvartoti kiekio atėmus faktiškai pirkėjos suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėja mokėjo už elektros energiją sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,35. Taigi, vadovaujantis aptartomis sutarties nuostatomis, atsakovei kilo pareiga sumokėti 244 873,41 Eur sutarties nutraukimo mokestį ([8 470,43 MWh sutartyje fiksuotas elektros energijos kiekis – 3 016,01 MWh iki sutarties nutraukimo faktiškai nupirktas kiekis] x 128,27 Eur/MWh kaina x 0,35 koeficientas).

4. Ieškovės vertinimu, nenustačius pagrindo priteisti sutarties nutraukimo mokesčio, ieškovei turėtų būti atlyginti tokio paties dydžio, t. y. 244 873,41 Eur, jos tiesioginiai nuostoliai. Atsakovei nutraukus sutartį, ieškovė kiekvieną mėnesį patiria nuostolius, susijusius su,,Eesti Energia AS“ 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytos energijos finansinių priemonių pagrindinės sutarties (toliau – ir pagrindinė sutartis, apsidraudimo sutartis arba apsidraudimo sandoris, ateities sandoris) vykdymu. Ieškovė iš,,Eesti Energia AS“ įsigijo elektros energijos kainos draudimo paslaugą už 81,5068 Eur/MWh kainą visam sutartyje fiksuotam elektros energijos kiekiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovė nepanaudotą elektros energijos kainos draudimą pardavė atgal,,Eesti Energia AS“ už 76,2260 Eur/MWh kainą. Kainos skirtumas tarp ieškovės įsigyto ir parduoto elektros energijos kainos draudimo yra 5,2808 Eur/MWh. Pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi iš ieškovės nupirkti 8 470,43 MWh elektros energijos, tačiau faktiškai nupirko tik 3 016,01 MWh, t. y. 5 454,42 MWh mažiau. Ieškovė patiria nuostolius, kiekvieną mėnesį mokėdama kainos skirtumą tarp įsigyto ir parduoto elektros energijos kainos draudimo už nenupirktą elektros energiją. Ieškovės nuostoliai dėl nepanaudoto elektros energijos kainos draudimo sudaro 28 803,70 Eur (5 454,42 MWh x 5,2808 Eur/MWh). Kitus ieškovės patiriamus 216 069,71 Eur nuostolius, susijusius su sutarties neteisėtu nutraukimu, sudaro: profilio rizikos, žaliosios elektros energijos garantijos, kredito rizikos, balansavimo energijos ir kiekio rizikos dedamosios ir visi su šalių sudarytos sutarties administravimu bei jos vykdymu susiję kaštai (darbuotojų atlyginimai, sistemų palaikymas, elektros energetikos rinkos mokesčiai ir pan.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės UAB,,Enefit“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB,,Ecopipes“ 10 037,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino dalį bylos medžiagos nevieša ir nustatė susipažinimo su ja tvarką.

6. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 2022 m. kovo 15 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo, teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – EEĮ) 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – SVVPĮ), turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją.

7. Įvertinęs tokią įstatymų leidėjo valią bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovė atitinka mažos įmonės, kaip ji apibrėžta SVVPĮ straipsnio 2 dalies, sąvoką, teismas priėjo prie išvados, kad, priešingai nei įrodinėja ieškovė, ginčo sutarties sudarymo metu galiojusi EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija suteikė teisę atsakovei, kaip ir kitoms mažoms įmonėms, neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju bei neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Šalių sudarytoje sutartyje numatytas jos nutraukimo mokestis neatitinka įstatyminio reglamentavimo. Analogiškos išvados yra padarytos ir nagrinėjamu klausimu jau suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ2NC0zMzAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-464-330/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-464-330/2024">e2A-464-330/2024</a>; 2025 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ5Mi01NjcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-492-567/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-492-567/2024">e2A-492-567/2024</a>).

8. Teismas nurodė, kad tiek bendrosios ginčo sutarties sąlygos, tiek ir jos kainodaros sąlygos yra parengtos ieškovės vienašališkai, jos atitinka viešosios sutarties sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnio, 6.383 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra standartinės, nederintos atskirai su atsakove, kuri prie jų tik prisijungė. Todėl yra pagrindas ex officio (pagal pareigas) konstatuoti, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 papunkčiai bei kainodaros sąlygų 5.1 papunktis ta apimtimi, kuria nustatytas sutarties nutraukimo mokestis, prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, sprendžiant šalių ginčą negali būti taikomi.

9. Teismas nepagrįstu pripažino ir ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, lygių sutarties nutraukimo mokesčiui, atlyginimo. Civilinės atsakomybės atsakovei taikymo pagrindų nėra, nes sutarties nutraukimas yra teisėtas veiksmas, atliktas pagal įstatymą, o atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga, neįrodyti. Teismas, be kita ko, pripažino, kad ieškovė taip pat neįrodė ir nuostolių fakto bei jų dydžio. Ieškovė į bylą nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, o iš jos pateiktų mokėjimų,,Eesti Energia AS“ nėra galimybės nustatyti sąsajų su ginčo sutarties vykdymu. Ieškovė nepateikė ir objektyvių įrodymų, kad jos sandoris su „Eesti Energia AS“ buvo sudarytas užtikrinant išimtinai atsakovės poreikius. Teismo vertinimu, elektros kainos draudimo išlaidos negali būti laikomos tiesioginiais ieškovės nuostoliais, nes jos nebuvo būtinos – EEĮ nenumato tiekėjai imperatyvios pareigos sudaryti draudimo sandorius. Ieškovės su „Eesti Energia AS“ sudarytas sandoris (pagrindinė sutartis) nesukuria jokių teisių ir pareigų atsakovei, kuri nebuvo šio sandorio šalimi, apie jo sudarymą nebuvo informuota ir nedavė sutikimo prisiimti riziką. Tiek ieškovės nurodyti tiesioginiai nuostoliai dėl elektros energijos kainų draudimo, tiek ir 216 069,71 Eur veiklos sąnaudos, kurias, pasak jos, sudaro profilio rizikos, kredito rizikos, balansavimo energijos ir kiekio rizikos, sutarties administravimo ir vykdymo kaštai, vertintinos kaip ieškovės, profesionalios verslininkės, veiklos kaštai, kurie priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovės veiksmais, nutraukiant sutartį.

10. Procesinius šalių prašymus, t. y. ieškovės prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą proceso teisės normomis, reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, teismas atmetė. Ieškovės prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša teismas patenkino iš dalies, nustatydamas, kad su ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais, t. y. pagrindine sutartimi, 2022 m. kovo 17 d., 2025 m. sausio 2 d. patvirtinimais pagal pagrindinę sutartį,,,Eesti Energia AS“ vidaus apskaitos duomenimis, faktinius atsiskaitymus patvirtinančiais,,Eesti Energia AS“ ir ieškovės buhalteriniais dokumentais,,,Eesti Energia AS“ paaiškinimais, susipažinti, daryti kopijas (skaitmenines kopijas) gali tik šios bylos šalių vadovai ir bylos šalims atstovaujantys advokatai bei advokato padėjėjai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė UAB,,Enefit“ apeliaciniame skunde prašo: (1) kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo; (2) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

11.1. Sutarties sudarymo metu galiojo 2021 m. birželio 31 d. EEĮ pakeitimu Nr. XIV-4832 įtvirtinta EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje draudimas vartotojui ir nepriklausomam elektros energijos tiekėjui elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje susitarti dėl sutarties nutraukimo sukeltų nuostolių atlyginimo, įskaitant ir netesybas, nebuvo numatytas. Draudimas sutartyje numatyti netesybas numatytas vėlesniu, 2023 m. balandžio 27 d. priimtu ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu EEĮ pakeitimo įstatymu Nr. XIV-19143, kuriuo EEĮ 47 straipsnio 3 dalis išdėstyta nauja redakcija, numatant, kad ji galioja nuo 2023 m. birželio 1 d. sudarytoms elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartims. Teismas nepagrįstai sutapatino dvi įstatymo redakcijas ir pažeidė konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus bei teisės normų negaliojimo atgal principus.

11.2. Sutarties nutraukimo mokestis nėra baudinės netesybos, tai kompensacija už ieškovės faktiškai patirtus nuostolius dėl atsakovės vienašalio atsisakymo vykdyti sutartį. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva (ES) 2019/944) įtvirtinta, kad draudžiama susitarti dėl baudinių netesybų ir (ar) mokesčio, kurie būtų taikomi tik tuo pagrindu, jog vartotojas nusprendė pakeisti elektros energijos tiekėją ir nutraukti galiojančią elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau tokiu reglamentavimu nėra draudžiama iš anksto susitarti dėl tiekėjo nuostolių, kylančių dėl vartotojo atsisakymo toliau vykdyti sutartį, atlyginimo. Net ir tuo atveju, jeigu šalių sutartiniams santykiams būtų taikoma EEĮ 2023 m. birželio 1 d. redakcija, tai neribotų šalių teisės susitarti dėl ieškovės tiesioginių nuostolių atlyginimo.

11.3. Šalys sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 papunktyje aiškiai susitarė dėl konkrečių vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų ir padarinių, t. y. baudos ir jos apskaičiavimo tvarkos. Todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti 244 873,41 Eur sutarties nutraukimo mokestį, kuris sudaro iš anksto numatytus tiesioginius ieškovės nuostolius. Teismas šių faktinių aplinkybių nepagrįstai netyrė ir nevertino, apsiribodamas nagrinėjamu atveju neaktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>, perrašymu. Teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir teismų nešališkumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 14, 21 straipsniai).

11.4. Ieškovė, siekdama 8 metus ir 9 mėnesius garantuoti atsakovei elektros energijos tiekimą sutartyje sulygta tvarka ir sąlygomis, sudarydama su,,Eesti Energia AS“ apsidraudimo priemonių sandorius veikė kaip atidus ir apdairus verslo subjektas. Tokia ieškovės pareiga yra įtvirtinta ir Direktyvos (ES) 2019/944 18a straipsnyje. Be to, tai, kad nepriklausomo elektros energijos tiekėjo draudimo sąnaudos, patiriamos vykdant ilgalaike fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, privalo būti tinkamai įvertintos, kai yra sprendžiamas ginčas dėl tiekėjo patiriamų tiesioginių nuostolių dėl sutarties nutraukimo, yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE5My00NTAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-193-450/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-193-450/2025">e2A-193-450/2025</a>.

11.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovės pareiga,,Eesti Energia AS“ sumokėti už atsakovės naudai apdraustą elektros energijos kainą išliko. Ieškovė neturi teisės atsisakyti vykdyti elektros energijos kainos apsidraudimo sutarties sąlygų, negali nutraukti ir (ar) atšaukti sudaryto ateities sandorio, todėl šio sandorio vykdymo finansinės pasekmės yra tiesioginiai jos nuostoliai, o sutarties nutraukimo mokestis ir yra skirtas kompensuoti šiuos ieškovės patiriamus tiesioginius nuostolius.

11.6. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a> pateiktais išaiškinimais, kurie nėra pakankami nagrinėjamam ginčui išspręsti. Kasaciniam teismui išaiškinus, kad netesybų taikymas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su mažomis ar labai mažomis įmonėmis, pagrindu nebuvo leidžiamas jau 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies pagrindu, buvo paneigta daugiau kaip dvejus metus taikyta elektros energijos tiekimo veiklos reguliacinė praktika. Kasacinis teismas neatsižvelgė į įstatymų leidėjo valią tokiu pakeitimu įtvirtinti netesybų draudimo taikymą tik naujai sudaromoms elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartims.

11.7. Siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą ir nustatyti jam aktualaus teisinio reguliavimo turinį, būtina kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Būtina nustatyti ir išsiaiškinti Direktyvos (ES) 2019/944 tikrąjį tikslą, siekiant apriboti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų teisę prašyti vartotojų sumokėti sutarčių nutraukimo mokesčius, taip pat tai, ar Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalies pažodinis neperkėlimas į EEĮ, esant jau galiojančioms bendrosioms civilinės atsakomybės nuostatoms, įtvirtintoms CK, lemia, jog nepriklausomi elektros energijos tiekėjai visais atvejais negalėjo iš anksto susitarti dėl realiai patirtų nuostolių atlyginimo netesybų forma, vartotojams iš anksto nutraukus elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a> į šiuos klausimus neatsakė ir paliko teisinį neaiškumą, kuris yra svarbus bylos teisingam bei objektyviam išnagrinėjimui.

12. Atsakovė UAB,,Ecopipes“ atsiliepime į ieškovės UAB,,Enefit“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

12.1. Tiek sutarties sudarymo metu galiojusioje EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje, tiek ir šiuo metu galiojančioje šios teisės normos redakcijoje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas taikyti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokestį labai mažoms ir mažoms įmonėms. Atsakovė atitinka mažos įmonės sąvoką pagal SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, o ieškovė šios aplinkybės nė neginčijo. Taigi, atsakovė turėjo teisę vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti sutartį, o ieškovė negali reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio ir (ar) netesybų. Tai, kad sutarties nutraukimo ir (ar) netesybų mokesčiai negali būti nustatomi, yra išaiškinęs ir kasacinis teismas precedentinėje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>.

12.2. Ieškovė piktnaudžiauja teise ne tik kvestionuodama precedentus, suformuotus kitose jos inicijuotose civilinėse bylose ar juos aiškindama selektyviai, bet ir reikšdama nepagrįstus tapačius ieškinius savo buvusiems klientams. Ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti, pasinaudodama savo ekonominiu pranašumu, t. y. disponuodama gausiais finansiniais ištekliais. Ieškovė nesąžiningai siekia finansiškai terorizuoti labai mažas ir mažas įmones, kurių ekonominė padėtis, lyginant su ieškove, skiriasi iš esmės.

12.3. Nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio klausimai yra teisiškai nereikšmingi, nes pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Ieškovės reikalavimai neteisėti, o jos elgesys nesąžiningas. Atsakovė, nutraukdama sutartį, veikė teisėtai – ji pasinaudojo jai, kaip mažai įmonei, įstatymo imperatyviai suteikta teise. Todėl ieškovė, nesant įrodytam atsakovės veiksmų neteisėtumui, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

12.4. Ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių, susijusių su jos sudaryta sutartimi su,,Eesti Energia AS“, atlyginimo. Atsakovė nebuvo šios sutarties šalis, apie ją nebuvo informuota ir nedavė sutikimo prisiimti riziką, kylančią iš tos sutarties. Elektros energijos kainos draudimas yra ieškovės verslo sprendimas ir jos verslo rizika. Be to, nei EEĮ, nei kiti nacionaliniai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos ieškovei sudaryti draudimo sandorius. Ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir patirtų tiesioginių nuostolių ar kad šių nuostolių nebuvo galima išvengti.

12.5. Visiškai nepagrįstas yra ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jos veiklos sąnaudas kaip nuostolių atlyginimą. Ieškovė tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais nurodo, kad nuostolius sudaro profilio, kredito, balansavimo energijos ir kiekio rizikos dedamosios, sutarties administravimo ir vykdymo kaštai. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą 216 069,71 Eur reikalavimą bei į tai, kad sutartis nutraukta likus 72 mėn. iki joje numatyto termino pabaigos, ieškovės veiklos sąnaudos kas mėnesį sudaro net 3 001 Eur (216 069,71 Eur : 72 mėn.). Tačiau veiklos sąnaudas patvirtinančių apskaitos dokumentų, t. y. kaštų apskaičiavimų, ekspertizių ar kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytą sumą ir jos priskyrimą konkrečiai atsakovės sutarčiai, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovės nurodytos veiklos sąnaudos yra bendro pobūdžio jos veiklos išlaidos, kurias ji patirtų nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų nutraukusi sutartį ar ne.

12.6. Ieškovės prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra nepagrįstas. Direktyvos (ES) 2019/944 normų turinys ir jų taikymas yra aiškus. Analogiškas ieškovės prašymas buvo atmestas sprendžiant ir kitas jos nepagrįstai inicijuotas civilines bylas. Ieškovė, pakartotinai teikdama tokį prašymą, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teisės reikalauti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio ir nagrinėjamos kategorijos bylose teismų suformuotų precedentų

13. Apeliantė UAB,,Enefit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB,,Ecopipes“, kuri atitinka mažos įmonės sampratą, dėl 2022 m. kovo 15 d. sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo arba nuostolių, patirtų nutraukus šią sutartį, atlyginimo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tokio paties pobūdžio reikalavimus savo buvusiems klientams, elektros energijos pirkėjams, atitinkantiems mažos ir (ar) labai mažos įmonės, kaip tai apibrėžta SVVPĮ, sąvoką, dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio arba nuostolių atlyginimo, apeliantė buvo pareiškusi ir anksčiau. Anksčiau apeliantės inicijuotose civilinėse bylose ji laikėsi ir nagrinėjamoje byloje toliau nuosekliai laikosi visų instancijų teismų procesiniais sprendimais jau pripažintos nepagrįsta pozicijos, kad jos teisė reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio įtvirtinta sutarties bendrųjų sąlygų 6.9 ir 6.12 papunkčiuose, kuriuose yra nurodyta, kad pirkėja (atsakovė) turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų informavusi ieškovę raštu arba kita forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėjusi sutarties nutraukimo mokestį; sutarčiai pasibaigus jos 2.5 papunktyje arba 6.9 papunktyje nustatytais pagrindais, arba jei pardavėja (ieškovė) nutraukia sutartį dėl pirkėjos įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio. Kaip minėta, apeliantei nepalankūs pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo peržiūrėti instancine tvarka ir visais atvejais tokie jos reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais ir neatitinkančiais galiojančio teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>; Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIwNS00MDcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-205-407/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-205-407/2024">e2A-205-407/2024</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ2OS00NjQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-469-464/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-469-464/2024">e2A-469-464/2024</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI3MC00NjQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-270-464/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-270-464/2025">e2A-270-464/2025</a>, e2A-473-1095/2025, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM3OS01NTMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-379-553/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-379-553/2025">e2A-379-553/2025</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM5OS05MTAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-399-910/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-399-910/2025">e2A-399-910/2025</a> ir kt.).

14. Nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo ginčas buvo išspręstas taip pat, kaip ir kitose jos inicijuotose civilinėse bylose, apeliantė kelia EEĮ 47 straipsnio 3 dalies, Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatų, reglamentuojančių mažos ir labai mažos įmonės teisę vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, netinkamo aiškinimo ir jų taikymo laike, kitose bylose suformuotų precedentų reikšmės nagrinėjamai bylai klausimus. Tačiau apeliantės argumentai, kad nagrinėjama byla turėjo būti išspręsta kitaip, nei pirmiau jau išspręsti analogiški ginčai, aiškiai stokoja pagrįstumo.

15. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įstatymų nustatyta tvarka užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMzE1LTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-315-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-315-915/2018">e3K-7-315-915/2018</a>, 17 punktas). Teismams įgyvendinant pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose arba iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, užtikrinamas teismų praktikos nuoseklumas ir nuspėjamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMzE1LTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-315-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-315-915/2018">e3K-7-315-915/2018</a>, 18 punktas).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti taikomas kitoje byloje kaip teismo precedentas tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-611/2021">3K-3-7-611/2021</a>, 58 punktas).

17. Lietuvos Aukščiausiame Teisme jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a> pagal apeliantės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIwNS00MDcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-205-407/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-205-407/2024">e2A-205-407/2024</a>, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti apeliantės ieškinį dėl 2022 m. rugpjūčio 16 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo. Šioje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a> buvo sprendžiami tapatūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai identiškų nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių kontekste. Aptariamos kasacinio teismo bylos nagrinėjimo dalyką sudarė tokių pačių, kaip ir šioje byloje, apeliantės parengtų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 papunkčių bei kainodaros sąlygų 5.1 papunkčio, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas ir šioje byloje, teisėtumo ir galiojimo klausimai, ieškovei pareiškus reikalavimą mažai įmonei, kaip ji apibrėžiama SVVPĮ, sumokėti sutarties, sudarytos iki 2023 m. gegužės 31 d., nutraukimo mokestį. Taigi, išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės visiškai sutampa.

18. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra jokių prielaidų nesivadovauti kasacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>, kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas, priežastis; argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai sutampa su nagrinėjama byla, išaiškinimais bei joje suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis. Priešingu atveju susidarytų teisiškai ydinga ir netoleruotina situacija, kai tokios pačios (analogiškos) bylos būtų sprendžiamos skirtingai, ignoruojant esamus precedentus. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais ji kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a> precedentinę reikšmę nagrinėjamai bylai, atmetami kaip nepagrįsti.

19. Taigi, precedento galią nagrinėjamai bylai turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>, be kita ko, yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos ar po jos įsigaliojimo, sutarties šalys negalėjo sulygti dėl tokių sąlygų, jog nurodytų subjektų vienašalio sutarties nutraukimo atveju bus mokami sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos. Tokia sąlyga prieštaravo tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad tokias sutartis buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti neatlygintinai, tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai – draudimui tokius mokesčius ir (ar) netesybas nustatyti sutartyse. Aptariama sąlyga taip pat neatitiko Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, o jos 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybių teisė nacionalinėje teisėje nustatyti išimtį iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos 12 straipsnio 2 dalyje, ir leisti tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, į Lietuvos nacionalinę teisę nebuvo perkelta, kitaip tariant, Lietuva nepasinaudojo galimybe nustatyti išimtį iš bendrojo draudimo reikalauti bet kokių mokesčių ar netesybų dėl sutarties nutraukimo iš mažų įmonių. Todėl nepriklausomai nuo to, kada būtų sudaryta sutartis ir ar tokio pobūdžio mokėjimai (sutarties nutraukimo mokestis, netesybos) būtų nustatyti sudarytose sutartyse, buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti tokių mokesčių ir (ar) netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>, 32, 47, 50 punktai).

20. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir identiškų faktinių aplinkybių kontekste suformuotą kasacinio teismo precedentą, taip pat apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, privalomus apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus kitose precedentinėse bylose (žr. šios nutarties 13 punktą), padarė teisėtą ir teisingą išvadą, kad apeliantė negali reikalauti iš atsakovės sutarties nutraukimo mokesčio, nes toks reikalavimas būtų nesuderinamas su nacionaliniu ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, galiojusiu sutarties sudarymo metu, t. y. 2022 m. kovo 15 d. Nepagrįstais pripažintini tokie apeliantės argumentai, kad susitarimo dėl netesybų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse draudimas buvo nustatytas vėliau, nei sudaryta ginčo sutartis, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. priimtu ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu EEĮ pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1914, ir dėl šios priežasties šio draudimo taikymas sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams yra neteisėtas ir pažeidžiantis konstitucinį lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Kaip minėta, pagal ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus sutarties nutraukimo mokestis (bet kokia jo forma) nėra suderinamas nei su iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusia, nei vėlesne EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija. Precedentinėje civilinėje byloje kasacinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad tokio pobūdžio sutarčių bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 papunkčių bei kainodaros sąlygų 5.1 papunkčio nuostatos prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalies imperatyvui, todėl yra niekinės ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>, 58 punktas).

21. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti sutarties nutraukimo mokesčio, nes toks reikalavimas prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 daliai, pagrįstai ex officio konstatavo ir atitinkamų sutarties nuostatų (sąlygų) negaliojimo faktą (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys). Skundžiamame teismo spendime (žr. sprendimo 90 punktą), be kita ko, yra nurodyta, kad atitinkamos sutarties bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 papunkčių bei kainodaros sąlygų 5.1 papunkčio nuostatos yra neteisėtos ir todėl egzistuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis pagrindas jas pripažinti negaliojančiomis. Atitinkamai, ir apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl teisinės valstybės principų pažeidimo negali būti pripažinti pagrįstais, nes ji negalėjo įgyti jokių teisėtų lūkesčių, susijusių su sutarties nutraukimo mokesčio jai sumokėjimu, pagal neteisėtas sutarties sąlygas.

Dėl nuostolių atlyginimo sąlygų

22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šalių susitarimo dėl atsakovės pareigos sumokėti sutarties nutraukimo mokestį kaip iš anksto numatytus tiesioginius jos nuostolius, o kasacinis teismas, kurio nutartimi, kaip precedentu, yra remiamasi skundžiamame sprendime, dėl to nėra pasisakęs. Kitaip tariant, apeliantė kelia atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimą, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu.

23. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Siekiant taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė), o bent vienos iš šių sąlygų nenustatymas leistų padaryti išvadą, kad sutartinės civilinės atsakomybės prievolė neegzistuoja.

24. Pagal CK 6.246 straipsnio, apibrėžiančio neteisėtus veiksmus, 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju apeliantės procesinių dokumentų turinys leidžia padaryti išvadą, kad neteisėtais veiksmais (neveikimu) galėtų būti laikomas nebent atsakovės sutartinio įsipareigojimo per 8 metus ir 9 mėnesius (t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.) nupirkti iš apeliantės atitinkamą kiekį elektros energijos neįvykdymas ir vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą inicijavimas, nes jokių kitų atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, galėjusių sukelti apeliantės įrodinėjamus tiesioginius nuostolius, apeliantė nėra įvardijusi. Todėl ir sprendžiant klausimą, ar atsakovei galėtų kilti sutartinė atsakomybė už sutarties pažeidimą (atsisakymą ją vykdyti visą sulygtą terminą), vertintinas atsakovės veiksmų, nutraukus sutartį prieš terminą, teisėtumas.

25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų jos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, neįrodė. Kaip jau buvo aptarta pirmiau, pagal sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą mažai įmonei nebuvo numatyta jokių apribojimų ar (ar) išankstinių sąlygų nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį prieš terminą, ir nebuvo nustatyta, kad, mažai įmonei nutraukus sutartį prieš terminą, jai galėtų atsirasti pareiga atlyginti tiekėjai turtinius sutarties nutraukimo padarinius. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje taip pat yra pripažįstama atsakovės teisė bet kada vienašališkai ją nutraukti, laikantis šalių sulygtos nutraukimo tvarkos (įspėjimo formos, jo pateikimo termino) (sutarties priedo Nr. 3 „Bendrosios žaliosios elektros energijos pirkimo–pardavimo ir žaliosios elektros energijos prekių ženklo naudojimo sąlygos“ 6.9 papunktis), o su šia teise susijusios atsakovės pareigos dėl sutarties nutraukimo atlygintinumo yra niekinės ir negalioja. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, nei sutarties galiojančių sąlygų (t. y. tų, kurios skundžiamu sprendimu nėra pripažintos negaliojančiomis), nei teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Kitaip tariant, atsakovės veiksmai, vienašališkai nutraukus ginčo sutartį prieš terminą, yra teisėti. Atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuotas ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienos iš būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimas, ir vien dėl šios sąlygos nebuvimo negali būti taikomas nuostolių, nepriklausomai nuo jų prigimties (iš anksto sutarti ar nesutarti, tiesioginiai ar netiesioginiai), atlyginimo institutas.

26. Iš esmės pagrįsta pripažintina ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra įrodytos ir kitos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>).

27. Apeliantės teigimu, prašomą priteisti 244 873,41 Eur nuostolių atlyginimą sudaro 28 803,70 Eur (5 454,42 MWh x 5,2808 Eur/MWh) nepanaudotos elektros energijos kainos draudimo išlaidos pagal su,,Eesti Energia AS“ sudarytą pagrindinę sutartį, ir 216 069,71 Eur profilio rizikos, žaliosios elektros energijos garantijos, kredito rizikos, balansavimo energijos ir kiekio rizikos dedamosios ir visi su sutarties administravimu ir vykdymu susiję kaštai (darbuotojų atlyginimai, sistemų palaikymas, elektros energetikos rinkos mokesčiai ir pan.).

28. Pirma, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo informuota apie apeliantės sudarytą draudimo sutartį. Sąlygų, kad atsakovei galiotų apeliantės su kito sandorio kontrahentu sudaryti susitarimai, šalių sudarytoje ginčo sutartyje taip pat nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės įvardyti praradimai, susiję su jos esamomis ar būsimomis išlaidomis rizikos draudimui, negalėtų būti pripažinti pakankamu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais, net jeigu ir būtų nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas (sutarties pažeidimas). Vien apeliantės argumentai, kad tik apdraudusi elektros kainos pirkimo kitimo riziką ji galėjo pasiūlyti atsakovei sąlygas, kuriomis ir buvo sudaryta šalių sutartis, patys savaime nesudaro pagrindo perkelti draudimo sutarties rizikos kaštų atsakovei. Kaip dėl tokio pobūdžio apeliantės sandorių vertinimo jau pasisakyta teismų praktikoje, galiojęs ir galiojantis elektros energijos tiekimo teisinis reglamentavimas nenumato elektros energijos tiekėjui prievolės privalomai naudoti išvestines finansines priemones savo veikloje; elektros energijos kainų riziką galima valdyti įvairiais būdais, todėl bendrąja prasme elektros energijos tiekėjo rizikos valdymas ir valdymo būdo, priemonės pasirinkimas yra šio subjekto priimtas verslo sprendimas, kurio rizikingumą, reikalingumą ir, galiausiai, apsidraudimo kainą, gali įvertinti ir daryti įtaką pati apeliantė (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI4MC00MDcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-280-407/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-280-407/2024">e2A-280-407/2024</a>, 60 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė, pasirinkdama elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones ir sutartinius santykius su,,Eesti Energia AS“, negalėjo ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė, nutraukusi sutartį prieš terminą, atlygins apeliantės prisiimtas jos pačios verslo rizikos ir (ar) draudimo išlaidas.

29. Antra, apeliantė neįrodė ir 216 069,71 Eur nuostolių, kildinamų iš veiklos sąnaudų administruojant ginčo sutartį. Šis reikalavimas grindžiamas abstrakčiais argumentais ir bendro pobūdžio aplinkybėmis, nepateikiant nuostolių faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nurodydama dedamąsias, kuriomis remdamasi ji skaičiuoja šiuos nuostolius, apeliantė, verslo srities profesionalė, konkrečiai nepaaiškina, kokiomis sumomis (dalimis) nurodytų dedamųjų dydžiai sudaro prašomą priteisti sumą, ir nepateikia skaičiavimus pagrindžiančių pirminių įrodymų.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad nepriklausomo elektros energijos tiekėjo draudimo sąnaudos, patiriamos vykdant ilgalaike fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, visais be išimties atvejais privalo būti įvertintos, kai yra sprendžiamas ginčas dėl tiekėjo patiriamų tiesioginių sutarties nutraukimo nuostolių, nes būtent taip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE5My00NTAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-193-450/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-193-450/2025">e2A-193-450/2025</a>. Šioje apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokesčio kilo tarp apeliantės ir elektros energijos pirkėjos, kuri nėra tapatus atsakovei sutartinų santykių subjektas, t. y. nėra labai maža ar maža įmonė, kuriai nuostolių atlyginimo pareiga būtent dėl sutarties nutraukimo prieš terminą įstatymų leidėjo valia iš viso neatsiranda. Be to, toje byloje pareikšto ieškinio teisiniu pagrindu yra EEĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, o nagrinėjamam ginčui aktualios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatos.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad apeliantės nurodyti jos tiesioginių nuostolių ir sutarties nutraukimo mokesčio dydžiai visiškai tapatūs (244 873,41 Eur). Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kaip savo reikalavimą ieškinyje įvardija apeliantė, jo esmė nesikeičia – apeliantė faktiškai reikalauja dėl atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo iš jos priteisti 244 873,41 Eur. Neabejotina, kad alternatyviu ieškinio reikalavimu dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo apeliantė faktiškai siekia to paties, kas buvo nustatyta sutarties bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 papunkčiuose bei kainodaros sąlygų 5.1 papunktyje, nors šios sutarties sąlygos teismo sprendime teisiškai įvertintos kaip niekinės ir negaliojančios dėl jų prieštaravimo įstatymo imperatyvui, atitinkamai, vien dėl šios priežasties objektyviai negalinčios lemti jokių turtinių padarinių už sutarties vienašalį nutraukimą atsakovei nustatymo.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

33. Apeliantė prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar terminas bauda (angl. penalty), įtvirtintas Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16 dalyje, apima ir iš anksto šalių sutartyje numatytus minimalius nuostolius (netesybas), skirtus kompensuoti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patirtus nuostolius dėl išankstinio (prieš terminą) terminuotos sutarties nutraukimo, ar tik baudines netesybas (angl. punitive penalties), kurios viršija realius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patirtus nuostolius?; 2) ar Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalis, leidžianti nukrypti nuo šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad šios direktyvos 12 straipsnio 3 dalis turi būti perkelta į nacionalinę teisę pažodžiui, nepriklausomai nuo valstybėje narėje jau galiojančio teisinio reglamentavimo (Lietuvos Respublikos atveju – EEĮ 47 straipsnio, CK 6.71 straipsnio, 6.245 straipsnio nuostatos).

34. CPK 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

35. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcija priimti prejudicinį sprendimą dėl sutarčių išaiškinimo ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo priklauso ESTT. Šiame straipsnyje taip pat išdėstytos iš esmės analogiškos, kaip ir pirmiau minėtose CPK nuostatose, taisyklės dėl to, kada nacionalinis teismas gali ir turi kreiptis į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo.

36. ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti. Net ir nacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami, gali, spręsdami Europos Sąjungos teisės klausimą, nesilaikyti pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo tuo atveju, jei jie konstatavo, kad iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, kad dėl nagrinėjamos Europos Sąjungos teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą arba kad tinkamas Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, jog dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports BV prieš Staatssecretaris van Financin, C-495/03, 33 punktas) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-469/2025 76 punktą).

37. Tai, kad poreikio kreiptis į ESTT dėl apeliantės keliamų klausimų bei prejudicinio sprendimo priėmimo, nėra, jau yra pasisakęs kasacinis teismas šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>. Spręsdamas, ar yra pagrindas su iš esmės analogiškais klausimais, kuriuos savo prašyme suformulavo apeliantė, kreiptis į ESTT, siekiant gauti prejudicinį sprendimą, kasacinis teismas, nurodė, kad, įgyvendinant Direktyvos (ES) 2019/944 tikslus ir perkeliant jos nuostatas į nacionalinę teisę, 2021 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymas, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 15 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista EEĮ 47 straipsnio 3 dalis – nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją; jiems nustatyta pareiga visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Jokių kitų atsiskaitymų, sumokant tam tikrus mokesčius, kitus mokėjimus (sankcijas, netesybas ir pan.), įstatymo leidėjas nenustatė. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1914 2 straipsniu buvo pakeista EEĮ 47 straipsnio 3 dalis – nustatyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, draudžiama nustatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas už vienašališką tokios sutarties nutraukimą. Tiek iki 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos, tiek jai įsigaliojus buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų, nepriklausomai nuo to, ar yra šie mokėjimai nustatyti sudarytose sutartyse, o tokios sutarčių nuostatos, kuriose nustatyti nurodyti mokėjimai, yra niekinės ir negalioja. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, kad Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17 dalyse reglamentuotų sutarties nutraukimo mokesčio ir tiekėjo pakeitimo mokesčio sąvokų aiškinimas nėra aktualus kasacinio teismo nagrinėtai bylai. Atitinkamai, šių sąvokų aiškinimas neaktualus ir nagrinėjamai bylai. Nacionalinės teisės normos, į kurias buvo perkeltos šios Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatos, aiškiai reglamentuoja bylos šalių teisinius santykius, atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/944 nustatytus tikslus sudaryti sąlygas nurodytiems vartotojams nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, nepatiriant jokių su sutarties nutraukimu susijusių mokėjimų (baudų, mokesčių ir kt.).

38. Be to, pasisakydama dėl Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalies perkėlimo būdo, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos įstatymų leidėjas yra nusprendęs nepasinaudoti Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Įstatymų leidėjas neperkėlė Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalies nuostatų į nacionalinę teisę, būtent – į šalių ginčo teisinius santykius reglamentuojančią specialiąją teisės normą – EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, turinčią pirmenybę prieš ieškovės kasaciniame skunde nurodomas bendrąsias teisės normas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos. Tai reiškia, kad leidimas tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams, savanoriškai nutraukiantiems terminuotas elektros tiekimo fiksuota kaina sutartis, nesuteiktas. Kadangi Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę, klausimų dėl jų taikymo nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-421/2024">e3K-3-203-421/2024</a>, 65–67 punktai).

39. Jokių kitų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą padaryti išvadą, kad egzistuoja Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problema ir objektyviai kyla poreikis kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, apeliantė prašyme nenurodė, todėl šis prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to, būtent jai, kaip nepagrįstai apeliacinį procesą inicijavusiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti su jos apeliaciniu skundu nesutikusios atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Atsakovė prašė priteisti 3 085,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašyme nurodytos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus priteistino dydžio. Maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio duomenis (šiuo atveju aktualus 2025 m. II ketvirtis), galėtų būti 3 103,10 Eur (2 387 Eur x 1,3). Taigi, atsakovei iš apeliantės priteisiamas 3 085,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Enefit“, juridinio asmens kodas 300649187, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Ecopipes“, juridinio asmens kodas 148516846, 3 085,50 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia Kačinskienė

Aldona Tilindienė

Alma Urbanavičienė