Baudžiamoji byla Nr. 2K-128-648/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26224-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 2.1.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties.
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi R. Č. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius, kad jo veikoje yra BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Nukentėjusiojo P. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Nukentėjusiajam P. K. nepriteistas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmestas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o R. Č. kasacinį skundą atmesti, ir advokato, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, o R. Č. kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2021 m. liepos 31 d. apie 14.00 val. gyvenamo namo kieme, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą, suėmė nukentėjusįjį P. K. už rankų, parmetė ant žemės, keliais prispaudė nugaros, kaklo ir galvos sritis prie žemės bei rankomis paėmęs nukentėjusiojo kairę ranką ir riešą užlaužė už nugaros, taip laikydamas nukentėjusįjį padarė nubrozdinimus dešinio žando, pasmakrės, kairio kelio, abiejų riešų srityse, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Č. veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, gynė kitą asmenį (savo motiną L. Č.) nuo P. K. pavojingų veiksmų. Teismas vertino, kad R. Č. pasirinkta gynyba buvo adekvati ir proporcinga, kadangi nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai įvykio metu R. Č. neabejotinai sudarė realų įspūdį, kad jo motina yra puolama P. K., t. y. puolimas prieš L. Č. buvo ir realus, ir akivaizdus. Taip pat vėlesnis nukentėjusiojo elgesys gynybinius veiksmus atlikusiam R. Č. sudarė pagrindą manyti, kad nukentėjusysis nėra atsisakęs savo agresyvių pavojingų ketinimų ir puolimas dar nėra atremtas, todėl nukentėjusiojo laikymas naudojant jėgą, iki atvyks policijos pareigūnai, atliktas nepasibaigus gynybinei situacijai ir teisėtas.
II. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį – panaikinti dalį, kuria R. Č. gynėjo prašymas priteisti proceso išlaidų atlyginimą netenkintas, ir priteisti R. Č. iš valstybės 1600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino R. Č. gynėjo pateikto prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo. Pateiktu prašymu buvo prašoma iš valstybės priteisti atlyginti kasatoriaus patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ikiteisminiame tyrime, bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, iš viso 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į šį nutarimą, 2022 m. balandžio 12 d. įstatymu BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Todėl pagrįstai manytina, kad ir šiuo atveju turi būti atlygintos visos kasatoriaus turėtos pagrįstos išlaidos, kadangi, kaip nustatė teismai, jis nepadarė teisės pažeidimo.
4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Vertinant byloje ištirtus rašytinius duomenis bei gretinant juos su apklaustų asmenų parodymais matyti, kad tarp L. Č. ir P. K. (brolio ir sesers) yra įsisenėję konfliktiniai santykiai dėl turto, galimai netinkamo P. K. dukters O. K. auklėjimo, P. K. ir jo sutuoktinės gyvenimo būdo ir kitų šeiminių priežasčių. Įtempti santykiai yra ir tarp P. K. bei jo dukters O. K., L. Č. vaikų R. Č., V. Č.. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykio dieną, nukentėjusiajam P. K. esant neblaiviam, į jo gyvenamąją vietą atvyko kaltinamasis R. Č. su motina L. Č., močiute S. K. bei seserimi V. Č..
4.2. Tai, kad kaltinamasis jau iš anksto turėjo ketinimus provokuoti, parodo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paties kaltinamojo R. Č. parodymai, kad policijos pareigūnus iškvietė iškart, kai atvažiavo ir pamatė kylantį konfliktą (dar nesant jokio fizinio kontakto). R. Č. patvirtino, jog sakė P. K. „kirsk“, žinodamas, kad jam pirmam prieš P. K. negalima pradėti smurtauti. Apklausta kaip liudytoja L. Č. (kaltinamojo motina) patvirtino, kad, atvažiavus ir pamačius P. K. išgėrusį, agresyviai nusiteikusį, liepė R. Č. kviesti policiją, o V. Č. pradėti filmuoti. Ši liudytoja taip pat paaiškino, kad jai nepatinka jos brolio P. K. gyvenimo būdas, todėl sūnus R. Č., besimokydamas policijos mokykloje, klausė savo dėstytojų, šie patarė rinkti įrodymus, filmuoti. Tokias išankstines nuostatas parodo ir teismo ištirti rašytiniai duomenys (policijos pranešimų apie pažeidimus duomenys, Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenys, kuriuose rekomenduojama močiutei nesikišti į P. K. šeimos santykius).
4.3. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu peržiūrėto R. Č. pateikto vaizdo įrašo (kurį įvykio vietoje padarė V. Č.), kaltinamasis ir su juo atvykę asmenys provokavo nukentėjusįjį, taip sukeldami nukentėjusiojo priešišką elgesį. Nukentėjusysis buvo raginamas suduoti tai vienam, tai kitam iš kieme esančių asmenų, tačiau to nedarė, tik garsiai šūkavo, metė į atvykusiuosius krepšį su daiktais, pagrasino strypu apgadinti automobilį, stūmė L. Č. iš kiemo. Akivaizdu, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo išprovokuoti paties kaltinamojo netinkamo elgesio. Kadangi būtinoji gintis negalima nuo savo paties netinkamais veiksmais išprovokuoto elgesio, teismas, vertindamas kaltinamojo veiksmus, nepagrįstai nustatė būtinosios ginties situaciją. Nors nukentėjusiojo elgesys esamoje situacijoje nebuvo pateisinamas, tačiau nesutiktina su teismo išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje grėsė realus ir akivaizdus pavojus R. Č. ir su juo atvykusiems asmenims.
4.4. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja suformuotai teismų praktikai, taikant būtinosios ginties institutą. Minėtu atveju būtinosios ginties nuostatos negali būti taikomos, nes kaltinamojo ir jo artimųjų veiksmai buvo provokuojantys nukentėjusiojo atžvilgiu, siekiant tariamos gynybos, tuo pretekstu padaryti žalos. Ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji sudaro bendrą tyčinio nusikaltimo planą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis net neginčijo S. K. atvykimo teisėtumo, sutiko ją priimti į namus, tačiau išsakė nuostatą, kad L. Č. ir jos šeima, taip pat ir kaltinamasis, nepageidautini jo namuose, todėl vien tai, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, bandydamas sustabdyti kaltinamąjį, pasirinko netinkamą būdą (šaukė, metė krepšį, pastūmė), nesudaro pagrindo pripažinti R. Č. veikus būtinosios ginties situacijoje, nes nei jam, nei jo šeimos nariams realus pavojus negrėsė, tai R. Č. agresyviai veržėsi į nukentėjusiojo namus, vis skatino, kurstė nukentėjusįjį, kad šis jam suduotų. Tuo labiau kad kaltinamasis pats automobiliu įvažiavo į nukentėjusiojo kiemą ir taikiai prašomas iš jo nepasišalino. Taigi nors R. Č. nesmūgiavo nukentėjusiajam, tačiau demonstruodamas savo, kaip būsimo pareigūno, sugebėjimus atliko imtynių veiksmus, neadekvačiai panaudojo fizinį smurtą ir šis smurtas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinis skundas atmestinas. R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir prokuroro kasacinio skundo argumentų (BK 28 straipsnio taikymo)
6. Paduotame kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 28 straipsnis), ir prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama būtent žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritikai, teigiant, kad buvo neteisingai vertinti ir interpretuoti byloje esantys duomenys (vaizdo įrašas, kiti rašytiniai įrodymai), netinkamai įvertinti asmenų parodymai, neįvertinta ta aplinkybė, jog R. Č. jau iš anksto turėjo ketinimus provokuoti, tai, anot prokuroro, patvirtina bylos duomenys. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
7. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su teismų atliktu įrodymų (tarp jų ir R. Č. bei P. K., kitų liudytojų parodymų, vaizdo įrašo, rašytinių duomenų) vertinimu, juos nagrinės tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
8. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).
9. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-96-303-2020, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
10. Patikrinusi žemesniųjų instancijų teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytą įvykio situaciją bei įvykio dalyvių veiksmus pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas būtinosios ginties situacijos, R. Č. prieš nukentėjusįjį P. K. panaudojant fizinį smurtą, buvimą, o apeliacinės instancijos teismas pritardamas šioms išvadoms, baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidos nepadarė. Iš skundžiamų teismų nutarčių matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės buvimo R. Č. veikoje, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, įvertino visus įrodymais pripažintus duomenis, juos susiejo į visumą ir padarė pagrįstas išvadas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad, į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą atvykus R. Č., L. Č., V. Č. ir S. K., kuri, be kita ko, turėjo teisę uzufrukto teise naudotis namu, kuriame gyvena nukentėjusysis, šis nurodė, kad asmenys nepageidaujami, liepė jiems išeiti. Toliau bendraujant nukentėjusysis P. K. elgėsi agresyviai – sudavė smūgius, stumdėsi. Nustatyta, kad įvykio metu P. K. ne tik žodžiais išreiškė grasinimus, tačiau ėmėsi ir aktyvių veiksmų – ranka atliko judesį į galvos sritį L. Č., stūmė O. K., atsinešęs geležinį strypą grasino apgadinti automobilį, į atvykusius asmenis metė krepšį su jame esančiais daiktais, suėmė L. Č. už kaklo ir stūmė, po to R. Č., gindamas L. Č. bei siekdamas sutramdyti nukentėjusįjį, suėmė jį už rankų ir, parmetęs ant žemės, keliais prispaudė nugaros, kaklo ir galvos sritis prie žemės bei rankomis paėmęs nukentėjusiojo kairę ranką ir riešą užlaužė už nugaros, taip laikė, kol atvyks policijos pareigūnai. Sutiktina su teismų išvadomis, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo pakankamai pavojingas ir keliantis grėsmę kitų asmenų sveikatai ir turtui, todėl R. Č. veiksmai, kuriais buvo siekiama išvengti smūgio L. Č., atitiko būtinosios ginties sąlygas.
11. Pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų dėl išankstinių R. Č. ketinimų provokuoti bei provokuojančių veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2007, 2K-78/2016, 2K-416-942/2016). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai R. Č. veiksmų nelaikė provokuojančiais. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog R. Č., žinodamas galimą nukentėjusiojo elgesį ir reakciją į teisėtą S. K. ir ją lydinčių asmenų atvykimą, iš anksto numatė priemones, kaip reaguoti į galimą konfliktinę situaciją, t. y. ketino filmuoti įvykio aplinkybes, kviesti policijos pareigūnus, negali būti laikoma provokuojančiu elgesiu.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas analogišką prokurorės apeliacinio skundo argumentą, jog R. Č., išsakydamas atitinkamas frazes („kirsk“), kurstė nukentėjusįjį, kad šis jam suduotų, pagrįstai pažymėjo, jog prokurorės nurodyti posakiai buvo išimti iš bendro įvykio konteksto, o įvykio metu agresyviausiai buvo nusiteikęs būtent nukentėjusysis, kuris grasino, stumdė, sudavė ir ketino pakartotinai suduoti atvykusiems asmenims. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus (vaizdo įrašą, liudytojų, paties nukentėjusiojo, R. Č. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, asmens, įvykio vietos, objektų apžiūrų protokolus, informaciją, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, policijos suvestinių duomenis), juos vertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. Č., gindamas kitą asmenį, šiuo atveju L. Č., ir atlikdamas imtynių veiksmus, po kurių nukentėjusysis prarado galimybę tęsti smurtinio pobūdžio veiksmus, elgėsi teisėtai ir veikė būtinosios ginties situacijoje. Tolesnis nukentėjusiojo laikymas naudojant jėgą, kol atvyks policijos pareigūnai, šiam ir toliau išsakant įvairaus pobūdžio grasinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat pagrįstai laikytas teisėtu bei atliktu nepasibaigus gynybinei situacijai R. Č. elgesiu.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų nenustatyta, o baudžiamasis įstatymas šiuo atveju pritaikytas tinkamai.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
14. Kasatorius R. Č. kasaciniame skunde, remdamasis Konstitucijos nuostatomis, BPK 105 straipsnio 5 dalimi, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teigia, kad jam turi būti atlyginamos turėtos pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes jis nepadarė teisės pažeidimo.
15. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netenkino R. Č. gynėjo prašymo priteisti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, 1600 Eur turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas R. Č. nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę (būtinąją gintį), dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas, o toks sprendimo priėmimo pagrindas neatitinka BPK 106 straipsnio 3 dalies reglamentavimo. Su tokia teismo išvada sutikti negalima.
16. Teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą yra konstitucinės įtariamojo ar kaltinamojo teisės baudžiamajame procese, jos turi būti užtikrinamos nuo tokio asmens sulaikymo ar pirmosios apklausos momento (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis).
17. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje teisė į gynybą aiškinama kaip vienas iš sąžiningo proceso garantų, sudarantis prielaidas teisingai nubausti kiekvieną, kuris padarė nusikalstamą veiką, ir užtikrinti, kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama, ji suponuoja tai, kad kaltininkui įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti. Teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos nagrinėjimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
18. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia (be kita ko), dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sudaromos prielaidos teismui byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, taip pat užtikrina veiksmingą asmens konstitucinės teisės į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą įgyvendinimą; teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso, inter alia, nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių.
19. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo, be kita ko, pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2022 m. balandžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-1011 pakeitė BPK 106 straipsnį, reglamentuojantį advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Tačiau toks teisinis reglamentavimas nenustato galimybės kitais atvejais, kai teismai padaro analogišką išvadą, jog atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė teisės pažeidimo, ir bylą nutraukia, tokiam asmeniui gauti advokatui sumokėtų už teisines paslaugas išlaidų atlyginimą.
20. Pažymėtina, kad minėtame Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra pasakyta, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
21. Taigi, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuota oficiali doktrina, kad turi būti nustatytas teisinis reguliavimas atlyginti pagrįstas išlaidas baudžiamajame procese patyrusiam asmeniui visais atvejais, nustačius, jog jis nepadarė teisės pažeidimo. Pirmiau paminėtas BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas nustato tik vieną atvejį, kada asmeniui yra atlyginamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (asmens išteisinimas), tačiau baudžiamajame procese galimos situacijos, kai baudžiamoji byla nutraukiama tokiu pagrindu, kuris savo pasekmėmis panašus į asmens išteisinimą, t. y. teismas nutraukia bylą nustatęs, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė teisės pažeidimo (pavyzdžiui, būtinosios ginties atveju).
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamais dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pirmuoju atveju teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio teisiamas asmuo, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
23. Būtinoji gintis yra situacija, kai baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams žala padaroma asmeniui ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, turto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties instituto įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme yra viena iš svarbiausių priemonių, užtikrinančių žmogaus teisių ir laisvių, kurios apibrėžtos Konstitucijoje ir įstatymuose ir kurias garantuoja valstybė, įgyvendinimą. Valstybė ne visada pajėgi apginti žmogaus teises ir laisves, todėl būtinosios ginties institutas leidžia asmeniui pasinaudoti prigimtine teise gintis pačiam. Be to, besiginančio asmens veiksmai socialiai gali būti vertingi, nes jie yra nukreipti prieš pavojingą kėsinimąsi.
24. Taigi, teismui nustačius, jog traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens veiksmai padaryti būtinosios ginties situacijoje, ir nutraukus asmeniui baudžiamąją bylą šiuo pagrindu, toks teismo sprendimas faktiškai atitinka asmens išteisinimo pagrindą, nustatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, tiek teismo išteisinamasis nuosprendis, tiek ir teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą dėl būtinosios ginties faktiškai turi vienodą teisinę reikšmę, nes abiem atvejais teismų sprendimai asmeniui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra nepakankamai išsamus ir tai laikytina įstatymo spraga, kuri nagrinėjamoje byloje turi būti šalinama, vadovaujantis Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu ir taikant įstatymo analogiją.
26. Priešingai nei teigia kasatorius, siūlantis kaip įstatymo analogiją taikyti BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, ši norma netaikytina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasakyta, kad advokato darbo apmokėjimą reguliuoja speciali norma (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, sprendžiant dėl išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo, BPK 103 straipsnio nuostatos aiškinamos kaip neapimančios advokatui skirtų išlaidų, kurių atlyginimas iš valstybės galėtų būti priteisiamas taikant BPK 105 straipsnį (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-788/2020, 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019; nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020). Todėl, atsižvelgdama į šioje nutartyje pirmiau nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju kaip įstatymo analogija taikytina panašius teisinius santykius reguliuojanti BPK 106 straipsnio 3 dalis.
27. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu ir taikydama įstatymo analogiją – BPK 106 straipsnio 3 dalį, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje asmens, kuriam baudžiamoji byla teismo nutartimi nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti atlygintinos iš valstybės.
28. Minėta, kad kasaciniu skundu kasatorius R. Č. prašo priteisti 1600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Sprendžiant apie priteistinų atlyginti išlaidų dydį, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).
29. Taigi, spręsdama dėl priteistinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, R. Č. gynėjas advokatas A. Sakalauskas byloje kaip gynėjas dalyvavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje (nuo 2021 m. spalio 15 d.) apklausiant R. Č. kaip įtariamąjį, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gynė pirmosios instancijos teisme (trys teisiamieji posėdžiai), taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuteisti R. Č. ir kuris teismo buvo atmestas. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl advokato dalyvavimo procese ginant klientą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išlaidos advokato darbui apmokėti byloje turi būti pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais advokato suteiktas paslaugas, jų apimtį, bei mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais pinigų už teisines paslaugas sumokėjimo faktą. Apeliacinės instancijos teisme gynėjas prie prašymo priteisti proceso išlaidų atlyginimą pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir banko sąskaitų išrašus. Iš sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad jose suteiktų teisinių paslaugų byloje kaina yra nurodyta 1400 Eur, ir nors iš banko išrašų išplaukia, kad buvo sumokėta didesnė suma, nei nurodyta sąskaitose, šiuo atveju nėra duomenų, pagrindžiančių už teisines paslaugas sumokėtos didesnės sumos ryšį su nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kasacinį skundą tenkina iš dalies ir priteisia atlyginti dokumentais pagrįstas išlaidas advokato teisinei pagal apmokėti – 1400 Eur, šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos.
30. Be to, kasacinės instancijos teismo posėdyje kasatoriaus R. Č. gynėjas pateikė prašymą priteisti 300 Eur išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms, suteiktoms nagrinėjant bylą kasacine tvarka, apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (prokuroro kasacinis skundas atmestas, o R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kasacinis skundas tenkintas iš dalies), bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka trukmę, išteisintojo gynėjo darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, aplinkybę, kad gynėjas išteisintojo interesus gynė viso proceso metu, taigi bylos aplinkybės jam buvo žinomos, nusprendžia, kad prašoma atlyginti 300 Eur proceso išlaidų suma mažintina iki 150 Eur dydžio, šis dydis atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti:
Priteisti R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, iš valstybės 1400 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti R. Č., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, iš valstybės 150 Eur kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
