N. U. pagal BK 25 str. 3 d., 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-141-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19390-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistajai N. U. (vaizdo konferencijos būdu), jos gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. U. gynėjo advokato Dainiaus Gudo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis dėl N. U. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir N. U. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Šioje byloje taip pat nuteistas K. V.. Dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. N. U. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama organizuota grupe su K. V., nužudė N. A. tokiomis aplinkybėmis: ji laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bendraudama su K. V. tiesiogiai ir susirašinėdama su juo socialiniame tinkle „Facebook“ („Facebook Messenger“), tam naudodama „Facebook“ paskyras „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė K. V. nužudyti N. A. dėl jos ir K. V. turėtų asmeninių nesutarimų su N. A. ir palenkė K. V. dalyvauti padarant šią nusikalstamą veiką. N. U. iki 2019 m. gegužės 8 d., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, mažiausiai trijų susitikimų metu detaliai aptarė su K. V. N. A. nužudymo planą ir pasiskirstė užduotimis (vaidmenimis), iš anksto tarpusavyje susitarė, kad ji nurodys konkrečią nusikalstamos veikos padarymo vietą, įvykio vietoje demonstruodama N. A. vaizdo įrašą ir taip nukreipdama jo dėmesį, padės K. V. atlikti smurtinius veiksmus, po nužudymo nurodys patalpas ir priemones N. A. lavonui paslėpti, bendrais su K. V. veiksmais paslėps N. A. lavoną, paims N. A. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ir išmes jį į Nemuno upę, ištrins N. A. susirašinėjimo „Facebook“ ir programėle „Facebook Messenger“ turinį, o K. V. sutartą dieną apgaule įvilios N. A. į jos nurodytą įvykio vietą, smogdamas peiliu padarys N. A. mirtinus sužalojimus, bendrais su ja veiksmais jos nurodytose patalpose ir jos nurodytomis priemonėmis paslėps N. A. lavoną. N. U., veikdama pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir jai priskirtas užduotis (vaidmenis), 2019 m. gegužės 9 d. nuo 16 iki 17 val., tiksliau nenustatytu laiku, K. V. apgaule įviliojus N. A. į jos nurodytą vietą – apleistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), davė nurodymą smurtinius veiksmus atlikti šio pastato antrame aukšte esančioje patalpoje ir mobiliojo ryšio telefonu demonstravo nenustatyto turinio vaizdo įrašą, taip nukreipdama N. A. dėmesį ir sudarydama sąlygas K. V. atlikti smurtinius veiksmus. Tuo metu K. V. tyčia peiliu smogė vieną kartą N. A. į sprandą ir vieną kartą į kaklą, taip padarė sprando ir kaklo sužalojimus, dėl šių sužalojimų įvykus komplikacijoms dėl ūmaus išorinio ir vidinio nukraujavimo N. A. įvykio vietoje mirė. N. U., tęsdama nusikalstamą veiką, paėmė N. A. turėtą mobiliojo ryšio telefoną, nurodė K. V. iš apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio atnešti kiliminę dangą, bendrais su K. V. veiksmais įvyniojo į ją N. A. lavoną ir bendrais veiksmais nutempę paslėpė kūną jos nurodytoje vietoje – šalia įvykio vietos esančioje patalpoje, po to atliko kitus iš anksto sutartus veiksmus – laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. 17 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 00 val. N. A. mobiliojo ryšio telefoną išmetė į Nemuno upę, o 2019 m. gegužės 10 d. 00.03 val. ištrynė N. A. paskyrą „Facebook“.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas N. U. priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas jai naują apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas N. U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai ją išteisino. Šis teismas nurodė, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog N. U. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog N. U. su K. V. iš anksto susitarė daryti nusikalstamą veiką, suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir bendrais veiksmais įgyvendino nusikalstamą sumanymą, taip, veikdama organizuota grupe su K. V., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė N. A.. Teismas padarė išvadą, kad būtent N. U. buvo nusikalstamos veikos sumanytoja ir sukurstė K. V. pagal iš anksto sumanytą ir aptartą planą bendrais su ja veiksmais nužudyti N. A..

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistosios N. U. gynėjas advokatas D. Gudas prašo panaikinti dėl N. U. priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad N. U. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio bei 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nors nuosprendyje išdėstė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, tačiau iš esmės analizavo ir vertino tik nuteistąją N. U. kaltinančius įrodymus. Tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog N. U. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ši išvada pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Aplinkybė, kad N. U. buvo nusikaltimo vietoje, matė, kaip nuteistasis K. V. nužudo N. A., ir K. V. nurodymu padėjo N. A. kūną suvynioti į kilimą, niekaip neįrodo, kad ji dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Jokių naujų įrodymų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismas visiškai priešingą sprendimą priėmė vadovaudamasis tais pačiais įrodymais.

3.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nuteistojo K. V. parodymai dėl N. U. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką esmingai skyrėsi. Nuteistasis iš pradžių atsisakė duoti parodymus, o po to visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad nusikaltimą padarė vienas. Kaip motyvą nužudyti N. A. jis nurodė tai, kad įvykio vietoje N. A. pasišaipė iš jo nepavykusio šuolio per galvą, todėl jis supyko ir nužudė N. A.. Vėliau nuteistasis savo parodymus pakeitė ir nurodė ne tik tai, kad nusikaltimą padarė kartu su N. U., bet ir tai, kad būtent N. U. buvo šio nusikaltimo organizatorė, kad būnant nusikaltimo vietoje jis N. U. SMS žinute paklausė „kur čia jį pjaunam“, o ši jam atsakė – „čia“. Apeliacinės instancijos teismas patikėjo tokia paskutine K. V. versija, nors ji visiškai neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Antai nuteistasis K. V. pirminėse jo apklausose tvirtino, kad savo mobiliojo ryšio telefono įvykio vietoje neturėjo, buvo palikęs jį namuose, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad kratų metu paimtuose N. U. ir K. V. telefonuose būtų toks susirašinėjimas. Byloje nustatyta, kad apklausti liudytojai girdėjo, kaip K. V. asmeniškai grasino nužudyti – papjauti N. A., nes šis, nuteistojo įsitikinimu, buvo jam skolingas. Be to, nustatyta, kad K. V. socialiniame tinkle išplatino N. A. nuotrauką su prierašu „šiandien šitą pjausiu“. Šios aplinkybės rodo tai, kad K. V. dėl jam vienam suprantamų priežasčių nužudė N. A..

3.4. Nuteistosios N. U. parodymus, kad ji bijojo K. V. ir tik vykdė jo nurodymus padėti susukti nužudyto N. A. kūną į kilimą, visiškai patvirtina slapto sekimo metu gauti įrašai. Šiuose įrašuose užfiksuota, kaip K. V., būdamas nepilnamečių tardymo izoliatoriuje ir jausdamasis saugus, kad jo niekas nesiklauso, kitiems sulaikytiems asmenims pasakodamas apie nužudymą paaiškino, kad „žiurkei pasakiau – pasaugok, varau kilimo atsinešt“, „kaip daunė vaikščiojo ten ratais kvadratais“, „padariau klaidą, karoče, palikau mergą, nereikėjo palikti“. Tokie nuteistojo K. V. žodžiai atspindi tikrąją įvykių eigą, t. y. kad jis, priešingai savo parodymams apie N. U. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pats ėjo ieškoti kilimų, į kuriuos vėliau susuko nužudytojo kūną, ir kad N. U. sakė tiesą, jog nuteistasis iš karto po nužudymo jai pagrasino ir ji jo bijojo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nuolat besikeičiančiais nuteistojo K. V. parodymais ir nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios N. U. gynėjo advokato D. Gudo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

5. Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas, kurio pagrindu šis teismas padarė išvadą, kad N. U. nužudė N. A., veikdama organizuota grupe su K. V.. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas vertino tik nuteistąją N. U. kaltinančius įrodymus, tarp jų prieštaringus nuteistojo K. V. parodymus, ir abejonių nevertino N. U. naudai.

6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-51-788/2022 ir kt.).

7. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai dėl N. U. priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog N. U. dalyvavo nužudant N. A., ją išteisino pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais N. U. kaltei pagrįsti, ją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

8. Įvertinus kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo pažeidimų ir laikantis pirmiau nurodytų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, nagrinėjamoje byloje tikrinama tik tai, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydamas esminius faktus, kad N. U., veikdama organizuota grupe su K. V., nužudė N. A. ir kad ji buvo šios nusikalstamos veikos sumanytoja bei kurstytoja, taip pat ar priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus.

9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008, 2K-365-719/2018).

10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis pagrindinių nuosprendžio surašymo taisyklių, reglamentuotų BPK XXIII skyriuje (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-895/2019). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2014, 2K-29-489/2015, 2K-17-648/2023).

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

12. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir teismo nuosprendžio surašymo, konstatuotina, kad nuteistosios N. U. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas dėl N. U. priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – apkaltinamąjį nuosprendį, laikėsi pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir juos detalizuojančių teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. V. gynėjo apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu perskaitė K. V. kaip įtariamojo 2019 m. liepos 26 d. duotus parodymus, apklausė teismo psichologinę ekspertizę atlikusią ir išvadą davusią vaikų ir paauglių psichologę ekspertę A. Šiaulytę, taip pat pakartotinai apklausė kaltinamuosius K. V. bei N. U. ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus padarė kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl bylai reikšmingų faktų – N. A. nužudymo aplinkybių ir N. U. vaidmens padarant šį labai sunkų nusikaltimą. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nustatydamas faktines aplinkybes teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus, t. y. tiek nuteistąją N. U. kaltinančius, tiek ir ją teisinančius, įrodymus: pačios N. U., nuteistojo K. V., nukentėjusiosios I. V., liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, specialisto išvadas, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103 MS-189/2019, ekspertės A. Šiaulytės paaiškinimus, gausius asmenų susirašinėjimo socialiniuose tinkluose duomenis, įvairių objektų apžiūrų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokolus, tarnybinius pranešimus ir kitus rašytinius bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, neteikdamas nė vienam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės, patikrino kiekvieno byloje esančio įrodymo tikrumą, įrodymų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje nurodė konkrečius pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir išdėstė išsamius argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl N. U. dalyvavimo nužudant N. A. neįrodytumo laikė nepagrįsta.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visapusiškai išnagrinėjo, aptarė ir paneigė N. U. gynybos versiją, kad ji prie N. A. nužudymo niekaip neprisidėjo ir kad visus po nužudymo vykusius veiksmus (N. A. kūno įvyniojimą į kilimą ir paslėpimą, nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono išmetimą ir kt.) ji atliko bijodama K. V. ir vykdydama jo nurodymus. Šis teismas byloje nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad būtent N. U. buvo nusikalstamos veikos sumanytoja, naudojosi svetimomis tapatybėmis susirašinėdama socialiniuose tinkluose ir sukūrė susirašinėjimo socialiniuose tinkluose turinį, turėjusį įtakos K. V. apsisprendimui priimti pasiūlymą atlikti smurtinius veiksmus prieš N. A. ir įsitraukti į nusikalstamos veikos planavimą; kad K. V. buvo N. U. sukurstytas pagal iš anksto sumanytą ir aptartą planą bendrais veiksmais su ja nužudyti N. A.. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent N. U. inicijavo ir suplanavo N. A. nužudymą bei įtraukė į jį K. V., pati buvo nusikaltimo vietoje ir savo veiksmais padėjo K. V. realizuoti nusikalstamą sumanymą, po veikos padarymo kartu su K. V. paslėpė N. A. kūną bei jo daiktus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrindu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl N. U. vaidmens nužudant N. A. yra motyvuotos ir neprieštaringos. Pagal kasacinio skundo teiginius daryti kitokias išvadas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.

15. Nuteistosios N. U. gynėjo kasaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas apeliacinės instancijos teismo atliktam nuteistojo K. V. parodymų vertinimui ginčyti, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi K. V. parodymais dėl N. U. vaidmens nužudant N. A. ir neatsižvelgė į ankstesnius jo parodymus, kuriuose jis neva prisipažino nužudęs N. A. vienas ir kuriuos patvirtina kiti įrodymai.

16. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246-689/2019, 2K-65-648/2021 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jame išsamiai pasisakyta tiek dėl nuteistojo K. V. parodymų, tiek ir dėl juos patvirtinančių kitų byloje esančių įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje iš tiesų nustatyta, kad nuteistojo K. V. parodymai dėl N. A. nužudymo aplinkybių proceso metu nebuvo nuoseklūs – 2019 m. liepos 26 d. apklausiamas kaip įtariamasis K. V. nurodė, kad N. A. jis nužudė spontaniškai, veikdamas vienas, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad N. A. nužudė kartu su N. U., pastarajai suplanavus bei organizavus šį nusikaltimą, taip pat detaliai nurodė jų susitarimo bendrininkauti aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas K. V. parodymus, į tokį jų nenuoseklumą atsižvelgė, šių parodymų kitimo priežastis aptarė ir išsamiai motyvavo, kodėl K. V. parodymus apie jo bendrininkavimą su N. U. nužudant N. A. laiko patikimais ir kokie byloje esantys įrodymai (liudytojos K. K. parodymai, susirašinėjimo socialiniuose tinkluose duomenys, kiti rašytiniai bylos įrodymai) juos patvirtina. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, be kita ko, aptarti K. V. slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti K. V. pokalbiai, šių pokalbių turinys, jie įvertinti ne atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, o kartu su visais šiais duomenimis. Tuo tarpu kasaciniame skunde selektyviai nurodomos atskiros iš konteksto paimtos K. V. išsakytos frazės (jų fragmentai), neva patvirtinančios K. V. pateiktą pradinę įvykių versiją, kad N. A. jis nužudė vienas, šios frazės neatspindi tikrojo užfiksuotų pokalbių turinio. Taigi abejoti apeliacinės instancijos teismo atliktu nuteistojo K. V. parodymų vertinimu ir nepritarti šio teismo padarytoms išvadoms pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio N. U. priėmimą lėmė ne tik nuteistojo K. V. parodymai, bet sisteminė bei loginė visų byloje esančių pirmiau paminėtų ir aptartų įrodymų analizė. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo K. V. parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, ir padarė nuteistosios N. U. lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o šio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinys atitinka tokiam teismo sprendimui baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnis). Antai nagrinėjamoje byloje visos esminės aplinkybės, reikšmingos tiek BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, tiek bendrininkavimo sudėčiai nuteistosios N. U. veikoje konstatuoti, nustatytos, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti ir argumentuoti, teismo išvados pagrįstos. Pagal nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 25 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis – N. U. pritaikytas tinkamai.

18. Darytina bendra išvada, kad, nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios N. U. gynėjo advokato Dainiaus Gudo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas