V. K. pagal BK 222 str., 223 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-144-495/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00134-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

išteisintajam V. K.,

išteisintojo V. K. gynėjui advokatui Dariui Pociui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Vaidos Pužauskienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būtent: nuo 2005 m. gegužės 7 d. vykdydamas individualią advokato veiklą, advokato kontoroje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskeltini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad „šis įstatymas reglamentuoja <...> gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla <...>, buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą“, būdamas atsakingas už vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tvarkydamas individualios veiklos apskaitą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, tyčia pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5000 Eur lėšų gavimo iš 11 fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas: 1) iš R. E. už gynimo paslaugas ikiteisminiame tyrime gavo 150 Eur; 2) iš N. K. už atstovavimą M. K. baudžiamojoje byloje gavo 2000 Eur, iš jų 1000 Eur įtraukė į apskaitą ir 1000 Eur neįtraukė; už atstovavimą M. K. civilinėje byloje gavo 1500 Eur; iš viso gavo 2500 Eur neįtrauktų į apskaitą pajamų; 3) iš V. K. už procesinių dokumentų paruošimą gavo 200 Eur; 4) iš A. V. (B.) už atstovavimo paslaugas gavo 500 Eur; 5) iš V. K. už atstovavimo paslaugas gavo 50 Eur; 6) iš E. L. (E. L.) už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimo paslaugas gavo 150 Eur; 7) iš R. J. už gynimo paslaugas ikiteisminiame tyrime gavo 50 Eur; 8) iš A. N. už procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo paslaugas gavo 100 Eur; 9) iš M. S. už teisines paslaugas gavo 100 Eur; 10) iš V. B. (V. B.) už procesinių dokumentų paruošimą, atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, VĮ Registrų centre ir kt. gavo 200 Eur; 11) iš A. P. už gynimo paslaugas ikiteisminiame tyrime gavo 1000 Eur. Taip V. K., vykdydamas individualią advokato veiklą, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos žurnaluose neužregistravo 5000 Eur lėšų gavimo. Todėl dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti fizinio asmens, vykdžiusio individualią advokato veiklą, V. K. veiklos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas V. K. apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisindamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatavo, jog V. K. padaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, kai pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais jis nepagrindė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 5000 Eur savo gautų pajamų, nesukėlė baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių, t. y. netrukdė nustatyti individualios advokato V. K. veiklos. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokėta valstybei mokesčių dalis sudaro 935,63 Eur, kuri nesiekia nė 50 MGL, o už tokio pobūdžio pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5, 6 dalis kyla administracinė atsakomybė, kai siekiama nuslėpti arba nuslepiama nuo 10 iki 50 arba daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes, negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei nustatyta administracinė atsakomybė.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Pužauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatantį atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis).

3.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino įrodyta, kad V. K. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 5000 Eur lėšų gavimo iš 11 fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas. Tačiau teismai padarė skirtingas išvadas vertindami specialisto išvadą Nr. 30-(122)-ISl-69, t. y. pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, pripažino, kad dėl V. K. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti fizinio asmens, vykdžiusio individualią veiklą, V. K. veiklos. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai nesukėlė padarinių ir šie pažeidimai netrukdo nustatyti advokato V. K. veiklos.

3.3. Sprendžiant BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą, svarbu tai, kad yra nustatyta, jog į apskaitą nebuvo įtraukta 11 ūkinių operacijų už 5000 Eur, tai šioje byloje yra reikšminga, nes tiriamuoju laikotarpiu V. K. užregistravo iš viso 36 539 Eur gautų lėšų. Buvo neužregistruota vienuolika ūkinių operacijų, kurių suma 5000 Eur. Tai vertinamieji kriterijai, kurie lemia apgaulingą, nusikalstamą apskaitos tvarkymą. Šios aplinkybės, kurių neįvertino apeliacinės instancijos teismas, rodo, kad buhalterinės apskaitos vedimo tvarka buvo esmingai sutrikdyta, nes ne visi mokėjimai buvo užfiksuoti, šių mokėjimų be liudytojų parodymų nebūtų įmanoma nustatyti ir nebūtų įmanoma įvertinti tikrųjų V. K. veiklos pajamų inkriminuojamu laikotarpiu.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje apklaustų vienuolikos liudytojų parodymų, tai sutrukdė teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti pagrįstą nuosprendį. Šie liudytojai parodė, kad už teisinių paslaugų suteikimą advokatui V. K. atsiskaitė sumokėdami grynaisiais pinigais ir, kaip nustatyta, jiems kvitas dėl pinigų sumokėjimo nebuvo išduotas, gautos lėšos apskaitoje neužregistruotos. Šie duomenys patvirtina V. K. tyčinius veiksmus, siekį nuslėpti gautas pajamas.

3.5. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-139- 628/2019 ir kt.). Šioje byloje Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai buvo nustatyti tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausus liudytojus, atlikus V. K. individualios veiklos patikrinimą ir gavus specialisto išvadą. Taigi be valstybės institucijų įsikišimo, atliktų tyrimo veiksmų nebuvo įmanoma nustatyti V. K. individualios veiklos pajamų. Šių aplinkybių apeliacijos instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

3.6. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nustatyta finansinė žala yra tik 26,03 Eur PVM. Specialisto išvadoje Nr. 30-(122)-ISl-69 nustatyta, kad fizinis asmuo V. K., vykdęs individualią veiklą, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. metinėse 2015 m., 2016 m., 2017 m. pajamų deklaracijose, kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas. Jis neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 935,63 Eur mokesčių, iš jų 26,03 Eur PVM (2015 metais), 909,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2016 metais – 714,60 Eur, 2017 metais – 195 Eur. Šie specialisto išvadoje nurodyti duomenys dėl teikiamų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingų duomenų, nesumokėtų mokesčių, iš viso 935,63 Eur, yra reikšmingi priimant byloje teisingą sprendimą.

3.7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino padarytą žalą ne tik valstybės finansų, bet ir V. K. kreditorės AB „Linas Agro“ interesams, nes ši bendrovė nebuvo pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove. Tačiau AB „Linas Agro“ ir negalėjo būti pripažinta nukentėjusiąja, nes nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo, o pagrindo pripažinti šią įmonę civiline ieškove dėl BK 222 straipsnio byloje taip pat nebuvo.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. K. tyčia neapskaitė visų gautų lėšų siekdamas nuslėpti pajamas dėl vykdomo išieškojimo antstolio A. Selezniovo ir S. Selezniovienės kontoroje (47 233,61 Eur) išieškotojos AB „Linas Agro“ naudai. Teismas nevertino AB „Linas Agro“ pareiškime nurodytų aplinkybių bei apklausto šios bendrovės atstovo D. P. nurodytų aplinkybių, kad V. K. yra skolingas AB „Linas Agro“, antstolis A. Selezniovas vykdo iš V. K. išieškojimą, tačiau V. K. į antstolio depozitinę sąskaitą neperveda jokių lėšų, gautų iš advokato veiklos, nors teismų informacinės sistemos duomenys rodė, kad jis 2015–2018 m. vykdė advokato veiklą. Taip pat buvo neįvertinti antstolio pateikti duomenys, jog iš advokato V. K. veiklos gaunamų pajamų nevykdomas išieškojimas.

3.9. Taip pat nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. K. veikoje nėra visų būtinųjų BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, būtent padarinių. BK 222 straipsnyje nurodytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o byloje nustatyta, kad V. K. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir dėl šių pažeidimų nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti V. K., vykdžiusio individualią advokato veiklą, veiklos. Dėl V. K. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų jokių tiesioginių turtinių padarinių nekilo ir negalėjo kilti, nes BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikaltimo sudėties požymiai nėra turtinės ar neturtinės žalos asmeniui padariniai. Be to, nors Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio, tačiau civilinio ieškinio byloje nebuvimas nešalina baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis teismų praktika, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija šią tvarką ir pasirinko.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės V. Pužauskienės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimų bei BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Apeliacinės instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis skundžiamas dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, vertinant bylos įrodymus, bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, specialisto išvada nustatytų valstybei nesumokėtų mokesčių dydis, duomenys apie iš V. K. vykdomą išieškojimą kreditorės AB „Linas Agro“ naudai ir kt.) ir taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Padaryti procesiniai pažeidimai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 222 straipsnio 1 dalies – taikymą ir nepagrįsto V. K. išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr.2K143-788/2022, 2K-276-387/2022 ir kt.), todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek tai susiję su BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, laikymusi bei baudžiamojo įstatymo taikymu.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Priešingai nei nurodo kasatorė, apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė visus byloje ištirtus įrodymus ir, įvertinęs juos tiek atskirai, tiek jų visumą, jų pagrindu priėmė V. K. išteisinamąjį nuosprendį. Šio teismo išvada dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių nebuvimo padaryta remiantis bylos įrodymų visumos analize, tai yra įvertinti byloje apklaustų liudytojų parodymai (nuosprendžio 17 punktas) ir nustatyta, kad advokatas V. K. teikė minėtiems asmenims teisines paslaugas, gavo už jas lėšas; kartu įvertinti ir paties V. K. parodymai, paneigta jo versija apie tai, jog apie asmenų atliktus mokėjimus jam nebuvo žinoma (nuosprendžio 18 punktas); be to, įvertinta ir specialisto išvada, kurioje nustatyta dokumentais nepagrįstų ir į apskaitą neįtrauktų gautų lėšų (5000 Eur) suma bei bendra nesumokėta valstybei mokesčių suma (935,63 Eur), – nuosprendžio 14, 15, 25 punktai. Įvertintų įrodymų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas kartu išdėstė ir motyvuotas išvadas, kodėl V. K. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai netrukdo nustatyti jo, kaip advokato, vykdytos veiklos kaltinime nurodytu laikotarpiu, tai yra nesukelia padarinių, vertinant juos BK 222 straipsnio 1 dalies aspektu. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su kasatorės argumentais dėl skunde nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

8. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013,2K-16/2014,2K-180/2014,2K-7-234-942/2015 ir kt.). Kita vertus, teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Išvadą dėl padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016,2K-26-788/2017,2K-144-788/2017, 2K-226-976/2020).

9. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog V. K. pažeidė BAĮ, kai jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., vykdydamas advokato veiklą, pirminiais buhalterinės apskaitos duomenimis nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 5000 Eur, gautų iš vienuolikos fizinių asmenų už jiems suteiktas teisines paslaugas, bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą bendrai 935,63 Eur mokesčių sumos (26,03 Eur PVM, 909,60 Eur GPM). Tačiau teismai skirtingai nusprendė dėl padarinių, kaip būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio, nustatymo.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K., vykdydamas individualią advokato veiklą, iš vienuolikos asmenų už suteiktas teisines paslaugas priėmęs 5000 Eur, nepagrindė buhalteriniais dokumentais, jų gavimo neužregistravo apskaitos žurnaluose, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 935,63 Eur mokesčių, iš jų 26,03 Eur PVM (2015 m.), 909,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2016 m. – 714,60 Eur, 2017 m. – 195 Eur). Dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – negalima iš dalies nustatyti fizinio asmens, vykdžiusio individualią veiklą, veiklos. Tokia teismo išvada padaryta remiantis tik 2020 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 30-(122)-ISI-69, atkartojant joje nustatytas aplinkybes (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 22 psl.), tačiau motyvų, kodėl negalima nustatyti V. K. individualios advokato veiklos, šiame nuosprendyje nėra.

11. Tuo tarpu skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti aiškūs argumentai, kodėl šios instancijos teismas nusprendė, jog V. K. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai netrukdo nustatyti jo individualios veiklos. Teismas, spręsdamas dėl padarytų buhalterinių pažeidimų padarinių nebuvimo, įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog į buhalterinę apskaitą neįtraukta advokato V. K. per dvejus metus gautų 5000 Eur lėšų iš vienuolikos asmenų už suteiktas teisines paslaugas; nustatytas per nurodytą laikotarpį konkretus ir nuo gautų pajamų neapskaičiuotų ir nesumokėtų valstybei mokesčių dydis, sudarantis bendrą 935,63 Eur sumą, iš jų PVM – 26,03 Eur, GPM – 909,60 Eur (2016 metais – 714,60 Eur, 2017 metais – 195 Eur). Kartu atsižvelgta ir ANK 205 straipsnio 5, 6 dalių kontekste įvertinta tai, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokėta valstybei mokesčių dalis nesiekia nė penkiasdešimties MGL, o administracinė atsakomybė kyla už apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties arba daugiau kaip penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių.

12. Teisėjų kolegija, pritardama tokioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išanalizavo bei įvertino V. K. padarytus pažeidimus ir nustatė, kad, nustatytų nesumokėtų valstybei mokesčių dydis, įvertinus tai ir visos V. K. individualios veiklos kontekste, nesukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti tai, kad visi pinigų mokėtojai, konkrečios V. K. gautos ir neapskaitytos pajamos iš advokato veiklos yra nustatyti. Vadinasi, yra reali galimybė įvertinti tikrąsias V. K. individualios veiklos pajamas, gautas nurodytu laikotarpiu, kartu nustatyti ir jo tikrą finansinę padėtį. Šiuo atveju aišku ir kokio dydžio mokesčiai valstybei nebuvo sumokėti nuo gautų neapskaitytų pajamų, tai yra 26,03 Eur PVM už 2015 metus bei 909, 60 Eur GPM už 2016 ir 2017 metus, kas sudaro, kaip minėta, mažiau nei 50 MGL. Todėl ir šiuo aspektu pritartina apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei nustatyta administracinė atsakomybė. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, jog būtent pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai V. K. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip jau minėta, priešingai nei teigia kasatorė, šios instancijos teismas išvadą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimo padarė remdamasis tik specialisto išvada, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, atkartodamas duomenimis apie į buhalterinę apskaitą neįtrauktas lėšas, gautas iš fizinių asmenų už suteiktas teisines paslaugas, bei apie neapskaičiuotus, nedeklaruotus ir nesumokėtus į valstybės biudžetą mokesčius. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio lieka visiškai neaišku, kodėl nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nulėmė negalimumą iš dalies nustatyti V. K., vykdžiusio individualią veiklą, veiklos, tai yra neatskleisti konkretūs padarytų pažeidimų sukelti padariniai, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių. Todėl visiškai pritartina apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytai išvadai, atitinkančiai kasacinio teismo praktikoje formuojamą taisyklę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-226-976/2020 ir kt.), jog formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti BK 222 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąją atsakomybę, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą.

14. Be kita ko, atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog išteisintasis V. K. tyčia neapskaitė visų gautų lėšų, tikslu nuslėpti gaunamas pajamas dėl iš jo vykdomo antstolio išieškojimo AB „Linas Agro“ naudai ir taip padarė žalos šiam juridiniam asmeniui. Pasak kasatorės, tokie V. K. veiksmai „atskleidžia jo tyčią, pasireiškusią tikslu išvengti išieškojimo arba jį vilkinti“. Priešingai nei teigia kasatorė, šios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas (nuosprendžio 22 punktas) dėl V. K. atžvilgiu vykdomo priverstinio skolos išieškojimo. Tai yra apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog V. K. inkriminuota nusikalstama veika (BK 222 straipsnio 1 dalis) patenka į BK XXXII skyrių, numatantį atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinama galimai V. K. padaryta žala valstybės finansų sistemai, o ne juridiniam asmeniui AB „Linas Agro“. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kartu atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. šioje byloje buvo išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, būtent, nenustačius vieno iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio (padarinių). Tuo tarpu subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (tyčia, nusikaltimo padarymo motyvas, tikslas) buvo nustatyti – <...tyčia pažeidė BAĮ nuostatas, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo...>. Todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, neįvertino ir vieno iš subjektyviąją nusikaltimo pusę sudarančių požymių – nusikaltimo padarymo motyvo ir tikslo. Kaip jau minėta, V. K. inkriminuoto nusikaltimo subjektyvieji požymiai buvo nustatyti, tačiau jis išteisintas nenustačius objektyviosios pusės būtinojo požymio – padarinių.

15. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi teismų praktikoje nustatytų kriterijų ir teisingai įvertino, kad byloje nustatyti V. K. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, nes buvo galima įvertinti tikrąsias jo, kaip advokato, kaltinime nurodytu laikotarpiu gautas pajamas ir apskaičiuoti nuo jų mokėtinus valstybei mokesčius. Šios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei pagrįstai išteisino V. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl prokurorės kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o apygardos teismo V. K. priimtas išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Vaidos Pužauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė