Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-40/2009

Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Laivyno inžinerijos centras“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J., A. K., J. K. (J. K.), A. O., N. O., A. M., D. D., G. E., G. D., I. P., I. S., J. B., K. L., O. N. (O. N.), O. B., O. A., A. A. (A. A.), R. J., R. J., R. M., R. M., V. R. L., S. N., V. V., V. B., V. L., V. M., V. P., Z. M., A. L., J. B.-R., I. L. (buvusi G.), G. J., S. P. (S. P.) ieškinį atsakovui UAB „Laivyno inžinerijos centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo preliminariosiomis, taip pat nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį preliminariosios sutarties pažeidimo atveju, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kiekvienas ieškovas sudarė su atsakovu preliminariąsias sutartis, kuriose nustatytomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo sudaryti iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis. Visi ieškovai įvykdė preliminariosiose sutartyse nustatytus įsipareigojimus ir iš anksto sumokėjo tam tikro dydžio įmokas. Atsakovas iki 2006 m. gruodžio 31 d. nesuformavo atskirų nekilnojamojo turto objektų ir nesudarė su ieškovais pagrindinių butų pirkimo–pardavimo sutarčių; pasibaigus preliminariosiose sutartyse nustatytam terminui pagrindinėms sutartims sudaryti, padidino 50–70 proc. butų kainas, palyginus su preliminariosiose sutartyse nustatytomis. Atsakovas nesutiko parduoti butus ir sudaryti su ieškovais pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis šalių preliminariosiose sutartyse nustatytomis kainomis, grąžino ieškovams jų iš anksto sumokėtas įmokas. Ieškovai prašė priteisti nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovams nuostolių atlyginimą, kiekvienam iš jų apskaičiuotą kaip butų kainų skirtumą tarp preliminariosiose sutartyse nustatytų ir atsakovo siūlymuose raštu bei derybų su ieškovais metu nurodytų padidintų butų kainų (T. 1, b. l. 34–39); taip pat priteisė ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2007 m. gegužės 18 d. teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsisakė tenkinti ieškovų reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotinų nuo ieškovų pagal preliminariąsias sutartis sumokėtų įmokų iš anksto, už visą atsakovo naudojimosi jomis laikotarpį iki grąžinimo 2007 m. kovo mėnesį; teismo vertinimu, nurodytos lėšos įskaitytos į priteistus nuostolius. Teismas nustatė, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 2006 m. balandžio 5 d. sudarė su atsakovu notarinės formos sutartis, pagal kurias ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti Klaipėdos mieste, Taikos pr. 4A, statomame name konkrečių šio namo aukštų patalpų dalis, iš kurių bus suformuoti nekilnojamojo turto vienetai – butai arba butai su jų priklausiniais už nustatytą 1 kv. m kainą su PVM. Šalys taip pat susitarė, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys bus sudarytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir nustatė pardavėjo atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. pardavėjui kaltais veiksmais neįvykdžius sutartyse nustatytų įsipareigojimų, jis privalo būsimam pirkėjui grąžinti sumokėtą įmoką iš anksto bei sumokėti jos dydžio baudą (sutarčių 2.3, 2.4, 5.1, 6.2 punktai). Pirmosios instancijos teismas šalių sudarytas sutartis vertino kaip preliminariąsias nepastatytų butų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pardavėjas neturi teisės atsisakyti sudaryti. Teismas pripažino, kad ieškovai įvykdė įsipareigojimus pagal preliminariąsias sutartis, tuo tarpu atsakovas pažeidė preliminariųjų sutarčių 3.3.1, 3.3.2. punktų nuostatas, t. y. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nesuformavo atskirų nekilnojamojo turto vienetų, neįregistravo VĮ Registrų centre patalpų atskirais nekilnojamojo turto objektais bei negavo kitų būtinų leidimų butams parduoti. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. jis negalėjo šių veiksmų atlikti dėl vykusios namo statybos, neužbaigtų namo fasado darbų. Teismas nurodė, kad, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis, 2006 m. rugsėjo 18 d. kadastrinių matavimų metu pastatui Klaipėdoje, Taikos pr. 4A, buvo nustatyti duomenys, reikalingi apskaičiuojant atskirų nekilnojamųjų daiktų (butų ir komercinių patalpų) bendrą plotą ir vertę, todėl atsakovas galėjo pateikti prašymą dėl butų kadastro duomenų bylų sudarymo, kai 2006 m. spalio 10 d. kreipėsi dėl tokių bylų komercinėms patalpoms sudaryti; dėl butų kadastro duomenų bylų sudarymo ir jų įregistravimo atsakovas kreipėsi 2007 m. sausio 29 d., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas šiuos darbus atliko 2007 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo gyvenamojo namo statyba vėlavo ne dėl atsakovo kaltės, tačiau pripažino, jog atsakovas, pasitelkęs statybai trečiuosius asmenis, privalėjo kontroliuoti jų veiklą. Atsakovas yra stipresnė sutarties šalis, įtikinėdamas ieškovus, įgijo šių pasitikėjimą, siekė parduoti ginčo butus už didesnę kainą, taip tyčia pažeidė preliminariosiose sutartyse nustatytą pareigą iki 2006 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nenustatė, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, jis privalo atlyginti ieškovų patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, ieškovai patyrė didesnius, nei preliminariosiose sutartyse nustatytos netesybos, nuostolius; jų dydžiui bei pagrįstumui nustatyti teismas rėmėsi aplinkybių visuma ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu kainų skirtumo principu, pažymėjo, kad naujos statybos butų kainos Klaipėdos miesto centrinėje dalyje 2005 m. sausio–gegužės mėnesiais buvo nuo 3000 Lt iki 3200 Lt už 1 kv. m, o 2007 m. kovo mėnesį – nuo 5800 Lt iki 12 000 Lt už 1 kv. m; dalis ieškovų nusipirko arba įsipareigojo pirkti butus kitoje vietoje iš kitų pardavėjų; dalis – siūlant atsakovui, sudarė butų statybos remonto rangos sutartis su statomo namo rangovu; kiti – pardavė jiems nuosavybės teise priklausančius butus, siekdami už butus sumokėti visą kainą iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; dalis ieškovų buvo sudarę paskolos sutartis ginčo butams įsigyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Atsakovas turėjo visas galimybes iki pagrindinių sutarčių sudarymo suformuoti atskirus nekilnojamojo turto (butų) vienetus ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad šalys aiškiai susitarė ir numatė, jog pagrindinės sutartys gali būti ir nesudarytos ir atsakovas pagal preliminariosios sutarties sąlygas tik įsipareigojo sudaryti pagrindines sutartis, kartu įgijo teisę dėl objektyvių priežasčių jų nesudaryti, tačiau kolegija nelaikė, kad tokios priežastys buvo. Kolegija nurodė, kad pagal preliminariųjų sutarčių sąlygas ieškovams turėjo būti parduoti ne visiškai įrengti butai; 2006 m. rugsėjo 18 d. pastatas Klaipėdos mieste, Taikos pr. 4A, buvo pastatytas tiek, kad buvo galima suformuoti atskirus butus. Kolegija vertino, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas atsisakė su ieškovais sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis, buvo jo nustatyta 50–70 proc. padidinta butų kaina. Atsakovo argumentus, kad jis neprisiėmė įsipareigojimo pastatyti ieškovams butus bet kokiomis aplinkybėmis ir sąnaudomis ir kad tokia situacija atitinka CK 6.401 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jog preliminariojoje sutartyje privaloma nurodyti būsimojo gyvenamojo namo ar buto kainą ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygas, kolegija pripažino nepagrįstomis; iš šalių sudarytų preliminariųjų butų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų neišplaukia, kad, atsiradus tam tikroms aplinkybėms, kainos galėjo būti keičiamos, tikslinamos. Kolegija pripažino, kad atsakovas neįrodinėjo, jog butų kainas padidino dėl statybos kainų padidėjimo (CPK 178 straipsnis), atsakovas atsisakė parduoti ieškovams butus preliminariosiose sutartyse įtvirtintomis kainomis, nustatė padidintas, tačiau toks elgesys neatitinka sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principų. Butų kainų rinkoje padidėjimas nepatvirtina atsakovo sąžiningo elgesio, nes ginčo sutartimis šalys susitarė dėl butų tvirtos kainos, kuri tuo metu atitiko rinkos kainas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai įvertino finansines galimybes butams sutartomis kainomis įsigyti, ėmėsi priemonių tvarkyti finansinius reikalus taip, kad būtų pajėgūs už butus sumokėti. Tai rodo, kad ieškovai buvo įsitikinę ir įgiję pagrįstą pasitikėjimą, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta tokiomis kainomis, kokios nustatytos preliminariosiose sutartyse. Kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsakovui atsisakius parduoti butus preliminariosiose sutartyse nustatytomis kainomis, ieškovai prarado galimybes įsigyti butus už tokią piniginę vertę, kuri rinkoje buvo preliminariųjų sutarčių sudarymo ir jų vykdymo laikotarpiu iki 2006 m. gruodžio 31 d. Prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose dalyvaujančiai šaliai užtikrina realią teisinę apsaugą. Kolegija nurodė, kad ieškovai pagrįstai rėmėsi CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu kainų skirtumo principu, apskaičiuodami prarastos galimybės piniginę vertę kaip skirtumą atsakovo nurodytų padidintų ir preliminariosiose sutartyse nustatytų butų kainų (T. 1, b. l. 34–39), nelaikė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus priteisti taip apskaičiuotą prarastos galimybės piniginę vertę, vadovavosi hipotetine kaina, už kurią ieškovai būtų pardavę patalpas, taip gavę pelno; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prarastos galimybės piniginei vertei nustatyti pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovai nuo 2005 m. tikėjosi įsigyti butus už preliminariosiose sutartyse nustatytą kainą ir turėjo teisėtų lūkesčių iki jų pabaigos; dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai neįsigijo butų pagal sutartas kainas, jie sutiko mokėti 15 proc. didesnę, nei preliminariosiose sutartyse, nustatytą kainą. Butų kainų Klaipėdos mieste skirtumai 2005–2007 m. laikotarpiu patvirtinami bylos medžiaga.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto prarastos galimybės piniginio atlyginimo ir jo vertės nustatymo netinkamo aiškinimo ir taikymo. Iš pirmiau nurodytos įstatymo normos ir teismų praktikos nuostatų (Teismų praktika, 26, p. 9) išplaukia, kad prarastos galimybės piniginė vertė turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, bet ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, tuo tarpu šiuo atveju bylą nagrinėję teismai priteisė ieškovams nuostolius (atlyginimą už prarastą galimybę), kurių vertę apskaičiavo, taikydami kainų skirtumą tarp preliminariosiose sutartyse nustatytų ir ieškovų paaiškinimuose nurodytų nekilnojamojo turto kainų bei nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ pateiktų butų kainų skirtumų Klaipėdos mieste 2005-2007 m. laikotarpiu. Teismų išvada dėl prarastos galimybės piniginės vertės nekonkreti, nereali ir nepagrįsta faktinėmis išlaidomis. Prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo koncepcija aiškintina, vadovaujantis UNIDROIT sutarčių principais; tai reiškia, kad šalies teisė į nuostolių, atsiradusių ikisutartiniuose santykiuose, atlyginimą saistoma prarastos galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, bet ne teorinio pelno, kuris būtų gautas, sudarius pirmąją sutartį. Be to, nuo šalių valios nepriklausantys nuostolius nulemiantys veiksniai (valstybėje vykstantys ekonominiai procesai) nėra pagrindas šaliai reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę. Šiuo atveju pripažintina teisiškai reikšminga ta aplinkybė, kad asmuo, sudarantis preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta; tai jį įpareigoja veikti apdairiai neigiamiems padariniams sutarties nesudarymo atveju išvengti. Nagrinėjamu atveju šalys preliminariųjų sutarčių 6.1–6.3 punktuose numatė pagrindinių sutarčių nesudarymo galimybę ir teisines pasekmes, vadinasi, prisiėmė riziką tam atvejui, jeigu pagrindinės sutartys nebus sudarytos.

2. Dėl CK 6.251 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju galimas visiškas nuostolių atlyginimas pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, nes nei įstatymo, nei sutarties nenustatyta dėl ribotos atsakomybės taikymo. Teismas pažeidė pirmiau nurodytą normą, nes ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju gali būti atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai; nuostoliai už prarastą galimybę, kilę iš ikisutartinių prievolių pažeidimo, pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį atlyginami tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į susiklosčiusią konkrečią situaciją ir šalies gebėjimą šiuos nuostolius pagrįsti.

3. Dėl CK 6.258 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Prarastos galimybės piniginė vertė nustatoma, taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nenurodė prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, tuo tarpu pagal pirmiau nurodytą teisės normą ieškovai turi pagrįsti apie patirtas konkrečias, realias ir įrodytas išlaidas.

4. Dėl CK 6.193, 6.401 straipsnių pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio nuostatų taikymo neteisingai nustatė, kad šalių preliminariosiose sutartyse įvardytas būsimos sutarties objektas yra butas, dėl kurio pirkimo–pardavimo šalys susitarė, taip teismai pažeidė CK 6.401 straipsnio nuostatas. Teismai netyrė šalių valios, turinčios lemiamą reikšmę kvalifikuojant sutartį preliminariąja ar pagrindine. Kasatoriaus su ieškovais sudarytos sutartys yra preliminariosios, nes atitinka CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą jos sampratą; iš sutarčių turinio matyti, kad šalys aiškiai nustatė, jog pagrindinės sutartys gali būti nesudarytos ir sutarčių 6.1–6.3 punktuose nustatė teisines pasekmes tokiems atvejams. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.401 straipsnio nuostatas ginčo teisiniams santykiams išnagrinėti; byloje apskritai nekilo ginčo dėl to, kad šalys sudarė preliminariąsias, bet ne preliminariąsias nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal CK 6.401 straipsnį preliminarioji nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis turi specifinių, ją išskiriančių iš kitų preliminariųjų sutarčių, požymių, tuo tarpu jų nėra šalių sudarytose sutartyse, sutartys atitinka CK 6.165 straipsnyje nustatytus požymius.

5. CPK 184, 185, 263, 270 straipsnių pažeidimo. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą nustatančias CPK normas, nes padarė nepagrįstas išvadas dėl įrodymų tinkamumo, spręsdami dėl prarastos galimybės piniginės vertės. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad prarado konkrečią galimybę, pagrįstą realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis išlaidomis. Niekuo nepagrįstus ieškovų teiginius apie būtinumą nuostoliams atlyginti teismai nepagrįstai vertino kaip tai pagrindžiančius įrodymus. Teismų išvados dėl ieškovų tariamos prarastos galimybės piniginės vertės nemotyvuotos.

6. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų. Teismai nukrypo nuo CK 6.165 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos nuostatų, kad atlyginama tik prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kuri turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, bet ne hipotetinėmis išlaidomis, prarasta galimybė turi būti konkreti. Tuo tarpu teismai priteisė nuostolius už hipotetinę galimybę, kurios vertę apskaičiavo, taikydami kainų skirtumą tarp nurodytų preliminariosiose sutartyse ir ieškovų paaiškinimuose nurodytų nekilnojamojo turto bei nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ pateiktų butų kainų Klaipėdos mieste 2005–2007 m. kainų. Tokia teismų pozicija neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei teismų praktikos nuostatų.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą preliminariųjų sutarčių pažeidimo atvejais, ir teisingai apskaičiavo prarastos galimybės piniginę vertę. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuota, remiantis ne hipotetinėmis butų kainomis. Ieškovai nuostolių atsiradimą siejo su kasatoriaus atsisakymu vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš preliminariųjų sutarčių; prarastą galimybę vertino pagal tai, už kokią sumą tą patį nekilnojamojo turto objektą kasatorius jiems siūlė įsigyti, nurodęs naujas, bet ne tuo metu galiojusias didesnes nekilnojamojo turto rinkos kainas; prarastos galimybės piniginė vertė šiuo atveju yra akivaizdi – skirtumas tarp preliminariosiose sutartyse nustatytų ir kasatoriaus naujai nurodytų butų kainų. Nepagrįstai skunde teigiama apie ieškovų prisiimtą riziką, kad pagrindinės sutartys gali būti nesudarytos; ieškovai turėjo teisinį pagrindą tikėtis, kad kasatorius tinkamai ir sąžiningai vykdys sutartis, šiam pažeidus sutarčių nuostatas, ieškovai įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovai taip pat nurodo kitus nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurių esmė yra ta, kad, jų vertinimu, byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos ir nenukrypta nuo teismų praktikos nuostatų dėl preliminariosios sutarties sudarymo, vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pažymi, jo vertinimu, netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių preliminariąją sutartį ir nuostolių atlyginimą, taikymą šioje byloje.

Dėl sutarties turinio sąlygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečią sutartį preliminariąja

Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal preliminariosios sutarties sampratą šalys sutartyje turi susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat turi nustatyti terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas įforminamas rašytine forma. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis.

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 2006 m. birželio 12 d. sudarė notarinės formos sutartis, kuriomis ieškovai, kaip būsimieji pirkėjai, įsipareigojo nupirkti už sutartyje nustatytas konkrečias kainas, o būsimas pardavėjas įsipareigojo parduoti Klaipėdos mieste, Taikos pr. 4A., statomame name konkrečių šio namo aukštų patalpų dalis, šalių pasirašytose schemose pažymėtas sutartyse nurodytais indeksais, iš kurių bus suformuoti nekilnojamojo turto vienetai – butai arba butai su jų priklausiniais (balkonais, aikštelėmis automobiliams) bei nustatė parduodamo turto konkrečias 1 kv. m kainas su PVM (sutarčių 2.1, 2.3 punktai). Šalys sutarė, kad sudarytose preliminariosiose sutartyse nurodytas turtas parduodamas su daline apdaila, be vidinių pertvarų; susitarė, kad įsipareigojimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis turi būti įvykdytas iki 2006 m. gruodžio 31 d. (sutarčių 2.3, 2.4, 5.1 punktai); taip pat susitarė dėl sankcijų, neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų (sutarčių 6.1, 6.2 punktai).

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Visi ieškovai įsipareigojimus pagal preliminariąsias sutartis įvykdė – sumokėjo sutarčių 5.2 punkte nustatyto dydžio avansą, tuo tarpu kasatorius pažeidė preliminariųjų sutarčių 5.1 punktą, nes iki 2006 m. gruodžio 31 d. nesuformavo atskirų nekilnojamojo turto vienetų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos dėl kasatoriaus nesąžiningų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo, tuo tarpu kasatoriaus nurodomi argumentai, dėl kurių jis neįvykdė įsipareigojimo sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis, pripažintini nepagrįstais. Kasatorius neįrodinėjo aplinkybės, kad butų kainas padidino dėl statybos kainų padidėjimo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, konstatuojant kasatoriaus kaltę dėl preliminariųjų sutarčių neįvykdymo, ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai sprendė dėl nuostolių kompensavimo ieškovams (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Dėl Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 5 dalies, 6.193, 6.401 straipsnių taikymo ir aiškinimo

Iš esmės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmiau nurodytų teisės normų taikymo ir aiškinimo paremtas vienu ir tuo pačiu argumentu, t. y. esą bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovų naudai priteisė ne konkrečią prarastos galimybės piniginę vertę, o hipotetinę (t. y. tikėtiną). Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad esą ieškovams buvo priteistas skirtumas tarp preliminariosiose sutartyse nustatytos kainos ir ieškovų apskaičiuoto tikėtino pelno. Kasatorius laiko, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė nuostolių atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai nustatė ieškovams priteistiną nuostolių dydį, netinkamai apskaičiavo prarastos galimybės piniginę vertę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje V. Š. prieš A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, Teismų praktika, 26, p. 9, pažymėjo, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog nukentėjusiajai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ prieš UAB „Eiką“, bylos Nr. 3K-3-38/2005). Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti nustatoma, taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. Kasatorius kasaciniame skunde remiasi pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tačiau joje pateiktus išaiškinimus interpretuoja savaip.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prarastos galimybės piniginė vertė yra nustatoma, atsižvelgiant į sutartį pažeidusios šalies sąžiningumo pobūdį. Šioje byloje kasatoriaus nesąžiningumas buvo nustatytas, remiantis rašytiniais įrodymais ir kasatoriaus atstovų paaiškinimais, todėl, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nėra pagrindo kvestionuoti nuostolių atlyginimo fakto pagrįstumo, skaičiuojamo kaip prarastos galimybės piniginė vertė. Ieškovai prarastos galimybės piniginę vertę įrodinėjo, o bylą nagrinėję teismai nustatė ne pagal tuo metu buvusias butų Klaipėdos miesto centre kainas, o pagal tai, už kokią kainą kasatorius tuo metu siūlė ieškovams įsigyti butus. Taigi, prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuota, vadovaujantis ne hipotetinėmis, bet konkrečiomis kasatoriaus ieškovams pasiūlytomis kainomis. Teismai nustatė, kad kasatorius siūlė ieškovams butus pirkti už daug didesnes kainas, kad akcininkų sprendimu buvo nutarta kainas padidinti 50–70 proc., todėl šios aplinkybės nagrinėjant bylą kasacine tvarka iš naujo negali būti nustatinėjamos. Pirmosios instancijos teismas, nustatant prarastos galimybės piniginę vertę, pagrįstai vadovavosi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovai nuo 2005 m. pagal preliminariąsias sutartis tikėjosi įsigyti butus už sutartyse nustatytą kainą ir turėjo tam teisėtų lūkesčių; byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų neįsigijo butų pagal sutartas kainas. Taigi, ieškovų nuostoliai šioje byloje apskaičiuoti vadovaujantis kainų skirtumo principu, paisant pirmiau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimo, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad esą teismai priteisė ne realius ir ieškovų faktiškai patirtus, o tikėtinus, hipotetinius nuostolius. Šioje byloje nuostoliai buvo įrodinėjami ir priteisti vadovaujantis visais kriterijais, kurie svarbūs, nustatant ir priteisiant prarastos galimybės piniginę vertę. Ieškovai nuostolių atsiradimą siejo su kasatoriaus atsisakymu vykdyti preliminariųjų sutarčių įsipareigojimus, t. y. sutarčių 3.3.1, 3.3.2 punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymu bei atsisakymu sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis. Ieškovų nuostoliai buvo apskaičiuoti kaip kainų skirtumas tarp preliminariosiose sutartyse įtvirtintų kainų ir naujų kainų, kurias kasatorius nurodė savo rašytuose raštuose ieškovams, taip pat privačių pokalbių su ieškovais metu, ko bylos nagrinėjimo metu kasatoriaus atstovė nepaneigė, o tik patvirtino, kad ieškovams buvo nurodytos naujos kainos.

Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo ir aiškinimo, teigiant, kad prarasta konkreti galimybė būtų prarasta tik tuo atveju, jeigu kasatorius būtų pardavęs butus tretiesiems asmenims. Pažymėtina tai, kad ieškovai operatyviai reagavo į susiklosčiusią situaciją ir 2007 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą, taigi aplinkybė, jog kasatorius nespėjo parduoti didesne kaina butų tretiesiems asmenims, negali būti vertinama kaip pagrindas netaikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai turi teisę į nuostolių prarastos galimybės piniginės vertės forma atlyginimą, kuri nustatoma, taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovų prarastos galimybės piniginę vertę sudarytų kainų skirtumas, kuris susidaro dėl kasatoriaus kaltės (minėta tai, kad jis be pagrindo atsisakė sudaryti su ieškovais pagrindines sutartis preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis), ieškovams praradus galimybes preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis įsigyti analogiškas techniniais parametrais bei patalpų dislokacijos vieta gyvenamąsias patalpas Klaipėdos mieste tomis kainomis, kurios buvo nustatytos preliminariosiose sutartyse ir turėjo būti įtvirtintos pagrindinėse sutartyse, bei tų kainų, kurios egzistavo ypač dinamiškai besikeičiančioje Klaipėdos miesto nekilnojamojo turto rinkoje kasatoriaus nemotyvuoto 2007 m. gegužės mėnesio pasiūlymo ieškovams pirkti butus naujomis, daug didesnėmis nei buvo nustatyta preliminariosiose sutartyse, pateikimo metu.

Pripažintini nepagrįstais kasatoriaus teiginiai, kad esą ieškovai turėjo prisiimti riziką, jog pagrindinės sutartys su jais gali būti nesudarytos ir tokiu atveju turėtų būti taikomos sutartyje įtvirtintos netesybos, todėl žemesniųjų instancijų teismai neatskleidė tikrosios šalių valios, išreikštos sudarant preliminariąsias sutartis. Preliminariųjų sutarčių sudarymo teisinė reikšmė yra tai, kad šalys įsipareigoja sąžiningai vykdyti preliminariosiose sutartyse sutartas sąlygas, o nustačius, kad viena iš šalių yra nesąžininga kitos šalies atžvilgiu, yra taikomas nuostolių atlyginimo institutas. Kasatoriaus argumentai, kad teismai turėjo pagrindinės sutarties sudarymo ir vykdymo visą riziką priskirti ieškovams ir todėl kasatorių laikyti nepažeidusiu sutarties, reiškia šio bandymą paneigti sutartinės atsakomybės ir preliminariųjų sutarčių instituto esmę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorius nustatė butų kainas preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse, o ieškovai, sudarydami sutartis, sutiko sumokėti sutartą kainą. Be to, kasatorius bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad preliminariosiose sutartyse pirminės butų pardavimo kainos 2005 m. buvo nustatytos su 30 proc. marža, t. y. ieškovų preliminariosiose sutartyse nurodyta butų kaina buvo 30 proc. didesnė nei pastatymo kaina, o padidėjus rinkos kainai parduoti ieškovams butus už preliminariosiose sutartyse sutartą kainą įmonei tapo nepelninga (T. 6, b. l. 70).

Dėl CPK 184–185 straipsnių, 263, 270 straipsnių nuostatų taikymo ir aiškinimo

Kasatorius nurodo, kad esą teismas priteisė prarastos galimybės piniginę vertę, pažeisdamas įrodymus ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias procesinės teisės normas, t. y. prarastos galimybės piniginė vertė nebuvo pagrįsta įrodymais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasatoriaus argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius patvirtino, kad butams, kuriuos turėjo įsigyti ieškovai, buvo nustatytos didesnės kainos. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovams buvo siūloma butus pirkti naujomis, t. y. didesnėmis, kainomis, kai kuriems ieškovams naujos kainos buvo nurodytos elektroniniu paštu išsiųstuose laiškuose. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra laikomi viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovai teismui nurodė ir konkrečias sumas, kurias jiems siūlė kasatorius, tokie jų paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Kasatorius neginčijo ieškovų nurodytų sumų, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą išvadai, kad jis neįrodinėjo kitokių, nei ieškovai nurodė, kainų, nors tokią galimybę turėjo. Dėl to, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė prarastos galimybės piniginę vertę. Teismų išvados pagrįstos byloje surinktų įrodymų, kurie neprieštarauja vieni kitiems, papildo vienas kitą, visuma. Teismų sprendimas ir nutartis yra tinkamai motyvuoti ir priimti, nepažeidžiant CPK 263, 270 straipsnių nuostatų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato išlaidas už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovai pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašo priteisti iš kasatoriaus 3400 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, daro išvadą, kad ieškovų prašymas tenkintinas iš dalies, priteistina ieškovei K. L., sumokėjusiai už ieškovų atsiliepimą į kasacinį skundą, iš kasatoriaus UAB „Laivyno inžinerijos centras“ 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Laivyno inžinerijos centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Šilutės pl., 83, Klaipėda, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus banke, 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Pranas Žeimys