Baudžiamoji byla Nr. 2K-270/2013
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00203-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.1;
3.12. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir M. Š. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams vienam mėnesiui. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
M. Š. nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. M. Š. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalis dėl A. N. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ši baudžiamosios bylos dalis A. N. nutraukta; panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. N. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. N. ir M. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su E. K., nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. balandžio 28 d., 15.25 val., M. Š. realizavo, o A. N. ir E. K., turėdami tikslą realizuoti, įgijo ir laikė didelį kiekį netikrų pinigų – 15 600 eurų:
kovo 22–25 d. už tyrimo metu nenustatytą kainą M. Š. pardavė 19 netikrų 50 eurų nominalo kupiūrų E. K. ir A. N., kurie jas įgijo turėdami tikslą realizuoti ir laikė su savimi iki kovo 25 d., 12.50 val., kai, E. K. telefonu suderinus susitikimo laiką ir vietą, A. N. automobiliu,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno prie prekybos centro „Big“ Vilniuje, Ukmergės g. 369, ir pardavė už 1300 Lt asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau – ir NVIM);
kovo 31 d., apie 16-17 val., degalinėje,,Statoil“ Panevėžio r., Ūtos k., E. K. ir A. N. susitarė su asmeniui, veikusiu pagal NVIM, parduoti 50 eurų nominalo kupiūromis 15 000 netikrų eurų; balandžio 2 d., apie 11.15 val., šioje degalinėje A. N. iš jo paėmė 3500 Lt avansą ir, vykdydamas susitarimą, balandžio 2-9 d. iš M. Š. už nenustatytą kainą įgijo, o M. Š. pardavė, dalį sutartų netikrų pinigų – 199 netikras 50 eurų nominalo kupiūras (netikrų 9950 eurų), kuriuos A. N. laikė bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki balandžio 9 d., 13 val., kai prie namo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pardavė už 2500 eurų ir 1050 Lt asmeniui, veikusiam pagal NVIM;
balandžio 27 d., apie 23 val., prie kavinės,,Neapolis“ Šiauliuose, Vilniaus g. 47, M. Š. per J. K. pardavė, o E. K. kartu su A. N. už 1750 eurų įgijo 94 netikras 50 eurų nominalo kupiūras (netikrų 4700 eurų), kurias E. K. ir A. N. parsigabeno ir laikė Panevėžyje iki balandžio 28 d., 15.20 val., kai nugabeno į automobilių stovėjimo aikštelę prie degalinės „Orlen“ Panevėžio r., Nausodės k., ir pardavė už 6000 Lt asmeniui, veikusiam pagal NVIM.
Kasaciniais skundais nuteistieji A. N. ir M. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. N. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė arba nemotyvuotai atmetė esminius jo apeliacinio skundo argumentus dėl prieš jį tyrėjų atliktų operatyvinių veiksmų ir anonimiškumo taikymo kaip liudytojui apklaustam pareigūnui teisėtumo, baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir paskirtos bausmės, taigi nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma skundu, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nesilaikė teismų praktikos tikrinant galimą nusikalstamos veikos provokavimą, dėl kurio NVIM metu surinktų duomenų negalima vertinti kaip leistinų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1040/2001, 2K- 614/2003, 2K-619/2003, 2K-549/2006, 2K-332/2006, 2K-343/2006, 2K-676/2006, 2K-32/2007, 2K-P-412/2007, 2K-7-315/2009, 1A-66/2011).
Kasatorius pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pagrįstas tik operatyvinių veiksmų (NVIM) metu gautais duomenimis bei juos atlikusio policijos pareigūno, kuriam taikytas anonimiškumas, įvardyto liudytoju Nr. 061, parodymais, taip pat jo paties ir kito nuteistojo E. K. parodymais, kuriais jie pripažino kaltę tik dėl liudytojo Nr. 061 ir su juo bendradarbiavusio asmens, pasivadinusio R., daromos jiems įtakos. Kasatoriui buvo atimta galimybė apsiginti įrodant, kad iki NVIM taikymo jis nesivertė netikrų pinigų platinimu, nes daugumą jo telefoninių pokalbių, kurių klausymasis buvo sankcionuotas dar iki NVIM taikymo prieš jį, įrašų sunaikino operatyvinius veiksmus organizavęs tyrėjas A. M. Liudytojo Nr. 061 parodymai nepatikimi, nes teismo posėdyje negalėjo paaiškinti viso proceso metu duotų prieštaringų parodymų, ar NVIM jis vykdė vienas, ar dalyvavo R. Asmens, vardu R., suteikusio informacijos, jog rengiasi įsigyti iš kasatoriaus netikrų eurų, tapatybė nenustatyta, nebuvo spendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią sąmoningai padėjo padaryti NVIM dalyviui duodamas telefono numerį susisiekti su kasatoriumi ir E. K. dėl netikrų eurų įsigijimo. Kasatoriaus manymu, tyrėjai nenorėjo nustatyti R. tapatybės, todėl liudytojas Nr. 061 pirminiuose parodymuose jo neminėjo, tyrėjas A. M. nefiksavo šio asmens dalyvavimo operatyvinių veiksmų atlikimo protokole. Be to, 2011 m. liepos 11 d. apklausos teisme, naudojant audiovizualines kliūtis, metu duoti liudytojo Nr. 061 parodymai, kad jis neprašė taikyti ir nežino, kieno iniciatyva jam taikytas anonimiškumas, paneigia kaip liudytojų apklaustų tyrėjų J. Z. ir A. M. parodymus, kad anonimiškumas NVIM dalyviui taikytas jo paties žodiniu prašymu. Taigi, liudytojui Nr. 061, kuris yra policijos pareigūnas, anonimiškumas be jo prašymo taikytas pažeidžiant BPK 200 straipsnyje nustatytą tvarką ir nesant BPK 199 straipsnyje nurodytų būtinų pagrindų. Teismai patvirtino liudytojų A. M. ir Nr. 061 nurodytas aplinkybes, kad A. N. ir E. K. pokalbis su netikrų eurų pirkėjais R. bei liudytoju Nr. 061 buvo retransliuojamas mobiliojo ryšio telefonu tyrėjui A. M., bet šis veiksmas nepavyko dėl tariamai kasatoriaus ir kito nuteistojo turėto GSM ryšio blokavimo prietaiso daromų ryšių trukdžių, nors aplinkybė, ar 2010 m. kovo 17 d., 17.00–17.30 val., NVIM dalyvis skambino A. M., nepatikrinta. Kasatorius manymu, tai, kad anksčiau nebuvo padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, kad siūlytas atlygis, atsižvelgus į turtinę ir šeiminę padėtį, buvo tikrai didelis, patvirtina, jog jis be NVIM dalyvio įsikišimo, netgi nevertinant asmens, vardu R., įtakos, nebūtų padaręs nusikalstamos veikos. Be to, nuteistasis teigia, kad jo veika turėjo būti vertinama kaip pasikėsinimas ir kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad jis pats negamino ir neturėjo netikrų pinigų, juos įgijo iš kito asmens, tik kai to paprašė NVIM dalyvis, taigi visa jo nusikalstama veika (nesvarbu, išprovokuota, ar ne) nuo susitarimo netikrus eurus įgyti iki jų atgabenimo ir pardavimo NVIM dalyviui, buvo nuolat kontroliuojama policijos pareigūnų, netikri eurai, kuriais jis disponavo, nepateko į apyvartą.
Kasaciniame skunde nuteistasis M. Š. nurodo, kad teismai nepateikė išsamių motyvų, kodėl jo parduotų netikrų pinigų kiekis, kuris yra vertinamasis požymis, laikytinas dideliu ir atitinka BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymį, taip ignoravo baudžiamosios teisės principus, teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2012">2K-7-48/2012</a>). Kasatorius pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurių jis neginčija, matyti, jog jo veikoje nebuvo vieningos tyčios tęsti nusikaltimą, susidedantį iš atskirų veiksmų. Šiuos veiksmus jis padarė dėl atskirų kelis kartus susiformavusių ketinimų parūpinti kitiems nuteistiesiems reikalingas netikrų eurų sumas. Kasatorius pažymi, kad byloje liko neišsiaiškinta, kokiu pagrindu ir tikslais 2010 m. kovo 26 d. prieš jį buvo sankcionuotas bei realizuotas NVIM Nr. S5-6. Siekiant įsitikinti, ar A. N. su E. K. prekiauja netikrais pinigais, užmegzti su jais kontaktą, įgauti pasitikėjimą, gauti jų telefonų numerius dar 2010 m. kovo 17 d. šešių mėnesių laikotarpiui buvo sankcionuotas NVIM Nr. S5-3. Naudodamiesi šiuo NVIM teisėsaugos pareigūnai galėjo nustatyti, kas A. N. ir E. K. parduoda netikrus pinigus, bet buvo papildomai sankcionuotas antras NVIM. Tai rodo pareigūnų tikslą „tiražuoti“ nusikalstamas veikas papildomo NVIM pagalba, be to, tai suponavo sunkesnę kasatoriaus baudžiamąją atsakomybę, nes jo padarytoje veikoje, kontroliuojamoje valstybės pareigūnų, atsirado stambaus masto požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2011">2K-207/2011</a>). Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas jam pareikštų kaltinimų ribas, nuosprendyje nurodė, kad jis buvo nusikalstamų veiksmų organizatorius, taip pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 255 straipsnio reikalavimus. Kasatorius M. Š. taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino esminių aplinkybių, ar jis žinojo apie visus kitų nuteistųjų A. N. ir E. K. veiksmus, ar pažinojo asmenį, vardu R., ir pan., taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsiliepime į nuteistųjų M. Š. ir A. N. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti.
Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių veiksmai buvo sankcionuoti įstatymo nustatyta tvarka ir turint pirminę patikrintą informaciją apie E. K., A. N. ir nenustatytų bendrininkų daromą nusikalstamą veiką, įgyjant, laikant ir realizuojant netikrus pinigus. Tik tada operatyvinės veiklos subjektai prisijungė prie jų vykdomos nusikalstamos veikos, išsiaiškino jų bendrininką M. Š., kuris jiems per tris kartus realizavo 15 600 netikrų eurų. Teismas konstatavo, kad visais atvejais A. N. ir E. K. noras susitikti su įslaptintu liudytoju ir realizuoti netikrus eurus buvo akivaizdus. Nuteistasis A. N. pokalbiuose su įslaptintu liudytoju aktyviai siūlė pigiau pirkti didesnį netikrų eurų kiekį, garantavo jų kokybę, nurodė, kas kelinta kupiūra bus su skirtingais numeriais, reikalavo avanso, gyrėsi, kad šiuo verslu užsiima ne pirmus metus ir visą šį pirkimo procesą derino su M. Š. Taigi, įgyjant, laikant ir realizuojant netikrus pinigus visi nuteistieji veikė laisvai, jų elgesiui teisėsaugos institucijų pareigūnai įtakos nedarė. Teismo išvados pagrįstos įrodymais pripažintais faktiniais duomenimis, gautais teisėtais būdais ir patikrintais BPK numatytomis priemonėmis. Prokurorė pažymi, kad BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Byloje nustatyta, kad A. N., veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir M. Š., nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. 15.25 val., turėdamas tikslą realizuoti, įgijo ir laikė didelį kiekį netikrų pinigų, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas. Prokurorė pažymi, kad teismai teisingai M. Š. ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip vieną tęstinę veiką. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų vieninga tyčia buvo nukreipta į didelio kiekio – 15 600 eurų realizavimą. Tai, kad šį kiekį netikrų pinigų nuteistieji realizavo per kelis kartus, nereiškia, jog šie skirtingu laiku padaryti jų veiksmai turi buti kvalifikuojami kaip pavienės nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-474/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-474/2010">2K-474/2010</a>, 2K-650/2010 ir kt.). Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiant veikos kvalifikavimą pagal BK 213 straipsnio 2 dalį labiau konkretizavus kiekvieno bendrininko veiksmus, t. y. būtent nurodžius, kad M. Š. organizavo netikrų eurų tiekimą, duodavo bendrininkams nurodymus, todėl užėmė aukštesnę padėtį tarp jų, nebuvo sumenkintos M. Š. galimybės gintis, nes nusikalstamos veikos kvalifikavimas nepasikeitė. Prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 256 straipsnio reikalavimų, neturėjo teisės M. Š. nusikalstamos veikos papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, bet nuosprendžio aprašomojoje dalyje atskleidė M. Š. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Prokurorė daro išvadą, kad įvertinus teismų nuosprendžiais nustatytas bylos aplinkybes ir kasacinės instancijos teismo praktiką dėl veikas, susijusias su netikrų pinigų pagaminimu, laikymu ar realizavimu, kvalifikuojančio didelio netikrų pinigų kiekio požymio nustatymo (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a> ir kt.), teismai teisingai konstatavo, jog M. Š. realizuotų netikrų 15 600 eurų kiekis yra didelis.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl NVIM pagalba surinktų duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) sprendimų dėl teisėtų veiksmų atribojimo nuo provokacijos aišku, kad slaptų tyrimo metodų taikymo aplinkybių išsamus ištyrimas teismo posėdyje yra būtinas visais atvejais, kai byloje turi būti sprendžiama, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo sukurstytas daryti nusikalstamą veiką. Be tokio įrodymų tyrimo, atliekamo laikantis esminių baudžiamojo proceso principų, teismas negali padaryti patikimos išvados dėl pareigūnų atliktų tyrimo veiksmų peraugimo ar neperaugimo į provokuojančius veiksmus. Teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, jo rezultatai turi būti aptariami teismo priimtame baigiamajame akte. Priešingu atveju neįvykdomas konstitucinis reikalavimas, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus, kad jis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2A-P-6/2008, priimtoje atnaujinus baudžiamąja bylą po EŽTT sprendimo byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, išanalizavus EŽTT sprendimus, išskirtos taisyklės, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Šioje nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad tokie veiksmai kaip NVIM gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą; nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Tik atlikęs tokį tikrinimą ir procesiniame sprendime argumentuotai įvertinęs jo rezultatus, teismas gali daryti išvadas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo.
Kasatorių teiginius, kad jie niekada anksčiau neužsiiminėjo netikrų eurų platinimu, o buvo išprovokuoti, kad tyrėjai slepia asmenį, vardu R., arba nenustatyta, ar jie jį pažinojo, teismai patikrino ir motyvuotai atmetė. Byloje nėra jokių duomenų, kad asmuo, vardu R., buvo slaptas policijos agentas, dalyvavęs realizuojant NVIM, priešingai, nusikalstamus veiksmus leista imituoti tik įslaptintiems liudytojams Nr. 061 ir Nr. 066; įslaptintas liudytojas Nr. 061 nurodė pažinties su R. aplinkybes ir paaiškino, kodėl negali jo surasti, operatyviniams darbuotojams taip pat nepavyko nustatyti asmens, vardu R. Remdamiesi bylos medžiaga, liudytojo A. M. parodymais, teismai konstatavo, kad dar iki NVIM taikymo jau buvo operatyvinė informacija, jog A. N. užsiima netikrų eurų platinimu, kurios pagrindu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas A. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontroliavimas ir fiksavimas. Įslaptintas liudytojas Nr. 061 parodė, kad 2010 m. kovo 16 d. atsitiktinai iš R. sužinojo apie kitą dieną vyksiantį susitikimą dėl netikrų eurų pirkimo ir šią informaciją perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnui. Liudytojas A. M. parodė, kad 2010 m. kovo 16 d. gavęs šią operatyvinę informaciją iš Kriminalinio biuro pareigūnų, kovo 17 d. inicijavo NVIM sankcionavimą. Byloje esančių iki 2010 m. kovo 17 d. (NVIM sankcionuotas 2010 m. kovo 17 d.) susitikimo su R. vykusių telefoninių pokalbių įrašų turinys (pvz.: 2010 m. kovo 16 d. A. N. sako M. Š.: „supranti, jis rytoj pro mane pjaus, jis pats iš sostinės. Žinai, rytoj pjaus pro mane ir va aš susitiksiu, ir viskas bus aišku; 2010 m. kovo 17 d. 16.28 val. A. N. sako E. K.: „... tas dėl didel... net nieka neskambina?“; E. K. perskambinęs A. N. sako: „saka juds, tai pasuks, saka gal susitiksim kur či va ant aplinkele ar kur“) ir tolesni įvykiai, kai kovo 17 d., apie 17 val., E. K. ir A. N. Panevėžio aplinkkelyje susitiko su R., važiavusiu iš Vilniaus su įslaptintu liudytoju Nr. 061, patvirtina nurodytą operatyvinę informaciją ir rodo, kad A. N. ir M. Š. pažįsta (žino) asmenį, vardu R., ir turėjo bendrų reikalų dėl netikrų eurų platinimo. Tai, kad A. N. užsiėmė netikrų eurų platinimu, patvirtina įslaptinto liudytojo Nr. 061 parodymai, kad šio susitikimo metu A. N. ir E. K. iš karto pradėjo kalbą apie netikrus eurus, ne kartą nurodė jų kainą, domėjosi, ar R. matė netikrų eurų pavyzdžius. Šiuos įrodymus patvirtina techninėmis priemonėmis užfiksuotų 2010 m. balandžio 1 d. telefoninio ir 2010 m. balandžio 2 d. susitikimo pokalbių apie netikrus eurus turinys. Teismai įvertino ir aplinkybes, kad mobiliojo ryšio telefono numerį susisiekti su A. N. ar E. K. įslaptintas liudytojas Nr. 061 gavo iš asmens, vardu R., ir 2010 m. kovo 24 d. pirmas paskambino, tačiau niekas neatsiliepė, bet po to iš to paties mobiliojo ryšio telefono jam paskambino E. K. ir pasiūlė susitikti su A. N. Vilniuje, o 2010 m. kovo 31 d. atsiliepdamas į įslaptinto liudytojo žinutę su pageidavimu susitikti, A. N. paskambino jam ir pasiūlė susitikti Panevėžyje, taigi A. N. ir E. K. iniciatyva susitikti su įslaptintu liudytoju buvo akivaizdi. Pokalbių su įslaptintu liudytoju Nr. 061 metu A. N. aktyviai siūlė pigiau pirkti didesnį netikrų eurų kiekį, garantavo jų kokybę, nurodė, kas kelinta kupiūra bus su skirtingais numeriais, reikalavo avanso, gyrėsi, kad šiuo verslu užsiima ne pirmus metus; be to, jis visus duomenis apie netikrus eurus (dėl kupiūrų numerių ir kt.) aiškinosi su M. Š. Šių duomenų pagrindu teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriai nebuvo atsitiktiniai asmenys įgyjant, laikant ir realizuojant netikrus pinigus ir jų elgesiui teisėsaugos institucijų pareigūnai įtakos nedarė, o pagal sankcionuotą NVIM veikęs įslaptintas liudytojas Nr. 061 tik prisijungė prie jau daromo nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išsireikalavo ir patikrino byloje sankcionuotus operatyvinės veiklos subjekto teikimus dėl NVIM panaudojimo, t. y. patikrino faktinį ir teisinį pagrindą atlikti NVIM, taip pat NVIM realizavimo teisėtumą.
Teismai įvertino ir nuteistojo A. N. teiginius, kad pirmo susitikimo, įvykusio 2010 m. kovo 17 d., pokalbio įrašai nepadaryti tyčia, taip nuslepiant, jog jie buvo provokuojami daryti nusikaltimą, kuriuos atmetė kaip nepagrįstus. Tokią išvadą teismai motyvuotai pagrindė 2010 m. kovo 17 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, liudytojo A. M. ir įslaptinto liudytojo Nr. 061 parodymais, kad jie ėmėsi priemonių pokalbiui įrašyti, bet tai nepavyko dėl trikdžių, kaip vėliau nustatyta, E. K. automobilyje buvusio elektroninius signalus blokuojančio prietaiso, taigi pokalbio turinį siekė nuslėpti ne pareigūnai, o E. K. su A. N. ėmėsi atsargumo priemonių, kad pokalbis nebūtų įrašytas.
Teisėjų kolegija, atkreipia kasatoriaus A. N. dėmesį į tai, kad jo kaltė grindžiama ne vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis), tačiau ir kitais byloje surinktais, juos patvirtinančiais, įrodymais, kurie išdėstyti žemesnės instancijos teismų sprendimuose.
Teismas argumentuotai paneigė M. Š. kasaciniame skunde kartojamus teiginius, kad pagal NVIM veikęs įslaptintas liudytojas Nr. 061 darė spaudimą ir išprovokavo juos parduoti didelį kiekį netikrų eurų, taip pasunkindamas jų padėtį. Įslaptinto liudytojo Nr. 061 parodymai ir užfiksuoti pokalbiai 2010 m. kovo 25 d. prie prekybos centro „Big“ rodo, kad būtent A. N. ir E. K. buvo suinteresuoti parduoti kuo didesnį kiekį netikrų eurų ir būtent jie tai siūlė, elgėsi kaip turėdami patirtį, siūlė nuolaidas už didesnį kiekį netikrų eurų ir taip siekė didinti pardavimų, o kartu ir netikrų eurų platinimo apimtis, o įslaptintas liudytojas Nr. 061 sutiko įgyti tik 15 000 netikrų eurų. Vienas pagrindinių nusikalstamos veikos imitavimo modelio tikslų yra nustatyti visus daromo nusikaltimo bendrininkus. Pirmo sandorio metu sulaikius E. K. ir A. N. nebūtų nustatyta, iš kur jie gavo netikrus eurus, ir nebūtų surinkta M. Š. kaltės įrodymų, įrodytas jų bendrininkavimas, todėl operacija buvo motyvuotai ir pagrįstai tęsiama. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų vieninga tyčia buvo nukreipta į didelio kiekio eurų realizavimą, tik šį kiekį netikrų pinigų nuteistieji realizavo per kelis kartus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucija, šiuo atveju neužkirsdama kelio vėlesniems netikrų eurų įgijimams,,,sukūrė“ naują NVIM, siekdama pasunkinti nuteistųjų padėtį, ir taip provokavo nuteistuosius nusikalsti, t. y.,,tiražavo“ naujus nusikaltimus. Kasatorių veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika. Pagal nustatytas bylos aplinkybes M. Š. realizuotų netikrų 15 600 eurų kiekis teisingai pripažintas dideliu, toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2012">2K-7-48/2012</a>, 2K-311/2012).
M. Š. teiginius, kad jis nežinojo apie kitų nuteistųjų veiksmus, teismai pagrįstai atmetė. Byloje užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose, trumposiose žinutėse tiek įslaptintas liudytojas su A. N. ir E. K., tiek A. N. su M. Š. kalba apie tuos pačius dalykus, t. y. netikrų eurų pristatymo laiką, galimus banknotų nominalus ir jų kokybę, užstatą; M. Š. leidžia suprasti, kad norint užsakyti prekę būtina sumokėti užstatą, reikalauja, kad A. N. pasiimtų tai ką yra užsakęs ir kuo greičiau sumokėtų pinigus ir t. t. Be to, 2010 m. kovo 31 d. A. N. ir M. Š. telefoninis pokalbis vyko tuo pačiu metu kaip ir įslaptinto liudytojo Nr. 061 susitikimas su A. N. ir E. K. Šią informaciją įvertinę kartu su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad M. Š. bendrininkavo A. N. ir E. K. platinant netikrus eurus, nes jie šiuos gaudavo būtent iš M. Š. Teismo nuosprendyje nurodyti konkretūs kiekvieno bendrininko veiksmai, reikšmingi veikos kvalifikavimui pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, t. y. kad būtent M. Š. organizavo netikrų eurų tiekimą į Lietuvą, kuriuos platino savo bendrininkams. Toks M. Š. veiksmų konkretizavimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepažeidė jo teisės į gynybą, nes nusikalstamos veikos kvalifikavimas nepasikeitė.
Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistieji A. N. ir M. Š. teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimą: paskyrė fonoskopinę ekspertizę dėl garso įrašų, apklausė ekspertę J. D., aiškinosi anonimiškumo taikymo liudytojui Nr. 061 aplinkybes, apklausė liudytojus J. Z., E. B., A. M. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. N. ir M. Š. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo A. N. veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą. BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurių jame nurodytų alternatyvių veiksmų (netikrų pinigų pagaminimo, suklastojimo, įgijimo, laikymo arba realizavimo) atlikimo momento. Nuteistasis A. N. iki netikrų eurų realizavimo asmeniui, veikusiam pagal NVIM, šiuos eurus prieš tai įgijo ir laikė, šių jo veiksmų pareigūnai nekontroliavo, dėl to jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (kvalifikuojantis požymis – didelis kiekis) kaip baigtas nusikaltimas.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtame nuosprendyje į esminius apeliantų A. N. ir M. Š. argumentus – dėl NVIM metu surinktų duomenų ir kitų įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir jų kaltės – yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai laikėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuluotų privalomų reikalavimų teismams dėl NVIM metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais ir provokavimo versijos tikrinimo. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti šioje byloje provokavimo faktą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų A. N. ir M. Š. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Tomas Šeškauskas
Vytautas Masiokas
