Dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir priėmimo-perdavimo akto panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-303/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07247-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 45.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Stonava“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stonava“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SKR Invest“ dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir priėmimo–perdavimo akto panaikinimo; tretieji asmenys: Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. Lukaševičiūtė-Binkulienė, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar pagal statinių pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas tinkamai vykdė sutarties sąlygą parengti ir suderinti žemės sklypo, kuriame yra sutartimi perleisti statiniai, detalųjį planą ir ar dėl to atsirado teisinis pagrindas pardavėjui reikalauti sutartį nutraukti.

Ieškovas prašė teismo:

1) nutraukti 2008 m. spalio 22 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį dėl pastato–sargo namelio, 17,25 kv. m bendro ploto, su priklausiniu – kitų statinių–kiemo statinių, 1/4 dalies, esančių adresu: Šeimyniškių g. 30A, Vilnius;

2) panaikinti 2009 m. rugsėjo 29 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo UAB „Stonava“ perdavė ir UAB „SKR Invest“ priėmė pastato – kontrolės punkto, kitų statinių (inžinerinių)–tvoros, aikštelės–automobilių stovėjimo aikštelės, 1/4 dalį, esančių adresu: Šeimyniškių g. 30A, Vilnius, ir jo pagrindu atliktą šių nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją UAB „SKR Invest“ vardu;

3) taikyti restituciją natūra – įpareigoti UAB „SKR Invest“ grąžinti ieškovui UAB „Stonava“ pastato–sargo namelio su priklausiniu – kitais statiniais–kiemo statiniais, 1/4 dalį.

Ieškovas atsakovui už 50 500 Lt pardavė 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 1/4 dalį pastato–sargo namelio, 17,25 kv. m bendro ploto, su priklausiniu – 1/4 dalimi kitų statinių–kiemo statinių, esančių adresu: Šeimyniškių g. 30A, Vilnius. Sutarties 5.8 punkto 1 dalimi atsakovas įsipareigojo savo lėšomis per kiek įmanoma trumpesnį terminą po šios sutarties pasirašymo parengti žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalųjį planą ir jį teisės aktų nustatyta tvarka suderinti. Šis įsipareigojimas šalių susitarimu laikytinas įvykdytu, kai žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalusis planas bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo pasirašymu ir detaliojo plano pagrindinis brėžinys bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos antspaudu bei pasirašytas protokolas įsigalios teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę šiam tikslui pasitelkti kitus asmenis atskiroms funkcijoms atlikti. Sutarties 5.8 punkto 2 dalyje nurodyta, kad, iki 2009 m. gruodžio 31 d. neįvykdžius aptariamo įsipareigojimo, šalys susitaria nutraukti sutartį. Tokiu atveju šalys privalo bendru sutarimu suderintu laiku atvykti į notarų biurą ir pasirašyti susitarimą dėl šios sutarties nutraukimo, kuris turi būti patvirtintas notaro. Atsakovas sumokėjo už perkamus nekilnojamuosius daiktus sutartyje nustatytomis sąlygomis, tačiau įsipareigojimo parengti detalųjį planą iki šiol neįvykdė, taip nepasiektas ieškovo pageidautas tikslas – pakeisti žemės sklypo tikslinę paskirtį, todėl, ieškovo tvirtinimu, atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės ir dėl to sutartis nutrauktina.

2009 m. rugsėjo 29 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytas parduotų statinių priėmimo-perdavimo aktas. Teritorijos, į kurią įeina ir žemės sklypas prie perleistų statinių, detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1287. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2010 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. gruodžio 28 d. pasirašė detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo nuomos sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendime nustatė, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš ieškovo įsigijo nuosavybės teise dalį nekilnojamųjų daiktų – statinių, esančių adresu: Šeimyniškių g. 30A, Vilnius, už 50 500 Lt. Sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad parduodami nekilnojamieji daiktai yra valstybinės žemės sklype, kuris šios sutarties pasirašymo dieną Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, pardavėjas patvirtina, kad jam yra žinoma, kad pirkėjas po šios sutarties pasirašymo savo lėšomis rengs žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalųjį planą, atliks šio žemės sklypo matavimus, formavimo darbus ir kitus su tuo susijusius veiksmus. Pirkėjas, parengęs žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalųjį planą, jį teisės aktų nustatyta tvarka suderins su atitinkamomis institucijomis. Pardavėjas patvirtina, kad žemės sklypo detalusis planas rengiamas taip pat ir pardavėjo interesais, dėl to jis įsipareigoja visais įmanomais informacijos pateikimo būdais prisidėti prie detaliojo plano rengimo procedūros. Sutarties 5.8 punktu pirkėjas įsipareigoja savo lėšomis per kiek įmanoma trumpesnį terminą po šios sutarties pasirašymo parengti žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalųjį planą ir jį teisės aktų nustatyta tvarka suderinti. Šiame punkte nurodytas pirkėjo įsipareigojimas laikomas įvykdytu, kai žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalusis planas bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo pasirašymu ir detaliojo plano pagrindinis brėžinys bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos antspaudu bei pasirašytas protokolas įsigalios įstatymų nustatyta tvarka. Pirkėjui iki 2009 m. gruodžio 31 d. neįvykdžius šiame sutarties punkte nurodyto įsipareigojimo, šalys susitaria nutraukti šią sutartį geranoriškai arba per teismą. Sutarties 6.1 punktu pardavėjas įsipareigoja per tris darbo dienas po to, kai pirkėjas teisės aktų nustatyta tvarka parengs žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalųjį planą, kuris bus patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, perduoti parduodamus nekilnojamuosius daiktus pirkėjui priėmimo–perdavimo aktu, kuris turi būti pasirašytas pardavėjo ir pirkėjo atstovų be notaro tvirtinimo, nuo šio akto pasirašymo momento nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina pirkėjui.

Ginčo sutarties šalys susitarė, kad parduodami nekilnojamieji daiktai yra valstybinės žemės sklype, kuris šios sutarties pasirašymo dieną nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2010 m. rugsėjo 30 d. Ieškovui buvo žinoma, kad didesnės teritorijos, kurioje yra ir ginčo sklypas, detaliojo plano organizatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas, rengėjas – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Šios didesnės teritorijos detalusis planas pradėtas rengti dar iki ginčo sutarties pasirašymo ir būtų parengtas nepaisant to, ar šalys būtų pasirašiusios sutartį.

Sutarties pasirašymo dieną nebuvo suformuotas konkretus žemės sklypas po ieškovui priklausančiais pastatais, ieškovas nebuvo sudaręs valstybinės žemės naudojimo sutarties, todėl ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį su atsakovu, negalėjo tikėtis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo, tai reiškia, kad sutartyje šalys susitarė dėl sąlygos, kurios atsakovas negalėjo įvykdyti. Iš Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2009 m. liepos 28 d. rašto nustatyta, kad ieškovui kreipusis į planavimo organizatorių dėl žemės sklypo, esančio prie ieškovui priklausančių statinių – sargo namelio Šeimyniškių g. 30A suformavimo, sumažinant rengiamo detaliojo plano teritoriją, ir pradėjimo organizuoti atskiro detaliojo plano rengimą, buvo atsakyta neigiamai, nes nekilnojamojo turto nuosavybė Šeimyniškių g. 30A patenka į bendrajame plane apibrėžtą atskiro vietinio želdyno teritoriją. Netenkintas ir 2009 m. gruodžio 4 d. ieškovo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl 3037 kv. m ploto, proporcingo užimtiems statiniams, sklypo adresu Šeimyniškių g. 30A, Vilnius, išnuomojimo 99 metų laikotarpiui.

Atsakovas, rengiant pirmiau nurodytos teritorijos detalųjį planą, vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pasitelkdamas trečiuosius asmenis, atliko įvairaus pobūdžio darbus, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai: teisinės konsultacijos su UAB „Fintera“ dėl detaliojo plano Šeimyniškių g. 30A rengimo, paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kagema“, kuri atliko žemės sklypo Šeimyniškių g. 30A kadastrinius matavimus, ieškovui priklausančių pastatų – sargo namelio, kiemo statinių kadastrinius matavimus, sutartis su UAB,,Ugna“, kuri atliko miesto kvartalo, apriboto Šeimyniškių, Tuskulėnų, Rinktinės gatvėmis, kuriame yra Šeimyniškių 30A, žemės sklypo su ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, užstatymo ir žaliųjų zonų analizę, sutartis su UAB „Vitstar“, kuri atliko tarpininkavimo paslaugas koordinuoti, organizuoti ir derinti valstybinėse institucijose žemės sklypo Šeimyniškių g. 30A detaliojo plano rengimą, teisinių paslaugų teikimo sutartis rengiant bei derinant žemės sklypo Šeimyniškių g. 30A detalųjį planą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis, organizuojant detaliojo plano teritorijos tarp Neries upės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių sprendinius, patyrė viršijančias 100 000 Lt išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovas įvykdė ginčo sutarties 5.8 punkte nustatytus įsipareigojimus rengti ir suderinti žemės sklypo detalųjį planą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo padarinius.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu dėl teritorijos (dalies T-4) tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių detaliojo plano tvirtinimo ieškovas savo antspaudu ant brėžinio patvirtino, kad sutinka su šio sklypo detaliojo plano sprendiniais, prie šio sprendimo pridėtas 2009 m. rugsėjo 29 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytas parduotų statinių priėmimo–perdavimo aktas. Šiame akte nurodyta, kad ieškovas sutinka ir neprieštarauja su teritorijos tarp Neries upės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių, kurioje yra ieškovo nekilnojamasis turtas, detaliuoju planu.

Ieškovo teiginį, kad nurodytas priėmimo–perdavimo aktas suklastotas, nes jo nepasirašė buvęs UAB „Stonava“ direktorius, teismas įvertino kaip neįrodytą. Ieškovo direktorius patvirtino šio dokumento nuorašą. Jį tvirtindama notarė parodė, kad matė dokumento originalą, kuris atitinka nuorašą, suklastojimo fakto nenustatė, priėmimo–perdavimo aktas turėjo visus dokumento rekvizitus. Priėmimo–perdavimo akto sudarymo išvakarėse Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje detaliojo plano derinimas vyko 2009 m. rugsėjo 28 d., prie detaliojo plano brėžinio pridėtas priėmimo–perdavimo akto nuorašas, patvirtintas notarės, ant brėžinio yra ieškovo direktoriaus parašas ir antspaudas, tuo metu ieškovui jokių abejonių dėl šio dokumento nekilo ir jo neginčijo. Dėl šio akto suklastojimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 8 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad nepadaryta veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB,,Stonava“ apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad, aiškinant sutarties sąlygas, pagal kurias pirkėjas įsipareigojo savo lėšomis rengti žemės sklypo detalųjį planą, reikšminga yra tai, kad sudarant sutartį šalims buvo žinoma, jog prieš sutarties sudarymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pranešė, kad yra pradėtas rengti teritorijos detalusis planas. Kai toje pačioje teritorijoje yra atliekamas platesnės teritorijos dalies detalusis planavimas, o žemės sklypo teritorija patenka į teritoriją, kurioje didesne apimtimi atliekamas detalusis planavimas, didesne apimtimi atliktas detalusis planavimas galioja ir konkrečiam žemės sklypui. Dėl to žemės sklypo detalusis planavimas gali būti atliktas individualiai, kartu su kitais keliais sklypais ar kartu su didesne miesto teritorijos dalimi. Kadangi, sutartį sudarant, statiniams adresu: Šeimyniškių g. 30A, Vilnius, žemės sklypas nebuvo suformuotas, tai žemės sklypo suformavimas, jo ribų nustatymas, žemės sklypo naudojimo režimo nustatymas ir yra žemės sklypo detalusis planavimas. Taigi ieškovo argumentas, kad atsakovas neatliko pagal sutartį sutarto žemės sklypo detaliojo planavimo, nepagrįstas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2009 m. rugpjūčio 19–20 d. protokolu ir antspaudu ant detaliojo plano pagrindinio brėžinio patvirtino teritorijos prie Šeimyniškių g. detalųjį planą, į kurio nagrinėjamą teritoriją patenka UAB „Stonava“ valdomas nekilnojamasis turtas, apie kurį suformuotas žemės sklypas. Taigi sąlygą, sutartą sutartimi, atsakovas įvykdė. Ieškovas neįrodė, kad sutartyje šalys buvo sutarusios dėl kitokio žemės sklypo detaliojo planavimo, negu kad yra atliktas, t. y. kad žemės sklypo teritorija turėjo būti suplanuota kokiu nors kitokiu režimu, negu kad buvo suplanuota teritorijos detaliuoju planu. Taigi ieškovo argumentas, kad sutartis turi būti nutraukta dėl to, jog atsakovas nustatytu laiku neparengė konkretaus atskiro žemės sklypo detaliojo plano, nepagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Stonava“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Sutarties 5.8 punktu atsakovas įsipareigojo parengti ir suderinti žemės sklypo detalųjį planą, šio įsipareigojimo neįvykdžius šalys susitarė nutraukti sutartį. Atsakovas neparengė žemės sklypo, kuriame yra statiniai, detaliojo plano, ir dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti sutartį nutraukti. Vilniaus savivaldybės administracijai su SĮ „Vilniaus planas“ atlikus didesnės teritorijos detalųjį planą teismai nepagrįstai pripažino, kad atsakovas įvykdė sutartinį įsipareigojimą. Taip teismai nesilaikė kasacinio teismo suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių, pagal kurias, nepaisant to, kad sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Metalplast Vilnius“ v. UAB „Sergejus ir kompanija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2012">3K-3-382/2012</a>; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2009">3K-3-261/2009</a>). Kasatoriaus teigimu, esant aiškiam sutarties sąlygos lingvistiniam tekstui ne tik nėra jokio pagrindo papildomai aiškintis tikrųjų šalių ketinimų, bet ir sutarties lingvistinės prasmės pakeitimas vien dėl to, kad viena iš šalių neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, laikytinas nesąžiningu sąžiningos sutarties šalies atžvilgiu, taip pat nesuderinamas su sutarčių vykdymo principų reikalavimais.

Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis parengti atskirą ginčo sklypo detalųjį planą, o ne padėti organizuoti ir koordinuoti SĮ „Vilniaus planas“ su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu vykdomus detaliojo planavimo darbus. SĮ,,Vilniaus planas“ ir Miesto plėtros departamento rengtas išplėstinis teritorijos detalusis planas jau buvo parengtas iki ginčo sutarties pasirašymo (tai patvirtinta Miesto plėtros departamento 2008 m. liepos 3 d. rašte), po to vyko tik baigiamieji plano derinimo ir tvirtinimo darbai. Atsakovas SĮ,,Vilniaus planas“ ir Miesto plėtros departamento parengtą ir patvirtintą teritorijos detalųjį planą pateikė kaip savo parengtą planą bei taip siekė išvengti savo sutartinio įsipareigojimo parengti atskirą ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisykles asmuo, turintis teisę rengti detalųjį planą (žemės savininkas, valdytojas, naudotojas), savivaldybės administracijai privalo pateikti atitinkamą prašymą, gauti organizatoriaus ir rengėjo teises, atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs bent kokį veiksmą, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privalo atlikti detalųjį planą rengiantis asmuo. Byloje teismai, darydami išvadą apie tai, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus parengti ir suderinti sklypo, kuriame yra statiniai, detalųjį planą, netinkamai įvertino bylos įrodymus (CPK 185 straipsnis).

CK 1.66 straipsnyje apibrėžtas sąlyginis sandoris. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Šalys sudarė sąlyginį sandorį, iš kurio kylančių teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės – detaliojo plano parengimo atsiradimo ar neatsiradimo (t. y. sudarė sandorį su naikinamąja sąlyga).

Sutarties 6.1 punktu šalys buvo susitarusios, kad per tris dienas, kai atsakovas įvykdys 5.8 punkte nustatytą įsipareigojimą, pasirašys nekilnojamųjų daiktų priėmimo–perdavimo aktą, ir nuo to momento jam pereis nuosavybės teisė į daiktus. Jokio priėmimo–perdavimo akto UAB,,Stonava“ su atsakovu nepasirašė ir negalėjo pasirašyti, nes atsakovas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo parengti žemės sklypo detalųjį planą. Buvęs ieškovo direktorius negalėjo patvirtinti akto antspaudu, nes dėl atleidimo iš darbo jau buvo grąžinęs jį bendrovės akcininkui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „SKR Invest“ prašo palikti nepakeistus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Kasacinio skundo argumentai dėl lingvistinio sutarties aiškinimo metodo pirmenybės neatitinka CK 6.193 straipsnio 2 dalyje akcentuojamos tikrųjų sutarties šalių ketinimų svarbos kaip pirminės priemonės aiškinant sutartį. Taigi esminę reikšmę turi šalių ketinimai sudarant sutartį. Ieškovas esminiu sutarties pažeidimu laikė atsakovo neįvykdymą sutarties 5.8 punkte nustatytų sąlygų. Šiame punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas savo lėšomis parengti ir suderinti detalųjį planą, šios užduoties vykdymui atsakovui suteikta teisė be atskiro ieškovo pritarimo pasitelkti trečiuosius asmenis atskiroms funkcijoms atlikti. Sutartyje šalys patvirtino, kad parduodami statiniai yra valstybinės žemės sklype, jų eksploatacijai nesuformuotas atskiras sklypas. Būtent parengus ir Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinus detalųjį planą buvo suformuotas žemės sklypas statiniams naudoti. Teritorijos detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1287, t. y. dar nepasibaigus sutartyje nurodytam detaliojo plano parengimo terminui. Jei ne atsakovo atlikti darbai, objekto Šeimyniškių g. 30 neegzistuotų, tai būtų žalioji zona. Pareigos parengti mažesnės teritorijos detalųjį planą atsakovas neturėjo pagal sutartį, nes jis negalėjo įsipareigoti parengti mažesnės teritorijos, kuri kaip turto vienetas neegzistavo ir negalėjo būti sutarties objektas, detalųjį planą. Tik patvirtinus detalųjį planą atsirado kaip turto vienetas žemės sklypas statiniams naudoti. Atsakovas, kaip nurodyta sutarties 5.8 punkte, pasitelkdamas trečiuosius asmenis atskiroms funkcijoms atlikti ir už tai apmokėdamas, aktyviais veiksmais dalyvavo, koordinavo detaliojo plano rengimo eigą, organizavimą ir detaliojo planavimo procedūroje atstovavo tiek savo, tiek ieškovo (kasatoriaus) interesams atsakingose institucijose bei dėl to patyrė išlaidų. Šią aplinkybę byloje patvirtino rašytinių įrodymų duomenys ir liudytojų parodymai. Kasaciniame skunde klaidingai aiškinama, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo organizuoti detalųjį planą. To organizatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, plano rengėjas – SĮ,,Vilniaus planas“, ir tai buvo žinoma kasatoriui dar iki sutarties sudarymo. Kasatorius savo antspaudu patvirtino ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius ir 2010 m. gruodžio 28 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija pasirašė detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo nuomos sutartį, tai rodo, kad kasatorius sutiko ir pasinaudojo atsakovo padarytų pagal sutartį darbų rezultatais. Kasatorius negalėjo pagrįstai tikėtis ir gauti daugiau iš atsakovo sutarties vykdymo. Atsakovas sutinka su teismų įvertinimu, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. statinių priėmimo–perdavimo akto klastojimo nepatvirtina nei ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, nei civilinėje byloje surinkti įrodymai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.163 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo

Byloje pateiktu kasaciniu skundu išdėstyti argumentai dėl to, kad, anot kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendime bei nutartyje netinkamai taikė sutarties aiškinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias normas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Abi šios argumentų grupės yra susijusios, nes sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>). Faktinės aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais, kurie renkami, tiriami ir vertinami pagal CPK reglamentuotas įrodinėjimo taisykles. Kasacinis teismas, tikrindamas skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumą, sprendžia teisės klausimus, t. y. patikrina procesiniuose sprendimuose teisės taikymo tinkamumą, ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Konkrečios sutarties turinys, sąlygų prasmė ir reikšmė, sutarties šalių ketinimai sudarant sutartį ir jos tikslas yra fakto klausimai, bet įstatyme nustatytos sutarties aiškinimo taisyklės ir jų taikymas bei aiškinimas yra teisės klausimas, kurį sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Turto bankas“ v. UAB,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201/2008">3K-3-201/2008</a>; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; kt.). CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Tam svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Eržvilko ūkininkų agroservisas“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-106/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin” v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; kt.).

Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes, darydami išvadą apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas kartu su SĮ,,Vilniaus planas“ atliko detaliojo planavimo darbus ir dėl to atsakovas įvykdė sutartinį įsipareigojimą parengti bei suderinti žemės sklypo detalųjį planą, paneigė sutarties 4.6 punkte išdėstytą atsakovo įsipareigojimą asmeniškai parengti sklypo detalųjį planą, atlikti sklypo matavimus, formavimo darbus ir kitus su tuo susijusius veiksmus. Anot kasatoriaus, teismų ignoruota aplinkybė, kad atsakovas pats savo lėšomis neparengė detaliojo plano.

Byloje nustatyta, kad atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotos detaliojo plano organizatoriaus teisės ir pareigos. Tačiau sutartyje nėra išreikštas atsakovo įsipareigojimas asmeniškai būti detaliojo plano organizatoriumi. Be to, bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę sutarties aiškinimui turi ne tai, kas vykdant sutartį galėjo organizuoti detaliojo plano rengimą ir kieno lėšomis planas turėjo būti parengtas, bet plano parengimas ir tai, ar sutartimi susitarta dėl konkretaus detaliojo plano turinio. Tą atspindi ir paties kasatoriaus pozicija, kad jam buvo reikalingas komercinės paskirties sklypas, t. y. galutinis rezultatas, kurio, anot kasatoriaus, buvo siekiama sudarant sutartį. Buvimas detaliojo plano organizatoriumi ir lėšų investavimas į detalųjį planavimą yra tik priemonės siekiant detaliojo plano patvirtinimo. Priešingas aiškinimas, kad kasatoriui buvo reikšmingas būtent atsakovo buvimas detaliojo plano organizatoriumi ir atsakovo lėšų investavimas į detaliojo plano rengimą, nepagrįstai sureikšmintų sutarties vykdymo ir detaliojo plano rengimo procesą bei leistų ignoruoti procesu siekiamą rezultatą. Pateiktas šalių sudarytos sutarties aiškinimas atitinka teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kai detaliojo plano organizatoriumi esant ne atsakovui, o Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, abi šalys teikė projektinius pasiūlymus ir siekė paveikti rengiamo detaliojo plano turinį. Neabejotina, kad jei šalims būtų pavykę pakeisti detaliojo plano turinį ir būtų suformuotas komercinės paskirties žemės sklypas, kuriame yra šalims priklausantys nekilnojamieji daiktai, tai atitiktų kasatoriaus interesus neatsižvelgiant į tai, jog detaliojo plano organizatorius buvo ne atsakovas.

Sprendžiant, ar atsakovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, esminę reikšmę turi sutarties sąlyga dėl detaliojo plano patvirtinimo bei tai, ar šalys siekė susitarti dėl konkretaus detaliojo plano turinio, t. y. planu suformuoto žemės sklypo paskirties. Šalys skirtingai aiškina savo turėtus ketinimus dėl detaliojo plano turinio. Sutarties teksto gramatinė reikšmė neleidžia daryti išvados, kad susitarta dėl to, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta tik tada, kai detaliuoju planu suformuotame žemės sklype bus leidžiama tam tikra veikla. Sutarties 5.8. punkte numatyta tik tai, kad „Pirkėjo įsipareigojimas laikomas įvykdytu, kai žemės sklypo, kuriame yra Nekilnojamieji daiktai, detalusis planas bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo pasirašymu ir detaliojo plano pagrindinis brėžinys bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos antspaudu bei pasirašytas protokolas įsigalios įstatymų (teisės aktų) nustatyta tvarka.“

Kilus sutarties šalių ginčui dėl to, ar buvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai sutarties tikslui pasiekti, teismo turi būti nustatoma, kokio tikslo įvykdžius sutartį galėjo pagrįstai tikėtis sutarties šalys. Dėl to svarbu įvertinti tai, kaip sutartyje užfiksuotas siekiamas tikslas, šalis tenkinantis rezultatas, taip pat kokio rezultato suteikė pagrindo vienai šaliai tikėtis kontrahentas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodyta, kad, vadovaujantis įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nustatant tikruosius šalių ketinimus dėl sudaromos sutarties, reikšmingos tiek aplinkybės prieš sutarties sudarymą, tiek ir po sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų sprendime ir nutartyje neįvertinti įrodymai, patvirtinantys, jog dar iki sutarties pasirašymo atsakovo nurodyti darbai buvo atlikti, t. y. dar iki ginčo sutarties sudarymo buvo suformuotas žemės sklypas, numatant palikti tą pačią jo naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad faktinė aplinkybė, ar žemės sklypas buvo suformuotas iki sutarties sudarymo, gali turėti reikšmės vertinant tikruosius šalių ketinimus, t. y. ar šalys tarėsi dėl konkretaus detaliojo plano turinio, ar tiesiog dėl žemės sklypo suformavimo detaliuoju planu, nes protingas ir atidus asmuo nesudarytų sutarties dėl darbų, kurie jau buvo atlikti sutarties sudarymo metu. Tačiau bylos medžiaga nepatvirtinamas kasatoriaus teiginys apie sklypo suformavimą dar iki 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Priešingai, pagal 2006 m. spalio 19 d. patvirtintų detaliojo planavimo sąlygų metu jau galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą statinių užimta ir prie jų esanti žemė priskirta želdynų teritorijai, detaliojo plano projekte, kuris pateiktas visuomenės svarstymui ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. (t. y. dar iki sutarties sudarymo) viešam susirinkimui, žemės sklypo prie statinių ribos nepažymėtos, visa teritorija priskirta miesto želdynams, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2008 m. spalio 22 d. raštu Nr. 306 kasatoriaus atstovas informuotas, kad detaliojo plano koncepcijoje nurodyta teritorija pažymėta kaip bendro naudojimo paskirties. Galiausiai kasatoriaus įgaliotas asmuo 2009 m. vasario 25 d. raštu, t. y. jau po statinių pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo, prašė savivaldybės, kad būtų suformuotas atskiras žemės sklypas kasatoriaus nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui. Dėl to atmetamas kasatoriaus argumentas apie tai, kad žemės sklypas buvo suformuotas jau prieš šalims sudarant sutartį ir dėl to jos negalėjo tartis dėl tokio turinio atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat įvertino ieškovo atliktus veiksmus po sutarties sudarymo (kasatoriaus Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1287 patvirtinto detaliojo plano pasirašymas, 2009 m. rugsėjo 29 d. parduotų statinių perdavimo–priėmimo akto pasirašymas, kreipimasis dėl sklypo nuomos, kasatoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymas) ir sprendė, kad šiais veiksmais ieškovas patvirtino, jog detaliuoju planu pasiektas rezultatas jį tenkino ir atitiko jo interesus.

Be to, byloje teismai tyrė ir įvertino įrodymus, kad prie detaliojo plano rengimo ir planu pasiekto rezultato (sklypo suformavimo) prisidėjo atsakovas, ir tai patvirtina sutarties 4.7 ir 5.8. punktuose nurodytų sąlygų įvykdymą. Aplinkybės apie atsakovo sutarties įvykdymą nustatytos liudytojų parodymais, pagal kuriuos be atsakovo pastangų sklypas apskritai nebūtų suformuotas, įrodymais, patvirtinančiais atsakovo investuotas lėšas detaliojo plano rengimui bei sklypo suformavimui (kadastriniams matavimams, žaliųjų plotų analizei ir kt.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad sutarties sąlygose dėl atsakovo įsipareigojimų parengti ir suderinti detalųjį planą nebuvo sulygta dėl atsakovo įsipareigojimo parengti ir suderinti žemės sklypo tam tikro turinio, tenkinančio kasatorių, detalųjį planą. Šalys prieš sudarydamos sutartį, po jos sudarymo ir sutarties vykdymo metu savo veiksmais neišreiškė savo ketinimų dėl sklypo detaliojo plano ir sklypo suformavimo būtent komercinei paskirčiai, dėl to, šalims detaliai nesusitarus, ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis atsakovo įsipareigojimų vykdymo dėl tam tikro turinio detaliojo plano parengimo ir jo suderinimo. Darydami išvadą, kad sutarties įsipareigojimai parengti ir suderinti detalųjį planą buvo įvykdyti, teismai įvertino byloje surinktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

Dėl dokumento kopijos įrodomosios galios

Teismui vertinant byloje pateiktos dokumento, kurio originalas neišliko, kopijos įrodomąją galią atsižvelgtina į tai, kad CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuriame išvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir rašytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. CPK 202 straipsnyje įtvirtinta, kad kai teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šia nuostata įstatymo leidėjas suteikė diskreciją teismams spręsti dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės iš anksto jos neapribodamas, todėl teismai turi šią diskreciją įgyvendinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J., N. J. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395/2012">3K-3-395/2012</a>). Aptariama taisyklė kartu reiškia, kad teismas sprendžia, ar dokumentų kopijas pripažinti įrodymu, ir vertina jų įrodomąją reikšmę nustatant bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Jei teismo pripažįstama dokumento kopija tinkamu įrodymu, jis yra vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais ir juose esančiais duomenimis.

Kasatorius teigia, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. parduotų statinių perdavimo–priėmimo akto negalėjo pasirašyti ieškovo direktorius, nes toks pasirašymas prieštarautų ieškovo interesams ir dėl to šis aktas neįgijo teisinės galios. Tačiau šiuo kasatoriaus teiginiu nenuginčijamas akto galiojimas. Pasirašydamas ieškovo vardu jo tuometis vadovas turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu, aktas pasirašytas vadovo ir patvirtintas bendrovės antspaudu, tokiu pasirašymu patvirtintas šio akto sudarymas, jo pasirašymas nuosekliai dera su kitais byloje esančiais įrodymais. Nors akto originalas neišliko, tačiau ieškovo atstovas savo parašu patvirtino kopijos tikrumą, jos atitiktį dokumento originalui.

Byloje teismai nepažeidė CPK 184 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių konstatuodami, kad nėra duomenų, patvirtinančių kitą ieškovo teiginį apie perdavimo–priėmimo akto klastojimą. Ieškovas bylą nagrinėjusiems teismams nepateikė savo teiginiui pagrįsti dokumento suklastojimo įrodymų. Pradėtame ikiteisminiame tyrime dokumento suklastojimas nenustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Dėl to, nenustatę dokumento klastojimo fakto, bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu.

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepaneigtas byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas. Naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo kasacinis skundas netenkintas, tai atsakovo turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami pagal Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsakovo išlaidas advokatui už teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą patvirtina banko mokėjimo dokumentas apie 2662 Lt sumokėjimą (T. 2, b. l. 169). Šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nurodytą maksimalų 2 minimalių mėnesinių algų dydį priteisiant išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Dėl to atsakovui atlygintina jo turėtų advokatui išlaidų dalis iš ieškovo sumažinama iki 2000 Lt.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 42,19 Lt kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gegužės 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Stonava“ (juridinio asmens kodas 122040728) atsakovui UAB,,SKR Invest“ (juridinio asmens kodas 301119672) 2000 Lt (du tūkstančius litų) ir valstybei 42,19 Lt (keturiasdešimt du litus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus

Juozas Šerkšnas