Baudžiamoji byla Nr. 2K-261/2013
Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00353-2007-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 nuosprendžiu N. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.
Iš N. G. priteista E. V. 165 762 Lt turtinei žalai, 8000 Lt neturtinei žalai ir 3000 Lt turėtoms išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės N. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnį, ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimų išsprendimo. N. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš nuteistosios N. G. priteista nukentėjusiajai E. V. 15 000 Lt neturtinei žalai ir 4810 Lt (įskaitant ir 1210 Lt už apeliaciją) išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
N. G. nuteista už tai, kad atstovaudama E. V. kaip 0,1900 ha žemės sklypo savininkei, veikdama pagal 2006 m. balandžio 19 d. Kauno rajono 4-ajame notaro biure išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis valdyti, naudoti ir disponuoti paminėtu žemės sklypu bei už ne mažesnę kaip 60 000 Lt kainą ir kitomis savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis jį parduoti, gauti pinigus ir perduoti juos E. V., notaro biure parašyti pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą už parduotą turtą, atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, 2007 m. vasario 1 d. Kauno rajono 4-ajame notaro biure Kaune sudarė šio žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo-pardavimo už 190 000 Lt sutartį su E. T., pagal kurią 2007 m. vasario 13 d. Kauno kredito unija pervedė į jos asmeninę sąskaitą banke 190 000 Lt, bet pažeisdama įgaliojimo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.150 straipsnio, 6.234 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepateikė E. V. savo veiklos ataskaitos, neatsiskaitė jai už viską, ką gavo vykdydama pavedimą, ir negrąžino už parduotą žemės sklypą gautų pinigų, išskyrus 2007 m. balandžio 11 d. į E. V. dukters O. R. sąskaitą banke pervestus 10 238 Lt, kaip banko mokesčius sumokėtus 125,70 Lt ir 9,50 Lt bei 2007 m. balandžio 12-13 dienomis E. V. grynaisiais per kelis kartus atiduotus 14 000 Lt, taip pasisavino jai patikėtą didelės 165 626,80 Lt vertės svetimą turtą.
N. G. nuteista ir už tai, kad 2007 m. spalį Kaune, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš E. T. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 6 punkto pagrindu perduodant pagal laidavimą pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas) gavusi žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. 2007 m. vasario 14 d. sutartį, kurioje E. T. 2007 m. spalį atgaline data įrašė ir parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, kad nupirkęs 19 arų sklypą už 190 000 Lt, po notarinio sandorio iš N. G. susigrąžino 123 500 Lt, tai reiškia, kad N. G. už žemės sklypą buvo sumokėta 66 500 Lt, jį laikė ir panaudojo 2007 m. spalio 30 d. 13.30 val. pateikdama ikiteisminį tyrimą atliekančiam Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnui, kad pagrįstų savo parodymus ikiteisminiame tyrime dėl E. V. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo pardavimo už 66 500 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistoji N. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės jai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, ir palikti galioti šią Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį.
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes skirdamas bausmę neatsižvelgė į jos asmenybę. Kasatorės manymu, jos asmenybę apibūdina ne tik aplinkybės, kad ji neteista ir nebausta administracinėmis nuobaudomis, yra pensininkė dėl nedarbingumo, turi tremtinio statusą, išsituokusi ir gyvena viena, bet ir tai, kad serga sunkiomis lėtinėmis nepagydomomis ligomis, kuriomis susirgo iki nuosprendžio priėmimo. Jai būtina nuolatinė medicininė priežiūra, ji kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytojus specialistus, jai išrašomi kompensuojamieji vaistai. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad kasatorės pateiktos pažymos yra gydytojų išduotos jai pačiai prašant, tačiau nepasisakė, kuo būtent pasireiškia šių rašytinių įrodymų nepatikimumas ar netinkamumas. Remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio, BK 76 straipsnio, 1995 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 969/578 nuostatomis, kasatorė teigia, kad ji turėjo būti atleista nuo bausmės dėl ligos, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje jai gali būti ne visai užtikrinta konstitucinė teisė į tinkamą medicininį gydymą. Kasatorė pažymi, kad jai nustatytas 60 proc. nedarbingumas, todėl jos galimybės susirasti darbą, dirbti ir gauti didesnes pajamas yra ribotos, be to, ji gyvena socialiniame būste, kurį, pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.591 straipsnio 4 dalies nuostatas po šešių mėnesių praras ir taps bename. Apeliacinės instancijos teismo, neatsižvelgusio į visas paminėtas aplinkybes, paskirtas laisvės atėmimas neatitinka BK 41 straipsnyje nustatytos bausmės paskirties. Kasatorės manymu, šis teismas, įvertinęs jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tik pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisingai nurodytus su ja nesusijusius duomenis.
Kasatorė teigia, kad bausmė jai turi būti mažinama dėl ilgai trukusio proceso, kuris užsitęsė ne dėl jos ar ją ginančio advokato kaltės. Kasatorė, skunde nurodydama visų tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų datas, pažymi, kad tyrimas nebuvo operatyvus, koncentruotas, tarp tyrimo veiksmų buvo ilgi laiko tarpai, paskirtas nekilnojamojo turto vertinimas neturėjo jokios įrodomosios reikšmės byloje.
Atsiliepime į nuteistosios N. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į N. G. padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, padarinius, tai, kad nuteistoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, gyvena viena, gauna netekto darbingumo ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, netekusi 60 proc. darbingumo, padarė pagrįstą išvadą, kad N. G. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nerodo mažesnio tų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, o nuteistosios amžius ir sveikatos būklė, netekto darbingumo dalis, mažos pajamos ir grėsmė netekti socialinio būsto, kuriuos kaip argumentus ji nurodo ir kasaciniame skunde, negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroras pažymi, kad bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiamas prioritetas. Pasisavinusi didelės daugiau nei 165 000 Lt vertės svetimą turtą, nuteistoji iki šiol negrąžino net dalies pasisavintų pinigų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, paskyrus nuteistajai švelnesnės rūšies, negu numatyta įstatyme, bausmę, praktiškai buvo ignoruojami nukentėjusiosios interesai. Prokuroro manymu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ilgą proceso trukmę daugiausia nulėmė būtent kasatorės N. G. veiksmai proceso metu, taip pat ir naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymas, todėl skirti jai švelnesnę bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės taip pat nėra pagrindo. Prokuroras daro išvadą, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų buvęs pagrindas N. G. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nebuvo. Dėl to N. G. už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bausmė pagrįstai paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje bei kitose BK bendrosios dalies normose nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Visos kasatorės nurodytos aplinkybės įvertintos ir, į jas atsižvelgus, jai paskirta bausmė, mažesnė už BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Prokuroras taip pat pažymi, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, nes apskųstus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo vertinti kasatorės pateiktų medicininių duomenų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatorė neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir savo kaltės, o ginčija tik paskirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje švelnesnė bausmės rūšis N. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo paskirta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirta subendrinta bausmė, panaikino dėl nuosprendyje išdėstytų akivaizdžiai neteisingų duomenų apie N. G. padarytas nusikalstamas veikas ir jos asmenybę, dėl kurių buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 54 straipsnio 3 dalis ir neteisingai paskirta bausmė.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kad šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų teisinį pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šis teismas įvertino kasatorės akcentuojamus bylos duomenis apie jos sveikatos būklę ir netektą darbingumą, tačiau padarė išvadą, kad tai negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisingumo principui. Taip pat šis teismas konstatavo, kad nėra medicininių duomenų, dėl kurių reikėtų taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir nuteistąją atleisti nuo bausmės dėl ligos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę, mažesnę negu sankcijoje numatytos tik terminuoto laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmės vidurkis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad švelnesnės rūšies, negu numatyta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės paskyrimas nuteistajai faktiškai reiškia prioriteto suteikimą nuteistosios interesams ir nukentėjusiosios interesų, pagrįstų ir teisėtų lūkesčių ignoravimą. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka teismų praktiką, pagal kurią teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga tada, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>). Taigi šioje byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų sudarę teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir N. G. paskirti švelnesnės rūšies, negu numatyta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę.
Teismų praktikoje galimybė skirti švelnesnę bausmę siejama ir su nepagrįsta pernelyg ilga proceso trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Tokį sprendimą teismas gali priimti tik įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą; baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį; institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą; proceso reikšmę persekiojamam asmeniui – taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą bei trukmę. Be to, nors bausmės sumažinimas pripažįstamas viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl šio pažeidimo priemonių, tačiau šios priemonės taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje. Išvada dėl galimybės švelninti bausmę atsižvelgiant į pernelyg ilgą procesą konkrečioje baudžiamojoje byloje daroma įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kartu su įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso trukmė gana ilga – penkeri metai ir aštuoni mėnesiai; ypač užtruko ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi ketverius metus ir tris mėnesius. Vis dėlto baudžiamoji byla yra gana sudėtinga dėl finansinio nusikaltimų pobūdžio, jų padarymo mechanizmo, taip pat objektyvių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios amžiumi ir gyvenimu užsienyje. Vertinant valstybės institucijų elgesį organizuojant procesą, pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas operatyviau. Būtent, kai kurie tyrimo veiksmai buvo atliekami pavėluotai; kai kurie (pavyzdžiui, tam tikros apklausos) – neišsamiai, dėl to buvo kartojami; pasitaikė ilgų pertraukų tarp tyrimo veiksmų; atliktas žemės vertinimas, kurio rezultatai procese nepanaudoti; ikiteisminis tyrimas du kartus nutrauktas ir atnaujintas konstatavus nutraukimo nepagrįstumą. Kita vertus, prie tyrimo pailginimo labai prisidėjo N. G. gynybos strategija. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant savo baudžiamosios bylos procesą, jam taip pat negali būti priekaištaujama dėl naudojimosi nacionalinėje teisėje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis, tačiau jo elgesys yra objektyvus veiksnys, galintis nulemti proceso pailginimą, už kurį valstybė neatsako (Pêcheur c. Luxembourg, no 16308/02, arrêt du 11 décembre 2007). Nagrinėjamoje byloje N. G. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą padarė naują nusikalstamą veiką, pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomai suklastotą dokumentą, turėjusį patvirtinti jos gynybos versiją. Dėl to tyrimas buvo nukreiptas iš dalies klaidingu keliu, o paaiškėjus dokumento suklastojimo faktui, turėjo būti atliekami atitinkami papildomi procesiniai veiksmai (pavyzdžiui, pakartotinės apklausos; procesiniai veiksmai su E. T. kaip įtariamuoju; tam tikras delsimas kilo dėl procesiškai nepagrįsto N. G. gynėjos skundo dėl ikiteisminio tyrimo E. T. nutraukimo). Teisėjų kolegija teikia svarbios reikšmės ir tam, kad proceso metu N. G. nebuvo suimta, jai nebuvo taikytos jokios kitos procesinės prievartos priemonės, išskyrus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (paskirtas 2009 m. gegužės 15 d.) (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Tan et autres c. Turquie, no 42577/98, arrêt du 20 juin 2006). Apibendrinant, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į bendrą proceso trukmę, į tai, kad procesas teismuose vyko operatyviai, o prie užsitęsusio ikiteisminio tyrimo pailginimo iš esmės prisidėjo N. G., be to, net švelniausia kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti jai taikyta ne viso proceso metu, N. G. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nepažeista. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad N. G. skirti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį dėl pernelyg ilgos proceso trukmės nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas N. G. skirdamas bausmę laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę. Taigi šis teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios N. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Tomas Šeškauskas
Vytautas Masiokas
