Kasacinio skundo Nr. DOK-3024/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17491-2023-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. D. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti; priteisti iš valstybės R. D. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį ir 190 straipsnį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai nesivadovavo duomenų visumos vertinimo taisykle, savo išvadas grindė fragmentiniais duomenimis, kai kuriuos įrodymus apskritai ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Nors nuteistasis dar pirmosios instancijos teisme pateikė jį teisinančius reikšmingus duomenis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai dėl šių duomenų savo sprendimuose nepasisakė, nenurodė motyvų, kodėl vienais duomenimis vadovaujasi, o kitais ne.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3024/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17491-2023-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. D. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti; priteisti iš valstybės R. D. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį ir 190 straipsnį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai nesivadovavo duomenų visumos vertinimo taisykle, savo išvadas grindė fragmentiniais duomenimis, kai kuriuos įrodymus apskritai ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Nors nuteistasis dar pirmosios instancijos teisme pateikė jį teisinančius reikšmingus duomenis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai dėl šių duomenų savo sprendimuose nepasisakė, nenurodė motyvų, kodėl vienais duomenimis vadovaujasi, o kitais ne.
Pasak kasatoriaus, teismai, nukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos, pernelyg plačiai aiškino BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vertės požymį, jį nepagrįstai sutapatindami su turto vertės atstatymo kaštais, t. y. patirtais nuostoliais (žala). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį priklauso nuo sugadinto ar sunaikinto turto vertės, o ne nuo žalos jam dydžio. Teismų praktikoje aiškiai atskiriamos turto vertės ir žalos turtui sąvokos, kaip požymiai, reikalingi tinkamam baudžiamojo įstatymo aiškinimui. Nustatant nusikalstamos veikos dalyko, kuris buvo sugadintas, vertę, ši savybė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, t. y. retrospektyviai. Tuo tarpu nustatant nusikalstamos veikos dalykui padarytą žalą, nuostolius, kurie yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, padarytos žalos dydis vertinamas (apskaičiuojamas) pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Be to, teismai neatkreipė dėmesio į R. D. pareikšto kaltinimo formulavimą, apimantį tiek turto vertės, tiek žalos turtui požymius.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kodėl nesivadovaujama gynybos pateiktais duomenimis, jog analogiško automobilio „Toyota Prius“ (gamybos metai tie patys, kaip ir automobilio, kurio apgadinimas buvo inkriminuotas R. D.), galinio bagažinės dangčio su stiklu pardavimo kainos svyruoja nuo 80 Eur iki 130 Eur. Visa kita – tokio dangčio su stiklu įdėjimo, dažymo ir kitos kainos sudaro ne vertės, bet atkūrimo kaštų – žalos dalyką, o tai yra ne baudžiamojo įstatymo taikymo, o ieškinio dalykas. Taigi, jeigu sugadinto turto vertė nesiekia 3 MGL (veikos padarymo dieną – 147 Eur), baudžiamoji atsakomybė R. D. šiuo atveju yra negalima.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinį skundą nuteistasis R. D. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Nors naujai pateiktas skundas nėra identiškas pirmą kartą paduotam skundui, šio skundo turinio esmė ir motyvacija yra tapati. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė jį priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl pateikti kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo paduotame kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Darius Kantaravičius
