Baudžiamoji byla Nr. 2K-276-696/2016
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00341-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.
Iš S. G. priteista 300 Eur V. N. jo turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 30 d., apie 16 val., Tauragėje, ties Gedimino ir D. P. gatvių sankryža, vairuodamas automobilį „Peugeot 407“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (angliškas)), persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 punkto reikalavimus, nepraleido pirmąja eismo juosta važiuojančio motociklo „Kawasaki VN 2000“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo V. N., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklą vairavusiam V. N. buvo padarytas kairiojo peties sumušimas su dislokuotu skeveldriniu kairiojo raktikaulio kūno lūžimu, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir jį išteisinti jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties.
2.1. Kasatorius mano, kad teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jo padaryto KET 104 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių, nes motociklo vairuotojas pažeidė KET 125, 126, 127, 129 punktus, teismai pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus vertino įrodymus ir nuteisė S. G. nesant priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir eismo įvykio padarinių. Apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį nustatinėjo paviršutiniškai, fragmentiškai, palaikydamas vien kaltintoją, nepataisė klaidos dėl netinkamo KET punkto pažeidimo nurodymo iš 109 į 104.
2.2. Kasatorius, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad priežastinis ryšys yra veikos objektyvusis požymis, kurį nustato teismas, o ekspertų išvados yra tik vienas iš įrodymų konstatuojant šį požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2013">2K-49/2013</a>). Teismai, spręsdami kaltės klausimą, apsiribojo 2015 m. balandžio 14 d. ekspertizės akto išvadomis dėl eismo įvykio priežasties, kurios (techniniu požiūriu) tikrai negali būti vertinamos kaip kasatoriaus kaltės įrodymas, taip pat teismas rėmėsi eksperto D. Juciaus paaiškinimais, nukentėjusiojo V. N. parodymais, liudytojo A. G. parodymais, kurie kelia abejonių dėl patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio liudytojo parodymų patikimumo. Liudytojas A. G. buvo apklaustas praėjus pusei metų po eismo įvykio, jo nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kad jis turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Šio liudytojo tiesiogiai įvykio vietoje nebuvo, nes jis važiavo savo transporto priemone kitoje vietoje, negu įvyko eismo įvykis. Jo suinteresuotumas atsiskleidė teisme, nes nurodė, kad iš matymo pažįsta nukentėjusįjį, o iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis su A. G. yra pažįstami artimiau. Atsižvelgiant į tai šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.
2.3. Kasatorius tvirtina, kad iš jo paties parodymų išplaukia išvada, jog motociklo vairuotojas, viršydamas leistiną greitį ir prisiimdamas riziką, kad priekyje važiuojantis automobilis nekeis važiavimo krypties, nutarė aplenkti jį iš dešinės. Nuteistojo parodymai dėl tokių aplinkybių sutampa su B. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
2.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareigūno B. L. parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, jog prieš įvykį kasatoriaus vairuojamas automobilis važiavo antrąja eismo juosta šiek tiek įvažiavęs į pirmąją eismo juostą, o aplinkybę, kad automobilis galėjo važiuoti antrąja eismo juosta, patvirtina stabdymo žymės, neatitinka tikrovės. Remiantis ekspertize akivaizdu, kad po eismo įvykio nė vienas kasatoriaus automobilio kairės pusės ratų nebuvo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Ekspertizės akte nustatyta, kad 7 m ekstremalaus stabdymo ir 19 m ilgio slydimo pėdsakus paliko V. N. vairuojamas motociklas, o ne kasatoriaus automobilis. Įvykio vietos apžiūros protokolas nėra informatyvus ir tikslus, neužfiksuota reali susidūrimo vieta. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde prašęs įvertinti, ar pareigūnas B. L., forminęs eismo įvykį, tinkamai atliko savo tarnybines pareigas.
2.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje iškreipti eksperto D. Juciaus paaiškinimai, nes jis kategoriškai patvirtinti aplinkybės, kad prieš pat sankryžą kasatoriaus automobilis rikiavosi iš kairės eismo juostos į dešinę, negalėjo. Teismas tuo tarpu nurodė, kad viskas įvyko persirikiavimo metu, nes priešingu atveju jeigu automobilio vairuotojas būtų pasitraukęs prie dešiniojo krašto, motociklas būtų atsitrenkęs į automobilio galinę dalį. Joks KET reikalavimas nenustato pareigos vairuoti palei patį dešinįjį kelkraštį ir nenurodo, kokiais konkrečiais atstumais tai turi būti daroma. Svarbu, pasak kasatoriaus, išlaikyti saugų atstumą, kurį jis išlaikė, nes nuo dešinės važiuojamosios dalies krašto važiavo apie 1 m, gal kiek didesniu atstumu, laikydamasis arčiau skiriamosios eismo juostos linijos, bet jos neprivažiuodamas, taigi buvo pakankamas tarpas tarp vairuojamo automobilio ir važiuojamosios dalies krašto, kad laisvai galėtų pravažiuoti motociklas.
2.6. Kasatorius mano, kad, darydamas posūkį į dešinę, prieš tai persirikiavęs į dešinę eismo juostą, nedavė kelio ta pačia kryptimi atvažiuojančiam motociklui, nes jo nematė ir negalėjo matyti, kadangi motociklas viršijo leistiną greitį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, o pastebėjęs kliūtį ekstremaliai stabdė ir priėmė sprendimą aplenkti kliūtį iš dešinės pažeisdamas KET 125, 126, 127, 129 punktus.
3. Atsiliepimu į nuteistojo S. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras sutinka su skundo teiginiu, kad neteisingai nurodytas S. G. padarytas KET pažeidimas. Jo nusikalstamos veikos aprašymas atitinka KET 104 punktą, tačiau tokį netikslumą prokuroras vertina kaip techninę klaidą.
3.2. Prokuroro manymu, nuteistojo keliamą versiją apie tai, kad nukentėjusysis, viršydamas leistiną greitį, lenkė S. G. vairuojamą automobilį iš dešinės ir „slystamuoju“ kontaktu jį kliudęs apsivertė, teismai visiškai paneigė. Ekspertas nustatė, jog „tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu ne iš kraštinės dešiniosios padėties automobiliu „Peugeot 407“ vykdant ne staigų manevrą į dešinę, automobilis dešiniuoju sparnu dešiniojo šono priekinėmis durimis slystamai kontaktavo su dešiniau, didesniu greičiu važiavusio motociklo „Kawasaki VN 2000“ kairiojo šono apsauginiu lanku.“ Tokia techninė eismo įvykio kilimo priežastis patvirtina, kad dėl eismo įvykio kaltas S. G. Nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio metu S. G. vairuotas automobilis dešiniojo šono priekinėmis durimis kontaktavo su V. N. vairuotu motociklu, patvirtina, jog nors S. G. manevras ir nebuvo staigus, tačiau dėl nedidelio transporto priemonių tarpusavio atstumo motociklininkui jis buvo netikėtas ir jis nespėjo laiku sureaguoti į atsiradusią kliūtį, negalėjo sustabdyti motociklo ir išvengti eismo įvykio.
3.3. Pasak prokuroro, nors nustatytas ir motociklo vairuotojo KET pažeidimas, tačiau tai nebuvo pagrindinė įvykio sąlyga, nes ne motociklininko, o S. G. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Jei jis nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs.
3.4. Prokuroras apibendrindamas tvirtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nenustatyta, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.
4. Atsiliepimu į nuteistojo S. G. kasacinį skundą nukentėjusiojo V. N. atstovas advokatas Piotras Orlovas prašo kasacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad tiek nuosprendis, tiek nutartis yra aiškūs ir motyvuoti. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir tikslūs, todėl teismai neturėjo pagrindų juos laikyti nepatikimais. Nuteistojo versiją, dėl persirikiavimo vietos, paneigia liudytojo A. G. nurodyta aplinkybė, kad jis matė, jog S. G. važiavo antrąją eismo juosta, o motociklininkas pirmąja. Liudytoja B. R. nurodė, kad S. G. važiavo antrąja eismo juosta iki ištisinės kelio eismo juostos, o ją pravažiavęs persirikiavo į pirmąją eismo juostą, nes reikėjo sukti į dešinę. Apklaustas pareigūnas parodė, kad po eismo įvykio vienas automobilio ratas buvo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo susiję automobilio vairuotojo veiksmai – nes jis sankryžoje posūkio į dešinę manevrą vykdė ne nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio ir sudarė kliūtį dešiniau jo vairuojamo automobilio važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Ekspertizės aktas atitinka nukentėjusiojo, liudytojų nurodytas aplinkybes ir paneigia S. G. versiją.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apklaustas ekspertas D. Jucius nurodė, jog nors techniniu požiūriu važiavimo greičio viršijimas yra nepriimtinas, tačiau šiuo atveju greičio viršijimas įtakos pačiai avarinei situacijai neturėjo, nes viršytas greitis nebuvo tiek akivaizdus, kad prieš pradedant manevrą motociklas atsirastų iš niekur, taigi eismo įvykis negalėjo įvykti dėl viršyto greičio.
4.3. S. G. parodymus, kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant pirmąją eismo juosta, paneigia pareigūnų B. L. ir R. M. parodymai, ekspertizės aktas, ekspertas D. Jucius bei kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, pateikė išsamų, argumentuotą, nuoseklų įrodymų vertinimą.
4.4. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nustatinėjo priežastinį ryšį paviršutiniškai, fragmentiškai, nesigilindamas į bylos faktines aplinkybes, palaikydamas tik kaltinamąją poziciją. Pasak atsiliepimo, abu teismai tinkamai įvertino ryšį tarp S. G. veiksmų ir kilusio eismo įvykio. Teismas teisingai nustatė, kad būtent S. G. padarytas KET pažeidimas buvo kilusių padarinių priežastis.
4.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos vertina kritiškai ir atmeta, todėl abu nuosprendžiai laikytini visiškai pagrįstais ir teisėtais. Pasak atsiliepimo, teismai tiek ekspertizės išvadas, tiek nuteistojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus bei kitus rašytinius įrodymus vertino kaip visumą ir tai leido padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent automobilio vairuotojo padaryti KET 104 punkto reikalavimų pažeidimai teisiniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
5. Nuteistojo S. G. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Kasatorius kaip vieną iš pažeidimų nurodo neteisingą Kelių eismo taisyklių punkto, kurį jis pažeidė, nurodymą. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai, aprašydami S. G. pažeidimą, pateikia nuorodą į Kelių eismo taisyklių 109 punktą, o jo pažeidimą aprašo, kaip: „persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąja, nepraleido pirmąją eismo juosta važiuojančio motociklo“. Pagal veikos padarymo metu galiojusią Kelių eismo taisyklių redakciją (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.), būtent 109 punkte buvo įtvirtinta taisyklė, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. 2014 m. spalio 11 d. priimta nauja Kelių eismo taisyklių redakcija pakeitė šios taisyklės numeraciją į 104 punktą, tačiau taisyklės turinys liko toks pat. Tokia šios taisyklės numeracija galiojo ir nuosprendžio bei nutarties priėmimo metu. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato baudžiamasis įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, veikų, dėl kurių padarymo kyla baudžiamoji atsakomybė, sąrašas yra pateiktas Kelių eismo taisyklėse. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas Kelių eismo taisyklių 109 punktą, galiojusį veikos padarymo metu, tinkamai pritaikė Kelių eismo taisyklių punktą.
7. Kasatorius ginčija priežastinio ryšio požymio nustatymą. Nuteistasis S. G. viso proceso metu laikėsi versijos, kad nukentėjusysis jį lenkė iš dešinės, būtent todėl įvyko eismo įvykis. Nuteistasis teigia, kad jis motociklo nematė, nes šis važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. viršijo leistiną greitį, ir būtent šie pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais kaip būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pažymėtina, kad teismai pagrįstai nustatė, jog pats S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktą, t. y. persirikiuodamas privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi ir tai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Juk jei kasatorius būtų prieš persirikiuodamas praleidęs pirmąja eismo juosta važiavusi motociklą, eismo įvykis neįvyktų. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog motociklo vairuotojas V. N. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles – viršijo leistiną kelyje greitį, pagal eksperto skaičiavimus, motociklas važiavo ne mažesniu negu 58,8 km/h greičiu. Remiantis eksperto išvada, jei motociklo vairuotojas nebūtų viršijęs mieste nustatyto greičio, eismo įvykio pavyktų išvengti. Taigi ir motociklo vairuotojo Kelių eismo taisyklių 135 punkto pažeidimas buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Abipusę kaltę dėl eismo įvykio konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau motociklo vairuotojas, pažeidęs eismo taisykles, padarinių, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nesukėlė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu S. G. persirikiuodamas turėjo pareigą praleisti ta pačia kryptimi kitoje eismo juostoje, į kurią jis rikiavosi, važiavusią transporto priemonę. To jis nepadarė, sukeldamas eismo įvykį ir padarydamas nukentėjusiajam V. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, nutartyje taip pat pasisakė šiuo klausimu ir padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog šis nukentėjusiojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą bei padarinius. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tiek eksperto išvada, tiek papildomai apklausto eksperto D. Juciaus paaiškinimais. Priešingai negu kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas eksperto parodymų neiškraipė ir juos perteikė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs liudytojų parodymus (A. G., G. M., B. L.), nukentėjusiojo parodymus, ekspertizės akto išvadas, eismo įvykio schemos protokolus, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad susidūrimas su motociklu įvyko būtent persirikiavimo akimirką, o ne jau po jos, kaip teigia kasatorius. Taigi, vertinant nuosprendžio ir nutarties motyvus nėra pagrindo išvadai, kad priežastinis ryšys buvo nustatytas netinkamai.
8. Kasatorius abejoja liudytojų A. G., B. L. parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo klausimai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas liudytojų į posėdį nekviečia, jų neapklausia, todėl negali keisti teismų padaryto įrodymų vertinimo. Nagrinėdamas kasacinį skundą teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytu įrodymų vertinimu. Todėl ši kasacinio skundo dalis nenagrinėjama.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Eligijus Gladutis
Vytautas Piesliakas
