Dėl keturių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1245 straipsnyje

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-61-511/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16304-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2;

2.7.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens Dalios Lagunavičienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. N. G. Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2015 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. SAVADN-40482359-15 pagal ATPK 1245 straipsnį nubaustas 31 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015 m. birželio 19 d. 20.17 val. Vilniuje, Vilniaus g. 39, pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Be to, N. G. Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. SAVADN-40482193-15 pagal ATPK 1245 straipsnį nubaustas 31 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015 m. liepos 30 d. 09.30 val. Vilniuje, Gynėjų g. 14, pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Be to, N. G. Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. SAVADN-40481303-15 pagal ATPK 1245 straipsnį nubaustas 31 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. 20.36 val. Vilniuje, Dominikonų g. 1, pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Be to, N. G. Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. SAVADN-40507118-15 pagal ATPK 1245 straipsnį nubaustas 31 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. 23.05 val. Vilniuje, Vokiečių g. 26, pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi N. G. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimai Nr. SAVADN-40481303-15, SAVADN-40482359-15, SAVADN-40507118-15, SAVADN-40482193-15 pakeisti, šiais nutarimais N. G. pagal ATPK 1245 straipsnį paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. G. paskirta galutinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda.

3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis palikta nepakeista ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens D. Lagunavičienės apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 22 d. nutartimi priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens D. Lagunavičienės prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėja, vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimus Nr. SAVADN-40481303-15, SAVADN-40482359-15, SAVADN-40507118-15, SAVADN-40482193-15.

5.1. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas atliko netinkamą teisės aktų analizę ir padarė esminį materialiosios teisės (ATPK 33 straipsnio 2 dalies) pažeidimą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

5.2. Pareiškėja teigia, kad Institucijoje 2015 m. spalio 15 d. buvo išnagrinėtos keturios N. G. administracinių teisės pažeidimų bylos dėl keturių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1245 straipsnyje. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylos buvo nagrinėjamos atskirų pareigūnų, vadovaujantis ATPK 302, 31 ir 32 straipsnių nuostatomis, buvo paskirtos keturios savarankiškos nuobaudos. Savivaldybės pareigūnai, priimdami nutarimus, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. N-9-663-2005 pateiktu išaiškinimu, kad ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudų skyrimas galimas tik esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje skiriamos dvi pažeidimų sutapčių rūšys: idealioji sutaptis (kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose, ir nė už vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Anot pareiškėjos, N. G. administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti skirtingais, savarankiškais veiksmais, skirtingu metu, nė už vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda, bet veikos numatytos tame pačiame ATPK straipsnyje. Kadangi N. G. veiksmuose nėra pažeidimų sutapties, bendrinti bylų, kaip tai numato ATPK 33 straipsnis, teisinio pagrindo nebuvo. Pareiškėjos teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teisės teorija bei administracinių teismų suformuota praktika ir netinkamai pritaikė ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios galioja esant pažeidimų sutapčiai, taip nepagrįstai palengvino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį ir nuobauda savo tikslų nepasiekė.

5.3. Pareiškėja pažymi, kad įstatymų leidėjas, 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtindamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, pašalino dviprasmybę taikant normas analogiškose bylose, kuri kildavo priimant sprendimus pagal ATPK 33 straipsnį. Anot pareiškėjos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad viena nuobauda už kelis nusižengimus skiriama tik tada, kai veika (veikos) padaryta vienu metu ir atsakomybė nustatyta pagal kelis šio kodekso straipsnius ar jo dalis.

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens D. Lagunavičienės prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Iš ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, kad esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, jog tas pats asmuo padaro kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui), ir yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2406/2011).

7.1. Iš bylos matyti, kad keturias N. G. administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo tas pats organas – Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracija – ir tą pačią dieną – 2015 m. spalio 15 d. Nors N. G. šiuos administracinius teisės pažeidimus atskirais veiksmais padarė skirtingu laiku, tačiau pažeidimų nagrinėjimo metu nebuvo nubaustas nė už vieną, todėl šie N. G. padaryti administraciniai teisės pažeidimai sudaro realiąją sutaptį. Nagrinėjant Institucijoje vieną N. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, kitos administracinių teisės pažeidimų bylos dar nebuvo išnagrinėtos, todėl žemesnių instancijų teismai skundžiamose nutartyse pagrįstai konstatavo, kad perdavus N. G. administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti tai pačiai institucijai – Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – buvo objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu. Šios bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Institucijos pareigūnai, priimdami nutarimus N. G. administracinių teisės pažeidimų bylose, buvo susipažinę su N. G. prašymu jo bylas nagrinėti kartu ir paskirti subendrintą administracinę nuobaudą. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su teismų padaryta išvada, kad Institucija turėjo vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir išnagrinėti bylas dėl N. G. padarytų keturių administracinių teisės pažeidimų jas sujungusi ir už visus keturis administracinius teisės pažeidimus paskirti subendrintą administracinę nuobaudą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad Institucija, išnagrinėjusi N. G. pažeidimus kaip atskiras administracines bylas už kiekvieną padarytą pažeidimą ir paskirtų nuobaudų nesubendrinusi, neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo ir šio straipsnio nuostatų N. G. nepritaikė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi šį pažeidimą ištaisė ir N. G. pagal ATPK 1245 straipsnį paskirtas nuobaudas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinto bei paskyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą; apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šią nutartį paliko galioti.

7.2. Pareiškėja prašyme, be kita ko, pateikė nurodą į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnį, tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad šio kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275, kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., todėl klausimas dėl šio straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje nėra aktualus.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje žemesnių instancijų teismai materialiosios teisės normų nepažeidė, įstatymą pritaikė tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens Dalios Lagunavičienės prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis