P. G. pagal BK 245 str., 294 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-249-895/2016

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00483-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.20.15;

1.2.28.4;

2.1.7.4;

2.4.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

išteisintajam P. G. ir jo gynėjui advokatui Viktor Ivanov (Viktorui Ivanovui),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis ir P. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu P. G. nuteistas pagal BK 245 straipsnį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, BK 294 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir P. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo P. G. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. P. G. išteisintas pagal BK 245 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu būdamas įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria jis perdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB),,G“ neterminuotai eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus ir įrenginius žemės sklypuose, esančiuose Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., Smiltynų g., tyčia betono skiediniu užpylė nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą su joje esančiais darbiniu ir rezerviniu siurbliais ir šalia talpyklos esančiame valdymo pultelyje atjungė elektros laidus, tokiais savo veiksmais sunaikino nuotekų šalinimo siurblinę ir taip nevykdė teismo sprendimo.

Be to, P. G. išteisintas ir pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., Smiltynų g., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. nesikreipdamas į teismą su ieškiniu dėl ginčo sprendimo civilinio proceso tvarka, pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 2 punktą:,,statytojo“ nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas perduodamas,,tiekėjui“ pagal sutartį eksploatuoti“, vykdė savo ginčijamą teisę – savavališkai, tyčia betono skiediniu užpylė nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą su joje esančiais darbiniu ir rezerviniu siurbliais ir šalia talpyklos esančiame valdymo pultelyje atjungė elektros laidus, tokiais savo veiksmais sunaikino nuotekų šalinimo siurblinę ir padarė didelės žalos 34 gyvenamųjų namų, esančių Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., valdytojų ir nuotekų tinklus eksploatuojančios UAB,,G“ teisėms ir teisėtiems interesams, nes kilo grėsmė aplinkai – nuotekoms patekti į Neries upę, grėsmė nutraukti nuotekų šalinimą gyventojams, buvo nutrauktas centralizuotas nuotekų šalinimas naudojantis siurbline, o UAB,,G“ yra priversta nuotekas šalinti asenizacinėmis mašinomis, kas mėnesį patirdama papildomų 2622,07 Lt (759,40 Eur) dydžio sąnaudų.

2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Šatkienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

2.1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė reikalavimo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą, tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, dalį jų nepagrįstai, nemotyvuotai atmetė ir padarė klaidingas bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį.

2.2. Kasatorė teigia, kad P. G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl P. G. nepagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas. Kasatorė nurodo, kad P. G., Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu būdamas įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, kuria pagal statybos technines sąlygas perdavė UAB „G“ eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, skirtą Ginėnų kaimo gyventojų vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, 2012 m. spalio 29 d.–spalio 31 d. nuotekų siurblinę, skirtą nuotekoms šalinti, nesant objektyvių priežasčių, užbetonavo, taip ją sunaikino. Pasak kasatorės, P. G. veikė tyčia, nes žinojo apie įsiteisėjusį 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą, jam nustatytą pareigą vykdyti, iki teismas nustatys sutarties nutraukimo tvarką, nuotekų šalinimo infrastruktūros eksploatavimo sutartį, suprato, kad Ginėnų kaimo gyventojai naudojasi šiais nuotekų šalinimo tinklais ir alternatyvių nuotekų šalinimo priemonių neturi, kad dėl to bus ilgam sutrikdytas jų nuotekų šalinimas, ir šių žalingų padarinių siekė. Kartu kasatorė pažymi, kad P. G. neinformavo apie nuotekų siurblinės darbo nutraukimą Ginėnų kaimo gyventojų, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išvengta žalingų padarinių, siurblinės eksploatavimo sutarties nutraukimo būdą pasirinko tokį, kad siurbline negalėtų naudotis ne tik vienintelis viešosios paslaugos tiekėjas – UAB „G“, bet ir gyventojai. P. G. nesikreipė į teismą dėl 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo, dėl ginčo sutarties nutraukimo tvarkos nustatymo, kaip nusikalstamos veikos subjektas buvo pats atsakingas už 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymą. Anot kasatorės, nepagrįsti ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkantys apeliacinės instancijos teismo samprotavimai, kad pareigą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 P. G. turėjo tik UAB „G“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai selektyviai aiškino 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą, nurodydamas, kad šiuo sprendimu buvo atmestas Kauno rajono savivaldybės administracijos reikalavimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kad sprendimas iš esmės jokių naujų pareigų P. G. nesukūrė. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad 2012 m. gegužės 23 d. sprendime akcentuojama, jog dėl vienašališko ginčo sutarties nutraukimo nukentėtų trečiųjų asmenų – Ginėnų kaimo gyventojų – interesai, todėl ginčo sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka. Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama, buvo įsiteisėjusi, ji P. G. buvo žinoma ir privaloma. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutarties nutraukimas nesudaro pagrindo kriminalizuoti civilinius teisinius santykius, ir mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė išimtinai vien tik į kaltinamojo interesus, o ne į svarbius visuomenės interesus, kad būtų užtikrintas normalus buitinių nuotekų šalinimas.

2.3. Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas P. G. išteisinimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį grindė prieštaringomis išvadomis dėl bylos aplinkybių. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad P. G. sunaikino nuotekų šalinimo siurblinę, tačiau padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad vien šių aplinkybių nepakanka, jog P. G. veiksmai galėtų būti įvertinti kaip nusikalstami BK 294 straipsnio prasme. Be to, anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad siurblinės veikla buvo aktuali ir centralizuotais nuotekų tinklais besinaudojantiems Ginėnų kaimo gyventojams, tačiau padarė prieštaringą ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad su jokiais kitais asmenimis dėl teisės naudotis siurbline sutartys sudarytos nebuvo, jokie kiti asmenys teisių į šią siurblinę neturėjo. Kartu kasatorė pažymi, kad P. G. pagal išduotas statybos technines sąlygas parengė 67 gyvenamųjų namų kvartalo Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., gatvių ir lauko inžinerinių tinklų projektą, pagal kurį buvo suprojektuoti buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų siurblinė, išduotas statybos leidimas. Vėliau, sudarydamas žemės sklypų pardavimo sutartis, P. G. nurodė, kad sutinka, jog žemės sklypų savininkai prisijungtų prie Ginėnų kaime jo vardu nutiestų buitinės kanalizacijos tinklų. Kasatorės teigimu, šios aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, tačiau apeliacinės instancijos teismas jas nepagrįstai atmetė. Be to, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisinamąjį nuosprendį grindė tuo, kad P. G. pateiktas kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį yra pakankamai abstraktus. Kasatorė teigia, kad nors kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnis, kurio pagrindu kilo baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai negali būti laikoma esminiu BPK 219 straipsnio pažeidimu. Kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais P. G. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnio 1 dalyje.

2.4. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog P. G. veiksmuose nebuvo nustatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – didelė žala. Pasak kasatorės, kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 dėl 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo buvo išaiškinta, kad nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat. Neleistini asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad P. G., spręsdamas ginčą su Kauno rajono savivaldybe ir UAB „G“ dėl jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros eksploatavimo, nuotekų siurblinę užbetonavo, taip visiškai ir ilgam nutraukė centralizuotą nuotekų šalinimą gyventojams. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad Ginėnų kaimo gyventojai alternatyvios nuotekų šalinimo sistemos neturi, neatsižvelgė į pažeistų interesų svarbą. Vien šių faktinių bylos aplinkybių pakanka konstatuoti, kad Ginėnų kaimo gyventojams, kurie iš P. G. įsigiję žemės sklypus jo paties pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta sąlyga naudojosi nuotekų šalinimo tinklais, interesams buvo padaryta didelė žala. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nustatytoms ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtoms faktinėms bylos aplinkybėms, teigė, kad kaltinimas dėl žalos yra abstraktus ir neindividualizuotas. Kasatorė pažymi, kad kitokio nuotekų šalinimo būdo Ginėnų kaime P. G. įrengtame gyvenamajame kvartale nėra, todėl yra suprantamos vienintelio nuotekų šalinimo būdo nutraukimo pasekmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aptarti ir ištirti liudytojų parodymai, kad dėl nutraukto centralizuoto nuotekų šalinimo siurbline kanalizacijos turinys iš trasų išsilieja į želdinius, pakyla vanduo gyventojų namuose esančiose kriauklėse, klozetuose, tvyro nemalonus kvapas patalpose, lauke, gyventojai neturi lauko tualetų, o užbetonavus siurblinę nuotekos kaupiasi tik trasoje, kuri kaip mat užsipildo, ypač po lietaus. Kasatorės teigimu, šiuos duomenis, kaip didelės žalos požymio įrodymus, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė. Tai, kad žalą patyrę asmenys savo teises gali apginti pateikdami reikalavimus dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, nešalina baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Šatkienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

4. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes kruopščiai nepatikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

5. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiais pažeidimais paprastai pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse numatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-253-303/2015 ir kt.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas privalo bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

5.1. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį. Teismas nurodė tokio sprendimo motyvus, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išanalizavo ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, visus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos, pagrįstos nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, nurodyti.

6. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas P. G. apeliacinį skundą, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Dėl P. G. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas P. G. pagal BK 245 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog jo kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje ištyrė ir nuosprendyje išvardijo byloje surinktus įrodymus, išsamiai aprašė teorinius nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas P. G., sudėties požymius, tačiau konstatavo, kad apylinkės teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, nuosprendyje padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl P. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 245 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, todėl nepagrįstai pripažino P. G. kaltu ir skyrė jam bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis.

7.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36/2012">2K-36/2012</a>). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2009">2K-47/2009</a>, 2K-584/2010).

7.2. P. G. pagal BK 245 straipsnį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje: tyčia betono skiediniu užpylė nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą su joje esančiais darbiniu ir rezerviniu siurbliais ir šalia talpyklos esančiame valdymo pultelyje atjungė elektros laidus, tokiais savo veiksmais sunaikino nuotekų šalinimo siurblinę. Šiuo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas Kauno rajono savivaldybės prevencinis ieškinys ir P. G. įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, sudarytą tarp jo ir UAB „G“ dėl P. G. paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., eksploatavimo ir priklausomybės ribų nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, P. G. užbetonavus nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą, vykdyti 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą tapo nebeįmanoma, nes nepataisomai sugadinta sutarties vykdymą užtikrinanti infrastruktūra. Teismas padarė išvadą, kad P. G. veikė tiesiogine tyčia, nes, nepasiekęs tikslo, kad būtų išpirkta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra arba nustatytas atlyginimas už jos eksploatavimą, ėmėsi įvairių teisinių veiksmų, siekdamas nutraukti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros darbą: bandė vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, dėl to buvo įpareigotas ją vykdyti 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu, vėliau, remdamasis asmenine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2012">3K-3-253/2012</a> interpretacija, ėmėsi aktyvių veiksmų – nutraukė sutartį ir užbetonavo nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą, nors neturėjo tam jokios teisinės pareigos.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 kilę ginčai ne vienerius metus buvo ir tebėra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2012">3K-3-253/2012</a> tarp P. G. ir UAB „G“ sudarytą 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 kvalifikavo kaip panaudos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. P. G. 2012 m. birželio 25 d. raštu įspėjo Kauno rajono savivaldybę ir UAB „G“, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. yra nutraukiama CK 6.642 straipsnio 1 dalies pagrindu ir pasiūlė sutartimi įteisinti atlygintiną tinklų naudojimą. Teismas nustatė, kad P. G. iki nurodytos datos jokio atsakymo negavo, todėl turėjo pagrindą manyti, jog UAB „G“ ir Kauno rajono savivaldybė, kurios reikalavimu buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas, sutarties nutraukimui neprieštarauja. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad paminėtos aplinkybės leido P. G. pagrįstai manyti, jog panaudos sutartis nutraukta, ginčas tarp jo ir UAB „G“ išspręstas ir jis gali netrukdomai įgyvendinti savo, kaip savininko, teises į ginčo objektą (valdyti, naudotis ir disponuoti) ir nebeprivalo vykdyti sutarties pagrindu kilusių įsipareigojimų. Kartu apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog, P. G. vienašališkai nutraukus 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, nebeliko ir 2012 m. gegužės 23 d. sprendime nurodyto vykdymo objekto – sutarties.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintas nuostatas prevencinis ieškinys ir sprendimas dėl jo yra priemonė ginti civilines teises ir toks sprendimas priimamas užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžiant atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad P. G., užbetonuodamas jam priklausančią siurblinę, negalėjo nenumatyti, jog dėl tokių jo veiksmų kils tam tikrų nepatogumų kitiems asmenims, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad jis, įgyvendindamas savo, kaip savininko, teises, nevykdė teismo sprendimo. Kaip minėta, asmuo atsako už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą, jeigu veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo pagal teismo sprendimą savo pareigos, ir to norėjo. Šiuo atveju P. G., būdamas įsitikinęs, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų ir kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymas nebegalimas, sunaikindamas nuotekų šalinimo siurblinę įgyvendino savo, kaip savininko, teises ir tyčios nevykdyti teismo sprendimo neturėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai P. G. veiksmuose nenustatė BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl P. G. kaltės padarius BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką prieštarauja bylos medžiagai ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „G“ ieškinį atsakovui P. G. dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, kurioje, be kita ko, sprendžiamas ir 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 vienašališko nutraukimo pagrįstumo klausimas. Vadinasi, konfliktas yra sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir, kaip teisingai nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, vien sutarties nutraukimas, nepaisant to, ar jis bus pripažintas neteisėtu, nesudaro pagrindo kriminalizuoti civilinių teisinių santykių.

7.3. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra pakankamai abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti, tačiau baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą būtinas požymis yra didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-528/2014 ir kt.). Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 188 straipsnis), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones. Savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Taigi savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinę, administracinę, drausminę) atsakomybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143/2013">2K-143/2013</a>). Tai reiškia, kad ir nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.

7.4. P. G. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. nesikreipdamas į teismą su ieškiniu dėl ginčo sprendimo civilinio proceso tvarka, vykdė savo ginčijamą teisę – savavališkai, tyčia betono skiediniu užpylė nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą su joje esančiais darbiniu ir rezerviniu siurbliais ir šalia talpyklos esančiame valdymo pultelyje atjungė elektros laidus, tokiais savo veiksmais sunaikino nuotekų šalinimo siurblinę ir padarė didelės žalos 34 gyvenamųjų namų, esančių Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų k., valdytojų ir nuotekų tinklus eksploatuojančios UAB,,G“ teisėms ir teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. G., gindamas savo pažeistą savininko teisę, turėjo galimybę pasinaudoti CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta teise pareikšti negatorinį ieškinį, tačiau ja nepasinaudojo ir užbetonavo nuotekų šalinimo siurblinės talpyklą su joje esančia įranga, nors neturėjo jokios teisinės pareigos tai daryti. Teismas konstatavo, kad P. G. padarytų veiksmų didelė žala yra neabejotinai įrodyta tiek dėl gyvenvietės gyventojų patiriamų nepatogumų ir diskomforto, dėl nuotekų šalinimo būdo ir dažnumo, tiek dėl realiai UAB „G“ patiriamų išlaidų, kurios pagrįstos jų pateiktais buhalteriniais dokumentais, šalinant nuotekas avarinių būdu, tiek dėl nuolatinės grėsmės aplinkai, kuri kyla dėl nuotekų šalinimo avariniu būdu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad P. G. minėtus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad dėl jo veiksmų atsiras didelė žala.

Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą būtinas požymis yra didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas didelės žalos požymį iš esmės motyvavo dėl P. G. sunaikintos nuotekų šalinimo siurblinės 34 gyvenamųjų namų, esančių Kauno r., Lapių sen., Ginėnų k., valdytojų patiriamais nepatogumais, kilusia grėsme aplinkai ir UAB „G“ patiriamomis išlaidomis, šalinant nuotekas asenizacinėmis mašinomis. Gi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kitiems asmenims teisė naudotis P. G. priklausančia nuotekų šalinimo siurbline jokiais pagrindais nebuvo nustatyta. Vadinasi, pasak teismo, P. G., sunaikindamas jam priklausančią nuotekų šalinimo siurblinę, kitų asmenų nuosavybės teisių nepažeidė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G. parodė, jog nusiskundimų iš Ginėnų kaimo gyventojų dėl nuotekų šalinimo kitais būdais Kauno rajono savivaldybės administracija negavo, o pati Kauno rajono savivaldybė dėl sutarties nutraukimo nuostolių nepatyrė. Liudytojas Lapių seniūnas R. S. taip pat patvirtino, kad gyventojų nusiskundimų dėl nuotekų vežimo neturėjo, buvo skundžiamasi tik dėl blogo kvapo. Liudytojas Ginėnų kaimo gyventojas D. K. parodė, kad dėl nuotekų valymo jam problemų nėra, gal tik nemalonu žiūrėti į važinėjančias ir nuotekas siurbiančias mašinas. Liudytojas Ginėnų kaimo gyventojas M. J. parodė, kad žemiau gyvenantys kaimynai skundėsi, jog fekalijos veržiasi į namus per klozetus, kriaukles, gatvėje per kanalizacijos šulinius, tačiau pats nematė, kad fekalijos bėgtų per viršų, matė tik važinėjančias asenizacines mašinas. Liudytojas Ginėnų kaimo gyventojas A. M. parodė, kad kaimo gyventojai turi problemų su kanalizacija, nes nuotekų vandeniu prisipildo gatvėje esantys kanalizacijos šuliniai, ypač po lietaus, pakyla vanduo apačioje gyvenančių žmonių namuose, vanduo stovi kriauklėse, klozetuose, asenizacinės mašinos važinėja pro namus, jaučiamas nemalonus nuotekų kvapas, todėl gyvenimas nėra komfortiškas. Liudytojas Ginėnų kaimo gyventojas A. I. parodė, kad dėl problemų su kanalizacija kenčia tik dalis gyventojų, kurie gyvena žemiau, atsiranda nemalonus kvapas, o kartą išsiliejusi kanalizacija buvo užliejusi želdinius, gatves. Liudytojas Kauno regiono departamento Kauno agentūros vedėjas V. R. parodė, kad nuotekų išvežimu rūpinasi UAB „G“, o kol nuotekos neišbėgo į gamtą, yra tik reali žalos grėsmė.

Taigi, kaip matyti iš liudytojų parodymų ir kitų baudžiamosios bylos įrodymų, nuotekų šalinimo paslauga Ginėnų kaimo gyventojams yra teikiama, nuotekos šalinamos asenizacinėmis mašinomis, jokių duomenų apie gamtai realiai padarytą žalą ar gyventojų dėl P. G. veiksmų patirtą turtinę žalą byloje nėra, rimtesnių nusiskundimų iš Ginėnų kaimo gyventojų nėra gavusi ir Kauno rajono savivaldybės administracija. Todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl centralizuoto nuotekų šalinimo nutraukimo Ginėnų kaimo gyventojų patiriami nepatogumai (nemalonus vaizdas ir kvapas) neleidžia teigti, jog jiems ar gamtai P. G. veiksmais yra padaryta didelė žala. Nors pirmosios instancijos teismas didelės žalos požymį taip pat siejo su UAB „G“ patiriamais nuostoliais, šalinant nuotekas asenizacinėmis mašinomis, tačiau šiuo klausimu motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, kuris UAB „G“, kaip pelno siekiančios įmonės, veiklos sąnaudų nepripažino tiesiogine turtine žala BK 294 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog P. G. tyčiniais veiksmais buvo padaryta būtent didelė žala. Tai reiškia, kad aptariami P. G. veiksmai neįgavo nusikalstamai veikai, numatytai BK 294 straipsnyje, būdingų požymių. Priešingai nei teigia kasatorė, faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tai, kad P. G. savavališkais veiksmais būtų padaręs didelę žalą. Taigi, nenustačius būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos, baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį negali būti sprendžiamas.

7.5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savavaldžiavimas aprašytas kaip materialioji sudėtis (būtinas sudėties požymis yra ir padariniai), todėl, remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad P. G. ir UAB „G“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, su jokiais kitais asmenimis dėl teisės naudotis nuotekų šalinimo siurbline sutartys sudarytos nebuvo, jokie kiti asmenys teisių į šią siurblinę ir teisės ją eksploatuoti neturėjo, o savo teises P. G. įgyvendino vienašališkai nutraukdamas panaudos sutartį. Teismas konstatavo, kad P. G., nutraukęs sutartį, turėjo teisę siurblinę naudoti kaip savininkas be jokių apribojimų ir neturėjo pareigos pasinaudoti daiktinių teisių gynimo būdais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. G. buvo įsitikinęs, jog 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų ir su savo turtu jis gali elgtis kaip tinkamas, todėl, sunaikindamas jam priklausančią nuotekų šalinimo siurblinę, turėjo pagrindą manyti, jog elgiasi teisėtai ir niekieno teisių ar (ir) teisėtų interesų nepažeidžia. Byloje nėra neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių P. G. veiksmuose buvusią tiesioginę ar netiesioginę tyčią padaryti didelę žalą.

8. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl P. G. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Alvydas Pikelis

Armanas Abramavičius