Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-62-696/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04933-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija
2.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu V. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. birželio 17 d. 18.19 val. Kauno r. sav., Domeikavos k., Pakalnės g. 5E, vairavo automobilį,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,71 prom. ± 1,7 proc.), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. prašymas priimtas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus (ATPK 248, 257, 284 straipsniai), jų priimti sprendimai yra neteisėti, nes padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, surinktų įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
4.2. Pareiškėjas, prašyme išdėstęs ATPK 126 straipsnio 4 dalies, 257 straipsnio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatas, susijusias su nekaltumo prezumpcijos principo ir in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taikymu, teigia, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų ir kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įrodymai turi būti vertinami visapusiškai ir išsamiai, kiekvienas atskirai ir jų visuma.
4.3. Pasak pareiškėjo, teismai, spręsdami klausimą, ar jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, privalėjo nustatyti vieną iš būtinųjų jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių – automobilio vairavimo faktą, t. y. ar jis vairavo automobilį ar atliko kitus veiksmus, dėl kurių transporto priemonė judėjo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje (transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė), ir šiuos veiksmus atliko, būdamas neblaivus, ir ar byloje surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo teigimu, teismai nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę išimtinai vienam įrodymui – liudytojo E. T. (E. T.) parodymams, kuriais ir grindė jo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepašalino abejonių ir jas vertino jo (pareiškėjo) nenaudai.
4.4. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra duomenų, kad jis įvykio dieną būtent 18.19 val. vairavo transporto priemonę ir tai darė būdamas neblaivus: alkotesterio testo šaknelė patvirtina, kad jo neblaivumas nustatytas 18.55 val.; pareigūnai teisme nurodė, kad jį sulaikė maždaug už kilometro nuo automobilio, t. y. ne vairuojantį automobilį, o einantį gatve, teisės pažeidimo padarymo fakto patys nematė; administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis išimtinai tik liudytojo E. T. spėlionėmis grįstais parodymais. Pareiškėjas pažymi, kad fakto, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl to jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, neginčija, šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. K., I. S. parodymai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus po to, kai automobiliu atvyko į Domeikavos k., Pakalnės g. 5E, ten jį paliko stovėti ir išėjo namo pėstute. Prašyme taip pat nurodoma, kad liudytojo E. T. parodymai nepagrįstai pripažinti nuosekliais ir detaliais, nes, pareiškėjo teigimu, liudytojo paaiškinime nurodyta, kad jis automobilio raktelius iš V. V. atėmė, šiam bandant važiuoti, tačiau teisme teigė, kad automobilio raktelius jis atėmė, ištraukdamas juos iš automobilio užvedimo spynelės, automobiliui važiuojant; be to šis liudytojas teigė, kad V. V. automobilis buvo paliktas stovėti kitoje vietoje, ne Pakalnės g. 5E.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
5.1. Pareigūnas nurodo, kad abiejų instancijų teismai, pripažindami pareiškėją padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teismų išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, kad teismai, priimdami sprendimus, buvo šališki. Tik teismo prerogatyva spręsti dėl bylos duomenų pakankamumo, leidžiančio padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl asmens kaltės.
5.2. Pareigūnas teigia, kad pareiškėjo nurodomas liudytojo E. T. parodymų prieštaringumas yra jo sava įrodymų vertinimo interpretacija, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Šis liudytojas išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, nuo pradžių davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Nors liudytojas posėdžio metu, anot pareiškėjo, rodė savo niekinamą požiūrį, sarkastiškai replikavo ir reiškė nepasitenkinimą, tačiau tai nepatvirtina jo šališkumo. Duomenų apie tai, kad iki įvykio E. T. ir V. V. siejo kokie nors ryšiai, nėra.
5.3. Pareigūnas pažymi, kad tai, jog įvykį tiesiogiai matė tik vienas asmuo (E. T.), o policijos pareigūnai sulaikė V. V. nevairuojantį automobilį ir praėjus kiek daugiau nei 30 min. nuo pranešimo apie vairuojantį neblaivų asmenį gavimo, savaime nepaneigia paties liudytojo E. T. parodymų ir nesudaro pagrindo atmesti kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad nuo V. V. atvykimo į Pakalnės g. 5E iki pareigūnų atvykimo pagal pranešimą jis būtų dingęs iš E. T. akiračio. Tai, kad pareigūnų rastas automobilis buvo pastatytas skersai įvažiavimo už 1 km nuo tos vietos, kur pareigūnai pastebėjo bėgančius V. V. ir E. T., patvirtina pastarojo parodymus, jog raktelius iš V. V. jis paėmė šiam važiuojant automobiliu. V. V. argumentas, kad iš važiuojančio automobilio užvedimo spynelės neįmanoma ištraukti raktelių, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo
7. Pareiškėjo prašyme iš esmės keliamas klausimas dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo jo atsakomybei, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, konstatuoti ir teigiama, kad teismai nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę išimtinai vienam įrodymui – liudytojo E. T. parodymams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos žemesniųjų instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl įrodymų vertinimo, tarp jų ir dėl E. T. parodymų patikimumo, nenagrinėtini. Byla nagrinėjama tik tiek, kiek tai susiję su tinkamu ATPK 126 straipsnio 4 dalies taikymu.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, dėl netinkamai pritaikyto ATPK 126 straipsnio 4 dalies taikymo neturi pagrindo pripažinti, kad teismų išvados pagrįstos neišsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu. Nors pareiškėjas teigia, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas grindžiamas vien liudytojo E. T. parodymais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Teismai išsamiai pasisakė dėl šio liudytojo parodymų patikimumo ir padarė pagrįstą išvadą, kad tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo E. T. parodymai – nuoseklūs, patikimi, neprieštarauja jo rašytiniams paaiškinimams. Teismai taip pat nenustatė šio liudytojo siekio apkalbėti V. V. ar išgalvoti su pažeidimu susijusias aplinkybes, todėl pagrįstai jais rėmėsi, priimdami sprendimus.
9. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 prom.) arba sunkus (nuo 2,51 prom. ir daugiau) neblaivumo laipsnis. Taigi, asmens veikai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti reikia nustatyti, kad jis: 1) vairavo automobilį ir 2) vairavo, būdamas neblaivus. Pareiškėjas prašyme taip pat teigia, kad policijos pareigūnai įvykio, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tiesiogiai nematė, o alkoholį jis vartojo tik po to, kai automobilį pastatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas, remiantis liudytojo E. T. kreipimusi į policiją, o policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių iš tikro tiesiogiai nematė. Tačiau policijos pareigūnai, gavę iškvietimą, atvyko į įvykio vietą, matė, kaip E. T. vejasi V. V., kurio automobilis buvo paliktas už kilometro, skersai ant išvažiavimo, serviso teritorijos viduryje. Įvykio vietoje policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes: bendravo tiek su E. T., tiek su V. V., iškart po įvykio patikrino V. V. neblaivumo laipsnį ir nustatė vidutinį neblaivumo laipsnį. Iš E. T. paaiškinimo įvykio vietoje matyti, kad pas jį į įmonę Kauno r. sav., Domeikavos k., Pakalnės g. 5E, atvyko pilietis (kaip vėliau paaiškėjo – V. V.), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus ir, išėjęs iš jo, sėdo į automobilį,,Audi A6“ ir pradėjo važiuoti. Tada šis pasivijo jį, kai V. V. bandė apsisukti, ir ištraukė raktelius. Po to pradėjo jį bėgantį vytis ir tuo pat metu kvietė policijos pareigūnus. Šiuos paaiškinimus E. T. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi, nors policijos pareigūnai ir tiesiogiai nematė, kad V. V. vairavo automobilį, tačiau jie užfiksavo įvykį mačiusio E. T. parodymus, tai vėliau patvirtino ir teisme. Be to, ir automobilio padėtis stovėjimo aikštelėje (pasak liudytojo P. S., automobilis stovėjo vidury serviso teritorijos skersai ant išvažiavimo, buvo matyti, kad skubiai paliktas) rodo, kad juo buvo važiuota. Liudytojai V. K. ir I. S., apklausti teismo posėdyje, patvirtino faktą, kad V. V., atvykęs į Kauno r. sav., Domeikavos k., Pakalnės g. 5E, ir stovėjimo aikštelėje palikęs automobilį, su jais vartojo alkoholį. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, abiejų instancijų teismai, visapusiškai ištyrę bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. vairavo automobilį ir vairavo jį būdamas neblaivus.
10. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl V. V. atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Dėl to naikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kaip to prašo pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. prašymą atnaujinti bylą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
