Civilinė byla Nr. 3K-3-413/2009
Procesinio sprendimo kategorija 35.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Danės sala“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Danės sala“ ieškinį atsakovams D. N. ir A. Š. dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Danės sala“ prašė priteisti iš atsakovų D. N. ir A. Š. 6019,07 Lt delspinigių bei 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006 m. vasario 15 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo ieškovui už perkamą butą sumokėti 391 192 Lt. Sutartyje šalys nustatė, kad dalis buto kainos (15 000 Lt) sumokama iki sutarties sudarymo, o likusią sumą atsakovai įsipareigojo sumokėti per trisdešimt kalendorinių dienų po sutarties patvirtinimo; laiku nesumokėjus nurodytos kainos ar jos dalies, mokami 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas nurodė, kad atsakovai prievolės laiku neįvykdė – likusią dalį buto kainos sumokėjo praleidę terminą, t. y. po keturiolikos dienų, todėl turi sumokėti sutartines netesybas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 6019,07 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 15 d. ieškovas UAB „Danės sala“ (pardavėjas) ir atsakovai A. Š. ir D. N. (pirkėjai) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 2 punkte šalys nustatė, kad 15 000 Lt ieškovas gavo iš atsakovų lygiomis dalimis prieš sutarties sudarymą, o likusius 376 192 Lt atsakovai įsipareigoja sumokėti ieškovui per trisdešimt kalendorinių dienų po sutarties patvirtinimo. Šalys taip pat susitarė, kad, laiku nesumokėjus nurodytos buto kainos ar jos dalies, bus mokami 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovai pervedė 376 192 Lt į ieškovo sąskaitą 2006 m. kovo 31 d. Atsakovai termino atsiskaityti praleidimą argumentavo tuo, kad gavę buto raktus pastebėjo bute defektus, dėl kurių pareiškė ieškovui pretenzijas, o vėliau kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nekokybiškos buto statybos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsakovų ieškinys UAB „Danės sala“ buvo patenkintas iš dalies: atsakovams priteistas turtinės žalos atlyginimas bei metinės palūkanos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuostolių dėl nekokybiško buto atlyginimo klausimas jau išspręstas pirmiau nurodytoje byloje. Kadangi atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą (dalį buto kainos sumokėjo pavėlavę keturiolika kalendorinių dienų), tai, teismo sprendimu, jie laikytini pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl sutartyje nustatytų delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų D. N. ir A. Š. apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą panaikino ir ieškovo UAB „Danės sala“ ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl nuostolių atlyginimo nustatyta, jog A. Š. bei D. N. atsisakė pasirašyti buto priėmimo–perdavimo aktą dėl perkamo buto kokybės trūkumų. Tai reiškia, kad atsakovai, sudarę 2006 m. vasario 15 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, daikto perdavimo metu pastebėjo daikto trūkumų ir atsisakė daiktą priimti bei nedelsdami pareiškė pardavėjui pretenziją. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas privalėjo pirmiau perduoti atsakovams butą, o tik po to atsirado atsakovų pareiga sumokėti buto kainą. Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį šaliai, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, jų neatlikus, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą. Kadangi atsakovai statybos verslu neužsiima, tai jie negalėjo nedelsdami nustatyti daikto trūkumų vertės, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovai negalėjo taikyti adekvataus savo pareigos sustabdymo ir turėjo teisę apskritai atsisakyti sumokėti už daiktą (CK 6.58 straipsnio 1, 3 dalys). Civilinėje byloje pagal A. Š. ir D. N. ieškinį dėl nuostolių dėl netinkamos kokybės daikto atlyginimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatuota, kad A. Š. bei D. N. pagrįstai pareiškė ieškinį UAB „Danės sala“ dėl parduoto buto trūkumų ištaisymo, ir priteista A. Š. bei D. N. iš UAB „Danės sala“ 24 701,60 Lt nuostoliams atlyginti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, ieškovui UAB „Danės sala“ neįvykdžius pareigos perduoti atsakovams tinkamos kokybės butą, atsakovai įgijo teisę sustabdyti pareigos sumokėti buto kainą vykdymą (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas neįvykdė pirmesnės pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, atsakovai įvykdė pareigą sumokėti daikto kainą ir teise sustabdyti prievolės vykdymą pasinaudojo tik trumpą laikotarpį. Šis atsakovų prievolės įvykdymo sustabdymas yra pateisinamas, atliktas sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis), atsakovai nepažeidė 2006 m. vasario 15 d. sutarties reikalavimų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Danės sala“ prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai pateisinamai sustabdė prievolės sumokėti buto kainą vykdymą, elgėsi sąžiningai bei protingai ir nepažeidė pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimų, prieštarauja CK 6.58 straipsnio 1 daliai, pagal kurią šalis, turinti teisę sustabdyti priešpriešinį prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai turi pranešti kitai šaliai. Šioje byloje atsakovai ne tik nebuvo pateikę jokio pranešimo kasatoriui apie tai, kad jie prievolės sumokėti įsigyto buto kainą vykdymą sustabdo dėl perduoto daikto trūkumų, bet netgi pripažino, kad netinkamai įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą sumokėti buto kainą per nustatytą terminą. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-205-642/2007) įrodyta, kad atsakovai savo interesus gynė ne stabdydami prievolės vykdymą (CK 6.58 straipsnis), bet reikalaudami, jog kasatorius ištaisytų parduoto buto trūkumus, išryškėjusius per garantinį laikotarpį. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, pažeidžia CPK 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes atsakovų apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentu, kad priteistos netesybos yra per didelės.
2. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį prievolės vykdymo sustabdymas privalo būti grindžiamas proporcingumo principu. Be to, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis turi naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir rėmėsi CK 6.58 straipsnio 1, 3, 7 dalimis, tačiau, pripažindamas, kad beveik visos buto kainos (376 192 Lt) nesumokėjimas yra adekvatus prievolės vykdymo sustabdymas siekiant apginti 24 701,61 Lt turtinį interesą, pažeidė CK 6.58 straipsnio 7 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Klaipėdos apdaila“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-468/2006, konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolės (sumokėti likusią pinigų sumą) įvykdymą tik šalintinų buto trūkumų apimtimi (CK 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.208 straipsnio 4 dalis).
3. Atsakovai teigė, kad jie buvo pasirengę sumokėti buto kainą, tačiau šios pareigos nevykdė tik todėl, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų. Taigi atsakovai turėjo įrodyti, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui jie buvo pasirengę prievolę įvykdyti, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų (kredito sutarties, pažymos apie hipotekos įregistravimą) matyti, kad atsakovai patys neatliko būtinų veiksmų tinkamai įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtą buto kainos sumokėjimo prievolę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės sustabdyti prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo
Pagrindinis kasaciniame skunde keliamas klausimas – dėl sutarties šalies teisės sustabdyti prievolės vykdymą, kai kita sutarties šalis neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo priešpriešinės prievolės, įgyvendinimo sąlygų. Kasatoriaus teigimu, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis turi naudotis sąžiningai, be to, ne bet kokiu mastu, o proporcingai priešingos šalies neįvykdytai prievolės daliai, tuo tarpu šioje byloje atsakovai nurodytų reikalavimų nesilaikė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šį teisės klausimą analizuoja remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Be kitų civilinių teisių gynimo būdų, civilinės teisės normos suteikia galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas. Šios savigynos priemonės taikymo sąlygos gali būti skirtingos, jos nustatytos CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 6.220 ir kituose straipsniuose. Sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Kita vertus, skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.46 straipsnio 3 dalis). CK 6.58 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jo neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.58 straipsnio 2 dalį prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis: 1) pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo; 2) negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių; 3) negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. CK 6.207 straipsnyje nustatyta: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti (1 dalis); kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (2 dalis); šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (3 dalis).
Apibendrinus šių teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.
Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2006 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį kasatorius privalėjo pirmiau perduoti atsakovams butą ir tik po to atsirado atsakovų pareiga sumokėti visą buto kainą. Be to, nustatyta, kad atsakovai nepasirašė 2006 m. vasario 15 d. patalpų perdavimo–priėmimo akto, nes pastebėjo buto kokybės trūkumų, dėl kurių 2006 m. vasario 17 d. pareiškė kasatoriui pretenziją. Atsiskaitymo pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį terminas baigėsi po trisdešimties kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo, tačiau atsakovai visą sutarties kainą sumokėjo tik 2006 m. kovo 31 d., t. y. praleidę terminą keturiolika dienų. 2006 m. rugpjūčio 22 d. atsakovai kreipėsi į teismą, pareikšdami ieškinį UAB „Danės sala“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl nekokybiško buto, atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendime konstatavo, kad parduotas butas buvo su trūkumais, ir priteisė atsakovams (toje byloje – ieškovams) D. N. ir A. Š. iš UAB „Danės sala“ 24 701,60 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas po peržiūrėjimo apeliacine tvarka.
Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos pirmiau išvardytos sąlygos tam, jog atsakovų prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone: kasatorius turėjo savo prievolę įvykdyti pirmiau už atsakovus, tačiau jos tinkamai neįvykdė (perdavė netinkamos kokybės daiktą); dėl to, kad prievolė neįvykdyta, nėra atsakovų kaltės, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovai neturėtų teisės sustabdyti prievolės atsiskaityti vykdymo (pvz., force majeure aplinkybių, dėl kurių kasatorius nebūtų galėjęs įvykdyti savo prievolės); kasatorius nepateikė savo prievolės įvykdymo užtikrinimo. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju nebuvo įvykdyta šeštoji sąlyga, įpareigojanti šalį prievolės vykdymo sustabdymu kaip savigynos forma naudotis sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų. Kasatoriaus teigimu, prievolės vykdymo sustabdymas nebuvo proporcingas, t. y. atsakovai, siekdami apginti savo 24 701,61 Lt turtinį interesą nesumokėdami beveik visos buto kainos (376 192 Lt), šia savigynos priemone pasinaudojo peržengdami savigynos ribas, nustatytas CK 6.58 straipsnio 3 dalyje. Šis argumentas atmestinas, nes pagrįstas klaidingu proporcingumo principo aiškinimu. Proporcingumas reiškia ne matematinę atitiktį, bet – šiuo atveju – taikomos teisių gynybos priemonės adekvatumą teisės pažeidimui, t. y. asmens, pažeidusio prievolę, teisės, taikant savigyną kaip teisių gynybos būdą, neturi būti suvaržytos labiau, nei tai objektyviai būtina. Tai, kad šioje byloje savigynos ribos nebuvo peržengtos, patvirtina tokie argumentai. Pirma, prievolės netinkamas įvykdymas yra prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis), taigi darytina išvada, kad kasatorius, perduodamas netinkamos kokybės daiktą, savo prievolės neįvykdė. Antra, prievolės vykdymo sustabdymo, kaip teisių gynybos būdo, taikymo apimtis priklauso nuo prievolės (tiek tos, kuri neįvykdyta, tiek tos, kurios vykdymas sustabdomas) dalyko dalumo. CK 6.58 straipsnio 3 dalies normą galima taikyti tik tuo atveju, kai prievolės dalykas dalus ir jos vykdymą galima išskaidyti į dalis. Tuo tarpu kai vienos iš priešpriešinių prievolių dalykas yra nedalus, negalima taikyti reikalavimo sustabdyti prievolės dalies, o ne visos prievolės vykdymą, nes: 1) kai neįvykdyta prievolė yra nedali, reiškia, neįvykdyta yra visa prievolė, o ne jos dalis, ir atitinkamai kita šalis turi teisę sustabdyti visos savo priešpriešinės prievolės vykdymą; 2) kai nedali yra prievolė, kurios vykdymas sustabdomas, tai sustabdoma visa prievolė, nes sustabdyti nedalios prievolės dalies įvykdymą yra tiesiog neįmanoma. Šiuo atveju kasatoriaus prievolės dalykas – parduodamas butas – vertintinas kaip nedalus. Netinkamos kokybės buto perdavimas reiškia, kad prievolė perduoti daiktą nebuvo įvykdyta (CK 6.205 straipsnis). Konstatavus, kad, kasatoriui netinkamai įvykdžius savo nedalomą prievolę, teisiškai tai reiškia visos prievolės neįvykdymą (CK 6.205 straipsnis), nelieka pagrindo teigti, kad atsakovai turėjo teisę sustabdyti tik atitinkamos dalies savo prievolės įvykdymą, t. y. atsisakyti sumokėti tik dalį buto kainos. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovai pareiškė pretenziją kasatoriui dėl buto trūkumų, savo prievolės atsiskaityti vykdymą sustabdė tik keturiolika dienų, o vėliau kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tai rodo, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą atsakovai naudojosi sąžiningai ir protingai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovai, pasinaudoję vienu iš civilinių teisių gynybos būdų (prievolės vykdymo sustabdymu), vėliau jį pakeitė kitu (pareiškė ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo), savaime nereiškia jų veiksmų neteisėtumo, nes jie tik pasinaudojo įstatymuose nustatyta teise pasirinkti teisių gynybos būdą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu, minėta, atsakovų nesąžiningumo šioje byloje nenustatyta. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje dėl turtinės žalos dėl nekokybiško buto atlyginimo, papildomai patvirtina, kad atsakovų pretenzija kasatoriui buvo pagrįsta: kasatorius, perduodamas atsakovams nekokybišką daiktą, pažeidė savo sutartinę prievolę. Toje civilinėje byloje nustatyti kasatoriaus neteisėti veiksmai panaikina atsakovų kaltę dėl to, kad buto kaina nebuvo sumokėta per nustatytą terminą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdami savigynos ribų. Nustačius, kad atsakovai teisėtai uždelsė atsiskaityti su kasatoriumi, t. y. nepažeidė savo sutartinės prievolės, nėra teisinio pagrindo priteisti iš jų netesybas (delspinigius).
Kasatorius taip pat kelia klausimą dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis argumentas neturi pagrindo. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį atmesti, taigi apeliacinės instancijos teismas, visa apimtimi, o ne tik netesybų sumažinimo aspektu išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, CPK 320 straipsnyje nustatytų apeliacijos ribų nepažeidė.
Kiti kasacinio skundo argumentai šioje kasacinėje byloje nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad patenkinti kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu ir paliktinas nepakeistas.
Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus valstybei priteistinas kasacinio teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei kitų pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurių dydis yra 40 Lt, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Danės sala“ (į. k. 111745167) 40 Lt (keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
