Dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-430/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1; 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ortas“ ir atsakovo UAB „Solveiga“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ortas“ ieškinį atsakovui UAB „Solveiga“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Ortas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Solveiga“ 689 950,55 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus bei 96 338,63 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo už 4 473 000 Lt atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Pradėjus rekonstrukcijos darbus, atsakovas ėmė keisti pirminius projektinius sprendimus, didinti darbų apimtį, todėl 2006 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1, o 2007 m. kovo 26 d. – papildomas susitarimas Nr. 2, kuriais statybos rangos darbų vertė padidinta iki 9 411 099 Lt, o darbų atlikimo trukmė pratęsta iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Atliekami darbai užsitęsė dėl to, kad atsakovas nuolat didino darbų apimtį, nebuvo reikiamos techninės dokumentacijos. Be to, ieškovas atliko rangos sutartyje bei papildomuose susitarimuose nenumatytus darbus: atliko visą butų apdailą, įrengė aliuminio pertvarą ir duris, mansardą virš biuro dalies, kelio užtvarą, apšiltino, apskardino balkonus ir galeriją. Atsakovas suprato, kad sutarti terminai nerealūs, todėl nereiškė pretenzijų dėl statybos darbų trukmės, taip pat dėl darbų kokybės, tačiau už atliktus darbus su ieškovu neatsiskaitė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neatliko visų darbų, numatytų statybos rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose, nors tam skirtos lėšos jau yra viršytos. Esant būtinumui dėl papildomų darbų didinti sutartyje nustatytą kainą, ieškovas privalėjo laiku pranešti apie tai atsakovui. Ieškovui laiku neįspėjus atsakovo, kad būtina didinti kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą, t. y. už 8 364 801 Lt. Pastato rekonstrukcijos metu buvo numatyti keli pakeitimai, kuriems atlikti ieškovas pareikalavo papildomų lėšų. Ieškovui nurodžius, kad visa objekto vertė yra 8 364 801 Lt, pastato rekonstrukciją finansuojantis AB SEB bankas sutiko papildomai skirti pinigų su sąlyga, kad daugiau pinigų objektui užbaigti ieškovas neprašys. Atsakovas rėmėsi 2008 m. birželio 4 d. pažyma apie pastato rekonstrukcijos metu išmokėtas sumas, kurioje nurodyta, kad ieškovui ir jo samdytoms įmonėms už atliktus darbus išmokėta 8 376 939,32 Lt, todėl atsakovas ieškovui nieko neskolingas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 689 950,55 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 96 338,63 Lt delspinigių.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo už 4 473 000 Lt atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. 2005 m. rugpjūčio 26 d. išduotas statybos leidimas (patikslintas 2006 m. lapkričio 15 d.). 2006 m. rugpjūčio 30 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad ieškovas atliks pastato rekonstrukcijos darbus pagal pakeistą ir papildytą projektą bei aplinkos tvarkymo darbus už papildomą 1 900 000 Lt kainą. 2007 metais buvo parengta architektūrinės–statybinės dalies techninio projekto korektūra, pagal kurią padidėjo bendras ir gyvenamasis pastato plotas, statybinis tūris, butų skaičius. 2007 m. kovo 26 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad ieškovas atliks pastato rekonstrukcijos darbus pagal pakeistą ir papildytą projektą, papildomai įrengs tris butus mansardoje, atliks butuose dalinę apdailą, taip pat aplinkos tvarkymo darbus už papildomą 3 038 099 Lt kainą. 2008 m. sausio 17 d. šalys pasirašė baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad darbų pagal sutartį ir papildomų darbų vertė yra 8 853 500 Lt, atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės neturi. 2008 m. sausio 18 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovo skola ieškovui yra 524 449,65 Lt. 2008 m. sausio 18 d., 2008 m. vasario 29 d. ir 2008 m. kovo 15 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras bendrai 165 500,90 Lt sumai už atliktus rekonstrukcijos darbus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atliko rekonstrukcijos darbų iš viso už 8 967 912,99 Lt, už šiuos darbus atsakovas tiesiogiai ieškovui ar subrangovams sumokėjo 8 227 962,44 Lt, todėl neapmokėtų darbų vertė yra 689 950,55 Lt. Teismas nurodė, kad vadovaujasi ieškovo pateikta 2008 m. birželio 20 d. atliktų darbų ir apmokėjimų suvestine, o ne atsakovo pažyma apie lėšas, sumokėtas rangovams, nes byloje nėra įrodymų, jog kai kurios pažymoje nurodytos įmonės būtų ieškovo subrangovai. Be to, ieškovo pateiktoje suvestinėje nurodytos sumos iki 2008 m. sausio 18 d. įskaitytinai sutampa su tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta suma, o kitos sumos pagrįstos PVM sąskaitomis–faktūromis (CPK 176, 178 straipsniai).

Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl maksimalios statybos rangos darbų kainos – 9 411 099 Lt (rangos sutartyje nustatyta 4 473 000 Lt pradinė kaina papildomu susitarimu Nr. 1 padidinta iki 6 373 000 Lt, o papildomu susitarimu Nr. 2 – iki 9 411 099 Lt). Byloje esančiose dviejose 2007 m. kovo 26 d. pažymose apie atliktų darbų vertę ir lėšas, reikalingas objektui užbaigti, nurodytų galutinių darbų kainų (8 790 841 Lt ir 8 364 801 Lt) teismas nepripažino šalių susitartomis kainomis, nustatęs, kad šios pažymos buvo skirtos AB SEB bankui, iš kurio atsakovas siekė gauti kreditą rekonstrukcijai finansuoti. Teismas nustatė, kad ieškovas gavo užsakovo sutikimą padidinti darbų kainą už papildomus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis). Tokią išvadą teismas grindė aplinkybėmis, kad atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus, kuriuose išvardyti visi papildomi darbai ir jų kaina, be to, gavo šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras ir negrąžino jų ieškovui kaip nepagrįstai pateiktų. Teismas taip pat nustatė, kad visišką butų apdailą šalys numatė atlikti pagal atskirą susitarimą, taigi tai nebuvo rangos sutarties ir papildomų susitarimų dalykas. Nustatęs, kad ieškovo atlikti darbai neviršija rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose nustatytos galutinės statybos rangos darbų kainos, o atsakovas priėmė papildomus darbus ir nepareiškė prieštaravimo juos apmokėti, teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 689 329,18 Lt skolos už atliktus darbus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal rangos sutarties 11.1.1 punktą atsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, turi sumokėti 0,1 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną – iš viso 96 338,63 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Solveiga“ apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 96 338,63 Lt, panaikino ir šį ieškinio reikalavimą atmetė, o sprendimo dalį dėl 689 950,55 Lt priteisimo paliko nepakeistą, atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.

Teisėjų kolegija sprendė, kad 2007 m. kovo 26 d. šalių pasirašytos lėšų poreikio ir jų įsisavinimo pažymos (lentelės), kuria, atsakovo teigimu, buvo keičiamos ir (ar) pildomos rangos sutarties sąlygos dėl jos dalyko, kainos ir darbų atlikimo terminų, nėra pagrindo laikyti rangos sutarties sudėtine dalimi, nes nei sutartyje, nei papildomuose susitarimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nuorodų apie nustatytos bendros darbų kainos keitimą (sumažinimą). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2007 m. kovo 26 d. šalių surašyti du iš esmės analogiški dokumentai dėl atliktų ir atliktinų darbų, kuriuose nurodyta skirtinga visų darbų vertė, buvo skirti AB SEB bankui tam, kad atsakovas gautų kreditą, reikalingą pastato rekonstrukcijai finansuoti. Šalių sudaryta rangos sutartis su papildymais (susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2) nenuginčyta, galioja, šalims privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189, 6.200 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šalys rangos sutartyje susitarė dėl darbų priėmimo–perdavimo ir apmokėjimo etapais (kas mėnesį) ir dėl visiško apmokėjimo rangovui atlikus visus darbus. 2008 m. sausio 17 d. komisija, sudaryta iš šalių atstovų bei kitų suinteresuotų asmenų, surašė baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, nustačiusi atliktų darbų užbaigtumą 2008 m. sausio mėnesį pagal rangos sutartį ir papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, kurių vertė – 8 853 500 Lt. Akte taip pat konstatuota, kad atlikti priede Nr. 1 nurodyti rekonstrukcijos darbai atitinka projektą, norminių statybos dokumentų reikalavimus bei sutarties sąlygas, užsakovas (atsakovas) pretenzijų dėl kokybės neturi. Atsakovas nepareiškė pastabų nei dėl rangovo atlikto darbo kokybės, nei dėl darbų atlikimo terminų, aktą bei jo priedą pasirašė. 2008 m. sausio 18 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame užfiksuota iki 2007 m. gruodžio 31 d. susidariusi 524 449,65 Lt atsakovo (užsakovo) skola ieškovui (rangovui). Šalys pripažino, kad ši suma – tai atsakovo skola ieškovui už atliktus darbus, įformintus pirmiau nurodytu darbų priėmimo–perdavimo aktu. Ginčo dėl sumų, sumokėtų iki šios skolos konstatavimo, nėra. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad, priėmus darbus, paaiškėjo šių darbų rezultatų konkretūs trūkumai ar dėl jų buvo pareikštos pretenzijos ieškovui, taip pat neįrodė, kad darbai, kurie 2008 m. sausio 17 d. darbų priėmimo–perdavimo akte užfiksuoti kaip atlikti, iš tikrųjų nebuvo baigti. Atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo užsiminęs apie 524 449,65 Lt suderintos skolos išlygą dėl faktoringo sutarties pagrindu sumokėtų sumų patikslinimo, tačiau nagrinėjant bylą šios faktinės aplinkybės neįrodinėjo ir ja rėmėsi tik apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sudarė galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus dėl faktoringo sutarties ir jos pagrindu sumokėtų sumų, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 524 449,65 Lt suma, nurodyta 2008 m. sausio 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, buvo susitarimo dėl faktoringo sutarties dalykas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas nenuginčijo savo pareigos sumokėti ieškovui 524 449,65 Lt skolą.

Ieškovas atsakovo pareigą sumokėti 165 500,90 Lt už atliktus darbus įrodinėjo 2008 m. sausio-kovo mėnesiais atliktų darbų aktais, atliktų darbų vertės suderinimo aktais ir 2008 m. sausio 18 d., 2008 m. vasario 29 d. bei 2008 m. kovo 15 d. PVM sąskaitomis–faktūromis. Darbų priėmimo aktai, atliktų darbų vertės aktai šalių pasirašyti be pretenzijų dėl darbų kokybės ir atliktų darbų terminų. PVM sąskaitos–faktūros išrašytos, atsakovas jas priėmė, pasirašė ir byloje neįrodinėjo nei sumų dydžio nepagrįstumo, nei nurodytuose aktuose esančių duomenų klaidingumo, nei darbų trūkumų ar jų neatlikimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad abi rangos sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, neatskleidė teismui visų bendradarbiavimo vykdant sutartį aplinkybių. Nors atsakovas teigė, kad ieškovas pažeidė sutarties terminus ir neatliko visų sutartyje nustatytų darbų, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad darbai vėlavo dėl atsakovo veiksmų – projekto keitimo, darbų apimties didinimo.

Spręsdama klausimą dėl delspinigių priteisimo, teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atliekant netesybų įskaitymą į nuostolius, į priteistiną nuostolių sumą įskaitoma ją atitinkanti sutartinių netesybų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Atkirtos ranga“ v. UAB „Belvilis“, bylos Nr. 3K-3-36/2009). Nagrinėjamu atveju prašoma netesybų suma yra mažesnė už nuostolius, todėl visa į juos įskaitoma, atskirai jos ieškovui nepriteisiant (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas teisėjų kolegija netenkino, konstatavusi, kad toks nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Solveiga“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą dėl 689 950,55 Lt už statybos rangos darbus atlyginimo, taip pat panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – buto Nr. 29 areštą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. 2003 m. birželio 10 d. UAB „Ortas“ iškelta restruktūrizavimo byla, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 9 d. nutartimi restruktūrizavimo laikas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 12 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ieškovo teisinio statuso, nors pagal CPK 239 straipsnį privalėjo patikrinti ieškovo atstovų įgaliojimus.

2. Statybos rangos sutartyje nustatytu terminu ieškovas visų joje nustatytų darbų neatliko, o dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai. Teismai, vadovaudamiesi CK 6.691 straipsnio 1 dalimi ir 6.652 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Towage & Marine Assistance“ v. AB „Klaipėdos hidrotechnika“, bylos Nr. 3K-3-572/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. Budrienės reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pineka“ v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009;), privalėjo įvertinti ieškovo kaltę dėl laiku neatliktų darbų, atsakovo neinformavimo apie darbų atlikimo sutrikimus ir nenagrinėti tų faktinių aplinkybių, kurios atsirado jau pasibaigus rangos sutarties terminui, nes ginčo objektas – teisiniai santykiai, kylantys iš statybos rangos sutarties. Be to, teismai iš ieškovo neišreikalavo darbų specifikacijos, be kurios neįmanoma nustatyti, kokius darbus atliko ieškovas, taip pat netinkamai įvertino baigiamojo akto reikšmę. Nesant atliktų ar ginčijamų darbų sąmatų, teismai privalėjo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė ir priėmė neteisingą sprendimą, nepagrįstą rašytiniais įrodymais. Teismai netinkamai taikė CK 6.652 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl to, jog atsakovas keitė projektinius sprendimus, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovas nepateikė pranešimų atsakovui apie tai, kad darbai nebus atlikti sutartu terminu.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.653 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatas dėl rangos sutarties kainos ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas neteisingai įvertino šalių pasirašytos 2007 m. kovo 26 d. lėšų poreikio ir jų įsisavinimo lentelės teisinę reikšmę. Ši lentelė yra atskiras šalių susitarimas, kurioje nustatyta galutinė darbų kaina bei terminai 2007 m. kovo 26 d. Po šios datos šalys nebuvo sudariusios jokių susitarimų, be to, 2008 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas pripažino, kad ši lentelė sudaryta išreiškiant šalių valią, joje užfiksuota galutinė sutarties kaina ir įvykdymo terminai.

Ieškovas po 2007 m. rugpjūčio 31 d. neprašė didinti statybos darbų kainos, todėl sutarties kaina negali būti didinama. Teismai privalėjo taikyti CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes ieškovas neįrodė, kad informavo atsakovą apie tai, jog reikalinga didinti sutarties kainą. Akivaizdu, kad ieškovas neturėjo teisės didinti sutarties kainos, nes šalių paskutiniu susitarimu nustatyta galutinė kaina yra 8 364 801 Lt (įtvirtinta 2007 m. kovo 26 d. lentelėje). Be to, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią negalima reikalauti sumokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, taip pat didinti ar mažinti konkrečią sutartyje nurodytą darbų kainą, o esant būtinybei atlikti papildomus darbus, būtina apie tai pranešti užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Korena“ v. UAB „Turneka“, bylos Nr. 3K-3-939/2003; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Towage & Marine Assistance“ v. AB „Klaipėdos hidrotechnika“, bylos Nr. 3K-3-572/2003).

4. Teismai netinkamai vertino įrodymus, taip pažeisdami CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį ir CK 6.662 straipsnio 1, 3 dalis bei nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Towage & Marine Assistance“ v. AB „Klaipėdos hidrotechnika“, bylos Nr. 3K-3-572/2003; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Dabelsa“ v. UAB „Žibai“, bylos Nr. 3K-3-1040/2003; 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. sausio 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu kaip skolą įrodančiu dokumentu. Teismas netyrė šio dokumento įrašo, kad 524 449,65 Lt skola yra „teisinga su tokiomis išlygomis: išsiaiškinti dėl faktoringo apmokėtų sumų“. Taigi šis aktas yra tik pirminė informacija buhalterijai, o tiksli skola (jeigu ji yra) turi būti detalizuojama. Kadangi skola nurodyta su išlygomis, tai reiškia, kad jos dydis neapibrėžtas. Be to, teismai netinkamai įvertino šalių pasirašyto baigiamojo akto teisinę reikšmę. Baigiamajame akte konstatuota, kad užsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės neturi, tačiau šis aktas sudarytas tik dėl jau atliktų darbų priėmimo, o ne dėl viso objekto parengimo priduoti valstybinei komisijai. Baigiamasis aktas nėra darbų perdavimo ir priėmimo aktas, kaip tai nustatyta statybos rangos sutarties 8.4 punkte, todėl negali būti laikomas įrodymu, jog darbai visiškai atlikti. Teismai atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas–faktūras nepagrįstai laikė pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo reikalavimą. Tai, kad atsakovas pasirašė PVM sąskaitas–faktūras, nereiškia, jog buvo sukurti teisiniai santykiai.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Ortas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Atkirtos ranga“ v. UAB „Belvilis“, bylos Nr. 3K-3-36/2009, išdėstytų išaiškinimų nesiejo su faktine aplinkybe, kad ieškovui priteista 689 950,55 Lt suma yra tik atlyginimas už atliktus darbus, o patirti nuostoliai jokia forma nebuvo kompensuoti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2009, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi prašyti priteisti iš skolininko už netinkamą prievolės įvykdymą ir nuostolius, ir netesybas, o netesybų visiškas anuliavimas galimas tik su sąlyga, jeigu atlygintų nuostolių suma buvo didesnė nei netesybų. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, išdėstyti išaiškinimai. Ieškovui priteista 689 950,55 Lt suma visa apimtimi grįsta tik atlyginimu už atliktus darbus, o ieškovo negautos pajamos, patirti nuostoliai visiškai nebuvo kompensuoti. Ieškovas reikalavo atlyginti nuostolius tik delspinigių forma, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas įskaityti netesybas į priteistą 689 950,55 Lt sumą yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina kreditoriaus teisę ne tik į skolos atgavimą, bet kartu ir į netesybas, tai atsakovas, įsipareigojęs apmokėti ieškovui už atliktus darbus pagal rangos sutarties 4.4 punktą per penkias darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos, už piktavališką sutartinių įsipareigojimų nevykdymą neturi išvengti prievolės sumokėti delspinigius.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasaciniame skunde atsakovas prašo 2007 m. kovo 26 d. pasirašytą lėšų poreikio ir jų įsisavinimo lentelę pripažinti galiojančiu šalių susitarimu. Tačiau teismai konstatavo, kad šios lentelės nėra pagrindo laikyti sutarties sudėtine dalimi, nes nei sutartyje, nei papildomuose susitarimuose Nr. 1 ir Nr. 2, kurie yra sutarties sudėtinės dalys, nėra nuorodų apie bendros darbų kainos, nustatytos sutartimi ir susitarimais, keitimą (sumažinimą). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 26 d. lentelės (pažymos) buvo skirtos AB SEB bankui tam, kad atsakovas gautų kreditą, reikalingą pastato rekonstrukcijai finansuoti. Ši teismo nustatyta aplinkybė nebuvo paneigta ir apeliacinės instancijos teisme.

2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.653 straipsnio 4, 5, 6 dalis ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes ieškovas neprašė didinti statybos darbų kainos, o paskutiniu šalių susitarimu nustatyta galutinė kaina yra 8 364 801 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose aptarta kaina yra 9 411 099 Lt.

3. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-530/2007, Nr. 3K-3-572/2003 ir Nr. 3K-3-128/2009 teigiant, kad teismai nevertino aplinkybių, už kurias atsakingas ieškovas, taip pat netinkamai taikė CK 6.691 straipsnio 1 dalį ir 6.652 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus nurodytose kasacinio teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad darbai vėlavo ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl atsakovo veiksmų, kuriais buvo keičiamas projektas, nuolat didinama darbų apimtis bei vilkinami atsiskaitymai. Atsakovas, gerokai padidinęs darbų apimtį, suprato, kad sutartyje nustatyti terminai yra nerealūs, ir dėl to priekaištų nereiškė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005, pabrėžė, kad šalis, nesilaikanti bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti prievolę. Rangovas UAB „Ortas“ negalėjo baigti statybos darbų dėl užsakovo kaltės, o darbų atlikimo terminai praleisti dėl atsakovo veiksmų, todėl darytina išvada, kad visi užsakovo priekaištai dėl rangos darbų vėlavimo, neatliktų darbų ir kooperavimosi principo nesilaikymo teisiškai nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, sietinomis su rangovo kalte.

4. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad sutartyje buvo nustatyta konkreti darbų kaina. Rangos sutarties 2 punkte nurodyta suma šalių buvo laikoma orientacine, numatant galimybę ją tikslinti, kai užsakovas pateiks darbo projektą. Papildomais susitarimais užsakovas rangovui pažadėjo sumokėti pagal faktiškai atliktus darbus. Užsakovas pripažino ir priėmė atliktus darbus bei pasirašė PVM sąskaitas–faktūras 8 967 912,99 Lt sumai, tačiau sumokėjo rangovui tik 8 227 962,44 Lt, taigi liko skolingas 689 950,55 Lt. Atsakovas pažeidė CK 6.676 straipsnį, kuriame įtvirtinta užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą.

5. Atsakovo kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo iš esmės pagrįsti tuo, kad teismai neįvertino įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovas neatliko visų sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytų darbų. Šis argumentas nepagrįstas, nes ginčo objektas – ieškovo atlikti ir atsakovo priimti darbai. Atsakovas kelia klausimą ir dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau šios bylos aplinkybės yra aiškios, darbai priimti be pretenzijų dėl kokybės, ginčas kilo tik dėl apmokėjimo už darbus, taigi nebuvo poreikio skirti ekspertizę.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, remdamasis tokiais argumentais:

Teismo ieškovui priteista 689 950,55 Lt suma už atliktus statybos rangos darbus yra ieškovo nuostoliai, todėl netesybos negalėjo būti priteistos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad jei nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, tai pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Reikalaudamas priteisti ne tik nuostolius, bet ir netesybas, ieškovas nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Pagal kasacinio teismo praktiką netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.). Be to, pats ieškovas netinkamai įvykdė savo prievolę – neatliko darbų iki sutartyje ir papildomuose susitarimuose nustatyto termino pabaigos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos rangos sutarties darbų kainos pakeitimo ir atsiskaitymų už darbus, atliktus pagal šią sutartį

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per joje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kaip vienas iš statybos rangos sutarties atvejų įstatyme pripažįstama pastato rekonstrukcija (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).

Viena iš esminių statybos rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų kainos. Paprastai darbų kaina konkretizuojama šalių sudaromoje sutartyje arba yra nurodomas jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Tuo atveju, jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.684 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės vienos šalies reikalavimu kainą keisti. Tokiu atveju rangovas neturi teisės reikalauti konkrečią darbų kainą padidinti, o užsakovas – sumažinti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Tam tikrais įstatyme įvardytais atvejais (pvz., CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje) sutarties kainos keitimas gali būti atliekamas. Kita vertus, galiojant sutarties laisvės principui, šalys turi teisę abipusiu sutarimu jų pačių sudarytą sutartį pildyti, keisti, kartu keisti ir sutarties kainą (CK 6.156 straipsnis). Sutarties papildymai ir pakeitimai tokiu atveju tampa pradinės šalių sudarytos sutarties sudėtine dalimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, taip pat ir ją keičiantys papildomi susitarimai sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalys sudarytoje statybos rangos sutartyje jos kainą nurodė, tačiau pažymėjo, kad kaina yra orientacinė, o užsakovui pateikus darbo projektą, sutarties kaina turi būti tikslinama (Sutarties 2 punktas). Sutarties papildomais susitarimais pagal pakeistą ir papildytą projektą buvo didinami sutarties dalyko apimtis bei sutarties kaina. Nei sutarties, nei jos papildomų susitarimų šalys neginčijo, todėl teismai turėjo visišką pagrindą jais vadovautis sprendžiant kilusį šalių ginčą.

Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Šiuos klausimus reglamentuoja CK 6.694 straipsnio normos. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Šis abiejų šalių pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis joms atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto formos, tačiau iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų išplaukia, kad šis aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinyje turi būti nuoroda apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Nagrinėjamoje byloje šalys 2008 m. sausio 17 d. pasirašė baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, nurodydamos atliktų darbų vertę ir pažymėdamos, kad užsakovas neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Akto priede pateiktas atliktų darbų aprašymas.

Atliktų darbų priėmimas sukelia užsakovui pareigą atlyginti rangovui už atliktą darbą (CK 6.687 straipsnis, Sutarties 4 punktas). Kitą dieną po atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo šalys (jų vadovai ir vyr. finansininkai) pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Kasatoriaus nurodoma 2007 m. kovo 26 d. šalių pasirašyta atliktų darbų vertės ir lėšų, reikalingų objektui užbaigti, lentelė teismų nepripažinta šalių sudarytos rangos sutarties sudėtine dalimi, konstatavus, kad pažyma buvo teikiama bankui, siekiant gauti kreditą rekonstrukcijai finansuoti. Kasacinis teismas šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės bei jos vertinimo nekvestionuoja. Poreikio analizuojamu atveju skirti ekspertizę nenustatyta.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis dėl 689 950,55 Lt už atliktus statybos rangos darbus priteisimo yra motyvuoti. Kasacinio skundo argumentai, susiję su pareiga apmokėti už faktiškai atliktus, bet dar neapmokėtus statybos rangos (pastato rekonstrukcijos) darbus, nesudaro pagrindo atitinkamą teismų sprendimo ir nutarties dalį naikinti ar keisti.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso metu svarbus vaidmuo tenka bylos šalims, nes jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 179, 182 straipsniai). Vertinant atsakovo (užsakovo) teiginį, kad dalis rekonstrukcijos darbų atlikta nekokybiškai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalių pasirašytame baigiamajame statybos darbų priėmimo–perdavimo akte jis nurodė, kad pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturi. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies reikalavimus užsakovas po darbų priėmimo nebetenka teisės remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu, išskyrus paslėptų trūkumų (t. y. tų, kurie įprastai priimant darbą negalėjo būti nustatyti) arba rangovo tyčia paslėptų trūkumų atvejus (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Tokio pobūdžio trūkumais kasatorius byloje nesiremia. Atliktų darbų apimtį patvirtina šalių suderinti ir pasirašyti dokumentai tiek apie tarpusavio atsiskaitymus, tiek apie atliktus darbus bei jų vertę. Atsakovo iškeltą klausimą dėl suderintos skolos patikslinimo reikalingumo atsižvelgiant į sumas, sumokėtas pagal faktoringo sutartį, apeliacinės instancijos teismas išsamiai aiškinosi, net sudarė papildomą galimybę (suteikė tam laiko) šalims pateikti įrodymus šiuo klausimu, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino, t. y. ieškovas dvigubo apmokėjimo už tuos pačius darbus ar jų dalį nėra ieškiniu pareiškęs. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje taikė tinkamai, o nurodytas kasacinio skundo argumentas nepasitvirtino.

Dėl ieškovui iškeltos restruktūrizavimo bylos įtakos nagrinėjamam šalių ginčui

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovui 2003 m. birželio 10 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau bylą nagrinėję teismai į tai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ieškovo statuso bei tinkamai, kaip to reikalaujama pagal CPK 239 straipsnio 2 dalį, nepatikrino ieškovo atstovų įgaliojimų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas, esant iškeltai įmonės restruktūrizavimo bylai, restruktūrizavimo planą įgyvendina, visu įmonei nuosavybės ir patikėjimo teise priklausančiu turtu disponuoja ir įmonės ūkinei veiklai vadovauja įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės įstatuose ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, laikydamiesi restruktūrizavimo plane ar teismo nutartyje nustatytų apribojimų, o teismo paskirtas įmonės administratorius tik prižiūri įmonės valdymo organų veiklą (ĮRĮ 16 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi pagal įstatymą, įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, jos valdymo organai įgaliojimų nepraranda. Nustatyta, kad dar 2005 metais, esant jau iškeltai UAB „Ortas“ restruktūrizavimo bylai, šalims sudarant statybos rangos sutartį, ir viso šalių ginčo nagrinėjimo teisme metu ieškovui UAB „Ortas“ atstovavo bei įgalinimus kitiems asmenims įmonei atstovauti teisme suteikė šios įmonės generalinis direktorius. Darytina išvada, kad ieškovui teisme atstovavo ir pavedimus advokatui davė tinkamas juridinio asmens atstovas (CPK 55 straipsnis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties dalių dėl už atliktus statybos rangos darbus priteistos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde, be išanalizuotų ir aptartų, nurodyta ir daug kitų argumentų, tačiau šie susiję su fakto, bet ne teisės klausimų kvestionavimu, todėl, atsižvelgiant į tai, jog kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės aspektu, šie argumentai netikrinami ir neanalizuojami (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė du reikalavimus: pirma, priteisti skolą už atliktus statybos rangos darbus, antra, priteisti delspinigius, nustatytus šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje už uždelsimą nustatytu laiku atsiskaityti už atliktus darbus (Sutarties 11.1.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas delspinigius priteisė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pareiškus ieškinį atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju prašoma netesybų suma (96 338,63 Lt) yra mažesnė už nuostolius (689 950,55 Lt), tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ji visa įskaitoma į nuostolius atskirai jos nepriteisiant. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir ieškinio dalį dėl šio reikalavimo atmetė.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netesybų instituto aiškinimo klausimu yra gana gausi ir išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. T. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-513/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Atkirtos ranga“ v. UAB „Belvilis“, bylos Nr. 3K-3-36/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nurodytose kasacinio teismo nutartyse esančiais išaiškinimais apie netesybų prigimtį, paskirtį, pobūdį. Šioje byloje skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys apie netesybų įskaitytinumą į nuostolių atlyginimą taip pat atitinka įstatymo nuostatas ir yra nekvestionuotinas. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė kitaip pasireiškusią materialiosios teisės taikymo klaidą.

CK 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, tai kita šalis turi teisę reikalauti, jog prievolė būtų įvykdyta natūra. Statybos rangos sutarties atveju tokia prievolė yra užsakovo pareiga apmokėti rangovui už atliktus statybos darbus sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta galimybė kreditoriui (šiuo atveju – rangovui) reikalauti iš skolininko (užsakovo), praleidusio prievolės įvykdymo terminą, kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas realiai (natūra) įvykdyti prievolę yra netapatus reikalavimui atlyginti nuostolius (CK 6.249 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis). Taigi tais atvejais, kai skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, įstatyme (CK 6.73 straipsnyje) tiesiogiai nustatyta galimybė reikalauti ir realiai įvykdyti prievolę, ir netesybų. Netesybų įskaitymas į reikalavimą realiai įvykdyti prievolę (šiuo atveju – apmokėti už atliktus darbus) reikštų sutartinių netesybų instituto, kaip tokio, paneigimą apskritai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad ieškovas (rangovas) darbus atlikti vėlavo dėl atsakovo veiksmų – projekto keitimo, darbų apimties didinimo. Pretenzijų dėl užsitęsusių darbų atsakovas nereiškė. Pusė netesybų sumos apskaičiuota už laikotarpį sutarties darbų atlikimo termino metu. Šalių sutartinės netesybos nustatytos ne didesnės kaip 5 proc. nuo visos sutarties kainos su PVM. Tai leidžia konstatuoti, kad prašomos priteisti netesybos nėra per didelės.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, naikintina, paliekant galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, taigi iš esmės visas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinio teismo teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, atitinkamai iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos bei išsprendžiamas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi pagal galutinį kasacinio teismo sprendimą pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta visiškai patenkinti ieškinį, paliktas nepakeistas, tai paliktina galioti ir šio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, o kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas priimtas ieškovo UAB „Ortas“ naudai.

Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal tai, kokią dalį ieškinio reikalavimų patenkino ir kokią atmetė, todėl šio teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo ieškovui priteistas 10 000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių, kurį apeliacinės instancijos teismas buvo atmetęs, kasaciniame teisme patenkintas, didintinas iki 12 000 Lt (CPK 98 straipsnis). Apeliacinį skundą buvo padavęs ne ieškovas, o atsakovas, kurio nenaudai priimtas sprendimas, todėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma jam neatlyginama.

Ieškovas nepateikė duomenų, kokias atstovavimo išlaidas jis patyrė kasaciniame teisme, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas kasaciniu skundu skundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 96 339,63 Lt delspinigių priteisimo. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, tai žyminio mokesčio suma, apskaičiuota pagal kasacinio skundo reikalavimą (2890,16 Lt), priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinas kasacinio teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atlyginimas – 28,90 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui UAB „Ortas“ iš atsakovo UAB „Solveiga“ priteista 96 338,63 Lt delspinigių, ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius atmestas, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, palikti galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme priteisimo panaikinti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame ir kasaciniame teisme. Priteisti ieškovui UAB „Ortas“ (į. k. 120166799) iš atsakovo UAB „Solveiga“ (į. k. 181220133) 12 000 Lt (dvylika tūkstančių litų) atstovavimo išlaidų atlyginimo. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Solveiga“ (į. k. 181220133) 2890,16 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt litų 16 centų) žyminio mokesčio ir 28,90 Lt (dvidešimt aštuonis litus 90 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas