Civilinė byla Nr. 3K-3-402/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.2.5; 116.11 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos 230 554,75 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad 1996 metais ji pareiškė civilinį ieškinį teisme, prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Atrama“ išpirkti jos akcijas (atlyginti nuostolius), nes, negalėdama naudotis akcininkės teisėmis, iš esmės neteko nuosavybės, kurią sudarė šių akcijų vertė (ieškovė akcijų vertę laikė patirtais nuostoliais). Pareikštas ieškinys teismo sprendimu buvo perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje, iškeltoje UAB „Atrama“ vadovui ir vyr. buhalteriui. Vėliau ieškovė baudžiamojoje byloje pareiškė papildomą ieškinį, kuriame nurodė reikalavimus tiek dėl UAB „Atrama“, tiek dėl UAB „Matamata“ vadovaujančių asmenų veiksmais jai padarytos žalos atlyginimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimui užsitęsus septynerius metus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu (paliktas nepakeistas po peržiūrėjimo apeliacine ir kasacine tvarka) ieškovės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Tokį sprendimą teismai iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovės, kaip akcijų turėtojos, turtinių ir neturtinių teisių klausimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir turi būti sprendžiamas tik civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dar nesibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, 2003 m. gegužės 20 d. UAB „Matamata“, o 2003 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Atrama“ buvo likviduotos dėl bankroto. Tuo tarpu tiek 1995 metais sudarant taikos sutartį civilinėje byloje dėl santuokinio turto padalijimo, pagal kurią ieškovei atiteko nurodytos akcijos, tiek 1996 metais pareiškiant ieškinį teisme, ieškovės teigimu, šios įmonės turėjo turto ir dirbo pelningai, todėl, teismui patenkinus ieškinį, visiškai galėjo atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovė nurodė, kad dėl valstybės institucijų atsisakymo bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka ir jos perdavimo nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, šios bylos nagrinėjimo per nepateisinamai ilgą laikotarpį ir pan. ji neteko galimybės gauti patirtų nuostolių atlyginimą. Jos ieškinys nepagrįstai buvo perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje, ji nepagrįstai buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje. Taip buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai ir teisinio tikrumo principas. Ieškinį perdavus nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, ieškovė neturėjo galimybės pateikti naują ieškinį civilinio proceso tvarka, nes toks ieškinys būtų nepriimtinas dėl jo tapatumo. Tai patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. liepos 24 d. sprendime byloje Baškienė prieš Lietuvą. Ieškovė nurodė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė į teismą, nes dėl nepagrįsto ieškinio perdavimo nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka ji neteko galimybės ginti savo pažeistas teises teismine tvarka – prisiteisti jai padarytos žalos atlyginimą. Ieškovė savo patirtą žalą įvertino 148 745 Lt (tai jai pagal taikos sutartį civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atitekusių UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“ akcijų vertė). Tokį nuostolį, ieškovės teigimu, ji patyrė dėl to, kad dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų neteko galimybės gauti šių nuostolių atlyginimo iš UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“.
Byloje nustatytos tokios aplinkybės:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo patvirtinta A. B. ir P. B. taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kurios pagrindu A. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko 102 180 Lt vertės UAB „Atrama“ ir 46 565 Lt vertės UAB „Matamata“ akcijos. Pagal UAB „Atrama“ pateiktas pažymas ieškovės sutuoktinio P. B. turėtų UAB „Atrama“ akcijų vertė buvo 102 180 Lt (20 436 akcijų, kurių vertė – po 5 Lt), o pagal UAB „Matamata“ pažymas P. B. turėtų UAB „Matamata“ akcijų vertė buvo 46 565 Lt (9313 akcijų, kurių vertė – po 5 Lt). 1996 m. gegužės 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas A. B. ieškinio pareiškimas, kuriuo ji prašė įpareigoti UAB „Atrama“ išmokėti ieškovei jos turimų akcijų vertę. Šiaulių miesto apylinkės teismas 1996 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlė baudžiamąją bylą UAB „Atrama“ direktoriui V. L. pagal BK 275 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas arba iššvaistymas), taip pat V. L. ir vyr. finansininkui V. T. – pagal BK 274 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir nurodė perduoti medžiagą Šiaulių miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui parengtiniam tyrimui atlikti, kartu sprendžiant ir civilinio ieškinio klausimą. 1996 m. spalio 10 d. ieškovė baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja, 1996 m. lapkričio 18 d. – civiline ieškove.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nutartimi paskyrus ekonominę ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 17-355/1998, Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1999 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-229 nustatyta, jog P. B. priklausė 301 UAB „Atrama“ akcija (t. y. 21,6 proc. visų akcijų), vienos akcijos nominali vertė – 50 Lt, ir 1269 UAB „Matamata“ akcijų, kurių vienos nominali vertė – 5 Lt. Ieškovė 2006 m. birželio 1 d. pareiškė papildomą ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti iš teisiamųjų solidariai 572 834 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-284-10/2002 A. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau ši nutartis kartu su to paties teismo 2002 m. vasario 18 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikinti ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pripažino V. L. ir UAB „Matamata“ direktorius M. B. bei V. T. kaltais padarius nusikaltimą pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas), dėl kitų kaltinimų išteisino nesant nusikaltimo sudėties; J. T. pripažino kaltu pagal BK 322 straipsnį (aplaidus apskaitos tvarkymas), dėl kito kaltinimo išteisino nesant nusikaltimo sudėties. Šiuo nuosprendžiu teismas A. B. civilinį 572 834 Lt ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad teisiamieji nebuvo kaltinami dėl tiesioginės žalos A. B. padarymo. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartimi A. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžio atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 7 d. nutartimi A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžio atmetė. 2004 m. kovo 29 d. Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir Teismas, EŽTT) gautas A. B. pareiškimas, kuriuo ji prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 811 035 Lt turtinės ir 800 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Baškienė prieš Lietuvą (Baškienė v. Lithuania, no. 11529/04, 24 July 2007) 2007 m. liepos 24 d. sprendimu pripažino, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis dėl veiksmingos teisės į teismą nebuvimo ir dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, todėl įpareigojo atsakovą sumokėti pareiškėjai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad negali nustatyti priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir pareiškėjos turtinės žalos, todėl atmetė kitus pareiškėjos reikalavimus dėl teisingo atlygio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad, nors Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 21-1520-1628/2006 medžiaga perduota Šiaulių m. apylinkės vyriausiajam prokurorui parengtiniam tyrimui atlikti, kartu sprendžiant ir A. B. civilinio ieškinio klausimą, tačiau nėra duomenų, jog ši nutartis ieškovės buvo skųsta. Tiek dėl nurodytos teismo nutarties, tiek dėl kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų nėra jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuoti teismo, teisėjų ar ikiteisminio tyrimo institucijų (pareigūnų) neteisėti veiksmai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 6 d. nutartis, kuria perduota medžiaga Šiaulių miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui parengtiniam tyrimui atlikti, atitinka tuo metu galiojusio CPK 251 straipsnio reikalavimus, taigi teisėtais teismo veiksmais ieškovei negalėjo būti padaryta žalos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 7 d. nutartyje nenustatė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, baudžiamojoje byloje nusprendę palikti nenagrinėtą A. B. civilinį 572 834 Lt ieškinį, būtų padarę teisės normų taikymo pažeidimų. Teismas konstatavo, kad valstybės institucijų veiksmai atsisakant bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka ir perduodant ją nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka buvo teisėti. Ieškovei neįrodžius ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nes deliktinė atsakomybė, nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti taikoma. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės bylos nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgą laikotarpį, nustatė ir pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. liepos 24 d. sprendime byloje Baškienė prieš Lietuvą (Baškienė v. Lithuania, no. 11529/04, 24 July 2007). Teismas šios aplinkybės iš naujo nenagrinėjo, nes pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškime Europos Žmogaus Teisių Teismui ieškovės nurodytos Konvencijos 6 ir 13 straipsnių pažeidimus sudarančios faktinės aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, kurios yra ir ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindas šioje byloje (ieškovės, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės baudžiamojoje byloje, teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, atsisakymas tenkinti jos, kaip civilinės ieškovės, reikalavimus, neteisingai taikant BPK normas, ir kaip šių pažeidimų pasekmė – užkirstas kelias teisėtai, pagal sudarytą taikos sutartį, perimti jai priklausančią nuosavybę). EŽTT, išnagrinėjęs ieškovės pareiškimą, 2007 m. liepos 24 d. sprendimu nustatė, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis dėl veiksmingos teisės į teismą nebuvimo ir pernelyg ilgos proceso trukmės, ir priteisė ieškovei 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad EŽTT sprendimas turi res judicata galią, todėl juo konstatuoti faktai dėl nustatyto žmogaus teisių pažeidimo negali būti ginčijami ar iš naujo nustatinėjami, sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepateisinamai ilgo proceso ir su šiuo pažeidimu susijusių kitų žmogaus teisių pažeidimų klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, Generalinė prokuratūra, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-368/2008). Ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo EŽTT netenkino, konstatavęs, kad negali nustatyti priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir turtinės žalos. Kadangi pareiškime EŽTT ir šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytos reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės yra tapačios, tai teisėjų kolegija, spręsdama turtinės žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, privalo atsižvelgti į tai, jog EŽTT nenustatė priežastinio ryšio tarp Konvencijos pažeidimo bei ieškovės nurodytos turtinės žalos – nuosavybės, kurią sudarė akcijų vertė, netekimo. Kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti valstybės institucijų neteisėtus veiksmus bei jų priežastinį ryšį su ieškovės nurodyta turtine žala – akcijų vertės netekimu – ieškovė nenurodė. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ieškovės nurodytos turtinės žalos atsirasti. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį ieškovė sieja su jai nuosavybės teise priklausiusių UAB,,Atrama“ ir UAB,,Matamata“ akcijų vertės praradimu. Tačiau toks turtinės žalos, atsiradusios dėl veiksmingos teisės į teismą nebuvimo ir pernelyg ilgos proceso trukmės, nustatymas nėra pagrįstas ir tokia žala gali būti tik menama. Neišnagrinėjus civilinio ieškinio, negalima konstatuoti, kad toks ieškinys turėjo būti patenkintas ir kad tokia akcijų vertė ieškovei turėjo būti priteista. Dėl to ieškovės teiginys, kad dėl valstybės institucijų kaltės – veiksmingos teisės į teismą nebuvimo ir pernelyg ilgos proceso trukmės – ji patyrė būtent tokią žalą, kurią sudaro akcijų vertė, nepagrįstas bylos duomenimis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nenustatyti ne tik neteisėti valstybės institucijų veiksmai, bet ir žalos faktas bei dydis. Nesant visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo priteisti reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė A. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad valstybės institucijų veiksmai buvo teisėti, nes jie nustatyti įstatyme ir nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl nesą pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl valstybės institucijų veiksmų (atsisakymo bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka ir jos perdavimo nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, bylos nagrinėjimo per nepateisinamai ilgą laikotarpį) kasatorė neteko galimybės gauti jos patirtų nuostolių atlyginimą. Kasatorė turėjo pagrindą tikėtis, kad jos ieškinys bus išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per protingą laikotarpį, tačiau ieškinys paliktas nenagrinėtas praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo jo pareiškimo dienos, kai naujo ieškinio padavimas tapo nebegalimas dėl to, jog neliko atsakovų. Taip buvo pažeisti kasatorės teisėti lūkesčiai ir teisinio tikrumo principas. Valstybės institucijos, atsisakiusios ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka ir perdavusios jį nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, pažeidė įstatymų nuostatas, pagal kurias tokie reikalavimai, kokie buvo pareikšti kasatorės ieškinyje, yra sprendžiami ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Skirtingai nei šioje byloje nurodė teismai, yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, kuriuose konstatuota, kad kasatorės ieškinys buvo nepagrįstai ir neteisėtai perduotas nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, ir būtent dėl to jis paliktas nenagrinėtas. Perduodant ieškinį nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, buvo pažeista CPK 4 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė teisė į teisminę gynybą: kasatorė kreipėsi į teismą, tačiau jos teisės ir interesai liko neapginti.
2. Aplinkybė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 6 d. nutartis nebuvo apskųsta, priešingai nei nurodė teismai, nešalina veiksmų neteisėtumo. Kasatorė neturėjo pagrindo abejoti teismų kvalifikacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, konstatavo, kad civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, kuriuo, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos; tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas; teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnį įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes. Taigi Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarties teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje nepaisant to, kad ji nebuvo apskųsta instancine tvarka. Be to, nutartyje, pažeidžiant CPK 248 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nebuvo nurodyta jos apskundimo tvarka ir terminas, o CPK 251 straipsnyje nebuvo nustatyta tokios nutarties apskundimo galimybė. Kita vertus, perdavus ieškinį nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, kasatorė neturėjo galimybės pateikti naują ieškinį civilinio proceso tvarka, nes toks ieškinys būtų nepriimtinas dėl jo tapatumo. Tai patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. liepos 24 d. sprendime byloje Baškienė prieš Lietuvą. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Šiaulių apygardos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo pažeistas bylos nagrinėjimo operatyvumo principas. Dėl šio pažeidimo kasatorė neteko galimybės gauti nuostolių atlyginimą, nes per šį laikotarpį neliko atsakovų. EŽTT taip pat konstatavo veiksmingos teisės į teismą pažeidimą. Be to, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė į teismą, nes dėl nepagrįsto ieškinio perdavimo nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka ir bylos vilkinimo kasatorė neteko galimybės ginti savo teises teismine tvarka – prisiteisti jai padarytos žalos atlyginimą.
3. Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 7 d. nutartyje nenustatė V. L., J. T. ir M. B. tyčios dėl UAB „Matamata“ pažymose Nr. 216 ir Nr. 222 bei UAB „Atrama“ pažymose Nr. 215 ir Nr. 221 nurodytų duomenų neatitikties tikrovei ir dėl to nerado pagrindo šiuos asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nereiškia, kad už jų veiksmais kasatorei padarytus nuostolius niekas neturi atsakyti. V. L., J. T. ir M. B., išduodami pažymas, veikė kaip UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“ darbuotojai (administracijos vadovai ir vyriausias buhalteris), kurie turėjo užtikrinti pažymose nurodytų duomenų tikrumą. Pagal CK 6.263, 6.264 straipsnius UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“ privalėjo atsakyti už jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tačiau dėl nurodytų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų kasatorei neliko galimybės išsireikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, nors šios aplinkybės galėjo būti nustatytos civilinėje byloje pagal kasatorės 1996 metais pareikštą ieškinį. Kasatorė taip pat neturi ir galimybės atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes pasibaigus baudžiamajam procesui jau buvo pasibaigęs ir prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje.
4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turtinės žalos dydžio siejimas su kasatorei priklausiusių UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“ akcijų verte nepagrįstas, nes neišnagrinėjus civilinio ieškinio negalima konstatuoti, kad toks ieškinys turėjo būti patenkintas ir kad tokia akcijų vertė kasatorei turėjo būti priteista. Tačiau nurodytas ieškinys nebuvo išnagrinėtas ir nebegali būti išnagrinėtas būtent dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, dėl kurių ir atsirado žala. Tokia situacija negalima ir prieštarauja pagrindiniams teisės principams. Žalos dydis privalėjo būti nustatomas šioje byloje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žalos dydžio klausimo sprendimo sunkumai negalėjo būti pagrindas ieškiniui atmesti.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino res judicata galią Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo daliai, kurioje buvo sprendžiamas žmogaus teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimas. Tokią galia turi tik sprendimo dalis, kuria konstatuoti faktai dėl nustatyto žmogaus teisių pažeidimo. Šie faktai negali būti ginčijami ar iš naujo nustatinėjami sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Tuo tarpu tai, kad EŽTT sprendimu atsisakyta patenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, savaime nereiškia, jog toks reikalavimas nebegali būti reiškiamas nacionaliniuose teismuose. EŽTT konstatavo, kad buvo pažeista kasatorės veiksminga teisė į teismą, tačiau nenagrinėjo, kokias vėlesnes pasekmes šios teisės pažeidimas jai sukėlė, nes Teismui nebuvo žinoma, kad teise į teisminę gynybą kasatorė apskritai nebegalės pasinaudoti pateikdama pakartotinį ieškinį ar siekdama atnaujinti procesą. Teismas taip pat nenagrinėjo ir valstybės institucijų veiksmų, dėl kurių kasatorė neteko galimybės reikalauti ir gauti jai padarytos žalos atlyginimo iš jos teises pažeidusių UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“, teisėtumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią EŽTT sprendimo prejudicialumas reiškia tai, kad šiuo sprendimu nustatyto žmogaus teisių pažeidimo fakto negalima ginčyti sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso ir su šiuo pažeidimu susijusių kitų žmogaus teisių pažeidimų klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007).
6. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų, užtikrinančių teisę į tinkamą teismo procesą, pažeidimą, kuris vertintinas kaip absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Kasatorė nebuvo nei informuota apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, nei kviesta į jį, dėl to negalėjo pasinaudoti savo teise dalyvauti teismo posėdyje, pasisakyti bei pasinaudoti kitomis savo procesinėmis teisėmis. Kasatorės atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat nebuvo informuotas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse skiriasi teisėjų kolegijos sudėtis, todėl neaišku, kokia teisėjų kolegija iš tiesų nagrinėjo bylą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasatorė nurodo du kasacinio skundo, kaip ir ieškinio, pagrindus: ji teigia, kad žala jai atsirado dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso ir dėl veiksmingos teisės į teismą pažeidimo. Tai tokie pat pažeidimai, kurie buvo nurodyti kasatorės pareiškime EŽTT (Konvencijos 6 ir 13 straipsnių pažeidimai). CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, t. y. prejudicinių faktų. EŽTT sprendime byloje Baškienė prieš Lietuvą, įsiteisėjusiu 2007 m. gruodžio 10 d., konstatavo, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis dėl veiksmingos teisės į teismą nebuvimo ir dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Šios aplinkybės neturi būti įrodinėjamos iš naujo šioje civilinėje byloje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Taigi EŽTT konstatuoti faktai dėl nustatyto žmogaus teisių pažeidimo negali būti ginčijami ar iš naujo nustatinėjami, sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepateisinamai ilgo proceso ir veiksmingos teisės į teismą pažeidimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, Generalinė prokuratūra, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-368/2008). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad EŽTT nustatytos aplinkybės iš naujo nenagrinėjamos.
2. EŽTT sprendime konstatavo, kad negali nustatyti priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir turtinės žalos, todėl šio reikalavimo netenkino. Taigi jau EŽTT nustatė, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad kasatorė neįrodė ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl kasatorės nurodytos turtinės žalos atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 7 d. nutartimi konstatuota, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo klausimus, susijusius su nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu, ir BPK normų nepažeidė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 6 d. nutartis, kuria kasatorės civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje, kiti procesiniai sprendimai dėl kasatorės pareikšto ieškinio nėra pripažinti neteisėtais, o ieškinio perdavimas nagrinėti baudžiamojoje byloje buvo teisėtas teismo veiksmas, nustatytas įstatyme, todėl jis negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo teisinės galios sprendžiant reikalavimą atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnį
Kasatorė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, t. y. tuo, kad teismas atsisakė civilinio proceso tvarka nagrinėti ieškovės 1996 m. gegužės 17 d. pareikštą ieškinį dėl įpareigojimo išpirkti jos turimas akcijas, perdavė šį reikalavimą nagrinėti baudžiamojoje byloje, ieškinio nagrinėjimo klausimą užtęsė nepateisinamai ilgą laikotarpį bei galutiniu procesiniu sprendimu nusprendė palikti jį nenagrinėtą. Ieškovės nuomone, tai privedė prie to, kad atsakovai pagal jos civilinį ieškinį – UAB „Atrama“ ir UAB „Matamata“ – buvo likviduoti. Suėjus terminui, ji taip pat neteko ir galimybės savo pažeistas turtines teises ginti prašydama atnaujinti procesą 1995 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kaip šios bylos atsakovo – valstybės – atsakomybės teisinį pagrindą ieškovė nurodė CK 6.272 straipsnio nuostatas.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio iš esmės netenkino todėl, kad, jų nuomone, ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo neteisėtų veiksmų. Be to, teismai pažymėjo, kad, ieškovei 2004 metais inicijavus Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą prieš Lietuvą, Konvencijos 6 straipsnio pažeidimus sudarančios faktinės aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, kurios yra ir ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindas. Nors EŽTT ieškovė taip pat prašė atlyginti ir jos patirtą turtinę žalą, tačiau Teismas šio reikalavimo netenkino konstatavęs, kad negali nustatyti priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir pareikštos turtinės žalos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, argumentuodami tuo, kad EŽTT sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes turi res judicata galią, rėmėsi Teismo sprendimo motyvu dėl negalimumo nustatyti priežastinį ryšį ir dėl to netyrė ir nenustatinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 m. liepos 24 d. EŽTT sprendime Baškienė prieš Lietuvą (Baškienė v. Lithuania, no. 11529/04, 24 July 2007) buvo konstatuotas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas dėl veiksmingos teisės į teismą atėmimo ir pernelyg ilgos proceso trukmės (žr., cituotą sprendimą, § 81-84). Skundą dėl kitų tariamų Konvencijos pažeidimų, be kita ko, dėl nuosavybės teisės, nacionaliniams teismams atsisakius nagrinėti A. B. civilinį ieškinį, EŽTT nagrinėti atsisakyta (žr. cituotą sprendimą, § 85-88). Sprendimo 90 paragrafe taip pat nurodyta, kad „Teismas neįžvelgia jokio priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir pareiškėjos reikalaujamos turtinės žalos. Dėl to šio reikalavimo Teismas netenkina“ (neoficialus vertimas).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT nagrinėtos bylos dalykas yra susijęs su Konvencijos nuostatų pažeidimų nustatymu ir nereiškia nacionaliniame teisme nagrinėtos bylos proceso pratęsimo bei nagrinėto ginčo perkėlimo nagrinėti į EŽTT, kuris nėra vadinamoji „ketvirtoji“ instancija, skirta peržiūrėti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr., pvz., Kemmache v. France, no. 17621/91, judgment of 24 November 1994, § 44). Tai reiškia, kad EŽTT sprendimas turi res judicata galią Teismo konstatuotų atitinkamų Konvencijos nuostatų pažeidimo aspektu. Teismo priteistas teisingas atlyginimas yra „nekvestionuojamas minimumas“, priklausantis asmeniui pagal Konvenciją. Remiantis EŽTT praktika, valstybės turi teisinę pareigą ne tik sumokėti Teismo priteistus pinigus, bet taip pat – imtis tam tikrų ir/ar individualiųjų priemonių, kurios padėtų atstatyti iki pažeidimo buvusią situaciją (restitutio in integrum) (žr., pvz., Scozzari and Giunta v. Italy (GC), nos. 39221/98, 41963/98, § 249, ECHR 2000-VIII). Valstybė gali laisvai pasirinkti priemones ar būdus įsipareigojimams pagal Konvencijos 46 straipsnį įvykdyti (žr. ten pat).
Pažymėtina, kad tų pačių faktinių aplinkybių nurodymas kreipiantis į EŽTT ir į nacionalinį teismą turi visiškai skirtingą paskirtį. Jeigu pirmuoju atveju jomis grindžiamas Konvencijos nuostatų pažeidimas, tai antruoju – siekiama pagrįsti konkretų materialinį teisinį reikalavimą ir apginti pažeistą materialinę subjektinę teisę pagal nacionalinę teisę. Taigi tuo atveju, kai EŽTT byloje nagrinėta situacija gali sukelti Konvencijoje nereglamentuojamus teisinius padarinius pagal nacionalinę teisę, šie padariniai turi būti įvertinami nacionaliniame procese.
Pareiškėjos byloje EŽTT netyrė asmens materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, todėl šioje byloje aptariamo EŽTT sprendimo byloje Baškienė prieš Lietuvą teiginys, jog Teismas neįžvelgė jokio priežastinio ryšio tarp nustatyto [Konvencijos] pažeidimo ir pareiškėjos reikalaujamos turtinės žalos (iš esmės EŽTT to ir negalėjo padaryti esant neišnagrinėto pareiškėjos civilinio ieškinio situacijai), negali būti ieškinio civilinėje byloje atmetimo pagrindu, t. y. neturi res judicata galios aptariamu klausimu nagrinėjant civilinę bylą.
Dėl neteisėtų veiksmų pagal CK 6.272 straipsnį nustatymo
Atsakant į klausimą, ar konstatuotinas atsakingų pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka, ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad tik faktas, jog procesiniai sprendimai, kuriais ieškovės ieškinys 1996 m. spalio 6 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje, bei 2003 m. sausio 3 d. nuosprendis, kuriuo ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas (šis nuosprendis Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas), nėra pripažinti neteisėtais, savaime nesuponuoja išvados dėl atitinkamų atsakingų pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nebuvimo. Taigi pastaroji aplinkybė turi būti nustatinėjama ne tik atsižvelgiant į instancinį procesinių sprendimų patikrinimo rezultatą, bet ir visų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, pvz., teisiškai įvertinant aplinkybę dėl kasatorės ieškinio baudžiamojoje byloje palikimo nenagrinėto po septynerius metus ir penkis mėnesius trukusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo, taip pat įvertinant EŽTT sprendimu konstatuoto Konvencijos pažeidimo faktinį pagrindą sudariusių aplinkybių visetą; išsiaiškinant galimybę kasatorei gauti reiškiamo reikalavimo patenkinimą iš tiesiogiai atsakingų asmenų; nustatant, ar kasatorė apskritai turėjo teisę į pareikšto civilinėje byloje reikalavimo patenkinimą ir jeigu turėjo, tai kokio dydžio, ir kt. Taigi turi būti išsiaiškinta, ar galimybė išspręsti pirminį civilinį ieškinį prarasta apskritai ir kokio dydžio žala ieškovei padaryta.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorė nebuvo informuota apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde kasatorė išreiškė pageidavimą būti informuota per jai atstovaujantį advokatą. Tai teismas ir padarė. Taigi nurodyto procesinio pažeidimo nekonstatuota.
Nors kasatorės pateiktoje apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse nurodyta skirtinga bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis, tačiau byloje esančiame nutarties originale šios neatitikties nėra. Bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėtis atitinka nutartį, kuria buvo sudaryta teisėjų kolegija, ta pati teisėjų kolegijos sudėtis užfiksuota ir teismo posėdžio protokole.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai EŽTT sprendimo byloje Baškienė prieš Lietuvą nuostata dėl negalimumo nustatyti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinį ryšį) klaidingai vadovavosi kaip turinčia res judicata galią, neįvertino Konvencijos pažeidimo pagrindą sudariusių aplinkybių ir netyrė, nenustatinėjo civilinės atsakomybės pagrindą sudarančių elementų, dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai – nebuvo atskleista jos esmė. Tai sudaro pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
