Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-47-222/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01057-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.5.2; 21.5.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „E.“ vadovo P. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu UAB „E.“ vadovas P. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda. P. J. nubaustas už tai, kad atliekant UAB,,E.“ operatyvų patikrinimą neįvykdė jam 2018 m. balandžio 11 d. įteikto 2018 m. balandžio 6 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (12.7) FR0706-2647 ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos (iki 2018 m. balandžio 23 d.) pateikti įmonės buhalterinius dokumentus – nurodytu laiku dokumentų nepateikė ir apie jų pateikimą kitu laiku mokesčių administratoriaus neinformavo. Šiais savo veiksmais P. J. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 2 ir 8 punktų reikalavimus.
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkino.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus, todėl pareiškėjas nepagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Jis teisėtai naudojosi savo, kaip mokesčio mokėtojo, teise nevykdyti neteisėto mokesčių administratoriaus nurodymo. Tokia teisė įtvirtinta MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte, o ANK 505 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę tik už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas niekada neneigė mokesčių administratoriaus teisės reikalauti jo funkcijoms atlikti reikalingų dokumentų, tačiau ne bet kokių, o tik mokesčių administratoriaus funkcijoms įvykdyti būtinų dokumentų nepateikimas gali būti kvalifikuojamas kaip kliudymas šiam subjektui atlikti savo funkcijas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė MAĮ 33 straipsnį darydamas išvadą, kad bet kokiomis aplinkybėmis turi būti vykdomi bet kokie institucijos nurodymai. Tai reikštų, kad netgi neteisėto nurodymo vykdymas gali būti užtikrinamas administracinės prievartos priemonėmis. Toks teismo pateiktas teisės normos aiškinimas nedera su konstituciniu teisinės valstybės principu, sudaro prielaidas valdžios įstaigoms piktnaudžiauti įgaliojimais. Tuo tarpu MAĮ 33 straipsnyje, apibrėžiančiame leistino mokesčių administratoriaus elgesio ribas, nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentų nuorašus bei kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumui patikrinti ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Byla prieš pareiškėją buvo pradėta po to, kai jis, siekdamas pasinaudoti MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta teise nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, pradėjo aiškintis, kodėl iš jo reikalaujama konfidencialių dokumentų apie trečiuosius asmenis, ir ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.
4.2. Pareigūno nurodymo teisėtumo klausimas šioje byloje yra esminis, atsakymas į jį lemia teisingą ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymą. Sprendžiant šį klausimą pažymėtina, kad: 1) nėra įrodytas reikalaujamų pateikti dokumentų ryšys su mokesčių administratoriaus vykdomomis funkcijomis; 2) nurodymas priimtas pareigūnams neturint įgaliojimų, t. y. pasibaigus pareiškėjo vadovaujamos UAB „E.“ operatyvaus patikrinimo terminui ir jo nepratęsus (UAB „E.“ patikrinimo terminas baigėsi 2018 m. sausio 10 d.), todėl pareiškėjas neprivalėjo jo vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodymas visiškai nemotyvuotas, iš jo turinio neįmanoma suprasti, kaip reikalaujami dokumentai susiję su mokesčių administratoriaus funkcijų vykdymu ir kodėl jie būtini šioms funkcijoms įvykdyti, o teismai šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Tuo tarpu nurodymo motyvavimas yra imperatyviai privalomas reikalavimas, būtina jo teisėtumo sąlyga. Tai vienareikšmiškai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika, pagal kurią mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik pačiam mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimamas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
4.3. Pareigą įrodyti nurodymo teisėtumą turi kaltintojas, o šiam to nepadarius ar išlikus abejonių dėl nurodymo teisėtumo administracinė atsakomybė negalima. Nors pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas vyr. specialistas G. J. teigė, kad nurodymu prašoma pateikti informacija buvo susijusi su UAB „T.“ mokestiniu patikrinimu (be šių dokumentų negalėjo būti baigtas UAB „T.“ mokestinis patikrinimas), dar nesibaigus bylos nagrinėjimui teisme ir negavus reikalaujamų dokumentų minėtas mokestinis patikrinimas buvo baigtas.
4.4. Šioje byloje buvo pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, nes kaltintojui neteikiant būtinų įrodymų pirmosios instancijos teismas pats aktyviai nerinko įrodymų ir netenkino gynybos prašymų išsiaiškinti, ar be nurodymu reikalaujamų pateikti dokumentų buvo galimybė užbaigti UAB „T.“ mokestinį patikrinimą, koks tų dokumentų ryšys su mokesčių administratoriaus vykdomomis funkcijomis. Apeliacinės instancijos teismas pareigūnų veikimą neturint įgaliojimų ir ultra vires (viršijant įgaliojimus) laiku nepratęsus operatyvaus patikrinimo termino vertino kaip nereikšmingą pažeidimą, taip supainiojo administracinėje procedūroje ir administracinės atsakomybės taikymo procese taikytinus principus, iš jų – in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
4.5. Teismai netinkamai aiškino ANK 505 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 33 straipsnio nuostatas, nes pagal priimtuose sprendimuose suformuluotus motyvus darytina išvada, jog visi mokesčių administratoriaus ir bet kurios kitos institucijos nurodymai yra absoliučiai teisėti, jais galima reikalauti bet kokios informacijos, jie neprivalo būti motyvuoti. Toks aiškinimas prieštarauja LVAT praktikai, pagal kurią tarp mokesčių administratoriaus naudojimosi savo teisėmis ir konkrečių jam pavestų funkcijų vykdymo turi būti tiesioginis ryšys, t. y. nustatytomis teisėmis turi būti naudojamasi pagrįstai (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A4‑127/2007).
4.6. Byla negalėjo būti perduota nagrinėti apylinkės teismui, nes pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir byla teismui perduota nagrinėti neišsprendus administracinio nusižengimo protokolą surašiusio vyr. specialisto G. J. nušalinimo klausimo. Bylą nagrinėjant teisme šis pareigūnas turėjo liudytojo procesinį statusą, todėl pareiškėjas ir jo atstovas negalėjo teismo proceso metu reikšti jam nušalinimo. Nei ANK, nei jokiame kitame teisės akte nenurodyta, kad teismas neturi procesinės pareigos išspręsti į bylą pateikto neišspręsto pareiškimo dėl nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos proceso teisės normų pažeidimus ėmėsi taisyti nurodydamas, kad pareiškime dėl nušalinimo pateiktos aplinkybės ir argumentai nesudaro nušalinimo pagrindo. Iš šio teismo teiginio lieka neaišku, kurioje proceso stadijoje ir kokia tvarka buvo sprendžiamas nušalinimo klausimas.
4.7. ANK 609 straipsnio 2 dalyje ir 610 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kai į administracinio nusižengimo protokolą privalo būti įrašomas administracinis nurodymas, taip pat expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas vienintelis pagrindas, kai administracinis nurodymas gali būti neįrašomas, – atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, kai su tokiu prašymu asmuo kreipiasi į administracinio nusižengimo protokolą rengiantį pareigūną. Sistemiškai vertinant ANK 609 straipsnio 2 dalies ir 610 straipsnio normas matyti, kad joks kitas šiose normose nenustatytas pagrindas negali būti laikomas teisėta priežastimi neįrašyti administracinio nurodymo į administracinio nusižengimo protokolą. Todėl žemesniųjų instancijų teismai, darydami išvadą, kad administracinis nurodymas į protokolą pagrįstai neįrašytas atsižvelgiant į pareiškėjo nesutikimą su padarytu administraciniu nusižengimu, padarė esminį procesinį pažeidimą. Nesilaikant minėtų normų buvo pažeistos svarbios pareiškėjo procesinės teisinės garantijos, nes nepriklausomai nuo pareiškėjo nuomonės dėl jam pareikšto kaltinimo administracinio nurodymo įrašymas į protokolą būtų jam garantavęs ANK įtvirtintą 15 kalendorinių dienų laikotarpį, per kurį jis būtų turėjęs galimybę pasitarti su gynėju ir priimti sprendimą dėl teisinės pozicijos, pasirenkant labiausiai jo interesus atitinkantį procesinio elgesio modelį. Susidariusioje situacijoje pareiškėjui liko vienintelis kelias – gintis nuo pareikšto kaltinimo ANK nurodyta tvarka. Ši aplinkybė patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į administracinio nurodymo surašymą, o kartu su ja ir teisė į teisingą procesą. Vien ši aplinkybė yra pakankama, kad būtų pripažintas šiurkštus pareiškėjo procesinių teisių pažeidimas ir esminis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, dėl kurio byla jau pirmojo posėdžio apylinkės teisme metu turėjo būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai trūkumams ištaisyti.
5. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, Daiva Baniulienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. Pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumą, tačiau abiejų instancijų teismai nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog mokesčių administratoriaus 2018 m. balandžio 6 d. nurodymas pateikti reikalaujamus dokumentus buvo neteisėtas. Teismai pagrįstai pripažino, kad mokesčių administratorius atliko jam teisės aktų pavestas funkcijas, veikė pagal suteiktus įgaliojimus mokesčių administravimo srityje. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. J. pasirašytinai buvo informuotas apie jo vadovaujamos įmonės vykdomą operatyvų patikrinimą ir priešpriešinės informacijos rinkimo tikslus. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje atliekamo UAB „T.“ mokestinio patikrinimo metu buvo tiriamos bendrovės vykdytų sandorių aplinkybės, įskaitant ir bendrovės atsiskaitymus bei lėšų judėjimą. Nustačius, kad dalis UAB „T.“ lėšų per susijusius juridinius ir fizinius asmenis pervesta į UAB „E.“ banko sąskaitą, nuspręsta atlikti UAB „E.“ operatyvų patikrinimą, siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, kokiu pagrindu lėšos buvo pervestos, kas yra galutiniai lėšų gavėjai, ar sandoriai nebuvo apsimestiniai ir ar atsiskaitymų grandinės nebuvo sukurtos siekiant mokestinės naudos. Akcentuotina, kad įstatymai suteikia mokesčių administratoriui diskreciją savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, tikrinimo mastą ir laikotarpį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad mokesčių mokėtojas P. J. turėjo pareigą nustatytu terminu pateikti reikalaujamus dokumentus, o jų nepateikus, mokesčių administratorius įgyja teisę asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Nors pareiškėjas nepripažįsta padaręs pažeidimą, jo atsakomybę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai.
5.2. 2018 m. birželio 15 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. dalyvavo ir išreiškė norą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas sutiko su apylinkės teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju administracinio nurodymo vykdymas savo noru būtų mažai tikėtinas. Bylos nagrinėjimo metu išspręstas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas prašymas, todėl sutiktina su teismų išdėstyta pozicija, kad asmens teisės, įtvirtintos ANK 577 straipsnyje, taip pat ir nušalinimo teisė, buvo tinkamai įgyvendintos.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. J. prašymas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini dėl esminio proceso teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
Dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio atitikties ANK 609 straipsnio 2 dalies reikalavimui
7. Nagrinėjamoje byloje UAB „E.“ vadovas P. J. pripažintas kaltu padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, t. y. neįvykdęs jam įteikto 2018 m. balandžio 6 d. mokesčių administratoriaus nurodymo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus, reikalingus operatyviam patikrinimui minėtoje bendrovėje atlikti, ir taip pažeidęs MAĮ 40 straipsnio 2 ir 8 punktų reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad MAĮ nustatytais pagrindais ir tvarka buvo atliekamas UAB „E.“ operatyvus patikrinimas dėl priešpriešinės informacijos surinkimo, kurį atliko Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, t. y. įstatymu įgalioti asmenys. Šio patikrinimo, pradėto 2018 m. sausio 3 d., atlikimo terminas buvo kelis kartus pratęstas, nes mokesčių mokėtojas – UAB „E.“ vadovas P. J. nepateikė mokestinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams reikalaujamų dokumentų. P. J. neįvykdžius mokesčių administratoriaus 2018 m. balandžio 6 d. nurodymo Nr. (12.7) FR0706-2647 pateikti jame išvardytus dokumentus, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas G. J. 2018 m. birželio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo P. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
8. P. J. surašytame 2018 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VMI-02-ANR_P-381-2018 nurodyti ANK 609 straipsnio 1 dalyje išvardyti duomenys bei aplinkybės, iš jų – nusižengimo padarymo vieta, pažeidimo esmė, be to, įrašytas šio protokolo surašymo metu dalyvavusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J. paaiškinimas, kad su pareikštu kaltinimu jis nesutinka, kad nepadarė nurodyto nusižengimo ir prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prideda prie protokolo iš viso 23 lapus papildomos medžiagos (pareiškimą dėl nušalinimo, prašymus bei paaiškinimus, rašytinius įrodymus). Protokole nurodyti ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme vieta bei laikas. Į protokolą, kaip tai nustatyta ANK 609 straipsnio 2 dalyje, neįrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas administracinėn atsakomybėn traukiamam P. J. per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
9. ANK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir kai už padarytą veiką šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka; 4) nurodomi šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai.
10. Administracinio nurodymo surašymo pagrindai ir jo įvykdymo padariniai nustatyti ANK 610 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija) nurodyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija) nuostatas administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu 1500 Eur maksimali bauda; 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, nustatytą tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje; 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 6) asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų; 7) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.
11. ANK 505 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-459 redakcija) už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą nustatyta nuo 300 Eur iki 1500 Eur bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Taigi P. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies redakciją, kurioje už šio administracinio nusižengimo padarymą nustatyta maksimali bauda neviršija 1500 Eur (ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kitų aplinkybių, nurodytų ANK 610 straipsnio 2 dalyje, kurių pagrindu UAB „E.“ vadovui P. J. į administracinio nusižengimo protokolą negalėjo būti įrašytas pirmiau aptartas administracinis nurodymas, kuris yra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną, tačiau nagrinėjamu atveju P. J. surašytame 2018 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokole apie tokį prašymą nenurodyta.
12. Pažymėtina, kad ANK įtvirtintas administracinio nurodymo institutas ne tik leidžia administracinio nusižengimo teiseną baigti bylos neperdavus nagrinėti teismui, taip pagreitinant bylos procesą, sumažinant jo sąnaudas, bet ir suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti švelnesne sankcija. Pirmiau išdėstytų ANK 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų administracinio nusižengimo protokolo turiniui, laikymasis svarbus tiek tinkamam, pagal galimybes – operatyviam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių teisiniam įvertinimui, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėms užtikrinti, iš jų – teisei žinoti, kad jis turi galimybę būti švelniau nubaustas ir turi atitinkamo pasirinkimo teisę. Be jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo administracinio nusižengimo protokole nenurodant galimybės ir kartu –nepasiūlant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise įvykdyti administracinį nurodymą, neišaiškinus kitų ANK 609 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, iš esmės bloginama šio asmens procesinė padėtis, pažeidžiami visų lygybės prieš įstatymą, teisingo proceso principai, kurie įtvirtinti ir bendruosiuose administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrinduose (ANK 32 straipsnis), ir administracinių nusižengimų teisenos nuostatose (ANK 566 straipsnis).
13. P. J. pareiškime pagrįstai teigiama, kad, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnui nepasiūlius ir neįrašius į jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą administracinio nurodymo, buvo pažeistos jo procesinės teisės ir garantijos, nepriklausomai nuo to, kokia buvo jo pozicija dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadą, kad nagrinėjamu atveju savanoriškas administracinio nurodymo įvykdymas buvo mažai tikėtinas, nes P. J. neigė padaręs administracinį nusižengimą, ginčijo mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstumą, todėl pareigūnas neturėjo pareigos jo įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą, neteisingai aiškino ANK 609 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nesutinka su pareikštu kaltinimu, nėra sąlyga, paneigianti ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog tais atvejais, kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą.
14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ANK 609 straipsnio 2 dalies pažeidimas, padarytas surašant administracinio nusižengimo protokolą (pareigūnui į jį neįrašius administracinio nurodymo), yra esminis, galėjęs turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams (nutarimui ir nutarčiai) priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl nenagrinėtinų prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentų
15. Konstatavus, kad surašant P. J. administracinio nusižengimo protokolą buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, ir šiuo pagrindu panaikinus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, kiti prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai (dėl mokesčių administratoriaus nurodymo neteisėtumo, netinkamo ANK 505 straipsnio nuostatų taikymo, protokolą surašiusio pareigūno šališkumo klausimo neišsprendimo ir kt.) paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Pranas Kuconis
