D. S. pagal BK 182 str. 2 d., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-252-693/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49521-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 25 d. nutarties.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu D. S. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. S. nukentėjusiajai priteista 15 410,50 Eur turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1650 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistosios D. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė buvusio sugyventinio A. S., mirusio 2016 m. gegužės 25 d., vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę ir, pažeisdama šio banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prie jos prisijungdama, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 8 d. neteisėtai atliko 38 įvairaus pobūdžio finansines operacijas, t. y. apgaule – identifikuodama save kaip teisėtą banko sąskaitos savininką A. S., po kurio mirties jam priklausantis turtas, taip pat ir banko sąskaitoje esančios lėšos, paveldėjimo pagal įstatymą būdu atiteko jo dukrai R. V., iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir įgijo 15 304,98 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji D. S. prašo nuosprendį ir nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, padarytos išvados neatitinka suformuotos teismų praktikos sukčiavimo bylose. Vertindami įrodymus teismai rėmėsi prielaidomis, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, protingumo kriterijais.

2.2. Kasatorės veikoje nėra jai inkriminuotų nusikaltimų požymių. Teismas nepagrįstai rėmėsi jos pirminėje apklausoje duotais parodymais, kuriuose ji pripažino savo kaltę, nesuvokdama jai pateikto kaltinimo prasmės. Ji neneigia, kad pinigus paėmė, tačiau yra įsitikinusi, kad turėjo teisę pasiimti savo pinigus, išleistus už slaugymą, vaistus, maistą, keliones ir kitą prižiūrą. Su A. S. ji išgyveno apie septynerius metus, vedė bendrą ūkį, abu naudojosi jo turima mokėjimo kortele, jis pajamų neturėjo, pensiją gavo tik du mėnesius iki mirties, todėl gyveno iš jos gaunamų pajamų, pardavę žemes pinigus naudojo kartu. Be to, A. S. buvo ligotas, juo rūpinosi tik kasatorė, dėl to, nors jis nesudarė testamento, visi žinojo, kad A. S. viską paliko jai.

2.3. Teismas detaliai neanalizavo faktinių aplinkybių, kodėl ji naudojo velionio mokėjimo kortelę. Apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad tai prieštarauja jos pirminiams parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau jų nedetalizavo. Tai, kad A. S. sutiko ir leido kasatorei naudotis jo mokėjimo kortele, pagrindžia byloje surinkti įrodymai (jos parodymai, liudytojų R. J. ir R. L. parodymai, sąskaitos išrašas, kad tos pačios operacijos buvo atliekamos ir iki A. S. mirties, ir vėliau, jų bendro gyvenimo aplinkybės, įgaliojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę, mokėti pinigus ir atstovauti A. S. institucijose). Dėl to šiuo atveju mokėjimo kortelės naudojimas turint A. S. sutikimą ir leidimą negali būti vertinamas kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas. D. S. nesuvokė, kad daro nusikalstamą veiką, t. y. naudoja neteisėtai gautą mokėjimo priemonę ir savinasi svetimus pinigus, nes buvo įsitikinusi, kad veikia teisėtai, naudodama sugyventinio paliktus pinigus, kurie jai buvo kompensacija už išleistus pinigus gyvenant kartu A. S. priežiūrai, išlaikymui, gydymui, vėliau – laidojimui ir kapų priežiūrai. Mirusiojo duktė nesirūpino tėvu, tačiau ji, kaip nukentėjusioji, savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

2.4. Byloje nenustatyta, kad kasatorė tiesiogine tyčia apgaule siekė po A. S. mirties įgyti paveldėjimo teise R. V. priklausantį turtą. Kasatorė niekam neteikė jokios objektyvios tikrovės neatitinkančios informacijos, nesudarė situacijos, kad R. V. būtų suklaidinta ir atliktų savo interesams nenaudingus veiksmus. Taigi jos veiksmuose nenustatyta tiesioginės tyčios požymių pagal BK 215 straipsnio l dalį ir apgaulės panaudojimo BK 182 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jos veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip šių nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

2.5. Teismas nevertino kasatorę charakterizuojančių duomenų, kad praeityje neteista, nepadariusi jokių administracinės teisės nusižengimų, kaimo bendruomenėje charakterizuojama teigiamai, mažai išprususi, garbaus amžiaus, nesiėmė jokių priemonių už parduotas žemes gautiems pinigams nuslėpti. Kasatorės elgesys nebuvo piktybinis, nusikalstamas, ji buvo įsitikinusi savo teisumu, kad jai priklauso gauti už žemę pinigai, o teisinių niuansų ji nesuprato.

2.6. Teismai nesivadovavo teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001), neatkreipė dėmesio į tai, kad lėšos buvo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, o nukentėjusioji nepasinaudojo civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginti savo teises, nors tam yra visos galimybės. Šioje situacijoje niekas nebuvo daroma prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią. Ta aplinkybė, kad po A. S. mirties lėšų valdytojas buvo bankas ir teismų praktikoje laikoma, kad tokiu atveju yra klaidinamas bankas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes tokio amžiaus ir išsilavinimo žmogus negali adekvačiai suprasti tokių pasekmių.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Priešingai negu teigia kasatorė, ji pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio skundo teiginiai, kad vertindamas įrodymus teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo, neišsamiai ištyrė tam tikras bylos aplinkybes, nukrypo jau suformuotos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose, yra deklaratyvūs ir neatitinka tiesos.

3.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad faktines nuteistosios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes teismai nustatė išsamiai įvertinę byloje esančius įrodymus, kurie buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, jog nuteistoji D. S. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistosios veiksmai teisingai kvalifikuoti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, objektyviai ir nešališkai įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą dėl D. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir pagrįstai ją nuteisė, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o aiškindami baudžiamojo įstatymo nuostatas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

4.2. Kasacinio skundo argumentai, susiję su esminių BPK pažeidimų padarymu nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, yra nenagrinėtini, nes keliami fakto, ne teisės taikymo klausimai.

4.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. S. kalta padarius BK 215 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad D. S. aiškiai neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – nukentėjusiosios mirusiam tėvui priklausiusią banko kortelę. Iš nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, bei kitų byloje nustatytų aplinkybių, dėstomų nukentėjusiosios atsiliepime, matyti, kad nuteistoji suvokė, jog po A. S. mirties jo sąskaitoje esantys pinigai atiteks jo dukrai, todėl siekdama įgyti šiuos pinigus nuteistoji disponavo mirusiojo banko kortele, t. y. ją laikė, naudojosi bei atliko finansines operacijas neteisėtai.

4.4. D. S. sukčiavimo būdu pasisavino velionio A. S. pinigus, kuriuos jis buvo įgijęs realizuodamas sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl kasatorės argumentai, jog banko sąskaitoje esančios lėšos buvo bendros, yra nepagrįsti. Kvalifikuojant kasatorės veiksmus pagal BK 182 straipsnį nėra svarbu, ar ji A. S. išlaikė iki mirties. Jeigu ji turi turtinių pretenzijų nukentėjusiajai dėl šios tėvo išlaikymo bei laidojimo, jas turėtų spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau turtinių pretenzijų turėjimo faktas savaime nedaro kasatorės veiksmų, pasisavinant sukčiavimo būdu svetimas lėšas, teisėtų ir nenusikalstamų. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad D. S., panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, įgijo jai svetimą turtą apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad banko operacinei sistemai ji pateikė save kaip mirusį A. S., taip nurodydama melagingą informaciją. Nuteistosios užvaldytas turtas laikytinas svetimu, nes sukčiaujant pinigai iš A. S. sąskaitos buvo paimti po jo mirties, o mirusiojo sąskaitose buvę pinigai, jo dukteriai R. V. priėmus palikimą, yra laikytini jai priklausančiu turtu. Nuteistosios tyčios turinys atsiskleidžia ne tik iš pastarosios pirminės apklausos metu duotų parodymų, bet ir iš jos atliktų veiksmų, kuriuos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė išnagrinėję bylą. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad kol A. S. buvo gyvas, jokios finansinės operacijos nebuvo atliekamos, tik po jo mirties imta intensyviai naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, tikslingai siekiant kuo greičiau pasinaudoti sąskaitoje esančiais pinigais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios D. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuteistosios D. S. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, bei teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Kasatorė skundu neginčija padariusi nuosprendžiu nustatytus veiksmus, tačiau ginčija jų kvalifikavimą teigdama, kad juose nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento. Kasatorė tvirtina, kad disponuodama mirusio A. S. banko mokėjimo kortele ir iš jo banko sąskaitos paimdama pinigus veikė teisėtai, nes pinigai buvo jų bendroji dalinė nuosavybė, nesuvokė daranti nusikaltimą, o byloje nenustatyta, kad ji tyčia apgaule siekė įgyti mirusiojo dukteriai pagal paveldėjimo teisę priklausantį turtą.

8. Nusikalstamų veikų, už kurias D. S. nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, objektyvieji požymiai pasireiškė neteisėtu mirusio sugyventinio A. S. banko kortelės laikymu, prisijungimu prie banko informacinės sistemos ir 38 įvairių finansinių operacijų atlikimu, apgaule įgyjant mirusiojo dukteriai priklausantį turtą. Visi šie nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog jo atliekami šių BK straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes.

9. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nuteistosios D. S., taip pat liudytojos notarės R. P. parodymus, 2016 m. gegužės 12 d. notarės patvirtintą A. S. įgaliojimą D. S. sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, A. S. banko sąskaitos išrašą bei kitus rašytinius bylos įrodymus, konstatavo, kad D. S. suprato, jog A. S. banko sąskaitoje esantys pinigai, kurie buvo gauti pardavus jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemę, po jo mirties teisiškai jai nepriklauso, tai reiškia, kad yra svetimi, – A. S. nebuvo sudaręs testamento, dėl to jo turtą pagal įstatymą turėjo paveldėti duktė. Nors kasatorė tvirtina, kad A. S. esant gyvam ji turėjusi jo žodinį leidimą naudotis jo banko mokėjimo kortele, tačiau akivaizdu, kad ji suprato, jog ši kortelė jai nepriklauso. Pažymėtina, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014). Taigi, pasinaudodama banko kortele ir identifikuodama save kaip A. S., kuris jau buvo miręs, ir taip suklaidindama banką, nuteistoji suprato, jog, tokiu būdu panaudojusi apgaulę ir išgryninusi mirusio A. S. sąskaitoje esančius pinigus bei atsiskaičiusi jais už paslaugas ir prekes, neteisėtai užvaldė svetimą didelės vertės turtą. Byloje nustatyta, kad A. S. turėjo galimybę už parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus padėti į D. S. sąskaitą, tiek pastarosios raginimu surašyti testamentą, tačiau to, būdamas notarų biure, nepadarė. Pas notarę 2016 m. gegužės 12 d. A. S. surašytas įgaliojimas suteikė D. S. teisę tik parduoti jam priklausančius žemės sklypus, tačiau pinigai už parduotą turtą pagal įgaliojime nurodytas sąlygas buvo pervesti į A. S. sąskaitą, o ne į D. S.. Buvo parduota A. S. priklausanti žemė (tai D. S. žinojo), dėl to už ją gauti pinigai buvo A. S. asmeninė, o ne, kaip teigia kasatorė, jų bendroji dalinė nuosavybė. Taigi nuteistoji suprato, kad A. S. turtas (pinigai) jai nepriklauso, o po jo mirties turtą paveldės jo duktė. Šiuos pinigus iš A. S. sąskaitos ji pradėjo savintis iškart po jo mirties – tą pačią dieną – ir per trumpą laiką (14 dienų), neteisėtai pasinaudodama A. S. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, paėmė visus jo sąskaitoje esančius pinigus. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji suprato tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek ir pavojingumą, o finansinių operacijų intensyvumas ir tai, kad jos buvo atliekamos skubotai, iš karto po nuteistojo mirties, po keletą kartų per dieną tol, kol sąskaitoje visiškai nebeliko pinigų, rodo, jog D. S. siekė ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Teismas pagrįstai sprendė, kad toks mokėjimo kortelės panaudojimo būdas yra neteisėtas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei baudžiamojo įstatymo taikymo nustatytoms aplinkybėms tinkamumą pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundą, kurio argumentai iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, kad D. S. veikė tiesiogine tyčia – nusikaltimo darymo metu suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. kad naudojasi svetima – A. S. banko mokėjimo kortele ir išgrynina pinigus iš jo sąskaitos, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga, padaryta remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nuteistoji puikiai suvokė, kad A. S. vardu išduota banko mokėjimo kortelė jai nepriklauso, dėl to yra svetima, kad tą kortelę laiko ir ja naudojasi neteisėtai. D. S. apeliaciniame (taip pat ir kasaciniame) skunde išdėstyta pozicija, kad ji A. S. banko kortele naudojosi teisėtai, turėdama jo leidimą ir sutikimą, motyvuotai buvo atmesta kaip nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl apgaulės elemento buvimo nuteistosios aptariamuose veiksmuose. Teismas konstatavo, kad nuteistoji suprato, jog A. S. banko sąskaitoje esantys pinigai po jo mirties teisiškai jai nepriklauso, yra svetimi, o pasinaudodama banko kortele ir identifikuodama save kaip A. S., kuris jau buvo miręs, ir taip suklaidindama banką, suprato, jog, tokiu būdu panaudojusi apgaulę ir išgryninusi mirusio A. S. sąskaitoje esančius pinigus bei atsiskaičiusi jais už paslaugas ir prekes, neteisėtai užvaldė svetimą didelės vertės turtą, taigi ji suprato tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek ir pavojingumą, o byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad D. S. siekė ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl kasatorės kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos. Skundžiamų teismų sprendimų turinys paneigia deklaratyvų kasatorės teiginį, kad teismai priėmė sprendimus išsamiai neištyrę faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Abiejų instancijų teismai savo išvadas dėl D. S. kaltės, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindė teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje; jie buvo įvertinti teisėjų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

12. Priešingai, nei teigiama kasaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis (kad ji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, yra pensinio amžiaus) ir, be kita ko, atsižvelgė į juos skirdamas D. S. bausmę, priimdamas sprendimą atidėti nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo.

13. Taigi, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžio ir (ar) nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistosios D. S. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios D. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Vytautas Masiokas