D. S. pagal BK 129 str., 132 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-241-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05489-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1.1; 2.15.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Iš D. S., R. A. ir S. K. J. G. solidariai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. S., R. A. ir S. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai priteista 850,70 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. A. ir S. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistojo R. A., nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės M. U. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. S. nuteistas už tai, kad kartu su R. A. ir S. K. tyčia nužudė žmogų. Nužudymas padarytas šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2017 m. vasario 3 d. apie 20.00 val. R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame Kretingos r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu su D. A. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė šiam į galvą. 2017 m. vasario 4 d. apie 2.30 val. D. S. ir S. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame Pasieniečių g. 16, Kretingoje, kilus konfliktui dėl to, kad neblaivus D. A. apsišlapino, smurtavo prieš jį. D. S. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į galvą, nuo šio smūgio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvą. D. A. buvo suduoti ne mažiau kaip septyni smūgiai į galvą, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. D. S. ir S. K. veikiant bendrininkų grupe, S. K. taip pat ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į krūtinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė į krūtinę, šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat ne mažiau kaip vieną kartą D. A. smūgiavo į krūtinę, šie sužalojimai dėl VII ir VIII šonkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

1.2. Į galvą suduoti smūgiai (bet kuris iš jų galėjo būti lemiamas) sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, dėl to D. A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėja advokatė Valda Grigonytė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo:

2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė D. S. kaltės formą, t. y. tai, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Nuteistasis jokio noro ar tikslo nužudyti D. A. neturėjo. D. S. susierzino, nes neblaivus D. A. norėjo paimti jo telefoną, ir sudavė vienintelį smūgį nukentėjusiajam į lūpą. Smūgis buvo spontaniškas, neapgalvotas ir nebuvo tokio intensyvumo, kad būtų priskiriamas prie lemiamų ir svarbiausių smūgių, galėjusių sukelti mirtį. Byloje nepaneigti D. S. parodymai, kad smūgiu jis neturėjo tikslo padaryti kokią nors žalą nukentėjusiajam D. A.. Nepaneigta, jog nukentėjusysis D. A. mirė nuo pirminių R. A. smūgių ar vėliau suduotų daugybės S. K. smūgių. D. S. veika pasireiškė tik trumpu vienkartiniu veiksmu, o ne ilgalaikiu aktyviu veikimu (priešingai negu S. K., kuris sudavė begalę smūgių nukentėjusiajam į galvą), taigi D. S. veiksmų negalima vertinti kaip padarytų netiesiogine tyčia. D. S. pagal savo asmenines savybes ir patirtį daugiausia galėjo suvokti, jog gali sužeisti nukentėjusįjį D. A., tačiau jokiu būdu ne atimti jam gyvybę vienkartiniu savo veiksmu, todėl nuteistojo D. S. veikoje yra neatsargios kaltės požymių ir jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

2.2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, vertinant nuteistojo asmens kaltės formą. Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į intensyvų smurtavimą ir didelį trauminių poveikių skaičių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-942/2017">2K-38-942/2017</a>, 2K-207-1073/2018, 2K-57-697/2018), peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4/2012">2K-4/2012</a>, 2K-408/2014, 2K-513/2014), abejingą kaltininko elgesį su auka po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-386/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-386/2012">2K-386/2012</a>, 2K-408/2014, 2K-174-788/2017). Yra pavyzdžių, kai tokio pobūdžio bylose, konkrečiai nenustačius stipraus smūgio į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat nustačius, kad kaltininkas savo elgesiu po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams (gaivino nukentėjusį asmenį, padėjo jam atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą), veika buvo perkvalifikuota iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-394/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-394/2010">2K-394/2010</a>), taip pat iš tyčinio į neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02NzcvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-677/2015">2K-7-54-677/2015</a>). Bylos aplinkybių vertinimas rodo, kad D. S. nenumatė, kad jo veikimas (vienintelis smūgio sudavimas) gali prisidėti prie nukentėjusiojo mirties, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, taigi nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

2.3. Nuteistasis D. S. teismuose nurodė netikslias įvykio aplinkybes, kadangi norėjo apsaugoti savo draugą S. K. nuo pasekmių, tačiau 2019 m. vasario 14 d. nuteistasis S. K. parašė prisipažinimą Klaipėdos apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui ir jame nurodė, kad D. S. ir R. A. kaltinami neteisingai, nes tik jis kaltas dėl D. A. mirties dėl smūgių visumos, kuri buvo padaryta jo vieno. Įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė iš naujo atlikti kaltinamajame akte aprašytų faktinių aplinkybių tyrimą ir baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste įvertinti kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus bendrus ir atskirus veiksmus, išdėstyti faktines aplinkybes taip, kad iš jų būtų aišku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją. Todėl atsiranda pagrindas panaikinti teismų sprendimus ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o šiam nusprendus, jog yra pagrindų pakeisti kaltinimą, – grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. S. gynėjos advokatės V. Grigonytės kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Nuteistojo D. S. veika kaip tyčinis nužudymas kvalifikuota pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, tyčia stipriai smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą (veidą), D. S. suvokė, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

3.2. Ekspertizės akto išvada paneigta D. S. versija, kad jo suduotas smūgis buvo nestiprus ir negalėjo sukelti mirtinų pasekmių. Aplinkybę, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, patvirtina 2017 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada ir liudytojo S. E. parodymai.

3.3. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad D. S. asmeninės savybės ir gyvenimiška patirtis geriausiu atveju leido numatyti, kad bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau jokiu būdu ne sukelta nukentėjusiojo mirtis. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, D. S. buvo abejingas galimiems pavojingiems savo smurtinių veiksmų padariniams, jo akivaizdoje nuteistasis S. K. vartojo intensyvų smurtą prieš nukentėjusįjį ir nuteistasis D. S. tokiems kaltinamojo S. K. veiksmams pritarė, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. S., smurtaudamas prieš D. A., nesiekė jo nužudyti, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimais, atliko įrodymų tyrimą, įvertino ir patikrino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo ir nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. S. padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

3.5. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo S. K. 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotame prisipažinime yra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams, todėl yra pagrindas naikinti teismų sprendimus ir iš naujo tirti kaltinamajame akte nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo S. K. rašte išdėstyti duomenys negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio prasme, nes tai yra tik nuteistojo S. K. nuomonė, kuri nepaneigia teismuose ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos ir nesuponuoja išvados, kad bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo žinomos šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės V. Grigonytės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

5. Kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai nustatytos D. S. kaltės (netiesioginės tyčios), bendrais veiksmais su R. A. ir S. K. nužudžius D. A., nepagrįsti.

6. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00OTgtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-498-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-498-746/2015">2K-P-498-746/2015</a>). Net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-247/2009">2K-P-247/2009</a>, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti. Kita vertus, kiekvienas toks atvejis vertintinas individualiai, atsižvelgiant į unikalią byloje esančių aplinkybių visumą. Yra pavyzdžių, kai nenustačius stipraus smūgio į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat nustačius, kad kaltininkas tokiu elgesiu po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams (gaivino nukentėjusį asmenį, padėjo jam atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pan.), veika buvo perkvalifikuota iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-394/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-394/2010">2K-394/2010</a>, 2K-7-74-788/2019).

7. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti D. S. veikos kvalifikavimą kaip neatsargaus gyvybės atėmimo. Atvirkščiai, D. S. savo elgesiu viso konflikto metu rodė visišką abejingumą mušamam D. A.. Matydamas, kad D. A. veidas jau yra sužalotas, D. S. dėl mažareikšmės dingsties (D. A. norėjo paimti jo mobiliojo ryšio telefoną) sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Be to, matydamas, kad S. K. žiauriai spardo D. A. į galvą ir krūtinę, jo nesustabdė, nesuteikė nukentėjusiajam net minimalios pagalbos, taigi parodė visišką abejingumą jo likimui. Be to, D. S. nuteistas už nužudymą, padarytą bendrininkų grupe su S. K., taigi jis yra teisiškai atsakingas ne tik už savo paties, bet ir už bendrus savo ir S. K. gausius smurtinius veiksmus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tiksliau nustatyti D. A. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą ir jo mirties priežastį, skyrė komisinę teismo medicinos ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 26(81)/2018(01) 2018 m. balandžio 23 d. išvadoje konstatuota, kad D. A. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Nustatyti septyni galvos sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi tarp jų ir mirtį lėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas tiesioginis priežastinis ryšys. D. A. mirtį lėmusiam kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu atsirasti pakako vieno trauminio poveikio į galvos sritį, tačiau konkrečiai nustatyti, kuris trauminis poveikis į galvos sritį sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. Nustatyti, kokiu metu, t. y. ar 2017 m. vasario 3 d. apie 20 val., ar 2017 m. vasario 4 d. apie 2.30 val., buvo suduotas smūgis, lėmęs D. A. mirtį, nėra galimybės. Taip pat išvadoje konstatuota, kad neatmetama galimybė, kad D. S. vienas smūgis kumščiu D. A. į galvą galėjo sukelti jo mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. Rybalko patvirtino ekspertizės išvadą, kurią atliko kartu su teismo medicinos ekspertu V. Kolomiecu, ir dar kartą konstatavo, kad nukentėjusiojo D. A. mirtį galėjo lemti bet kuris vienas iš septynių trauminių poveikių nukentėjusiajam į galvą, nes kiekvienas iš tų septynių smūgių kvalifikuojamas kaip sunkus, kadangi nuo kiekvieno iš jų gali įvykti mirtis. Smūgio sudavimas į lūpą, kuris sukėlė vidinę kraujosruvą, galėjo sukelti ir kraujo išsiliejimą į smegenis.

9. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis ir eksperto paaiškinimais, pagrįstai paneigė D. S. versiją, kad nukentėjusysis D. A. buvo mirtinai sužalotas tik R. A. ar S. K. smūgių. Remiantis tais pačiais įrodymais, buvo paneigta ir kita D. S. versija, kad jo suduotas vienintelis smūgis D. A. į lūpą nebuvo tokio intensyvumo, kad būtų priskiriamas prie lemiamų ir svarbiausių smūgių, galėjusių sukelti mirtį. Tai, kad D. S. smūgis kumščiu nukentėjusiajam į galvą (veidą) buvo stiprus, patvirtina ir paties D. S. parodymai, kad suduodamas D. A. smūgį į veidą susižalojo ranką (prasikirto plaštakos krumplius), ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 281/2017(03), kurioje nurodyta, kad D. S. naktį iš 2017 m. vasario 3 d. į vasario 4 d. buvo padarytas dešinės plaštakos III piršto-delnakaulio sąnario odos nubrozdinimas. Be to, nuteistojo D. S. teiginį, kad D. A. sudavė tik nestiprų smūgį, paneigia liudytojo S. E. parodymai, kad po D. S. suduoto smūgio nukentėjusiajam į veidą pastarasis nugriuvo ant grindų, jam iš lūpos bėgo kraujas, o D. S., smūgiuodamas D. A. į veidą, prasikirto dešinės rankos krumplį, iš prakirstos vietos bėgo kraujas ir jis prašė duoti ką nors rankai apsivynioti, skundėsi, kad skauda ranką.

10. Konstatuotina, kad nuteistojo D. S. nusikalstamą veiką vertinti kaip neatsargią ir perkvalifikuoti ją iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad D. S., veikdamas bendrininkų grupe su S. K., tyčia kumščiu stipriai smogdamas vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, taip pat pritardamas S. K. intensyviems smurtiniams veiksmams, suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 1 dalis – D. S. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

Dėl nenagrinėtinų argumentų

11. Kasaciniame skunde, remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigiama, kad nuteistojo S. K. 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotame prisipažinime yra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams, t. y. kad D. S. ir R. A. kaltinami neteisingai, nes tik jis (S. K.) kaltas dėl D. A. mirties ir šis mirė dėl jo vieno padarytų smūgių visumos. Anot kasatorės, šis prisipažinimas yra pagrindas naikinti teismų sprendimus ir iš naujo tirti kaltinamajame akte nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teisme.

12. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014).

13. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo forma ir tam BPK yra nustatytas specialus procesas. Baudžiamoji byla gali būti atnaujinta dėl aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnyje, ir tik pagal prokuroro išvadą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali pradėti tik prokuroras savo iniciatyva arba pagal nuteistojo, išteisintojo, jų gynėjo ir atstovo pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovo pareiškimą, kai nustatoma bent viena iš BPK 444 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Tokiu atveju prokuroras priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 446 straipsnio 3 dalis). Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras surašo išvadą ir ją su tyrimo medžiaga perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (BPK 447 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kitiems proceso dalyviams įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

14. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paliktinas nenagrinėtas, nes kasacinį procesą reglamentuojančios normos nenustato tokių klausimų svarstymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Pranas Kuconis

Olegas Fedosiukas