R. V. pagal BK 163 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-245-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-01004-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 19 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda. Iš R. V. nukentėjusiajam V. V. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 19 d. nutartimi nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždydamas vaiką. Nuo 2013 m. birželio 14 d. 22.28 val. iki 2015 m. balandžio 20 d. 19.17 val. R. V. iš sau priklausančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į mažamečio sūnaus V. V. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvidešimt penkias trumpąsias SMS žinutes:

1.1. 2013 m. birželio 17 d. 22.28 val.: „gaila man taves sunau. Viena tave turiu. padarysiu kad butum laimingas ir neleisiu taves daryt invalidu. mano klaida buvo rast tau tokia mama.bet visas klaidas galim istaisyt. pakentek sunau. buk sitprus kaip tevas. greit busim kartu. myliu tave.“;

1.2. 2013 m. liepos 2 d. 20.36 val.: „ko V. ragelio nekeli? Močiute taip moko? Neklausyk jos.“;

1.3. 2013 m. liepos 13 d. 15.32 val.: „V..kitas savaitgalis tecio. ir tu gali ji praleist su teciu kaip visi normalus vaikai. nors tavo tevai issiskyre tu turi teti ir mama. Ir abu myli tave. Netikek tais, kurie sako kitaip:) jie tiesiog vargsai žmones“;

1.4. 2013 m. rugpjūčio 4 d. 19.32 val.: „V. tau jau 10 metu. Laikas butu skirt pelus nuo grudu. Žmones nuteikinejamtys taves pries teva yra lengvai nesveiki. Be to kie daro nusikaltima. O uz nusikaltimus visiem tenka atsakyt. Galvok sunau.“;

1.5. 2013 m. rugsėjo 12 d. 20.39 val.: „V. tau ir toliau tie zmones neduoda bendraut su teciu:) nusijuok sunau:) jie jaucia gala:) greit busim kartu“;

1.6. 2013 m. rugpjūčio 9 d. 19.26 val.: „V. kur tu esi? As tavo tėtis ir turiu tai žinoti, tu pas J su A.? Čia jie tave moko ragelio nekelt? Čia A. tavo teveliu dedasi? V. tu tik pažiūrėk į ta sena iškrypėli. Senai bučiau ji suradęs ir padaręs ka reik. Nedariau, nes čia sunau tavo pareiga. Is tavęs buvo atimtas tėvas ir seima. Uzaugsi atsirokuosi. O A. ir J. tau visiskas nulis sunau.“;

1.7. 2013 m. rugsėjo 14 d. 19.52 val.: „V. vis nerasai teciui? Rasyk sunau. Myliu tave.ir zmones padare ikaitu tave tikrai gailesis:)“;

1.8. 2013 m. rugsėjo 21 d. 18.12 val.: „V. kaip tu? Nebijok tu teti turi. Nieks is tave tecio. neatims. Manau mes kartu gyvensim.“;

1.9. 2013 m. rugsėjo 21 d. 23.47 val.: „V. neduok telefono mamai. gyvensi kur teismas nuspres“;

1.10. 2013 m. rugsėjo 23 d. 22.02 val.: „V. tau mama meluoja daug dalyku. sako tevas jus ismette tevas blogas. tai melasa. pati mama norejo skirtis. pati isejo nes niekad. Nemylejo tevo ir istekejo del pinigu. o teti gra turi ir jis tave myli.“;

1.11. 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.41 val.: „nepasako mama kad turi klausyti tėčio? Ko ragelio nekeli?“;

1.12. 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.47 val.: „Vėliau toks tėvo neklausymas gali baigtis liūdnai, galvok ne mažas jau.“;

1.13. 2014 m. rugsėjo 13 d. 16.32 val.: „Ryt iki 12 laukiu tavo skambučio sunau:) nesulaukes pasirūpinsiu kad butum paimtas is traumuojančios tave mamos, galvok“;

1.14. 2014 m. rugsėjo 13 d. 17.01 val.: „Gyvensi vaiku namuose jei neklausysi“;

1.15. 2014 m. spalio 19 d. 18.43 val.: „Matau V. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku namuose. ir pasistengsiu kad ten ir augtum“;

1.16. 2014 m. spalio 19 d. 18.55 val.: „Kaip tu elgsies kai turesi vaiku? Kas taves nemyli tai tavo mama“;

1.17. 2014 m. spalio 19 d. 19.13 val.: „Daunas. Ka atsimeni?“;

1.18. 2014 m. spalio 20 d. 21.26 val.: „Pasiskaityk apie pavlika morozova. ne geresnis esi. Mama sake kad i snuki man duosi. Laukiu pavlikai“;

1.19. 2015 m. sausio 22 d. 20.27 val.: „V., dėl vaiku namu. Tau to nereik bijot:)as tave sunau suprantu. Manės nieks nrsskriaude mokykloj. Tiesa as skriaudžiau. Vaikai be tėvu gali būt žeminami. Taip buvo musu laikais. Ir mama tau nepadės o pakenks.“;

1.20. 2015 m. sausio 22 d. 20.30 val.: „V. ko pats norėtum. Su tėčiu ar vaiku namuose?“;

1.21. 2015 m. balandžio 20 d. 18.36 val.: „Papasakok koks jausmas sikt ant savo tevo pries kamera teisme? :D negaliu isivaizduot. tu galesi dingt is savo vaiku gyvenimo. jei pajegsi ju padaryt.om“;

1.22. 2015 m. balandžio 20 d. 18.42 val.: „Supranti kad dideliam vilniaus mieste busi tik 3as vaikas kuri mama vezios pas psichologus kad bendrautum su tevu? Ta tau sake?“;

1.23. 2015 m. balandžio 20 d. 19.04 val.: „:) vargsiuks :) paziurek i G. ir J. jauni karate mesitrai. O tu nutukeli? Ka tau varyt:)“;

1.24. 2015 m. balandžio 20 d. 19.09 val.: „Atsiprasyt nenori?“;

1.25. 2015 m. balandžio 20 d. 19.17 val.: „Supranti kad mamai teks uz sias zinutes atsakyt? :) myli ir mama kaip teva? :D“.

Teismas konstatavo, kad žinučių turinys rodo, kad jomis buvo siekiama ne nuoširdžiai bendrauti su sūnumi, bet įtraukti mažametį į suaugusiųjų konfliktą, sumenkinti jo savivertę, kad būtų baiminamasi dėl ateities ir artimų žmonių, jis būtų verčiamas pasijusti nesaugiai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir galimai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Baudžiamoji byla buvo nagrinėta ilgiau nei 5 metus ir tai kelia abejonių, ar teisėtas toks ilgas jo persekiojimas. Baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta maksimaliai greitai ir kaltas asmuo turi būti nuteistas, nekaltas išteisintas. Šioje byloje tai akivaizdžiai nepadaryta.

2.2. Teismai objektyviai neįvertino įrodymų visumos, priėmė nuosprendį, pagrįstą daugiau spėjimu nei objektyvia įrodymų analize. Jis pakartotinai nuteistas už tai, už ką jau buvo nubaustas administracine tvarka trijose administracinių pažeidimų bylose. Teismai, priimdami galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, neišsprendė dvigubo nuteisimo klausimo, argumentuotai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl dvigubo nuteisimo. Teismai, minėdami Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje „Engel kriterijus“, patys sau prieštarauja, nes, nesutikdami su tuo, kad administraciniai teisės pažeidimai yra baudžiamieji, nurodo sprendimą byloje Sergej Zolotukhin prieš Rusiją, kurioje EŽTT pripažino Rusiją pažeidus non bis in idem principą, kadangi po administracinės nuobaudos paskyrimo taikyta ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką net pakartotinis baudžiamasis persekiojimas priėmus galutinį sprendimą administracinio pažeidimo byloje gali būti pripažintas non bis in idem principo pažeidimu, o jis buvo persekiojamas ilgą laiką. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT formuojama praktika dėl pakartotinio nuteisimo ir taip pažeidė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas. EŽTT byloje Šimkus prieš Lietuvą pripažintas non bis in idem principo pažeidimas, nes kai Šimkui buvo pritaikyta administracinė nuobauda – įspėjimas, vėliau jis buvo nuteistas pagal BK už tą pačią veiką.

2.3. Teismai nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų A. V. ir V. V. parodymais, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. l03MS-103/2015, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gauta medžiaga. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikiama medžiaga nepagrindžia, kad jis padarė BK 163 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Šie vaiko teisių tarnybų dokumentai nuodugniai analizuoti ir vertinti byloje esančiame psichologijos ekspertizės akte, kur nurodyta tik tiek, kad žinutės turėjo neigiamos įtakos emocinei sūnaus būsenai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neabejojo, kad tokiomis žinutėmis itin paveikiama mažamečio asmens psichologinė būsena, ir vertino tai kaip ilgai trukusį psichinį smurtą prieš sūnų ir psichinį vaiko gniuždymą. Teismai, pasinaudoję ekspertizės aktu, kuriame net nekalbama apie kokį nors poveikį vaiko psichikai ar trauminį žinučių poveikį, priėmė spėjimu grindžiamą nuosprendį. Teisėjas nėra psichologijos ekspertas ir jo kompetencija spręsti apie žinučių padarytą žalą yra labai ribota ir subjektyvi. Gavus byloje minėtą ekspertizės aktą, byla net kelis kartus buvo nutraukta, tačiau vėliau atnaujinta.

2.4. Apklausiant sūnų 2016 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 6 d. buvo pažeistos BPK normos, nes jis apklaustas praėjus keleriems metams po įvykių ir praėjus daug laiko po to, kai byloje gautas psichologijos ekspertizės aktas ir vaiko apklausos protokolas iš civilinės bylos Nr. e2-644-859/2016. Prokurorė ir keli apeliacinės instancijos teismo teisėjai sutiko, kad tokios apklausos nebuvo būtinos, kadangi byloje jau buvo ekspertizės aktas. Sūnui padaryta didelė žala, jis buvo verčiamas liudyti prieš savo tėvą. Į bylą pateiktos psichologų pažymos ir teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-25400-1050/2017 su labai išsamia su vaiku dirbusios psichologės išvada. Taip pat pateiktas sprendimas byloje Nr. e2-25400-1050/2017, kuriame yra labai išsami pusę metų su vaiku dirbusios psichologės S. Markuckienės išvada apie vaiko būseną 2017 m. pabaigoje. Šioje išvadoje nėra duomenų apie žinutes, tai tik patvirtina, kad žinutės jokios didesnės žalos vaikui nepadarė. Neanalizuodami teismų sprendimų civilinėse bylose, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nematė viso konflikto konteksto ir neįvertino žinučių svarbos jame.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl konkrečių žinučių. Teismai tik suskaičiavo, kad administracinės nuobaudos taikytos už 14 žinučių, o baudžiamoji atsakomybė – už 25 žinutes, ir tuo pagrindė nuosprendį. Tokia nutartis negali būti laikoma pagrįsta, motyvuota ir teisėta.

2.6. Baudžiamojoje teisėje visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinami kaltinamojo naudai, o ne priešingai. Asmens kaltė turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Valstybė turi tą kaltę įrodyti, o ne kaltinamasis turi įrodinėti savo nekaltumą. Šioje byloje jis įrodinėjo savo nekaltumą: teikė sprendimus civilinėse bylose, psichologų pažymas ir išvadas civilinėse bylose, tačiau visi šie įrodymai buvo atmesti ir priimtas nuosprendis grindžiamas daugiau spėjimu nei objektyvia visų įrodymų, reikšmingų šiai bylai ištirti, analize.

2.7. Teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kurį lėmė esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamas reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimas, neteisingas priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatymas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. R. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis ilgą laiką (beveik trejus metus) siųsdamas mažamečiam sūnui netinkamo turinio SMS žinutes, taip gniuždydamas vaiką psichiškai, ir tai darė ilgą laiką. Teismai, atsižvelgdami į teismo psichologijos ekspertizės išvadas, nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą A. V. parodymus, įvertinę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą medžiagą apie nukentėjusįjį, motyvuotai konstatavo, kad R. V. veiksmai dėl jų apimties ir turinio yra kur kas pavojingesni – vaikas ne tik buvo įžeidinėjamas, jam sukeltos neigiamos reakcijos, skatintas veikti prieš savo artimuosius, šiomis ilgą laiką siųstomis žinutėmis vaikas taip pat buvo gniuždomas ir psichiškai.

3.2. Nuteistojo R. V. veiksmai, nagrinėti atitinkamai administracinės teisenos bylose ir skundžiamoje baudžiamojoje byloje, nors yra analogiški, nepakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika non bis in idem principo prasme. Toks aiškinimas būtų pernelyg platus, neatitiktų šio principo esmės, prieštarautų teisingumo vykdymo ir nukentėjusiojo teisių apsaugos interesams. Non bis in idem principo prasme nagrinėjamos baudžiamosios bylos procesas pirmiausia dėl veiksmų laiko ir trukmės (inkriminuoti veiksmai prieš mažametį padaryti laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2015 m. balandžio 20 d.) vertintinas kaip sistemingas piktnaudžiavimas tėvo teisėmis, kuris užtraukia asmeniui ne administracinę, bet baudžiamąją atsakomybę.

3.3. Kasatoriaus skundo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir procesinių pažeidimų apklausiant nepilnametį sūnų yra deklaratyvaus pobūdžio. Atmestini ir argumentai, kad teismai turėjo vadovautis Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25400-1050/2017, kuriame yra su vaiku dirbusios psichologės išvada apie vaiko būseną 2017 m. pabaigoje. Priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje teismas turi padaryti savarankiškas išvadas, pagrįstas byloje ištirtų įrodymų visuma, o ne vadovautis civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai, sprendimais. Be to, baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami 2013–2015 m. įvykiai, tuo tarpu kasatoriaus minima psichologės išvada apie vaiko būseną civilinėje byloje pateikta 2017 m. pabaigoje, todėl nėra reikšmingas įrodymas vertinant kasatoriaus veiksmus skundžiamoje byloje.

3.4. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

4. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. V. prašo atmesti R. V. kasacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. V. pagal BK 163 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė R. V. apeliacinį skundą. Kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė teisės normų pažeidimų. Kasaciniame skunde akivaizdžiai painiojamos sąvokos „ikiteisminis tyrimas“ ir „baudžiamoji byla“. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama 5 metus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuo 2013 m. lapkričio mėn., tačiau įvardyti, kad kasatorius būtų buvęs tiesiogiai persekiojamas jo metu, negalima. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius buvo apklaustas du kartus, nedalyvavo vaiko apklausose (nors buvo informuotas apie jas), baigus ikiteisminį tyrimą atsisakė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

4.2. Argumentai dėl pakartotinio nubaudimo už tas pačias trumpąsias žinutes ir non bis in idem principo pažeidimą yra nepagrįsti. R. V. administracine tvarka buvo baustas ne už visas žinutes (buvo baustas tik už 14 žinučių). Jis nebuvo baustas už 2014 m. rugsėjo mėn. ir visas 2015 m. sausio mėn. ir balandžio 20 d. išsiųstas žinutes. Paskirtos administracinės nuobaudos (įspėjimai) nebuvo pakankamos, kad sulaikytų R. V. nuo analogiškos veikos darymo. Skunde kasatorius mini EŽTT bylą Šimkus prieš Lietuvą, kurioje įžvelgia analogišką situaciją, nors šios situacijos negali būti tapatinamos, kadangi kasatorius analogišką, neteisėtą veiką sūnaus atžvilgiu tęsė netgi kelis kartus būdamas baustas administracine tvarka.

4.3. Apklausiant vaiką kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos, nes jis (kasatorius) apklausose net nedalyvavo. Apie apklausas kasatorius žinojo, jei manė, kad jos neteisėtos bei atliktos pažeidžiant teisės normas, galėjo skųsti teismui, tačiau to nepadarė. Kasatorius nenurodė, kokios konkrečiai BPK normos buvo pažeistos atliekant vaiko apklausas.

4.4. Psichologės S. Markuckienės išvados, minimos kasaciniame skunde, absoliučiai neaktualios šioje byloje. Psichologė S. Markuckienė nebuvo įpareigota vertinti žinučių poveikio sūnui, ji net nežinojo apie jas. Ji teismo sprendimu buvo paskirta nutrūkusiems tėvo ir sūnaus ryšiams atkurti, tačiau sūnaus ir tėvo ryšiai galutinai buvo nutraukti. Teismas pagrįstai vadovavosi psichologijos ekspertizėje pateiktomis išvadomis dėl sūnui siųstų žinučių.

4.5. Bylos nagrinėjimo metu R. V. galėjo duoti išsamius parodymus, tačiau antro posėdžio metu jis atsisakė tai daryti. Kasatoriaus įsivaizdavimas, kad jo veiksmai neturėjo jokios įtakos sūnaus psichikos būsenai, yra tik nuteistojo niekuo nepagrįstas, subjektyvus savo veiksmų vertinimas ir gynybinė pozicija.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. V. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą

6. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

7. EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

8. Pažymėtina ir tai, kad non bis in idem principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija (palyginti su nusikalstamomis veikomis) nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54–57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia, be kita ko, tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Analogiška pozicija daug kartų išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2014">2K-226/2014</a>, 2K-360-976/2018, 2K-36-697/2019, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016 ir kt.).

9. Nuteistojo R. V. kasacinio skundo argumentai dėl principo non bis in idem pažeidimo pagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šio pakartotinio persekiojimo ir baudimo draudimo nesilaikyta tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek priimant R. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Tokią išvadą pagrindžia šios aplinkybės:

9.1. Ikiteisminis tyrimas dėl R. V. sūnui siųstų žinučių pradėtas 2013 m. lapkričio 26 d., o byla perduota teismui 2018 m. rugpjūčio 14 d. Lygiagrečiai prieš R. V. buvo vykdoma administracinių teisės pažeidimų teisena dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d., 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 2 d. nutarimais jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnį už tas pačias žinutes, dėl kurių buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Tokia BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą pažeidžianti procesinė situacija susidarė dėl to, kad prokuratūra net penkis kartus buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą, tačiau, nukentėjusiojo atstovei apskundus šiuos sprendimus, teismai vis juos panaikindavo.

9.2. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, keturiolika žinučių, dėl kurių R. V. buvo nubaustas įsiteisėjusiais teismo nutarimais (res judicata), buvo įtrauktos į kaltinamąjį aktą, o vėliau ir į apkaltinamąjį teismo nuosprendį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tokia situacija visiškai atitinka pakartotinio baudimo ir persekiojimo sąvoką, kaip tai suprantama minėtoje EŽTT praktikoje aiškinant non bis in idem principo turinį.

10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai, kad administraciniai nubaudimai šiuo atveju nepriskirtini baudžiamųjų kategorijai, yra nepagrįsti ir neatitinka EŽTT jurisprudencijos, Konstitucinio Teismo aiškinimo ir bendrosios kompetencijos teismų praktikos. Pirma, teismų nurodyta aplinkybė, kad ATPK 181 straipsnio sankcijoje buvo nustatyta vienintelė ir pati švelniausia nuobauda – įspėjimas, nepaneigia administracinio baudimo reikšmės. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos teismų praktikoje administraciniai nusižengimai non bis in idem principo požiūriu priskiriami „baudžiamų pažeidimų“ kategorijai be jokių išlygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumą. Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalis taip pat be jokių išlygų nustato, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Antra, dvigubo baudimo fakto nepaneigia ir didesnė kaltinimo apimtis baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad skirtinguose procesuose dėl baudžiamo pobūdžio veikų vertinami faktai sutaptų bent iš dalies. Trečia, baudžiamosios atsakomybės taikymo nepagrindžia ir tai, kad R. V., net ir po administracinio baudimo toliau siuntė netinkamo turinio žinutes sūnui. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinis principas non bis in idem neleidžia pakartotinumo traktuoti kaip aplinkybės, kuriai esant už tam tikrus teisės pažeidimus nustatytos administracinės teisinės atsakomybės rūšis gali būti pakeista baudžiamąja atsakomybe (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

11. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą, be to, konstatuojant pagrindą naikinti ankstesnę administracinę nuobaudą. Taigi minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019). Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą. Be to, jokių abejonių dėl ankstesnio R. V. baudimo pagal ATPK 181 straipsnį pagrįstumo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsakė. Taigi byloje nenustatyta jokių racionalių ir teisės principus atitinkančių priežasčių, kurios galėtų pateisinti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą R. V. po to, kai už tuos pačius veiksmus jis buvo nubaustas administracine tvarka.

12. Nustačiusi non bis in idem principo pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vienintelis būdas ištaisyti neleistiną procesinę situaciją yra nutraukti baudžiamąją bylą R. V.. Tokią išvadą kolegija padarė dėl kelių aplinkybių:

12.1. Pirma, vienuolikos papildomai į kaltinimą įtrauktų žinučių, dėl kurių R. V. nebuvo baustas administracine tvarka, turinys nepagrindžia išvados dėl jų didesnio pavojingumo, palyginti su žinutėmis, dėl kurių R. V. buvo baustas administracine tvarka.

12.2. Antra, visos šios papildomai į kaltinimą įtrauktos žinutės buvo išsiųstos laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., o paskutinį kartą R. V. administracine tvarka už žinučių siuntimą nubaustas 2015 m. birželio 2 d. Dalis papildomai į kaltinimą įtrauktų žinučių (keturios) buvo išsiųsta anksčiau nei žinutės, už kurias R. V. buvo baustas administracine tvarka. Taigi laiko požiūriu papildomai į kaltinimą įtrauktos žinutės nėra naujos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. V. po trijų administracinių baudimų padarė naują teisės pažeidimą.

12.3. Trečia, turint galvoje nesudėtingą bylos pobūdį, atlikto ikiteisminio tyrimo trukmė (beveik penkeri metai) nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teise į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Be to, kaip jau minėta, prokuratūra net penkis kartus buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą motyvuodama nusikalstamos veikos požymių nebuvimu ir dvigubo baudžiamojo persekiojimo draudimu, bet šie sprendimai buvo teismų naikinami pagal baudžiamojo proceso iniciatorės (jo buvusios žmonos) skundus. Tokia besitęsianti teisinio neapibrėžtumo situacija neabejotinai suteikia įtariamajam objektyvų pagrindą abejoti dėl prieš jį vykdomo baudžiamojo persekiojimo teisinio pagrįstumo, nešališkumo ir atitikties baudžiamojo proceso paskirčiai, t. y. greitai, išsamiai, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

12.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamojo proceso tęsimas grąžinant bylą nagrinėti apeliacine tvarka dėl likusių vienuolikos žinučių, už kurias R. V. nebuvo nubaustas administracine tvarka, teisinės reikšmės, teisėjų kolegijos nuomone, tik dar labiau komplikuos procesinę situaciją.

13. Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, baudžiamoji byla R. V. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu kaip asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis (nutarimas) dėl to paties kaltinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. V. nutraukti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Pranas Kuconis

Olegas Fedosiukas