Nr. DOK-4552
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26315-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 31 d. paduotu atsakovės T. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė T. R. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl žalos atlyginimo.
Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1073,07 Eur žalos atlyginimą.
Atsakovė T. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-4552
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26315-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 31 d. paduotu atsakovės T. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė T. R. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl žalos atlyginimo.
Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1073,07 Eur žalos atlyginimą.
Atsakovė T. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas dėl nuosavybės, neteisingai įvertindamas ieškovės valdomoje kapavietėje esančio paminklo nuosavybės teisę, nurodydamas, kad jis priklauso asmeniškai ieškovei (yra tik jos asmeninė nuosavybė), neatsižvelgiant į šio daikto specifiškumą ir svarbą visiems mirusiojo giminaičiams. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 63 punktas, kuriame nustatyta, kad kapavietėje esantys statiniai registruojami žurnale ir yra juos pastačiusių asmenų nuosavybė, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms bendrąją nuosavybę ir negali būti taikomas (CK 1.3 straipsnio 2 dalis).
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684-2022, 40-41 punktai). Atsakovė yra mirusiojo motina. Tuo tarpu ieškovė buvo mirusiojo sutuoktinė. Akivaizdu, kad motinos teisės rūpintis savo vaiko kapu, užtikrinti jo atminimą ir ryšį su pravoslaviškomis šeimos šaknimis turi būti gerbiami ir ginami. Teismas nepagrįstai sureikšmino paminklo „meninę“ vertę, nurodydamas, kad paminklą, kaip daiktą, ir jį pastačiusį asmenį sieja glaudus asmeninis ryšys. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad mirusiojo šeima – tėvai, seneliai (nepaisant mirusiojo priimto tikėjimo) yra rusų tautybės, stačiatikių tikėjimo. Visų jų kapai pažymėti būtent tai patvirtinančiu simboliu – stačiatikių kryžiumi. Apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų apie mirusiojo pravoslavišką kilmę.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį pagal pateiktų sąmatų vidurkį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), nuostolių įvertinimui taikydamas aritmetinio vidurkio apskaičiavimo būdą. Atsakovės byloje pateiktas realus, rinkos sąlygas atitinkantis mažiausios kainos pasiūlymas įrodo, jog turtinė padėtis gali būti visiškai atstatyta už mažesnę sumą. Teismas nepagrįstai taikė ieškovės ir atsakovės pasiūlymų atstatyti paminklo būklę vidurkį. Teismas privalėjo vadovautis mažiausia nustatyta kaina, už kurią galima atlikti analogiškus darbus. Abiejų bylos šalių pateiktos sąmatos siūlo tą patį rezultatą – išgraviruoto kryžiaus pašalinimą. Ieškovės pateiktoje sąmatoje tie patys darbai įvertinti brangiau, be to, įtraukti nereikalingi, pertekliniai darbai – paminklo demontavimas. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad tuos pačius darbus galima atlikti be paminklo demontavimo pigiau.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naują įrodymą, atsakovės pateiktą apeliacinės instancijos teisme, o atsakovės pateikto įrodymo nepriėmimas turėjo esminės reikšmės neteisingo sprendimo priėmimui. Atsakovė teikė teismui naują įrodymą, patvirtinantį mirusiojo pravoslavišką kilmę bei išsaugotą ryšį su šiuo tikėjimu, t. y. Šv. Mikalojaus cerkvėje išduotą krikšto pažymėjimą, kuriame J. R nurodytas kaip krikšto tėvas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti D. A. 24 (dvidešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 31 d., mokėjimo kodas ZP04983.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė