Dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-163/2008

Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ bankroto byloje dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ iškelta bankroto byla, UAB „Ilas“ paskirtas bankroto administratoriumi. Teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai; patenkinus visus pirmos eilės kreditorių reikalavimus, liko nepatenkinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai. Bankroto administratorius prašė teismo patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių 2 452 505,72 Lt reikalavimus iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų (CK 2.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys, CPK 668 straipsnio 4 dalis, 674 straipsnis). Jis nurodė, kad įmonė yra iš savivaldybės lėšų ir turto įsteigtas juridinis asmuo, kurio kapitalas suformuotas iš nekilnojamojo turto, kurį įmonė valdo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX–1895 redakcija; Žin., 2004, Nr. 4–24)). Juridinio asmens atsakomybė pagal prievoles reglamentuojama CK 2.50 straipsnio 1, 2 dalyse; kadangi bankrutuojanti įmonė „Namų priežiūra“ neturi turto, iš kurio galima išieškoti, perduotą jai turtą valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise, tai įmonė kreditoriams turi atsakyti patikėjimo teise valdomu 8 907 637 Lt vertės nekilnojamuoju turtu; įmonė yra bankrutuojanti, neturi lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 668 straipsnio 4 dalis). Kreditorių susirinkimas įpareigojo bankrutuojančios įmonės administratorių kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl išieškotojų reikalavimų tenkinimo CPK 674 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. iš savivaldybės biudžeto savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto verte, tačiau atsakymo dėl administratoriaus pateikto siūlymo negauta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą tenkino; teismas nurodė, kad tuo atveju, kai skolininkui iškelta bankroto byla, išieškotojai yra visi Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX–216 redakcija; Žin., 2001, Nr. 31–1010; toliau – ir ĮBĮ) nustatyti kreditoriai, o bankroto administratoriaus teisė ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus išplaukia iš Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nuostatų. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus CPK 674 straipsnyje nustatytu pagrindu pateiktas prašymas dėl bankrutuojančios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kreditorių 2 452 505,72 Lt finansinių reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto yra pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutarties bankrutuojančios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ bankroto byloje, 2007 m. spalio 4 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartį, atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl bankrutuojančios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kreditorių 2 452 505,72 Lt finansinių reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus CPK ir kitų įstatymų, tarp jų – ĮBĮ – nustatytas išimtis, įtvirtinta ir ĮBĮ normose; ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, jo teisę imtis priemonių skoloms išieškoti ir kita, taikoma tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ nuostatos taikomos visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; atskirų įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti tokių įmonių bankroto proceso ypatumus, tačiau pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, esant teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimui likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama ĮBĮ nustatyta tvarka. Toks pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas, taip pat ĮBĮ 31 straipsnio 3, 6 punkte, 35 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos suponavo apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo bankroto byloje taikyti CPK 674 straipsnio 1 dalies normą, reglamentuojančią išieškojimo iš skolininko turto taisykles vykdymo procese; pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada neatitinka teismų praktikos, kad, vykdant įmonių bankroto procedūras, CPK 674 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes šį procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo nustatytos taisyklės; iš ĮBĮ taip pat neišplaukia to, kad visi kreditorių reikalavimai turi būti visiškai patenkinti; kai likviduojamos įmonės turto neužtenka kurios nors eilės kreditorių reikalavimams patenkinti, jie apskritai netenkinami. Kolegija nurodė, kad pirmiau išdėstytais apeliacinės instancijos teismo argumentais paneigiami bankrutuojančios įmonės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti teiginiai, jog CPK 674 straipsnio nuostatų taikymas bankroto procese reglamentuojamas ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje turėtų būti laikomas pagrįstu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu bankrutavusi Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartį, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nepagrįstas bankrutuojančios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ prašymas tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, neatitinka materialinės ir procesinės teisės normų, nustatančių savivaldybės subsidiariąją bei ribotą atsakomybę už jos įmonės prievoles. Iš CK 2.36 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad savivaldybė dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose pati, per privatų ar viešąjį juridinį asmenį (savivaldybės įmonę); savivaldybė, dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose per jai nuosavybės teise priklausančią savivaldybės įmonę, kaip jos savininkas ir organas, priima esminius valdymo sprendimus, išsaugo nuosavybės teises į savivaldybės įmonės turtą, yra subsidiariai atsakinga už savivaldybės įmonės prievoles (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 9 straipsniai). Pagal CK 2.50 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako už prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu; pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą savivaldybės įmonė nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ar jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Kadangi valstybės ar savivaldybės įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, tai už šių įmonių prievoles valstybė ar savivaldybė atsako subsidiariai; tokiose bylose, kai išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas nukreipiamas į valstybės įmonių turtą, kurio šios neturi, reikalavimai tenkinami iš valstybės biudžeto, o atsakovas byloje yra ne tik valstybės įmonė, bet ir Vyriausybė, valstybės turto savininko funkcijas atliekanti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Grafobal“ prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę, bylos Nr. 3K-3-299/1999). CPK 668 straipsnio 4 dalyje ir 674 straipsnio 1 dalyje nustatyti išieškojimo iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų vykdymo ypatumai: išieškojimas gali būti nukreiptas tik į joms priklausančias lėšas, o CPK 674 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė. Tokiu teisiniu reglamentavimu paneigiama apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl bankroto bylos iškėlimo fakto reikšmės, sprendžiant dėl savivaldybės subsidiariosios bei ribotos atsakomybės už savivaldybės įmonės prievoles, todėl neteisingai sprendė, kad, vykdant įmonių bankroto procedūras ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, netaikytinos CPK 674 straipsnio nuostatos. Bankroto teisės instituto tikslas yra kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga; dėl to bankroto procesas (inter alia, bankroto bylos iškėlimo juridinis faktas) nepanaikina ir negali panaikinti trečiųjų asmenų atsakomybės už bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės prievoles; priešingu atveju kiltų teisinės sąlygos piktnaudžiauti asmenims, atsakingiems prieš kreditorių kartu su nemokia įmone. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nenustatyta draudimo taikyti kitų įstatymų nuostatas, sprendžiant dėl kreditorių teisės į reikalavimų tenkinimą; ĮBĮ 35, 36 straipsnių nuostatose nereglamentuojama bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės patikėjimo teise valdomo turto realizavimo ir tokios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Vadinasi, ĮBĮ nenustatyta išimčių draudimui kreditorių reikalavimus tenkinti parduodant ar kitaip realizuojant savivaldybei nuosavybės teise, o skolininkui patikėjimo teise valdomą turtą. Dėl to CPK 668 straipsnio 4 dalies nuostata, kad išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos galima nukreipti tik į įmonei priklausančias lėšas, taikytina, vykdant ir valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos bankroto procedūras. Netaikant bankroto procese CPK 674 straipsnio nuostatų, paneigiamas CK 2.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas juridinio asmens atsakomybės už prievoles jam patikėjimo teise priklausančiu turtu įgyvendinimas.

3. Apeliacinės instancijos teismas argumentams, kad CPK 674 straipsnio nuostatos netaikytinos, vykdant įmonių bankroto procedūras, pagrįsti vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, tačiau apeliacinės instancijos teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose pateikti teisės išaiškinimai dėl skirtingų faktinių bylos aplinkybių netaikytini nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs (byla Nr. 33/03, Žin., 2006, Nr. 36–1292), kad teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri, minėta, netaikytina dėl skirtingų ratio decidendi, bet ir tapačios instancijos teismo priimtomis nutartimis, iš kurių matyti, jog CPK 674 straipsnio nuostatų taikymas bankroto byloje galimas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi tapačių šalių civilinę bylą (bylos Nr. 3K-3-383/2006) dėl Kauno miesto savivaldybės sprendimo ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto, kuriais bankrutuojanti savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ perdavė, o Kauno miesto savivaldybė priėmė 342 butus, pripažinimo negaliojančiais, 2006 m. birželio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas ir taikymas susijęs su CPK 674 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko turto, taikymu ir aiškinimu; ginčijamais savivaldybės sprendimu ir turto perdavimo–priėmimo aktais sumažinta bankrutuojančios savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto vertė ir įmonės galimybė atsiskaityti su kreditoriais (nepriklausomai nuo to, galima ar ne nukreipti išieškojimą į patikėjimo teise valdomą turtą ar tik į jo vertę); tokie savivaldos institucijų, kaip juridinio asmens dalyvio (steigėjo), veiksmai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo gali būti vertinami kaip nesąžiningi siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nes jis atsako įmonei patikėto turto verte (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CPK 674 straipsnio 1 dalis); taigi kasacinis teismas, nutartyje pasisakydamas dėl bankrutuojančios savivaldybės įmonės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, ją siejo su patikėjimo teise valdomo turto verte, bet ne su galimybe šį turtą realizuoti.

Atsiliepime į kasacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartį palikti galioti ir nurodo, kad kasaciniame skunde neteisingai interpretuojama CK 2.36 straipsnio 1 dalies norma; savivaldybės įmonė nėra savivaldybės institucija, kaip nepagrįstai nurodo kasatorius; dėl to savivaldybė negali įgyti civilinių teisių ir prisiimti civilinių pareigų per savivaldybės įmonę. Iš CK 2.33 straipsnio 1 dalies, 2.81 straipsnio 1 dalies ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, kad juridiniai asmenys (įmonė) įgyja civilines teises ir prisiima pareigas, taip pat jas įgyvendina per įmonės vadovą; kasatorius, neteisingai aiškindamas nurodytas normas, painioja įmonės savininko ir įmonės valdymo organų sąvokas ir jiems nustatytas funkcijas. Iš kasacinio skundo argumentų taip pat išplaukia, kad CPK 674 straipsnio nuostatos taikytinos vykdymo, bet ne bankroto procese; ĮBĮ nenustatyta galimybių įmonės savininkui dalyvauti bankroto procese ir ginčyti kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai; tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė iki pareiškiant prašymą tenkinti kreditorių reikalavimus iš savivaldybės biudžeto, neturėjo galimybių susipažinti ir skųsti bankroto byloje teismo priimtas nutartis, kuriomis išspręsti kreditorių reikalavimai, tačiau daugelis kurių kelia pagrįstų abejonių dėl dokumentais nepagrįstų finansinių reikalavimų išsprendimo. Esant tokiai situacijai, kaip pagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas, turi būti taikomos ĮBĮ normos, bet ne vykdymo procese taikytinos CPK 674 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad siekiama nukreipti išieškojimą iš savivaldybės biudžeto lėšas, kurių išieškojimo savivaldybė neturėjo teisės ginčyti. Pažymėtina ir tai, kad CPK 674 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti būtina konstatuoti aplinkybę, jog savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti; tuo tarpu šiuo atveju įmonės debitorinis įsiskolinimas yra 1 225 423,55 Lt, ir tai reiškia, kad bankrutuojanti savivaldybės įmonė turi galimybių skoloms išsiieškoti, tačiau šiuo metu neturi informacijos apie tai, kiek lėšų susigrąžins, išieškojimo procesas tebevyksta. Kasatoriaus teiginiai, kad jis patikėjimo teise valdo 8 907 637 Lt vertės 342 butus, nepagrįsti bylos duomenimis; pateiktų dokumentų duomenimis patvirtinamos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į atskirus butus, o VĮ Registrų centro įvertinti butai mokėtiniems mokesčiams apskaičiuoti nepatvirtina jų valdymo nuosavybės ar patikėjimo teisėmis. Savivaldybės butai nėra ir negali būti rinkos objektai; jų privatizavimas yra reglamentuotas įstatymo; be to, prieštaringai vertintina kasatoriaus nurodyta patikėjimo teise valdomų butų vertė, kai įmonei iškelta bankroto byla ir ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ĮBĮ nereglamentuojama bankrutuojančios įmonės patikėjimo teise valdomo turto realizavimo ir tokios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka; iš CK 4.109 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės ar savivaldybės įmonės joms valstybės ar savivaldybės perduotu turtu disponuoja specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas teisę, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ iškelta bankroto byla, UAB „Ilas“ paskirtas bankroto administratoriumi. Teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtinti visi kreditorių reikalavimai; patenkinus pirmos eilės kreditorių reikalavimus, liko nepatenkinti kitų įmonės kreditorių 2 452 505,72 Lt reikalavimai; bankroto administratorius prašė teismo patenkinti pirmiau nurodyto dydžio finansinius reikalavimus iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto CPK 674 straipsnyje nustatytu pagrindu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kapitalas buvo suformuotas iš nekilnojamojo turto, kurį įmonė valdė patikėjimo teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ ieškinį Kauno miesto savivaldybei dėl spendimo, turto priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kapitalas privalėjo būti sumažintas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, o šios materialinės teisės normos taikymas ir aiškinimas susijęs su proceso teisės normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko turto, taikymu, t. y. CPK 674 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu ir aiškinimu. Būtent šioje proceso teisės normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus CPK 674 straipsnyje nustatytu pagrindu pateiktas prašymas dėl bankrutuojančios Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ kreditorių 2 452 505,72 Lt reikalavimų tenkinimo iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto yra pagrįstas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutiko ir laikė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo bankroto byloje taikyti CPK 674 straipsnio 1 dalies normą, nes šį procesą reglamentuoja ĮBĮ nustatytos taisyklės. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gali būti taikomos ir kitų įstatymų nuostatos, neprieštaraujančios šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės klausimas dėl savivaldybės atsakomybės už savivaldybės įmonės, kuri tapo nemoki, prievoles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išieškotojas CPK prasme ir kreditorius Įmonių bankroto įstatymo prasme yra tas pats asmuo, kuris teismo sprendimo ar nutarties pagrindu turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę. CK 2.113 straipsnio 2 dalyje kreditorius ir išieškotojas yra tas pats asmuo, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad jeigu savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, tai išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukeipti išieškojimo, vertė (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CPK 674 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad savivaldybė, kaip įmonės steigėja, ribotai atsako už savo įmonės skolas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, nesiaiškino, koks konkretus turtas buvo perduotas ūkinei veiklai ir įmonės buvo valdomas patikėjimo teise, o kokia turto dalis buvo perduota tik administruoti, nors pagal faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad santykiai dėl dalies Kauno miesto savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ perduoto turto galėjo būti neteisingai teisiškai kvalifikuoti, nurodant klaidingą turto teisinį statusą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisingas santykių, kurie atsiranda dėl perduoto turto, teisinis kvalifikavimas negali pakeisti to turto teisinio statuso. Pagal CPK 674 straipsnio 1 dalį išieškotojų reikalavimai gali būti tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, bet ne turto administravimo teise valdomo turto, vertė. Dėl nurodytų priežasčių galbūt turėtų būti įvertinti juridinio asmens dalyvio (steigėjo) veiksmai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos duomenys ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys duoda pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo bankroto byloje taikyti CPK 674 straipsnio 1 dalies nuostatos, kartu padarė nepagrįstą išvadą, kad, įmonei neturint turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai negali būti tenkinami iš savivaldybės biudžeto. Darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė ginčo esmės. Byloje tirtinos ir nustatytinos faktinės bylos aplinkybės, todėl priimti procesiniai sprendimai naikintini, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Dangutė Ambrasienė

Algirdas Taminskas