M. P. pagal BK 22 str., 150 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-136-697/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08764-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.12;

2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties.

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktų bausmių, bei galutinė subendrinta bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. liepos 19 d. M. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. J. civilinis ieškinys: iš nuteistojo M. P. jai priteista 6000 Eur neturtinės ir 7,99 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš M. P. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 470,77 Eur už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 17,10 Eur pašto išlaidų.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliaciniai skundai atmesti. Iš nuteistojo M. P. valstybei priteista 117 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 2 d. apie 8.20 val. E. P. priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą prieš Ž. J., atimdamas galimybę jai priešintis, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, būtent: Ž. J. ketinant išeiti iš buto, jos neišleido, grasindamas žodžiais, kol nepačiulps jo lytinio organo, neišeis iš užrakinto buto; jai atsisakius tai daryti, grasino grupine lytine prievarta, demonstruodamas akivaizdžią jėgos persvarą, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, mojuodamas prieš ją kumščiais bei sakydamas, kad suskaldys jai galvą ir suplėšys drabužius; taip palaužė nukentėjusiosios valią ir galimybę priešintis, privertė nukentėjusiąją nusirengti marškinėlius, po to, nukentėjusiajai bandant pasipriešinti, panaudojo fizinį smurtą prieš ją ir, sugriebęs rankomis nukentėjusiajai už dilbių, visu kūnu prispaudęs prie sienos, siekdamas įbauginti nukentėjusiąją, trenkė kumščiu į sieną šalia nukentėjusiosios galvos, po to nusegė liemenėlę, privertė ją klauptis ant kelių ir taip palauždamas nukentėjusiosios valią ir galimybę priešintis įkišo savo varpą nukentėjusiajai Ž. J. į burną, rankas laikydamas nukentėjusiajai ant galvos pakaušio ir pešdamas plaukus stumdomais judesiais kaišiodamas varpą jai į burną, prieš nukentėjusiosios Ž. J. valią tenkino savo lytinę aistrą su ja oraliniu būdu.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir bylą nutraukti; priteisti M. P. iš valstybės proceso išlaidas, patirtas gynėjo pagalbai apmokėti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 150 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7, 10 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies, 44, 266 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 322, 323, 324 straipsnių, 331 straipsnio 1 ir 4 dalių bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio pažeidimus.

2.2. Esminiai BPK 7, 10, 44, 266, 322, 323, 324 straipsnių pažeidimai pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neužtikrino nuteistojo teisės dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip suvaržė jo gynybos teises, nes neatsižvelgė į nuteistojo prašymą leisti dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurį jis buvo nurodęs savo apeliaciniame skunde, ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, parengusiam apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėja paskirta advokatė Lidija Blinkevičienė nesuderino gynybos su nuteistuoju ir nesirūpino tinkamu jo gynybos užtikinimu. Kartu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažįstamas būtinu tais atvejais, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221/2009">2K-221/2009</a>, 2K-376/2010, 2K-215/2011). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis buvo informuotas apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, paskirtą gynėją ir kad jis atsisakė savo apeliaciniame skunde pateikto prašymo dėl dalyvavimo posėdyje ar kitokiu būdu išreiškė norą nedalyvauti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.

2.3. Taip pat teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 331 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo nuosprendžio surašymo, nes nesilaikė reikalavimo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiosios Ž. J. parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – nuteistojo M. P., liudytojo P. G. parodymams, teismo medicinos specialisto išvadoms, o kilusios abejonės buvo aiškinamos nuteistojo nenaudai. Teismai nepagrįstai M. P. kaltumą grindė iš esmės tik nukentėjusiosios Ž. J. ir liudytojo P. G. parodymais, ignoruodami juose esančius prieštaravimus (pvz., dėl to, kad liudytojas ginčo metu buvo prabudęs ir girdėjo bei matė nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes), neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios Ž. J., kuri įvykio metu buvo neblaivi, parodymų nepatvirtino 2019 m. kovo 4 ir 18 d. specialisto išvados, pagal kurias sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, kurie rodytų prievartinį lytinį aktą, nenustatyta, o nuteistojo lytinio organo požymiai neatitinka tų, kuriuos nurodė nukentėjusioji. Pažymėtina, kad, be nukentėjusiosios Ž. J. parodymų, byloje daugiau nėra jokių neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją bei tenkino lytinę aistrą su ja oraliniu būdu. Taigi vienintelis tiesioginis nuteistojo kaltės įrodymas yra nukentėjusiosios Ž. J. parodymai, kiti parodymus davę asmenys tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė ir pateikė savo samprotavimus arba atpasakojo nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Be to, teismas pats suabejojo nurodydamas, kad pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes prievartinio oralinio akto požymių galėjo ir nelikti. Teismo išvados dėl įvykio aplinkybių negalėjo būti grindžiamos principu „jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta“, nes tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, tuo tarpu skundžiami teismų sprendimai daugiausia grindžiami būtent tokiomis išvadomis.

2.4. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami M. P. veiksmus pagal BK 150 straipsnio 1 dalį. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą tik apie tai, kad nukentėjusiajai Ž. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kairio dilbio vidiniame paviršiuje, tikėtina, yra nuteistojo veiksmų pasekmė, tačiau nėra patikimų duomenų, patvirtinančių kitokio fizinio, psichinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją bei lytinės aistros tenkinimo faktus, atitinkančius BK 150 straipsnio sudėtį. Priklausomai nuo to, ar šis sužalojimas susijęs su ketinimu tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią ar ne, teismai turėjo apsvarstyti galimybę dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnį arba BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

2.5. Teismai nepagrįstai nukentėjusiosios Ž. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 6000 Eur suma. Byloje nėra objektyvių rašytinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikslų priteistinos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra duomenų apie jai paskirtą gydymą, reabilitaciją dėl patirtų sužalojimų. Nukentėjusioji Ž. J. pateikė 2009 m. kovo 19 d. psichologo išvadą, tačiau kitų duomenų apie nukentėjusiosios pakartotinius apsilankymus pas psichologą ar psichiatrą, vartojamus medikamentus ir skirtą gydymą į bylą nepateikta. Netirta versija dėl nukentėjusiosios piktnaudžiavimo alkoholiu, kuris galėjo lemti išvadoje nurodytus negalavimus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra tik 7,99 Eur, ir nepagrįstai nustatė nuteistojo kaltę – tiesioginę tyčią. Neturtinės žalos dydis taip pat apskaičiuotas neįvertinus sunkios nuteistojo turtinės padėties. Bylos duomenimis, nuteistasis iki suėmimo dirbo, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, galiojančią darbo sutartį, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismų išvada, kad M. P. dėl pakankamai jauno amžiaus ir darbingumo turės galimybę atlyginti neturtinę žalą ateityje, nelogiška, nes dėl paskirtos daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmės nėra jokių realių galimybių uždirbti 6000 Eur laisvės atėmimo įstaigoje ar susirasti pelningą darbą laisvėje. Taigi teismai neturtinės žalos dydį nustatė apsiribodami nukentėjusiosios deklaratyviais teiginiais. Be to, teismų praktikoje neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 579 iki 5792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2009">2K-253/2009</a>, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, priteistinas neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 579 Eur sumos, nuo kurios pradedama skaičiuoti žala, patirta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam inkriminuotas pilnametės seksualinis prievartavimas, ir teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo atveju neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 3000 Eur. Teismai, nustatydami dvigubai didesnį šios žalos dydį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-615-348/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNi00ODMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-6-483/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-6-483/2016">1A-6-483/2016</a>) ir pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Nors apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 1 dalies reikalavimus neužtikrindamas nuteistojo teisės dalyvauti 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje: neaišku, kokiais duomenimis remdamasi teisėjų kolegija nutarė, kad nuteistasis dalyvauti teismo posėdyje pageidavimo nepareiškė, nors tokį pageidavimą buvo išreiškęs savo apeliaciniame skunde, tačiau padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nagrinėtų nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų ribas, kasacinio skundo motyvus ir prašymus (neprašoma perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo), proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, šiuo atveju perduoti baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, kuriais iš esmės grindžiamas ir kasacinis skundas. Be to, nuteistojo M. P. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais apeliacinių skundų paduota nebuvo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių naujų bylai reikšmingų duomenų netirta, to nebuvo prašoma ir apeliaciniuose skunduose, todėl nusprendus bylą nagrinėti nedalyvaujant pačiam nuteistajam M. P. jo teisė į gynybą realiai suvaržyta nebuvo.

3.2. Kasatorių teiginiai dėl pažeistų teisių į gynybą dėl to, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nedalyvavo apeliacinį skundą surašęs nuteistojo gynėjas V. Sketeris, o nuteistąjį gynusi valstybės paskirta advokatė L. Blinkevičienė nesuderino su nuteistuoju gynybos pozicijų, nepagrįsti. Nuteistasis M. P. nepateikė jokių duomenų, kad su advokatu V. Sketeriu buvo sudaręs teisinės pagalbos sutartį šiam dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo pozicija aiškiai buvo išreikšta jo paties ir gynėjo advokato V. Sketerio rašytuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo įrašai rodo, kad posėdyje dalyvavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė L. Blinkevičienė šios pozicijos laikėsi, pasisakydama dėl visų esminių skundų argumentų ir prašydama teismo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti.

3.3. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo taip pat atmestini. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl proceso dalyvių pasiūlymų dėl byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismų sprendimai pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami M. P. kaltės klausimą, ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius įrodymus – paties nuteistojo M. P., nukentėjusiosios Ž. J., liudytojų P. G., R. G., V. P., J. V., D. D. parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistų išvadas Nr. G261/2019(05), G256/2019(05), pG300/2019(05), įvykio vietos, daiktų, apžiūros protokolus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę ir nuoseklią grandinę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat motyvuotai paneigė nuteistojo M. P. teisme keltas versijas dėl nukentėjusiosios Ž. J. suinteresuotumo jį apkalbėti, dėl policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios poveikio liudytojui P. G. duoti neteisingus kaltinamajam nepalankius parodymus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, dar kartą patikrino bylos įrodymus, motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms ir pagrįstai nusprendė, kad šis teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstą, teisingą išvadą dėl M. P. kaltės padarius BK 150 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Išnagrinėjęs visus teisiškai reikšmingus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant M. P. nusikalstamą veiką, skiriant jam bausmę, sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir pateikė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų atmetimo argumentus.

3.4. Neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas tinkamai vadovaujantis CK 6.250 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus, įvertino M. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltę, taip pat jo turtinę, socialinę padėtį, pačios nukentėjusiosios elgesį ir kitas aplinkybes bei neturtinės žalos dydį argumentuotai pagrindė. M. P. pasikėsino į nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, t. y. į vieną svarbiausių ir lengvai pažeidžiamų asmeninių vertybių. Teismas teisingai sprendė, kad dėl nuteistojo M. P. veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus ir fizinį skausmą (jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bėgdama iš įvykio vietos patyrė dar ir kojos traumą), įvertino tyčinį nusikaltimo pobūdį ir tai, kad nukentėjusioji, siekdama išvengti prievartos, iš nuteistojo buto išbėgo iki pusės nuoga ir šaukėsi pagalbos, taigi nukentėjusioji buvo pažeminta, patyrė didelį stresą ir gėdos jausmą.

4. Nukentėjusioji Ž. J. ir jos atstovė advokatė Vlada Buivydienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš nuteistojo M. P. valstybei nukentėjusiosios atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidas – 141,90 Eur. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

4.1. BPK 323 straipsnio 3 dalis pažeista nebuvo, nes prašymas užtikrinti nuteistojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo aiškiai suformuluotas nei apeliaciniame skunde, nei vėlesniuose teismui siųstuose nuteistojo dokumentuose. Taip pat nebuvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą apeliacinės instancijos teisme. Iš teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme valstybės parinkta advokatė Lidija Blinkevičienė palaikė tiek nuteistojo, tiek jo advokato Vytauto Sketerio apeliacinius skundus, per baigiamąsias kalbas motyvuotai pasisakė dėl visų skundų argumentų, ir nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis M. P. būtų pateikęs skundą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ar Lietuvos advokatūrai dėl gynėjos veiksmų ar neveikimo.

4.2. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai tinkamai ir teisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Ž. J. parodymais, kurie viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, logiški, atitiko kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme išanalizavo bylos įrodymus, palygino juos tarpusavyje, pasisakė dėl byloje surinktų duomenų atitikties BPK įrodymams keliamiems reikalavimams, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl remiasi vienais ar kitais įrodymais arba juos atmeta, bei pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė. Buvo aptartas ir nukentėjusiosios Ž. J. neblaivumas bei jo įtaka parodymų objektyvumui. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios parodymais remtis galima, nes jie sudaro nuoseklią loginę grandinę kartu su kitais įrodymais. Abiejų instancijų teismai pagrįstai sukritikavo nuteistojo parodymų patikimumą, įvertinę juos kaip gynybinę poziciją siekiant švelnesnės atsakomybės. Kasaciniame skunde kasatoriai išsamiai analizuoja kiekvieno liudytojo parodymų ištraukas, juos lygina tarpusavyje, akcentuoja konkrečius prieštaravimus, tačiau iš esmės neargumentuoja, kokiu būdu, kokiomis procesiniuose sprendimuose nurodytomis išvadomis ir teiginiais buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

4.3. Teismai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Ž. J. parodymais kaip pagrindiniu šaltiniu kvalifikuodami M. P. veiksmus kaip seksualinį prievartavimą. Nusikaltimo, susijusio su moters seksualinio apsisprendimo laisve, kvalifikavimas yra neatsiejamai susijęs su tuo, kaip nukentėjusioji suprato prieš ją atliktus kaltininko veiksmus. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Ž. J. parodė, kad ji įvykio metu labai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė atsisakymą lytiškai santykiauti su M. P., todėl šis, neturėdamas jokių psichinės sveikatos sutrikimų, turėjo aiškiai tai suprasti ir suprato. Kaip pagrįstai pripažino abiejų instancijų teismai, kaltinime nurodyti M. P. veiksmai: grasinimai žodžiais (grupine prievarta ir pan.), akivaizdžios jėgos persvaros demonstravimas, grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, mojuojant prieš ją kumščiais, sakant, kad suskaldys jai galvą ir suplėšys drabužius, fizinio smurto panaudojimas – trenkimas kumščiu į sieną šalia nukentėjusiosios galvos ir pan., buvo nukreipti siekiant priversti nukentėjusiąją atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus ir palaužti jos valią. Taigi teigti, kad M. P. veiksmai nesudaro BK 150 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties, nėra jokio pagrindo.

4.4. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus veiksnius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus įrodymus ir neturtinės žalos dydžiui svarbias aplinkybes: nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jos savijautą po įvykio ir vėliau (medicinos psichologės išvada), nuteistojo kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. J. patirta neturtinė žala sudaro 6000 Eur.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl teisės į gynybą suvaržymo ir kitų kasacinio skundo argumentų

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 7, 10, 44, 266 straipsniai, 322 straipsnio 2 dalis, 323 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 1 dalis), nes buvo pažeista nuteistojo teisė dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka bei suvaržyta teisė gintis pačiam ar per gynėją.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.

8. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

9. Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją. Kaltinamojo (nuteistojo) gynimasis bei gynėjo dalyvavimas procese yra lygiavertės konstitucinės teisės į gynybą realizavimo formos, todėl gynėjo dalyvavimas procese neužkerta kelio kaltinamajam (nuteistajam) asmeniškai realizuoti savo teisę į gynybą.

10. BPK 322 straipsnyje reglamentuota, kokie asmenys dalyvauja teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Straipsnio 2 dalyje nurodoma, kas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje: nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, pažymint, kad šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Ši nuostata kartu suponuoja, kad privalu įsitikinti, ar byloje šiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214/2014">2K-214/2014</a>, 2K-146-222/2015, 2K-346-303/2017, 2K-84-648/2019).

11. Jeigu teisėjas pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam arba laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą (BPK 323 straipsnio 3 dalis). BPK 324 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko; šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

12. Iš aptartų BPK nuostatų matyti, kad nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas visais atvejais. Nuteistojo (išteisintojo) dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas tuo atveju, kai apeliacinis skundas yra paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 319 straipsnio 2 dalis) arba kai teismas dėl kitų priežasčių pripažįsta, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažįstamas būtinu tuo atveju, kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2011), kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221/2009">2K-221/2009</a>, 2K-376/2010, 2K-215/2011). Taigi sisteminė normų analizė ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime ir, jam pageidaujant įgyvendinti šią teisę, turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti. Siekdamas tai užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar tinkamai jam pranešta apie posėdį, bet ir nuteistojo pageidavimą bei realias galimybes dalyvauti jame (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2013">2K-76/2013</a>).

13. Iš nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03MjUtMTA1OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-725-1059/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-725-1059/2019">1-725-1059/2019</a>, taip pat Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 1A-221-768/2019 pagal adresų sąrašą informavo proceso dalyvius, iš jų – ir nuteistąjį M. P., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką – 2019 m. rugsėjo 24 d. 9.30 val. Šiuose teismų pranešimuose, be kita ko, nurodyta apie nuteistojo teisę dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešime Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03MjUtMTA1OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-725-1059/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-725-1059/2019">1-725-1059/2019</a> proceso dalyviams papildomai išaiškinta tik teisė pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus bei teisė prašyti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (BPK 319 straipsnio 4 dalis). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešime taip pat nurodyta apie teisę pateikti įrodymus ir tai, kad byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka esant BPK 325¹ straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindui. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas V. Sketeris apeliaciniuose skunduose neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė, jog nuteistasis M. P. pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau 2019 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. P. 2019 m. rugpjūčio 30 d. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo prokuroras ir nuteistojo gynėja L. Blinkevičienė, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2019 m. spalio 17 d. patenkinus nukentėjusiosios Ž. J. atstovės advokatės V. Buivydienės tokį prašymą. Nuteistasis ir kiti proceso dalyviai Panevėžio apygardos teismo pranešimais buvo informuoti apie bylos nagrinėjimą 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje. Iš 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje dalyvavo prokuroras, nuteistojo gynėja advokatė L. Blinkevičienė bei nukentėjusiosios atstovė advokatė V. Buivydienė, o M. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Šiame posėdyje teisėjų kolegijos pirmininkė informavo, kad nuteistajam apie posėdį pranešta tinkamai, klausimas dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajam nebuvo svarstytas, padaryta išvada, kad kliūčių nagrinėti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus nėra. Šiame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta (įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas) ir kolegija pranešė apie sprendimo byloje paskelbimą 2019 m. lapkričio 12 d. Iki sprendimo byloje paskelbimo Panevėžio apygardos teisme buvo gautas 2019 m. spalio 24 d. M. P. raštas, kuriame nuteistasis išreiškė priekaištus, jog nebuvo pristatytas į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama jo byla pagal jo paties ir jo gynėjo advokato apeliacinius skundus. Atsakant į šį nuteistojo raštą, 2019 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo rašte Nr. 1A-221-581/2019 nurodyta, kad M. P. savo apeliaciniame skunde nebuvo pareiškęs tokio prašymo pristatyti jį į teismo posėdį, 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdis neįvyko, nes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o apie 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdį nuteistasis buvo informuotas išsiunčiant jam pranešimą į Šiaulių tardymo izoliatorių.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokiai situacijai, nelaisvėje esančiam nuteistajam M. P. nebuvo tinkamai pranešta apie jo teisę dalyvauti teismo posėdyje ir nebuvo sudarytos realios galimybės ja pasinaudoti, o apeliacinės instancijos teismas, informuodamas nuteistąjį apie bylos nagrinėjimą, jo teisę dalyvauti teismo posėdyje, tinkamai neišsiaiškino nuteistojo valios, t. y. ar jis pageidauja būti pristatytas į teismo posėdį. Akivaizdu tai, kad nuteistasis M. P., prašydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kartu pageidavo ir pats asmeniškai dalyvauti ją nagrinėjant teismo posėdyje, – tai patvirtina minėtas vėliau nuteistojo pateiktas raštas teismui, kuriame išreikštas nepasitenkinimas dėl jo nepristatymo į teismo posėdį. Ši aiškiai pareikšta nuteistojo pozicija dėl pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismui tapo žinoma 2019 m. spalio 24 d. (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2019 m. lapkričio 12 d.). Pagal šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, remiantis BPK 324 straipsnio 10 dalimi, BPK 300 straipsnio 1 dalimi, turėjo galimybę atnaujinti įrodymų tyrimą, pristatyti į teismo posėdį nuteistąjį, išklausyti jo žodinius paaiškinimus, po to išklausyti kitų dalyvaujančių bylos nagrinėjime asmenų baigiamąsias kalbas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo pageidavimas dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo formalaus pobūdžio, nes nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nesutiko su pareikštu kaltinimu, užėmė aktyvią gynybinę poziciją dėl pareikšto kaltinimo ir nuteisimo. Kaip buvo paminėta pirmiau, kasacinės instancijos teismo praktikoje teisės dalyvauti teismo posėdyje, kai to pageidauja nuteistasis, neužtikrinimas pripažįstamas esminiu teisės į gynybą pažeidimu

16. Atkreiptinas dėmesys ir į kitus teisės į gynybą suvaržymo aspektus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis (pavyzdžiui, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis)). Pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį, kaip ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, kaltinamajam suteikiama teisė į jo pasirinktą gynėją, tačiau šios nuostatos nenustato, kad kaltinamojo teisė būtent į pasirinkto gynėjo pagalbą yra absoliuti. Ji gali būti ribojama, kai teikiama nemokama teisinė pagalba ir kai tai būtina siekiant įgyvendinti teisingumo interesus (1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją, peticijos Nr. 13611/88). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi yra konstatavęs, kad teisė pačiam pasirinkti advokatą, skirtingai negu teisė turėti advokatą, nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

18. Kasatoriai teigia, kad nuteistąjį M. P. apeliacinės instancijos teisme turėjo ginti apeliacinį skundą surašęs advokatas V. Sketeris, o ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikusi advokatė L. Blinkevičienė. Iš bylos medžiagos matyti, kad, be nuteistojo M. P., apeliacinį skundą buvo padavęs ir jo gynėjas advokatas V. Sketeris, kuris gynė nuteistąjį ir pirmosios instancijos teisme. Advokatas V. Sketeris buvo informuotas apie teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, tačiau jame nedalyvavo. Be to, su apeliaciniais skundais nebuvo pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuri patvirtintų nuteistojo ir šio advokato susitarimą jam atstovauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolų, advokato orderio Nr. 723604 matyti, kad nuteistąjį M. P. gynė advokatė L. Blinkevičienė (advokato orderyje nurodytas BPK 51 straipsnio pagrindas). Tačiau byloje nėra Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos parinkta advokatė L. Blinkevičienė būtų paskirta nuteistojo M. P. gynėja bei būtų nurodytas jos skyrimo pagrindas pagal BPK (BPK 51 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties (ar nutarimo) paskirti gynėją nuorašą. Tokia teismo nutartis M. P. išsiųsta nebuvo, taigi jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam parinktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją ir, kaip pagrįstai teigiama kasaciniame skunde, neturėjo galimybės suderinti gynybos pozicijų, o tai taip pat sutrukdė veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.

19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai apribotos nuteistojo teisės apeliacinės instancijos teisme gintis pačiam ir per gynėją yra pagrįsti. Proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, kad buvo suvaržytos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos nuteistojo teisės į gynybą, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė iš BPK 10 straipsnio, 44 straipsnio 8 dalies, 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 1 dalies kylančių reikalavimų. Nurodytų straipsnių pažeidimai pripažįstami esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą šioje byloje (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina šiems teismo padarytų pažeidimų teisiniams padariniams pašalinti.

20. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu byloje, baudžiamojo įstatymo taikymu, neturtinės žalos klausimo išsprendimu, nenagrinėtini.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis)

21. Byloje gautas nukentėjusiosios Ž. J. atstovės advokatės V. Buivydienės prašymas priteisti valstybei iš nuteistojo M. P. proceso išlaidas už nukentėjusios atstovavimą kasacinės instancijos teisme.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-268-693/2019 ir kt.).

23. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinį skundą, kuris pripažintas iš dalies pagrįstu (kita dalis kasacinio skundo argumentų palikta nenagrinėta), todėl, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą šioje proceso stadijoje, kitas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nukentėjusiosios Ž. J. atstovės advokatės Vlados Buivydienės prašymą priteisti valstybei proceso išlaidas už jos atstovaujamai nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis