V. P. pagal ANK 420 str., 417 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-25-895/2020

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00141-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. gegužės 8 d. apie 7.52 val. Klaipėdos rajone, Sudmantų kaime, Palangos pl., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė susidariusią automobilių spūstį, važiavo dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundo netenkino, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinio skundo netenkino, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį patraukiant V. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio l dalį bei paskiriant minimalią pagal sankciją nustatytą baudą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, nes Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylai svarbias aplinkybes, dėl to buvo neteisingai nustatytas administracinis nusižengimas. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 ir 569 straipsnių pažeidimus.

5.2. Pagal Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimą, teismų sprendimus lieka neaišku, kokį ANK 420 straipsnio l dalyje nurodytą pažeidimą padarė pareiškėjas – ar padarė kelis KET pažeidimus, ar lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Minėtame nutarime bei sprendimuose konstatuojama, kad V. P. pažeidė KET 8, 9, 125 punktų reikalavimus, taigi daroma prielaida, jog pareiškėjas vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus.

5.3. Pareiškėjo atliktas manevras pavojaus kitoms eisme dalyvavusioms transporto priemonėms nesukėlė, vaizdo įraše matosi, kad jis kliūtį apvažiavo tiesiame kelio ruože, esant geram matomumui, kitiems eismo dalyviams netrukdė, neprivertė kitų vairuotojų staiga keisti judėjimo krypties, jokios grėsmės nesudarė, automobilius lenkė, nes jis važiavo vienodu greičiu, o dėl spūsties sumažėjo lygiagrečiai važiuojančių automobilių greitis, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip grėsmę eismo saugumui keliantys bei sukėlę didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai ir neturi chuliganiško vairavimo požymių. Nei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarime, nei Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nepasisakoma, kuo pasireiškė KET 9 punkto pažeidimas. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas savo elgesiu demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo išskirtinumą, taip kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau ANK nenustatyta, kad minėti teismo motyvai, t. y. nepagarba kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumo rodymas, būtų vertinami kaip grėsmę eismo saugumui keliantys bei sukėlę didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių darė manevrą, jo vairavimas nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudarė kliūčių jų eismui, todėl jis nepagrįstai kaltinamas KET 9 punkto pažeidimu.

5.4. Pareiškėjas sutinka, kad buvo kirtęs ištisinę kelio ženklinimo juostą, tačiau KET nedraudžia kirsti ištisinės horizontaliosios kelių ženklinimo juostos, jeigu ji žymi važiuojamosios dalies kraštą (KET 3 priedo 1.2 punktas). Taigi, pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas KET 8 punkto pažeidimu.

5.5. Pažeidėjas sutinka, kad jis padarė KET 125 punkte nustatytą pažeidimą, taigi pareiškėjas padarė ne tris KET pažeidimus, kaip jam yra inkriminuojama, o vieną, todėl jis negali būti baudžiamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytus kelis KET grėsmę eismo saugumui keliančius taisyklių pažeidimus. Pažymi, kad pagal KET 3.9 punktą lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET nuostatuose išskiriamos dvi skirtingos sąvokos – lenkimas ir apvažiavimas. Būtent kaip apvažiavimas vertinamas kliūties išvengimas, judant ta pačia – ne priešpriešinio eismo – juosta. Pareiškėjo veiksmai, apvažiuojant judančią kliūtį, neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių bei nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą straipsnį. Už šį pažeidimą pareiškėjas turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnį, kadangi jo veika atitinka KET 125 punkte nustatytą pažeidimą. Pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas automobilių spūsties lenkimu, tai neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu paaiškinta, kad V. P. išvažiavo į dešinį kelkraštį ir apvažiavimą darė dėl automobilio gedimo. Jis važiavo pirmąja eismo juosta, o paskui jį važiavo daugiau automobilių. Pravažiavęs prekybos centrą „Ermitažas“ jis pajuto, kad staigiai sumažėjo vairuojamo automobilio galingumas ir spaudžiant akceleratoriaus pedalą automobilis ne greitėjo, o lėtėjo, prietaisų skydelyje užsidegė geltonos spalvos lemputė. Iš galo važiuojantys automobiliai pradėjo signalizuoti ir nenorėdamas sudaryti kliūties jis pasuko į dešinį kelkraštį, spaudydamas akceleratorių važiavo vienodu greičiu. Tarp kairėje važiuojančių automobilių susidarė spūstis, jų greitis sulėtėjo, o jis, važiuodamas vienodu greičiu, buvo priverstas automobilius apvažiuoti kelkraščiu. Jis priekyje matė posūkį į dešinę ir norėjo jį pasiekęs nuvažiuoti nuo kelio, kad galėtų įvertinti automobilio gedimą. V. P. sustoti negalėjo, nes buvo ženklo „Sustoti draudžiama“ veikimo zonoje, be to, buvo sutrikęs. Nepasiekus posūkio jį sustabdė policijos pareigūnas. Šiuos parodymus patvirtina defektacijos aktas, liudytojo I. N. parodymai, vaizdo įrašas, o pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikta nuotrauka bei vaizdo įrašo medžiaga, patvirtinanti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ buvimą toje kelio atkarpoje, paneigia policijos pareigūno Petro Šunoko parodymus ir jais paremtą Klaipėdos apylinkės teismo išvadą, kad V. P. privalėjo sustoti kelkraštyje, įsijungti avarinį signalą.

5.6. Klaipėdos apygardos teismas įrodymų vertinimo aspektu nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodytų procesinių teisės normų, nes išvis nepasisakė dėl minėtų įrodymų, jų nevertino, tik konstatavo, kad apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. priimtą nutartį reikia palikti galioti ir pareiškėjo prašymo netenkinti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigia, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes padarytas pažeidimas atitinka ANK 417 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymius. Be to, pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, tai nulėmė netinkamą materialiosios teisės taikymą.

9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

10. Šioje byloje teismai nustatė, kad V. P., vairuodamas automobilį, apvažiavo susidariusią automobilių spūstį važiuodamas dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 8, 9, 125 punktų reikalavimus. Nors konkrečiai nėra įvardijama, tačiau iš teismų sprendimų turinio matyti, kad V. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Pažeidimo esmė nagrinėjamu atveju buvo ne draudimo lenkti nesilaikymas, o taisyklės, draudžiančios apvažiuoti transporto priemones važiuojant kelkraščiu, pažeidimas ir pareigos laikytis atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui ir aplinkai, nesilaikymas.

11. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo prašyme nurodytu argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai jam buvo nustatytas KET 8 punkto reikalavimo pažeidimas dėl kelio ženklinimo nesilaikymo. Pažymėtina, kad KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi, pareiškėjo atliktas manevras kertant ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir atskiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios kelio dalies, nėra draudžiamas.

12. Nepaisant to, teismai pagrįstai konstatavo KET 9 ir 125 punkto pažeidimus. Dėl KET 125 punkto reikalavimo pažeidimo byloje ginčas nėra keliamas. Savo ruožtu KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairuojamu automobiliu važiavo tolygiu greičiu, vizualiai automobilio galios sutrikimo nematyti, pats manevras truko netrumpai bei buvo atliktas kelkraščiu iš dešinės apvažiuojant susidariusią automobilių spūstį ir judant greičiau nei pirmoje eismo juostoje važiuojantys automobiliai. Taip pat teismų atmesta ir pareiškėjo kelta būtinojo reikalingumo versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad V. P. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir pareiškėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Dėl šių priežasčių teismų padarytos išvados, kad V. P. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, atitinka byloje esančių įrodymų turinį.

13. Toks V. P. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas, nes atitinka minėto administracinio nusižengimo požymius – automobilis „Volkswagen Caddy“ buvo vairuojamas vienu metu padarant KET 9 ir 125 punktuose nustatytus pažeidimus, kurie ne formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui. Atitinkamai atmestinas argumentas, kad veika neatitinka tokio pavojingumo, dėl kurio šis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir todėl pareiškėjo veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

14. Be kita ko, dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu, nulėmusiu netinkamą materialiosios teisės taikymą, pažymėtina, kad vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmusi įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą išnagrinėję teismai paneigė V. P. versiją dėl jo automobilio gedimo ir būtinojo reikalingumo situacijos. Išvadas dėl pareiškėjo veikos atitikties nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai teismai padarė remdamiesi byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P., liudytojų paaiškinimais, vaizdo įrašu, rašytiniais įrodymais. Klaipėdos apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, o Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nenustatė įrodymų vertinimo pažeidimo. Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad pareiškėjo dėstoma pozicija dėl automobilio gedimo ir būtinojo reikalingumo buvo pakartotinai įvertinta bei atmesta kaip nepagrįsta. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumo nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pareiškėjo nesutikimas su teismų išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK reikalavimus.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl perkvalifikuoti jo veiką pagal ANK 417 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjai Pranas Kuconis

Aurelijus Gutauskas

Armanas Abramavičius