Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2419

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00809-2019-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gegužės 13 d. gautu ieškovės Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl darbo byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas, kuriuo netenkinta ieškinio reikalavimų panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą ir darbo ginčą išnagrinėti iš esmės, atmesti atsakovės prašymą priteisti jai darbo sutartimi sulygto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindas.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir įvertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl selektyviai vertino faktus ir nepasisakė dėl aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovė iki įsidarbinimo pas ieškovę vykdė žurnalistinį tyrimą, nuslėpė nuo ieškovės esminę aplinkybę, kad yra žurnalistė ir atlieka žurnalistinį tyrimą apie ieškovę. Kasaciniame skunde taip pat keliamas kompensacijos priteisimo darbo sutarties atšaukimo atveju klausimas, nurodoma, kad pagal DK 41 straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų; atkreipiamas dėmesys į DK 2 straipsnyje, 24 straipsnio 1–3 dalyse, DK 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir reikalavimus, kurie reikšmingi iki darbo sutarties sudarymo; nurodoma, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė DK 41 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies ir DK 25 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pagrįstai prarado ieškovės pasitikėjimą ir ši atšaukė darbo sutartį. Dėl to ieškovei neturėtų kilti pareiga sumokėti atsakovei DK 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Kasacinis teismas turėtų pasisakyti dėl DK 41 straipsnio 1 dalyje ir DK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų turinio ir tarpusavio koreliacijos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. gegužės 12 d. Swedbank AB sumokėtą 15 (penkiolika) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Alė Bukavinienė Dalia Vasarienė