Baudžiamoji byla Nr. 2K-208/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.7. (S)
2010 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį dešimčiai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių mechanines transporto priemones trejus metus.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. M. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 21 d., apie 23.00 val., kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 37,750 km, Vilkaviškio r. sav., Virbalio mstl., Vilniaus g., neatsargiai vairuodamas I. L. lengvąjį automobilį „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 14, 28, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus: vairavo apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo ir tada, kai speciali teisė vairuoti automobilį jam buvo atimta, nesilaikė eismo dalyviui būtinų visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio (viršijo leistiną 50 km/val. greitį, važiuodamas 68-100 km/val.), kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to, atsiradus kliūčiai – priekyje jo važiavimo kryptimi lėčiau važiavusiam automobiliui „Jeep Grand Cherokee“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesulėtino greičio, nesugebėjo be pavojaus kitiems eismo dalyviams vairuojamo automobilio sustabdyti ir jo priekiu atsitrenkė į automobilio „Jeep Grand Cherokee“ galinės dalies dešinę pusę, pastarasis nuo šio susidūrimo prarado judėjimo stabilumą ir išslydęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su vilkiku „Renault Magnum Privilege 430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu vietoje žuvo septyni automobilio „Jeep Grand Cherokee“ keleiviai: A. M., A. M., mažametė M. M., mažametė D. M., D. S., L. B. ir mažametė E. S..
Nuteistasis R. M. kasaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis jam per griežtas: nustatyta per didelė laisvės atėmimo bausmė, kurią nepagrįstai paskirta atlikti ne atviroje kolonijoje, o pataisos namuose. Nuteistasis pažymi, kad jis labai gailisi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, tačiau neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų, o padarytos žalos negalėjo ir negalės atlyginti dėl objektyvių priežasčių. Teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi. Savo parodymais jis nesiekė sušvelninti savo padėties bei išvengti atsakomybės. Jo neigiamą charakteristiką ir padarytus administracinės teisės pažeidimus lėmė netinkamai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ buvo vežama daugiau, nei leistina, keleivių, nebuvo įrengtą specialių sėdynių vaikams vežti, vaikai buvo neprisegti saugos diržais, o vairuotojas A. Š., stabdydamas automobilį, buvo išslydęs į priešingos krypties eismo juostą. Šie A. Š. padaryti KET pažeidimai, anot kasatoriaus, galėjo nulemti sunkias eismo įvykio pasekmes.
Atsiliepimu į nuteistojo R. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai pripažino R. M. kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Kasatoriaus teiginiai apie vairuotojo A. Š. veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio padariniais yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ vežtų vaikų amžių, specialių sėdynių įrengimas nebuvo reikalingas (KET 207 punktas), o didesnio nei leistina keleivių skaičiaus vežimas nesietinas nei su eismo įvykio kilimu, nei su jo padariniais. Teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis, savo parodymais siekdamas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, teisingai paskyrė R. M. bausmę, kuri užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajam atlikti bausmę pataisos namuose, teismas nepažeidė BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Nuteistojo R. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmę ir nustatant jos atlikimo vietą
Iš R. M. kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad teismai skirdami kasatoriui bausmę netinkamai pritaikė BK normas. Skunde nurodoma, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (kasacinė nutartis Nr. 2K-453/2005 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pvz., kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.(kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2010 ir kt.).
Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė paprastai nepripažįstama tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, tačiau keičia parodymus, kritiškai nevertina savo nusikalstamo poelgio, jį bando pateisinti išgalvotomis aplinkybėmis, o galutinai prisipažįsta verčiamas surinktų kitų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje nors R. M. prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą, tačiau savo pavojingus veiksmus pažeidžiant KET teisino išgalvotomis aplinkybėmis, kad eismo įvykį lėmė blogas kelio matomumas, kad prieš susidūrimą jį apakino priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. M. atsisakė duoti parodymus, apeliaciniame skunde kaltės dalį dėl eismo įvykio bei kilusių sunkių pasekmių priskyrė visureigio vairuotojui A. Š., kuris, pasak R. M., stabdė automobilį, be to, vežė daugiau, nei leistina, keleivių, nebuvo įrengęs specialių sėdynių vaikams, juos vežė neprisisegusius saugos diržais. Esant tokioms aplinkybėms teismai pagrįstai nenustatė, kad kaltininkas kritiškai vertino savo elgesį, stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Taigi vien bendras nuteistojo pareiškimas dėl kaltės pripažinimo ir formalus gailėjimasis, išsakytas per paskutinį žodį ir baigiamąsias kalbas apeliacinės instancijos teisme, teismų teisingai nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai nevertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių - automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojo A. Š. padarytų KET pažeidimų bei jų įtakos eismo įvykio padariniams. Į tokius kasacinio skundo argumentus atsakytina, kad pirmosios instancijos teismas aptarė eismo įvykio specialistų išvadą ir kitus įrodymus, iš kurių matyti, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent nuteistojo R. M. veiksmai: gyvenvietėje automobiliu „Renault Clio“ važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“ laiku nesumažino greičio, atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį. Būtent dėl tokio smūgio automobilis „Jeep Grand Cherokee“ prarado judėjimo stabilumą, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir, išslydęs į priešpriešinio eismo juostą, dešiniu šonu susidūrė su priešpriešiais važiavusiu bei 35 tonų krovinį vežusiu vilkiku. Taip pat abiejuose žemesnės instancijos teismuose nustatyta, kad vairuotojo A. Š. veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir motyvuotai atmetė R. M. teiginius apie tai, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“ prieš susidūrimą buvo netikėtai stabdomas. Šis teismas taip pat teisingai nurodė, kad KET 207 punktas nebuvo pažeistas, nes automobilyje vežtos keleivės - mažametės mergaitės - nebuvo jaunesnės negu trejų metų, ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kasatoriaus nurodomi KET pažeidimai - A. Š. vežė daugiau keleivių, negu numatyta transporto priemonės techninėse charakteristikose, keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų - nesusiję su eismo įvykio kilimu ir su jo padariniais.
KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas į šiuos reikalavimus atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, atsakė į visus esminius kasatoriaus prieštaravimus dėl bausmės griežtumo, nutartyje išdėstė motyvus, kodėl kasatoriui paskirta maksimali BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta ir yra teisinga. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. R. M. BK bendrosios ir specialiosios dalies normos pritaikytos tinkamai, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Kasatoriaus prašymas skirti bausmę atlikti atviroje kolonijoje taip pat netenkintinas. Teismas, skirdamas R. M. atlikti bausmę pataisos namuose, nei baudžiamojo, nei bausmių vykdymo įstatymų nepažeidė. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 90 straipsnyje nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 71 straipsnyje nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tačiau pagal BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 8, 9, 63 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-222/2004, 2K-594/2005, 2K-546/2008, 2K-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.15 punktas) teismas neturi pareigos asmeniui, nuteistam už nesunkų tyčinį ar neatsargų nusikaltimą, būtinai paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirtojoje kolonijoje. Ir atvirkščiai, nėra numatyta teismo absoliučios pareigos pilnamečiui asmeniui, nuteistam už sunkesnį negu nesunkus tyčinis nusikaltimas, būtinai paskirti bausmę atlikti pataisos namuose ar kalėjime. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau, kai pilnamečiui asmeniui, nuteistam už neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas paskiria atlikti bausmę pataisos namuose, o nuteistam už sunkius nusikaltimus - atvirose kolonijose, pataisos įstaigos rūšies parinkimą teismas turi būtinai motyvuoti, t. y. nurodyti, kokios išskirtinės nuteistojo asmenybės, amžiaus, sveikatos, elgesio darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmę atliekant švelnesnėmis ar griežtesnėmis sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. M. bausmės atlikimo vietą pataisos namuose, tokį sprendimą motyvavo išskirtinėmis bylos aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą. Iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nors nuteistasis KET pažeidė dėl neatsargumo, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis didelis. Nuteistajam atėmus teisę vairuoti, jis, apsvaigęs iki sunkaus girtumo laipsnio, vairavo didesnio pavojaus šaltinį, šiurkščiai pažeidė KET ir gyvenvietėje važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, nelėtino greičio tol, kol atsitrenkė į kitą jo kryptimi važiuojantį automobilį. Padaryto KET padariniai itin sunkūs: žuvo septyni žmonės. Nuteistojo asmenybė neigiama: jo teistumas už tyčinius nusikaltimus neišnykęs, jis trylika kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, jie buvo tapę neatsiejama kasatoriaus gyvenimo dalimi.
Darytina bendra išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nenustatoma BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Rimantas Baumilas
Tomas Šeškauskas
