Civilinė byla Nr. e3K-3-74-469/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00659-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.1.18.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. U. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovams G. U., A. U., P. U., A. U., M. R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė Z. R., akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Krantas“, M. V., M. A., M. V., A. Ž., S. B., G. B., E. K., V. S. (V. S.), J. J., Ugnė K. J., O. G., A. K., bendrovės „ARCH Insurance Company (Europe) Ltd“, „Liberty Mutual Insurance Europe Ltd“, „Hiscox Underwriting Ltd“, „Barbican Financial ir Porfessional Lines Consortium“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, kaip būtinąją actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto taikymo sąlygą, proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, apeliacinės instancijos teismo teisę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo.
2. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d., ieškovei iškėlė bankroto bylą, o 2014 m. liepos 2 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Ieškovė prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.86 straipsnio (tariamasis sandoris) pagrindais pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) šiuos sandorius: 1) dovanojimo sutartį Nr. 1495, sudarytą 2013 m. kovo 8 d., kuria sutuoktiniai G. U. ir A. U. savo sūnui P. U. asmeninės nuosavybės teise perleido negyvenamąsias poilsio patalpas (duomenys neskelbtini); 2) dovanojimo sutartį Nr. 1660, sudarytą 2013 m. kovo 15 d., kuria sutuoktiniai G. U. ir A. U. savo sūnui P. U. asmeninės nuosavybės teise perleido 30/707 dalių žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) dovanojimo sutartį Nr. 1696, sudarytą 2013 m. kovo 18 d., kuria G. U. perleido savo seseriai M. R. B. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4) dovanojimo sutartį Nr. 5500, sudarytą 2014 m. lapkričio 3 d., kuria P. U. padovanojo sutuoktinei A. U. jam dovanotą 30/707 dalių žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 5) G. U. ir A. U. 2013 m. kovo 12 d. sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 1529; 6) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2014 m. birželio 9 d., kuria G. U. perleido M. V. laivą – katerį; 7) taikyti restituciją; 8) priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas G. U. AB Ūkio banke dirbo nuo 1998 m., nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 26 d. jis buvo administracijos vadovas, nuo 2000 m. birželio 12 d. iki 2012 m. spalio 26 d. – valdybos narys, o nuo 2009 m. kovo 27 d. – valdybos pirmininkas. Nors iš administracijos vadovo ir valdybos pirmininko pareigų G. U. 2012 m. spalio 26 d. buvo atleistas savo noru, tačiau tokį sprendimą nulėmė jo netinkamas pareigų vykdymas, kai Lietuvos bankas 2012 m. rugsėjo 12 d. jam paskyrė 12 500 Lt (3520,25 Eur) baudą bei pasiūlė nedelsiant spręsti klausimą dėl jo tinkamumo eiti banko vadovo pareigas. Lietuvos banko valdyba 2013 m. vasario 12 d. paskelbė AB Ūkio banko veiklos apribojimą (moratoriumą), o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tą pačią dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00016-13 dėl galimų banko vadovų ir akcininkų veiksmų iššvaistant banko turtą. Ikiteisminiame tyrime AB Ūkio bankas 2013 m. lapkričio 14 d. buvo pripažinta civiline ieškove, nes jai dėl galimai nusikalstamų banko vadovų veiksmų buvo padaryta 370 196 000 Eur dydžio žala, o 2013 m. gegužės mėn. atsakovui G. U. buvo pareikšti įtarimai.
5. Ieškovė teigia, kad banko vadovų, akcininkų neteisėti veiksmai turėjo reikšmingą įtaką banko finansų portfelio kokybės silpnėjimui, banko mokumui ir tuo buvo padaryta žala ieškovės kreditoriams, o minėtame ikiteisminiame tyrime buvo nustatomos aplinkybės, sukėlusios materialinę žalą bankui. Ieškovės nuomone, atsakovas G. U., siekdamas išvengti šios žalos atlyginimo, ginčijamais sandoriais 976 680 Eur suma sumažino savo turimą turtą, nesąžiningai ir neatlygintinai perleisdamas jį šeimos nariams, sau pasilikdamas tik 3273 Eur vertės žemės sklypą. Nors šie sandoriai sudaryti 2013 m. kovo 8 d. – 2013 m. kovo 18 d. laikotarpiu, tačiau apie juos ieškovė sužinojo tik 2015 m. kovo 19 d., kai gavo leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios ir paaiškėjo, kad yra areštuota tik dalis G. U. turėto turto. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovė taip pat prašė pripažinti ginčo sandorius tariamaisiais ir niekiniais, nes jie buvo sudaryti kitais motyvais bei tikslais nei dovanojimas.
6. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, teismas nustatė, kad ikiteisminiame tyrime prokuroro 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimu BAB Ūkio bankas buvo pripažinta civiline ieškove, nes dėl galimai nusikalstamų jos vadovų veiksmų jai buvo padaryta 370 196 000 Eur žala, o atsakovui G. U. buvo pareikšti įtarimai. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad bankas nėra atsakovo G. U. kreditorius ir neturi neabejotinos bei galiojančios reikalavimo teisės, o atsakovo G. U. sudaryti sandoriai ieškovės ir jos kreditorių teisių nepažeidžia. Dėl šios priežasties teismas nenustatė pagrindo juos pripažinti negaliojančiais nei pagal CK 6.66 straipsnį, nei pagal CK 1.86 straipsnį.
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovams G. U., A. U., P. U., A. U., M. R. B., trečiajam asmeniui notarei Z. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš delikto – netinkamai atliktų buvusio vadovo G. U. fiduciarinių ir valdybos pirmininko pareigų, įrodinėdama, kad jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta materialinė žala tiek bankui, tiek jo kreditoriams, pripažino ydinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tik esant galiojančiam teismo sprendimui dėl žalos atlyginimo ieškovė įgytų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę pareikšti tokį ieškinį ir dėl šios priežasties nėra vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui G. U., nepagrįstai prioritetinę ir lemiamą įrodomąją reikšmę suteikė vien tam faktui, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų, kuriame yra pareikštas, bet dar neišnagrinėtas ieškovės civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, o kitų ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių iš viso netyrė, neanalizavo ir nevertino. Kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, jei dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, to padaryti negalima (pvz., ikiteisminiame tyrime yra galimybė surinkti įrodymus, kurių negalima gauti civilinio proceso tvarka, ar pan.) ir tai kliudo išnagrinėti civilinę bylą, civilinio proceso įstatyme nustatyta galimybė stabdyti bylos nagrinėjimą ir laukti vykstančio kito proceso rezultato (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1623,163, 164 straipsniai).
9. Kadangi ieškovė pateikė apeliacinį skundą tik dėl tos Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo dalies, kuria atmesti jos reikalavimai pripažinti negaliojančiomis keturias turto dovanojimo sutartis, sudarytas šeimos narių, bei sutuoktinių G. U. ir A. U. turto pasidalijimo sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia katerio pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų G. U. ir M. V., įsiteisėjo (CPK 13 straipsnis, 279 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovo M. V. procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens procesinę padėtį.
10. Kauno apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą, 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiomis: 1) 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai G. U. ir A. U. perleido atsakovui P. U. negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą (duomenys neskelbtini), 1/44 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini); 2) 2013 m. kovo 12 d. sutuoktinių G. U. ir A. U. turto pasidalijimo sutartį; 3) 2013 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį, kuria G. U. ir A. U. perleido P. U. 30/707 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 4) 2013 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartį, kuria G. U. perleido M. R. B. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 5) 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį, kuria P. U. padovanojo A. U. 30/707 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); taikė restituciją – perleistą turtą grąžino buvusiems savininkams; taip pat priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl restitucijos taikymo transporto priemonei „Karavan Trailers KBT 7400“ atsisakymą ir nutraukė šią bylos dalį.
11. Teismas konstatavo, kad G. U. buvo saistomas fiduciarinių pareigų ieškovei, todėl visą savo pareigų ėjimo laiką turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadaryti žalos ieškovei. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo visos kumuliatyvios sąlygos pareikšti actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis), t. y.: 1) ieškovė turėjo neabejotiną, galiojančią, paremtą deliktinės atsakomybės pagrindais reikalavimo teisę į G. U.; 2) dėl ginčijamų sandorių G. U. turto masė sumažėjo ne mažiau kaip 976 680 Eur suma ir todėl ieškovė, kaip kreditorė, neteko galimybės nukreipti būsimą išieškojimą į tokios vertės turto dalį, taigi šie sandoriai pažeidė kreditorės teises; 3) atsakovas G. U. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių; 4) ginčo sandorius atsakovas G. U. neatlygintinai sudarė su savo sutuoktine, sūnumi ir seserimi, todėl atsakovams galioja CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija; 5) vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti praleistas nebuvo. Taip pat teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ginčo sandorius tariamaisiais dėl visų perleistų objektų, išskyrus dėl negyvenamųjų poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), ir 30/707 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą ir grąžino bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Kolegija pripažino, kad skundžiamame sprendime buvo pasisakyta ne tik dėl atsakovo G. U. civilinės atsakomybės, bet ir dėl neįtrauktų į bylą asmenų civilinės atsakomybės rūšies bei ribų, t. y. dėl BAB Ūkio banko stebėtojų tarybos ir valdybos narių materialiųjų teisių bei pareigų. Dėl šios priežasties egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kolegija nurodė, kad tik įvertinus ginčo sandorių sudarymo aplinkybes actio Pauliana sąlygų aspektu bei nustačius, kad, sudarydamas ginčijamus sandorius, atsakovas G. U. faktiškai siekė sumažinti savo mokumą turėdamas tikslą išvengti būtent prievolės ieškovei (kaip kreditorei) vykdymo, būtų galima vertinti, ar ginčijamus sandorius sudariusios šalys iš tiesų nesiekė sandorių prigimtį atitinkančių tikrųjų tikslų, o tik imitavo juos. Kita vertus, pagal būtinąsias actio Pauliana sąlygas nenustačius skolininko valios sąmoningai sumažinti arba visiškai panaikinti savo galimybes patenkinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, teismo išvados, jog santuokoje tebegyvenančiam skolininkui nebuvo būtinybės sudaryti turto pasidalijimo sutarties, o pagal esamą sveikatos būklę – poreikio dovanoti turtą šeimos nariams, CK 1.86 straipsnio taikymo aspektu gali būti nepakankamos. Akivaizdus ieškinio reikalavimų dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais dviem skirtingais negaliojimo pagrindais aplinkybių ryšys lėmė visos bylos (pagal visus ieškinio reikalavimus) perdavimą pirmosios instancijos teismui procesą pakartoti iš naujo.
14. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, ar aplinkybių, susijusių su atsakovo G. U. deliktine atsakomybe, be kita ko, ir jos mastu, vertinimas nereikštų ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2016 m. liepos 8 d. nutartyje tiesioginio ir akivaizdaus nurodymo atlikti atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų vertinimą atskiruose (konkrečiuose) ginčo nagrinėjimo epizoduose (būtent tokios pakartotinio bylos nagrinėjimo krypties) neformulavo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo precedentą panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje, kurioje pasisakyta, kad tik išsprendus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo bus galima nuspręsti, ar ieškovas (bankas) yra atsakovės (banko filialo direktorės) kreditorius, turintis teisę ginčyti jos sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka, ir kokio dydžio yra jo reikalavimas atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04My8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-83/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-83/2014">3K-3-83/2014</a>).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
15. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo taikyti restituciją transporto priemonei „Karavan Trailers KBT 7400“ atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui O. G. iš ieškovės 1120 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovą G. U. kildina iš delikto, todėl tokiu atveju skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento. Ieškovė patirtą žalą kildina iš atsakovo, kaip banko administracijos vadovo, valdybos nario ir pirmininko, fiduciarinių pareigų tęstinio pažeidimo (dėl paramos sutarčių sudarymo su VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėju ir VšĮ Kauno apskrities futbolo rėmimo fondu, dėl paslaugų sutarties su UAB Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, dėl turto administravimo sutarties su UAB „Norventa“, dėl indėlio banke „Balkan Investment Bank“, dėl sutarčių su UAB „Optimalus turto valdymas“, dėl nuomos sutarčių su „Quantum Holding SA“, UAB „Kapitalinis turtas“, UAB „Domus Altera“). Tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys ir teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovą, taip pat, teismo nuomone, nėra galimybių spręsti apie šio reikalavimo dydį.
17. Kadangi nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie konkrečios apibrėžto dydžio reikalavimo teisės atsakovui egzistavimą bei apie jos susidarymo momentą, kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo ir konstatuoti, jog ieškovė, kaip kreditorė, ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. U., sudariusį actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius. Tai nustatęs teismas priėjo prie išvados, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės skolininkui – tenkinti actio Pauliana. Dėl šios priežasties teismas atmetė CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštą reikalavimą kaip nepagrįstą, nepasisakydamas dėl ieškinio senaties instituto taikymo sąlygų.
18. Teismas taip pat nenustatė pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius niekiniais ir tariamaisiais pagal CK 1.86 straipsnį. Teismas nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama atsakovo sudarytus sandorius dėl turto perleidimo, iš esmės siekia patenkinti, jos manymu, neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą dalį. Tokio ieškinio tenkinimo atveju ginčo turtas sugrįžtų atsakovo nuosavybėn. Tačiau šioje byloje nenustatytas neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą turėjimas bei tokios teisės dydis, taip pat neprašoma nukreipti ieškovės reikalavimo patenkinimo į ginčo turtą, taigi ieškovė į ginčo turtą neįgytų daugiau teisių, nei jų turi šiuo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tokio ieškinio, kuris yra pareikštas CK 1.86 straipsnio pagrindu, patenkinimas savaime ieškovei nesukurtų jokių teisinių padarinių.
19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Kolegija nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti turto perleidimo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) ir kaip tariamuosius, sudarytus tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Savo reikalavimo teisę pareikšti būtent tokio pobūdžio ieškinį ieškovė grindė vien ikiteisminio tyrimo metu atsakovui G. U. pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo faktu, teigdama, kad teismo sprendimo, patvirtinančio šio atsakovo veiksmų neteisėtumą, jo veiksmais ieškovei padarytos žalos faktą bei jos dydį, ji pateikti neprivalo.
21. Remdamasi CK 6.66 straipsniu, kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2011">3K-3-316/2011</a>; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2012">3K-3-25/2012</a>; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; kt.), kolegija nurodė, kad, reiškiant actio Pauliana, privalu įvardyti ir konkretų kreditoriaus teisių pažeidimą, ir kreditoriaus reikalavimo konkretų dydį, taip pat įrodyti tokias aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę arba ginčija reikalavimo dydį, toks ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu.
22. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, siekdama sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieškovė privalo įrodyti, o teismas – nustatyti visas būtinąsias actio Pauliana taikymo sąlygas (kreditoriaus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; kreditoriaus teisių pažeidimą ginčijamu sandoriu; skolininko neprivalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį; skolininko nesąžiningumą; trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumą), įskaitytinai ir ieškovės reikalavimo teisės turėjimą bei neginčijamą šios reikalavimo teisės dydį, antraip sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal šį institutą, skirtą skolininko mokumui atkurti ta apimtimi, kiek jis turi vykdytinų prievolių, nebūtų galimas.
23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė, kaip kreditorė, ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo konkretaus dydžio neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės G. U., todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų tenkinti actio Pauliana.
24. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas teisines situacijas – savo reikalavimo teisės, siejamos su deliktu, atsiradimo momentą (delikto atveju teisė reikalauti žalos atlyginimo iš tiesų atsiranda nuo žalos padarymo ar jos paaiškėjimo) ir neginčijamą tokios teisės turėjimą (kitaip tariant, šios teisės patvirtinimą teismų procesiniais sprendimais). Asmuo, inicijuojantis ginčą pagal CK 6.66 straipsnį, turi pareigą nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį, o kilus kreditoriaus ir skolininko ginčui dėl pačios reikalavimo teisės į skolininką turėjimo ir (arba) dėl tokios reikalavimo teisės dydžio, šį ginčą galima išspręsti teisme arba pirmiau, arba kartu su reikalavimu dėl actio Pauliana.
25. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nėra įvardijusi jokio konkretaus savo reikalavimo atsakovui G. U. atlyginti žalą dydžio ir jo neįrodinėjo, atitinkamai, objektyviai negalėjo kilti jos ir atsakovo ginčas dėl reikalavimo teisės turėjimo ir (ar) jos dydžio, kuris galėjo būti išspręstas kartu su actio Pauliana reikalavimu. Tokiu atveju ir teismas negalėjo nustatyti, ar yra sąlygos kilti atsakovo deliktinei atsakomybei (veiksmų neteisėtumas, kaltė, žalos padarymo faktas, jos dydis, priežastinis ryšys dėl neteisėtais įvardijamų atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių (žalos)) bei vertinti, kad ši privaloma CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo taikymo sąlyga (neginčijamos ir neabejotinos reikalavimo teisės turėjimas) šiuo konkrečiu atveju tikrai egzistuoja, todėl ieškovė gali teisme siekti visų jos nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip jos skolininko mokumo atkūrimo priemonės. Vien civilinio ieškinio pareiškimo ikiteisminio tyrimo byloje faktas, kolegijos vertinimu, savaime nereiškia reikalavimo teisės į G. U. neabejotinumo ir šios teisės neginčijamumo.
26. Kartu kolegija nurodė, kad ieškovė, neįrodinėdama konkrečios jai padarytos žalos fakto ir dydžio šios civilinės bylos procese, vis dėlto siekia žalos atlyginimo iš G. U. baudžiamosios bylos procese. Kadangi dispozityvumo ir laisvo naudojimosi procesinėmis teisėmis principai leidžia asmeniui pasirinkti tinkamiausias teisminės gynybos priemones (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5, 13 straipsniai), ieškovės reikalavimo teisės, kildinamos iš delikto, neginčijamumas ir neabejotinumas, taip pat šios teisės apimtis (dydis) gali būti ateityje patvirtinti ir baudžiamojoje byloje.
27. Tokiu atveju, kolegijos vertinimu, civilinio proceso įstatyme yra nustatyta galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kitos bylos arba dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, jeigu kurių nors faktų bei aplinkybių negalima nustatyti toje pačioje byloje (CPK 1623, 163, 164 straipsniai). Apie tokią procesinę galimybę buvo pasisakyta ir anksčiau šioje byloje priimtose apeliacinės instancijos teismo nutartyse. Iš byloje esančių duomenų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, iki Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje bus baigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismai sprendė, jog civilinę bylą yra įmanoma išnagrinėti ir nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos.
28. Dėl nurodytų priežasčių kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog ieškovė netikslino pareikšto ieškinio pagrindo, todėl žalos dydis nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėtina aplinkybė, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. nutartyse nurodytus išaiškinimus dėl tirtinų aplinkybių bei priemonių šioms aplinkybėms (faktams) nustatyti, į ieškovės statusą (bankrutavusi bendrovė) bei jos kreditorių interesus, suponuojančius viešojo intereso buvimą, į aplinkybę, kad ieškovė nėra atsisakiusi savo reikalavimo teisės į atsakovą neabejotinumo ir neginčijamumo įrodinėjimo, tik šią teisę ji siekia įgyvendinti kitos bylos procese, kuri turėtų būti išnagrinėta pirmiau nei reikalavimai, pareikšti pagal CK 6.66 straipsnį.
29. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tik vienos actio Pauliana institutui būtinos taikymo sąlygos, netyrė, nevertino, neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų sąlygų – sandorio šalių sąžiningumo, privalomumo sudaryti sandorius, senaties termino ir kt. Ir nors paprastai apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, taigi dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, teismas padarė neteisingą ir per ankstyvą (neišnagrinėjus kitoje byloje pareikšto ieškovės civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo) išvadą, kad yra nenustatytas neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės turėjimas. Tokia ydinga teismo išvada (procesinė klaida), kolegijos nuomone, galėjo lemti ir neteisingą pačios bylos (ginčo dėl sandorių negaliojimo) išnagrinėjimą.
30. Dėl reikalavimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ieškinio reikalavimų šalių valios formavimosi, jų tikslų, padarinių (ne)atsiradimo aspektais, pasisakė tik tiek, kad nėra nustatyta ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė bei ieškovės teisių pažeidimas, taigi šio reikalavimo patenkinimas savaime ieškovei nesukurtų jokių teisinių padarinių. Pripažinusi, kad teismo išvada dėl neabejotinos ir galiojančios kreditorės reikalavimo teisės neturėjimo yra per ankstyva ir padaryta neatsižvelgus į galimą ikiteisminio tyrimo baigtį bei jame pareikšto civilinio ieškinio išnagrinėjimą, kolegija sprendė, kad teismo išvada, jog ieškovės teisės ginčijamais sandoriais nepažeidžiamos, taip pat nėra teisinga.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Kasaciniu skundu atsakovas G. U. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos actio Pauliana instituto taikymo klausimais. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti gali tik neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę turintys kreditoriai, o pareiga įrodyti šią sąlygą tenka patiems kreditoriams, net jei jų interesams ir atstovauja bankroto administratorius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362/2011">3K-3-362/2011</a>; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2014">3K-3-451/2014</a>). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, konstatuotina, kad, ieškovei neįrodžius turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino šią sąlygą buvus netinkamai nustatytą ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad teismas, net ir nustatęs vienos būtinųjų actio Pauliana institutui taikyti sąlygos neegzistavimą (nebuvimą), vis vien turėjo analizuoti ir kitas šio instituto taikymo sąlygas bei aplinkybes.
31.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>), ir todėl nepagrįstai traktavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė neturi jokio galiojančio reikalavimo į atsakovą G. U. ir teismo sprendimas dėl ginčijamų sandorių nesukels jam jokių materialinių padarinių, vis tiek turėjo nustatyti sandorio pripažinimo niekiniu sąlygas.
31.3. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos stabdymą (CPK 163–167 straipsniai), ir nukrypo nuo šių teisės normų taikymo ir aiškinimo formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl itin neapibrėžto bylos stabdymo vykstant ikiteisminiam tyrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-696/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-696/2006">3K-3-696/2006</a>; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Tokio privalomo stabdymo CPK nenustato (CPK 163 straipsnis), o fakultatyvinis pagrindas dėl bylos stabdymo (CPK 164 straipsnis) turėtų būti taikomas tik išimtiniu atveju, esant atitinkamoms specifinėms sąlygoms.
31.4. Ieškovė, įgyvendindama savo teisę ir pareigą įrodyti ieškinio reikalavimus (dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus (pagrindą), deklaratyviai teigė turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į G. U., tačiau neteikė visiškai jokių tokios teisės įrodymų, netikslino jau pareikštų reikalavimų ir nereiškė naujų reikalavimų, ir, svarbiausia, neprašė bylos nagrinėjimo stabdyti, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Priešingai, ieškovė tokiam stabdymui prieštaravo. Taigi ieškovė, įgyvendindama dispozityvumo ir rungimosi principą, pati pasirinko tokią poziciją, ieškinio reikalavimus ir tokį būdą įrodinėti savo reikalavimus. Teismas, konstatuodamas, kad byla turėjo būti stabdoma dėl ikiteisminio tyrimo, įgyvendina ieškovės teisę ir pareigą įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taip neabejotinai pažeisdamas atsakovų teises ir interesus bei esminius dispozityvumo ir rungimosi principus, kuriais grįstas civilinis procesas. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė prieštaravo civilinės bylos stabdymui, o CPK nenustato tokio privalomo bylos stabdymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškinys nepagrįstas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, jog pirmosios instancijos teismas pats turėjo imtis veiksmų ieškinio reikalavimams pagrįsti ir stabdyti civilinę bylą dėl ikiteisminio tyrimo (nepaisant to, kad jame surinkta medžiaga neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios), pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, esminius teisės principus ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalis 2, 4 punktai, 143, 178 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7/2008">3K-3-7/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2014">3K-3-272/2014</a>; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOC02OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-28-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-28-695/2017">3K-3-28-695/2017</a>).
31.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir netinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asmens teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2013">3K-3-578/2013</a>). Atsižvelgiant į tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2011">3K-3-392/2011</a>), o ieškinio reikalavimas turi sukelti materialines teisines pasekmes, ieškovei neįrodžius jau pirmos sąlygos bei materialinio suinteresuotumo egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo kitų sąlygų.
32. Atsakovai A. U., P. U., A. U., M. R. B. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo kasacinio skundo.
33. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
33.1. Ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovo dėstoma pozicija materialine prasme, t. y. su argumentais, susijusiais su kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką atsiradimo pagal deliktą momentu bei pagrindu ir dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais sąlygų. Tačiau ieškovė sutinka su atsakovo pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurią jau 3 kartus buvo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir 2 kartus dėl bylos esmės buvo pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, turėjo galimybę bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti joje sprendimą. Šios bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui jau ketvirtą kartą iš esmės pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
33.2. Tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką atsiradimo pagal deliktą momentą bei pagrindą susieja su teismo procesiniu sprendimu dėl žalos atlyginimo. Ieškovė savo reikalavimo teisę į G. U. kildina iš delikto (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad kai kreditoriaus reikalavimo teisė kyla iš skolininko padaryto delikto, prievolei atsirasti, t. y. neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei konstatuoti, turi būti nustatomi neteisėti veiksmai ir materialinės žalos kilimo faktas. Būtent šių aplinkybių nustatymas yra pakankamas vienai iš actio Pauliana sąlygų – neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei – konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2011">3K-3-392/2011</a>; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>). Taigi nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Priešingai, tam, kad būtų nustatyta neabejotina kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką pagal deliktą, nėra ir negali būti būtinas teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo kreditoriui priteisimo priėmimas – teismo sprendimas dėl žalos priteisimo tik galėtų patvirtinti egzistuojančią kreditoriaus reikalavimo teisę, bet negali būti jos atsiradimo pagrindas. Egzistuojant tokiai praktikai, teismo sprendimas lygiai taip pat negali būti privalomas kreditoriaus reikalavimo teisei konstatuoti. Dėl šios priežasties teisingam bylos išnagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovė ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį.
33.3. Ieškovė savo turimą reikalavimo teisę į atsakovą tinkamai pagrindė ir įrodė – G. U., ilgą laiką vadovaudamas bankui, kartu su kitais atsakingais banko darbuotojais ir vadovais vykdė ir tęsė neteisėtus veiksmus, galiausiai lėmusius banko bankrotą ir materialinės žalos atsiradimą; nurodyti veiksmai buvo atlikti prieš ginčijamų sandorių sudarymą. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą trečią kartą, šių aplinkybių netyrė, nevertino jas patvirtinančių įrodymų ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia tik ikiteisminiame tyrime pareikšto civilinio ieškinio faktu. Be to, pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, teisingai pripažindamas, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakako reikalavimo teisės į atsakovą buvimui konstatuoti. Nors šis sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi, bet ne dėl to, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs įrodymus, o vien dėl proceso teisės normų pažeidimo, nusprendžiant dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų. Tai reiškia, kad šiame sprendime nustatytos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas negali būti ignoruojami visos bylos kontekste.
33.4. Byloje nepagrįstą svarbą suteikus išimtinai ikiteisminiam tyrimui bei jame ieškovės pareikšto civilinio ieškinio baigčiai, buvo visiškai ignoruoti kiti faktai ir įrodymai, patvirtinantys ieškovės reikalavimo teisės į G. U. turėjimą. CPK nustato galimybę stabdyti bylos nagrinėjimą ir laukti paraleliai vykstančio proceso rezultato tik tuo atveju, jei dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, to padaryti negali pats teismas (pvz., ikiteisminiame tyrime yra galimybė surinkti įrodymus, kurių negalima gauti civilinio proceso tvarka, ar pan.) ir tai kliudo išnagrinėti civilinę bylą (CPK 1623, 163, 164 straipsniai). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, vienareikšmiškai nurodo, jog tokį būtinumą galima konstatuoti ne apskritai atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas ar nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje bus nustatyti reikšmingi šiai civilinei bylai faktai, bet tik įvertinus tokį būtinumą pagal šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, t. y. ištyrus, ar minima priemonė, be kita ko, yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2009">3K-3-576/2009</a>).
33.5. Byloje ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu yra susiejamas su viena iš actio Pauliana sąlygų – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimu. Tokia pozicija, išreikšta tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek palaikoma atsakovo, yra nepagrįsta. Kasacinio teismo šios teisės normos formuojama aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad asmeniui, reiškiančiam reikalavimą sandorius pripažinti tariamaisiais, nėra keliamas reikalavimas į sandorio šalį dar ir turėti reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2008">3K-3-337/2008</a>; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2008">3K-3-418/2008</a>; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-28/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-28/2011">3K-3-28/2011</a>; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-339/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-339/2012">3K-3-339/2012</a>). Dėl šios priežasties byloje nepagrįstai buvo neanalizuotos ir nevertintos faktinės aplinkybės, t. y. nebuvo nustatyta, ar atsirado ginčijamų sandorių teisinę prigimtį atitinkančių padarinių – ar sandorių dalyviai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, nesiaiškinta, kokia buvo tikroji ginčijamų sandorių šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslas, o buvo visiškai nepagrįstai išplėstos sandorių pripažinimo tariamaisiais sąlygos bei lakoniškai nurodoma būtinybė konstatuoti reikalavimą reiškiančio asmens reikalavimo teisę į sutarties šalis. Be to, tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS03MDYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45-706/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45-706/2017">3K-3-45-706/2017</a>).
33.6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir viešasis interesas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu. Generalinė prokuratūra 2014 m. dėl atliktų nusikalstamų veikų taikė laikiną visų įtariamųjų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nuosavybės teisių apribojimą. Ginčijamų sandorių sudarymu G. U. iš esmės išvengė šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Be to, šių sandorių pagrindu, t. y. jų nepripažinus negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnį, G. U. išvengs ir žalos atlyginimo bankrutavusiai ieškovei, jei jo atlikti veiksmai bus pripažinti nusikalstamais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Galiojant ginčijamiems sandoriams, kai turtas tik formaliai priklauso ne G. U., o jo šeimos nariams, yra išvengiama šio turto arešto ikiteisminiame tyrime. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nei ieškovė, kaip nukentėjusioji, nei pačios teisėsaugos institucijos negali imtis jokių veiksmų, kurie leistų minėtais sandoriais perleistą turtą grąžinti į G. U. turto masę ir taip užtikrinti ieškovės kreditorių interesus. Taigi byloje egzistuojant viešajam interesui teismai privalėjo ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu klausimą spręsti ex officio net ir tuo atveju, jeigu laikė, kad ieškovė neturi tiesioginio suinteresuotumo.
33.7. Remiantis CPK 330 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas privalo pats išnagrinėti bylą, negrąžindamas jos į pirmosios instancijos teismą.
34. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės nustatyti kreditoriaus reikalavimo teisę byloje pagal actio Pauliana
35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
36. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-701/2016">3K-3-1-701/2016</a> 60 punktą).
37. Taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2007">3K-3-98/2007</a>; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-262/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-262/2008">3K-3-262/2008</a>; kt.).
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>).
39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra teisės į žalos atlyginimą apgynimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento. Tais atvejais, kai vyksta ginčas teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, šio ginčo išsprendimas gali būti reikšmingas skolininko nesąžiningumo prezumpcijai paneigti byloje pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana (pavyzdžiui, skolininkas nežinojo apie prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo, arba klydo dėl atsakomybės apimties ir kt.), tačiau tokios aplinkybės nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (kartu ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2011">3K-3-392/2011</a>; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>).
40. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y., sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; kt.).
41. Apibendrindama aptartas teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad deliktinė skolininko prievolė, kurios pagrindu kreditorius turi neginčijamą reikalavimo teisę į skolininką, gali būti nustatoma byloje, kurioje pareikštas actio Pauliana dėl kreditoriaus teises pažeidžiančių sandorių nuginčijimo. Skolininkui ginčijant žalos atlyginimo prievolę teismas turi išspręsti tokį ginčą – nustatyti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Konstatavus, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo skolininkas padarė žalą kreditoriui, ir nustačius kitas būtinąsias actio Pauliana sąlygas, sprendžiama dėl ginčijamų sandorių panaikinimo. Reikalavimas, kad kreditorius, reikšdamas CK 6.66 straipsniu grindžiamą ieškinį, turėtų reikalavimo patenkinimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepagrįstas įstatymu ir neatitinka nurodytos kasacinio teismo praktikos, paneigia actio Pauliana, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, efektyvumą.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas atlyginti žalą ir reikalavimas panaikinti kreditoriaus teises pažeidžiančius sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnis). Dėl šios priežasties kreditorius gali rinktis, ar reikalauti žalos atlyginimo byloje pagal actio Pauliana ar atskirame procese, nagrinėjamu atveju – baudžiamojoje byloje, pareiškus civilinį ieškinį. Minėta, reikalavimo teisė, kurios pagrindu reiškiamas actio Pauliana, nebūtinai turi būti vykdoma priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu. Bet kokiu atveju reikalavimas priteisti žalos atlyginimą nėra deliktinės civilinės atsakomybės prievolės atsiradimo sąlyga ir tokio reikalavimo nebuvimas nėra kliūtis teismui spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo teisės fakto, kaip actio Pauliana sąlygos.
43. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės atsiliepimo į kasacinio skundo argumentus, kad dėl jos reikalavimo teisės atsakovams ir šios teisės galiojimo, kaip būtinosios actia Pauliana taikymo sąlygos, turi būti sprendžiama šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendime, antrą kartą nagrinėjant bylą iš naujo, buvo nustatomi ir nagrinėjami konkretūs galbūt neteisėti atsakovo veiksmai ir spręsta dėl deliktinės prievolės fakto.
Dėl civilinės bylos sustabdymo dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo
44. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
45. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
47. Kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje, civilinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra skirtingi; tai, kad nenustatyta nusikaltimo nereiškia, kad tokiam asmeniui negali kilti žalos atlyginimo prievolė, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56-969/2017">3K-3-56-969/2017</a> 15, 16 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju teisme dar nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl atsakovo veiksmų, o civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos gali būti nustatytos nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas nesudaro teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta.
Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTAxLTcwMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-501-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-501-701/2015">e3K-3-501-701/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
50. Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115-916/2018">3K-3-115-916/2018</a> 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
52. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74-421/2015">3K-3-74-421/2015</a>).
53. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo jau ketvirtą kartą. Nors tokia teisinė situacija gali pažeisti civilinio proceso ekonomiško ir koncentruotumo principus, tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl pirmosios instancijos teismo padaryto CK 6.66 straipsnio pažeidimo (nevertintas ir nenustatytas kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip būtinosios CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, fakto buvimas; padarius išvadą, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, iš esmės nebuvo nagrinėti ieškinio reikalavimai) galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija, siekdama nepažeisti šalių įstatymo garantuojamos teisės būti išklausytoms, teikti byloje paaiškinimus, taip pat teisės į apeliaciją, atsižvelgdama į tai, kad byla iš naujo turi būti nagrinėjama visa apimtimi, sprendžia, jog nurodyto pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, paliktina nepakeista. Bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šioje nutartyje išdėstytus motyvus ir ieškinio reikalavimus nagrinėti visa apimtimi, t. y. tiek dėl atsakovo deliktinės prievolės ieškovei fakto buvimo, tiek dėl sandorių negaliojimo (panaikinimo).
55. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 86,95 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kasacinio skundo iš esmės netenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas priteistinas iš kasacinį skundą padavusio atsakovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 86,95 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
