Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistų darbuotojo teisių gynimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas ir draudimą priimti blogesnį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo ribų peržengimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-27-701/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14115-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2; 1.3.9.2.1; 1.3.9.2.2; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovui B dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistų darbuotojo teisių gynimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas ir draudimą priimti blogesnį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo ribų peržengimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė pripažinti: atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu; kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi; kad atsakovas dėl atleidimo iš darbo nepatyrė neturtinės žalos; atsakovui deklaruotą pravaikštą teisėta.

3. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

4. Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

5. 2017 m. spalio 11 d. ieškovė gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), juo buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir neturtinės žalos išieškojimo. Ieškovė su minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka. Sprendime, ieškovės manymu, nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė netinkamai įpareigojo atsakovą pasitikrinti sveikatą ir nustatė tam pernelyg trumpą terminą; nepagrįstai pripažinta, kad ji tinkamai neįvykdė procedūrinių pareigų, susijusių su atsakovo atleidimu iš darbo.

6. Ieškovė mano, kad ji, remdamasi Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, 6.1, 23, 25 punktais, gavusi (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą), pagrįstai ir tinkamai kreipėsi į atsakovą įpareigodama jį neeiline tvarka pasitikrinti sveikatą. Atsakovui to nepadarius ir nenurodžius pagrįstų aplinkybių, kodėl jis neatvyksta į darbo vietą (laivą), ieškovė sutartyje nustatyta tvarka pagrįstai atleido jį iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį. Ieškovė taip pat teigia, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui nepagrįstai nustatytas didesnis darbo užmokestis už prastovą, nei nustato teisės aktai; atsakovui prastova susidarė ne dėl ieškovės, o dėl jo paties kaltės. Be to, atsakovas neįrodė ieškovės kaltų veiksmų, dėl kurių jam galėjo kilti neturtinė žala.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu atmetė ieškinį.

8. Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo B prašymą atsakovei A, (duomenys neskelbtini) sprendimu prašymą tenkino iš dalies: (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

9. Įvertinęs ieškovės advokato padėjėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. surašyto rašto atsakovui, kuriuo šis informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, turinį, teismas padarė išvadą, kad nėra aišku, kokiu DK 58 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu atsakovas buvo atleistas iš darbo. Nagrinėjant bylą teismui pateiktas ieškovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas dėl atsakovo atleidimo iš darbo, teismo vertinimu, taip pat nekonkretizavo DK 58 straipsnio 3 dalies punkto. Teismas pažymėjo, kad šis dokumentas (įsakymas) nebuvo pateiktas nei Darbo ginčų komisijai, ikiteismine tvarka nagrinėjusiai darbo ginčą, nei teismui kartu su ieškiniu, ieškovės atstovui teigiant, kad jis (advokato padėjėjas) buvo tinkamas darbdavio atstovas bendraujant su atsakovu dėl darbo sutarties nutraukimo. Tik Darbo ginčų komisijai konstatavus, kad advokato padėjėjas neturėjo įgaliojimų įgyvendinti darbdavio teisių ir pareigų, t. y. nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, teismui pavėluotai buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. datuojamas ieškovės direktoriaus įsakymas.

10. Teismas nurodė, kad iš ieškovės advokato padėjėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašyto pranešimo „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo“ galima spėti, jog atsakovas galbūt buvo atleistas dėl nuolatinio neatvykimo į darbą visą darbo dieną. Tačiau teismas pažymėjo, kad minėtame pranešime konkrečiai nėra nurodyta, kada atsakovas neatvyko į darbą visą darbo dieną, priešingai, atsakovas buvo įpareigotas pats nurodyti neatvykimo datas ir neatvykimą pateisinančias priežastis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą ieškovės atstovas negalėjo teismui nurodyti, kada atsakovas pagal grafiką turėjo dirbti laive ar atlikti kitą darbdavės nurodytą darbą, teismui taip pat nebuvo pateikti darbo grafikai, duomenys apie atsakovo pravaikštas, t. y. tarnybiniai pranešimai apie fiksuotus neatvykimus į darbą ir pan. Aplinkybę, kad darbdavė nesudarinėjo jokių darbo grafikų ir neturėjo duomenų apie darbuotojo darbo ar nedarbo dienas, teismo vertinimu, patvirtina ir minėto 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo turinys – prašoma, kad atsakovas pats nurodytų, kiek darbo dienų pagal sudarytą grafiką per 3 kalendorinius mėnesius jis dirbo žvejybiniame laive (duomenys neskelbtini).

11. Įvertinęs bylos įrodymus, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, ieškovei pažeidus darbo sutarties 5 punktą (darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė nustatoma pagal, be kita ko, laivo kapitono nustatytą grafiką), nesant sudaryto darbo grafiko, neinformuojant atsakovo apie vykimo į laivą (duomenys neskelbtini) datą ir apie laivo buvimo vietą, nuo 2016 metų birželio mėnesio atsakovui nesuteikiant jokio darbo (susidarius prastovai), teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovui deklaruotą pravaikštą teisėta. Aplinkybė, kad atsakovas, neturėdamas pragyvenimo šaltinio, negaudamas jokių darbo pasiūlymų iš ieškovės, taip pat jam priskaičiuoto ir deklaruoto darbo užmokesčio, susirado sezoninį darbą (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti ieškovės veiksmus dėl atsakovo pravaikštų deklaravimo teisėtais ir pagrįstais.

12. Įvertinęs ieškovės advokato padėjėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto atsakovui, kuriuo iš atsakovo pareikalauta iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus, turinį, teismas padarė išvadą, jog atsakovas galbūt buvo atleistas iš darbo vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas. Remdamasis Aprašo 25 punktu teismas nurodė, kad darbdavys, siųsdamas darbuotoją neeiline tvarka tikrintis sveikatos, privalo raštu nurodyti tokio reikalavimo priežastį, tačiau minėtame 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte tokios priežastys nenurodytos. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo išrašyti atsakovui siuntimą tikrinti sveikatos ir nustatyti protingą terminą šiam veiksmui atlikti, nes darbdaviui atstovaujantis asmuo, siųsdamas dirbantį asmenį tikrintis sveikatos, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą. Atsižvelgdamas į tai, kad pranešime nebuvo aiškiai nurodytas reikalavimas dėl neeilinio sveikatos tikrinimo, nebuvo atsakovui išduota medicininės pažymos forma, nenurodytos tokio reikalavimo priežastys, nurodytas tik 3 dienų terminas duomenims pateikti, atsakovas per nurodytą terminą pateikė darbdavei galiojantį medicininį pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), leidžiantį dirbti pagal darbo sutartį, teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti teisėtu atsakovo atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – atsisakymo tikrintis sveikatą.

13. Teismas, remdamasis DK 65 straipsniu, pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo dėl atleidimo iš darbo tinkamą įteikimą atsakovui.

14. Remdamasis DK 47 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sutiko su Darbo ginčų komisijos konstatuota prastova, nes šiuo argumentu (dėl prastovos) ji grindė savo nesutikimą dėl atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio, taip pat į tai, kad atsakovui nebuvo mokamas ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondui deklaruojamas darbo užmokestis, teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė atsakovui neigiamų padarinių (depresija, stresas, įtampa), teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai priteisė atsakovui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patikslino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

16.1. „Ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

16.2. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

16.3. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

16.4. Pripažinti B atleidimą iš darbo A pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai) neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis tarp B ir A nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną.

16.5. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

16.6. (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

16.7. Priteisti B iš A 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16.8. Priteisti B iš A 1 210 Eur, turėtų pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.9. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbų ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymo sustabdymą.“

17. Kolegija taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir bylos medžiagą pripažino nevieša.

18. Kolegija, remdamasi DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Aprašo 25 punktu, įvertinusi 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto, kuriuo iš atsakovo pareikalauta iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus, turinį, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pateikė ieškovei jūrininko sveikatos pažymėjimo kopiją, joje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą), nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, jog jūrininko sveikatos pažymėjimas nepatvirtina atsakovo galimybės dirbti pagal darbo sutartį.

19. Kolegija konstatavo, kad minėtu 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu ieškovė prašė atsakovo pateikti duomenis, patvirtinančius, jog jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus, ir atsakovas tuos duomenis pateikė; minėtame rašte nebuvo aiškiai nurodytas reikalavimas dėl neeilinio sveikatos tikrinimo ir neeilinio sveikatos tikrinimo priežastis. Dėl to, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė reikalavo, o atsakovas atsisakė vykdyti jos įpareigojimą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatos būklę. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti sutartyje nurodyto darbo dėl turimų ligų. Priešingai, byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).

20. Nors 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodyta, kad jis laikomas įteiktu jo išsiuntimo elektroniniu paštu dieną, nesant byloje įrodymų dėl šalių bendravimo elektroniniu paštu, kolegija sprendė, kad šis raštas atsakovui tinkamai įteiktas buvo 2017 m. rugpjūčio 11 d. (penktadienį) 13 val. Šiame rašte nustatytas terminas iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. (neskaičiuojant šeštadienio ir sekmadienio, kai profilaktiniai sveikatos patikrinimai neatliekami), kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad ieškovė atsakovo prašė pateikti informaciją apie jo sveikatos būklę, o ne įpareigojo atsakovą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatą. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

21. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, nustatytu terminu gavusi atsakovo galiojantį medicininį pažymėjimą, leidžiantį dirbti pagal darbo sutartį, turėjo imtis priemonių, kad būtų pašalintos jai kilusios abejonės dėl atsakovo galimybės dirbti pagal darbo sutartį, o ne konstatuoti, kad atsakovas atsisakė vykdyti jos įpareigojimą neeiline tvarka pasitikrinti sveikatos būklę, ir atleisti atsakovą iš darbo.

22. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kada atsakovas neatvyko į darbą visą dieną, kada jis turėjo dirbti laive ar dirbti kitą darbdavio nurodytą darbą, nepateikti duomenys apie atsakovo daromas pravaikštas, tarnybiniai pranešimai apie fiksuotus atsakovo neatvykimus į darbą. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė (po atsakovo atgauto darbingumo, t. y. 2016 m. birželio mėn.) nesudarinėjo darbo grafikų, neturi duomenų apie atsakovo darbo ar nedarbo dienas, nepateikė laivo kapitono nustatyto grafiko, neinformavo atsakovo apie vykimo į laivą datą, laivo buvimo vietą. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

23. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nuo 2016 m. birželio buvo be darbo (prastova), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdė darbo pareigas, buvo kviečiamas vykti į darbą, laivas (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas, ieškovė mokėjo atsakovui uždarbį į banko sąskaitą ir visą laikotarpį iki jo atleidimo deklaravo „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atskaitymus iš darbo užmokesčio (DK 47 straipsnio 1 dalis).

24. Remdamasi DK 47 straipsnio 4 dalimi, byloje nesant duomenų, kad ieškovė būtų teikusi pranešimą atsakovui dėl atvykimo į darbą, kolegija pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovas susirado sezoninį darbą, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės veiksmai dėl pravaikštų deklaravimo yra teisėti ir pagrįsti. Be to, ieškovė pravaikštą atsakovui deklaravo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., kai atsakovas nebedirbo (duomenys neskelbtini).

25. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui buvo priskaičiuota ir deklaruota kaip išmokėta nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie (duomenys neskelbtini) su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau šių atsakovas negavo, o tai leidžia teigti, jog ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną visiškai neatsiskaitė. Aplinkybė, kad ieškovė už prastovas skaičiavo atsakovui darbo sutartyje nustatytą (duomenys neskelbtini), t. y. didesnį nei nustatytą įstatyme, darbo užmokestį, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) atlyginimas buvo apskaičiuotas neteisėtai, nes įstatyme nėra draudimo darbuotojui mokėti didesnį nei minimalioji mėnesinė alga atlyginimą.

26. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, byloje nesant CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

27. Kolegija, remdamasi DK 231 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama Darbo ginčų komisijos sprendimui, turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl šio teismo sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį iš esmės Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucine dalimi, t. y. ginčą išsprendžiant iš esmės.

28. CPK 10 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra konfidencialūs duomenys apie atsakovo sveikatą, kolegija visą bylos medžiagą pripažino nevieša.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 231 straipsnio 4, 7 dalis, o tai lėmė CPK 313 straipsnyje nustatyto draudimo priimti blogesnį sprendimą ir CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, kad ja nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau faktiškai teismas, patikslindamas sprendimo rezoliucinę dalį, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimdamas ieškovei (apeliantei) blogesnį sprendimą. Skundžiama nutartimi pripažinta, kad atsakovas iš darbo atleistas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas laikytinas atleistas iš darbo nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sistemiškai aiškinant DK 231 straipsnio 4 ir 7 dalis su DK 231 straipsnio 1 dalimi bei CPK 313 straipsniu ir CPK 320 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai kaip darbo santykių pabaigą nustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, skirtingai nei tai nustatyta tiek minėtu sprendimu, tiek Darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbo santykių tarp ginčo šalių pabaigos momentas sukelia tiesioginius padarinius ieškovei, nes iki darbo santykių pabaigos momento jai tenka pareiga mokėti su socialiniu draudimu susijusius mokesčius.

29.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 25 punktą, DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Aprašo 25 punktas nenustato jokių reikalavimų įpareigojimo tikrintis neeiline tvarka sveikatą formai. Įpareigojime privalo būti nurodyta tik priežastis, dėl ko prašomas neeilinis sveikatos tikrinimas. Teismas nepagrįstai kvalifikavimo ieškovės įpareigojimą atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą kaip jos prašymą atsakovui pateikti informaciją apie jo sveikatos būklę. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė gavo (duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą). Atsižvelgdama į gautą informaciją, taip pat į darbo žvejybos laivuose specifiką, pagal kurią asmenys, sergantys minėtomis ligomis, negali dirbti žvejybiniuose laivuose siekiant apsaugoti likusios įgulos dalies sveikatą (Aprašo (duomenys neskelbtini) punktai), ieškovė pagrįstai kreipėsi į atsakovą dėl neeilinio sveikatos patikrinimo. Kreipimesi buvo nurodyta tiek neeilinio sveikatos patikrinimo priežastis (turimi duomenys apie sveikatos sutrikimus), tiek konkrečiai nurodyta teisės norma, kurios pagrindu asmuo įpareigotas pasitikrinti sveikatą, t. y. Aprašo 25 punktas. Remiantis Aprašu, neeilinio sveikatos tikrinimo atveju yra iš esmės tikrinama asmens būklė bei jos atitiktis Aprašo 1 priedo reikalavimams. Pagal Aprašo 1 priedą, atsakovo galimai turimų ligų atveju privalo būti atliktas atskiras sveikatos įvertinimas, t. y. ar pagal turimas ligas jis faktiškai gali atlikti darbo funkcijas. Tuo tarpu atliekant standartinę medicininę patikrą, kurią atlikus išduodama standartinė jūrininko sveikatos medicinos pažyma, asmens būklė bei sveikatos atitiktis Aprašo 1 priedo visiems reikalavimams (įskaitant sirgimą atskiromis ligomis) nėra vertinama.

30. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1. DK 218 straipsnio 4 dalies, 231 straipsnio 3, 4, 7 dalių nuostatų analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo darbo ginčą iš esmės, bet rezoliucinėje dalyje, atmesdamas ieškinį, nesuformulavo DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto imperatyvo, todėl apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi pagrįstai patikslino teismo sprendimą, nurodydamas, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka buvo konstatuota darbo santykių pabaiga nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks aiškinimas prieštarauja DK 218 straipsnio 4 daliai.

30.2. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė, kaip darbdavė, nepateikė įrodymų, kad ji: 1) patvirtino darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą; 2) patvirtino darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką ir su juo pasirašytinai supažindino darbuotojus, taip pat ir atsakovą; 3) atsakovas atsisakė pereiti privalomą sveikatos patikrinimą (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnis, DK 158 straipsnis). Kadangi 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu advokato padėjėjas prašė atsakovą iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei pateikti duomenis, patvirtinančius, jog atsakovo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus, tai atsakovas, kaip protingas ir apdairus asmuo, pateikė ieškovei jos reikalaujamus duomenis, t. y. galiojantį jūrininko sveikatos pažymėjimą, (duomenys neskelbtini). Šis pažymėjimas patvirtino atsakovo sveikatos būklės atitiktį Aprašo 1 priedo reikalavimams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir teisme santykio, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijos sprendimu buvo išspręstas iš esmės

31. Individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką, kuri aktuali ir taikytina nagrinėjamoje byloje, reglamentuoja nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK IV dalies „Darbo ginčai“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ ir II skyriaus „Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas“ normos. DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

32. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis). Pastaroji nuostata nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes jos taikymo sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

33. DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (1 dalis); praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (2 dalis); darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (3 dalis).

34. Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt.

35. DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (1 dalis); jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (2 dalis). DK 230 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (1 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (2 dalis).

36. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo nė viena iš ginčo šalių per įstatyme (DK 231 straipsnis) nustatytą terminą nepareiškia teisme ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka, už jo nevykdymą darbdaviui gali būti skiriama bauda (DK 232 straipsnis). Vadinasi, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai.

37. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

38. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.

39. Civilinė individualaus darbo ginčo dėl teisės byla

40. Priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną.

41. Pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamos kategorijos byloje turi atitikti jo turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, nustatytus CPK 270 straipsnyje. Išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, kurie daro išnagrinėtą bylą iki galo neišspręstą arba yra naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltinis ir todėl reikalauja papildomo teisminio įsikišimo. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti suformuluojama taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų dėl išnagrinėto individualaus darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės, patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio bei būtų įvykdoma.

42. Teismo sprendimas, skirtingai nei darbo ginčų komisijos sprendimas, yra ne vykdomasis, o vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 9 punktas, DK 230 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo priverstiniam vykdymui jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, į kurį turi būti pažodžiui perrašoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

43. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės ir prašymas tenkintas, pavyzdžiui, darbo ginčų komisijai nusprendus pagal darbuotojo prašymą šiam iš darbdavio išieškoti 200 Eur darbo užmokesčio, priėmimo kita ginčo šalis, nesutikdama su nurodytu sprendimu, per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl to paties darbo ginčo išnagrinėjimo, pavyzdžiui, darbdavys ieškiniu prašo pripažinti, kad darbuotojas neturi teisės į reikalaujamus 200 Eur darbo užmokesčio, ir dėl to darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėja bei neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai), pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad teisi yra prašymą darbo ginčų komisijai padavusi šalis, nurodyto pavyzdžio atveju – darbuotojas turi teisę į 200 Eur jam neišmokėto darbo užmokesčio, o darbdavys – pareigą juos išmokėti, išspręsdamas ginčą iš esmės sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti ne tik išvadą atmesti ieškinį, bet ir teisiosios darbo ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį, nurodyto pavyzdžio atveju – priteisti darbuotojui iš darbdavio 200 Eur darbo užmokesčio. Reikalavimą, dėl kurio patenkinimo darbo ginčo šalis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismui, iš esmės išnagrinėjus ginčą, pripažinus pagrįstu, tačiau apie jo tenkinimą ir patenkinto reikalavimo turinį nenurodžius teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, susidarytų netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi įstatymų nustatyta tvarka, liktų iki galo neišspręstas ir ateityje būtų poreikis papildomai įsikišti kompetentingiems organams, nes neegzistuotų joks priverstinai vykdytinas darbo ginčus nagrinėjančių organų sprendimas, nustatantis šalių materialiąsias teises ir pareigas, t. y. nebūtų pasiektas rezultatas, dėl kurio buvo inicijuotas darbo ginčo nagrinėjimas. Teismas, iš esmės išspręsdamas individualų darbo ginčą dėl teisės, sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti savo suformuluotą patenkinto reikalavimo sprendimo priėmimo dieną turinį.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 231 straipsnio 4, 7 dalis, pažeidė CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą priimti blogesnį sprendimą ir CPK 320 straipsnio 1 dalį

44. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovo B prašymą atsakovei A, (duomenys neskelbtini) sprendimu prašymą tenkino iš dalies, be kita ko, pripažino B atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu ir nurodė laikyti, kad darbo sutartis nutraukta Darbo ginčo komisijos sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

45. Šioje civilinėje byloje ieškovė A, nesutikdama su nurodytu Darbo ginčų komisijos sprendimu, (duomenys neskelbtini) pareiškė teisme ieškinį, šį patikslinusi, be kita, ko, prašė pripažinti atsakovo B atleidimą iš darbo teisėtu.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstė tokią išvadą dėl ginčo išsprendimo iš esmės: ieškinį atmesti.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į DK 231 straipsnio 4, 7 dalių nuostatas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinį bei nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį iš esmės darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucine dalimi, t. y. ginčą išsprendžiant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstė nauja redakcija, kurioje, be kita ko: pripažino B atleidimą iš darbo A pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai) neteisėtu; nurodė laikyti, kad darbo sutartis tarp B ir A nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną.

48. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, netinkamai aiškino ir taikė DK 231 straipsnio 4, 7 dalis, o tai lėmė CPK 313 straipsnyje nustatyto draudimo priimti blogesnį sprendimą ir CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas faktiškai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimdamas ieškovei (apeliantei) blogesnį sprendimą, nes nurodė laikyti, kad atsakovas iš darbo atleistas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tuo tarpu pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas laikytinas atleistu iš darbo nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, o darbo santykių tarp šalių pabaigos momentas sukelia tiesioginius padarinius ieškovei, nes iki darbo santykių pabaigos momento jai tenka pareiga mokėti su socialiniu draudimu susijusius mokesčius.

49. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, ieškovei pareiškus teisme ieškinį, Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, netapo privalomas (DK 229 straipsnio 1 dalis) ir nesukūrė šalių materialiesiems santykiams teisinių padarinių, susijusių su atsakovo atleidimu iš darbo, šio atleidimo pripažinimu neteisėtu bei dėl to taikytinomis tam tikromis įstatyme nustatytomis teisinėmis pasekmėmis. Tokiu atveju, kaip jau minėta, ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas, šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatydamas teismo sprendimo momentu, t. y sprendimo priėmimo dieną.

50. Šioje byloje atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu taikytas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Šioje teisės normoje įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo teisinis pagrindas ir įsakmiai nurodytas darbo sutarties šiuo pagrindu pasibaigimo (nutraukimo) momentas – darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo įsiteisėjimo diena. Ją taikydamas konkrečioje byloje darbo ginčą nagrinėjantis organas, taigi ir teismas, savo priimame sprendime turi nurodyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta tuo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

51. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios nutarties 38, 40, 41, 43, 49, 50 punktuose konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 231 straipsnio 4, 7 dalis.

52. Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje, 231 straipsnio 1, 3, 4, 7 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad tokiu atveju, kai darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbuotojo prašymą, priimtu sprendimu pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbdavys, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, turi turėti omenyje ir prisiimti teisinių pasekmių riziką, kad, teismui priėmus sprendimą darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbo sutartis bus laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. darbo sutarties nutraukimo momentas, lyginant su tuo, kuris konstatuotas neįsiteisėjusiame darbo ginčų komisijos sprendime, bus nukeltas.

53. Pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių; nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.

54. Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti tarpusavyje palyginami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai apelianto teisių ir pareigų apimties aspektu.

55. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad: bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

56. Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu.

57. Šioje byloje nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas laikytinas atleistu iš darbo nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, nuo kada darbo sutartis laikoma nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nepakeitė ir nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nutarties motyvuojamojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tik patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį, o rezoliucinėje nutarties dalyje išdėstė išvadą patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodė naują to sprendimo rezoliucinės dalies redakciją. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių pasekmių tinkamas konstatavimas (momento, nuo kurio darbo sutartis laikoma nutraukta, nustatymas), kai pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė, nelaikytinas apeliantui (ieškovei) blogesnio sprendimo priėmimu, nes tokiu būdu apelianto padėtis nėra pabloginta, yra užtikrintas apibrėžtumas ir nepaliekama neišspręstų tiesiogiai su ginčo santykiais susijusių klausimų.

58. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnio, 320 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Aprašo nuostatų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

59. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Pagal šio straipsnio 3 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas.

60. Kasacinio teismo konstatuota, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

61. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

62. Kasacinio teismo konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

63. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018, 50 punktas; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS0yNDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55-248/2018">3K-3-55-248/2018</a>, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

64. Šioje byloje kilo ginčas, ar atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodytą DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkte, ir dėl darbo sutarties nutraukimo už tokį pažeidimą teisėtumo.

65. Byloje nustatyta, kad ieškovė, disponuodama (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu paprašė atsakovo iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikti duomenis, patvirtinančius, jog jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus. Šiame ieškovės rašte nurodyta, kad „vadovaujantis <...> Aprašo (duomenys neskelbtini) (atsižvelgus į turimus galimus duomenis apie sveikatos sutrikimus), prašome <...> pateikti duomenis, patvirtinančius, jog Jūsų sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus“.

66. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nurodytą ieškovės raštą gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d. (penktadienį) 13 val. ir per tame rašte nurodytą terminą ieškovei pateikė jūrininko sveikatos pažymėjimo, galiojančio iki (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis (atsakovas) nuo (duomenys neskelbtini) gali dirbti jūrininku taikant tam tikrus apribojimus, kopiją. Ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė 2017 m. rugpjūčio 16 d., remdamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nurodytus DK 58 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktuose.

67.

68. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 25 punktą, DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nepagrįstai vertino jos (ieškovės) 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą atsakovui atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, kuriame buvo nurodyta tiek neeilinio sveikatos patikrinimo priežastis (turimi duomenys apie sveikatos sutrikimus), tiek konkrečiai nurodyta teisės norma, kurios pagrindu asmuo įpareigotas pasitikrinti sveikatą, t. y. Aprašo 25 punktas. Ieškovės teigimu, remiantis Aprašu, neeilinio sveikatos tikrinimo atveju yra iš esmės tikrinama asmens būklė bei jos atitiktis Aprašo 1 priedo reikalavimams, tuo tarpu atliekant standartinę medicininę patikrą, kurią atlikus išduodama standartinė, einamoji jūrininko sveikatos medicinos pažyma, asmens būklė bei sveikatos atitiktis Aprašo 1 priedo visiems reikalavimams (įskaitant sergamumą atskiromis ligomis) nėra vertinama.

69. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad Aprašo normose reglamentuojama, jog: Aprašas nustato išankstinių (prieš įsidarbinant), periodinių (dirbant) ir neeilinių privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų (toliau – sveikatos tikrinimo) reikalavimus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką (1 punktas); sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka šiame Apraše nustatytus sveikatos būklės reikalavimus (2 punktas); Aprašas taikomas visiems jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kur tikrinama šiame punkte nurodytų asmenų sveikata (3 punktas); asmenys, dirbantys ar norintys įsidarbinti jūrininkais ar vidaus vandenų transporto specialistais arba įgyti teisę valdyti motorinį pramoginį laivą, kitas motorines plaukiojimo priemones, privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami darbą ar veiklą (toliau – įsidarbindami), o dirbančiųjų sveikata tikrinama periodiškai, kaip nurodyta šio Aprašo III skyriuje, vadovaujantis šiuo Aprašu bei atsižvelgiant į šio Aprašo 1 priedo „Minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams“ nuostatas (7 punktas); minimalūs sveikatos tinkamumo reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams, ir tikrinimo mastai nurodyti Aprašo 1 priede (21 punktas); darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, raštu nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo (25 punktas); asmenims, atitinkantiems sveikatos būklės reikalavimus, yra išduodami tai patvirtinantys atitinkamai formos Nr. 048-1/a arba formos Nr. 048-2/a sveikatos pažymėjimai (31 punktas).

70. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog atliekant neeilinį jūrininko sveikatos tikrinimą taikomi skirtingi tikrinimo mastai ir (ar) sveikatos tinkamumo reikalavimai nei atliekant kitokį (išankstinį, periodinį) sveikatos tikrinimą. Atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą, jai pateikė formos Nr. 048-1/a jūrininko sveikatos pažymėjimą (šios nutarties 66 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pateikė ieškovei duomenis, jog jo sveikatos būklė atitinka Aprašo 1 priedo reikalavimus. Įvertinus ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto turinį (šios nutarties 65 punktas), pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiame rašte nebuvo aiškiai nurodytas reikalavimas dėl neeilinio sveikatos tikrinimo ir tokio tikrinimo priežastis. Pagrįstais pripažintini ir kiti apeliacinės instancijos teismo argumentai (šios nutarties 67 punktas), kuriais teismas pagrindė (ir kurie nėra ginčijami kasaciniu skundu) išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

71. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti vertintini ir todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 25 punktą, DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų peržengimo ir DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje

72. CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo ribas, 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

73. Pažymėtina, kad toks, koks įtvirtintas CPK 353 straipsnio 1 dalyje, bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimas yra pamatinio civilinio proceso principo, t. y. dispozityvumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio, jog bylos šalys savo reikalavimais ir atsikirtimais nustato teisminio nagrinėjimo dalyką, išraiška. Kita vertus, aptariama (bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimo) taisyklė nėra absoliuti. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

74. Teisėjų kolegija 2019 m. sausio 14 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą svarstyti kasacinio skundo ribų peržengimo klausimą, sprendžiant dėl DK 218 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo.

75. DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

76. Šioje byloje teismai taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstydamas nauja redakcija, skundžiama nutartimi atsakovui priteisė iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo dienos.

77. Labai panaši faktinė situacija buvo susiklosčiusi ir kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-308/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-308/2008">3K-7-308/2008</a>, kuri išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas, taikydamas tuo metu galiojusius DK 297 straipsnio 3 dalį ir CPK 353 straipsnio 2 dalį, sprendė, kad viešasis interesas – silpnesniosios darbo santykių šalies, t. y. darbuotojo, teisių apsauga – reikalauja peržengti kasacinio skundo ribas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, todėl, vadovaujantis DK 297 straipsnio 3 dalimi, ieškovei papildomai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

78. Šioje byloje vertintina, kad nepriteisęs vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, pažeidė silpnesniosios darbo santykių šalies teisę į turtinę kompensaciją už priklausančių gauti pajamų negavimą ne dėl jos kaltės, kai ieškovė nevykdo sprendimo. Ši teisė atsakovui reikšminga, nes, be atliekamos kompensavimo funkcijos, skatina ieškovę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Įvertinus minėtų pažeistų atsakovo teisių svarbą jam, kaip silpnesniajai ginčo šaliai, spręstina, kad šioje byloje viešasis interesas – silpnesniosios darbo santykių šalies, t. y. darbuotojo, teisių apsauga – reikalauja peržengti kasacinio skundo ribas, jų neperžengus būtų pažeisti atsakovo teisėti interesai. Dėl to konstatuotina, kad nustatytas pagrindas peržengti ieškovės kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Jas peržengus konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 218 straipsnio 4 dalį ir dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina, atsakovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, DK 218 straipsnio 4 dalis).

79. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės išspręsdamas individualų ginčą dėl teisės ir pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteisdamas darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi apskaičiuoti ir rezoliucinėje dalyje nurodyti: 1) priteisiamą vidutinio darbo užmokesčio sumą, apskaičiuotą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; 2) priteisiamą vidutinį darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę). Konkrečią darbuotojui išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo, sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese.

80. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje, tikslindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė atsakovui priteisiamą vidutinio darbo užmokesčio sumą, kuri apskaičiuota už priverstinės pravaikštos laikotarpį tik iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Taigi

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Netenkinant ieškovės kasacinio skundo, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

82. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą nurodo, kad turėjo 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Netenkinant kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasacinį skundą padavusios ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti, septintąją nutarties rezoliucinės dalies pastraipą išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d nutarimo Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktą, taip pat Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 13P- 146-(7.1.2) „Dėl teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą).“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti B iš A 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas