Dėl įspėjimo apie terminuotos nuomos sutarties nutraukimą termino pabaigos teisinių padarinių

Civilinė byla Nr. 3K-3-72-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02364-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1; 2.6.16.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Index“ sporto centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpava“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įspėjimo apie terminuotos nuomos sutarties nutraukimą termino pabaigos teisinių padarinių.

2. Ieškovė prašė pripažinti 2013 m. lapkričio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – ir sutartis, nuomos sutartis) nutraukimą pagal atsakovės 2016 m. kovo 24 d. pranešimą neteisėtu; priteisti ieškovei iš atsakovės 101 462,05 Eur kompensaciją už ieškovės investicijas į nuomotų patalpų pagerinimą, 1141 Eur nuostolių, patirtų dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Šalys 2013 m. lapkričio 22 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas Vilniuje, Švitrigailos g. 29. Atsakovė 2015 m. birželio 1 d. raštu nurodė ieškovei, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. ji ketina vienašališkai nutraukti sutartį dėl susidariusios skolos už patalpų nuomą. Ieškovė teigė, kad tuo metu šalys susitarė nenutraukti sutarties, todėl nuomos santykiai tęsėsi, atsakovė išrašydavo sąskaitas už patalpų nuomą. 2016 m. kovo 25 d. pareiškimu atsakovė nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. įspėjimo praėjo daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, todėl sutartis laikoma nutraukta nuo 2016 m. kovo 24 d.

4. Ieškovės įsitikinimu, sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta neteisėtai, nes atsakovė nenurodė, kokio dydžio skolą ir iki kada ieškovė turėjo sumokėti. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. atsakovės teikto įspėjimo apie sutarties nutraukimą per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 25 d. buvo išrašytos 8 sąskaitos už patalpų nuomą; skolos dydis nenustatytas, nes atsakovė atsisakė kooperuotis ir bendradarbiauti, sąžiningai vykdyti sutartines prievoles, todėl sutartis negalėjo būti nutraukta sutarties 11.2.2 punkte nurodytu pagrindu. Kadangi sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta neteisėtai, dėl atsakovės kaltės, tai jai kyla pareiga kompensuoti 101 462,05 Eur išlaidas, ieškovės patirtas pagerinant ir rekonstruojant nuomotas patalpas. Be to, ieškovė 2016 m. balandžio 1 d. neteko galimybės naudotis patalpomis, tačiau iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojo jos pasirašytos sutartys su klientais dėl paslaugų teikimo patalpose, taigi ji patyrė 1141 Eur nuostolius, šiuos prašė atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1415 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. lapkričio 22 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei suteikta teisė laikinai (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) naudoti ir valdyti už mokestį patalpas Vilniuje, Švitrigailos 29; ieškovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį tokia tvarka: 2013 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. balandžio 1 d. laikotarpiu mokėti 86,89 Eur (300 Lt) nuomos mokestį per mėnesį už visas nuomojamas patalpas; 2014 m. balandžio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu – 810,94 Eur (2800 Lt) nuomos mokestį per mėnesį; 2019 m. balandžio 1 d. iki sutarties termino pabaigos – po 1,30 Eur (4,5 Lt) už 1 kv. m nuomojamų patalpų, kurių bendras plotas 709 kv. m (iš viso 924,03 Eur (3190,50 Lt) nuomos mokesčio per mėnesį; komunalines paslaugas ir visus kitus mokesčius, susijusius su nuomojamomis patalpomis (suvartotą elektros energiją, vandenį ir nuotekas, teritorijos priežiūrą ir pan.). Ieškovė netinkamai vykdė sutartį, todėl nuo 2014 m. spalio 31 d. atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius. 2015 m. sausio 26 d. raštu atsakovė priminė ieškovei apie susidariusią 10 033,11 Eur skolą už suvartotą energiją, vandenį, patalpų nuomą, prašė per 10 d. nuo šio rašto gavimo dienos padengti skolą, įspėjo, kad, ieškovei neatsiskaičius, pagal sutarties 11.2.2 punktą bus priversta vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovės 2016 m. gegužės 27 d. siųstas ieškovei skolų suderinimo aktas patvirtina, kad 2015 m. birželio 1 d. ieškovė buvo skolinga atsakovei 13 171 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtinta iki 2016 m. kovo 31 d. susidariusi pagal nuomos sutartį ieškovės 8536,46 Eur skola atsakovei.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę mokėti už visas komunalines paslaugas, kitus mokesčius, susijusius su nuomojamomis patalpomis. Įvertinęs šią aplinkybę bei atsakovės raštu siųstus ieškovei pranešimus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalies, CK 6.497 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovė vėlavo atsiskaityti, neįvykdė atsakovės raštiško įspėjimo sumokėti susidariusią skolą, todėl atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių žalingų padarinių priežastinis ryšys, todėl atsakovei netaikytina civilinė atsakomybė.

8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą kompensuoti 101 462,05 Eur investicijas išnuomotoms patalpoms pagerinti, pažymėjo, kad sutarties 5.2 punktu nuomininkė įsipareigojo be atskiro raštiško nuomotojos sutikimo neatlikti patalpų ir kito turto rekonstrukcijos, pertvarkymo ar kapitalinio remonto; sutarties 5.2.2 punktu – savo sąskaita atlikti patalpų ir turto einamojo remonto darbus. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateiktos informacijos apie civilinę bylą Nr. B2-1604-866/2017 teismas, įvertinęs tos bylos medžiagoje esančių ieškovės 2015 m. ir 2016 m. balanso duomenis, pažymėjo, kad ieškiniu prašomo priteisti turto vertė būtų 30 579,29 Eur, tačiau ieškovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto balansinėje apskaitoje priteisti prašomo turto vertė nurodyta tik 9134 Eur. Be to, šis turtas ieškovės buvo parduotas už 1800 Eur. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, jog UAB „Index“ sporto centras dėjo maksimalias pastangas sutarčiai vykdyti, dėl to atmetė kaip nepagrįstus ieškovės reikalavimą kompensuoti investicijas pagerinant patalpas, priteisti patirtų nuostolių atlyginimą.

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, ieškinio reikalavimą pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu tenkino – pripažino atsakovės vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016 m. kovo 24 d. neteisėtu; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti kompensaciją ir nuostolių atlyginimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Kolegija nurodė, kad atsakovė 2015 m. sausio 26 d. informavo ieškovę, jog ši pagal nuomos sutartį skolinga 10 033,11 Eur, pasiūlė per 10 d. nuo pranešimo gavimo dienos padengti skolą, nes kitu atveju bus nutrauktas elektros energijos tiekimas, o nuomos sutartis nutraukta pagal sutarties 11.2.2 punktą; 2015 m. birželio 1 d. atsakovė informavo ieškovę apie 13 171 Eur skolą, prašė iki 2015 m. birželio 11 d. ją padengti, nes kitu atveju bus nutrauktas elektros tiekimas, o nuomos sutartis 11.2.2 punkto pagrindu vienašališkai bus nutraukta 2015 m. liepos 1 d.

11. Kolegijos nuomone, byloje pateiktas 2016 m. gegužės 27 d. atsakovės parengtas skolų suderinimo aktas, patvirtinantis, kad ieškovės skola atsakovei 2015 m. birželio 1 d. sudarė 13 171 Eur, negali būti laikomas tinkamu įrodymu skolos dydžiui patvirtinti, nes ieškovės nepasirašytas, taigi šalių nesuderintas. BUAB „Index“ sporto centro bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi (o ne 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) buvo patvirtintas atsakovės 8536,46 Eur kreditoriaus reikalavimas, kildinamas iš nuomos sutarties. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, todėl atsakovė galėjo imtis priemonių sutarčiai vienašališkai nutraukti pagal jos 11.2.2 punktą.

12. Kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bankroto byloje klausimą dėl atsakovės 12 130,83 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2013 m. gruodžio 1 d. Elektros energijos tiekimo sutarties patvirtinimo, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Elpava“, BUAB „Index“ sporto centro bei trečiųjų asmenų I. M., N. S. (N. S.), UAB „Oil IndEx“ taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, jog bankroto byloje būtų patvirtintas 5813 Eur UAB „Elpava“ reikalavimas; nutartis įsiteisėjusi. Dėl šios priežasties netekusiais prasmės kolegija pripažino ieškovės argumentus, susijusius su mokesčių mokėjimu už elektros energijos tiekimą, atsakovės netinkamai atliktu mokesčių apskaičiavimu už suvartotą elektros energiją.

13. Pirmosios instancijos teismas vienašalį nuomos sutarties nutraukimą pripažino teisėtu, remdamasis tik tuo, kad ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove, nevertino, ar toks sutarties nutraukimas atitiko sutartyje nustatytą tvarką. Dėl to kolegija vertino sutarties nutraukimą būtent šiuo aspektu.

14. Įvertinusi sutarties sąlygas, kolegija padarė išvadą, kad vienašališkai pagal 11.2.2 punktą sutartis galėjo būti nutraukta tokiomis sąlygomis: nuomininkas apie vienašališką nutraukimą buvo įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 60 dienų; nuomininkas per 30 (10?) (sutarties 11.2.2 punkte įrašas skaitmenimis „30“ nesutampa su įrašu žodžiais „dešimt“) dienų nuo nuomotojo rašytinio įspėjimo gavimo dienos nepašalino 11.2.2 punkte nurodytų sutarties pažeidimų. Atsakovė 2015 m. birželio 1 d. pranešimu pasiūlė ieškovei sumokėti skolą iki 2015 m. birželio 11 d. ir įspėjo, kad, nepašalinus pažeidimo, nuomos sutartis bus nutraukta 2015 m. liepos 1 d. Tačiau sutartį vienašališkai atsakovė nutraukė tik 2016 m. kovo 24 d., apie tai informuodama ieškovę tos pačios datos pareiškimu. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad atsakovė nuomos sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties 11.2.2 ir 11.4 punktuose nustatytos tvarkos, t. y. raštu neinformuodama ne vėliau kaip prieš 60 d. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, nenutraukusi sutarties nuo 2015 m. birželio 1 d. pranešime nurodytos datos, nebegalėjo vėliau remtis šiuo pranešimu, nes jau buvo pasibaigęs šio pranešimo galiojimas. Atsakovė, ketindama vėliau nutraukti sutartį, privalėjo vėl informuoti raštu ieškovę apie galimą sutarties nutraukimą.

15. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą, netinkamai aiškino sutarties sąlygas, kolegija panaikino šią teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, ir dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą – jį tenkino.

16. Pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti reikalavimus dėl kompensacijos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, nes nurodė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, be to, nors prašė kompensuoti 101 462,05 Eur patalpų pagerinimo investicijų, ieškovė turto balanse neturėjo tokios vertės ilgalaikio ir trumpalaikio prašomo priteisti turto. Teismas nenurodė išsamių argumentų šiems teiginiams pagrįsti, nemotyvavo, neanalizavo nuomos sutarties 11.6 punkto nuostatos, nors būtent šio punkto pagrindu ieškovė prašė priteisti kompensaciją ir nuostolių atlyginimą; be to, ieškovė prašė priteisti ne turtą ar jo vertę, o investicijų (išlaidų) kompensaciją ir nuostolių atlyginimą. Dėl to kolegija panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą ir kompensaciją, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nesilaikė vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, nes netinkamai įspėjo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016 m. kovo 24 d. Nuomos sutarties 11.2.2 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas sutartyje nustatytu terminu laiku nemoka nuomos mokesčio ar neatlieka kitų sutartyje nustatytų mokėjimų, buvo nuomotojo raštu ne vėliau kaip prieš 60 dienų įspėtas, šio pažeidimo nepašalino per 30 (dešimt) dienų nuo įspėjimo gavimo dienos. Atsakovė nurodytų sąlygų laikėsi.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 1.123 straipsnio 3 dalyje, 6.35 straipsnio 4 dalyje nustatytą prezumpciją, kad terminas nustatytas skolininko naudai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teismai nenustatė, kad nuomos sutartyje terminai būtų nustatyti kreditorės naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 2015 m. birželio 1 d. pranešime (įspėjime) apie sutarties nutraukimą nurodytas terminas (2015 m. liepos 1 d.) buvo ne minimalus trūkumų pašalinimo terminas, bet maksimalus terminas, kuriam suėjus atsakovės įspėjimas neteko galios. CK 1.123 straipsnio 3 dalyje ir 6.35 straipsnio 4 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad skolininkui neigiamos pasekmės negali atsirasti prieš įstatyme ar sutartyje nustatytą terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, suėjus įspėjime apie sutarties nutraukimą nurodytam terminui, įspėjimas neteko galios ir apie sutarties nutraukimą atsakovei reikėjo įspėti iš naujo.

17.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2015 m. birželio 1 d. pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą neteko galios 2015 m. liepos 1 d., padarytas netinkamai taikant sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal nuomos sutarties 11.4 punktą apie sutarties nutraukimą 11.2 ir 11.3 punktuose nustatytais pagrindais nutraukiančioji šalis privalo pranešti kitai šaliai raštu ne vėliau kaip prieš 60 (šešiasdešimt) dienų. Tai reiškia, kad minimalus 60 d. terminas nuo 2015 m. birželio 1 d. pranešimo dienos suėjo tik 2015 m. liepos 31 d. Kadangi ieškovė nepašalino trūkumų nei per 2015 m. birželio 1 d. pranešime nurodytą 30 d. terminą (iki 2015 m. liepos 1 d.), nei per nuomos sutarties 11.4 punkte nustatytą 60 d. terminą, tai nuomos sutarties nutraukimas 2016 m. kovo 24 d. atitinka nuomos sutarties 11.4 punkte nurodytą formuluotę „ne vėliau, kaip prieš 60 dienų“. Atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė argumento, ar nuomos nutraukimo data (2016 m. kovo 24 d.) nėra pernelyg nutolusi nuo pranešime nurodyto termino.

17.4. Aplinkybė, kad ieškovė ir po 2015 m. liepos 1 d. naudojosi patalpomis, o atsakovė jai išrašydavo sąskaitas, nereiškia nuomos santykių tęstinumo, nes, pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, jei nuomininkas grąžina daiktą pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį pavėluota grąžinti daiktą.

18. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Nuomos sutarties 11.4 punkte nustatyta pareiga ne vėliau kaip prieš 60 dienų pranešti kitai šaliai raštu apie sutarties nutraukimą. Toks pranešimas ir šio termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys sutartį. Nors atsakovė 2015 m. birželio 1 d. raštu nurodė, kad dėl susidariusios skolos ketina vienašališkai nutraukti sutartį nuo 2015 m. liepos 1 d., tačiau buvęs ieškovės vadovas netrukus po minėto rašto gavimo susitiko su atsakove, todėl pasiekė susitarimą nenutraukti nuomos sutarties. Taigi 2016 m. kovo 24 d. nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta, nes po 2015 m. liepos 1 d. ieškovė nebuvo įspėta prieš 60 dienų apie ketinimą nutraukti sutartį; nuo 2015 m. birželio 1 d. ieškovei reguliariai buvo teikiamos sąskaitos už patalpų nuomą; vien įspėjimas, remiantis sutarties nuostatomis, negali būti pagrindas nutraukti sutartį, nes reikia nustatyti tokio pažeidimo esmingumą ir tai, kad pažeidimų negalima pašalinti kitokiais būdais (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Būtent šios nuostatos buvo įtvirtintos nuomos sutarties 11.2.2 punkte.

18.2. Pažymėta, kad įspėjimo apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 25 d. metu buvo išrašytos 8 sąskaitos už patalpų nuomą, bet skolos dydis nebuvo nustatytas atsakovei atsisakius kooperuotis, bendradarbiauti, vykdyti sutartines prievoles sąžiningai. Tai reiškia, kad ne skolininkas, bet kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta sutarties 11.2.2 punkte nurodytu pagrindu. Taigi sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

18.3. Atsakovė nesilaikė nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, pranešimo apie sutarties nutraukimą terminų: nepateikė privalomo nuomos sutarties 11.4 punkte nurodyto pranešimo apie sutarties nutraukimą, nuo kurio galėtų būti skaičiuojamas 60 dienų terminas. Be to, iš 2015 m. birželio 1 d. įspėjimo bei besitęsiančių nuomos santykių ieškovė tikrai negalėjo suprasti atsakovės ketinimo vienašališkai nutraukti sutartį 2016 m. kovo 24 d.

18.4. Nuomos sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta dar ir dėl to, kad 2016 m. kovo 24 d. (pareiškimo dėl nuomos sutarties nutraukimą dieną) nebuvo susidariusi atsakovės nurodyta 22 411,69 Eur skola. Ieškovė nurodė, kad bankroto byloje buvo patvirtintas mažesnis reikalavimas, nei atsakovė teigė esant nutraukdama sutartį, be to, bankroto byloje buvo nagrinėjamas atsakovės reikalavimas tik už laikotarpį nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. vasario 8 d. Nuo pat nuomos santykių pradžios ieškovei buvo išrašomos nepagrįstai didelės sąskaitos, atitinkamai jau nuo 2013 m. gruodžio mėn. kaupėsi jos permokos. Pažymėta ir tai, kad ieškovė į atsakovės patalpas investavo 101 462,05 Eur, todėl netinkamas ieškovės nuomos santykių vykdymas negalėjo atsakovei sukelti didelių turtinio pobūdžio praradimų.

18.5. Nuomos sutarties vienašališkas nutraukimas neprieštarauja prezumpcijai, kad terminas nustatytas skolininko naudai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netinkamo įspėjimo nutraukti terminuotą nuomos sutartį termino teisinių padarinių

19. Ilgalaikėms sutartims vykdyti labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tačiau esminis principas išlieka tas, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei ją vykdyti tampa sudėtingiau, – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-319/2015).

20. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-695/2019">3K-3-12-695/2019</a>, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

21. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovės ir atsakovės 2013 m. lapkričio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nuomotojo iniciatyva sutartis gali būti nutraukta vienašališkai ne teismo tvarka prieš nustatytą terminą, jeigu: nuomininkas sutartyje nustatytu laiku nesumoka nuomos mokesčio ar neatlieka kitų šioje sutartyje nustatytų mokėjimų, buvo nuomotojo raštu apie tai įspėtas ir šio pažeidimo nepašalino per 30 (dešimt) dienų nuo nuomotojo rašytinio įspėjimo gavimo dienos (11.2.2 punktas). Sutarties 11.4 punkte nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą 11.2 ir 11.3 punktuose nustatytais pagrindais nutraukiančioji šalis privalo pranešti kitai šaliai raštu ne vėliau kaip prieš 60 dienų. Toks pranešimo ir šio termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys sutartį. Atsakovė 2015 m. birželio 1 d. pranešime nurodė, kad ieškovė yra skolinga 13 171 Eur už suvartotą elektros energiją, vandenį, patalpų nuomą; prašė iki 2015 m. birželio 11 d. padengti susidariusią skolą ir įspėjo, kad pagal nuomos sutarties 11.2.2 punktą 2015 m. liepos 1 d. vienašališkai nutrauks nuomos sutartį. Atsakovė 2016 m. kovo 24 d. pareiškimu informavo, kad nuo 2016 m. kovo 24 d. ji nutraukia sutartį.

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, ieškovei vėluojant atsiskaityti ir neįvykdžius atsakovės raštiško įspėjimo sumokėti susidariusią skolą, atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nenutraukus sutarties nuo atsakovės 2015 m. birželio 1 d. pranešime (įspėjime) nurodytos datos, šio pranešimo galiojimas (veikimas) laikytinas pasibaigusiu ir juo nebuvo galima remtis vėliau inicijuojant nuomos sutarties nutraukimo procesą. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį 2016 m. kovo 24 d., pažeisdama joje nustatytą reikalavimą, kad apie sutarties nutraukimą priešinga šalis turi būti raštu informuota ne vėliau kaip (kitaip tariant, vėliausiai) prieš 60 dienų. Teismas sprendė, kad atsakovė, vėliau (t. y. nebegaliojant 2015 m. birželio 1 d. pranešimui) ketindama nutraukti sutartį, vėl privalėjo ieškovę raštu informuoti, jog nuomos sutartis bus nutraukta po 60 dienų (arba vėliau) nuo pranešimo ieškovei įteikimo dienos, jeigu ieškovė per 30 (dešimt) dienų nepašalins nurodytų sutarties pažeidimų (sutarties 11.2.2., 11.4 punktai). Ieškovė apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016 m. kovo 24 d. nebuvo iš anksto įspėta (informuota raštišku pranešimu) sutartyje nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija tokį UAB „Elpava“ įvykdytą nuomos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.

24. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė vienašalio sutarties nutraukimo tvarką ir dėl to toks nutraukimas pripažintas neteisėtu.

25. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas iš šalių suderintos valios sudarant sutartį. Nors tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalių sutartyje aptartais atvejais, įvykdyto pažeidimo atitiktis nėra vertinama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punkte įtvirtintus kriterijus, tačiau galima laikyti, kad šalių aptarti sutarties nutraukimo pagrindai savo prigimtimi atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų, kuris leidžia nutraukti sutartį tuo atveju, kai griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę.

26. Nukentėjusioji šalis, siekdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, turi šią teisę įgyvendinti CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šios nutarties 23 punkte nurodyta, kad atsakovė nesilaikė CK 6.218 straipsnyje ir sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. pranešė apie potencialų sutarties nutraukimą 2015 m. birželio 1 d. įspėjimu, nurodydama, jog nutrauks sutartį tų pačių metų liepos 1 d. Nepaisant to, sutartis buvo vykdoma, t. y. nuomos santykiai tęsėsi. 2016 m. kovo 25 d. pareiškimu atsakovė nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. įspėjimo praėjo daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, todėl sutartis laikoma nutraukta nuo 2016 m. kovo 24 d.

27. Atsižvelgdama į šias apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (priima nuomos mokestį, nereikalauja, kad būtų pašalintas pažeidimas ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau.

28. Svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas. Tai, kad nuomos sutartis po 2015 m. birželio 1 d. įspėjimo, jog sutartis bus nutraukta nuo liepos 1 d., buvo toliau vykdoma, lemia, kad ieškovė galėjo pasikliauti atsakove, jog ši vienašališkai nenutrauks sutarties dėl 2015 m. birželio 1 d. įspėjime nurodyto pažeidimo. Panaši idėja yra įtvirtinta CK 6.218 straipsnio 2 dalyje. Ši CK taisyklė yra parengta 1994 m. Tarptautinės privatinės teisės instituto parengtų UNIDROIT komercinių sutarčių principų 7.3.2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 9:303 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (angl. The aggrieved party loses its right to terminate the contract unless it gives notice within a reasonable time after it has or ought to have become aware of the non-performance). Nukentėjusioji šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį. Tai pripažįstama ir teisės doktrinoje (žr. Chochrin, T. Vienašališkas sutarties nutraukimas: esminis pažeidimas ir papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Iš Birštonas, R. et al. Privatinės teisės teorija ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 292–294).

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeista tinkamo įspėjimo nutraukti terminuotą nuomos sutartį tvarka, o tai šiuo atveju lemia sutarties nutraukimo neteisėtumą. Dėl to kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė prašymo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė