V. N. pagal BK 24 str. 4 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-377-489/2018

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00326-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2;

1.1.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies, kurios pagrindu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį V. N. paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams, taikymas, ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė V. N. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. N. nuteistas už tai, kad 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, parengė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos – gabenimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką planą, per nenustatytus asmenis surado Latvijos pilietį S. F. (nuteistą už šias nusikalstamas veikas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu), kuris ne vėliau kaip 2014 metų balandžio mėnesį Latvijoje vykusių susitikimų metu sutiko už piniginį atlygį savo vairuojamu vilkiku kontrabandos būdu (neturint leidimo) pergabenti minėtas narkotines medžiagas iš Lietuvos į Latviją. 2014 m. gegužės 26 d. S. F. atvykus į Lietuvą, nuo 21.04 iki 21.53 val. prie UAB „S“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), V. N. kartu su S. F. nenustatytomis aplinkybėmis gautą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 289 465 g kanapių dervos, supakuotos į 150 briketų, perkrovė iš ten stovinčio mikroautobuso (duomenys neskelbtini) (nenustatytos užsienio valstybės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. F. vairuojamo vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabiną, kur S. F. paslėpė medžiagas vairuotojams miegoti skirtose vietose. Tada S. F., vykdydamas V. N. nurodymus, neteisėtai gabeno vilkiko kabinoje paslėptą narkotinę medžiagą Lietuvos Respublikos teritorija Latvijos Respublikos valstybės sienos link, siekdamas jam perduotas narkotines medžiagas neturint leidimo pervežti į Latviją, tačiau bendrininkai kontrabandos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2014 m. gegužės 26 d. 23.32 val. Joniškio rajone, kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 1-ajame kilometre, prie Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, S. F. vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, o paslėptos narkotinės medžiagos rastos ir paimtos.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajam V. N. neteisingą, per švelnią bausmę. V. N. prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas laikytinas formaliu ir nenuoširdžiu, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nustatyta nepagrįstai. Įvertinusi V. N. duotų parodymų turinį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistasis davė nenuoširdžius parodymus, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę pripažino tik iš dalies. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis V. N. po to, kai savanoriškai nutraukė beveik trejus metus trukusį slapstymąsi nuo teisėsaugos institucijų, būtų padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ar jose dalyvavusius asmenis, priešingai, teikė apie tai prieštaringą informaciją. Pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, t. y. nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių, paskyrus BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, būtų pažeistas teisingumo principas. Teismas išskirtinį dėmesį skyrė V. N. asmenybei ir jo šeiminėms aplinkybėms analizuoti, o padarytų nusikalstamų veikų ir jo vaidmens pavojingumą sumenkino, nepagrįstai konstatavo, kad V. N. padarytos veikos pavojingumas yra gerokai mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. Nagrinėjamu atveju V. N. atliko pagrindinį organizatoriaus vaidmenį, jo iniciatyva į nusikaltimo padarymą buvo įtrauktas kitas asmuo. Teismas nepagrįstai paneigė nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pavojingumą bei daromą žalą visuomenei ir žmonių sveikatai, juolab kad nuteistasis disponavo itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kuris siekė beveik 289 kg ir 2315 kartų viršijo nustatyto labai didelio kiekio ribą (125 g). Aplinkybė, kad jis disponavo narkotinėmis, o ne psichotropinėmis medžiagomis, neturi jokios įtakos skiriant bausmę. Tai, kad nusikaltimą pavyko atskleisti pasinaudojus slaptais kriminalinės žvalgybos metodais, nėra pagrindas konstatuoti mažesnį šios nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą. Teismo argumentai apie galimą kitų, nenustatytų asmenų vykdytą nuteistojo V. N. veiksmų koordinavimą tėra prielaidos. Slapstymosi metu patirti išgyvenimai neturi jokios įtakos padarytų nusikaltimų pavojingumo vertinimui, juolab taip jis tyčia trukdė įvykdyti teisingumą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgdama į teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, paskyrė V. N. minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pažeidė bausmės individualizavimo ir skyrimo taisykles, nevertino visų BK 54, 59 straipsniams taikyti reikšmingų duomenų, todėl paskyrė neteisingą ir neproporcingą bausmę (per griežtą); taip pat padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuris sutrukdė objektyviai individualizuoti bausmę, kartu pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes bylą išnagrinėjo skubotai ir neišsamiai, priimtas nuosprendis yra formalus, nepagrįstas ir neteisėtas.

3.2. Kasatorius, vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014), teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skirdamas bausmę, nesivadovavo BK 54, 20 straipsnių nuostatomis, neatsižvelgė į jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes, dėl to paskyrė per griežtą bausmę. Pirmiausia, į Muitinės kriminalinę tarnybą jis prisistatė laisva valia, savo iniciatyva (tai, beje, galėtų būti pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe); joks įtarimas ar informacija apie jam pradėtą baudžiamąjį persekiojimą teisės aktų nustatyta tvarka tuo metu jam nebuvo įteikta. Be to, teismas neįvertino, kad jis, apklausiamas kaip įtariamasis, nuoširdžiai visiškai prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, apie įvykio aplinkybes davė parodymus, kurie leido operatyviai ištirti veikas, greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą teismui. Tokios pozicijos jis nuosekliai laikėsi ir teisme (prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai jas vertino, aiškiai išsakė savo veiksmų smerkimą ir nusiteikimą daugiau nebenusikalsti, davė nuoseklius parodymus); tai sudarė procesines prielaidas operatyviau išnagrinėti bylą. Tokia konstatuota aplinkybė laikoma atsakomybę švelninančia ir iš esmės yra įpareigojimas teismui skirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61, 62 straipsniai). Minėtos BK nuostatos sudaro garantijų sistemą, kad, baudžiant kaltininką, atsižvelgiama į jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir bausmė jam turėtų būti švelninama, o ne priešingai – griežtinama. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo prisipažinimas nevertintinas kaip svarbus baudžiamojo proceso operatyvumo veiksnys, o, priešingai, yra beprasmis, nulemtas kitų byloje surinktų ir jo kaltumą patvirtinančių įrodymų visumos, yra neteisinga, iškreipia baudžiamojo proceso operatyvumo principo turinį ir BK 59 straipsnyje įtvirtintos normos prasmę. Skundžiamo nuosprendžio motyvacija šiuo klausimu šališka, formali, pažeidžianti realaus teisingumo vykdymo principą, nes jame, lyg siekiant sumenkinti jo teisę į tinkamą bausmės skyrimą, skaičiuojama, kiek kartų narkotinės medžiagos kiekis viršijo nustatyto labai didelio kiekio ribą, nors teisiškai visiškai nereikšminga, ar kiekis bus viršytas keliasdešimčia gramų ar keliais kilogramais. Teismas neįvertino fakto, kad jis anksčiau neteistas, o jo bendrininkas S. F., priešingai, turėjo neišnykusį teistumą ir už neteisėtą disponavimą tuo pačiu kiekiu narkotinės medžiagos atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam nebuvo panaikinta, priešingai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta, jog šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir net proporcinga.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, neįvertino to, kad jo kaltė dėl pasikėsinimo gabenti narkotines medžiagas per valstybės sieną kontrabandos būdu preziumuojama remiantis nustatytu narkotinių medžiagų sulaikymo faktu ir niekaip neįrodinėjama. BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009 ir kt.). Be to, norint inkriminuoti narkotinių medžiagų kontrabandą, tokia medžiaga turi būti sulaikoma ne kurios nors valstybės teritorijos viduje, o valstybės pasienio kontrolės poste arba muitinės teritorijos zonoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298/2010">2K-298/2010</a>). Taip pat apeliacinės instancijos teismas neišsamiai vertino bylos duomenis (tikriausiai dėl to, jog yra nuteistųjų nuoširdūs kaltės prisipažinimai), nes neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie vykdytos kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį ir faktinį pagrindą (nors pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį privalėjo patikrinti), t. y. neaišku, kokios teismo nutarties pagrindu buvo sekta puspriekabė ir vilkikas, nes šios nutarties byloje nėra; jis pradėtas žvalgyti nuo 2013 m. spalio 3 d., tačiau jokios faktinės informacijos, pagrindžiančios tokio žvalgymo teisėtumą, byloje nėra; neaišku, kuo remiantis nustatyta, kokiu telefonu jis naudojosi, nes byloje nėra duomenų apie kokius nors neteisėtus jo veiksmus; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties pagrindu jis nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. buvo sekamas naudojant technines priemones; nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. liepos 9 d. sekimas ir techninių priemonių naudojimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, tačiau jokie duomenys apie jo daromą ar padarytą nusikalstamą veiką nebuvo surinkti. Iš byloje esančio 2014 m. birželio 6 d. protokolo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kai S. F. ir V. N. nuo 20.41 iki 21.57 val. buvo sekami ir kontroliuojami, jie Radviliškio degalinėje nebuvo sulaikyti, S. F. buvo nutarta sulaikyti tik 23.32 val. kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 1-ajame km iš esmės vien tam, kad kaltinamajame akte būtų galima teisėtai įrašyti,,Rygos kryptis“. Taigi akivaizdu, kad tyrėjai nepagrįstai laukė, kol automobilis privažiuos iki valstybių sienos artyn Latvijos, ir taip iš esmės leido daryti antrą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje.

3.4. Padarytas esminis BPK 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas, sutrukdęs teisingai ir objektyviai spręsti bausmės skyrimo klausimą, nes toje pačioje byloje už analogiškas nusikalstamas veikas Latvijos Respublikos piliečiui S. F. paskirta mažesnė, nei įstatyme numatyta, bausmė, o Lietuvos Respublikos piliečiui (kasatoriui) BK 54, 59 straipsnių taikymas panaikintas. Jo (kasatoriaus) prisipažinimas šioje byloje iš esmės yra vienintelis tiesioginis jo kaltės įrodymas; apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad Šiaulių apygardos teisme S. F. atsisakė duoti parodymus, taigi jie nebuvo patikrinti patikimumo, liečiamumo aspektu, taip apribota ir jo (kasatoriaus) teisė užduoti S. F. klausimus. Tačiau tai nesvarbu, nes jis (kasatorius), kaip ir S. F., dar prieš pradedant iš esmės nagrinėti bylą, nuoširdžiai prisipažino įvykdęs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir savo konkrečiais veiksmais, o ne žodžiais įrodė, kad nuoširdžiai gailisi jas padaręs, tiek dalyvaudamas visuose teismo posėdžiuose, tiek atsakydamas į klausimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo diskriminuoti Lietuvos Respublikos piliečio iš esmės analogiškoje situacijoje, nes tas pats Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs S. F. gynėjo apeliacinį skundą, priėmė 2015 m. birželio 17 d. nutartį (kurios prokuroras neskundė), iš kurios matyti, kad Latvijos piliečiui S. F., esant lygiai tokiai pačiai faktinei ir teisinei situacijai, tas pats Lietuvos apeliacinis teismas tuos pačius teisės aktus taikė visiškai skirtingai. Teismas privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatų ir jo (kasatoriaus) nediskriminuoti, tą pačią BK normą taikyti lygiai taip pat objektyviai ir tinkamai. Be to, skundžiamas 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendis priimtas pažeidžiant to paties teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartyje suformuotą precedentą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodyta, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tad šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kyla pareiga įgyvendinti ne formalų, bet tikrąjį teisingumą Lietuvos Respublikos pilečio, kasatoriaus V. N. atžvilgiu ir tinkamai, suprantamai bei motyvuotai išaiškinti BK 54, 59 straipsnių aiškinimo ir tinkamo taikymo šioje byloje pagrindimą. Taip pat įvertinti, ar nebuvo padarytas esminis BPK 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas, įtvirtinantis draudimą diskriminuoti kaltinamuosius tautybės (pilietybės) ar kitų aplinkybių aspektu. Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba pakeisti nuosprendį paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d nutarimai).

3.5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Nors V. N. nurodė nežinojęs (tik numanęs), jog krovinys yra narkotinės medžiagos; neigė siūlęs piniginį atlygį bendrininkui S. F. už krovinio nugabenimą į Latviją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis pripažino esmines jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Beje, teismas pripažino, kad surinktais įrodymais nustatyta, jog V. N. žinojo, kad krovinys yra narkotinės medžiagos, taip pat kad jis siūlė S. F. piniginį atlygį už gabenimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, nes viso bylos proceso metu V. N. duoti parodymai patvirtina, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, davė nenuoširdžius parodymus ir stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės; nėra nustatyta, kad jis po to, kai savanoriškai nutraukė beveik trejus metus trukusį slapstymąsi nuo teisėsaugos institucijų, būtų padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimų aplinkybes ar juose dalyvavusius asmenis; V. N. prisipažinimas laikytinas formaliu ir nenuoširdžiu. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. N. buvo nusikaltimų organizatorius, tačiau kartu nurodė, kad labai tikėtina, jog V. N. veiksmus koordinavo kiti asmenys, tikrieji narkotinių medžiagų savininkai, apie kuriuos ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta jokių duomenų, o V. N. atliko tik tam tikras jam pavestas funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. N. nepagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir dėl to paskirta per švelni bausmė, be kita ko, nurodė ir tai, jog V. N. apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis teisėsaugos institucijoms teikė prieštaringą informaciją. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo panaikinimo pagrįstas, motyvuotas ir atitinka tiek baudžiamojo įstatymo reikalavimus, tiek teismų praktiką. Aplinkybės, apibūdinančios V. N. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kt., leidžia konstatuoti, kad jam apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio nuostatas ir nėra aiškiai per griežta ir neteisinga.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. N. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme apimties

5. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo V. N. apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad juo buvo prašoma dar labiau sušvelninti bausmę (sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką iki ketverių metų ir taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas arba paskirti baudą). Prokuroro apeliaciniame skunde buvo prašoma sugriežtinti V. N. bausmę, ginčijama tai, kad šiam nuteistajam buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir prieštaraujama tam, kad už labai didelio kiekio narkotikų kontrabandos organizavimą skiriant bausmę buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

6. Taigi apeliacinio proceso metu nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino bylos duomenis, nebuvo ginčijami atskiri įrodymai, kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo byloje teisėtumas ir šių duomenų pagrindu padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme taip pat nebuvo nustatyti jokie esminiai BPK pažeidimai, kuriuos numato BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taigi kasaciniame skunde keliami klausimai dėl inkriminuotų V. N. nusikalstamų veikų atskirų požymių įrodytumo, kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumo, atskirų įrodymų vertinimo, nors ir esant pateiktoms kasatoriaus nuorodoms, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio nuostatos, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kitus kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino V. N. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taigi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška.

7.2. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00NjQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-464/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-464/2005">2K-P-464/2005</a>, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

7.3. Nagrinėjamoje byloje kolegija sprendžia, kad pagal paduotus apeliacinius skundus ir patikrinęs bausmės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, neprasilenkdamas su baudžiamojo įstatymo aiškinimu ir teismų praktika baudžiamosiose bylose, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pagrįstai paneigė. Šios instancijos teismas nurodė, kad V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, jo prisipažinimas yra formalus ir nenuoširdus, nes duodamas parodymus savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, tačiau neigė žinojęs, kas buvo supakuota briketuose, tik įtarė, kad juose gali būti narkotinių medžiagų; jokio atlygio S. F. už kvaišalų krovinio gabenimą nežadėjo. Tokio turinio teiginiai, sprendžiant dėl savanoriško ir nuoširdaus kaltės pripažinimo, yra svarbūs, nes jais buvo neigiamos bendrai su kitu asmeniu padarytų nusikaltimų aplinkybės.

7.4 Taip pat nenustatyta, kad V. N. būtų padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ar jose dalyvavusius asmenis, priešingai, ikiteisminio tyrimo metu V. N. atsisakė pakomentuoti susirašinėjimo su S. F. turinį, nurodydamas, jog tokio susirašinėjimo neprisimena. Taip pat nuteistasis nurodė asmenį, iš kurio neva gavo narkotinių medžiagų, tačiau tokio asmens surasti nepavyko, nors, nuteistojo teigimu, jis su tuo asmeniu buvo pažįstamas apie dešimt metų, retkarčiais bendravo ir net skolinosi iš jo automobilį. Galiausiai V. N. pasislėpė ir gana ilgą laiką slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo už padarytus nusikaltimus. Toks kaltininko veiksmas irgi nėra būdingas aktyviai atgailai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino V. N. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, taikymo

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

8.1. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-2/2015 ir kt.).

8.2. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3/2010">2K-3/2010</a>, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-432/2014 ir kt.).

8.3 Apibendrinant pasakytina tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo V. N. ir prokuroro apeliacinius skundus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajam V. N. neteisingą, per švelnią bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas taikė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, išskirtinį dėmesį skyrė V. N. asmenybei ir jo šeiminėms aplinkybėms, o padarytų nusikalstamų veikų ir šio kaltininko vaidmens pavojingumą sumenkino, nepagrįstai konstatavo, kad padarytos veikos pavojingumas yra gerokai mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas.

9.1. Šis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. N. ne tik disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, bet ir bendrininkavo vykdant tokio kiekio kvaišalų kontrabandą, parengė šią nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, į nusikalstamą veiklą įtraukė kitą asmenį, taigi atliko pagrindinį organizatoriaus vaidmenį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pavojingumą bei daromą žalą visuomenei ir žmonių sveikatai, juolab kad nuteistasis disponavo itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kuris siekė beveik 289 kg ir 2315 kartų viršijo nustatyto labai didelio kiekio ribą (125 g). Aplinkybė, kad V. N. disponavo narkotinėmis, o ne psichotropinėmis medžiagomis, neturi jokios įtakos skiriant bausmę. Tai, kad nusikaltimą pavyko atskleisti pasinaudojus slaptais kriminalinės žvalgybos metodais, nėra pagrindas konstatuoti mažesnį šios nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą, nes šiuo atveju atsitiktinis nusikaltimų atskleidimas buvo neįmanomas, bendrininkai tarpusavyje bendravo užšifruotai. Bendrininkų susirašinėjimo turinys rodo, kad V. N. narkotines medžiagas savo žinioje turėjo pakankamai ilgą laiką. Tai, kad V. N. anksčiau nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, taip pat nėra pagrindas spręsti apie mažesnį nusikaltimo pavojingumą. Teismo argumentai apie galimą kitų, nenustatytų asmenų dalyvavimą šioje veikloje, tėra prielaidos, be to, prieštarauja nuosprendžio motyvams, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog prie nusikalstamų veikų padarymo prisidėjo kiti asmenys. Beveik trejus metus slapstydamasis nuo teisėsaugos, V. N. tyčia trukdė įvykdyti teisingumą, todėl tuo metu jo patirti išgyvenimai neturi jokios įtakos padarytų nusikaltimų pavojingumo vertinimui, juolab nėra pagrindas šį poelgį vertinti kaip aplinkybę, dėl kurios jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. V. N. amžius taip pat nėra jokia išskirtinė aplinkybė.

10. Kolegija neturi pagrindo nepritarti tokioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms. Šis teismas išdėstė aiškius ir bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

11. Prie tokios išvados teismas priėjo išsamiai įvertinęs tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo V. N. asmenybę. Nagrinėjamu atveju V. N. disponavo labai dideliu kiekiu (apie 289 kg) kanapių dervos, organizavo šių medžiagų kontrabandą į kitą valstybę, įtraukė į šią veiklą kitą asmenį, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, duodamas parodymus viso proceso metu nebuvo nuoširdus ir atviras. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, yra reikšmingas požymis ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai akcentuotas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, V. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Ši bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. V. N. apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 6 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimų

13. Kasatorius nurodo, kad teismas pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes buvo šališkas ir pažeidė draudimą diskriminuoti asmenis pagal jų tautybę (pilietybę), t. y. už analogiškas nusikalstamas veikas Latvijos Respublikos piliečiui S. F. paskirta mažesnė nei įstatyme numatyta bausmė, o jam, Lietuvos Respublikos piliečiui, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas panaikintas.

14. BPK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

15. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

16. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo įžvelgti BPK 6 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. N. skiriamos bausmės dydį, įvertino šio nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o ne šio nuteistojo tautybę ar pilietybę. Tai, kad labai didelio kiekio narkotikų gabenimo vykdytojui ir organizatoriui paskirtos savo dydžiu skirtingos laisvės atėmimo bausmės, niekaip nepažeidžia kasaciniame skunde nurodytų teisės normų.

17. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šį nuosprendį reikėtų naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. N. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas