Civilinė byla Nr. e3K-3-480-701/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01941-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ir atsakovės A. S. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nesada“, uždaroji akcinė bendrovė „Autolygis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: atidalyti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove turimą turtą – patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su mansarda (toliau abu objektai – ir pagrindinis pastatas), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas), pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu (toliau – ir degalinė), pastatą – sargo namelį (toliau – ir sargo namelis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)); nustatyti naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems inžineriniams statiniams – tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. parengtą žemės sklypo padalijimo schemą; priteisti ieškovui iš atsakovės l Eur kompensaciją už atsakovei priteistą didesnę nuosavybės dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad bendraturčiai neranda bendro sutarimo, kaip atsidalyti turimą turtą, be to, jis šiuo metu neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Ieškovas prašė jo turimą turto dalį atidalyti pagal UAB „Studija 33“ parengtus planus taip, kad po atidalijimo iš pagrindinio pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai, taip pat ir iš garažų pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai, atsakovei taip pat atitektų degalinė su rūsiu bei sargo namelis ir šalims po atidalijimo tektų panašaus ploto patalpos. Ieškovas sutiko, kad jam būtų priteistas bet kuris naujai suformuotas turtinis vienetas, o atsakovė gali pasirinkti tą turtinį vienetą, kuris jai atrodo tinkamiausias. Jis šioje byloje yra pateikęs tris skirtingus (alternatyvius) atidalijimo variantus ir sutinka, kad jam asmeniškai iš bendrosios nuosavybės būtų atidalyta bet kuri dalis suformuotų turtinių vienetų.
4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: atidalyti šalims priklausantį bendrą turtą pagal jos pateiktą atidalijimo variantą, nustatyti, kad po atidalijimo atsakovei nuosavybės teise atitenka 73/100 dalys pagrindinio pastato (tai atitinka 47/100 dalis šalių bendrosios dalinės nuosavybės), o ieškovui atitenka 27/100 dalys pagrindinio pastato ir kiti pastatai – garažas, degalinė bei sargo namelis (tai atitinka 53/100 dalis šalių bendrosios dalinės nuosavybės); priteisti iš ieškovo 12 000 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę atidalyto turto dalį; nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB,,,Geosmart“ parengtą projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: atidalijo ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su mansarda, pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieškovui asmenine nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2 ir UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 2, pastatą – degalinę (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei asmenine nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1 ir UAB „Studija 33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. parengtame pastato – garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą kaip turtinį vienetą Nr. 1, bei kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems inžineriniams statiniams – tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Studija33“ parengtą 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalijimo schemą, nustatant, kad ieškovas asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 2 (4898 kv. m) ir 5 (447 kv. m), atsakovė asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 1 (4898 kv. m) ir 6 (333 kv. m), ieškovas ir atsakovė bendrai su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ naudojasi dalimi, pažymėta plane 7 (1804 kv. m); priteisė atsakovei iš ieškovo 1085,32 Eur kompensaciją už ieškovui tekusią didesnę priteistą nuosavybės dalį; atsakovės priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 631 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo turtą: 1) 788,763 kv. m ploto patalpas – dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 46,62 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – garažą (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 334,68 kv. m ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 128043 kv. m ploto pastatą – degalinę su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 4 kv. m ploto pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius – po 1/2 lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, po 9114/20228 dalį kiemo aikštelės, po 300/660 dalį tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys nuosavybės teise turi po 1/2 bendro turto dalį, iš jo labiausiai naudotinos yra patalpos –dirbtuvės. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1,5329 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek su ieškovu, tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Atitinkamai ieškovui yra išnuomota 0,5889 ha žemės sklypo dalis, atsakovei – 0,5890 ha žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui UAB „Nesada“ – 0,2003 ha žemės sklypo ir UAB „Autodalys“ – 0,1547 ha žemės sklypo dalys.
7. Teismas atsakovės pateiktą UAB „Geosmart“ projektą pripažino skirtu tik naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti. Teismas nurodė, kad liudytojas (matininkas) E. M., atlikęs matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalijimo schemai sudaryti, paaiškino, jog plane yra dalijamas tik žemės sklypas, o jame esantys pastatai nedalijami.
8. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlytas turto atidalijimo variantas prieštarauja nustatytoms idealiosioms bendraturčių nuosavybės dalims, neatitiko faktinės situacijos. Teismas, remdamasis byloje esančiais turto kadastriniais matavimais, kurie dar nebuvo įregistruoti viešame registre, nustatė, kad pagrindinis pastatas turi palėpes. Nurodęs, kad atsakovės įgaliotas asmuo ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovas T. S. teismo posėdyje pripažino faktą, jog palėpės egzistuoja ir yra tokios, kaip pateikta ieškovo kartu su UAB „Studija 33“ turto padalijimo schemomis, teismas laikė šį faktą nustatytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis). Nurodęs, kad aplinkybė, jog kadastriniai matavimai dar nėra įregistruoti viešame registre, neturi esminės reikšmės, nes teismas faktines aplinkybes gali nustatyti remdamasis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir kitais įrodymais, teismas konstatavo, kad patalpos atidalytinos pagal ieškovo pateiktą UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. turto padalijimo schemą, nes joje pateiktos patalpų atidalijimo schemos ir projektai bei įvertinta faktinė situacija. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. parengtą planą yra racionalesnis, nes šalių dalys išliktų tokios pačios, būtų vientisos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sutinka su prašomų priteisti turto dalių apkeitimu. Teismas atsižvelgė į tai, kokiomis pagrindinio pastato dalimis realiai naudojasi šalys – ieškovas rytine, o atsakovė – vakarine dalimi.
9. Teismas, atsižvelgdamas į nuspręstą taikyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą, nustatė naudojimosi tvarką nuomojamu žemės sklypu ir inžineriniais statiniais – kiemo aikštele bei kitais statiniais (inžineriniais) – tvora pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalijimo schemą.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui patalpų ploto atiteko 22,82 kv. m daugiau nei atsakovei, teismas sprendė, jog atsakovei kompensuotina už 11,41 kv. m plotą ir jai iš ieškovo priteistina 1085,32 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę priteistą nuosavybės dalį.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 1 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovo 645,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
12. Kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog virš pagrindinio pastato yra įrengta palėpė, kurios dalis yra įregistruota, o kita dalis – neįregistruota. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju palėpė neatitinka vieno iš pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali būti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta pertrauka, suteikiant ieškovui galimybę įregistruoti neregistruotas palėpės patalpas, tačiau šie klausimai išspręsti nebuvo.
13. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog visa palėpė yra įrengta ir suformuota jos kadastrinių matavimų byla, t. y. palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa. Šalims ji priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip bendro naudojimo patalpa, todėl gali būti atidalijamos tik jos idealiosios dalys. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad žodinio bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys nurodė, jog pagal ieškovo pateiktą turto atidalijimo projektą neįregistruotų patalpų atidalyti idealiosiomis dalimis nėra galimybės, kadangi šiuo projektu atidalijimas vykdomas į atskirus pastatus, o ne į palėpes, todėl atidalijus ginčo palėpes idealiosiomis dalimis šalys negalėtų tinkamai jomis naudotis, kadangi palėpės yra atskiruose pastatuose. Kolegija padarė išvadą, kad į dalytiną viso pastato plotą įtraukti visą palėpės naudingąjį plotą nėra pagrindo, todėl konstatavo, jog atidalyti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal ieškovo pateiktą projektą, nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros, nėra galimybės.
14. Spręsdama dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal atsakovės pateiktą projektą kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas UAB „Geosmart“ matininkas E. M. nurodė, jog atliko matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalijimo schemai sudaryti, plane yra dalijamas tik žemės sklypas, o jame esantys pastatai nedalijami. Kolegija padarė išvadas, kad atsakovės pateiktu planu buvo pasiūlyta tik ginčo žemės sklypo atidalijimo schema, toks planas neapima viso bendrai dalijamo šalių turto, todėl nėra teisinio pagrindo tokiu planu vadovautis atidalijant bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatus.
15. Atkreipusi dėmesį į tai, kad atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, kolegija nurodė, jog atsakovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas su aiškinamuoju raštu dėl pastatų atidalijimo nelaikytinas tinkamu projektiniu pasiūlymu, kadangi šiuo atveju nėra grafiškai atvaizduota, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai prašomi suformuoti. Kolegijos vertinimu, atsakovės pateikta žemės sklypo padalijimo schema nėra tinkamas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima suformuoti atskirus objektus.
16. Kolegija sprendė, kad nei ieškovo pateiktas atidalijimo projektas, nei atsakovės nurodytas aiškinamasis raštas dėl pastatų atidalijimo neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos. Kolegija padarė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nepateikė tinkamų projektų, kurių pagrindu būtų galima tinkamai atidalyti šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80, 4.81 straipsnius. CK 4.80 straipsnis taikomas būtent tokiais atvejais, kai bendraturčiai nesutaria dėl nuosavybės atidalijimo sąlygų; tokį šalių ginčas privalo spręsti teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neatkūrė teisinės taikos tarp šalių, neapgynė asmens, kuris kreipėsi į teismą, teisių, realiai neišnagrinėjo tarp asmenų kilusio ginčo. Teismas neturėjo teisės priimti procesinio sprendimo, kuriuo turtas apskritai nėra jokiu būdu atidalytas. Ginčuose dėl bendraturčių dalių atidalijimo iš bendrosios į asmeninę nuosavybę teismas privalo išspręsti kilusį ginčą, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, o teismui nusprendus, jog proceso dalyvių pateikti atidalijimo projektai nėra tinkami, netgi savo iniciatyva nustatyti atidalijimo variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
17.2. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra nurodyta jokių argumentų ar motyvų, kuri konkrečiai turto atidalijimo projekto dalis neatitinka bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo principų ar kokios atsakovės teisės pažeidžiamos atidalijus turtą pagal ieškovo siūlomą būdą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pagal šalių pateiktus atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektus turto dalių atidalijimas tikrai nebuvo įmanomas, byla turėjo būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a> galutinai išsprendus Ž. S. ir A. S. ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atmetus Ž. S. ieškinį pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento panaudos ir nuomos sutartis, nutartyje buvo suformuluoti išaiškinimai, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka. Tokie išaiškinimai lėmė šią civilinę bylą.
17.4. Vien tai, kad prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63/2012">3K-3-63/2012</a>). Turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nesukuria nuosavybės teisės, o tik ją išviešina. Ieškovas ir atsakovė nuosavybės teises į neįregistruotą pastogės dalį įgijo įstatymo nustatytu būdu (CK 4.47 straipsnis), ginčo dėl to, jog prašoma atidalyti pastogė yra ginčo šalių bendra nuosavybė, byloje nėra.
18. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnį, pirmenybę suteikė bendraturčio pateikto reikalavimo formai, neįvertindamas, ar atsakovės pateiktas priešieškinis atitiko CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. šalių ginčo neišnagrinėjo. Ne pateikta atidalijimo pasiūlymo forma lėmė atsakovės reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ieškinio pagrindas ir dalykas.
18.2. Atsakovės pateiktame projekte buvo aiškiai nurodyta, kokia atidalijamo turto dalis tenka ieškovui, kokia – atsakovei. Atsakovė neprašė suformuoti atskirų nekilnojamųjų daiktų, atidalijimo pasiūlymo esmė buvo ta, jog buvo prašoma atidalyti jau suformuotus nekilnojamuosius daiktus. Atsakovė prašė atidalyti bendrą turtą pagal galiojančius viešame registre registruotus ir išviešintus duomenis, todėl tokių patalpų grafinis atvaizdavimas buvo pateiktas (nurodytas) statinių kadastro duomenų bylose, t. y. kiekvienam bendraturčiui tektų atskiras statinys, kurio kadastro duomenys yra aiškūs, o jų grafinis atvaizdavimas registruotas viešame registre; atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane taip pat buvo nurodyta, kaip prašoma atidalyti statinius, nurodyta kiekvienam iš bendraturčių tenkanti turto dalis, todėl žemės sklypo planas ir aiškinamasis raštas apibrėžė bendrą atsakovės pasiūlymo detalizavimą, kuris ir buvo atsakovės priešieškinio reikalavimo dalykas.
19. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Autolygis“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Byloje kilus ginčui, kad, be viešame registre registruotų patalpų, egzistuoja ir neregistruotos patalpos (palėpės), kurias ieškovas pageidavo dalyti, teismas, siekdamas nustatyti atidalytino turto apimtį, turėjo nustatyti, kiek yra suformuotų patalpų, kurių kadastro duomenys yra įregistruoti viešame registre, kiek yra nesuformuotų patalpų (palėpių patalpų), kurių duomenų nėra viešame registre, ir ar šie duomenys atitinka šalių pateiktus pasiūlymus. Pirmosios teismas nepagrįstai priėmė ieškovo siūlomą atidalijimo projektą, nors į jį įtrauktos teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotos ir neįregistruotos patalpos. Kliūčių atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo įregistruoto nekilnojamojo turto objekto nėra, kai atidalijamas suformuotas daiktas (žr., pvz., 2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245-248/2016">3K-3-245-248/2016</a>).
19.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei priteista 116,55 kv. m ploto mažiau esamų suformuotų patalpų vien tuo pagrindu, kad egzistuoja nesuformuotos palėpės, kurios galbūt niekada ir nebus suformuotos. Dėl to ieškovo pasiūlytas atidalijimo projektas, neįvertinus visų bylos aplinkybių, neatitiko teisėtų lūkesčių ir protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principų.
19.3. Daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620-313/2015">3K-3-620-313/2015</a>).
19.4. Ieškovas neteisingai aiškina kadastro ir registro duomenų reikšmę nekilnojamojo daikto apibrėžimo (suformavimo) aspektu. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija apima ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, ir tokių duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas. Byloje nėra ginčo, kad bendraturčiams priklauso idealiosios palėpės dalys, tačiau, norint atidalyti palėpės patalpas, reikia nustatyti jų kadastro duomenis ir tik tada bus galima atidalyti šias patalpas realiosiomis dalimis.
20. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo kasacinį skundą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra susiję su netinkamu CK 4.80 straipsnio taikymu, skunde pateikiami argumentai yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, nors kasaciniame skunde proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimai nėra nurodomi kaip kasacijos pagrindas. Atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo atmesti dėl to, kad ji neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, o ne dėl to, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad dokumentai, kuriais atsakovė grindė savo reikalavimą, buvo neaiškūs, neturėjo pareigos nei naudotis ieškinio trūkumų šalinimo institutu, nei kitokiu būdu įpareigoti atsakovę teikti į bylą kitus įrodymus, nes bylos aplinkybes nurodyti ir įrodyti turi ginčo šalys.
20.2. Reiškiant reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismui yra būtina pateikti ne tik dokumentus dėl pageidaujamo turto padalijimo būdo, bet ir tikslius prašomų padalyti turto dalių duomenis, kurie būtų atskirų nekilnojamojo turto objektų įregistravimo viešame registre pagrindas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), aiškinimo ir taikymo
21. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
22. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
24. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a>), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
25. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620-313/2015">3K-3-620-313/2015</a>). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai, vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>). Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
27. Šioje byloje šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pagrindinis pastatas, garažas, degalinė, sargo namelis, kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė ir kt.). Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl pagrindinio pastato atidalijimo, kurio atidalijimo būdas pagal šalių pateiktus atidalijimo variantus lemia likusių prašomų atidalyti ginčo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atidalijimo būdą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagrindinio pastato, kaip ir kitų ginčo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, kadastro duomenys nustatyti 1995 m. lapkričio 10 d., o šio pastato statybų pradžia ir pabaiga – 1931 metai. Pagal 1995 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, pagrindinis pastatas susideda iš penkių pastatų (pagrindinio pastato ir keturių priestatų), pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini); pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), turi mansardą (palėpę); pirmųjų trijų iš nurodytų pastatų statybų pradžia ir pabaiga –1931 metai, o paskutinių dviejų – 1992 metai. Analogiški, kiek tai reikšminga nagrinėjamoje byloje, duomenys fiksuoti ir atsakovės iniciatyva 2016 m. UAB „Geosmart“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, kurioje minėti penki pastatai žymimi atitinkamai indeksais (duomenys neskelbtini). Pastarojoje kadastrinių matavimų byloje, skirtingai nei 1995 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, yra užfiksuota, kad pastoges (palėpes) turi ir pastatai, pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (šie pastatai 1995 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje atitinkamai pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini). Šių palėpių egzistavimo fakto šalys byloje neginčijo.
28. Šalių byloje pateikti procesiniai dokumentai ir šių priedai suponuoja išvadą, kad šalys galutiniais savo teiktais atidalijimo variantais pagrindinį pastatą siūlė atidalyti ne lygiomis dalimis, o pastatais, t. y. ieškovas siūlė atidalyti suformuojant du turtinius vienetus, į pirmąjį kurių įeitų pastatai (čia ir toliau pastatų indeksai jų vienodo nurodymo tikslu yra nurodomi pagal 1995 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis), pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (su turimomis palėpėmis), o į antrąjį – pastatai, pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (atitinkamai su turimomis palėpėmis), tuo tarpu atsakovė prašė atidalyti jai paskiriant pastatus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į šių turimas palėpes, o ieškovui paskirti pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į šio turimą palėpę.
29. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino šalių pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus bei sprendė, kad faktinę padėtį, be kita ko, dėl palėpių egzistavimo, atitinkantis ir racionalesnis yra ieškovo pateiktas atidalijimo variantas, todėl tenkino ieškinį, o priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė konstatavęs, kad nei ieškovo pateiktas atidalijimo projektas, nei atsakovės nurodytas aiškinamasis raštas dėl pastatų atidalijimo neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, šalys nepateikė tinkamų projektų, kurių pagrindu būtų galima tinkamai atidalyti šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą.
30. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl ieškovo pateikto atidalijimo projekto netinkamumo grindė tuo, kad
31. Ieškovas kasaciniu skundu ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, teigia, kad vien tai, jog prašomos atidalyti palėpės dalis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės. Ieškovo teigimu, šalys nuosavybės teises į neįregistruotą palėpės dalį įgijo įstatymo nustatytu būdu (CK 4.47 straipsnis), ginčo dėl to, jog prašoma atidalyti palėpė yra šalių bendroji nuosavybė, byloje nėra. Anot ieškovo, nesant ginčo dėl turto nuosavybės, neegzistuoja kliūtys šalims įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą teisę atsidalyti savo turimas turto dalis, o vėliau jas savarankiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teise.
32. Teisėjų kolegija tokius ieškovo kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
33. Aplinkybė, kad prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63/2012">3K-3-63/2012</a>).
34. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad palėpė, taip pat ir neįregistruota jos dalis, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalių nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindu buvę sandoriai byloje nėra ginčijami. Duomenų, kad palėpė, esanti virš konkretaus pastato, buvo pastatyta kitu nei tas pastatas metu, byloje nėra. Pažymėtina, kad 2016 m. atsakovės iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai, kuriais identifikuoti palėpės faktiški duomenys, su šiais šalys sutiko, jų neginčijo. Taigi, neįregistruota ginčo palėpės dalis faktiškai egzistuoja, nėra duomenų, kad ji būtų sukurta ir nuosavybės teisė į ją įgyta neteisėtai. Atsakovės iniciatyva 2016 m. UAB „Geosmart“, kuri atliko kadastrinius matavimus, parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta neįregistruotą palėpės dalį identifikuojantys duomenys, jos patalpų plotai, ir šie duomenys šalių byloje neginčijami. Šalys galutiniais savo teiktais atidalijimo variantais siūlė bendrą turtą atidalyti atskirai statiniais, o virš atitinkamų statinių yra palėpė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruota palėpės dalis, esanti bendrąja daline šalių nuosavybe, negali būti atidalijimo objektas šioje byloje. Taip pat kaip nepagrįsta vertintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, kadangi neįregistruota palėpės dalis šalims priklauso bendrąja daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa, ji gali būti atidalijama tik idealiosiomis dalimis.
35. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl atsakovės pateikto atidalijimo projekto netinkamumo grindė tuo, kad: atsakovės pateikta UAB „Geosmart“ sudaryta 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalijimo schema yra pasiūlytas tik dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo, ši schema neapima viso bendrai dalijamo šalių turto, todėl nėra teisinio pagrindo tokiu planu vadovautis atidalijant bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatus; atsakovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas su aiškinamuoju raštu dėl pastatų atidalijimo nelaikytinas tinkamu projektiniu pasiūlymu, kadangi šiuo atveju nėra grafiškai atvaizduota, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai prašomi suformuoti; atsakovės pateikta žemės sklypo padalijimo schema nėra tinkamas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima suformuoti atskirus objektus.
36. Atsakovė kasaciniu skundu ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodo, kad jos pasiūlymo esmė buvo ta, jog buvo prašoma atidalyti jau suformuotus nekilnojamuosius daiktus. Kaip atsakovė teigia, ji prašė atidalyti bendrą turtą pagal galiojančius viešame registre registruotus ir išviešintus duomenis, todėl tokių patalpų grafinis atvaizdavimas buvo pateiktas (nurodytas) statinių kadastro duomenų bylose, t. y. kiekvienam bendraturčiui tektų atskiras statinys, kurio kadastro duomenys yra aiškūs, o jų grafinis atvaizdavimas registruotas viešame registre. Atsakovės teigimu, jos pateiktoje žemės sklypo padalijimo schemoje taip pat buvo nurodyta, kaip prašoma atidalyti statinius, nurodyta kiekvienam iš bendraturčių tenkanti turto dalis, todėl ši schema (žemės sklypo planas) ir aiškinamasis raštas apibrėžė bendrą atsakovės pasiūlymo detalizavimą, kuris ir buvo atsakovės priešieškinio reikalavimo dalykas.
37. Teisėjų kolegija tokius atsakovės kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. Kaip jau minėta, atsakovės byloje pateikti procesiniai dokumentai ir šių priedai suponuoja išvadą, kad atsakovė savo teiktu atidalijimo variantu pagrindinį pastatą siūlė atidalyti ne lygiomis dalimis, o pastatais, jai paskiriant pastatus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (neatsižvelgiant į šių turimas palėpes), o ieškovui paskirti pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (atsižvelgiant į šio turimą palėpę), taip pat ieškovui paskirti kitus pastatus – garažą, degalinę ir sargo namelį. Nors priešieškinyje nurodytas jo dalykas galbūt ir nėra visiškai preciziškai suformuluotas, o atsakovės pateikta UAB „Geosmart“ sudaryta 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalijimo schema, kaip nustatė teismai, buvo rengta turint tikslą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau iš atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų aiškinamojo rašto ir UAB „Geosmart“ sudarytos 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalijimo schemos, juos analizuojant kompleksiškai, kartu su 1995 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos bei 2016 m. UAB „Geosmart“ parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenimis, teismo posėdžiuose išdėstytos atsakovės pozicijos ir nurodytos atsakovės pasiūlyto atidalijimo varianto esmės, kaip konkrečiai ji siūlo atidalyti bendrą turtą, darytina išvada, kad atsakovė šioje byloje pakankamai atskleidė savo siūlomo atidalijimo varianto esmę ir siekius tam, kad ieškovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys galėtų pareikšti savo poziciją dėl jos pasiūlyto bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atidalijimo būdo, o ginčą nagrinėjantis teismas tokį atsakovės siūlomą atidalijimo variantą turėjo nagrinėti ir vertinti iš esmės. Bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys būtų nesupratę atsakovės pateikto atidalijimo varianto, priešingai, teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys diskutavo ir ginčijo abiejų šalių pateiktus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atidalijimo variantus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pagal atsakovės siūlomą atidalijimo variantą bendras turtas būtų dalijamas atskirais pastatais. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, aptariant atsakovės siūlomą atidalijimo variantą, viena vertus, nurodyta, kad pagal jį bendras turtas būtų dalijamas atskirais pastatais (sprendimo 12 punktas), o, kita vertus, nurodyta, kad atsakovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas su aiškinamuoju raštu dėl pastatų atidalijimo nelaikytinas tinkamu projektiniu pasiūlymu, kadangi šiuo atveju nėra grafiškai atvaizduota, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai prašomi suformuoti (sprendimo 20 punktas). Šioje byloje pateiktų duomenų kontekste spręstina, kad, atsakovei pateikus atidalijimo variantą, pagal kurį bendras turtas būtų dalijamas atskirais pastatais, kurių identifikavimo duomenys byloje yra pateikti, apeliacinės instancijos teismo reikalavimas atsakovės teiktam variantui, kad būtų grafiškai atvaizduota, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai prašomi suformuoti, yra perteklinis. Darytina išvada, kad atsakovė byloje aiškiai nurodė, kokius atskirus nekilnojamuosius daiktus prašo suformuoti atidalijant šalių bendrą turtą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės pateikto atidalijimo projekto netinkamumo vertintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
38. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė padaręs nurodytas išvadas dėl šalių pateiktų atidalijimo projektų netinkamumo. Konstatavus, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį.
39. Kiti kasacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
40. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs nurodytas netinkamas išvadas dėl šalių pateiktų atidalijimo projektų netinkamumo, kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, sudarančių jo faktinį ir teisinį pagrindą, be kita ko, susijusių su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, neišnagrinėjo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo kitais aspektais nepatikrino. Dėl to panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
41. Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir prašo priteisti 3267 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant kasacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą, atlyginimą, prie prašymo pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant kasacinį skundą, sumokėjo 2541 Eur (2018 m liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra AMG1807 Nr. 044 ir ataskaita, SEB banko mokėjimo nurodymas), taip pat pateikė advokatų profesinės bendrijos 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą AMG1810 Nr. 013 ir ataskaitą dėl 726 Eur.
42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
43. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
