Administracinio nusižengimo byla A15.-153-760/2017
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00049-2017-0
ROIK:17064941739
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.3.3.;
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. vasario 10 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. K., nukentėjusiajam R. M., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nebausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 str. 3 d., 426 str. 1 d.
Teismas
n u s t a t ė:
S. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame ji kaltinama tuo, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 str. 3 d., ir 426 str. 1 d., tai yra tuo, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 14 val. 58 min., Dunokų k., Tauragės r. sav., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Įvykio metu sugadintas automobilis, padaryta 300 Eur žala, žmonės nenukentėjo. Iš eismo įvykio vietos su kuria susijusi vairuotoja pasišalino apie tai nepranešusi policijos pareigūnams, nenusibraižiusi eismo įvykio schemos ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Taip pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, (2017-01-30, 10 val. 15 min., nustatytas 0,81 promilės girtumas).
S. K. dėl kaltinimo paaiškino, kad 2017 m. sausio 28 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini),kuris priklauso jos draugui R. M.. Ji buvo blaivi, R. M. buvo neblaivus, todėl jo prašymu ji vairavo automobilį. Važiuojant keliu link Meižio poilsiavietės, ties posūkiu pasitaikė slidi kelio danga, nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir vertėsi. Dėl įvykio ją ištiko emocinis šokas, gerai nesuprato ką darė. Paklaususi R. M., ar viskas gerai, išėjo namo ir niekam nieko nesakiusi, užmigo. Kitą dieną norėjo atvažiuoti į policijos komisariatą ir išsiaiškinti dėl eismo įvykio, tačiau jai pasakė, kad reikia atvykti pirmadienį, nes savaitgalį dirba tik budintys pareigūnai. Neatlaikiusi spaudimo išgėrė alkoholio. Pirmadienį nuvyko į policijos komisariatą, kur jai buvo nustatytas 0,81 promilės neblaivumas. Su R. M. yra pora, kartu gyvena. Automobilis po eismo įvykio buvo apgadintas, tačiau R. M. jokių pretenzijų jai neturėjo.
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. su S. K. važiavo prie Meižio poilsiavietės ir įvyko autoįvykis. Jam priklausančią transporto priemonę vairavo S. K., nes pats buvo vartojęs alkoholio. S. K. buvo blaivi. Automobilį nusipirko 2016 m. gruodžio 16 d. už 300 eurų. Dėl automobilio pretenzijų neturi. Su S. K. yra pora, kartu gyvena.
Dėl LR ANK 423 straipsnio 3 dalies
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), ar asmuo vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Iš S. K., R. M. parodymų, policijos pareigūno E. J. tarnybinio pranešimo (b.l. 3-4), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b.l. 8), fotonuotraukų (b.l. 13-15), administracinio nusižengimo protokolo (b.l. 1-2) nustatyta, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 14 val. 50 min., S. K. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso R. M.. Kelio vingyje, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir ją apgadino. 2017-01-30, 10 val. 15 min., S. K. nustatytas 0,81 promilės neblaivumas.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
S. K. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą eismo įvykio sąvoką, nes vairuodama automobilį kelio vingyje, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir jį apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl jos padaryto eismo įvykio kitiems asmenims būtų sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ar būtų sugadinta (apgadinta) kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintas R. M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo S. K.. Iš S. K. ir R. M. parodymų nustatyta, kad jie yra pora, abu naudojosi R. M. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad R. M. 2017-01-28 leido S. K. vairuoti jam priklausantį automobilį, jis įvykio metu taip pat važiavo automobilyje. Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik S. K. vairuotas ir, kaip nustatyta, teisėtai valdytas automobilis, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė. Iš S. K. parodymų nustatyta, kad jos neblaivumas buvo patikrintas praėjus dviems dienoms po įvykio, jai pačiai atvykus į policijos komisariatą. 2017-01-30, 10 val. 15 min., jai nustatytas 0,81 promilės neblaivumas. Tačiau ir nustačius šią aplinkybę, nėra pagrindo S. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes kaip buvo minėta anksčiau, nebuvo įrodyta, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, būtų sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). S. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl byla dėl šio kaltinimo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl LR ANK 426 straipsnio 1 dalies
S. K. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 str. 1 d., tai yra pasišalinusi iš eismo įvykio vietos su kuria susijusi apie tai nepranešusi policijos pareigūnams, nenusibraižiusi eismo įvykio schemos ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, ar jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ar jo padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. K. veika formaliai atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį ji privalėjo pranešti policijai, ar užsipildyti eismo įvykio deklaraciją.
Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį šiai atvejais: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (221 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip du eismo dalyviai ir jie nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, R. M. leido S. K. vairuoti jam priklausantį automobilį, jis įvykio metu taip pat važiavo automobilyje. R. M. po eismo įvykio dėl automobilio apgadinimo S. K. jokių pretenzijų nereiškė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas tik S. K. vairuotas ir jos teisėtai valdytas automobilis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nuo eismo įvykio laikytinas kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, Nr. N261-3550/2010).
Eismo įvykio deklaracija, tai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.
KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017-01-28 eismo įvykyje dalyvavo tik viena S. K. vairuojama transporto priemonė, todėl ji neturėjo pareigos eismo įvykio vietoje pildyti ir pasirašyti eismo įvykio deklaraciją bei nubraižyti eismo įvykio schemą.
Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, tokiu atveju jai kyla pareiga užfiksuoti ir surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, taip pat nenumatė pareigos eismo įvykio vietoje pildyti ir pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, kai eismo įvykyje dalyvauja tik vienos transporto priemonės valdytojas, nėra pagrindo S. K. patraukti administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 426 str. 1 d., todėl byla dėl šio kaltinimo nutrauktina nesant šio nusižengimo požymių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 614, 635-637, 646, straipsniais,
n u t a r i a:
Nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant S. K. veikoje administracinių nusižengimų, numatytų LR ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Loreta Bajorinienė
