Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01940-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.5., 2.14.3.
(S)
ROIK:16063702381
2017 m. vasario 10 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,
sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. T.,
nukentėjusiajai M. D., jos atstovei pagal įstatymą T. D., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d.
Teismas
n u s t a t ė:
2016 m. lapkričio 16 d., 15.40 val., I. T., konfliktuodama su J. D., dėl naudojimosi bendru įvažiavimu į jų gyvenamąsias sodybas, J. D. dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini) einant pro (duomenys neskelbtini), namą I. T. vadino ją,,samangončike“. Tuo žemindama vaiko garbę ir orumą pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996-04-14 Nr. I-1234) 10 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ str. 1 d.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kurio 3 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. I. T. padaryta veika pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. atitinka LR ANK 72 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtį, kuriame numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė. Esant minėtoms aplinkybėms I. T. inkriminuojama veika neperkvalifikuotina (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. 3 p.).
I. T. neprisipažino padariusi teisės pažeidimo ir paaiškino, kad nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su J. D. yra kaimynai. Konfliktuoja su kaimynu dėl bendro įvažiavimo. 2016 m. lapkričio 16 d. nebuvo sutikusi M. D.. J. D. 2016 m. lapkričio 14-15 d. į ją metė kirviu, bet ji į policiją nesikreipė. Po to, brolis norėjo už ją parašyti pareiškimą, todėl ji pati parašė pareiškimą. J. D. nepataikė į ją su kirviu, tačiau pasakė, kad vis tiek ją užmuš. Su D. santykiai jau ilgą laiką yra įtempti. Dar 1986 metais D. ją ir jos vyrą buvo sumušęs. Nežino kodėl D. pyksta.
Nukentėjusioji M. D. parodė, kad pažįsta I. nuo pat vaikystės. Visada su I. konfliktuodavo. Nors I. ją nuolat užkabinėdavo, ji stengdavosi į tai nekreipti dėmesio. I. T. sakydavo senio dukra ir vieną kartą ją pavadino kūrva. Tarp jos namų ir I. T. namų yra 15-20 metrų atstumas. Būdama kieme mato T. kiemą. Prisimena, kad 2016 m. lapkričio 11-16 dienomis buvo treniruotės. Kai pravažiavo su dviračiu I. T. be jokio pagrindo ją išvadino,,samagončike“. Tai matė ir girdėjo jos tėvas ir K., nes jie buvo kieme. Kai apklausė policijos pareigūnai nemanė kad reikia smulkmenų ir visko nepasakojo. Kas yra,,samagončika“ nežino, gal kas pardavinėja degtinę. Pati tuo neužsiima, nes jai 16 metų. Tėtis kreipėsi į policiją, nes I. T. ją užkabinėja. I. T. kabinėjasi ir prie kitų šeimos narių.
T. D. parodė, kad ji negirdėjo, tačiau jos dukra papasakojo viską ką sakė I. T.. I. T. žodžius girdėjo vyras. Jos vyrą,,samagončiku“ I. vadino jau senai. Jie samagono tikrai neverda, tai yra šmeižtas. Konfliktai su I. T. jau tęsiasi ilgą laiką. Yra bendras kelias, visi tuo keliu gali važiuoti, o I. T. šaukia, kodėl ten važiuoja, o ne kitur. Be to, I. T. ją stumdo kai eina keliu. Vieną dieną paprašė, kad vyras sukapotų malkas, o I. išėjusi burnojo, todėl vyrą išvedė iš kantrybės ir jis pasakė, kad ją užmuš su tuo kirviu, bet kirvio tikrai nemetė. Dukra jai kartą skambino ir verkė, sako senoji I. kabinėjasi, jai gėda.
Liudytojas J. D. parodė, kad pažįsta I. T. apie 40 metų. Gyvena kaimynystėje. Namai nėra labai nutolę, naudojasi bendru įvažiavimu. Kiemai atviri, mato vieni kitus. I. T. kolioja ir kitus kaimynus. Ji visą gyvenimą ieško priešų. Jie žino I. T. būdą ir nekreipia į tai dėmesio. Kadangi I. T. užkabino jo vaiką jis to taip negali palikti, kovoja už vaiką. I. T. ir jį patį bei jo žmoną vadina,,samagončikais“. Tą dieną I. T. atsidariusi langą šaukė ant dukros,,kūrva, samagončike“. I. T. turbūt nematė, kad tuo metu jis ant suoliuko sėdėjo. Tada ir K. D. ten buvo.
Liudytoja K. D. parodė, kad pažįsta I. T.. Su ja yra kaimynai. Ji visada išlydi mergaitę į treniruotę. Matė kaip I. T. šaukė pro virtuvės langą. Pavadino M. D.,,samagončike“. Buvo dar negražus žodis pasakytas iš,,k“ raidės. Vaikui buvo kažkas baisaus kai taip išvadino. Mergaitė nesupranta kodėl taip išvadino. Ji pati visada irgi stengiasi eiti savo kelio puse kad tik I. neužkliūtų. I. pastoviai kabinėjasi, ji turi problemų.
Iš J. D. pareiškimo ir rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis gyvena kaimynystėje su I. T.. I. T. pastoviai kolioja jo nepilnametę dukrą M. D.. Taip kolioja jį, jo žmoną T. D., seserį K. D. ir J. S. ne tik prie namų, bet ir viešoje vietoje. 2016 metų lapkričio mėnesį jis kapojo malkinėje malkas. Kapojant malkas prie malkinės atėjo I. T. ir pavadino jį,,samagončiku“. Jis pasakė pasitrauk nuo tvoros, tačiau su kirviu nemetė. I. T. tai išsigalvoja. I. T. jo dukrą M. D. 2016-11-16 išvadino,,samagončike“, todėl sekančią dieną jis parašė pareiškimą.
Iš 2016-11-23 M. D. rašytinio paaiškinimo matyti, kad kaimynė I. T. kai tik ją pamato dažniausiai visada pradeda kažką piktai burbėti. Ne visada eina suprasti ką sako, bet būna, kad ją išvadina necenzūriniais žodžiais,,kūrva“. Necenzūriniu žodžiu,,kūrva“ kaimynė ją išvadino maždaug prieš mėnesį, aplinkiniai niekas to negirdėjo. Paskutiniu metu kaimynė jos necenzūriniais žodžiais nevadina ir vis kažką piktai burba ir neina suprasti. 2016-11-16, apie 15.40 val., einant pro kaimynės zoną I. atsidariusi langą ją išvadino,,samagončike“.
Iš 2016-11-23 K. D. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog yra ne kartą girdėjusi kaip kaimynė I. T., gyv. (duomenys neskelbtini), užkabina jos dukterėčią M. D., kai jį minėta kaimynė vadina,,samagončike“. Paskutinį kartą kai M. D. kaimynė I. T. vadino,,samagončike“ girdėjo 2016-11-16, apie 15.40 val., kai mergaitė išėjo į treniruotes.
Iš 2016-11-30 R. V. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jos kaimynystėje gyvena I. T. ir J. D.. Ji I. T. ir J. D. tarpusavio konfliktų nėra girdėjusi. J. D. prieš dvi savaites yra sakęs, kad I. T. kolioja jį ir jo dukrą. Anksčiau naudojosi tuo pačiu įvažiavimu, kuriuo naudojasi ir I. T. su J. D.. Dėl konfliktiško J. T. būdo pasidarė kitą įvažiavimą.
Iš 2016-11-30 I. T. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog 2016 m. lapkričio 16 d. ji M. D.,,samagončike“ nevadino. Kai 2016 m. lapkričio 28 d. parašė pareiškimą jai niekas nieko nepadarė. Žino, kad J. D. metė kirvį, tačiau kada tai buvo neprisimena, ar liko žymių ant tvoros nežiūrėjo.
K. A. 2016-12-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. T. konfliktai su J. D. vyksta dėl bendro įvažiavimo. Nurodyta, kad I. T. teigė, kad 2016-11-16 M. D.,,samagončike“ nevadinusi, su ja paskutinį kartą kalbėjusi š/m pavasarį. Po I. T. apklausos nuvyko apžiūrėti jos įvardijamos kirvio metimo vietos. Kirvio įkirtimo žymių lentoje nesimatė. Apžiūrint pašiurę priėjęs J. D. paaiškino, kad prieš kurį laiką kapojant malkas I. T. pradėjo jį vadinti,,samagončiku“, jis I. liepė pasitraukti, tačiau kirviu ar pagaliu nemetė. Paklausus ar I. T. nevadino J. D.,,samagončiku“, ji atsakė, na pasakiau ir kas čia tokio.
Iš I. T. pareiškimo matyti, kad jame nurodomos aplinkybės susijusios su konfliktais kylančiais tarp jos ir kaimynų D.. Konfliktai kyla dėl bendro įvažiavimo į gyvenamąsias sodybas.
Iš I. T. prašymo matyti, kad ji prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad J. D. ir jo šeimos narių kaltinimas yra išgalvotas ir nelogiškas. Ji M. D.,,samagončike“ tikrai nevadino, nes žino, kad mergina nepilnametė. Žodį,,samagončike“ ne kartą jos atžvilgiu yra pasakęs J. D., o ne ji. J. D., M. D. ir K. D. duoti paaiškinimai yra melagingi, išgalvoti, nes jie visi yra tos pačios šeimos nariai ir esant ilgalaikiam konfliktui su J. D., yra susimokę kaip jai pakenkti.
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2016-11-28 buvo gautas I. T. pareiškimas apie tai, kad 2016 metų pavasarį D. du kartus užpuolę jos vyrą ir patys rašę pareiškimus, jog konfliktus sukėlęs jos vyras. Nurodė, kad J. D. grąsino ją užmušti, metęs kirvį į ją, kuris atsimušė į tvorą. Tyrimo metu J. D. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos požymių.
ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia administracinę atsakomybę. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), kurio 10 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Antroje straipsnio dalyje įtvirtinti draudimai vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.
Nors I. T. neigė padariusi inkriminuotą teisės pažeidimą, tačiau pripažino, kad su kaimynais D. nuolat konfliktuoja. Nurodė, kad D. yra susitarę ir visi ją kaltina išgalvotais dalykais. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 16 d. nebuvo sutikusi M. D. ir jos,,samagončike“ tikrai nevadino, nes žino, kad mergina nepilnametė. Nukentėjusioji M. D. tiek rašytiniame paaiškinime nurodė, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad I. T. 2016 m. lapkričio 16 d. pavadino ją,,samagončike“. Be to nurodė, kad I. T. ir anksčiau nuolat ją užkabinėdavo, vadindavo senio dukra ir yra pavadinusi ją kūrva. M. D. įstatyminė atstovė T. D. taip pat nurodė, kad su I. T. nuolat konfliktuoja. T. D. paaiškino, kad pati negirdėjo kaip 2016 m. lapkričio 16 d. I. T. jos dukrą pavadino,,samagončike“, tačiau nurodė, kad dukra jai kartą skambino ir verkė, kad I. prie jos kabinėjasi. Liudytojas J. D. ir K. D. taip pat patvirtino, kad girdėjo kaip 2016 m. lapkričio 16 d. I. T. atsidariusi langą pavadino M. D.,,samagončike“. K. D. paaiškino, kad M. D. buvo kažkas baisaus kai ją taip išvadino, ji nesuprato kodėl ir už ką taip buvo pavadinta. Priešingai, nei liudytojai J. D., K. D. ir nukentėjusioji M. D., I. T. teigė, kad žodį,,samagončike“ ne kartą jos atžvilgiu yra pasakęs J. D.. Pažymėtina, kad iš K. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad I. T. neneigė, kad J. D. pavadino,,samagončiku“. Taigi, nors I. T. neprisipažino padariusi teisės pažeidimo ir nurodė, kad tai šmeižtas, teismas netiki jos parodymais ir vertina tai kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, ir kt.) papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią I. T. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad I. T. konfliktuodama su J. D. dėl naudojimosi bendru įvažiavimu į jų gyvenamąsias sodybas 2016 m. lapkričio 16 d. J. D. dukrą vadino,,samagončike“ ir tokiais veiksmais pažemino M. D. garbę ir orumą.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta I. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.
Vadovaudamasis ATPK 23 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas
n u t a r i a:
Pripažinti kalta I. T. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d. ir jai pareikšti įspėjimą.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Žebelienė
