R. A. pagal BK 294 str., 181 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4644/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38348-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo R. A. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžius: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies (nurodant tinkamą šios dalies redakciją) į BK 294 straipsnio 2 dalį, taip pat šioje dalyje pakeisti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nesant pakankamo teisinio pagrindo priimti prašomą procesinį sprendimą, kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje taikyta BK 75 straipsnio 3 dalies nuostata, t. y. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti, nustatant po teismo nutarties priėmimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį vienerius metus ir šešis mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – dvejų metų vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami R. A. veiksmus kaip turto prievartavimą, nors tokie veiksmai daugiausiai galėjo būti kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Teismai, kvalifikuodami jo veiksmus kaip turto prievartavimą, neatribojo šios veikos požymių nuo savavaldžiavimo. Nebuvo atskleista bylos esmė ir esminis situacijos išskirtinumas, susijęs su paties, esą prievartauto turto, įgijimo teisėtumu, taip pat ir su tuo, ar iš viso turtu BK 181 straipsnio 2 dalies požymių prasme laikytina prievolė, kurią tiek kaltininkas (kasatorius), tiek ir asmuo, iš kurio, esą, prievartautas turtas (nukentėjusysis) turi atlyginti solidariai. Teismai nesiaiškino, kokias gi cigaretes vežė nukentėjusysis, koks buvo cigarečių vežimo teisėtumas ir kodėl kasatoriui taip pat buvo būtina skirti tokio paties dydžio pinigų sumą, kaip ir nukentėjusiajam, neidentifikuotai problemai spręsti. Teismai, neanalizuodami turto ar turtinės prievolės atsiradimo pagrindo, taip pat nukentėjusiojo ir kasatoriaus žinojimo apie reikalavimo teisės pagrindą, netirdami, kokioje konkrečiai veikloje, susijusioje su cigarečių vežimu, dalyvavo nukentėjusysis, neatskleidė bylos esmės, netinkamai ir plečiamai aiškino BK 181 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytos veikos sudėties objektyviosios pusės „turto“ požymį, o tai nulėmė veikos kvalifikavimo ir tuo pačiu materialiosios baudžiamosios teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Teismai pažeidė esminį baudžiamosios teisės ir proceso principą in dubio pro reo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, todėl be pagrindo pasunkino jo teisinę padėtį. Pasikeitus BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.), apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kurią įstatymo redakciją taiko, taip padarė esminę nuosprendžio surašymo klaidą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl R. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai (perkvalifikuotų R. A. veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį). Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į analogiškus apeliacinio skundo argumentus dėl R. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kasaciniame skunde nepateikiama. Kasacinio skundo teiginys dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra nurodomas deklaratyviai, grindžiant jį savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu.

Dėl kasacinio skundo argumento, kad pasikeitus BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.), apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kurią įstatymo redakciją taiko ir taip padarė esminę nuosprendžio surašymo klaidą, pažymėtina, jog kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teisinių argumentų, kad būtent taip, t. y. formaliai nenurodžius baudžiamojo įstatymo redakcijos, buvo suvaržytos kaltinamojo teisės ar kad tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, skunde nepateikta.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų ir pateikia subjektyvų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimą, tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės siekia, jog kasacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų BK 75 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes bei padarytų priešingas, t. y. nuteistajam palankias išvadas. Tačiau tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui bei bausmės dydžiui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, bausmės teisingumo vertinimas jos švelnumo ar griežtumo aspektu yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą teikiamu kasaciniu skundu, pažymi, kad nuteistojo R. A. kasacinis skundas nors ir papildytas, tačiau grindžiamas iš esmės panašaus pobūdžio, kaip ir ankstesniame skunde (kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti dėl jo neatitikties BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams bei 369 straipsnyje numatytiems pagrindams) argumentais. Antrą kartą teikiamame skunde nauji teisiniai argumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nepateikti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 6 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė