Teismingumo byla Nr. T-52/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04964-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2023 m. spalio 25 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų A. D., J. D., E. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) priteisti ieškovo A. D. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti ieškovės J. D. naudai iš atsakovės 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti ieškovo E. D. naudai iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 6.272, 6.250 straipsniai).
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, faktinį ieškinio pagrindą sudaro tai, kad ieškovai ilgą laiką nepagrįstai buvo įtariamaisiais baudžiamojoje byloje. Ieškovė J. D. taip pat buvo laikinai sulaikyta, jai ilgą laiką buvo taikomos kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės; viena iš šių kardomųjų priemonių – jai buvo uždrausta bendrauti su A. D., ji negalėjo atvežti į pasimatymus su tėvu jų sūnaus ir dėl to buvo nutrauktas ryšys tarp šeimos narių – tėvo ir sūnaus; be to, kratos metu buvo paimtas jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriuo ji ilgą laiką negalėjo naudotis. 2022 m. spalio 31 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl įtariamojo A. D., nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. sausio 12 d. prokuroro nutarimu taip pat buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamosios J. D. atžvilgiu, nenustačius jos veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Ieškinyje, be kita ko, nurodomos aplinkybės, susijusios su, ieškovų teigimu, neteisėtu sulaikymu; tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras neatliko savo pareigos atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, imtis visų priemonių, kad nekaltas asmuo nebūtų nuteistas. Surinkti duomenys negalėjo būti pakankami pareikšti įtarimus ieškovams. Be to, laikinasis sulaikymas J. D. atžvilgiu buvo atliktas jos nepilnamečio sūnaus akivaizdoje ir sukėlė jam psichologinę traumą.
Be to, kaip pažymima ieškinyje, A. D. 2021 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namuose buvo 48 val. perkeltas į kamerų tipo patalpas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. vasario 10 d. rašte pripažino, kad jeigu asmuo laikomas kameroje ilgiau kaip 5 val., juo labiau tokioje kameroje nakvoja, jam turi būti užtikrinamos visos gyvenamosioms patalpoms teisės aktų numatytos sąlygos. Šiuo atveju to nebuvo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymoje pripažino, kad Marijampolės pataisos namų 2021 m. liepos 14 d. nutarimas, kuriuo remiantis A. D. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, yra nepakankamai motyvuotas, sprendime nėra nurodytas galiojantis teisinis pagrindas, sprendimo kopija neįteikta A. D.. Be to, kaip pažymima ieškinyje, A. D. yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas, jis turi sveikatos problemų, todėl buvimas ilgą laiką vienam mažo ploto patalpoje, jam sukėlė papildomų išgyvenimų dėl galimos grėsmės jo sveikatai; dėl to galėjo kilti pavojus net jo gyvybei.
Taip pat, kaip nurodoma ieškinyje, 2021 m. liepos mėn., remiantis tarnybiniu pranešimu dėl pradėto minėto ikiteisminio tyrimo, ieškovas A. D. buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namus. Dėl tokio perkėlimo, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovas A. D. patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimą.
Ieškovai dėstomas aplinkybes inter alia (lot. be kita ko) grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1, 2 dalimis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 12 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 2, 11 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 1 dalimi, atitinkama teismų praktika ir joje esančiais išaiškinimais.
Ieškovai pateikia argumentus dėl kiekvienam iš jų padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio, civilinės atsakomybės sąlygų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Kaip nutartyje pažymi teismas, ieškovai prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais (Civilinio kodekso 6.272 straipsnis). Ieškovas A. D. taip pat prašo neturtinės žalos atlyginimo ir dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kaip nutartyje pažymi teismas, ieškovo A. D. nurodomi neteisėti valdžios institucijų veiksmai pasireiškė tuo, kad 2021 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu, jis ilgiau nei leidžiama pagal teisinį reguliavimą, t. y. 48 valandoms (vietoje 5 val.), buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose jam nebuvo užtikrintos visos gyvenamosioms patalpoms teisės aktų nustatytos sąlygos. Taigi, kaip pažymėjo teismas, ieškovas A. D. kelia reikalavimus, susijusius su civiliniu ginču, o taip pat dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo).
Remiantis šiais argumentais, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo dalies, patenkančios į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, rūšinio teismingumo klausimą. Kaip pažymėjo teismas, šiuo atveju kyla abejonių, ar pirmiau minėti civilinio ir administracinio pobūdžio keliami reikalavimai nėra savarankiški, ar jie tiek tarpusavyje susiję, kad gali būti nagrinėjami visi kartu bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje “Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų” nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).
Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje “ Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų”, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis).
Viena dalis ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir susijusių su ieškovo A. D. argumentais dėl, be kita ko, nepagrįsto baudžiamojo proceso jo atžvilgiu, apriboto bendravimo su sūnumi, dėl ko nutrūko bendravimo galimybės ir ryšys su sūnumi, patenka į Civilinio kodekso 6.272 straipsnio reglamentavimo sritį, ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2021, 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2019, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015, 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2012).
Kiti ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra susiję su ieškovo A. D. argumentais, jog jis be pagrindo buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas 48 val., dėl netinkamų sąlygų patyrė nepatogumų, pažeminimą, taip pat tokiose patalpose jis negali būti dėl sveikatos būklės. Be to, dėl nepagrįsto perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namus, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimą.
Kaip, be kita ko, matyti iš byloje esančių duomenų, Marijampolės pataisos namų Saugumo skyriaus 2021 m. liepos 14 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsniu, buvo nutarta nuteistąjį (ieškovą) perkelti į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. vasario mėn. raštu (byloje esančiame rašte konkreti diena nenurodyta), išnagrinėjęs ieškovo 2021 m. gruodžio 31 d. skundą dėl Marijampolės pataisos namų 2021 m. gruodžio 16 d. atsakymo ieškovui dėl laikymo sąlygų laikino sulaikymo patalpoje, skundą pripažino iš dalies pagrįstu. Minėtame rašte buvo nurodyta Marijampolės pataisos namų administracijai užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos gyvenamosiose patalpose atitiktų teisės aktų, reglamentuojančių higienos, patalpų įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi, reikalavimus, užtikrintų pagarbą žmogaus orumui ir neapsunkintų gyvenimo sąlygų labiau nei būtina. Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymos matyti, kad ieškovo skundo dalis dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimo perkelti jį į laikino sulaikymo patalpą atitiktimi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pripažinta pagrįsta. Ieškovo skundo dalis dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant jo kreipimusis, atmesta.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. nutarimu (byloje esančiame nutarime konkreti data nenurodyta; iš aptariamo nutarimo matyti, kad jis ieškovui įteiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d.), vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 3, 5, 7 punktais, atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes bei rekomendaciją, nutarė ieškovą perkelti iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo kildinama neturtinė žala dėl jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas, kuriose neužtikrintos būtinos gyvenimo sąlygos, o taip dėl jo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus pataisos namus, yra susijusi ne su Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje reglamentuojamasis teisiniais santykiais, bet su viešojo administravimo institucijų veikla, joms vykdant viešosios teisės aktuose numatytas funkcijas, taigi veikiant viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2019, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2019, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015). Šioje dalyje ieškovo kildinama neturtinė žala patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, ir tai yra administracinių teismų kompetencija (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija, pripažinusi, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra susijusi su skirtingais teisiniais santykiais, vis dėlto sprendžia, kad visi reikalavimai šiuo atveju nėra tiek teisiškai nutolę, kad negalėtų būti kartu nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, jų neišskaidant skirtingų kompetencijų teismams (bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui). Abiejose bylose šiuo atveju galimai turėtų būti analizuojami (iš dalies) susiję ieškinyje pateikti argumentai ir įrodymai, todėl, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio dėl visumoje (bendrai) patirtos neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme, atitiktų proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Grąžinti bylą pagal ieškovų A. D., J. D., E. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
