R. A. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 181 str., 294 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4356/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38348-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo R. A. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. A. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamus nuosprendžius: perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalies (nurodant tinkamą šios dalies redakciją) į BK 294 straipsnio 2 dalį, taip pat šioje dalyje atitinkamai pakeisti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius, neskiriant kasatoriui realios laisvės atėmimo bausmės. Nesant pakankamo teisinio pagrindo priimti prašomą procesinį sprendimą, kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje taikyta BK 75 straipsnio 3 dalies nuostata.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kvalifikuodami nuteistojo veiksmus kaip turto prievartavimą teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Pasikeitus BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.), apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kurią įstatymo redakciją taiko, taip padarė esminę nuosprendžio surašymo klaidą. Teismai neatribojo turto prievartavimo požymių nuo savavaldžiavimo požymių, neatkreipė dėmesio į esmines aplinkybes, iš kurių matyti, kad kasatorius ir pats ieškojo pinigų, kuriuos kartu su nukentėjusiuoju T. P. turėjo panaudoti išsprendžiant problemą (kurios kasatorius ir nukentėjusysis aiškiai neidentifikavo, tačiau galima numanyti, kad ji susijusi su galimai neteisėtais vien tik nukentėjusiojo ar nukentėjusiojo ir kasatoriaus ankstesniais veiksmais, t. y. cigarečių vežimu ir galimu neteisėtu uždarbiu) išspręsti. Teismai, nors ir pripažino leistinais įrodymais nukentėjusiojo savo iniciatyva ir su teisėsaugos pareigūnų žinia darytus garso ir vaizdo įrašus, tačiau iš teisiškai reikšmingų duomenų viseto eliminavo aplinkybes, nustatytas 2020 m. rugsėjo 21 d. 11.06 val. vaizdo įraše užfiksuotais kasatoriaus žodžiais. Kasatorius analizuoja 2020 m. lapkričio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinį ir tvirtina, kad teismai nedėjo didesnių pastangų aiškintis, kokias gi cigaretes vežė nukentėjusysis, koks buvo tokio cigarečių vežimo teisėtumas ir kt., o nukentėjusiojo nenoras aiškiai identifikuoti, iš kokių gi teisinių santykių kilo kasatoriaus reikalavimas, nėra leistinas procesinis elgesys. Kasatoriaus duotus parodymus nepagrįstai įvertinę kaip nenuoseklius, tinkamai nenustatę, iš kokių teisinių santykių kilo kasatoriaus reikalavimas, pažeisdami in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, teismai neleistinai kasatoriaus veiksmus kvalifikavo kaip turto prievartavimą. Net jeigu kasatorius ir klydo dėl reikalavimo teisės pagrįstumo, tai taip pat nesudaro pagrindo veiką kvalifikuoti kaip turto prievartavimą. Kasatorius ne tik buvo pažįstamas su nukentėjusiuoju, bet netgi vadina jį bičiuliu ir, kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo, turėjo tam tikros bendros veiklos, iš kurios ir kilo reikalavimo teisė. Žemesnės instancijos teismai, neanalizuodami, kokioje konkrečiai veikloje, susijusioje su cigarečių vežimu, dalyvavo nukentėjusysis, neleistinai neatskleidė baudžiamosios bylos esmės, t. y. teisiškai reikšmingų veikos požymių, nulėmusių veikos kvalifikavimo ir kartu baudžiamosios teisės taikymo ir aiškinimo klaidą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus arba nustatant bylos faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorius, savaip interpretuodamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, nesutinka su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo, pateikdamas savo subjektyvią nuomonę dėl savo veiksmų kvalifikavimo. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami jo apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių atmetimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta, išdėstant motyvuotas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų. Kasaciniame skunde nėra argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, taip pat neargumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors kasaciniame skunde pasisakoma ir dėl tam tikrų baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau kasacine tvarka galima apskųsti teismų sprendimus ne dėl bet kokių baudžiamojo proceso pažeidimų, o tik dėl esminių pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), tačiau kasaciniame skunde tokių pažeidimų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas