Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą sprendžiant negautų pajamų atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-88-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01739-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys A. B., AAS „Gjensidige Baltic“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą sprendžiant negautų pajamų atlyginimo klausimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 2350,83 Eur negautų transporto priemonės nuomos pajamų nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 12 265,20 Eur negautų transporto priemonės nuomos pajamų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2012 m. sausio 20 d. trečiasis asmuo A. B., vairuodamas automobilį „Rover 620“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo L. S. sveikata. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino A. B. kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, pripažino ieškovui teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų. Dėl 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų ieškovas iki 2013 m. sausio 17 d. buvo nedarbingas, o nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2016 m. vasario 2 d. jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 7 d. – 35 proc. darbingumo lygis. Sveikatos sužalojimai yra sunkūs – ieškovui amputuota dešinė koja žemiau kelio, sulaužytas kairės kojos šlaunies kaulas, sutraiškyti blauzdikaulis ir šeivikaulis, kurie vėliau, gydymo metu, buvo sujungti iš fragmentų ir iki šiol nėra suaugę, dėl šių sužalojimų kairė koja iki šiol nėra funkcionali, ją reikės papildomai operuoti, kyla grėsmė, kad ją žemiau kelio taip pat gali tekti amputuoti. Iš sveikatos sužalojimų pobūdžio matyti, kad darbingumo ieškovas neatgaus. Eismo įvykio kaltininkas eismo įvykio metu, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iki eismo įvykio ieškovas dirbo autokrautuvo vairuotoju UAB „Normantas ir Co“, tačiau dėl padarytų sveikatos sužalojimų neteko galimybės dirbti ir tapo bedarbis. 2014 metais ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris pradėjo mokėti faktinį skirtumą tarp ieškovo gauto darbo užmokesčio ir tuo metu gautų socialinių išmokų, tačiau vėliau nutraukė jų mokėjimą, o kitas negautas pajamas apskritai atsisakė kompensuoti. Ieškovas teigia, kad jis su savo darbdaviais nuo 2008 metų sudarinėdavo automobilio, kuris ieškovui priklausė nuosavybės teise, nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis. Įvykio metu ieškovas dirbo UAB „Normantas ir Co“ ir su šia darbdave ieškovas taip pat buvo sudaręs automobilio „MAN 8.163“ nuomos sutartį, šį automobilį vairavo pats ieškovas, pagal šią sutartį darbdavė ieškovui mokėdavo 144,81 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius – 123,09 Eur. Kadangi minėta transporto priemonė buvo 1997 metų gamybos, puikios techninės būklės, ji galėjo būti naudojama mažiausiai 10 metų, šį laikotarpį ieškovas būtų galėjęs gauti pajamų iš automobilio nuomos. Ieškovas taip pat nurodė, kad, nuomodamas darbdavei savo automobilį, jis patirdavo išlaidų, susijusių su automobilio eksploatavimu, iš viso per metus jos sudarydavo 250,52 Eur. Degalų išlaidas apmokėdavo darbdavė. Ieškovas, įvertinęs išlaidas ir gautas pajamas, bei tai, kad transporto priemonę jis dar būtų galėjęs naudoti ir nuomoti ne mažiau kaip dešimt metų, prašė teismo priteisti negautų pajamų atlyginimą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalį žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, Biuras atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas turėjo įrodyti realius nuostolius, tačiau jis nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo tariamai negautas pajamas. Ieškovo pateikti skaičiavimai dėl automobilio eksploatavimo dešimt metų ir negautų pajamų apskaičiavimas pagrįsti tik dalinėmis prielaidomis. Taip pat nebuvo aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis ieškovas teigė, kad dar dešimt metų būtų galėjęs gauti pajamų iš automobilio „MAN 8.163“ nuomos, nes ieškovo su UAB „Normantas ir Co“ sudarytoje automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties 11 punkte susitarta, kad sutartis galioja, kol nėra nutraukta, t. y. jokie ilgalaikiai susitarimo terminai minėtoje sutartyje nėra nurodyti. Be to, ieškovas, pardavęs transporto priemonę, pats apribojo savo galimybę gauti pajamas dėl automobilio nuomos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 14 326,18 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, vertindamas ieškovo su UAB „Normantas ir CO“ sudarytos nuomos sutarties turinį, sutiko su atsakovo argumentais, kad, skaičiuojant ieškovo negautas pajamas pagal paminėtą sutartį, būtina įvertinti automobilio eksploatavimo išlaidas, kurias automobilio savininkas pagal sutarties sąlygas prisiėmė sau. Teismas nustatė, kad nuo eismo įvykio dienos iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas būtų gavęs 2350,83 Eur pajamų, o įvertinus, kad transporto priemonę dar būtų galėjęs naudoti ir nuomoti ne mažiau kaip dešimt metų, jis būtų gavęs 12 265,20 Eur pajamas, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Teismas ieškovo argumentą, kad jam priklausantį automobilį buvo galima dar dešimt metų naudoti, laikė pagrįstu, nes ieškovas pateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad vidutinis tokio automobilio, kurį naudojo ieškovas, amžius yra 23 metai.

Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, ir priteisė jam iš atsakovo 2350,83 Eur negautų pajamų ir negautų pajamų už dešimt metų – 12 265,20 Eur, skaičiuotinų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, atėmus 289,85 Eur automobilio pardavimo kainą, iš viso – 14 326,18 Eur žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 170,35 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų pagrindu nustatyta ieškovo gauta pajamų per mėnesį suma – 102,21 Eur, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo negautų pajamų suma turėjo būti skaičiuojama už visą ieškovo prašomą laikotarpį, nes teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas automobilį „MAN 8.163“ 2012 m. kovo 20 d. pardavė.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turėjo būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2009">3K-3-469/2009</a>; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015), todėl ieškovas, pardavęs transporto priemonę, neteko galimybės tikėtis gauti realių pajamų iš šios transporto priemonės nuomos, nes neteko teisės turto, galinčio būti nuomos sutarties dalyku, valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sprendimą parduoti transporto priemonę objektyviai lėmė tai, jog jis neteko galimybės šį daiktą išnuomoti be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo ir tokiu būdu uždirbti pajamas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad realios negautos ieškovo pajamos buvo negautos už 2012 m. vasario ir kovo mėn., t. y. 170,35 Eur (už sausio mėn. ir kovo mėn. 20 dienų), nes šiuo laikotarpiu ieškovui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo ja naudotis ir gauti pajamų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas savo reikalavimą pagrindė įrodymais, atitinkančiais civilinio proceso normų reikalavimus, t. y. pateikė sutartį su darbdaviu, darbdavio rašytinį patvirtinimą, banko sąskaitos išklotinę, trečiųjų asmenų pranešimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, kvitus, Statistikos departamento išklotinę, autoservisų pasiūlymus dėl automobilių remonto ir detalių keitimo, degalų apmokėjimo kvitus, taigi pakankamai įrodė realius, o ne tikėtinus nuostolius ir negautas pajamas. Tai, kad ieškovas automobilį pardavė, nesudarė teismams pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo pajamos buvo tik tariamos. Akivaizdų priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtos veikos įrodo tai, kad ieškovas dėl sužalojimų negalėjo daugiau dirbti ir teikti paslaugų.

Ieškovas bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pateikė argumentus ir paaiškinimus, kodėl jis buvo priverstas parduoti automobilį (ieškovas dėl sužalojimų gulėjo ligoninėje, neturėjo pajamų, o reikėjo išlaikyti šeimą bei pirkti vaistus, automobilis stovėjo nenaudojamas, ieškovas buvo nedarbingas ilgą laiką, darbdavys nutraukė su ieškovu nuomos sutartį) ir kodėl prašė priteisti sumą už dešimties metų laikotarpį (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tiek laiko automobilis tokiomis pačiomis sąnaudomis galėjo būti naudojamas), tačiau apeliacinės instancijos teismas šių faktų nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino būsimos žalos remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir taip pažeidė CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe; tokiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Be to, Vilniaus apygardos teismas, pirmą kartą nuspręsdamas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, rėmėsi argumentais dėl įrodymų, patvirtinančių eksploatavimo išlaidas, trūkumo. Tuo tarpu skundžiamame Vilniaus apygardos teismo sprendime iš esmės argumentuojama tuo, kad automobilis buvo parduotas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Tai, ką nukentėjęs asmuo gaus daugiau, nei jam buvo padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Teisingas žalos ir mokėtinos draudimo išmokos dydžių nustatymas yra labai svarbus dar ir dėl to, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą Biurui privalo grąžinti asmuo, atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnis).

Biuras atlygina nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis), todėl nuostoliai turi būti ne tikėtini, o realūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>; kt.).

Net ir esant draudimo sutarčiai draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas savaime nelemia draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a>).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-369/2017, ieškovui iš atsakovo yra priteistos dėl 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykio negautos pajamos iki 2033 m. lapkričio 13 d.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negautų pajamų atlyginimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2012">3K-3-116/2012</a>).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl trečiojo asmens A. B. kaltų veiksmų jis negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei nebūtų įvykęs eismo įvykis ir ieškovui nebūtų buvusi sužalota sveikata, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų ieškovas neteko galimybės dirbti ir buvo priverstas parduoti nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį iki eismo įvykio ieškovas pagal nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį nuomojo UAB „Normantas ir Co“. Dėl šio reikalavimo ieškovas pateikė įrodymus, kad, nuomodamas darbdavei savo automobilį, jis turėdavo išlaidų, susijusių su automobilio eksploatavimu, taip pat kad transporto priemonė buvo 1997 metų gamybos, ieškovo teigimu, ji buvo puikios techninės būklės, todėl galėjo būti naudojama dar mažiausiai dešimt metų ir šį laikotarpį ieškovas būtų galėjęs gauti pajamų iš automobilio nuomos.

Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti negautą nuomos mokestį, kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis būtų buvusi ir toliau vykdoma, pažymėjo, kad ieškovas, priėmęs ir įgyvendinęs savo valinį sprendimą parduoti transporto priemonę, neteko galimybės tikėtis gauti realių pajamų iš šios transporto priemonės nuomos, nes neteko teisės valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, galinčiu būti nuomos sutarties dalyku. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad sprendimą parduoti transporto priemonę objektyviai lėmė tai, jog ieškovas neteko galimybės šį daiktą išnuomoti be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo ir tokiu būdu uždirbti pajamų. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies, t. y. realias negautas pajamas sudarė negautos pajamos už 2012 m. vasario ir kovo mėnesius (170,35 Eur už sausio mėn. ir kovo mėn. 20 dienų), nes šiuo laikotarpiu ieškovui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo ja naudotis ir gauti pajamų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė, kad su transporto priemonės nuoma susijusių ieškovo per mėnesį gautų pajamų suma yra 102,21 Eur (šios sumos neginčija nei ieškovas, nei atsakovas), tačiau bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį galėtų būti priteistos su transporto priemonės nuoma susijusios negautos pajamos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas pardavė transporto priemonę, kurią nuomodamas, kartu suteikdamas vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, gaudavo pajamų, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl šių pajamų priteisimo, bet negali būti pagrindas priteisti negautas pajamas tik už laikotarpį iki transporto priemonės pardavimo dienos. Šioje byloje sprendžiant dėl laikotarpio, už kurį ieškovui turėtų būti priteistos su transporto priemonės nuoma susijusios negautos pajamos, esminę reikšmę turi ne tiek transporto priemonės turėjimas nuosavybės teise, kiek galimybė nuomoti ją gaunant pajamų, nes, turėdamas turtą nuosavybės teise, bet neturėdamas galimybės gauti, inter alia (be kita ko), nuomojant turtą, jo teikiamą ekonominę naudą, turto savininkas patiria tik išlaidas, susijusias su turto išlaikymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių asmuo ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

Iš byloje esančių įrodymų, inter alia, ieškovo paaiškinimų, matyti, kad dėl 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykyje patirtų sunkių sužalojimų ieškovas buvo operuotas, ilgą laiką gydomas ligoninėje. Vadinasi, ieškovas tam tikrą laikotarpį po eismo įvykio, nepriklausomai nuo to, ar iki eismo įvykio ieškovo nuomotas automobilis tebepriklausė jam nuosavybės teise, ar jau buvo parduotas, objektyviai neturėjo galimybės imtis priemonių, susijusių su pajamų gavimu iš automobilio nuomos, nesuteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Vėliau ieškovas nebeturėjo galimybės imtis tokių priemonių ne dėl objektyvių su ieškovo 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykyje patirtais sunkiais sužalojimais susijusių priežasčių, bet dėl nuo paties ieškovo valios priklausančios priežasties – automobilio pardavimo.

Byloje nenustatyta, kokį laikotarpį po 2012 m. sausio 20 d. eismo įvykio ieškovas, būdamas pakankamai rūpestingas, dėl objektyvių priežasčių, susijusių su eismo įvykyje patirtais sunkiais sužalojimais, neturėjo galimybės imtis priemonių, susijusių su pajamų gavimu iš automobilio nuomos, nesuteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nepriklausomai nuo to, ar iki eismo įvykio ieškovo nuomotas automobilis tebepriklausė jam nuosavybės teise, ar jau buvo parduotas. Ši aplinkybė yra esminė pasisakant dėl laikotarpio, už kurį spręstinas negautų pajamų, susijusių su transporto priemonės nuoma, priteisimo ieškovui klausimas.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl laikotarpio, už kurį ieškovui turi būti priteistos su transporto priemonės nuoma susijusios negautos pajamos. Tai lėmė nevisapusišką ginčo dėl negautų pajamų atlyginimo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Nustatyti pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Algirdas Taminskas