Baudžiamoji byla Nr. 2K-130-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02017-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.4.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (I. K.) gynėjo advokato Egidijaus Morkūno kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda, BK 222 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2269 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL dydžio (2269 Eur) bauda. Iš I. K. priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 13 897,90 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 43 217,17 Eur turtinei žalai atlyginti, valstybės naudai 29 Eur proceso išlaidų.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis pakeistas:
I. K. paskirta bauda sumažinta iki 2259 Eur;
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuoroda į teisės aktą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintą Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos aprašą, nes šis teisės aktas veikos padarymo metu negaliojo;
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „V.“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius:
1.1. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. birželio 27 d. paskirtas vyriausiuoju buhalteriu, pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos mieste tyčia apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „V.“ vyriausiosioms finansininkėms M. M. (dirbusiai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d.) ir V. K. (dirbusiai nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šios neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų 125 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose – „Darbo užmokesčio žiniaraštyje“, įsiskolinimus darbuotojams – „Sąskaitos Nr. 271 Iššifravimas pagal sąskaitas“, iš viso 121 atveju 100 880,40 Eur (348 319,85 Lt) priskaityto ir 79 178,44 Eur (273 387,32 Lt) išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 4 atvejais 7323,56 Eur (25 286,82 Lt) priskaityto ir 5647,59 Eur (19 500 Lt) neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio už 55 291,015 tonos perkrauto krovinio, dėl to negalima iš dalies nustatyti nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. laikotarpio UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
1.2. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Klaipėdos mieste tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 4 dalį, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 13 897,90 Eur (47 986,70 Lt) gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. UAB „V.“ vyr. finansininkėms M. M. ir V. K., nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstą apskaičiuotą 100 880,40 Eur (348 319,85 Lt) darbo užmokestį, išmokėtą 121 atveju aštuoniems UAB „V.“ darbuotojams, dėl to vyr. finansininkė M. M. 18 atvejų įrašė aiškiai neteisingus duomenis į 2008 m. lapkričio, gruodžio, 2009 m. sausio–kovo mėnesių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas bei 2009 m. balandžio–gruodžio, 2010 m. sausio–balandžio mėnesių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, ir vyr. finansininkė V. K. 13 atvejų įrašė aiškiai neteisingus duomenis į 2010 m. gegužės–gruodžio, 2011 m. sausio–gegužės mėnesių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, kurias nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. liepos 15 d. elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, taip, veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M., V. K., pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V.“ pajamas ir jų panaudojimą; pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-295 „Dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį taisyklių patvirtinimo“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą iš viso 43 217,17 Eur (149 220,25 Lt) valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, veikdamas per UAB „V.“ vyr. finansininkes M. M. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį – 108 203,97 Eur (373 606,67 Lt), išmokėtą aštuoniems asmenims, dirbusiems UAB „V.“, dėl to vyr. finansininkės M. M., V. K. įrašė neteisingus duomenis į 2008 m. IV, 2009 m. I–IV ketvirčių, 2010 m. sausio–gruodžio, 2011 m. sausio–birželio pranešimus apie apdraustuosius ataskaitiniu laikotarpiu ir jų priedus.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėjas advokatas Egidijus Morkūnas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naują procesinį sprendimą, t. y. I. K. išteisinti. Kasatorius nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepasisakė dėl didžiosios dalies iš visų dvidešimties apeliacinio skundo argumentų (jie pažodžiui pakartoti ir kasaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, teismo išvadas ir faktines aplinkybes). Dėl nuteistojo apeliacinio skundo išsamių argumentų, kad kaltinamasis aktas neatitiko baudžiamojo proceso keliamų reikalavimų, buvo painus ir neaiškus, teismas apsiribojo tik formaliais motyvais, kodėl juos atmeta. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl kaltinamojo kaltės (tyčios) bei priežastinio ryšio tarp I. K. veiksmų bei tirtos nusikalstamos veikos padarinių, dėl to nenustatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (būtent šis straipsnis nurodytas skunde) nurodyto nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai – kaltė (tyčia), priežastinis ryšys tarp inkriminuojamų veiksmų ir padarinių. Taip pat teismai nepašalino apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų, nepasisakė, kaip įvertino dalies liudytojų parodymus. Liudytoja V. K. nurodė, kad dirbo UAB „V.“ vyr. finansininke, jokie mokėjimai grynaisiais pinigais darbuotojams nevyko, bendrovėje visi mokėjimai buvo daromi pavedimu, todėl grynųjų pinigų įmonėje būdavo labai retai. Liudytoja M. M. nurodė, kad dirbo UAB „V.“ vyr. finansininke nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2010 m. gegužės 25 d., jos darbo metu jokie grynieji pinigai įmonės darbuotojams mokami nebuvo, apie jokius įmonėje neapskaitytus grynuosius pinigus jai nebuvo žinoma, jokių nurodymų dėl neapskaitytų pinigų iš nieko nėra gavusi, nėra girdėjusi apie neapskaitytus pinigus iš įmonės darbuotojų. Liudytoja K. R. nurodė, kad dirbo įmonėje nuo 2005 iki 2013 metų, atlyginimą gaudavo pavedimu, jokių grynųjų pinigų negaudavo, žinojo, kad įmonėje nėra grynųjų pinigų, išskyrus nedideles sumas ūkio išlaidoms, nieko nežinojo apie grynųjų pinigų mokėjimą krovikams. Liudytoja D. M. nurodė, kad 2008–2011 metais dirbo UAB „V.“ sandėlininke, patvirtino, kad krovėjams jokie grynieji pinigai mokami nebuvo, kad nėra niekam mokėjusi atlyginimo grynaisiais. Liudytoja I. K. paaiškino, kad nieko nežino apie grynųjų pinigų mokėjimus įmonėje. Iš teismų nuosprendžių neaišku, ar šiuos parodymus teismai pripažino įrodymais, jei atmetė, tai kodėl. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Visi pirmiau nurodyti motyvai patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, neleidžiančius laikyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius nei teisėtais, nei pagrįstais.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. K. gynėjo advokato Egidijaus Morkūno kasacinį skundą atmesti. Prokuroras skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus pagrindinius apeliacinio skundo teiginius ir argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus bei pateikė motyvuotas išvadas. Nors kasaciniame skunde perrašyti visi apeliacinio skundo argumentai, konkrečiai nenurodyta, dėl kurių šio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, tik abstrakčiai teigiama, kad neišnagrinėta dauguma argumentų. Skunde taip pat nepagrįstai cituojama kasacinio teismo praktika nurodant, kad neatsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas demonstruoja savo šališkumą, todėl bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu byloje esančių duomenų vertinimu, nedaro apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėto ar nepagrįsto. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistojo skundo argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų: blanketinių normų įrašymą į kaltinimą, baudžiamojo įstatymo redakcijos nenurodymą kaltinime, kaltininko nusikalstamų tikslų nustatymą, jo nusikalstamų veiksmų aprašymą kaltinime, subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimų požymių buvimą, pasisakė, kaip vertina vienus ar kitus liudytojų parodymus (jų patikimumą, juose esančius neesminius prieštaravimus ir pan.), įvertino nusikalstamų veikų baigtumo momentą bei pagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl aplinkybių, kurių nustatymas neturi reikšmės kvalifikuojant byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje nurodė argumentus, kodėl sprendžia, kad nuteistojo veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis (kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių), pagrindo nesutikti su teismo argumentais nėra. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė, kodėl nesivadovauja kasaciniame skunde nurodomų liudytojų V. K., M. M., K. R., D. M. ir I. K. parodymais ir juos atmeta bei kokiais duomenimis remdamasis pripažįsta, kad neužfiksuoto atlyginimo mokėjimo krovikams faktai yra nustatyti. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino I. K. kaltu dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo skundą bei ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
4. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. atsiliepimu į nuteistojo I. K. gynėjo advokato Egidijaus Morkūno kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
4.1. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiais bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, 2018 m. lapkričio 29 d. pareiškė civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka Klaipėdos apylinkės teismui, šio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis 2019 m. kovo 21 d., todėl dėl kasatoriaus argumentų baudžiamosios teisės aspektu nepasisakoma.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo I. K. gynėjo advokato E. Morkūno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai ginčijant įrodymų vertinimą, padarytas teismų išvadas ir nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Taip pat tokiais argumentais negali būti grindžiami teiginiai dėl teismo šališkumo. Dėl šių argumentų kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama įrodymų vertinimas, padarytos teismų išvados bei nustatytos bylos aplinkybės, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai savo sprendimuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, paliekami nenagrinėti.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
7. Kasatorius skunde teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė I. K. kaltės (tyčios) ir priežastinio ryšio tarp inkriminuotų veiksmų ir padarinių, nevertino dalies liudytojų parodymų, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies jo apeliacinio skundo argumentų. Šie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
10. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų nuosprendžiuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o jo skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, vertinimo atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I. K. kaltės klausimą dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek jį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo I. K. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, atskleisti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties (kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių) požymiai kaltinamojo veiksmuose. Teismas konstatavo, kad I. K., nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „V.“ vyriausiosioms finansininkėms, nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nefiksuodamas dalies apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, neįvykdė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms apie įmonės veiklą, šis darbo užmokestis ir jo skola (turtinis įsipareigojimas darbuotojams) nebuvo įregistruoti buhalterinėje apskaitoje, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi I. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dėl jo veiksmų kilo įstatyme nurodyti padariniai. Taip pat teismas konstatavo, kad I. K. tiesiogine tyčia padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes kaip UAB „V.“ direktorius, kuriam įstatymu nustatyta pareiga teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, pateikdamas valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „V.“ pajamas, turtą ir jo panaudojimą, suprato, kad taip vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir to norėjo. Pažymėtina, kad kasatorius skunde nurodo, jog teismas nepasisakė dėl jo ginamojo kaltės (tyčios) bei priežastinio ryšio tarp I. K. veiksmų ir tirtos nusikalstamos veikos padarinių, dėl to nenustatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai, nors šioje byloje I. K. nebuvo pareikštas kaltinimas ar teisme keičiamas jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnį. Dėl to šis argumentas paliktinas nenagrinėtas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, konstatavo, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl I. K. kaltės teisingos, pagrįstos liudytojų D. S., A. N., M. K., V. A., E. V., A. N., Ž. D., A. P., Š. B., A. J., specialistės V. V. parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktais, asmens atpažinimo protokolais ir kitais bylos duomenimis. Šio teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, baudžiamojo įstatymo taikymo, paskirtos bausmės, civilinių ieškinių ir kt.) motyvuotai atsakyta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, papildydamas pirmosios instancijos teismo motyvus, pasisakė dėl kasatoriaus skunde nurodytų liudytojų V. K., M. M., K. R., D. M., I. K. parodymų (jos teigė, kad grynieji pinigai krovikams nebuvo mokami) vertinimo. Teismas nurodė, kad liudytoja M. M. tokios aplinkybės nepatvirtino, liudytojos K. R. ir V. K. su nuteistuoju I. K. susijusiosios ne tik darbo, bet ir asmeninio pobūdžio santykiais, liudytojas K. R., D. M. ir I. K. bendrovės darbuotojai įvardijo kaip asmenis, neoficialiai mokėjusius darbo užmokesčius, be to, šios liudytojos nurodė priešingas aplinkybes, nei nustatyta byloje specialisto išvada bei ekspertizės aktais ir liudytojų – bendrovės darbuotojų, kuriems ir buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos įrodymai – parodymų atpažinti protokolai, specialisto išvada, ekspertizės aktai. Netikėti liudytojų D. S., M. K., E. V., Ž. D., A. N., A. P. (bendrovės darbuotojų, kuriems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis) parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, duomenų, kad šie liudytojai siektų nuteistąjį apkalbėti, byloje nėra, o dėl liudytojų V. K., K. R., D. M., I. K. parodymų patikimumo kilo pagrįstų abejonių, todėl juos teismas argumentuotai ir pagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų D. S., M. K., A. N. parodymų dėl darbo užmokesčio dydžio, konstatuodamas, kad skaičių nesutapimai nėra pagrindas vertinti jų parodymus kaip prieštaringus. Kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, patvirtina ir aplinkybė, kad šis teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, pakeisdamas nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, nurodyto negaliojančio teisės akto, civilinių ieškinių išsprendimo. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kasaciniame skunde nenurodoma, į kokius konkrečius esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakyta, o iš skundo turinio išplaukia, kad kasatorius jame pažodžiui pakartoja nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčija įrodymų vertinimą, padarytas teismo išvadas, faktines aplinkybes, o tai, kaip jau minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
13. Konstatuotina, kad teismų sprendimai, kuriais nustatytos I. K. veiksmais padarytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, priimti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, pagal teismų nuosprendžiais nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo I. K. gynėjo advokato Egidijaus Morkūno kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Vytautas Masiokas
