V. O. pagal BK 284 str. 2 d., 174 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-60/2006

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.4.; 2.1.12.2.1.;

2.3.7.4.; 2.6.4. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,

dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,

gynėjai advokatei B. Strimaitytei,

nuteistajai V. O.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. O. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. nuteista pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 12 MGL – 1500 Lt bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant teismo įpareigojimą: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Iš V. O., pagal J. R. pareikštą civilinį ieškinį, priteista 600 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turėtų išlaidų advokatui J. R. naudai.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria nuteistosios V. O. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. O. nuteista už tai, kad 2003 m. lapkričio 11 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 12.30 val., viešoje vietoje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini), – necezūriniais žodžiais keikdama J. R. ir nepadoriu elgesiu – spjaudama J. R. į veidą – trikdė visuomenės rimtį.

Kasaciniu skundu V. O. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, nebuvo remiamasi visų liudytojų parodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo atmestas prašymas pakartotinai iškviesti liudytoją K. L. ir taip, pagal kasatorę, pažeista BPK 301 straipsnio nuostata ir suvaržytos jos, kaip kaltinamosios, teisės. Toliau kasatorė teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent jos veika nepagrįstai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, nors, pagal kasatorę, jos veikoje yra tik administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nurodoma, kad baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 284 straipsnio 2 dalyje, nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, turėjo būti atribotas remiantis ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai kvalifikuodami J. O. veiką, neatsižvelgė į esamus jos santykius su J. R. ir G. O. Taip pat, pagal V. O., turėjo būti atsižvelgta į tai, kad ji teigiamai charakterizuojama, įvykis truko neilgai, o parduotuvėje nebuvo žmonių. Toliau teigiama, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas nepagrįstai, nes neturtinė žala neįrodyta, be to V. O.veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas žalos atlyginimas tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai padarytas nusikaltimas.

Nuteistosios V. O. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio apskundimo pagrindų

Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Nuteistosios V. O. kasaciniame skunde apskundimo pagrindai tiksliai neapibrėžti. Skundo pradžioje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, tai nėra kasacinio nagrinėjimo pagrindas, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Šiaulių apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartimi nuosprendis pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Iš esmės kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nepaduotas, nes nenurodoma apskundimo pagrindų, dėl kurių ši nutartis turi būti naikinama, o kasacinės instancijos teisėjų kolegija jų nenustatė.

Dėl BPK 301 straipsnio kodekso reikalavimų

Nors kasatorė ir nurodo BPK 301 straipsnio reikalavimų pažeidimą, tačiau nenurodo pažeidimo esmės. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Nuosprendis pagrįstas ir liudytojos K. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje. Nėra pagrindo pripažinti, kad šios liudytojos neiškvietimas į teismo posėdį papildomai apklausai iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Kaltinamosios ir jos gynėjo prašymas dėl papildomos apklausos liudytojos K. L. teismo išspręstas BPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmenų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais apskųstas nuosprendis nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo aptarinėti BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi.

Dėl BK 284 straipsnio 2 dalies pritaikymo

V. O. pagrįstai nuteista pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmai – necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje, spjaudymas kitam žmogui į veidą – visiškai atitinka šio baudžiamojo nusižengimo požymius.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus, išsamiai pasisakė dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Toks kvalifikavimas yra teisingas ir nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Dėl ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurią prašo taikyti kasatorė, pažymėtina, kad pagal ją administracinė atsakomybė atsiranda, jeigu teisės pažeidimai savo pobūdžiu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. V. O. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu kaip tik ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 2 dalį.

Neturtinės žalos atlyginimas – BPK 109 straipsnio taikymas

Jeigu nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, žalos atlyginimo galima priemone tampa procesinis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje institutas. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal šio straipsnio 2 dalį civilinį ieškinį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nukentėjusiosios J. R. civilinis ieškinys V. O. baudžiamojoje byloje pareikštas ir išnagrinėtas pagal įstatymą, t. y., esant BPK 109 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Pagal šį straipsnį civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė žala ir neturtinė žala. Iš V. O. priteista 600 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri tiksliai pakartota Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartyje. Kasacinio skundo motyvas, kad teismo sprendimas dėl neturtinės žalos išieškojimo iš V. O. prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatai yra nepagrįstas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kitus neturtinės žalos atlyginimo atvejus numato kiti CK straipsniai.

V. O. nuteista už BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. V. O., keikdama J. R. necenzūriniais žodžiais ir spjaudama jai į veidą, be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiosios garbę ir orumą.

Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė.

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas. Šioje byloje jos įgyvendintos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios V. O. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ona Aldona Budienė

Alvydas Pikelis Josifas Tomaševičius