Baudžiamoji byla Nr. 2K-165/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.; 2.1.6.1.; 2.3.7.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. D. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl F. K. turto vagystės laisvės atėmimu 1 metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 22 d., apie 6 val., atrakinęs duris įsibrovė į F. K. butą Klaipėdoje ir iš prieškambaryje kabojusios striukės kišenės pagrobė F. K. priklausančią 12 Lt vertės piniginę, joje buvusius 142 Lt, 6 Lt vertės pensininko pažymėjimą ir leidimą į darbą.
Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 6 d. Klaipėdoje, įsibrovęs į namo sandėliuką, pagrobė V. D. priklausančių daiktų už 420 Lt. A. P. kasaciniu skundu šio epizodo neskundžia.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-165/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.; 2.1.6.1.; 2.3.7.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. D. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl F. K. turto vagystės laisvės atėmimu 1 metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 22 d., apie 6 val., atrakinęs duris įsibrovė į F. K. butą Klaipėdoje ir iš prieškambaryje kabojusios striukės kišenės pagrobė F. K. priklausančią 12 Lt vertės piniginę, joje buvusius 142 Lt, 6 Lt vertės pensininko pažymėjimą ir leidimą į darbą.
Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 6 d. Klaipėdoje, įsibrovęs į namo sandėliuką, pagrobė V. D. priklausančių daiktų už 420 Lt. A. P. kasaciniu skundu šio epizodo neskundžia.
Kasaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už F. K. priklausančio turto vagystę ir dėl šio epizodo bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teisme padaryti esminiai BPK pažeidimai. Tai motyvuojama nurodant, kad jo dalyvavimas šiame nusikaltime neįrodytas, nukentėjusysis F. K. jo neatpažino, o kaltė dėl šio epizodo pagrįsta tik ta aplinkybe, kad rastas jo piršto pėdsakas nukentėjusiojo bute. Kasatoriaus nuomone, šis piršto pėdsako atspaudas negalėjo būti pripažintas įrodymu ir taip pažeistas BPK 20 straipsnis. Toliau kasaciniame skunde nenurodant konkrečių motyvų teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė nemažai Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, o būtent: BPK 1 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 dalių, 11 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 21 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6, 10 dalių, 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 87 straipsnio 3 dalies, 91 straipsnio, 301 straipsnio nuostatas.
Nuteistojo A. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų
Nuteistojo A. P. kasacinis skundas tik iš dalies atitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Iš skundo turinio galima spręsti, kad jis paduotas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau apskundimo motyvai nurodyti abstrakčiai arba jų visai nenurodoma, tik nurodomi BK ir BPK straipsniai, kurie, kasatoriaus nuomone, buvo pažeisti atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Tačiau tik nuorodos į BPK straipsnius, be konkrečių motyvų, neįpareigoja kasacinės instancijos teismo nagrinėti klausimų dėl šių straipsnių reikalavimų, nes nuorodos į įstatymo normas nėra susietos su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais baudžiamajame procese yra bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendis negalėjo būti grindžiamas tuo, kad nukentėjusiojo F. K. bute rastas piršto pėdsakas priklauso jam. Iš nuosprendžio matyti, kad F. K. bute paliktas pėdsakas, iš kurio buvo padarytas atspaudas, pripažintas įrodymu. Tyrimo veiksmas atliktas pagal BPK 92, 179 ir 207 straipsnių reikalavimus. Specialisto išvada įforminta pagal BPK 90 straipsnyje numatytą procedūrą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis įrodymas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat motyvuotai įvertinti nukentėjusiojo F. K. parodymai. Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ar šališkai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties išvados atitinka bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo, jeigu tai nesusiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, netikrina.
Dėl BPK 301 straipsnio reikalavimų
Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendis F. K. buto pagrobimo epizode pagrįstas nukentėjusiojo parodymais, duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir specialisto išvada, kuri buvo perskaityta teisiamajame posėdyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Tik teismas sprendžia įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą. Pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš F. K. buto, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 62 straipsnio 1 dalies netaikymo
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Šių ir kitų bylos aplinkybių nustatymas nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. P. prisipažino padaręs vieną vagystę, kitą neigė. Kad jis nuoširdžiai gailisi ir dėl tos vagystės, kurią pripažino, byloje duomenų nesurinkta, ir pirmosios instancijos teismas nenustatė A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, motyvuotai pasisakė dėl paskirtos bausmės pagrįstumo. Taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali, tačiau neprivalo. A. P. atveju nebuvo ir sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 1 dalyje, taikyti šią nuostatą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Ona Aldona Budienė
Alvydas Pikelis
Josifas Tomaševičius
